<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2025-09-202509C104202202250-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0225-22-202503289-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="8/10/2025 09:38:41" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="ZoFw37bh4iUwWBu23njq3QOfvxjcVoSZaDrH3Y5ATs/OYOkLs9uY8GXqIyRJHwq+077ONkJy8FFWiGA0nxryQ9Z+HxkOH02/88loAT27fWfHVs88IU/OIqIlHhxQLB3Ftm+Ek9dJHDnoXkAl5RoL1lJ5R8vsEaZZdMMWqMLIgNY=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="77d68f1e-e68f-41cb-ad92-2f8e71556630" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0225" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2022" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 26-03-25 10:09:23" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2025-04-11T13:37:27Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="7214852e74e9489380c3ade2c1ab09a2" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0225" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinio advokato D. Spielmann išvada– Byla C-225/22</div>
      <div id="rId21" style="default">AW „T“</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      DEAN SPIELMANN IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2025 m. balandžio 10 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C-225/22
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      „R“ S.A.
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      AW „T“ sp. z o.o.
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Sąd Apelacyjny w Krakowie (Krokuvos apeliacinis teismas, Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisinė valstybė – Veiksminga teisminė gynyba Sąjungos teisei priklausančiose srityse – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Pagal įstatymą įsteigtas teismas – Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas apeliacinio teismo sprendimas ir byla jam perduodama nagrinėti iš naujo – Galimybė pabrėžti neteisėtą aukštesnės instancijos teismo sudėtį – Neteisėtos sudėties teismo aktų padariniai – Teisinis saugumas – Res judicata galia“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-2">
      
        <br/>
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinės valstybės krizės Europoje sąlygomis gausioje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, apie kurią plačiai diskutuota, buvo apibrėžti teismų nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų, kylančių iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu, metmenys.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo metu akivaizdu, kad Teisingumo Teismui pateiktais prašymais priimti prejudicinį sprendimą siekiama išsiaiškinti, kokių pasekmių turi kilti iš šios jurisprudencijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar nacionalinis teismas gali teigti, kad nacionalinė aukštesnės instancijos teisminė institucija dėl kai kurių jos narių skyrimo procedūros pažeidimo nėra pagal įstatymą įsteigtas teismas, kaip jis suprantamas pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu? Jei taip, koks yra tokio teismo priimtų aktų teisinis likimas? Dėl šių sudėtingų teisinių klausimų, kurie bus nagrinėjami šioje išvadoje, Sąd Apelacyjny w Krakowie (Krokuvos apeliacinis teismas, Lenkija) kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi sprendime, kurį priims, Teisingumo Teismas turės galimybę, be kita ko, pareikšti poziciją dėl klausimo, ar pagal įstatymą įsteigto teismo reikalavimo pažeidimo pasekmės turėtų būti apibrėžiamos lotynišku posakiu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) tuo atveju, kai atitinkamos teisminės institucijos priimti aktai turi res judicata galią.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje yra reikšmingos ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lenkijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. gruodžio 8 d. priėmus Ustawa o Sądzie Najwyższym (Aukščiausiojo Teismo įstatymas; Dz. U. 2018, 5 pozicija) Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) buvo įsteigta, be kita ko, Izba Kontroli Nadzwyczajnej i Spraw Publicznych (Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aukščiausiojo Teismo įstatymo 26 straipsnyje, iš dalies pakeistame 2019 m. gruodžio 20 d. Įstatymu, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrosios kompetencijos teismų įstatymas, Aukščiausiojo Teismo įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai, nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-22" title="page-4">
      „1. Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos jurisdikcijai priklauso nagrinėti ypatinguosius skundus, protestus rinkimų bylose ir protestus dėl nacionalinio ar konstitucinio referendumų teisėtumo, bylas dėl rinkimų ir referendumo teisėtumo nustatymo, kitas viešosios teisės bylas &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-23" title="page-4">
      2. Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija turi jurisdikciją nagrinėti prašymus ar pareiškimus dėl teisėjo nušalinimo ir teismo, kuriame turi būti nagrinėjama byla, skyrimo, įskaitant skundus dėl teismo ar teisėjo nepriklausomumo stokos &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-24" title="page-4">
      3. 2 dalyje nurodytas prašymas nenagrinėjamas, jeigu jis susijęs su teisėjo paskyrimo arba jo įgaliojimų vykdyti teismines funkcijas teisėtumo konstatavimu ar vertinimu.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-25" title="page-4">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio įstatymo 89 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-27" title="page-4">
      „1. Jei tai būtina siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi demokratinės teisinės valstybės principo, kuriuo įtvirtinamas socialinio teisingumo principas, dėl bendrosios kompetencijos teismo arba karo teismo galutinio sprendimo, kuriuo užbaigiamas atitinkamos bylos nagrinėjimas, gali būti pateiktas ypatingasis skundas:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-28" title="page-4">
      1) jei sprendimas pažeidžia Konstitucijoje apibrėžtus principus ar žmogaus ir piliečių teises ir laisves arba
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-29" title="page-4">
      2) jei sprendimu akivaizdžiai pažeidžiama teisė, nes ji neteisingai aiškinama arba neteisingai taikoma, arba
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-30" title="page-4">
      3) jei pagrindinės teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktų įrodymų turiniui
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-4">
      ir sprendimas negali būti panaikintas ar pakeistas kitomis išimtinėmis teisių gynimo priemonėmis.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-32" title="page-4">
      2. Ypatingąjį skundą gali pateikti generalinis prokuroras, ombudsmenas ir Lenkijos Respublikos Prokuratoria Generalna (valstybės iždo interesus ginanti valstybės institucija) pirmininkas, vaiko teisių ombudsmenas, pacientų teisių ombudsmenas, Finansų priežiūros komisijos pirmininkas, finansų ombudsmenas, mažųjų ir vidutinių įmonių ombudsmenas ir Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos pirmininkas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-5">
      3. Ypatingasis skundas turi būti paduotas per penkerius metus nuo ginčijamo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o jei dėl sprendimo buvo pateiktas kasacinis skundas – per vienus metus nuo jo išnagrinėjimo dienos. Ypatingasis skundas atsakovo nenaudai negali būti tenkinamas, jeigu jis pateiktas praėjus vieniems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o kasacinio skundo atveju – praėjus šešiems mėnesiams nuo jo išnagrinėjimo dienos.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To paties įstatymo 115 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-35" title="page-5">
