2022 10 5   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 258/109


EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2022/1704

2022 m. gegužės 4 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2020 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—

atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl 2020 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0079/2022),

A.

kadangi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (toliau – Komitetas) atstovauja valstybių narių socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms ir su jais bendradarbiauja Sąjungos sprendimų priėmimo procese ir vykdo savo misiją – užtikrinti geresnę teisėkūrą ir stiprinti Sąjungos demokratiją pagal principą „iš apačios į viršų“;

B.

kadangi Komiteto misija siekiama trijų pagrindinių tikslų, t. y. i) užtikrinti tinkamą Sąjungos politikos sąsają su ekonominėmis, socialinėmis ir pilietinėmis aplinkybėmis vietoje, ii) skatinti aktyvesniu dalyvavimu grindžiamos Sąjungos kūrimą ir iii) propaguoti vertybes, kuriomis grindžiama Europos integracija;

C.

kadangi, diskutuodami apie trūkumus ir siūlydami konkrečias priemones, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos Sąjungoje buvo kovos su COVID-19 pandemija priešakyje, taigi jie gali stipriai prisidėti prie sėkmingo Sąjungos ekonomikos gaivinimo planų įgyvendinimo, stebėsenos ir koregavimo;

D.

kadangi tam tikrais atvejais Komisija arba Taryba privalo konsultuotis su Komitetu, Komitetas taip pat gali priimti nuomones savo iniciatyva, be to, Suvestiniu Europos aktu, Mastrichto sutartimi ir Amsterdamo sutartimi nustatyta plati klausimų, kuriais gali būti prašoma Komiteto nuomonės, sritis ir tokiu būdu sudaromos sąlygos Parlamentui su juo konsultuotis;

E.

kadangi kilus COVID-19 pandemijos protrūkiui Komitetas, atsižvelgdamas į padėtį Sąjungoje, nusprendė atlikdamas visą savo darbą atsižvelgti į COVID-19 pandemijos poveikį ekonomikai ir visuomenei apskritai;

F.

kadangi Komitetas pasitelkė savo ryšių grupę, skėtinių pilietinės visuomenės organizacijų tinklą, siekdamas aptarti problemas, su kuriomis šios organizacijos susidūrė kovodamos su COVID-19 pandemija, apibendrinti su tuo susijusius jų prašymus ir paraginti jas atlikti svarbų vaidmenį rengiant Sąjungos ekonomikos gaivinimo planą, kad sprendimus priimančioms institucijoms būtų padedama spręsti krizės ekonominio poveikio problemas;

G.

kadangi dėl COVID-19 pandemijos Komitetas turėjo peržiūrėti ir pritaikyti savo vidaus veikimą ir darbo metodus, kad galėtų toliau vykdyti savo misiją;

1.

su pasitenkinimu pažymi, kad Audito Rūmai nenustatė jokių didelių trūkumų su Komiteto žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais susijusiose srityse, kurių auditas buvo atliktas;

2.

pabrėžia, jog Audito Rūmai, atsižvelgdami į savo atliktą auditą, padarė išvadą, kad 2020 finansiniais metais visi mokėjimai institucijų, įskaitant Komitetą, administracinėms išlaidoms padengti buvo atlikti be esminių klaidų; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai nenustatė jokių konkrečių problemų, susijusių su operacijų tvarkingumu;

3.

žino, kad Audito Rūmų metinės ataskaitos 9 skyriuje „Administravimas“ daugiausia dėmesio skiriama žmogiškųjų išteklių, pastatų, įrangos, energijos, ryšių ir informacinių technologijų išlaidoms ir kad Audito Rūmai nurodo, jog šios išlaidos yra mažos rizikos;

Biudžeto ir finansų valdymas

4.

pažymi, kad 2020 m. Komiteto biudžetas sudarė 142,5 mln. EUR (4,22 proc. daugiau, palyginti su 2019 m. biudžetu), iš kurių 130,9 mln. EUR buvo išleista arba perkelta į 2021 metus kaip įsipareigojimai;

5.

pažymi, kad 2020 m. biudžeto įvykdymo lygis buvo 91,8 proc. (palyginti su 98,1 proc. 2019 metais); žino, kad kilus COVID-19 pandemijos protrūkiui tiek dėl sumažėjusio asignavimų panaudojimo, tiek dėl būtinų papildomų išlaidų buvo paveiktos kelios biudžeto eilutės (narių kelionių išlaidos ir išmokos, vertimas žodžiu, darbuotojų komandiruotės ir renginių bei klausymų organizavimas);

6.

pažymi, kad, siekdamas spręsti likučių dėl COVID-19 pandemijos protrūkio paveiktose biudžeto eilutėse problemą, Komitetas dar 2020 metais inicijavo perkėlimus, todėl bendra perkėlimų suma buvo ypač didelė – apie 12,5 mln. EUR; vis dėlto pažymi, kad iš 2019 metų į 2020 metus perkeltų asignavimų panaudojimo lygis buvo šiek tiek mažesnis nei 2019 metais – 79,2 proc. (6,9 mln. EUR) 2020 metais, palyginti su 82,1 proc. 2019 metais (7,1 mln. EUR);

7.

atkreipia dėmesį į 2020 m. balandžio 28 d. Komiteto biuro sprendimą dėl nariams skirtos išmokos, kuria iš dalies padengiamos su IT susijusios išlaidos, vienkartinio padidinimo, pagal kurį numatyta, kad reikalavimus atitinkantys nariai (t. y. tie nariai, kurie dalyvavo bent 50 proc. posėdžių, į kuriuos jie buvo pakviesti) gaus po 2 500 EUR, kaip kiekvieną iš dviejų metinių išmokų 2020 m. (vietoj 1 500 EUR, gaunamų kaip kiekviena iš dviejų išmokų bet kuriais kitais metais); ragina Komitetą savo interneto svetainės skyriuje, skirtame narių kelionės išlaidoms ir išmokoms, pateikti informaciją apie šį vienkartinį padidinimą; pažymi, jog šio sprendimo tikslas buvo suteikti nariams galimybę naudotis veiksmingomis ir stabiliomis elektroninėmis priemonėmis, kad jie galėtų bendrauti ir dalyvauti posėdžiuose; atkreipia dėmesį į tai, kad nariams taip pat buvo pasiūlytas nešiojamasis kompiuteris; pažymi, kad faktinės išmokų su IT susijusioms narių išlaidoms iš dalies padengti sąnaudos 2020 metais sudarė 1 443 500 EUR, iš kurių minėtas išmokos padidinimas sudarė 578 000 EUR; atsižvelgdamas į patikimą finansų valdymą, atkreipia dėmesį į tai, kad išmoka su IT susijusioms išlaidoms iš dalies padengti yra fiksuoto dydžio išmoka, kuri nėra pagrįsta faktinėmis išlaidomis, o tai reiškia, kad narių neprašoma pateikti patvirtinamųjų dokumentų, kad galėtų gauti šią išmoką;

8.

dar kartą apgailestauja dėl 2020 m. birželio 9 d. Komiteto biuro sprendimo, pagal kurį nariams leidžiama prašyti įprastų dienpinigių už dalyvavimą Komiteto posėdžiuose nuotoliniu būdu; pažymi, kad šio sprendimo tikslas buvo kompensuoti nariams už laiką, praleistą vykdant funkcijas, ir susijusias administracines išlaidas, tačiau pažymi, kad sprendimas kenkia Komiteto reputacijai tarp piliečių; konstatuoja, kad, kol Taryba nepriėmė Komiteto pasiūlymo dėl specialių dienpinigių už dalyvavimą posėdžiuose nuotoliniu būdu (145 EUR, palyginti su standartine 290 EUR išmoka) ir tas pasiūlymas neįsigaliojo 2021 m. liepos 1 d., jis negalėjo būti įgyvendintas; supranta, kad nė vienas iš šių sprendimų, greta dienpinigių, neapėmė kitų išlaidų kompensavimo, taigi nebuvo numatyta kompensuoti kelionių išlaidų ir su jomis susijusių išmokų; pažymi, kad 2020 m. bendros dienpinigių išlaidos siekė 4 440 099 EUR, iš kurių 2 270 700 EUR buvo skirta nuotoliniam dalyvavimui, o 2 169 399 EUR – fiziniam dalyvavimui; pripažįsta, kad biudžeto valdymo institucijoms buvo pranešta apie kiekvieną atitinkamą Biuro sprendimą; dar kartą ragina Komitetą išnagrinėti naują atlyginimų nustatymo praktiką, siekiant užtikrinti sąžiningą ir proporcingą atlygį nariams, kuris nebūtų grindžiamas vien tik kompensacijomis ar išmokomis; prašo Tarybos suderinti Komiteto įgaliojimus priimti sprendimus dėl atlyginimų su Regionų komiteto įgaliojimais;

