1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl ESS 2 straipsnio ir 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu, išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant į pensiją išėjusio teisėjo B. V. ir I. J. (Rumunijos teismų inspekcija) ginčą dėl pastarosios atsisakymo išduoti jam standartinę pažymą, kurioje būtų nurodytos B. V. gautos komandiruotės išmokos, siekiant peržiūrėti jo teises į pensiją.

Teisinis pagrindas

Įstatymas dėl ankstesnio teisėjų ir prokurorų statuso

3

Pagrindinėje byloje taikytinos 2004 m. birželio 28 d. Legea nr. 303 privind statutul judecătorilor și procurorilor (Įstatymas Nr. 303 dėl teisėjų ir prokurorų statuso) (pakartotinai paskelbtas Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 826, 2005 m. rugsėjo 13 d.; toliau – Įstatymas dėl ankstesnio teisėjų ir prokurorų statuso) redakcijos 82 straipsnio 1 dalyje iš esmės buvo numatyta, kad teisėjai, turintys ne mažesnį kaip 25 metų teisėjo darbo stažą, „kai jiems sukanka 60 metų, gali gauti senatvės pensiją, lygią 80 % bazinės sumos, kurią, atsižvelgiant į atvejį, sudaro pareiginės mėnesinės išmokos neatskaičiavus mokesčių arba mėnesinė alga neatskaičiavus mokesčių, ir priedai, gauti per paskutinį darbo mėnesį iki išėjimo į pensiją datos“.

2005 m. spalio 18 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1275

4

2005 m. spalio 18 d. metodinių nuostatų, patvirtintų Hotărârea Guvernului nr. 1275 pentru aprobarea Normelor metodologice de aplicare a prevederilor Legii nr. 303/2004 privind statutul judecătorilor și procurorilor, republicată, și ale Legii nr. 47/1992 privind organizarea și funcționarea Curții Constituționale, republicată, referitoare la pensiile de serviciu și la acordarea indemnizațiilor pentru creșterea copilului în vârstă de până la 2 ani (Vyriausybės nutarimas Nr. 1275, kuriuo patvirtintos metodinės nuostatos dėl pakartotinai paskelbto Įstatymo Nr. 303/2004 dėl teisėjų ir prokurorų statuso ir pakartotinai paskelbto Įstatymo Nr. 47/1992 dėl Konstitucinio Teismo darbo organizavimo ir veikimo nuostatų įgyvendinimo taisyklių, susijusių su tarnybinėmis pensijomis ir pašalpomis vaikams iki dvejų metų amžiaus, nuostatų taikymo) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 979, 2005 m. lapkričio 3 d.), 7 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:

5

Šių metodinių nuostatų 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta:

OUG Nr. 27/2006

6

2006 m. kovo 29 d. Ordonanța de urgență a Guvernului nr. 27 privind salarizarea și alte drepturi ale judecătorilor și procurorilor și altor categorii de personal din sistemul justiției (Vyriausybės skubus nutarimas Nr. 27/2006 dėl teisėjų, prokurorų ir kitų teismų sistemos darbuotojų kategorijų darbo užmokesčio ir kitų teisių) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 314, 2006 m. balandžio 7 d.; toliau – OUG Nr. 27/2006) 13 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta:

Įstatymas dėl naujojo teisėjų ir prokurorų statuso

7

2022 m. lapkričio 15 d. Legea nr. 303 privind statutul judecătorilor și procurorilor (Įstatymas Nr. 303 dėl teisėjų ir prokurorų statuso) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 1102, 2022 m. lapkričio 16 d.) įsigaliojo 2022 m. lapkričio 16 d. ir buvo pakeistas 2023 m. spalio 19 d. Legea nr. 282 pentru modificarea și completarea unor acte normative din domeniul pensiilor de serviciu și a Legii nr. 227/2015 privind codul fiscal (Įstatymas Nr. 282, kuriuo iš dalies keičiami ir papildomi tarnybinių pensijų srities norminiai aktai, ir 2023 m. spalio 20 d. Įstatymas Nr. 227/2015 dėl Mokesčių kodekso) (Monitorul oficial al României, I dalis, Nr. 950, 2023 m. spalio 20 d.) (toliau – Įstatymas dėl naujojo teisėjų ir prokurorų statuso).

8

Priėmus šiuos pakeitimus, Įstatymo dėl naujojo teisėjų ir prokurorų statuso 211 straipsnis buvo papildytas 41 dalimi, pagal kurią nuo 2024 m. sausio 1 d.:

9

Įstatymo projekto, kuriuo remiantis buvo padarytas šis teisės akto pakeitimas, aiškinamajame memorandume nurodyta, kad „senatvės pensijų dydžio pakeitimas nėra šių pensijų gavėjų pensijų nusavinimas, juo siekiama šiuo metu sumažinti teises į pensiją, kurios yra valstybės įsipareigojimų, vykdomų iš valstybės biudžeto lėšų, dalis. Senatvės pensijų perskaičiavimas nėra ir konstitucinės teisės pobūdžio apribojimas, tačiau jis yra būtinas siekiant sumažinti biudžeto išlaidas“.