      „1. Dėl po 1997 m. spalio 17 d. įsiteisėjusių sprendimų, kuriais užbaigiamas procesas bylose, ypatingasis skundas gali būti pateiktas per šešerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 89 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys netaikomas.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinė byla, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2004 m. rugpjūčio 9 d. ieškiniu bendrovė AW „T“ sp. z. o.o. paprašė uždrausti B.O. ir bendrovėms „R“ ir „K“ teikti rinkai, be kita ko, kryžiažodžių žurnalus, žymimus numeriais „100“, „200“, „222“, „300“, „333“, „500“, „1000“, kuriuose kryžiažodžių tinkleliai pateikiami spalvotame fone su tokios pat spalvos apvadu. Šių žurnalų teikimas rinkai pažeidžia 2000 m. birželio 30 d. Ustawa – Prawo własności przemysłowej (Įstatymas dėl pramoninės nuosavybės teisės; Dz. U. 2003, 1117 pozicija) ir 1993 m. balandžio 16 d. Ustawa o zwalczaniu nieuczciwej konkurencji (Įstatymas dėl kovos su nesąžininga konkurencija; Dz. U. 2003, 1503 pozicija) nuostatas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2005 m. spalio 25 d. sprendimu Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas, Lenkija) uždraudė teikti rinkai 28 registruotu prekių ženklu žymimus žurnalus, o likusią ieškinio dalį atmetė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Gavęs B.O. ir bendrovės „R“ apeliacinį skundą, 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu Sąd Apelacyjny w Krakowie (Krokuvos apeliacinis teismas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>) pakeitė Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas) sprendimą ir išplėtė ankstesniame šios išvados punkte minėtą draudimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tik B.O. dėl šio sprendimo pateikė kasacinį skundą Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija). 2008 m. vasario 21 d. šis teismas panaikino Sąd Apelacyjny w Krakowie (Krokuvos apeliacinis teismas) sprendimo dalį, kuria buvo pakeistas Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas) sprendimas, ir perdavė bylą apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Galiausiai 2010 m. gegužės 27 d. Sąd Apelacyjny w Krakowie (Krokuvos apeliacinis teismas) priėmė sprendimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tik 2020 m. sausio 27 d. Prokurator Generalny (generalinis prokuroras, Lenkija), remdamasis Aukščiausiojo Teismo įstatymo 89 straipsniu, dėl 2006 m. lapkričio 9 d. Sąd Apelacyjny w Krakowie (Krokuvos apeliacinis teismas) sprendimo pateikė Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) ypatingąjį skundą bendrovės „R“ S.A. naudai. Generalinio prokuroro nuomone, tas teismas pažeidė reformatio in pejus draudimą, nes, pakeisdamas skundžiamą Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas) sprendimą, išplėtė, be kita ko, bendrovei „R“ nustatytą draudimą. Šio apeliacinio teismo sprendimu buvo uždrausta teikti rinkai visus kryžiažodžių žurnalus, viršelyje pažymėtus numeriais „100“, „200“, „222“, „300“, „333“, „500“ ir „1000“, nors pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą tebuvo draudžiama teikti rinkai tik konkrečius, atitinkamais prekių ženklais ir pavadinimais pažymėtus žurnalus. 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) panaikino 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą dėl bendrovės „R“, iš esmės susijusį su tam tikrų nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimu, ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Sąd Apelacyjny w Krakowie (Krokuvos apeliacinis teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Perdavus bylą nagrinėti iš naujo, bendrovė AW „T“ paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išduoti jai 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo kopiją ir vykdomajame rašte įrašyti nuostatą, patvirtinančią, kad šis sprendimas yra galutinis, teigdama, kad 2021 m. spalio 20 d. Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) sprendimas turi būti laikomas negaliojančiu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grįsdama šį prašymą AW „T“ pirmiausia rėmėsi 2021 m. lapkričio 8 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimu Dolińska-Ficek ir Ozimek prieš Lenkiją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>), iš kurio matyti, kad Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija nėra pagal įstatymą įsteigtas teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">AW „T“ taip pat rėmėsi 2021 m. spalio 6 d. Sprendimu W.Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>), iš kurio padarė išvadą, kad neteisėtai sudaryto teismo priimtas sprendimas nėra privalomas kitiems teismams ir į jį neturi būti atsižvelgiama, be to, nėra būtinybės jį prieš tai panaikinti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, AW „T“ abejojo dėl galimybės pateikti ypatingąjį skundą dėl galutinio teismo sprendimo po keturiolikos metų, ypač todėl, kad šiuo skundu siekiama apsaugoti tik vienos iš valstybinių įmonių ekonominius interesus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškino, kad 2021 m. spalio 20 d. Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) sprendimą toje pačioje byloje priėmė iš tą pačią dieną paskirtų teisėjų sudaryta kolegija. Šioje byloje Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba, Lenkija, toliau – NTT) priėmė nutarimą dėl šių teisėjų rekomendavimo, jis vėliau buvo apskųstas Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas, Lenkija), o šis, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, sustabdė šio nutarimo vykdymą. Vis dėlto Lenkijos Respublikos Prezidentas šiuos teisėjus paskyrė dar prieš tai, kai Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas) priėmė sprendimą dėl ginčijamo nutarimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad 2021 m. spalio 20 d. sprendimą priėmusio Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegiją sudarė teisėjai E.S., T.D., P.K., A.R. ir M.S. ir kad dėl jų skyrimo į Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegiją procedūros pažeidimo ši kolegija nėra pagal įstatymą įsteigtas teismas, kaip jis suprantamas pagal Sąjungos teisę. Todėl reikia išnagrinėti tokio teismo sprendimo padarinius.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, vis dėlto pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ar nacionalinis teismas turi teisę vertinti aukštesnės instancijos teismo, kuris, priėmęs sprendimą po to, kai išnagrinėjo ypatingąjį skundą, jam perdavė bylą nagrinėti iš naujo, sudėtį tuo atveju, kai pagal nacionalinės teisės aktus pirmajam teismui aukštesnės instancijos teismo sprendimai yra privalomi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiomis aplinkybėmis Sąd Apelacyjny w Krakowie (Krokuvos apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-50" title="page-7">
      1) Ar Europos Sąjungos sutarties (ESS) 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 3 dalis, siejami su [Chartijos] 47 straipsniu ir [SESV] 267 straipsniu, taip pat Sąjungos teisės viršenybės principas turi būti aiškinami taip, kad nacionaliniam teismui leidžiama netaikyti Konstitucinio Teismo sprendimo, galiojančio pagal nacionalinę teisę, įskaitant konstitucinį lygmenį, jeigu šis sprendimas neleidžia nacionaliniam teismui įvertinti, ar dėl teisėjų skyrimo būdo teisminė institucija yra pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos teisę?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-51" title="page-7">
      2) Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 3 dalis, siejami su Chartijos 47 straipsniu ir SESV 267 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama valstybės narės priimta nacionalinė nuostata, kuri:
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-52" title="page-7">
      a) neleidžia nacionaliniam teismui vertinti teisėjo skyrimo teisėtumo ir atitinkamai patikrinti, ar teisminė institucija yra teismas, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos teisę, ir
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-53" title="page-7">
      b) numato drausminę teisėjo atsakomybę už teisminę veiklą, susijusią su tokiu tikrinimu?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-54" title="page-8">
      3) Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 3 dalis, siejami su Chartijos 47 straipsniu ir SESV 267 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad bendrosios kompetencijos teismas, atitinkantis teismui keliamus reikalavimus, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, nėra saistomas paskutinės instancijos teismo – į kurio sudėtį įtraukti nariai paskirti į teisėjo pareigas akivaizdžiai pažeidžiant nacionalinės teisės nuostatas, reglamentuojančias skyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas tvarką, ir dėl to šis teismas neatitinka pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo, užtikrinančio asmenims veiksmingą teisminę apsaugą, sampratos – taikant išimtinę teisių gynimo priemonę (ypatingąjį skundą) priimto sprendimo, kuriuo įsiteisėjęs sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-55" title="page-8">
      4) Jei atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio 3 dalis, siejami su Chartijos 47 straipsniu ir SESV 267 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad privalomumo nebuvimas reiškia, jog:
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-56" title="page-8">
      a) trečiajame klausime nurodytu būdu įsteigto paskutinės instancijos teismo priimtas sprendimas nėra sprendimas teisiniu požiūriu (t. y. jis yra neegzistuojantis sprendimas), kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos teisę, o vertinimą šiuo aspektu gali atlikti bendrosios kompetencijos teismas, atitinkantis teismui keliamus reikalavimus, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisės nuostatas;
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-57" title="page-8">
      b) trečiajame klausime nurodytu būdu įsteigto paskutinės instancijos teismo priimtas sprendimas yra egzistuojantis sprendimas, bet bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, turi teisę ir privalo atsisakyti taikyti nacionalinės teisės nuostatas, susijusias su šio sprendimo pasekmėmis, tiek, kiek būtina užtikrinti asmenims veiksmingą teisminę apsaugą?