9.

pažymi, kad Komiteto kelionių agentūra taiko viršutines kainų ribas kelionėms tarp Briuselio ir pagrindinių Europos miestų; prašo Komiteto nurodyti, kaip jis skatina savo narius ir kelionių agentūrą taikyti pažangią kelionių užsakymo praktiką;

10.

pažymi, kad 2020 metais Komitetas, kaip pagrindinė institucija, surengė aštuonis viešuosius konkursus, kurių vertė viršija 15 000 EUR; pažymi, kad Komiteto ir Regionų komiteto bendrų apsaugos darbuotojų paslaugų konkurso vertė siekė apie 24 mln. EUR ir tai buvo didžiausios vertės konkursas, Komiteto surengtas 2020 m.;

Vidaus valdymas, veikla, vidaus kontrolė

11.

pažymi, kad siekiant nustatyti pagrindines biudžeto skirtumų priežastis buvo pradėtas integruotos veiklos analizės projektas (angl. IBIP), atliekamas pasitelkiant lyginamąją biudžeto ir realių išlaidų, susijusių su tokia veikla kaip susitikimai, renginiai, konferencijos ir t. t., analizę; pažymi, kad pirmojoje IBIP dalyje siekiama užfiksuoti pagrindinius procesus ir sudaryti jų kartogramą, – tai sudaro sąlygas antrojoje projekto dalyje daugiausia dėmesio skirti procesų tobulinimui ir pertvarkymui; prašo Komiteto pranešti apie su IBIP susijusias išlaidas ir sutaupytas lėšas;

12.

pažymi, kad 2020 metais Komiteto priimtų nuomonių, pozicijos dokumentų ir informacinių pranešimų skaičius siekė 131 (2019 metais – 127); atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgdamas į sunkumus, susijusius su nuomonių pagal prašymus pateikti nuomonę priėmimu laikantis griežtų tarpinstitucinių terminų, COVID-19 pandemijos pradžioje, dar iki patvirtindamas iš dalies pakeistą procedūrą, Komitetas priėmė 13 pozicijos dokumentų pagal prašymus pateikti nuomonę ir taip veiksmingai bei laiku prisidėjo prie Sąjungos atsako; prašo Komiteto pateikti ataskaitą dėl tarpinstitucinių terminų laikymosi ir galimo vėlavimo per pastaruosius penkis metus;

13.

pažymi, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja organizacinė struktūra, kurioje numatyti svarbūs pokyčiai, pavyzdžiui, įsteigtas Komunikacijos ir tarpinstitucinių ryšių departamentas, o Teisės tarnyba tapo pavaldi Komiteto generaliniam sekretoriui; yra susirūpinęs dėl to, kad atlikus reorganizaciją neužtikrinamas Teisės tarnybos nepriklausomumas, kuris yra būtinas, kad ši tarnyba galėtų veiksmingai dirbti; prašo Komiteto persvarstyti savo reorganizaciją;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad priimtas Komiteto sprendimas Nr. 078/21, kuriuo nustatoma konsultavimosi su Teisės tarnyba tvarka; yra susirūpinęs dėl silpnos ir netikslios formuluotės, pagal kurią Teisės tarnyba „informuojama ir (arba) su ja konsultuojamasi prieš patvirtinant priemones, susijusias su rimtais pažeidimais“, nes vien informavimo nepakanka; dar kartą ryžtingai ragina nustatyti vidaus procedūras, pagal kurias dėl rimtų pažeidimų ir su jais susijusių priemonių būtų laiku ir privalomai konsultuojamasi su Teisės tarnyba, siekiant sumažinti su šiais klausimais susijusių sprendimų teisinę riziką; primena Komitetui, kad Teisės tarnyba turi turėti galimybę nepriklausomai vertinti visus Komiteto vadovybės priimtus sprendimus ir jai turi būti skirta pakankamai išteklių ir suteiktos reikiamos prerogatyvos, kad ji galėtų sėkmingai vykdyti savo užduotis, vadovaudamasi Komiteto interesais;

15.

atkreipia dėmesį į Komiteto pastangas vykdyti savo nuomonių, taip pat kitų ataskaitų ir informacijos apie savo veiklą sklaidą, nes tai jam irgi padeda įgyvendinti savo misiją; pripažįsta, kad Komisijos poveikio vertinime reguliariai atsižvelgiama į Komiteto nuomones, tačiau Parlamentas tebėra susirūpinęs dėl Komiteto darbo poveikio; todėl ragina Komitetą užtikrinti, kad kiekviena nuomone būtų dalijamasi su atitinkamų Parlamento komitetų nariais, ir oficialiai ir nuolat reikalauti, kad pristatant Parlamento pranešimų projektus būtų skiriamas laikas pasisakyti, kaip numatyta pagal Parlamento ir Komiteto bendradarbiavimo susitarimą; ragina Komitetą rengiant nuomones įtraukti Parlamento pranešėjus, siekiant stiprinti taip pat ir politinį bendradarbiavimą su Parlamentu; rekomenduoja Komitetui atlikti išsamesnę kiekybinę ir kokybinę savo nuomonių poveikio analizę; todėl primygtinai ragina Komitetą padidinti darbuotojų, dirbančių teisėkūros ir tarpinstitucinių santykių srityse, skaičių;

16.

pažymi, kad 2020 metais Komitetas darbuotojams, įskaitant vidurinės grandies vadovus, surengė ketverius mokymus rizikos vertinimo klausimais, kuriuose dalyvavo apie 15 proc. darbuotojų, taip pat kiekvienam direktoratui skirtas konsultuojamojo ugdymo sesijas, siekiant padėti jiems įvertinti rizikos scenarijų poveikį jų metiniams tikslams; pažymi, kad 2020 m. pabaigoje buvo sukurtas registras, kuriame susiejami kiekvieno direktorato tikslai, rizika ir kontrolės priemonės;

17.

susirūpinęs pažymi, kad darbuotojų trūkumas Komiteto vidaus audito sektoriuje (IAS) daro neigiamą poveikį patikimumui, kurį gali garantuoti vidaus auditorius; primena, kad, remiantis Audito Rūmų 2019 m. metine ataskaita, Komitetas nuo 2014 metų nėra atlikęs išsamaus rizikos vertinimo, ir jam kelia susirūpinimą tai, kad vienintelis bendras rizikos vertinimas grindžiamas beveik vien IAS gauta informacija; primygtinai ragina Vidaus audito komitetą ištaisyti tą padėtį; pažymi, kad šiuo metu rengiama chartija ir audito vadovas, kuriuose išsamiau apibrėžiami darbo metodai ir procedūros; dar kartą prašo Komiteto pranešti apie pagrindines vidaus audito ataskaitos etikos klausimais išvadas, kurių jau paprašyta 2019 m.;

18.

pažymi, kad 2020 m. pabaigoje Komitetas pradėjo savo metinį vidaus kontrolės standartų laikymosi vertinimą ir peržiūrėjo 2020 m. klausimyną; primena, kad iš 2019 metų į 2020 metus nukelti du tolesni veiksmai, t. y.: 2021 m. gruodžio mėn. patvirtintas oficialus jautrių funkcijų vertinimas ir ii) daugiametės vidaus komunikacijos strategijos įgyvendinimas; atsižvelgdamas į ypatingą pastarojo veiksmo svarbą, apgailestauja dėl to, kad dar nebaigti svarstyti komunikacijos strategijos klausimai, o veiksmai atidėti iki 2021 m.; pažymi, kad nuo 2020 m. visų direktoratų procedūrų registravimas ir centralizavimas buvo planuojami 2021 metais;

19.

palankiai vertina tai, kad, be daugiasluoksnės prevencinės kontrolės, kaip išlaidų atlyginimo proceso dalis numatyta tai, kad visus prašymus tikrins finansinių operacijų iniciatorius, vėliau juos dar kartą tikrins funkciškai nepriklausomas tikrintojas, o paskui visus mokėjimus tvirtins tinkamai įgaliotas vadovybės lygmens leidimus suteikiantis pareigūnas;

