Teisinis pagrindas

1

Iki 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (OL L 287, 2013, p. 15), įsigaliojimo galiojusios redakcijos, t. y. šioje byloje taikytinos redakcijos, Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) X priedo 1 straipsnyje įtvirtintos specialios ir išimtinės nuostatos, taikomos trečiojoje šalyje dirbantiems Europos Sąjungos pareigūnams.

2

Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnyje patikslinama:

–

sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinką [gydymo sąlygas],

–

saugumą,

–

klimatą,

–

izoliacijos laipsnį,

–

kitas vietines sąlygas,

3

2013 m. gruodžio 17 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai sprendimo dėl išmokos dėl gyvenimo sąlygų ir papildomos išmokos, nurodytų Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnyje (toliau – 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas), 1 straipsnyje nustatyta:

4

2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

5

2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo 7 straipsnis suformuluotas taip:

–

sveikatos priežiūros ir gydymo sąlygas,

–

saugumą,

–

klimatą,

–

izoliacijos laipsnį,

–

kitas vietines sąlygas.

6

2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu EIVT administracijos generalinis direktorius nustatė gaires, kuriose nurodyta metodika, taikytina siekiant nustatyti išmokas dėl gyvenimo sąlygų ir suteikti poilsio atostogas (toliau – gairės). Šis sprendimas, priimtas remiantis 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu, įsigaliojo 2015 m. sausio 1 dieną.

7

Parametrai, į kuriuos pagal 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą atsižvelgtina nustatant išmoką dėl gyvenimo sąlygų, buvo pakartoti ir įtvirtinti gairėse. Konkrečiau kalbant, gairių 1 straipsnyje nurodyta:

–

sveikatos priežiūros ir gydymo sąlygas,

–

saugumą,

–

klimatą,

–

izoliacijos laipsnį,

–

kitas vietines sąlygas.

–

1 – jei gyvenimo sąlygos yra lygiavertės gyvenimo sąlygoms Europos Sąjungoje,

–

2 – jei gyvenimo sąlygos yra veikiau sunkios, palyginti su gyvenimo sąlygomis Europos Sąjungoje,

–

3 – jei gyvenimo sąlygos yra sunkios, palyginti su gyvenimo sąlygomis Europos Sąjungoje,

–

4 – jei gyvenimo sąlygos yra labai sunkios, palyginti su gyvenimo sąlygomis Europos Sąjungoje,

–

5 – jei gyvenimo sąlygos yra ypa[č] sunkios, palyginti su gyvenimo sąlygomis Europos Sąjungoje.

8

Gairių 2 straipsnyje nustatyta:

9

Gairių 3 straipsnyje nustatyta:

10

Gairių 4 straipsnyje nurodyta:

Faktinės bylos aplinkybės

11

Ieškovai, David Martinez De Prins ir kiti asmenys, kurių vardai ir pavardės nurodyti priede, yra pareigūnai arba tarnautojai, dirbantys Europos Sąjungos delegacijoje Ganoje (toliau – delegacija Ganoje).

12

2015 m. vasario 23 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) administracijos generalinis direktorius, taikydamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 10 straipsnio X priedą, priėmė sprendimą peržiūrėti trečiojoje šalyje dirbantiems tarnautojams mokamos išmokos dėl gyvenimo sąlygų bazinę sumą (toliau – 2015 m. vasario 23 d. sprendimas). Šiuo sprendimu išmokos dėl gyvenimo sąlygų, taikomos Sąjungos delegacijoje Ganoje dirbančiam personalui, procentinis dydis buvo sumažintas nuo 25 iki 20 % bazinės sumos.

13

EIVT pirmą kartą pritaikė 2015 m. vasario 23 d. sprendimą, parengdama ieškovų 2015 m. kovo mėn. darbo užmokesčio lapelius, įskaitant už 2015 m. sausio ir vasario mėnesius mokėtinos išmokos dėl gyvenimo sąlygų sumažinimą atgaline data.