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

10

Ieškovas pagrindinėje byloje B. V. teisėjo pareigas ėjo iki 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. iki išėjimo į pensiją dienos. Laikotarpiu, kai buvo Rumunijos teismų inspekcijos teisėjas inspektorius, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d., jis gavo komandiruotės išmoką, kuri pagal OUG Nr. 27/2006 13 straipsnio 1 dalies a punktą sudarė 2 % pareiginės mėnesinės išmokos neatskaičiavus mokesčių.

11

Siekdamas pasinaudoti savo teisėmis į pensiją B. V. 2022 m. lapkričio 10 d. paprašė Rumunijos teismų inspekcijos vyriausiojo inspektoriaus išduoti standartinę pažymą su nurodytomis 2022 m. lapkričio mėn. jo gautomis pajamomis neatskaičiavus mokesčių, į kurias būtų įtraukta komandiruotės išmoka. 2022 m. lapkričio mėn. ji siekė 10 143 Rumunijos lėjų (RON) (apie 2 000 eurų).

12

Rumunijos teismų inspekcija atsisakė tenkinti B. V. prašymą, motyvuodama tuo, kad ši išmoka neįeina į senatvės pensijos apskaičiavimo bazę, numatytą Įstatymo dėl ankstesnio teisėjų ir prokurorų statuso 82 straipsnio 1 dalyje.

13

2023 m. lapkričio mėn. B. V. užginčijo šį atsisakymą Tribunalul Neamţ (Niamco apygardos teismas, Rumunija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

14

Iš šio prašymo matyti, kad įsigaliojus Įstatymui dėl ankstesnio teisėjų ir prokurorų statuso Rumunijos teisėjams ir prokurorams buvo suteikta teisė gauti senatvės pensiją, lygią 80 % apskaičiavimo bazės, kurią, atsižvelgiant į atvejį, sudaro pareiginė mėnesinė išmoka neatskaičiavus mokesčių arba mėnesinė alga neatskaičiavus mokesčių, ir priedai, gauti per paskutinį darbo mėnesį iki išėjimo į pensiją.

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, pirma, kad, pavyzdžiui, 2022 m. vasario 7 d. ir 2023 m. kovo 13 d. sprendimuose Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas, Rumunija) komandiruotės išmoką kvalifikavęs kaip atlyginimo pobūdžio teisę, 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu (2024 m. gruodžio 17 d. Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 1269) šios išmokos neįtraukė į senatvės pensijos apskaičiavimo bazę ir, antra, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. toks požiūris yra aiškiai numatytas Įstatymo dėl naujojo teisėjų ir prokurorų statuso 211 straipsnio 41 dalyje.

16

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar, nesant objektyvaus kriterijaus teisėjų darbo užmokestį reglamentuojančiuose teisės aktuose, šios išmokos neįtraukimas į senatvės pensijos apskaičiavimo bazę nepažeidžia iš ESS 2 ir 19 straipsnių ir Chartijos 47 straipsnio kylančio teisėjų nepriklausomumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad teisėjai gautų stabilų atlyginimą, atitinkantį atliekamų pareigų svarbą ir specifiką. Be to, tai pabrėžiama įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose, be kita ko, 2010 m. lapkričio 17 d. priimtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos CM/Rec(2010)12 „Teisėjai: nepriklausomumas, veiksmingumas ir pareigos“ 54 punkte ir 1998 m. liepos 10 d. Europos Tarybos Strasbūre priimtos Europos chartijos dėl teisėjų statuso 6.4 punkte.

17

Tokiomis aplinkybėmis Tribunalul Neamţ (Niamco apygardos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

Dėl prejudicinio klausimo

18

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnį, jeigu atsakymą į klausimą, dėl kurio pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, galima aiškiai nustatyti iš jurisprudencijos arba jeigu atsakymas į tokį klausimą nekelia jokių pagrįstų abejonių, Teisingumo Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, bet kada gali nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi.

19

Šią nuostatą reikia taikyti šioje byloje.

20

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 2 straipsnis ir ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad pagal teisėjų nepriklausomumo principą draudžiama apskaičiuojant senatvės pensiją neatsižvelgti į komandiruotės išmoką, kai, pirma, taip nukrypstama nuo mechanizmo, pagal kurį teisėjų senatvės pensija turi būti nustatyta remiantis objektyviais kriterijais, nepriklausomais nuo savavališko vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios kišimosi, ir, antra, dėl to visam laikui sumažinamas į pensiją išėjusių teisėjų atlyginimo dydis.