Žmogiškieji ištekliai, lygybė ir darbuotojų gerovė

20.

pažymi, kad 2020 m. pabaigoje bendras Komiteto darbuotojų skaičius buvo 702, t. y. toks pat kaip 2019 m. pabaigoje, ir kad jo etatų plano pareigybių užimtumo lygis buvo 95,6 proc., t. y. šiek tiek mažesnis nei ankstesniais metais; yra susirūpinęs dėl didėjančio Komiteto darbo krūvio, kuris gali turėti įtakos darbuotojų gerovei;

21.

apgailestauja dėl to, kad esama ilgą laiką neužpildomų laisvų vidurinės ir vyresniosios grandies vadovų darbo vietų (penkios darbo vietos, laisvos septynis mėnesius ar ilgiau), laikinai pareigas einančių vadovų darbo vietų (du vadovai, laikinai einantys pareigas ilgiau kaip septynis mėnesius), nepaisant galiojančių taisyklių, ir dvejas pareigas tarnybos interesais einančių vadovų darbo vietų (šeši vadovai dvejas pareigas eina ilgiau kaip septynis mėnesius); apgailestauja dėl to, kad 2020 metais dvi atrankos procedūros buvo atšauktos ir iš naujo paskelbtos, o viena atrankos procedūra baigta nepaskyrus darbuotojo į pareigas – dėl jos pateiktas skundas Europos ombudsmenui; susirūpinęs pažymi, kad suėjus darbuotojo perėjimo į kitas pareigas terminui tebėra užimtos 23 pareigybės; yra susirūpinęs, kad tokia padėtis gali prisidėti prie to, kad Komiteto žmogiškųjų išteklių valdymas bus vertinamas neigiamai ir dėl to bus sunkiau įdarbinti darbuotojų; prašo generalinio sekretoriaus, kaip Komiteto aukščiausio administracijos pareigūno, atlikti išsamų padėties vertinimą ir pateikti ataskaitą biudžeto valdymo institucijoms;

22.

pažymi, kad 2020 metais Komitetas nustatė, jog nepajėgumas rasti tinkamų darbuotojų yra viena iš vidinių kompleksinių problemų; ragina Komitetą ieškoti būdų, kaip padidinti Komiteto, kaip darbdavio, patrauklumą ir potencialių kandidatų susidomėjimą, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su Europos personalo atrankos tarnyba, t. y. sudaryti kvalifikuotų kandidatų rezervo sąrašus; žino, kad, siekiant padidinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas paprastesniam atsakomybės sričių paskirstymui, sistemoje „Sysper“ skelbiami išsamūs visų Komiteto sekretoriato pareigybių aprašymai; primygtinai ragina Komiteto generalinį sekretorių padidinti skaidrumą skiriant atrankos komisijas, ypač vykdant įdarbinimo į vadovaujamas pareigas procedūras, ir sustabdyti vadinamųjų „lygiaverčių“ pareigybių, dėl kurių sumažėja atskaitomybės skaidrumas ir kyla įtarimų dėl to, ar laikomasi vienodo požiūrio principo, kūrimą; ragina imtis veiksmų siekiant patenkinti darbuotojų karjeros lūkesčius, pvz., persvarstyti Komiteto sprendimus dėl judumo, investuoti į darbuotojų mokymą ir teikti konsultacijas karjeros klausimais;

23.

pažymi, kad pastaraisiais metais darbuotojų, kuriems taikomos lanksčios darbo sąlygos, procentinė dalis svyravo nuo maždaug 29 proc. iki 34 proc., o 2020 metais šis skaičius gerokai sumažėjo, – tai galima paaiškinti tuo, kad buvo taikomos su COVID-19 pandemija susijusios priemonės, visų pirma privaloma izoliacija, ir tuo, kad Komitetas nusprendė netaikyti reikalavimo fiksuoti darbo laiką; susirūpinęs pažymi, kad 2020 metais vyrai, kuriems buvo taikomi lankstaus darbo modeliai, sudarė penktadalį ir jų dalis išliko maždaug tokia pati kaip 2019 metais; ragina Komitetą taikyti patvirtintą gerąją patirtį šioje srityje, pavyzdžiui, rengti informacines sesijas naujiems darbuotojams, teikti individualias lygių galimybių pareigūnų konsultacijas arba skirti specialią erdvę intranete, taip pat užtikrinti, kad taikant galimas darbo sąlygas jokiu būdu nenukentėtų atitinkamų darbuotojų karjera; palankiai vertina tai, kad registruotą partnerystę sudarę asmenys gali pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis ir lankstaus darbo laiko galimybėmis, suteikiamomis mažų vaikų turintiems tėvams;

24.

palankiai vertina tai, kad nuotolinio darbo galimybė buvo išplėsta ir pradėta taikyti visiems darbuotojams, išskyrus darbuotojus, atliekančius esmines užduotis, dėl kurių jie turi būti patalpose; pažymi, kad, siekiant padėti darbuotojams susidoroti su ilgalaikiu nuotolinio darbo laikotarpiu, be konkrečių į savirūpą orientuotų veiksmų, jiems buvo reguliariai siunčiamas naujienlaiškis su patarimais;

25.

pažymi, kad 2020 m. pabaigoje Komitete buvo 702 darbuotojai, iš jų 458 moterys ir 244 vyrai; pažymi, kad vidurinės grandies vadovų pareigas einančių moterų procentinė dalis sumažėjo nuo 48 proc. 2019 metais iki 47 proc. 2020 metais, įskaitant laikinai pareigas einančias skyrių vadoves; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad smarkus sumažėjimas – nuo 57 proc. 2019 metais iki 40 proc. 2020 metais – juntamas kalbant apie vyresniosios grandies vadovybės pareigybes, įskaitant direktorių pavaduotojų pareigas; atkreipia dėmesį į tai, kad ši tendencija yra priešinga didėjančiam AD ar lygiaverčio lygmens nevadovaujamas pareigas einančių moterų skaičiui (63,3 proc. 2020 metais, palyginti su 62,2 proc. 2019 metais ir 60,6 proc. 2018 metais); nepritaria tam, kad į tą skaičių būtų įtrauktos laikinai pareigas einančių arba pavaduojančių darbuotojų pareigybės, nes jos yra laikino pobūdžio ir palyginti nedidelėje institucijoje vienas paskyrimas gali iškreipti bendrą santykį;

26.

ragina Komitetą apsvarstyti galimybę taikyti kituose subjektuose sėkmingai įgyvendinamas konkrečias paskatas ir priemones, kuriomis siekiama didinti moterų galimybę eiti vadovaujamas pareigas, pavyzdžiui, oficialiai pripažinti žemesnio nei skyriaus vadovo lygmens vadovaujamas pareigas, teikti mentorystės paramą ir mokyti būsimus vadovus; primena keletą priemonių, kuriomis siekiama stiprinti lyčių aspekto integravimą į politinį ir administracinį darbą; šias priemones aptarė ir nustatė Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas; mano, kad Komitetas turėtų nustatyti platesnio užmojo lyčių pusiausvyros tikslus, kad darbo aplinka taptų teisingesnė, įvairesnė ir patrauklesnė; siūlo žmogiškųjų išteklių skyriuje paskirti lygių galimybių pareigūną, kuris sudarytų palankesnes sąlygas šiuo atžvilgiu imtis veiksmų vietoje;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas yra įdarbinęs darbuotojų iš visų valstybių narių; pažymi, kad, kalbant apie geografinį vadovų pasiskirstymą, 2020 m. gruodžio mėn. tik 15 proc. vadovų buvo iš ES 13 grupei priklausančių valstybių narių (palyginti su 19 proc. 2019 metais); ragina Komitetą padaryti didelę pažangą ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti geografinę savo darbuotojų pusiausvyrą, kad būtų užtikrintas tinkamas atstovavimas visų valstybių narių piliečiams, taip pat ir vadovybės lygmeniu, atsižvelgiant į jų įvairovę, kaip nurodyta Tarnybos nuostatų 27 straipsnyje;

28.