14

Ieškovai, remdamiesi Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi, 2015 m. gegužės 21 d. paskyrimų tarnybai arba sudaryti tarnybos sutartis įgaliotai tarnybai (toliau – STSĮT) pateikė skundą dėl 2015 m. vasario 23 d. sprendimo, kurio poveikis matyti jų 2015 m. kovo mėn. darbo užmokesčio lapeliuose.

15

2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu paskyrimų tarnyba ir STSĮT šį skundą atmetė.

16

Ieškovai tvirtina – ir EIVT neginčija, – kad apie 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą jie sužinojo tik 2015 m. gruodžio 17 dieną.

Procesas ir šalių reikalavimai

17

2015 m. gruodžio 28 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo kanceliarija gavo šį ieškovų ieškinį. Byla buvo užregistruota numeriu F‑153/15.

18

2016 m. kovo 23 d. Tarnautojų teismo kanceliarija gavo EIVT atsiliepimą į ieškinį.

19

Pagal 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2016/1192 dėl jurisdikcijos perdavimo Bendrajam Teismui kaip pirmajai instancijai spręsti Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus (OL L 200, 2016, p. 137) 3 straipsnį ši byla buvo perduota Bendrajam Teismui tos stadijos, kurios buvo 2016 m. rugpjūčio 31 dieną. Ji buvo užregistruota numeriu T‑575/16.

20

2017 m. kovo 22 d. Bendrojo Teismo kanceliarijos raštu EIVT buvo paprašyta įvykdyti proceso organizavimo priemones, priimtas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies a ir d punktus bei 90 straipsnio 1 dalį. EIVT atsakė į Bendrojo Teismo dėl to pateiktą klausimą ir per nustatytą terminą pateikė prašytus dokumentus.

21

Šalys buvo išklausytos per 2017 m. balandžio 27 d. posėdį.

22

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

–

„konstatuoti, kad 2015 m. vasario 23 d. sprendimas netaikomas tiek, kiek juo nuo 2015 m. sausio 1 d. sumažinama Europos Sąjungos delegacijoje Ganoje dirbančiam personalui skirta išmoka dėl gyvenimo sąlygų“,

–

panaikinti jų 2015 m. kovo mėn. darbo užmokesčio lapelius ir visus paskesnius darbo užmokesčio lapelius tiek, kiek juose taikomas 2015 m. vasario 23 d. sprendimas,

–

priteisti iš EIVT bylinėjimosi išlaidas.

23

EIVT Bendrojo Teismo prašo:

–

atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–

priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

24

2017 m. gegužės 19 d. nutartimi Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininkas nusprendė atnaujinti žodinę proceso dalį ir, vykdydamas proceso organizavimo priemones, paprašė EIVT pateikti tam tikrus dokumentus. EIVT šį Bendrojo Teismo prašymą įvykdė ir nurodytus dokumentus pateikė per nustatytą terminą.

Dėl teisės

Dėl ginčo dalyko

25

Pateikdami pirmąjį reikalavimą ieškovai Bendrojo Teismo prašo „konstatuoti, kad 2015 m. vasario 23 d. sprendimas netaikomas tiek, kiek juo nuo 2015 m. sausio 1 d. sumažinama Europos Sąjungos delegacijoje Ganoje dirbančiam personalui skirta išmoka dėl gyvenimo sąlygų“.

26

Šiuo atžvilgiu primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 277 straipsnis išreiškia bendrąjį principą, užtikrinantį kiekvienos šalies, siekiančios panaikinti aktą, dėl kurio ji gali pareikšti ieškinį, teisę netiesiogiai ginčyti ankstesnio institucijos akto, kuriuo priimtas ginčijamas aktas, galiojimą, jei ši šalis neturėjo teisės pagal SESV 263 straipsnį pareikšti tiesioginio ieškinio dėl šio teisės akto, kurio teisines pasekmes ji patiria neturėjusi galimybės prašyti jį panaikinti. Tačiau pagal SESV 277 straipsnį suteikta galimybė remtis reglamento ar visuotinai taikomo akto, kuriuo teisiškai grindžiamas skundžiamas taikymo aktas, netaikymu nereiškia savarankiškos reikalavimo teisės ir ja galima naudotis tik papildomai. Nesant pagrindinės teisės reikšti ieškinio, negalima remtis SESV 277 straipsniu (žr. 2016 m. spalio 27 d. Sprendimo ECB / Cerafogli, T‑787/14 P, EU:T:2016:633, 42–43 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