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2022 m. gegužės 11 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymas taikyti pagreitintą procedūrą buvo atmestas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rašytines pastabas pateikė ieškovė pagrindinėje byloje bendrovė „R“, atsakovė pagrindinėje byloje bendrovė AW „T“, Lenkijos, Danijos ir Nyderlandų vyriausybės bei Europos Komisija. Bendrovės „R“ ir AW „T“, taip pat Lenkijos vyriausybė ir Komisija buvo išklausytos žodžiu per 2025 m. sausio 9 d. posėdį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje bus nagrinėjami tik trečiasis ir ketvirtasis prejudiciniai klausimai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl jurisdikcijos ir priimtinumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lenkijos vyriausybė nurodė, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl visų prejudicinių klausimų, nes teisingumo sistemos organizavimas priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai. Taigi, šios valstybės narės teigimu, ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos negalima aiškinti kaip normos, kuria šioms valstybėms nustatoma pareiga tam tikru būdu organizuoti teisingumo sistemą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šį argumentą galima nesunkiai atmesti. Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad nors valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas priklauso šių valstybių narių kompetencijai, ją įgyvendindamos valstybės narės turi laikytis iš Sąjungos teisės joms kylančių įpareigojimų, ir tai pasakytina, be kita ko, apie nacionalinės teisės nuostatas, susijusias su sprendimų dėl teisėjų skyrimo priėmimu, ir prireikus – nuostatas, susijusias su teismine kontrole, taikytina vykdant tokias skyrimo procedūras. Be to, Lenkijos vyriausybės pateikti prieštaravimai iš esmės susiję su pačia minėto 19 straipsnio taikymo sritimi, taigi ir su jo aiškinimu. Toks aiškinimas akivaizdžiai priklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai pagal SESV 267 straipsnį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lenkijos vyriausybė nurodė, kad visi prejudiciniai klausimai yra nepriimtini, nes keliami teisės klausimai yra fiktyvūs, nereikšmingi arba hipotetiniai. Jos teigimu, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, kad pagrindinėje byloje buvo pažeista teisė į pagal įstatymą įsteigtą teismą Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijai nagrinėjant ypatingąjį skundą ar kad iš naujo išnagrinėjus bylą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme būtų galima suabejoti šios teisės užtikrinimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis argumentas taip pat neįtikina. Teisingumo Teismo atsakymas atrodo būtinas tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų nuspręsti, ar jis turi iš naujo nagrinėti pagrindinę bylą, kai sprendimą, kuriuo grindžiama ši pakartotinio nagrinėjimo procedūra, priėmė teismas, kuris negali būti laikomas įsteigtu pagal įstatymą, kaip tai suprantama pagal EŽTT jurisprudenciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad aiškiai neabejodama šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumu Komisija iš esmės pažymi, jog iš bylos medžiagos negalima nustatyti, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kurį sudaro vienas teisėjas, turi jurisdikciją nagrinėti prejudiciniuose klausimuose iškeltą problemą ir ar procedūra, kuria siekiama konstatuoti, kad 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, leidžia vienam jurisdikciją turinčiam teisėjui vykdyti aukštesnės instancijos teismo kolegijos, kuri panaikino šį sprendimą, sudėties teisėtumo kontrolę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atžvilgiu, kaip ir Komisija, norėčiau tik pabrėžti, jog iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu, iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl trečiojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar jis yra saistomas aukštesnės instancijos teismo, kuris neatitinka pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimo, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, priimto sprendimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šiuo klausimu jį pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą nacionaliniam teismui leidžiama tikrinti, ar aukštesnės instancijos teismas yra nepriklausomas, nešališkas ir įsteigtas pagal įstatymą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>). Klausimas, ar nustačius, jog teismas tokių reikalavimų neatitinka, bet koks jo priimtas sprendimas vis dėlto būtų privalomas žemesnės instancijos teismui, mano nuomone, yra susijęs su tokių sprendimų teisinio likimo problema, kuri keliama ketvirtajame klausime.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trumpa su pagal įstatymą įsteigto teismo, kaip jis suprantamas pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, reikalavimu susijusios jurisprudencijos apžvalga</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Sprendime Associação Sindical dos Juízes Portugueses (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>) suformuotos jurisprudencijos matyti, jog siekiant užtikrinti, kad teismas galėtų garantuoti veiksmingą teisminę gynybą, kaip reikalaujama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, itin svarbu, kad jis išliktų nepriklausomas ir nešališkas. Teismų nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimas, kuris yra neatsiejamas nuo teismo paskirties, yra pagrindinės teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir į teisingą bylos nagrinėjimą esmė, o ši teisė ypač svarbi, nes yra visų teisių, kurias teisės subjektai turi pagal Sąjungos teisę, apsaugos ir valstybių narių bendrų vertybių, nurodytų ESS 2 straipsnyje, išsaugojimo garantas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo teigimu, teisė į „pagal įstatymą įsteigtą teismą“ yra labai glaudžiai susijusi su „nepriklausomumo“ ir „nešališkumo“ garantijomis. Nors teisingo bylos nagrinėjimo struktūroje tai nėra tapačios garantijos, savo esme ir tikslu jos yra glaudžiai susijusios. Kaip nurodė Teisingumo Teismas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>) remdamasis EŽTT sprendimu Ástráðsson prieš Islandiją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>), jų abiejų paskirtis yra išsaugoti teisinės valstybės principą ir valdžių padalijimą, užtikrinant visuomenės pasitikėjimą teismine valdžia.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl teisėjų skyrimo procedūros dabar neginčijama, kad, atsižvelgiant į esminį šios procedūros poveikį geram teisminės valdžios veikimui ir teisėtumui demokratinėje teisės viršenybe grindžiamoje valstybėje, tokia procedūra neišvengiamai yra neatsiejama sąvokos „pagal įstatymą įsteigtas teismas“ dalis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sprendime Peržiūra Simpson / Taryba (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>) Teisingumo Teismas nurodė, kad pažeidimas, padarytas skiriant teisėjus, lemia ir reikalavimo, kad teismas būtų įsteigtas pagal įstatymą, pažeidimą, ypač kai šis pažeidimas yra tokio pobūdžio ir sunkumo, kad kyla realus pavojus, jog kita valdžia, visų pirma vykdomoji, gali nepagrįstai pasinaudoti diskrecija, pažeisdama viso skyrimo proceso rezultatą, ir dėl to teisės subjektams kyla pagrįstų abejonių dėl vieno ar kelių atitinkamų teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo. Taip yra tuo atveju, kai pažeidžiamos pagrindinės nuostatos, kurios yra sudedamoji šios teismų sistemos steigimo ir veikimo dalis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl nacionalinio teismo galimybės patikrinti aukštesnės instancijos teismo sudėties teisėtumą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sprendime Peržiūra Simpson Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad teisės kreiptis į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą užtikrinimo garantijos, būtent tos, kuriomis remiantis apibrėžiama teismo sąvoka ir sudėtis, yra kertinis teisės į teisingą bylos nagrinėjimą akmuo. Ši teisė reiškia, kad kiekvienas teismas privalo patikrinti, ar jo sudėtis atitinka tokio teismo apibrėžtį, kai dėl to kyla rimtų abejonių. Teisingumo Teismas konstatavo, kad tokia kontrolė yra esminis reikalavimas, kurio laikymasis priskirtinas viešosios tvarkos sričiai ir turi būti tikrinamas ex officio (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš šio sprendimo kyla principas, kad pagrindinė atsakomybė už teisės, kad bylą išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas teismas, laikymosi kontrolę tenka teismams, įskaitant nacionalinius teismus, nesvarbu, ar tai būtų jų pačių, ar kito teismo sudėties teisėtumas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie teisinės valstybės principą Lenkijoje, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad nacionaliniai teismai turi galėti patikrinti, ar dėl teisėjo skyrimo procedūros pažeidimo galėjo būti pažeisti iš teisės į veiksmingą teisminę gynybą, kaip ji suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Chartijos 47 straipsnį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>), kylantys reikalavimai, visų pirma reikalavimai dėl teisės kreiptis į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą, tokiomis aplinkybėmis, kai dėl šių reikalavimų laikymosi gali kilti abejonių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiau kalbant, darytina išvada, kad nacionaliniai teismai turi galėti įvertinti, ar elementai ir visos kitos tinkamai nustatytos svarbios aplinkybės, kurios taps jam žinomos, sprendimų dėl paskyrimo priėmimo materialinės sąlygos ir procedūrinės taisyklės gali sukelti teisės subjektams pagrįstų abejonių dėl teisminių institucijų atsparumo išoriniams veiksniams, visų pirma įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių tiesioginei ar netiesioginei įtakai, ir dėl jų neutralumo, kai susikerta interesai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad bylos, kurioms taikoma tokia jurisprudencija, buvo susijusios su „horizontaliais“ tokį vertinimą atliekančio nacionalinio teismo ir vertinamos teisminės institucijos santykiais. Tai buvo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">to paties teismo skirtingos kolegijos Sprendime A. K. (Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Izba Pracy i Ubezpieczeń Społecznych (Darbo ir socialinio draudimo bylų kolegija) ir Izba Dyscyplinarna (Drausmės bylų kolegija)) ir Sprendime W.Ż. (Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Izba Cywilna (Civilinių bylų kolegija) ir Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">teismas ir to paties lygmens teismo kolegijos Sprendime A.B. (Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas) ir Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Civilinių bylų kolegija ir Baudžiamųjų bylų kolegija),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">teismas ir jo kolegija Sprendime Prokuratura Rejonowa w Mińsku Mazowieckim ir kt. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>) (Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija) ir šio teismo kolegija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Teisingumo Teismui iki šiol neteko priimti sprendimo dėl to, ar nacionalinis teismas turi galėti tikrinti, ar hierarchiškai aukštesnė teisminė institucija yra pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip jis suprantamas pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo ruožtu esu įsitikinęs, jog tokių hierarchinių santykių buvimas nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas negali atlikti tokio patikrinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip paaiškinau pirma, nors tiesa, kad valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas priklauso šių valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją valstybės narės turi laikytis iš Sąjungos teisės, visų pirma iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, joms kylančių įpareigojimų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>). Visų pirma pažymėtina, kad Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytas ryšys tarp pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimų ir viršenybės principo. Teisinis kelias yra aiškus – ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje valstybėms narėms nustatytas aiškus ir tikslus įpareigojimas pasiekti rezultatą ir jis nėra susietas su jokia sąlyga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>); taigi kiekvienas nacionalinis teismas, nagrinėdamas jo jurisdikcijai priklausančią bylą privalo netaikyti jokios nacionalinės teisės nuostatos, prieštaraujančios Sąjungos teisės normai, kuri yra tiesiogiai veikianti, kaip minėtas 19 straipsnis, jo nagrinėjamoje byloje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>). Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad bendra idėja, jog taikant viršenybės principą gali būti pakeista nacionalinė teismų hierarchija, kilo dar Sprendime Simmenthal (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>) ir buvo dar kartą patvirtinta teisinės valstybės srityje Sprendime RS (Konstitucinio Teismo sprendimų padariniai) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kitaip tariant, jeigu sprendimų dėl paskyrimo priėmimo sąlygos ar procedūrinės taisyklės yra tokios, kad konstatuojamas pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimų pažeidimas, tikrai negalima remtis tuo, kad nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis reglamentuojama Aukščiausiojo Teismo ir žemesnės instancijos teismų hierarchija, patenka į valstybių narių procesinės autonomijos sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisijos rašytinėse pastabose nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas Randstad Italia (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>) patvirtina šį aiškinimą. Priminsiu, kad toje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausė, ar nacionalinės jurisprudencijos aiškinimas, pagal kurį valstybės narės aukščiausiasis teismas neturi jurisdikcijos panaikinti teismo sprendimo, kurį pažeisdamas Sąjungos teisę priėmė šios valstybės narės aukščiausios instancijos administracinis teismas, prieštarauja pagal Sąjungos teisę suteiktų subjektinių teisių veiksmingai teisminei gynybai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip žinoma, jame Teisingumo Teismas nurodė ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir procesinės autonomijos principą. Vis dėlto vertinimas atsižvelgiant į šią nuostatą sprendime yra labai apibendrintas, nes nagrinėjamu atveju jos buvo aiškiai laikomasi. Taigi, Teisingumo Teismas tik iš esmės konstatavo, kad pagal Italijos procesinę teisę suinteresuotiesiems asmenims savaime leidžiama kreiptis su skundu į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą ir jame remtis Sąjungos teisės pažeidimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>). To pakako įrodyti, kad laikomasi ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, nes ši nuostata, teisingai apibrėžta kaip „neeilinė priemonė neeiliniams atvejams“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>), yra svarbi tik tada, kai būtina apsaugoti veiksmingos teisminės gynybos esmę, kuriai kyla grėsmė dėl bendro teisminės gynybos pablogėjimo valstybėje narėje, kitaip nei byloje, kurioje priimtas Sprendimas Randstad.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra vertus, Teisingumo Teismas kruopščiai išnagrinėjo pagrindinį toje byloje kilusį klausimą, ar pagal Sąjungos teisę reikalaujama, kad valstybė narė, siekdama ištaisyti šios teisės pažeidimą, numatytų galimybę pateikti Corte suprema di cassazione (Kasacinis Teismas, Italija) skundą dėl Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija) sprendimo, kai tokia teisių gynimo priemonė jos nacionalinėje teisėje nenumatyta, ir į jį atsakė neigiamai. Nenuostabu, kad atliekant šią teisinę analizę, be kita ko, atsižvelgiant į antrinės teisės nuostatą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu, buvo atsižvelgta į valstybių narių procesinę autonomiją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei būtų buvę duomenų, leidžiančių manyti, kad pagal Italijos proceso teisę nebuvo galima kreiptis į teismą, atitinkantį ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos reikalavimus, veikiausiai nebūtų reikėję tikrinti, ar nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos patenka į minėtos procesinės autonomijos taikymo sritį, ir būtų reikėję taikyti Sąjungos teisės viršenybę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi laikausi nuomonės, kad nors žemesnės instancijos teismo atliekamas tikrinimas, ar aukštesnės instancijos nacionalinis teismas yra pagal įstatymą įsteigtas teismas, neabejotinai yra naujas dalykas, kaip per teismo posėdį nurodė kai kurios suinteresuotosios šalys, tai atitinka jurisprudenciją, kurioje išaiškinta ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo trečiąjį klausimą atsakyti, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad nacionalinis teismas turi galėti tikrinti, ar aukštesnės instancijos teismas yra pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip jis suprantamas pagal tą pačią nuostatą, tokiomis aplinkybėmis, kai dėl šio reikalavimo laikymosi gali kilti abejonių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo vertinimo, ar Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija yra pagal įstatymą įsteigtas teismas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dera priminti, kad būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į atitinkamoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje primintus principus ir atlikęs būtinus vertinimus, turės priimti galutinį sprendimą dėl to, ar visos sąlygos, kuriomis buvo paskirti penki 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą priėmusios Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos nariai, yra tokios, kad būtų galima daryti išvadą, jog ši kolegija atitinka pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo, kaip jis suprantamas pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, reikalavimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>). Vis dėlto ši aplinkybė nedraudžia Teisingumo Teismui, remiantis SESV 267 straipsnyje įtvirtintu teismų bendradarbiavimu ir atsižvelgiant į bylos medžiagą, nacionaliniam teismui pateikti Sąjungos teisės išaiškinimo gaires, kurios jam galėtų būti naudingos vertinant šio 19 straipsnio poveikį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo aspektu noriu pabrėžti, kad Sprendime Krajowa Rada Sądownictwa (Leidimas teisėjui toliau eiti pareigas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>) Teisingumo Teismas pripažino Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinu. Remdamasis išvadomis ir vertinimais, pateiktais, pirma, 2021 m. lapkričio 8 d. EŽTT sprendime Dolińska-Ficek ir Ozimek prieš Lenkiją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>) ir 2021 m. rugsėjo 21 d. Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas, Lenkija) sprendime ir, antra, Sprendime W.Ż., Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad visi sisteminiai ir individualūs požymiai, apibūdinantys trijų teisėjų, pateikusių prašymą priimti prejudicinį sprendimą byloje, kurioje buvo priimtas minėtas sprendimas, paskyrimą į Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegiją, rodo, kad ji nėra pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip jis suprantamas pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie trijų Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos narių paskyrimą, man atrodo naudinga priminti pagrindines aplinkybes, kuriomis rėmėsi Teisingumo Teismas, grįsdamas tokią išvadą. Pirma, Teisingumo Teismas nusprendė, kad šie paskyrimai įvyko remiantis NTT nutarime Nr. 331/2018 pateiktais pasiūlymais, o įgyvendinus NTT įstatymo pakeitimus naujosios sudėties NTT neužtikrino pakankamų nepriklausomumo nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios garantijų. Antra, jis pažymėjo, kad iki tol buvusios teisių gynimo priemonės dėl NTT nutarimų tapo neveiksmingos dėl to įstatymo 44 straipsnio pakeitimų. Trečia, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Lenkijos Respublikos Prezidentas šiuos teisėjus paskyrė, nors Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas) nutartimi buvo sustabdęs to nutarimo vykdymą, o tai reiškia, kad vykdomoji valdžia iš esmės neigė teisminės valdžios autoritetą, nepriklausomumą ir reikšmę, taip pat sąmoningai siekė užkirsti kelią veiksmingam teisingumo vykdymui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Manau, kad išvada, jog Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija nėra „pagal įstatymą įsteigtas teismas“, kaip jis suprantamas pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, visiškai taikytina šioje byloje. Iš tiesų nėra svarbu, kad ši išvada padaryta vertinant klausimą, ar ši Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi kolegija yra „teismas“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, nes šiuo tikslu reikalaujamo nepriklausomumo apimtis sutampa su pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimo apimtimi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Po Sprendimo Krajowa Rada Sądownictwa buvo priimtos kelios nutartys, kuriose Teisingumo Teismas, remdamasis tais pačiais motyvais, nusprendė, kad Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos, kurią visiškai ar iš dalies sudaro nariai, paskirti tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėtos minėtame sprendime, prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtini (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>). Tokiomis pat aplinkybėmis buvo paskirti ir penki teisėjai, kurie kartu su dviem teismo tarėjais sudarė kolegiją nagrinėjamoje byloje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia pridurti, kad aplinkybė, jog šioje kolegijoje posėdžiavo du teismo tarėjai, neturi reikšmės, nes to, kad vienas teisėjas buvo paskirtas į Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegiją tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėtos Sprendime Krajowa Rada Sądownictwa, iš principo pakanka, kad ši kolegija netektų pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo statuso (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, atsižvelgiant į galutinius nacionalinio teismo atliekamus vertinimus, patikrinus Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos, priėmusios 2021 m. spalio 20 d. sprendimą, sudėties teisėtumą, turėtų būti padaryta išvada, kad ji neatitinka pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo, kaip jis suprantamas pagal SESV 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, reikalavimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ketvirtojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirtasis klausimas susijęs su institucijos, kuri nėra pagal įstatymą įsteigtas teismas, priimto sprendimo pasekmėmis pagal Sąjungos teisę. Konkrečiau kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad tokiu atveju atitinkamas nacionalinis teismas turi neatsižvelgti į tokį sprendimą arba laikyti jį negaliojančiu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pagrindinių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonių</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dvejoja rinkdamasis iš dviejų galimų nagrinėjamos nuostatos aiškinimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Viena vertus, šis teismas pripažįsta, kad paskyrimo procedūros pažeidimų mastas bei sunkumas ir jų sukeliamų pasekmių sisteminis pobūdis šiuo atveju galėtų pateisinti automatišką tokios institucijos veiklos padarinių vertinimą, todėl bet koks jos priimtas aktas nebūtų teismo sprendimas, kaip tai suprantama pagal įstatymą (sententia non existens). Jo nuomone, tokį aiškinimą galėtų patvirtinti Sprendimas W.Ż., kuris taip pat susijęs su Lenkijos kontekstu ir, be kita ko, su Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos sudėtimi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, tas teismas mano, kad automatiškas neteisėtai sudarytos teisminės institucijos priimto sprendimo padarinių vertinimas gali lemti kitų principų, visų pirma teisinio saugumo ir res judicata galios, pažeidimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, pažymi, kad praėjusio laiko, kaip automatiško vertinimo būtinybę sumenkinančio veiksnio, klausimas buvo aptartas Sprendime Ástráðsson prieš Islandiją. Prieštaraudamas argumentui, kad termino ginčyti teisėjų skyrimo procedūros pažeidimą nebuvimas lemtų tai, jog asmuo, kuris remiasi teise į pagal įstatymą įsteigtą teismą, galėtų neribotą laiką ginčyti tokius paskyrimus, EŽTT nurodė, kad, „užtikrinant pusiausvyrą, kuo daugiau praeis laiko, tuo labiau teisinio saugumo išsaugojimas bus svarbesnis už teisės subjekto teisę į „pagal įstatymą įsteigtą teismą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl teisminės institucijos, kuri nėra „pagal įstatymą įsteigtas teismas“, priimto akto teisinio likimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Svarbu tai, kad Teisingumo Teismas nenagrinėjo institucijos, kuri nėra pagal įstatymą įsteigtas teismas, teisminės veiklos pasekmių klausimo, Sprendime Peržiūra Simpson, nes teisėjų skyrimo procedūros pažeidimas toje byloje nebuvo laikomas pakankamai sunkiu, kad būtų galima pripažinti, jog buvo pažeistas pagal įstatymą įsteigto teismo reikalavimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Neseniai Teisingumo Teismas šį klausimą nagrinėjo Sprendime W.Ż. Man atrodo, būtina tiksliai apibrėžti tame sprendime pateikto atsakymo apimtį. Šiuo tikslu reikia kruopščiai apibendrinti bylos, kurioje priimtas sprendimas, faktines aplinkybes.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje Sąd Okręgowy w K. (K. apygardos teismas, Lenkija) teisėjas W.Ż. pateikė NTT skundą, kuriuo užginčijo sprendimą perkelti W.Ż. be jo sutikimo iš vieno šio teismo skyriaus į kitą. NTT nutarė, kad nereikia priimti sprendimo dėl šio skundo. Tada W.Ż. apskundė šį nutarimą Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijai. Šiomis aplinkybėmis W.Ż. taip pat pateikė prašymą nušalinti visus tos kolegijos teisėjus dėl jų nepriklausomumo ir nešališkumo stokos, o šį prašymą turėjo nagrinėti Sąd Najwyższy, Izba Cywilna (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos teisėjas, nagrinėjantis bylą kaip vienas teisėjas, neturėdamas bylos medžiagos ir neišklausęs W.Ż. priėmė nutartį atmesti jo skundą dėl NTT nutarimo kaip nepriimtiną (toliau – ginčijama nutartis). Trijų teisėjų Sąd Najwyższy, Izba Cywilna (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija) konstatavo, kad ginčijama nutartis priimta pažeidžiant vidaus teisės nuostatą, draudžiančią priimti sprendimą, kuriuo užbaigiamas procesas, kol nepriimtas sprendimas dėl prašymo nušalinti teisėją, kurį pateikė bet kuris kitas teisėjas, taip pat pažeidžiant W.