pažymi, kad, siekiant apsaugoti asmens duomenis, nerenkama duomenų apie neįgalius darbuotojus, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to sunku realiai įvertinti padėtį ir parengti tinkamą politiką šioje srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas, siekdamas aprūpinti darbuotojus ergonominiais baldais ir IT įranga ir taip sukurti tinkamą darbo aplinką, taiko tinkamų sąlygų sudarymo principą; palankiai vertina tai, kad Komiteto ir Regionų komiteto bendroje pastatų strategijoje visapusiškai atsižvelgiama į negalią;

29.

atkreipia dėmesį į 2017–2020 m. lygių galimybių ir įvairovės veiksmų plano vertinimą ir tikisi, kad tai bus vertingas indėlis rengiant tolesnes tinkamas ir konkrečias priemones; ragina Komitetą rengiant naują veiksmų planą taip pat atsižvelgti į patirtį, įgytą per COVID-19 pandemiją;

30.

palankiai vertina tai, kad 2020 metais, be bendrų priemonių, Komitetas pagaliau pradėjo taikyti ir konkrečias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią išsekimo atvejams, įskaitant aktyvų ryšį su darbuotojais, kuriems gresia išsekimo pavojus, lanksčius darbo grafiku (netaikant reikalavimo fiksuoti darbo laiką), naujienlaiškį su patarimais ir konkrečius komunikacijos veiksmus; yra nusivylęs, kad Komitetas nesugebėjo kiekybiškai įvertinti, kiek buvo atvejų, kai darbuotojai patyrė su darbu susijusio išsekimo simptomus; ragina Komitetą neapsiriboti informuotumo didinimo veiksmais ir taikyti patvirtintą gerąją patirtį, be kita ko, susijusią su darbo krūvio valdymo, komunikacijos ir konfliktų sprendimo srities mokymais, skirtais vadovams, arba grįžimo į darbą politika, kuria atsižvelgiama į ypatumus, susijusius su konkrečiais išsekimo atvejais;

31.

pažymi, kad Komitete stažavosi 48 ilgalaikiai stažuotojai, kuriems visiems buvo mokama mėnesinė išmoka (įskaitant 14 stažuočių, sustabdytų dėl COVID-19 pandemijos, kurios vėliau 2020 m. rudenį buvo atnaujintos ir skaičiuojamos du kartus); pažymi, kad visiems stažuotojams buvo suteiktos tinkamos IT priemonės ir buvo taikomos Komiteto darbuotojams galiojančios darbo sąlygos, tačiau apgailestauja, kad trys iš penkių trumpalaikių stažuotojų neturėjo teisės gauti jokios finansinės paramos, išskyrus draudimą; dar kartą ragina Komitetą užtikrinti, kad visi jo stažuotojai gautų deramą atlygį;

32.

primena 2018 ir 2019 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliktą tyrimą dėl priekabiavimo atvejo, susijusio su buvusiu I grupės pirmininku, dėl kurio tyrimas pradėtas praėjus ne vienų metų laikotarpiui, per kurį dėl vidaus procedūrų trūkumų ir nepateisinamo administracinės vadovybės neveikimo nebuvo įmanoma tinkamiau išspręsti šį klausimą; labai apgailestauja dėl to, kad Komiteto generalinis sekretorius vis dar atsisako pripažinti vidaus trūkumus ir atsakomybę ir taip pažeidžia pareigą rūpintis Komiteto darbuotojais; pažymi, kad 2020 m. birželio 9 d. Komiteto biuras savo sprendimu pareikalavo, kad minėtas narys atsiimtų savo kandidatūrą į Komiteto pirmininko postą, ir jį atleido nuo bet kokių personalo valdymo funkcijų; pabrėžia, kad OLAF paskelbė drausmines ir teismines rekomendacijas ir vėliau Belgijos prokuroras pradėjo baudžiamąją bylą; žino, kad šis narys Komiteto biuro sprendimą apskundė Teisingumo Teismui, tačiau jo ieškinys nebuvo patenkintas; pabrėžia, jog faktas, kad minėtasis narys vis dar nepripažįsta padarytų pažeidimų ir neapgailestauja dėl jų, rodo visišką savianalizės ir pagarbos nukentėjusiems asmenims stygių;

33.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad Taryba paskyrė buvusį I grupės pirmininką nariu naujai kadencijai; pripažįsta, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 302 straipsniu Tarybai suteikiami išimtiniai įgaliojimai skirti Komiteto narius pasikonsultavus su Komisija ir remiantis valstybių narių pasiūlytų kandidatų sąrašu; todėl pripažįsta, kad Komitetui nepaskirta jokio oficialaus vaidmens Tarybai priimant sprendimus dėl Komiteto narių skyrimo; apgailestauja, kad su Komitetu negali būti konsultuojamasi skiriant jo narius; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tinkamą Komiteto veikimą svarbu, kad skyrimo procedūros metu Taryba ir Komisija būtų tinkamai informuojamos apie kandidatus; prašo persvarstyti skyrimo procedūrą, kad Komitetui būtų sudarytos galimybės laikytis aktyvesnio požiūrio skiriant jo narius; palankiai vertina Komiteto norą aktyviau dalyvauti skyrimo procedūroje ir į tai atkreipti Komisijos dėmesį;

34.

atkreipia dėmesį į 2020 m. birželio 9 d. Komiteto biuro sprendimą dėl Komiteto, kaip civilinio ieškovo, įstojimo į Briuselio baudžiamųjų bylų teisme nagrinėjamą bylą; pažymi, kad ankstesnės kadencijos metu Briuselio darbo auditoriaus prašymu šio nario imunitetas buvo panaikintas, ir primygtinai ragina Komitetą nedelsiant imtis visų būtinų priemonių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos Belgijos teisminėse institucijose išnagrinėti ieškinį; tikisi, kad atitinkamos šalys bus patrauktos atsakomybėn, ir prašo jį informuoti apie procesą;

35.

žino, kad su dviem asmenimis, nukentėjusiais nuo psichologinio priekabiavimo, kurie tebedirba Komitete, buvo sudaryti susitarimai dėl ginčų sprendimo, tačiau apgailestauja dėl to, kad vienas iš nukentėjusiųjų asmenų vis dar laukia, kol šis susitarimas bus baigtas vykdyti; atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. balandžio mėn. Komitetas Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui pareiškė, kad vienintelis neišspręstas susitarimo punktas yra tiesiogiai susijęs su būsimu organizacijos struktūros schemos pakeitimu, dėl kurio bus nuspręsta kartu su Regionų komitetu, ir kad abi šalys susitarė, jog iki tol nereikėtų pradėti taikyti alternatyvaus sprendimo, įtvirtinto susitarime dėl ginčų sprendimo; ragina Komitetą nedelsiant vykdyti šiuos susitarimus ir pranešti apie veiksmingą jų įvykdymą, kaip teisiškai reikalaujama;

36.

apgailestauja, kad nuo tada, kai 2021 m. kovo mėn. įvyko virtualūs dviejų dėl sunkių nusižengimų nukentėjusių asmenų ir Komiteto pirmininko susitikimai, Komitetas dar nesudarė susitarimų dėl ginčų sprendimo su nukentėjusiaisiais, ir apgailestauja, kad Komiteto vadovybės veiksmai nebuvo nei veiksmingi, nei ryžtingi; nepritaria Komiteto generalinio sekretoriaus nuomonei, jog tai, kad šie du nukentėję asmenys nebedirba Komitete, yra tinkamas pagrindimas, kodėl nesudaryti susitarimai dėl ginčų sprendimo; primena Komitetui apie keletą raštų, atsiųstų nukentėjusio asmens, kuris 2017 m. išėjo iš darbo Komitete; pabrėžia, kad iki 2021 m. vidurio minėtasis nukentėjęs asmuo negavo jokio pradinio administracijos pasiūlymo, nors skundai Komiteto generaliniam sekretoriui buvo pateikti 2019 m. pradžioje, todėl griežtai smerkia generalinio sekretoriaus pareiškimą, kuriame nurodoma, kad susitarti vėluojama dėl nukentėjusio asmens kaltės; pažymi, kad 2021 m. kovo mėn. virtualiame posėdyje dėl sunkaus nusižengimo nukentėjęs asmuo, kuris yra buvęs Komiteto narys, pateikė keletą prašymų Komiteto pirmininkui, įskaitant prašymą, kad Komitetas viešai atsiprašytų nukentėjusių asmenų, išmokėtų visas kompensacijas nukentėjusiems asmenims ir kad būtų atliktas priekabiavimo Komitete išorės tyrimas; labai apgailestauja dėl to, kad nukentėję asmenys, kurių padėtis yra pažeidžiama, vėl buvo priversti viešai paneigti Komiteto generalinio sekretoriaus pareiškimus Parlamentui; atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. balandžio mėn. Komitetas Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui pareiškė, kad priemonės, dėl kurių susitarta per minėtą posėdį, yra įgyvendintos arba įgyvendinamos; atkreipia dėmesį į 2022 m. balandžio 13 d. Komiteto pirmininkės viešą pareiškimą, kuriame pakartojamas jos oficialus visų nukentėjusiųjų byloje atsiprašymas Komiteto vardu;