27

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad pateikdami antrąjį reikalavimą ieškovai prašo panaikinti jų 2015 m. kovo mėn. darbo užmokesčio lapelius ir visus paskesnius darbo užmokesčio lapelius tiek, kiek juose taikomas 2015 m. vasario 23 d. sprendimas. Be to, ieškinio pagrindai susiję su pastarojo sprendimo panaikinimu. Todėl, kaip per posėdį patvirtino ir ieškovai, turi būti laikoma, kad jie kaip pirmąjį reikalavimą pateikia 2015 m. vasario 23 d. sprendimo, visuotinio taikymo teisės akto, neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, kaip tai suprantama pagal SESV 277 straipsnį, pagrindžiantį antrąjį reikalavimą, kuriuo siekiama, kad būtų panaikinti atskiri sprendimai, įgyvendinantys minėtą aktą.

28

Vis dėlto pagal jurisprudenciją šis neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas yra priimtinas tik tuo atveju, jeigu ieškovai turi teisę prašyti panaikinti šiuos atskirus sprendimus, o tai – toliau nagrinėtinas klausimas.

29

Pateikdami antrąjį reikalavimą ieškovai prašo Bendrojo Teismo panaikinti jų 2015 m. kovo mėn. darbo užmokesčio lapelius ir visus paskesnius darbo užmokesčio lapelius tiek, kiek juose taikomas 2015 m. vasario 23 d. sprendimas.

30

Šiuo atžvilgiu primintina, kad asmens nenaudai priimto akto, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, buvimas yra būtina bet kurio ieškinio, pareigūno ar pensininko pareiškiamo institucijos, kurioje jis dirba ar dirbo, atžvilgiu, priimtinumo sąlyga. Pagal suformuotą jurisprudenciją vien priemonės, sukeliančios privalomas teisines pasekmes, kurios gali tiesiogiai ir iškart paveikti ieškovo interesus, iš esmės pakeisdamos jo teisinę padėtį, reiškia aktus, kurie gali būti ieškinio dėl panaikinimo – esant prieš tai pareikštam skundui, kaip reikalaujama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį – dalykas (žr. 1989 m. vasario 14 d. Sprendimo Bossi / Komisija, 346/87, EU:C:1989:59, 23 punktą; 2008 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Angé Serrano ir kt. / Parlamentas, T‑47/05, EU:T:2008:384, 61 punktą ir 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo EJ ir kt. / Komisija, F‑112/14, EU:F:2015:90, 40 punktą).

31

Darbo užmokesčio lapeliai, kaip antai ginčijami šioje byloje, gali reikšti asmens nenaudai priimtus aktus, kurie patys gali būti skundo ir galbūt ieškinio dalykas (žr. 2014 m. kovo 20 d. Nutarties Michel / Komisija, F‑44/13, EU:F:2014:40, 49 punktą ir 2015 m. balandžio 23 d. Nutarties Bensai / Komisija, F‑131/14, EU:F:2015:34, 34 punktą).