Ż. teisę į gynybą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo sprendime Teisingumo Teismas nurodė, jog nacionalinio teismo pareiga užtikrinti visišką ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos veiksmingumą reikalauja, kad ginčijama nutartis būtų laikoma negaliojančia (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>). Iš bylos medžiagos matyti, kad jei būtų buvę nustatyta, jog ši nutartis egzistuoja, nušalinimo procesas, vykstantis Sąd Najwyższy, Izba Cywilna (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija), turėjo būti nutrauktas priimant sprendimą dėl pagrindo priimti sprendimą nebuvimo. Kita vertus, pripažinus, kad ginčijama nutartis neegzistuoja, ši kolegija būtų turėjusi išnagrinėti W.Ž. pateiktą prašymą nušalinti. Todėl, Teisingumo Teismo nuomone, nutarties teisinio neegzistavimo pasekmė buvo pateisinama, nes tai būtina Sąjungos teisės viršenybei užtikrinti, atsižvelgiant į nagrinėjamą procesinę situaciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo (ir tai yra labai svarbu), kad „šiuo atveju negalima veiksmingai remtis su teisinio saugumo principu ar tariama [ginčijamos nutarties] res judicata galia susijusiais argumentais, kad būtų užkirstas kelias teismui, kaip antai [prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui], tokią nutartį laikyti negaliojančia“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Sprendimo W.Ż. matyti, kad, pirma, tokių aktų, kaip ginčijami nutartis ir NTT nutarimas, teisinis likimas turi būti nustatomas atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti visišką suinteresuotųjų asmenų teisminės gynybos veiksmingumą (taip pat Sąjungos teisės viršenybę) ir, antra, šį rezultatą turi pasiekti teismas, kuris konstatavo nagrinėjamą pažeidimą, pasirinkęs variantą iš nacionalinėje teisėje numatytų pasekmių „paletės“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi norėčiau pateikti dvi pastabas dėl to, ar teisminės institucijos, kuri nėra pagal įstatymą įsteigtas teismas, veiklos padariniai turi būti vertinami automatiškai, o tai yra pagrindinis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui abejonių keliantis klausimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, Sprendimo W.Ż. negalima suprasti taip, kad bet koks nacionalinės teisminės institucijos, kuri nėra „pagal įstatymą įsteigtas teismas“, priimtas aktas turėtų būti laikomas teisiškai neegzistuojančiu. Pagal prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytą bendradarbiavimo mechanizmą tokio akto teisinį likimą turi vertinti nacionalinis teismas, nusprendęs, kad aktas neegzistuoja, turint omenyje tai, jog tas teismas tokį vertinimą privalo atlikti, kad užtikrintų veiksmingą suinteresuotųjų asmenų teisminę gynybą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, man atrodo, kad šią išvadą patvirtina Sprendimas YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>). Teisingumo Teismo buvo klausiama dėl Sąd Najwyższy, Izba Dyscyplinarna (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija), kurios nepriklausomumas ir nešališkumas nebuvo užtikrinti, nutarimo, kuriuo leista iškelti baudžiamąją bylą bendrosios kompetencijos teisėjui, kuris posėdžiavo kaip vienas teisėjas didelės apimties baudžiamojoje byloje, artėjančioje prie baigiamosios stadijos, tuo pat metu nušalinant tą teisėją nuo pareigų ir sumažinant jo atlyginimą, teisinio likimo. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas padarė išvadą, jog dėl to, kad šis nutarimas prieštarauja ESS 19 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėjo netaikyti minėto nutarimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">44</a>
</span>), o ne laikyti jį negaliojančiu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, manau, kad iš Sprendimo W.Ż. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">45</a>
</span>) matyti, jog siekiant visiško ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos veiksmingumo draudžiama, kad teisminės institucijos, kuri nėra pagal įstatymą įsteigtas teismas, priimti aktai toliau darytų poveikį bylos šalims. Veiksminga atitinkamo asmens teisminė gynyba reiškia, kad bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas bent jau netaiko šių aktų, o teisinio saugumo ar res judicata galios principai neleidžia daryti priešingos išvados.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie res judicata galios principą, visiškai suprantu jo svarbą tiek Sąjungos, tiek nacionalinės teisės sistemose. Teisingumo Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog siekiant užtikrinti tiek teisės ir teisinių santykių stabilumą, tiek gerą teisingumo vykdymą svarbu, kad teismo sprendimai, kurie išnaudojus visas galimas teisių gynimo priemones arba pasibaigus numatytiems pasinaudojimo jomis terminams tampa galutiniai, nebegalėtų būti ginčijami. Taigi Sąjungos teisėje nėra nustatyta pareigos nacionaliniam teismui netaikyti vidaus proceso taisyklių, suteikiančių teismo sprendimui res judicata galią, net jeigu tai leistų ištaisyti su Sąjungos teise nesuderinamą nacionalinę situaciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">46</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto reikia nepamiršti, kad, Teisingumo Teismo nuomone, ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje yra įtvirtintas aiškus ir tikslus įpareigojimas pasiekti rezultatą ir jis nėra susietas su jokia sąlyga, ir kiekvienas nacionalinis teismas, nagrinėdamas jo jurisdikcijai priklausančią bylą, privalo užtikrinti visišką šios nuostatos veiksmingumą. Kitaip tariant, kaip jau nurodyta šioje išvadoje, konstatavus, kad teisminė institucija neatitinka vieno iš reikalavimų, kylančių iš šios nuostatos, bet koks argumentas, grindžiamas valstybių narių procesine autonomija, netenka reikšmės, todėl tokios institucijos priimtų sprendimų res judicata galia tampa nereikšminga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toks aiškinimas suprantamas atsižvelgiant į ESS 2 straipsnyje įtvirtintą ir 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje detalizuotą teisinės valstybės vertybę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-47" href="#t-47">47</a>
</span>), kuri, Teisingumo Teismo nuomone, sudaro Europos teisinės konstrukcijos branduolį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-48" href="#t-48">48</a>
</span>). Taigi atrodo, kad nagrinėjama situacija panaši į tas, kuriose Teisingumo Teismas, remdamasis, be kita ko, veiksmingumo principu, nusprendė, kad reikia netaikyti su Sąjungos teisės nuostata nesuderinamo įsiteisėjusio nacionalinio teismo sprendimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-49" href="#t-49">49</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis reikalavimas užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą turi būti viršesnis už res judicata galios principą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia pridurti, kad, žinoma, remiantis Sprendimu Ástráðsson prieš Islandiją darytina išvada, kad teisėjų skyrimo pažeidimai, kuriais pažeidžiama teisė į pagal įstatymą įsteigtą teismą, neturi įtakos pačiam neteisėtai įsteigtos teisminės institucijos priimtų sprendimų egzistavimui ir nebūtinai lemia pareigą panaikinti šios teisminės institucijos priimtą sprendimą, be kita ko, kai šie sprendimai turi res judicata galią (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-50" href="#t-50">50</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pripažįstu, kad šioje išvadoje siūlomas aiškinimas šiuo klausimu neatitinka Sprendime Ástráðsson prieš Islandiją pateikto aiškinimo. Vis dėlto tai nekelia problemų atsižvelgiant į nuoseklumo reikalavimą, kylantį iš Chartijos 52 straipsnio 3 dalies (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-51" href="#t-51">51</a>
</span>), nes šis aiškinimas susijęs su teisės į pagal įstatymą įsteigtą teismą pažeidimo konstatavimo pasekmėmis, o ne su šios teisės taikymo sritimi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet kuriuo atveju šiuo klausimu norėčiau pabrėžti, kad Teisingumo Teismo vaidmuo priimant prejudicinius sprendimus yra ex ante nurodyti nacionaliniams teismams, kaip taikyti Sąjungos teisę, o ne ex post nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo padarytas pažeidimas, kaip yra EŽTT atveju. Taigi, kiek tai susiję su reikalavimais dėl pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo, Teisingumo Teismas pavedė nacionaliniams teismams ir Sąjungos bendrosios kompetencijos teismams prižiūrėti, kaip laikomasi šių reikalavimų, ir prireikus atkurti teisminės gynybos veiksmingumą atitinkamose valstybėse narėse. Toks uždavinys yra ypač svarbus, kai kalba eina apie gilią krizę išgyvenančias teismų sistemas, kaip antai Lenkijos, kuriose konkretūs teisėjų skyrimo procedūrų pažeidimai yra bendresnės tendencijos, kuria siekiama susilpninti, o kartais net išardyti vidaus teisinės sistemos valdžių pusiausvyros mechanizmus, dalis. Šiomis aplinkybėmis atsižvelgimas į res judicata galią, kuri būtų nenaudinga veiksmingai atitinkamo asmens teisminei gynybai ir jo teisei į pagal įstatymą įsteigtą teismą, trukdytų vykdyti minėtą nacionaliniams teismams pavestą užduotį, o šis res judicata galios principas neatliktų savo funkcijos. Res judicata galia tikrai nėra skirta tam, kad užtikrintų šitaip paveiktos teismų sistemų stabilumą, ir, kiek tai susiję su tokiomis sistemomis, jokiu būdu neskatina visuomenės pasitikėjimo teisingumu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl taikymo nagrinėjamu atveju</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nuspręstų, kad 2021 m. spalio 20 d. sprendimą priėmusi Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija nėra pagal įstatymą įsteigtas teismas, manau, kad šis teismas turėtų netaikyti Kodeks postępowania cywilnego (Lenkijos civilinio proceso kodeksas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-52" href="#t-52">52</a>