37.

pažymi, kad susitarimais dėl ginčų sprendimo siekiama kompensuoti moralinę žalą, teisines išlaidas ir poveikį karjerai; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl atskirų derybų, vykdomų įvairiais bylos etapais, gali būti sudaryti susitarimai, kurie nebus subalansuoti nukentėjusiųjų atžvilgiu, nes bylos nagrinėjamos skirtingai; primygtinai ragina Komitetą kuo greičiau sudaryti ir įvykdyti tinkamus ir sąžiningus susitarimus dėl ginčų sprendimo su visais susijusiais nukentėjusiaisiais; apgailestauja dėl to, kad Komitetas vis dar neprisiima atsakomybės ar neatlieka išorės tyrimo siekiant iš naujo įvertinti pažeidimo sunkumą, ir primygtinai ragina Komitetą, kaip yra pažadėjusi Komiteto vadovybė, atlikti tokį tyrimą ir viešai atsiprašyti visų asmenų, nukentėjusių dėl buvusio I grupės pirmininko netinkamo elgesio ir vykdyto moralinio priekabiavimo; primygtinai ragina Komitetą nedelsiant imtis visų būtinų priemonių, kai atsiranda konkretus atvejis, ir imtis konkrečių priemonių, kad ateityje būtų užkirstas kelias bet kokiems galimiems priekabiavimo atvejams; primena apie privalomo darbuotojų mokymo apie visiško nepakantumo priekabiavimui politiką svarbą;

38.

primena Komitetui, kad nukentėjęs asmuo, kuris yra buvęs narys, taip pat buvo pranešėjas apie pažeidimus, kuris informavo Sąjungos institucijas apie buvusio I grupės pirmininko elgesį; smerkia tai, kad, priešingai nei numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1937 (1) ir Komiteto taisyklėse dėl informavimo apie pažeidimus (2), Komitetas nesugebėjo užtikrinti, kad nebūtų atskleista pranešėjo apie pažeidimus tapatybė; labai nepritaria tam, kad buvęs Komiteto pirmininkas ir buvęs žmogiškųjų ir finansinių išteklių direktorius, dabar Komiteto generalinis sekretorius, bandė imtis teisinių veiksmų prieš pranešėją apie pažeidimus;

39.

palankiai vertina 2021 m. liepos mėn. nustatytą naują daugiasluoksnę komunikacijos sistemą, skirtą pranešėjams apie pažeidimus (tiesioginis vadovas, OLAF ir išorės institucija), taip pat konsultantų etikos klausimais konsultacijas ir teikiamą paramą;

40.

susirūpinęs pažymi, kad nors 2020 m. buvo preliminariai apskaičiuota, jog kompensacija ir teisinės išlaidos Komitetui kainuos apie 150 000 EUR, dar neįmanoma tiksliai kiekybiškai įvertinti galutinės bendros lėšų sumos, kuri buvo išleista ankstesniais metais ar kurią numatoma išleisti šioje byloje ateityje; primygtinai ragina Komitetą, bendradarbiaujant su Teisės tarnyba, patvirtinti visas būtinas priemones šiai bylai užbaigti, įskaitant reikalavimą iš kaltininko susigrąžinti atitinkamas sumas, kurias Komitetas išmokėjo nukentėjusiesiems; apgailestauja dėl to, kad esama nedidelių lūkesčių susigrąžinti išleistas viešąsias lėšas, ir prašo Komiteto pateikti Parlamentui išsamią sumos, kurią jis tikisi susigrąžinti, sąmatą;

41.

primena, kad Parlamentas atsisakė suteikti Komiteto generaliniam sekretoriui 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą dėl, be kita ko, akivaizdaus administracijos rūpestingumo pareigos pažeidimo ir neveikimo, taip pat finansinių pasekmių, ir buvo labai nusivylęs dėl to, kad tuo metu buvęs Komiteto žmogiškųjų ir finansinių išteklių direktorius (dabar einantis generalinio sekretoriaus pareigas) nesiėmė ryžtingų veiksmų, visų pirma neįgyvendino prevencinių ir taisomųjų priemonių, kol nebuvo atsisakyta patvirtinti 2018 m. biudžeto įvykdymą;

42.

primena, kad vykstant 2019 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai Parlamentas paprašė Komiteto pirmininko aktyviai dalyvauti derybose su nukentėjusiais asmenimis dėl ginčų sprendimo siekiant teisingo ir visas šalis tenkinančio susitarimo ir užkirsti kelią bet kokiems interesų konfliktams, o Komiteto – viešai atsiprašyti nukentėjusiųjų, bet tai, deja, nebuvo padaryta;

43.

apgailestauja, kad 2020 metais buvo pateikti šeši pagalbos prašymai, susiję su galimais priekabiavimo atvejais, o tai įrodo, kad reikia stiprinti esamas prevencines priemones; žino, kad trys iš tų prašymų yra susiję su buvusio I grupės pirmininko byla, kuri perduota Belgijos teisminėms institucijoms; pažymi, kad viena byla jau baigta nagrinėti, o dar viena taip pat nagrinėjama Belgijos teisminėse institucijose; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. lapkričio mėn. tebebuvo atliekamas su vienu prašymu susijęs vidaus tyrimas, todėl pakartoja, kad, nors turi būti paisoma tinkamo teisinio proceso ir asmens teisių, tai, kad yra praėję nemažai laiko, yra nenaudinga nukentėjusiems asmenims, todėl primygtinai ragina Komitetą nedelsiant paspartinti to prašymo nagrinėjimą ir pranešti apie šios bylos eigą;

44.

žino apie priekabiavimo atvejį, susijusį su jungtinėse tarnybose dirbančiu Regionų komiteto darbuotoju, taip pat su įtarimais dėl netinkamo valdymo bei finansinių pažeidimų, apie kurį Komitetui pranešė pranešėjas apie pažeidimą ir kuris 2020 m. rugpjūčio mėn. perduotas tirti OLAF; ragina Komitetą ir Regionų komitetą bendrai pranešti Parlamentui apie OLAF atlikto tyrimo rezultatus, taip pat apie bet kokį tolesnį vidaus patikrinimą ar priemones, kurių imtasi, kol atliekamas tyrimas;

45.

pažymi, kad 2020 m. buvo peržiūrėti sprendimai dėl priekabiavimo ir informavimo apie pažeidimus, ir apgailestauja, kad nauji sprendimai, kurie turėjo būti priimti 2021 m., buvo atidėti; pakartoja, kad svarbu laikytis pareigos rūpintis darbuotojais principo, kuris apima pranešėjų apie pažeidimus apsaugą ir bet kokios formos priekabiavimo prevenciją, taip pat aiškias ir tvirtas nukentėjusių asmenų apsaugos ir paramos jiems priemones; primygtinai ragina Komitetą taikyti vienodas priekabiavimo atvejų nagrinėjimo procedūras, kad nebūtų skirtingai elgiamasi su nukentėjusiaisiais, ir užtikrinti vienodą požiūrį į kaltinamuosius nepriklausomai nuo tokių veiksnių kaip hierarchinis lygmuo; primena Komitetui, kad tai, jog Tarnybos nuostatai negali būti taikomi Komiteto nariui, negali būti laikoma neveikimo pateisinimu; atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. balandžio mėn. Komitetas Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui pareiškė, jog peržiūrėti sprendimai dėl informavimo apie pažeidimus ir priekabiavimo įsigaliojo atitinkamai 2021 m. gruodžio 15 d. ir 2022 m. balandžio 4 d.;

46.