32

Taip būna tada, kai sprendimą, susijusį vien su piniginiu klausimu, dėl jo pobūdžio gali atspindėti toks darbo užmokesčio ar pensijos lapelis. Tokiu atveju įteikus darbo užmokesčio ar pensijos lapelį pradedamas skaičiuoti skundo ir ieškinio dėl administracinio sprendimo, nurodytų atitinkamai Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje ir 91 straipsnio 3 dalyje, pateikimo ir pareiškimo terminas, jei iš minėto lapelio akivaizdžiai ir pirmą kartą paaiškėja šio sprendimo buvimas ir turinys (žr. 2016 m. vasario 5 d. Sprendimo Barnett ir Mogensen / Komisija, F‑56/15, EU:F:2016:11, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

33

Taip pirmiausia būna tuo atveju, jei teisės, pažeistos, pavyzdžiui, dėl visuotinio taikymo teisės akto dalinio pakeitimo, yra iš esmės ar vien piniginio pobūdžio. Iš tikrųjų tokiu atveju po šio pakeitimo vykdomą mokėjimo sustabdymą ar sumos sumažinimą, matomą iš darbo užmokesčio lapelio ar pensijos lapelio, gali lemti tik kompetentingos tarnybos sprendimas taikyti aptariamą visuotinio taikymo teisės aktą atitinkamam pareigūnui ar pensininkui (žr. 2008 m. balandžio 23 d. Sprendimo Pickering / Komisija, F‑103/05, EU:F:2008:45, 74 punktą; taip pat žr. 2016 m. vasario 5 d. Sprendimo Barnett ir Mogensen /Komisija, F‑56/15, EU:F:2016:11, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

34

Vis dėlto darbo užmokesčio ar pensijos lapelis pagal savo pobūdį ir tikslą neturi asmens nenaudai priimto akto požymių, nes jame paprasčiausiai pinigais išreiškiamas ankstesnių teisinių sprendimų, susijusių su pareigūno ar pensininko administracine padėtimi, turinys (žr. 2008 m. balandžio 23 d. Sprendimo Pickering / Komisija, F‑103/05, EU:F:2008:45, 72 punktą) arba, kitaip tariant, juo tik patvirtinami šie ankstesni administraciniai sprendimai (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Lafili / Komisija, F‑22/07, EU:F:2008:104, 33 punktą).

35

Pirmiausia pažymėtina, kad nors pagal jurisprudenciją, primintą šio sprendimo 32 ir 33 punktuose, darbo užmokesčio lapelis, iš kurio akivaizdžiai ir pirmą kartą paaiškėja, kad yra priimtas vien piniginio pobūdžio sprendimas, reiškia ginčytiną aktą, paskesni darbo užmokesčio lapeliai yra minėtą sprendimą tik patvirtinantys aktai ir negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas (žr. 2007 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Sack / Komisija, T‑66/05, EU:T:2007:370, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

36

Nagrinėjamu atveju į Bendrąjį Teismą kreiptasi dėl ieškovams nuo 2015 m. kovo mėn. įteiktų darbo užmokesčio lapelių teisėtumo, turint galvoje ne pačius šiuos lapelius, o tai, kad juose atsispindi paskyrimų tarnybos ir STSĮT sprendimas jų atžvilgiu taikyti naują išmokos dėl gyvenimo sąlygų procentinį dydį, dėl Europos Sąjungos delegacijoje Ganoje dirbančio personalo nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatytas 2015 m. vasario 23 d. sprendime, kuris yra visuotinio taikymo aktas.

37

Šiomis aplinkybėmis antrąjį reikalavimą, kuriuo iš esmės siekiama, kad būtų panaikintas paskyrimų tarnybos ir STSĮT sprendimas, atsispindintis ieškovų 2015 m. kovo mėn. darbo užmokesčio lapeliuose, taikyti jiems naują išmokos dėl gyvenimo sąlygų procentinį dydį, reikia pripažinti priimtinu, nes, primintina, jog tai, kad atitinkama institucija tik taiko galiojančias visuotinio taikymo taisykles, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės (žr. 1985 m. liepos 4 d. Sprendimo Agostini ir kt. / Komisija, 233/83, EU:C:1985:291, 13 punktą). Priešingai, ieškovai negali prašyti panaikinti paskesnių darbo užmokesčio lapelių, kurie bet kuriuo atveju yra tik patvirtinamieji aktai.