</span>) 39820 straipsnio, pagal kurį jis privalo laikytis Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) toje pačioje byloje pateikto teisės aiškinimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-53" href="#t-53">53</a>
</span>). Dėl 2021 m. spalio 20 d. sprendimo pažymėtina, kad jis privalėtų jo netaikyti arba, jeigu atsižvelgiant į nagrinėjamą procesinę situaciją tokia pasekmė būtų būtina, kad būtų užtikrinta Sąjungos teisės viršenybė, pripažinti jį negaliojančiu. Vienos iš šių pasekmių pasirinkimas turi atitikti Lenkijos teisėje numatytas galimybes ir būti grindžiamas tikslu užtikrinti atitinkamam asmeniui, t. y. bendrovei AW „T“, veiksmingą teisminę gynybą, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, mano nuomone, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturi pridėti prie 2021 m. spalio 20 d. Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) sprendimo vykdomojo įrašo, todėl jo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimas bendrovei „R“ gali vėl būti laikomas galutiniu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši išvada darytina neatsižvelgiant į tai, kad 2021 m. spalio 20 d. Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) sprendimas pagal nacionalinę teisę turi res judicata galią. Tokia išvada šioje byloje atrodo ypač pagrįsta. Reikia priminti, kad šis sprendimas buvo priimtas pasibaigus „specialaus skundo“ procedūrai dėl galutinių sprendimų, priimtų, be kita ko, bendrosios kompetencijos teismų, teisminės kontrolės. Šis skundas, kurį gali pateikti daug viešosios teisės subjektų, įskaitant generalinį prokurorą, ir dėl įvairių atitinkamuose Lenkijos teisės aktuose nurodytų pagrindų, leidžia panaikinti galutinius sprendimus, priimtus prieš beveik dvidešimt penkerius metus. Dėl šios priežasties Komisija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-54" href="#t-54">54</a>
</span>) ir Europos demokratijos per teisę komisija (Venecijos komisija) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-55" href="#t-55">55</a>
</span>) jį griežtai kritikavo būtent dėl atitikties teisinio saugumo principui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi būtų mažų mažiausiai paradoksalu manyti, kad sprendimas, kuriuo užbaigiama tokia ypatingojo skundo proceso eiga, turėtų likti galioti dėl to, kad turi res judicata galią.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į ketvirtąjį klausimą atsakyti, jog ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Sąjungos teisės viršenybės principas turi būti aiškinami taip, kad nacionalinis teismas, priėmęs sprendimą, kurį per ypatingojo skundo nagrinėjimo procedūrą panaikino aukštesnės instancijos teisminė institucija, perdavusi bylą nagrinėti iš naujo, turi netaikyti šios institucijos sprendimo arba, kai atsižvelgiant į nagrinėjamą procesinę situaciją tokia pasekmė yra būtina siekiant užtikrinti Sąjungos teisės viršenybę, pripažinti tą sprendimą negaliojančiu, jei jis negali būti laikomas priimtu pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo, kaip jis suprantamas pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Sąd Apelacyjny w Krakowie (Krokuvos apeliacinis teismas, Lenkija) pateiktus trečiąjį ir ketvirtąjį prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-138" title="page-24">
      1) ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip: nacionalinis teismas turi galėti patikrinti, ar aukštesnės instancijos teismas yra pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, tokiomis aplinkybėmis, kai dėl šio reikalavimo laikymosi gali kilti abejonių.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-139" title="page-24">
      2) ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Sąjungos teisės viršenybės principas turi būti aiškinami taip: nacionalinis teismas, priėmęs sprendimą, kurį per ypatingojo skundo nagrinėjimo procedūrą panaikino aukštesnės instancijos teisminė institucija, perdavusi bylą nagrinėti iš naujo, turi netaikyti šios institucijos sprendimo arba, kai atsižvelgiant į nagrinėjamą procesinę situaciją tokia pasekmė yra būtina siekiant užtikrinti Sąjungos teisės viršenybę, pripažinti tą sprendimą negaliojančiu, jei jis negali būti laikomas priimtu pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo, kaip jis suprantamas pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: prancūzų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) Žr. nagrinėjamą bylą Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C-521/21.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) Toliau – 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) CE:ECHR:2021:1108JUD004986819.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) C-487/19, EU:C:2021:798; toliau – Sprendimas W.Ż.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) Žr. 2024 m. sausio 9 d. Sprendimą G. ir kt.(Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas) (C-181/21 ir C-269/21, EU:C:2024:1, 57 ir 58 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) Žr. 2025 m. vasario 25 d. Sprendimą Sąd Rejonowy w Białymstoku (C-146/23 ir C-374/23, EU:C:2025:109, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat remiasi ESS 2 straipsniu, 4 straipsnio 3 dalimi ir 6 straipsnio 3 dalimi, taip pat SESV 267 straipsniu ir Chartijos 47 straipsniu, manau, kad Teisingumo Teismo atsakymas gali būti susijęs tik su ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal SESV 267 straipsnyje įtvirtintą nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrą pastarasis turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų šiam išspręsti nagrinėjamą bylą. Atsižvelgdamas į tai, Teisingumo Teismas gali performuluoti jam pateiktus klausimus, prireikus apsiribodamas tik reikšmingų nuostatų, dėl kurių pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, aiškinimu. Žr., pvz., 2023 m. sausio 26 d. Sprendimą Ministerstvo na vatreshnite raboti (Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas policijoje) (C-205/21, EU:C:2023:49, 77 punktas, kuriame Teisingumo Teismas performuluoja prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo trečiąjį klausimą).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) 2018 m. vasario 27 d. sprendimas (C-64/16, EU:C:2018:117).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Žr. 2022 m. kovo 29 d. Sprendimą Getin Noble Bank (C-132/20, EU:C:2022:235, 93 ir 94 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Sprendimas W.Ż. (124 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) 2020 m. gruodžio 1 d. EŽTT sprendimas Ástráðsson prieš Islandiją (CE:ECHR:2020:1201JUD002637418, 231 ir 233 punktai; toliau – Sprendimas Ástráðsson prieš Islandiją).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Sprendimas W.Ż. (125 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) 2020 m. kovo 26 d. sprendimas (C-542/18 RX-II ir C-543/18 RX-II, EU:C:2020:232; toliau – Sprendimas Peržiūra Simpson).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Sprendimas Peržiūra Simpson (75 punktas, išskirta mano).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Sprendimas Peržiūra Simpson (57 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Žr. M. Leloup, „The appointment of judges and the right to a tribunal established by law: The ECJ tightens its grip on issues of domestic judicial organization: Review Simpson“, Common Market Law Review, Vol. 57, Nr. 4, 2020, p. 1158, pagal kurį „[a]s such, the ECJ relies primarily on the self-regulation by the domestic judiciary“. Išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Reikia priminti, kad pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą visos valstybės narės įpareigojamos nustatyti teisių gynimo priemones, būtinas veiksmingai teisminei gynybai, kaip tai suprantama visų pirma pagal Chartijos 47 straipsnį. Todėl aiškinant 19 straipsnį reikia tinkamai atsižvelgti į Chartijos 47 straipsnį. Žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Teisėjų drausmės tvarka) (C-791/19, EU:C:2021:596, 87 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Žr., be kita ko, 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimą A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas) (C-585/18, C-624/18 ir C-625/18, EU:C:2019:982, 152 ir 153 punktai; toliau – Sprendimas A. K.). Taip pat žr. 2021 m. kovo 2 d. Sprendimą A.B. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas – Skundas) (C-824/18, EU:C:2021:153; toliau – Sprendimas A.B.); 2021 m. lapkričio 16 d. Sprendimą Prokuratura Rejonowa w Mińsku Mazowieckim ir kt. (C-748/19–C-754/19, EU:C:2021:931), taip pat 2023 m. birželio 5 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) (C-204/21, EU:C:2023:442, 130 ir 131 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Byloje, kurioje buvo priimtas pastarasis sprendimas, Teisingumo Teismas turėjo atsakyti į klausimą, ar tam tikromis nacionalinėmis nuostatomis, draudžiančiomis nacionaliniams teismams vertinti teisėjo paskyrimo ar jo įgaliojimų atlikti iš tokio paskyrimo kylančias teismines funkcijas teisėtumą arba abejoti teismų teisėtumu, nepažeidžiama ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu. Savo sprendime Teisingumo Teismas, be kita ko, konstatavo, kad dėl plačios ir netikslios formuluotės ginčijamos nacionalinės nuostatos taip pat gali sutrukdyti aukštesnės instancijos teismui, atliekančiam žemesnės instancijos teismo sprendimo peržiūrą, atlikti tokį vertinimą, nesvarbu, ar reikėtų priimti sprendimą dėl jo paties, kaip antrosios instancijos teismo, ar dėl žemesnės instancijos teismo sudėties ar teisėtumo (žr. šio sprendimo 217 punktą).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Žr., be kita ko, Sprendimą A. K. (153 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimas (C-748/19–C-754/19, EU:C:2021:931).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Šis opus klausimas jau buvo kilęs bylose, kuriose buvo priimtas 2024 m. sausio 9 d. Sprendimas G. ir kt. (Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas) (C-181/21 ir C-269/21, EU:C:2024:1) ir 2024 m. gegužės 27 d. Nutartis Y. Ya. (Teisėjų delegavimas) (C-797/21, EU:C:2024:425). Visgi abiem atvejais Teisingumo Teismas jų nenagrinėjo, nes prašymai priimti prejudicinį sprendimą buvo pripažinti nepriimtinais.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Žr., be kita ko, 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Bendrosios kompetencijos teismų nepriklausomumas) (C-192/18, EU:C:2019:924).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Žr. Sprendimą A.B. (146 punktas) ir Sprendimą W.Ż. (159 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) Sprendimas W.Ż. (158 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) 1978 m. kovo 9 d. sprendimas (106/77, EU:C:1978:49).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) 2022 m. vasario 22 d. sprendimas (C-430/21, EU:C:2022:99).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas (C-497/20, EU:C:2021:1037; toliau – Sprendimas Randstad).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) Žr. Sprendimą Randstad (56, 65 ir 66 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Žr. generalinio advokato M. Bobek išvadą sujungtose bylose Asociaţia „Forumul Judecătorilor Din România“ ir kt. (C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2020:746, 223 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2021 m. lapkričio 16 d. Sprendimą Prokuratura Rejonowa w Mińsku Mazowieckim ir kt. (C‑748/19–C‑754/19, EU:C:2021:931, 74 punktas)</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Sprendimas W.Ż. (133 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas (C‑718/21 EU:C:2023:1015; toliau – Sprendimas Krajowa Rada Sądownictwa).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) CE:ECHR:2021:1108JUD004986819.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) Taip yra todėl, kad Sprendime Krajowa Rada Sądownictwa taikoma 2022 m. kovo 29 d. Sprendime Getin Noble Bank (C‑132/20, EU:C:2022:235) suformuota jurisprudencija, pagal kurią preziumuojama, kad nepriklausomumo reikalavimas yra neatsiejamas nuo sąvokos „teismas“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, ir ši prezumpcija gali būti užginčyta, jeigu nacionalinio ar tarptautinio teismo priimtas galutinis sprendimas lemtų išvadą, kad nagrinėjama teisminė institucija nėra pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip jis suprantamas pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) Žr. 2024 m. balandžio 9 d. Nutartį T. (Audiovizualinės programos vaikams) (C-22/22, EU:C:2024:313), 2024 m. gegužės 29 d. Nutartį Prokurator Generalny (Lenkijos ypatingasis skundas II) (C‑43/22, EU:C:2024:459), 2024 m. gegužės 29 d. Nutartį Rzecznik Praw Obywatelskich (Lenkijos ypatingasis skundas) (C‑720/21, EU:C:2024:489) ir 2024 m. birželio 21 d. Nutartį Kancelaria B. (C‑810/23, EU:C:2024:543).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) Žr. Sprendimą Peržiūra Simpson (69–75 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) Sprendimo Ástráðsson prieš Islandiją 252 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) Mano tolesni argumentai grindžiami mintimi, kad sąvoka „negaliojantis“ reiškia, jog aktas teisiškai neegzistuoja, o tai, mano nuomone, atspindi tikslų Sprendimo W.Ż. aiškinimą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) Sprendimas W.Ż. (161 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) Sprendimas W.Ż. (160 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) „Paletės“ metafora pasiskolinta iš puikaus M. Dougan straipsnio „The primacy of Union law over incompatible national measures: Beyond disapplication and towards a remedy of nullity?“, Common Market Law Review, vol. 59, Nr. 5, 2022, p. 1321.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) 2023 m. liepos 13 d. sprendimas (C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562; toliau – Sprendimas YP).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">44</a>
</span>) Sprendimas YP (65 straipsnis). Žr. taip pat 2025 m. kovo 6 d. Sprendimo D. K. (Teisėjo nušalinimas) (C‑647/21 ir C‑648/21, EU:C:2025:143, 92 punktą).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">45</a>
</span>) Kaip ir Sprendime W.Ż., Sprendimo YP 70 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad jokiais argumentais, grindžiamais teisinio saugumo principu arba susijusiais su tariama šio nutarimo res judicata galia, negalima veiksmingai remtis siekiant užkirsti kelią tam, kad, be kita ko, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas netaikytų tokio nutarimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">46</a>
</span>) Žr., be kita ko, 2018 m. spalio 24 d. Sprendimą XC ir kt. (C‑234/17, EU:C:2018:853, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-47" href="#c-47">47</a>
</span>) Žr. 2018 m. vasario 27 d. Sprendimą Associação Sindical dos Juízes Portugueses (C‑64/16, EU:C:2018:117, be kita ko, 32 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-48" href="#c-48">48</a>
</span>) Žr. 2014 m. gruodžio 18 d. Nuomonę 2/13 (Europos Sąjungos prisijungimas prie EŽTK) (EU:C:2014:2454, 166 ir 167 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-49" href="#c-49">49</a>
</span>) Žr., be kita ko, 2007 m. liepos 18 d. Sprendimą Lucchini (C‑119/05, EU:C:2007:434, 62 punktas), 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimą Cartesio (C‑210/06, EU:C:2008:723, 93 punktas) ir 2022 m. gegužės 17 d. Sprendimą Ibercaja Banco (C‑600/19, EU:C:2022:394, 50 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-50" href="#c-50">50</a>
</span>) Šio sprendimo 252 punkto, kurio prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė, pabaigoje EŽTT pažymėjo, kad užtikrinant pusiausvyrą „taip pat turėtų būti atsižvelgta &lt;…&gt; į atitinkamus teisės aktuose numatytus terminus, kurie pagal susitariančiųjų šalių vidaus teisę gali būti siejami su tokio pobūdžio ginčais“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-51" href="#c-51">51</a>
</span>) Šiame straipsnyje nustatyta: „Šioje Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių [1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos] žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta toje Konvencijoje. Ši nuostata nekliudo Sąjungos teisėje numatyti didesnę apsaugą.“</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-52" href="#c-52">52</a>
</span>) Dz. U. 1964, 296 pozicija.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-53" href="#c-53">53</a>
</span>) Šis straipsnis suformuluotas taip: „Teismui, kuriam byla buvo perduota nagrinėti iš naujo, yra privalomas Sąd Najwyższy [Aukščiausiasis Teismas] toje byloje pateiktas teisės išaiškinimas. Kasacinis skundas dėl sprendimo, priimto iš naujo išnagrinėjus bylą, negali būti grindžiamas pagrindais, prieštaraujančiais Sąd Najwyższy [Aukščiausiasis Teismas] toje byloje pateiktam teisės aiškinimui.“</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-54" href="#c-54">54</a>
</span>) Pagrįstas pasiūlymas, teikiamas pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį, dėl teisinės valstybės principo Lenkijoje, COM(2017) – Pasiūlymas. Tarybos sprendimas dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo, COM(2017) 835 final, p. 26–27.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-55" href="#c-55">55</a>
</span>) Nuomonė CDL(2017)035, (58, 63 ir 130 punktai).</p>
</body>
</html>