žino apie tris su Komitetu susijusius OLAF tyrimus, kurių vienas baigtas 2020 metais neradus įrodymų, leidžiančių spręsti apie atitinkamo darbuotojo atsakomybę, o du tyrimai tebevyksta (vienas jų buvo pradėtas 2019 metais, kitas – 2020 metais), taip pat vieną bylą dėl atrankos, kuri irgi buvo nutraukta 2020 metais nepradėjus tyrimo;

47.

pakartoja, kad bet koks neetiškas Sąjungos institucijų ir įstaigų darbuotojų bei narių elgesys trukdo patikimai valdyti Sąjungos lėšas ir daro neigiamą poveikį piliečių pasitikėjimui Sąjunga apskritai; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad, nors vėluojant vykdoma plataus masto vidaus etikos sistemos peržiūra, neabejotina, kad Komiteto pareiga rūpintis savo darbuotojais buvo šiurkščiai pažeidinėjama per ilgai ir taip buvo sukurta apgailestavimą kelianti nebaudžiamumo ir priekabiavimo kultūra, pasireiškianti visiškai nepriimtinu valdymo stiliumi, kaip matyti iš, be kita ko, pasikartojančių prašymų suteikti pagalbą ir bylų, apie kurias pranešta OLAF; apgailestauja, kad nedviprasmiški jo raginimai užtikrinti vidaus atskaitomybę buvo nuolat ignoruojami, ir primygtinai tvirtina, kad reikia atlikti nepriklausomą išorės tyrimą siekiant nustatyti Komiteto administracinės vadovybės atsakomybę bei prireikus taikyti Tarnybos nuostatų 22 straipsnį; prašo atlikti išorės tyrimą siekiant peržiūrėti Komiteto žmogiškųjų išteklių valdymo procedūras ir jų veiksmingumą, daugiausia dėmesio skiriant skundų dėl priekabiavimo nagrinėjimui ir darbuotojų gerovės užtikrinimui;

Etikos sistema ir skaidrumas

48.

atkreipia dėmesį į tai, kad buvo sukurta vidaus darbo grupė ir jai jau seniai buvo pavesta persvarstyti visą Komiteto etikos sistemą; žino, kad darbo grupė parengė veiksmų planą, kuris buvo priimtas 2021 m. sausio mėn., ir paragino atlikti Komiteto elgesio kodekso peržiūrą; ragina Komitetą pateikti Parlamentui šios analizės rezultatus, veiksmų planą ir įgyvendinimo veiksmus;

49.

pažymi, kad, 2020 m. spalio mėn. prasidėjus naujai Komiteto kadencijai, specialiajai Komiteto narių grupei buvo suteikti įgaliojimai atlikti narių elgesio kodekso peržiūrą, įskaitant prevencinių priemonių ir galimų sankcijų sugriežtinimą; mano, kad elgesio kodeksas turi būti grindžiamas patirtimi, įgyta nagrinėjant priekabiavimo bylas, jame turi būti remiamasi principais, kuriuos Bendrasis Teismas yra patvirtinęs savo sprendimuose, o Ombudsmenas – savo rekomendacijose, ir jame turi būti nustatyta speciali, greita skundų nagrinėjimo procedūra, kuria nuo pat pradžių apsaugomi nukentėjusieji, bei aiški ir įmanoma vykdyti sankcijų sistema; žino, kad naujasis elgesio kodeksas buvo priimtas 2021 m. sausio mėn. ir kad nariams buvo padalytos išsamios brošiūros apie jo įgyvendinimą; ragina Komitetą taikyti patvirtintą gerąją patirtį siekiant didinti narių ir pakaitinių narių informuotumą ir ilgainiui gerinti Komiteto vidaus kultūrą etikos klausimais;

50.

atkreipia dėmesį į tai, kad naujajame elgesio kodekse numatyta pašalinimo procedūra, pagal kurią sprendimą dėl pašalinimo priima asamblėja, remdamasi Biuro pasiūlymu, ir apie sprendimą pranešama Tarybai, kad būtų galima pradėti pakeitimo procedūrą; palankiai vertina tai, kad persvarstytos darbo tvarkos taisyklės yra suderintos su elgesio kodekse įtvirtintomis nuostatomis dėl pašalinimo, ir supranta, kad šiuo metu persvarstant Komiteto darbo tvarkos taisykles būtina numatyti tvarką, kad šia pašalinimo procedūra būtų įmanoma naudotis; ragina Komitetą greitu laiku informuoti Parlamentą apie šias peržiūras ir pradėti tiriamąsias derybas su Komisija dėl galimybės iš dalies pakeisti atitinkamas galiojančias nuostatas;

51.

žino apie keturis 2020 metais Ombudsmeno išnagrinėtus skundus, susijusius su skaidrumo stoka, atsisakymu leisti susipažinti su dokumentais ir atsakymų į prašymą nepateikimu (dviem atvejais); pažymi, kad bent vienas iš šių tyrimų buvo susijęs su išlaidų kompensavimu ir išmokomis; smerkia skaidrumo stoką ir primygtinai ragina Komitetą visapusiškai ir skaidriai bendrauti šiuo klausimu;

52.

prašo Komiteto tęsti informuotumo didinimo veiksmus, susijusius su etikos sistema ir informavimo apie pažeidimus procedūromis; palankiai vertina tai, kad 2021 metais priėmus sprendimą visiems darbuotojams, įskaitant naujus, mokymai etikos ir profesinio sąžiningumo klausimais yra privalomi; ragina Komitetą nustatyti, kad šie mokymai būtų privalomi nariams ir vadovams; palankiai vertina tai, kad Komiteto Žmogiškųjų išteklių ir finansų departamente įsteigta koordinatoriaus etikos klausimais pareigybė, o šiam koordinatoriui talkina nauja patarėjų etikos klausimais grupė; vertina tai, kad, siekiant didinti administracinių tyrimų profesionalumą, su Komisijos tyrimų ir drausmės tarnyba (IDOC) pasirašytas naujas susitarimas dėl paslaugų lygio;

53.

pripažįsta, kad Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimas dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką (3), ir 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl privalomo skaidrumo registro (4) sudaro sąlygas savanoriškai įsitraukti Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms; nepritaria Komiteto prieštaravimui dėl naudojimosi Skaidrumo registru dėl to, kad jis yra patariamasis organas; primygtinai ragina Komitetą įsipareigoti naudotis Skaidrumo registru siekiant didinti savo ryšių su išorės interesų atstovais skaidrumą;

54.

pažymi, kad vidaus ombudsmeno pareigybės įsteigimas yra viena iš pagrindinių 2021 metais priimto veiksmų plano, kuriuo siekiama stiprinti Komiteto etikos sistemą, priemonių; atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimas įsteigti vidaus ombudsmeno pareigybę buvo pristatytas kaip susitarimas, kurį darbuotojai palankiai įvertino, nors iš tikrųjų Komiteto Personalo komitetas dėl jo pateikė neigiamą nuomonę; pritaria Komiteto Personalo komiteto ir Teisės tarnybos išsakytoms abejonėms dėl pasiūlymo, kiek tai susiję su vidaus ombudsmeno nepriklausomumu, nešališkumu ir konfidencialumu; abejoja, ar tokia vidaus ombudsmeno pareigybė reikalinga atsižvelgiant, viena vertus, į ribotus žmogiškuosius išteklius ir, kita vertus, į tai, kad yra patarėjai etikos klausimais, konfidencialūs patarėjai ir visų pirma susitarimas su IDOC; primygtinai ragina Komitetą sutelkti dėmesį į jau įdiegtų su etika susijusių mechanizmų įgyvendinimą, tačiau kartu skirti pakankamai darbuotojų teisėkūros darbui atlikti, ypač stengiantis užtikrinti faktinį priimtų priemonių veiksmingumą; primena, jog Ombudsmenė savo pranešime dėl orumo darbe ES institucijose ir agentūrose (SI/2/2018/AMF) pažymėjo, kad nustatyti tyrėjus, kurie būtų laikomi nešališkais ir sąžiningais, mažose institucijose gali būti ypač sudėtinga, ir rekomendavo pasitelkti ne vidaus išteklius, o nepriklausomus išorės tyrėjus, kad būtų užtikrintas nepriklausomumas ir neutralumas;

55.