38

Taigi prieštaravimą dėl 2015 m. vasario 23 d. sprendimo teisėtumo, pateiktą kartu su pirmuoju reikalavimu, taip pat reikia pripažinti priimtinu.

Dėl esmės

39

Ieškovai iš esmės nurodo penkis pagrindus, susijusius su 2015 m. vasario 23 d. sprendimo neteisėtumu. Pirmasis grindžiamas procedūriniu pažeidimu, antrasis – tiesės klaida, trečiasis – negaliojimo atgaline data principo pažeidimu, ketvirtasis – vertinimo klaida ir penktasis – motyvų stoka.

40

Grįsdami pirmąjį pagrindą ieškovai teigia, kad 2015 m. vasario 23 d. sprendimas neteisėtas, nes turi trūkumų, susijusių su gairėse nurodytos procedūros, taikytinos siekiant nustatyti išmokos dėl gyvenimo sąlygų dydį, pažeidimu. Ieškovai tvirtina, kad ši procedūra nebuvo vykdoma pagal gaires, nes, pirma, nebuvo jokio pasitarimo siekiant pašalinti trūkumą, kad nėra atnaujintas pasenęs vertinimas, ir, antra, nebuvo tinkamai pasitarta su EIVT technine grupe (toliau – techninė grupė). Be to, ieškovai per posėdį patikslino, kad delegacijų vadovai nepasitarė regioniniu lygiu, todėl netinkamai vyko antrasis šios procedūros etapas, taigi buvo netinkamai vykdoma visa procedūra.

41

EIVT ginčija ieškovų argumentus.

42

Šiuo atžvilgiu, viena vertus, pažymėtina, kad gairių 3 ir 4 straipsniuose įtvirtintos išmokos dėl gyvenimo sąlygų nustatymo procedūros vykdymo taisyklės, nuo kurių taikymo priklauso sprendimo, priimto užbaigiant šią procedūrą, teisėtumas.

43

Iš tikrųjų pagal gairių 3 straipsnį išmokos dėl gyvenimo sąlygų nustatymo procedūra vykdoma trimis etapais. Vykstant pirmajam etapui atliekamas vertinimas nacionaliniu lygiu dėl kiekvienos tarnybos vietovės. Per antrąjį etapą atliekamas palyginimas regioniniu lygiu, siekiant užtikrinti sąryšį tarp įvairių tarnybos vietovių, ir pasibaigus šiam etapui parengiama ataskaita. Vykstant trečiajam etapui atliekamas bendras palyginimas remiantis rezultatais, gautais pasibaigus pirmajam ir antrajam etapams, ir tai leidžia patikslinti balus; pasibaigus šiam etapui parengiama galutinė ataskaita, apimanti procedūrų aprašymą ir išvadas, įskaitant patikslintų balų pagrindimą ir numatytą poveikį biudžetui.

44

Be to, gairių 4 straipsnyje nurodyta, kad privaloma tartis su technine grupe, kuri paskyrimų tarnybos prašymu pareiškia nuomonę, pateikdama rekomendacijas.

45

Kita vertus, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnį išmoka dėl gyvenimo sąlygų gali būti kasmet persvarstoma ir prireikus patikslinta tik gavus EIVT personalo komiteto (toliau – Personalo komitetas) nuomonę.

46

Taigi atsižvelgiant būtent į Pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo 10 straipsnį ir gairių 3 bei 4 straipsnius reikia nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo tinkamai vykdoma prieš 2015 m. vasario 23 d. sprendimo priėmimą taikyta išmokos dėl gyvenimo sąlygų nustatymo procedūra.

47

Pirmiausia reikia nustatyti, ar buvo tinkamai, trimis etapais, vykdoma gairėse numatyta išmokos dėl gyvenimo sąlygų nustatymo procedūra. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemonę, paprašė EIVT pateikti, be kita ko, ataskaitas, parengtas pasibaigus antrajam ir trečiajam išmokos dėl gyvenimo sąlygų nustatymo procedūros etapams. EIVT, atsakydama į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą, dėl kiekvieno iš trijų šios procedūros etapų pateikė tris lenteles, jose nurodytas su kiekvienu parametru susijusių balų skaičius atsižvelgiant į sunkumo laipsnį ir galutinis įvertinimas, iš kurio matyti dėl kiekvienos tarnybos vietos nustatytos išmokos dėl gyvenimo sąlygų procentinis dydis.