pakartoja savo prašymą siekti patobulinimų, kiek tai susiję su Komiteto narių išorės veikla, atsižvelgiant į Ombudsmenės rekomendaciją, pateiktą jos pranešime „„Sukamųjų durų“ reiškinys. ES tarnybos nuostatų 16 straipsnio įgyvendinimas įvairiose ES institucijose, įstaigose ir agentūrose“ (byla SI/2/2017/NF); atkreipia dėmesį į Komiteto sprendimą atlikti išsamią analizę siekiant įvertinti, kaip įgyvendinamos įvairios tame pranešime Ombudsmenės pateiktos rekomendacijos; ragina Komitetą paspartinti sprendimą dėl dabartinės sistemos, taikomos lobistinei ir atstovavimo interesams veiklai, peržiūros, siekiant taip pat sustiprinti savo sistemą, kad būtų išvengta galimų interesų konfliktų;

Skaitmeninė pertvarka, kibernetinis saugumas, duomenų apsauga

56.

pripažįsta, kad COVID-19 pandemijos protrūkis paspartino jau aktualią komunikacijos priemonių ir administracinių procesų supaprastinimo bei skaitmenizacijos, pavyzdžiui, bepopierių finansinių grandinių diegimo, tendenciją; mano, kad 2020 m. kovo mėn. įdiegti išbandyti patobulinimai turėtų tapti struktūriniai ir būti taikomi taip pat ir pasibaigus pandemijai;

57.

pažymi, kad 2020 metais IT skirtas biudžetas sudarė 7 500 000 EUR, palyginti su 4 900 000 EUR 2019 metais, t. y. padidėjo 53 proc., – tai daugiausia dėl nepanaudotų asignavimų, kurie, siekiant toliau spręsti susikaupusių IT srities veiksmų problemą, perkelti iš kitų biudžeto eilučių; primena, kad biudžeto asignavimų perkėlimas negali atstoti reikiamo bet kurios IT paslaugos struktūrinio finansavimo;

58.

pažymi, kad iki 2020 m. pabaigos Komitetas visus darbuotojus aprūpino skreitiniais kompiuteriais ir paprašius skyrė aukštos kokybės ausines; bendra šios įrangos kaina – 322 462 EUR; žino, kad 2021 m. sausio mėn. Komitetas priėmė sprendimą dėl vienkartinės išmokos mokėjimo reikalavimus atitinkančių darbuotojų prašymu, siekiant padengti ypatingas išlaidas, susijusias su privalomu nuotoliniu darbu (pateikti 563 prašymai, pagal kuriuos išmokėta bendra suma sudarė 107 271 EUR);

59.

palankiai vertina Komiteto skaitmeninėje strategijoje nustatytus konkrečius su kibernetiniu saugumu susijusius siektinus rezultatus; vertina glaudų bendradarbiavimą su ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU) – tai Komiteto IT saugumo pagrindas;

60.

sveikina Komitetą reikšmingai patobulinus narių portalą, priemonę „Phoenix“ ir dokumentų darbo srauto priemonę „Adonis“, taip pat padarius pažangą, susijusią su hibridine debesijos aplinka, kuri yra paskutinis skaitmeninės darbo vietos komponentas; atkreipia dėmesį į tai, kad nariams skirtas Komiteto intraneto tinklavietė buvo visapusiškai pertvarkyta, kad taptų vieno langelio principu veikiančia platforma; palankiai vertina tai, kad pasirašant elektroniniu būdu naudojamas kvalifikuotas elektroninis parašas, taip pat kitos nuotolinės ir skaitmeninės priemonės;

61.

pažymi, kad pastaraisiais metais atliekant Komiteto vidaus auditą beveik visas dėmesys buvo skiriamas procedūrų ir procesų patikimumo analizei bei vertinimui ir mažesniu mastu – operacijų auditui; ragina parengti specialų nuotolinio arba skaitmeninio vidaus audito Komitete skatinimo planą; pažymi, kad Komitetas, atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno prašymą, apžvelgė asmens duomenų perdavimą trečiosioms šalims ir padarė išvadą, kad jokia veikla nebuvo paveikta; atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas prisijungė prie tarpinstitucinės preliminariosios sutarties su „Microsoft“ ir kad jis nebeturi atskirų individualių licencijų susitarimų su „Microsoft“; vis dėlto ragina Komitetą teikti pirmenybę atvirojo kodo technologijai, siekiant išlaikyti savo techninių sistemų kontrolę, išvengti priklausomybės ir susaistymo su pardavėju, užtikrinti griežtesnes naudotojų privatumo ir duomenų apsaugos priemones ir padidinti saugumą ir skaidrumą visuomenei;

Pastatai ir saugumas

62.

supranta, kad Komitetas ir Regionų komitetas įgyvendina savo ilgalaikę pastatų strategiją, daugiausia dėmesio skirdami geografinei koncentracijai ir biurų paskirstymo reorganizavimui; pažymi, kad, atsakingos darbo grupės nuomone, tam, kad būtų galima sukurti geras darbo sąlygas, itin svarbu turėti papildomą pastatą, kuriame tilptų maždaug 200 asmenų; pažymi, kad ši analizė paskatino Komitetą ir Regionų komitetą perimti pastato „B100“ nuomos sutartį iš Europos išorės veiksmų tarnybos ir kad 2020 m. paskutinį ketvirtį Komiteto ir Regionų komiteto biurai patvirtino administracinio susitarimo projektą; žino, kad dėl COVID-19 pandemijos procesas užtruko;

63.

palankiai vertina pagerėjusią padėtį pagrindinėse pastatų strategijos srityse, būtent esamų pastatų atnaujinimą siekiant sukurti ergonomikos standartus atitinkančias sveikesnes darbo vietas, padidinti saugumo lygį, sumažinti elektros energijos suvartojimą ir laikytis aplinkosaugos srities įsipareigojimų;

64.

pažymi, kad 2021 m. rugsėjo mėn. perėmus pastatą „B100“, vis dar atliekami tyrimai ir šalinamas asbestas; ragina Komitetą ir Regionų komitetą periodiškai atlikti sąlygų tame pastate stebėseną ir nuolat atitinkamai informuoti darbuotojus; primena savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų apsaugos nuo asbesto (5);

Aplinka ir tvarumas

65.

palankiai vertina tvarumo, aplinkosaugos ir prieinamumo standartų, įskaitant Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) standartus, įtraukimą į Komiteto ir Regionų komiteto pastatų strategiją; pažymi, kad nuo tada, kai buvo sukurta aplinkosaugos vadybos sistema, Komitetas ir Regionų komitetas ėmėsi įvairių veiksmų, kad pagerintų savo pastatų energinį naudingumą ir sumažintų jų anglies pėdsaką; palankiai vertina tai, kad sukurta Žaliajam kursui skirta darbo grupė, ir žino, kad šiuo metu atliekamas Komiteto ir Regionų komiteto anglies dioksido poveikio neutralizavimo iki 2030 m. tyrimas; palankiai vertina Komiteto dalyvavimą Parlamento išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kompensavimo sistemoje ir tai, kad Komitetas turi specialią biudžeto eilutę atitinkamiems asignavimams teikti; palankiai vertina tai, kad Komiteto suvartojama elektros energija tiekiama naudojant tik tvarius žaliosios energijos šaltinius; be to, ragina Komitetą visuose pastatuose įrengti saulės baterijų plokštes, kad būtų padidintas CO2 efektyvumas;

66.

atkreipia dėmesį į keletą konkrečių veiksmų, kurių imtasi siekiant sumažinti popieriaus naudojimą, ir primygtinai raginą Komitetą patvirtinti tinkamą bepopierę politiką; palankiai vertina tai, kad 2020 metais vienam asmeniui per dieną sunaudojamo popieriaus kiekis sumažėjo 52 proc., palyginti su 2019 metais, ir 81 proc., palyginti su 2015 metais;

67.

palankiai vertina Komiteto nustatytas konkrečias priemones, kuriomis siekiama skatinti keliones tvarių rūšių transportu, pavyzdžiui, tarnybiniais dviračiais, plėtoti dviračių infrastruktūrą ir kuponų, kurie leistų išskirtinėmis aplinkybėmis patekti į automobilių stovėjimo aikšteles, sistemą; pažymi, kad judumo politika apima finansinę paramą dviratininkams ir darbuotojams, įsigijusiems sezoninius viešojo transporto bilietus, o abiejų rūšių paramą gaunantys darbuotojai turi atsisakyti teisės naudotis automobilių stovėjimo aikštele;