48

Atsižvelgiant į bylos medžiagą ir EIVT atsakymus į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus, reikia konstatuoti, kad antrasis ir trečiasis išmokos dėl gyvenimo sąlygų nustatymo procedūros etapai vyko ne visai tinkamai. Iš tikrųjų, kalbant apie antrąjį šios procedūros etapą, pažymėtina, kad nors gairių 3 straipsnyje nurodyta, kad turi būti atliktas vertinimas regioniniu lygiu, atsižvelgiant į regionų panašumus ar skirtumus, EIVT pateikta lentelė – paprasta lentelė, be papildomų paaiškinimų – neleidžia konstatuoti, kad rezultatai, gauti dėl kiekvienos tarnybos vietovės iš tikrųjų buvo palyginti su kitais panašiais rezultatais, siekiant užtikrinti tam tikrą sąryšį tarp regionų. Be to, nors pagal minėtą straipsnį reikalaujama, kad būtų parengta ataskaita ir gautų nuomonių santrauka, jų nebuvo pateikta.

49

Be to, per posėdį EIVT pripažino, kad, vykstant antrajam išmokos dėl gyvenimo sąlygų nustatymo procedūros etapui, Vakarų Afrikoje ir Europoje nebuvo visų delegacijos vadovų pasitarimo regioniniu lygiu.

50

Kita vertus, kalbant apie trečiąjį išmokos dėl gyvenimo sąlygų nustatymo procedūros etapą, pažymėtina, kad nors gairių 3 straipsnyje nurodyta, jog pasibaigus šiam etapui turi būti parengta galutinė ataskaita, apimanti per šį etapą įvykdytų procedūrų aprašymą ir padarytas išvadas, įskaitant patikslintų balų pagrindimą, tokios ataskaitos nebuvo pateikta – EIVT pateikė tik lentelę, kurioje nėra nei procedūrų aprašymo, nei išvadų, kuriose būtų su patikslintais balais susijęs pagrindimas. Todėl neįmanoma patikrinti, ar šis etapas vyko pagal minėtame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

51

Be to, paklausta per posėdį EIVT taip pat pripažino, jog negalėjo užtikrinti, kad būtų parengtos ataskaitos, kurias parengti reikalaujama pasibaigus antrajam ir trečiajam išmokos dėl gyvenimo sąlygų nustatymo procedūros etapams.

52

Taip pat reikia išnagrinėti laiką, per kurį dokumentai buvo nusiųsti techninei grupei. Šiuo atžvilgiu ieškovai atkreipia dėmesį į tarimosi su technine grupe sistemos neveiksmingumą, atsižvelgiant į tai, kad atitinkamus dokumentus administracija paprastai nusiunčia likus dviem dienoms iki techninės grupės posėdžio, todėl neįmanoma įvertinti visos būtinos informacijos, kai kalbama apie 120 tarnybos vietų. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad nors gairių 4 straipsnyje numatyta, jog techninė grupė turi išnagrinėti atitinkamus dokumentus, nei gairėse, nei 2013 m. vasario 17 d. sprendime nėra nustatyta jokio formalaus reikalavimo, kuriuo būtų nurodytas minimalus terminas šiems dokumentams nusiųsti. Vis dėlto, nesant tokio reikalavimo, EIVT negali būti atleista nuo pareigos, kai vykdo jai tenkančius įpareigojimus, elgtis rūpestingai, kaip to reikalaujama, kad šie dokumentai būtų nusiųsti techninei grupei pakankamai anksti tam, kad ji galėtų išsamiai juos išnagrinėti prieš pareikšdama savo nuomonę, atsižvelgiant į tai, kad šie dokumentai susiję su 120 tarnybos vietų. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis išmokos dėl gyvenimo sąlygų nustatymo procedūros etapas buvo užbaigtas tik 2015 m. sausio 21 d., dokumentai buvo nusiųsti techninei grupei 2015 m. sausio 23 d. ir ji pateikė savo nuomonę 2015 m. sausio 26 d. Tiek laiko nepakanka, kad būtų galima manyti, jog su šia grupe buvo pasitarta tinkamai. Be to, kadangi EIVT nepateikė ataskaitų, kurios turėjo būti parengtos pasibaigus antrajam ir trečiajam minėtos procedūros etapams, darytina išvada, kad ši grupė negavo visų reikalingų dokumentų, kad galėtų pareikšti savo nuomonę.

53

Be to, iš 2015 m. vasario 19 d. Personalo komiteto laiško, skirto EIVT Personalo skyriaus direktoriui, matyti, kad šis komitetas pareiškė teigiamą nuomonę dėl 2015 m. vasario 23 d. sprendimo, pateikęs dvi pastabas. Pateikdamas pirmąją pastabą šis komitetas pažymėjo, kad nebuvo delegacijos vadovų pasitarimo Vakarų Afrikoje ir Europoje, ir aiškiai paprašė, kad vertinimas, susijęs su delegacija Ganoje, būtų pripažintas tikslintinu. Pateikdamas antrąją pastabą šis komitetas pabrėžė, jog tariantis su technine grupe būtina, kad šios grupės nariai atitinkamus dokumentus gautų bent prieš dešimt dienų iki posėdžio, kad galėtų tinkamai juos išnagrinėti.

54

Galiausiai ieškovai teigia, kad nebuvo jokio pasitarimo siekiant pašalinti trūkumą, jog nėra atnaujintas pasenęs vertinimas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad gairių 2 straipsnyje nurodyta, jog parametrai „izoliacijos laipsnis“ ir „kitos vietinės sąlygos“ nustatomi remiantis duomenimis, delegacijos pateiktais atsakant į klausimyną. Nagrinėjamu atveju EIVT, siekdama nustatyti su šiais dviem parametrais susijusį balą, dėl delegacijos Ganoje rėmėsi 2014 m. liepos mėn. atliktu įvertinimu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad gairės, kuriose nurodyta nauja išmokos dėl gyvenimo sąlygų nustatymo metodika, buvo priimtos 2014 m. gruodžio mėn., t. y. praėjus šešiems mėnesiams nuo tada, kai šioje delegacijoje buvo atliktas įvertinimas, taip pat į tai, kad su pastarąja visai nebuvo iš naujo tartasi siekiant pašalinti šį trūkumą, neatmestina galimybė, jog tinkamai pasitarus būtų buvę galima patikrinti įvertinimo kriterijus ir atlikti vietos tikrovę bei gaires labiau atitinkantį įvertinimą.

55

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovai pagrįstai teigia, jog gairėse nurodyta išmokos dėl gyvenimo sąlygų nustatymo procedūra nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai vykdoma.

56

Tam, kad procedūrinis pažeidimas nagrinėjamu atveju galėtų lemti ieškovų darbo užmokesčio lapelių, parengtų nuo 2015 m. kovo mėn. iki gruodžio 28 d., panaikinimą, nes juose taikomas naujas išmokos dėl gyvenimo sąlygų procentinis dydis, nustatytas 2015 m. vasario 23 d. sprendime, dar reikia, kad būtų nustatyta, jog, nesant šio pažeidimo, minėto sprendimo turinys galėjo būti kitoks, taigi pačiuose šiuose darbo užmokesčio lapeliuose galėjo būti taikomas kitoks išmokos dėl gyvenimo sąlygų procentinis dydis (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2000 m. liepos 13 d. Sprendimo Hendrickx / Cedefop, T‑87/99, EU:T:2000:191, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