68.

atkreipia dėmesį į Komiteto įsipareigojimą įgyvendinti 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT), taip pat laikytis jų ir atitinkamų Sąjungos strategijų; pabrėžia, kad Komitetas turi Tvaraus vystymosi observatoriją, kurios tikslas – skatinti tvarumą Sąjungoje;

69.

sveikina Komitetą dėl kartu su Komisija bendrai valdomos Žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos;

Komunikacija ir daugiakalbystė

70.

pažymi, kad 2019 m. spalio mėn. Biuras patvirtino naują Komiteto logotipą, kuris vizualiai dera su Sąjungos institucijų logotipais; mano, kad šis pokytis prisidės prie Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų matomumo tarp piliečių ir įvaizdžio nuoseklumo;

71.

palankiai vertina tai, kad COVID-19 pandemijos kontekste Komitetas sugebėjo pritaikyti savo komunikacijos strategiją – internetu suorganizuota keletas svarbių renginių ir veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos jo informavimo veiksmams ir ryšiams su suinteresuotaisiais subjektais bei piliečiais; pabrėžia, kad 2020 m. liepos mėn. Komitetas vietoj savo metinio pilietinės visuomenės apdovanojimo įsteigė vienkartinį apdovanojimą „Pilietinė visuomenė prieš COVID-19“, skirtą asmenims, pilietinės visuomenės organizacijoms ir privačioms įmonėms už jų ne pelno iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su COVID-19 krize ir jos padariniais;

72.

pabrėžia, kad visas su Komiteto nuomonėmis ir informaciniais pranešimais susijęs darbas yra prieinamas visomis oficialiosiomis kalbomis ir kad Komiteto interneto svetainė atitinka Sąjungos viešojo sektoriaus įstaigų prieinamumo standartus;

73.

palankiai vertina Komiteto dalyvavimą Konferencijoje dėl Europos ateities, padedant užtikrinti, kad ši demokratinė veikla geriau pasiektų organizuotą pilietinę visuomenę; be to, ragina Komitetą padėti savo nariams dalyvauti vietos dialoguose su piliečiais ir pilietine visuomene Europos klausimais;

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

74.

palankiai vertina nuolat besiplečiantį ir veiksmingą dvišalį Parlamento ir Komiteto bendradarbiavimą; ragina Parlamentą ir Komitetą tęsti reguliarius savo pirmininkų ir pirmininko pavaduotojų susitikimus ir stiprinti atitinkamų pranešėjų ir politinių frakcijų bei parengiamųjų organų, kuriuose dirba jų nariai, struktūrinį bendradarbiavimą; mano, kad, atsižvelgiant į Komiteto, kaip socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovo, vaidmenį, jo politinis bendradarbiavimas su Parlamentu, Taryba ir Komisija turėtų būti sistemingesnis;

75.

pabrėžia, kad buvo peržiūrėti su keturiais Komisijos padaliniais (Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuru (PMO), Informatikos GD, Biudžeto GD ir Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD) sudaryti susitarimai dėl paslaugų lygio ir įtraukta papildomų paslaugų;

76.

atkreipia dėmesį į tai, kad priimtas naujas 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs Komiteto ir Regionų komiteto administracinio bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo sustiprinamas bendradarbiavimo valdymas ir kontrolės mechanizmai, skirti veiksmingam jungtinių tarnybų valdymui užtikrinti; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas mano, jog naujasis susitarimas yra modernesnis ir paprastesnis nei senasis ir padeda kurti tolesnę Komiteto ir Regionų komiteto sinergiją;

77.

pakartoja ankstesnėse rekomendacijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo išreikštą poziciją, kad reikia visapusiškai įgyvendinti Parlamento, Komiteto ir Regionų komiteto pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį iš viso 60 vertėjų, įskaitant 36 vertėjus iš Komiteto, buvo perkelti į Parlamentą mainais už galimybę naudotis Europos Parlamento tyrimų tarnybos paslaugomis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Komiteto darbuotojų trūkumą politinėse srityse, nes tai daro neigiamą poveikį jo įgaliojimų vykdymui;

COVID-19 pandemija

78.

supranta, kad COVID-19 pandemija turėjo didelę įtaką Komiteto veiklai, visų pirma dėl to, kad jo nariai aptarti nuomonių ir rezoliucijų atvyksta į Komiteto patalpas; pripažįsta kolektyvines pastangas, kuriomis buvo užtikrinama nuolatinė parama Komiteto politinei veiklai;

79.

pažymi, kad, siekdamas užtikrinti veiklos tęstinumą, Komitetas koordinavo visas nuo 2020 m. kovo mėn. įdiegtas prevencines ir apsaugos priemones pagal daugiasluoksnę sveikatos profilaktikos strategiją, kurioje apibūdintos visos fizinės, operatyvinės ir medicininės priemonės, kurių imamasi, pavyzdžiui, išplėsta galimybė dirbti nuotoliniu būdu, IT ir vaizdo konferencijų įranga, sveikatos ir saugos įranga patalpose ir procesų perkėlimas į nematerialią terpę;

80.

pažymi, kad buvo nuspręsta, jog dėl specifinio COVID-19 pandemijos pobūdžio nustatytas veiklos tęstinumo planas nepakankamai atitinka paskirtį, todėl Komitetas įsteigė žmogiškųjų išteklių direktoriaus vadovaujamą specialią darbo grupę, kuri palaikė įvairaus pobūdžio ryšius tiek pačiame Komitete, tiek su kitomis institucijomis; pabrėžia, kad svarbu pradėti veiklos tęstinumo pratybas, kad būtų kuo labiau pasirengta galimiems sutrikimus lemiantiems įvykiams ateityje;

81.

vertina požiūrį, pagal kurį pirmenybė teikiama narių ir darbuotojų sveikatai ir saugai, o organizacija prisitaikė prie nuolat kintančios padėties; pažymi, kad buvo nustatyta bendra nuotolinio darbo iš užsienio išimtis, taikoma darbuotojams, kurie: i) dėl kelionių apribojimų negalėjo grįžti iš savo kilmės šalies, ii) užsienyje turi išlaikomą ar sergantį giminaitį, arba iii) pateikė prašymą, jei tenkinamos tam tikros sąlygos; mano, kad sprendimas leisti dirbti nuotoliniu būdu iš užsienio turėjo teigiamą poveikį psichologinio streso ir neatvykimo į darbą rodiklio mažinimui;

82.

palankiai vertina tai, kad Komitetas ir Regionų komitetas glaudžiai bendradarbiavo ir toliau kartu dirba siekdami suderinti priemones, pavyzdžiui, prieigos prie pastatų, higienos ir valymo protokolus; pabrėžia, kad dėl abipusio veiklos tęstinumo pareigūnų dalyvavimo kiekvienoje COVID-19 valdymo grupėje buvo sudarytos palankesnės sąlygos koordinuoti veiklą;

83.

pabrėžia, kad visu COVID-19 pandemijos laikotarpiu pagrindinė veikla nenutrūko, taigi Komitetas galėjo atstovauti socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms Sąjungos sprendimų priėmimo procese ir padėti Sąjungos institucijoms valdyti susidariusią krizinę padėtį;

84.

palankiai vertina ketinimą pasinaudoti pandemijos laikotarpiu įgyta patirtimi ir parengti naują nuotolinio darbo ir (arba) darbo laiko režimo politiką, taip pat pažymi, kad šiuo metu vyksta socialinis dialogas šiuo klausimu; ragina Komitetą į vidaus valdymo strategiją įtraukti pandemijos protrūkio laikotarpiu įgytą patirtį, susijusią su veiklos tęstinumu ir krizių valdymo metodais, IT reagavimo pajėgumais, organizacijos atsparumu, pareiga rūpintis savo darbuotojais, vidaus komunikacijos veiksmingumu ir darbo procesų lankstumu.

 


(1)   2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(2)   2016 m. kovo 2 d. EESRK sprendimo Nr. 053/16 A 9 straipsnio 1 dalis.

(3)   OL L 277, 2014 9 19, p. 11.

(4)   OL L 207, 2021 6 11, p. 1.

(5)  Priimti tekstai, P9_TA(2021)0427.