57

Taigi toks procedūrinis pažeidimas gali lemti skundžiamo sprendimo panaikinimą tik tuo atveju, jei nustatoma, kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui (šiuo klausimu žr. 1980 m. spalio 29 d. Sprendimo Van Landewyck ir kt. / Komisija, 209/78–215/78 ir 218/78, nepaskelbtas Rink., EU:C:1980:248, 47 punktą ir 1999 m. kovo 9 d. Sprendimo Hubert / Komisija, T‑212/97, EU:T:1999:39, 53 punktą). O šiuo atveju taip ir yra, nes neatmestina, kad tinkamas pasitarimas būtų galėjęs turėti įtakos 2015 m. vasario 23 d. sprendimo turiniui. Be to, taip pat neatmestina, kad, nesant ataskaitų, kurios turėjo būti parengtos pasibaigus antrajam ir trečiajam išmokos dėl gyvenimo sąlygų nustatymo procedūros etapams, galėjo būti pažeisti ieškovų interesai, taigi ir jų atžvilgiu pažeista procedūra, nes jei vykstant procedūrai šių pažeidimų nebūtų buvę padaryta, 2015 m. vasario 23 d. sprendimo turinys galėjo būti kitoks.

58

Iš tikrųjų svarbu pažymėti, kad išmokos dėl gyvenimo sąlygų persvarstymas ir prireikus – patikslinimas lemia šios išmokos taikymą visus metus visose tarnybos vietovėse, siekiant atsižvelgti į konteksto pokyčius. Tai apima gyvenimo sąlygų, vyraujančių kiekvienoje tarnybos vietoje, analizę, siekiant nustatyti, ar jos yra lygiavertės gyvenimo sąlygoms Sąjungoje. Taigi išmokos dėl gyvenimo sąlygų patikslinimu siekiama, kad šios išmokos dydis kasmet atitiktų gyvenimo sąlygas tam tikroje tarnybos vietoje. Šiuo atžvilgiu turėti visą delegacijų pateikiamą informaciją ir laikytis tarimosi sistemos yra labai svarbu norint žinoti, kokia iš tikrųjų yra padėtis kiekvienoje tarnybos vietoje, kad būtų galima atsižvelgti į konteksto pokyčius. Be to, gautų rezultatų palyginimas atsižvelgiant į gyvenimo sąlygas kituose panašiuose regionuose, Sąjungoje ir apskritai yra būtinas siekiant užtikrinti tam tikrą tikslumą ir sąryšį. Pažeidimai, padaryti vykstant išmokos dėl gyvenimo sąlygų nustatymo procedūrai, t. y. nesitarimas ir ataskaitų neparengimas pasibaigus antrajam ir trečiajam minėtos procedūros etapams, gali trukdyti įvertinti tikrą delegacijos Ganoje padėtį ir pokyčius, lyginant su praėjusiais metais.

59

Taigi, nesant būtinybės nagrinėti kitų ieškovų nurodytų pagrindų, reikia panaikinti ieškovų 2015 m. kovo mėn. darbo užmokesčio lapelius tiek, kiek juose delegacijoje Ganoje dirbantiems pareigūnams ir tarnautojams taikomas naujas išmokos dėl gyvenimo sąlygų procentinis dydis, nustatytas 2015 m. vasario 23 d. sprendime, nes šis sprendimas priimtas pažeidžiant procedūrą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi EIVT pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovų pateiktus reikalavimus.

1.

Panaikinti David Martinez De Prins ir kitų Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pareigūnų ir tarnautojų, kurių vardai ir pavardės nurodyti priede, 2015 m. kovo mėn. darbo užmokesčio lapelius tiek, kiek juose taikomas 2015 m. vasario 23 d. EIVT sprendimas nuo 2015 m. sausio 1 d. sumažinti Europos Sąjungos personalui, dirbančiam Ganoje, mokamą išmoką dėl gyvenimo sąlygų.

2.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.

EIVT padengia bylinėjimosi išlaidas.