21

Kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, nors pagal valdžių padalijimo principą, būdingą teisinės valstybės veikimui, turi būti užtikrintas teismų nepriklausomumas nuo valstybės narės įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių, vien dėl to, kad valstybės narės įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios dalyvauja nustatant teisėjų atlyginimą, teisėjai savaime netampa priklausomi nuo šių valdžių ir negali kilti abejonių dėl jų nepriklausomumo ar nešališkumo. Valstybės narės, rengdamos savo biudžetą ir spręsdamos dėl įvairių viešųjų išlaidų punktų, turi didelę diskreciją. Ši didelė diskrecija apima tų išlaidų apskaičiavimo metodo ir, be kita ko, teisėjų atlyginimo nustatymą, nes nacionalinė įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia gali geriausiai atsižvelgti į konkrečias socialines ir ekonomines aplinkybes valstybėje narėje, kurioje turi būti parengtas biudžetas, ir į teisėjų nepriklausomumą (2025 m. vasario 25 d. Sprendimo Sąd Rejonowy w Białymstoku ir Adoreikė, C‑146/23 ir C‑374/23, EU:C:2025:109, 50 ir 51 punktai).

22

Vis dėlto nacionalinės teisės normos dėl teisėjų atlyginimo neturi sukelti teisės subjektams pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkamiems teisėjams nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl šių teisėjų neutralumo, kai susikerta interesai. Šiuo tikslu Europos Tarybos ar Jungtinių Tautų sistemai priklausančių organų parengtose chartijose, ataskaitose ir kituose dokumentuose pateikiamos gairės, kurios gali būti svarbios aiškinant Sąjungos teisę, kai šioje srityje priimtos ir nacionalinės teisės nuostatos (2025 m. vasario 25 d. Sprendimo Sąd Rejonowy w Białymstoku ir Adoreikė, C‑146/23 ir C‑374/23, EU:C:2025:109, 52 ir 53 punktai).

23

Kaip Teisingumo Teismas pažymėjo 2025 m. vasario 25 d. Sprendimo Sąd Rejonowy w Białymstoku ir Adoreikė (C‑146/23 ir C‑374/23, EU:C:2025:109) 65 punkte, valstybės narės įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia gali nukrypti nuo nacionalinės teisės aktų, kuriuose objektyviai nustatyta teisėjų atlyginimo nustatymo tvarka, ir nuspręsti sumažinti šio atlyginimo dydį su sąlyga, kad laikomasi tam tikrų reikalavimų.

24

Pirma, pagal teisinio saugumo principą teisėjų atlyginimo arba senatvės pensijos sumažinimo priemonė turi būti nustatyta įstatyme, objektyvi, nuspėjama ir skaidri (2025 m. birželio 5 d. Sprendimo Curtea de Apel Bucureşti (Teisėjų išeitinės išmokos panaikinimas), C‑762/23, EU:C:2025:400, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

25

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nuspėjamumo reikalavimas yra tenkinamas, kai teisės subjektas iš atitinkamos nuostatos teksto ir prireikus atitinkamų nacionalinių teismų taikyto šios nuostatos aiškinimo gali žinoti, kokia yra tos nuostatos reikšmė (pagal analogiją žr. 2007 m. gegužės 3 d. Sprendimo Advocaten voor de Wereld, C‑303/05, EU:C:2007:261, 50 punktą ir 2025 m. birželio 26 d. Sprendimo Makeleio ir Zougla, C‑555/23 ir C‑556/23, EU:C:2025:484, 88 punktą). Teisinio saugumo principas, pagal kurį reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o jų taikymas nuspėjamas teisės subjektams, ypač kai jos gali turėti neigiamų pasekmių, negali būti suprantamas kaip įpareigojantis Sąjungos teisės aktų leidėją ar teismą, kiek tai susiję su teisės norma, kurią pirmasis priima, o antrasis aiškina, nurodyti įvairius konkrečius atvejus, kai abstrakti norma gali būti taikoma, nes visi šie atvejai negali būti nustatyti iš anksto (pagal analogiją žr. 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Timchenko / Taryba, C‑703/23 P, EU:C:2025:608, 33 punktą).

26

Antra, teisėjų atlyginimo ar senatvės pensijos mažinimo priemonė turi būti pateisinama bendrojo intereso tikslu, kaip antai reikalavimu panaikinti perviršinį šalies deficitą, kaip tai suprantama pagal SESV 126 straipsnio 1 dalį, turint omenyje, kad valstybės narės galimybė remtis tokiu reikalavimu nereiškia, kad prieš ją būtinai bus pradėta procedūra pagal Protokolą (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros, pridėtą prie ES ir ESV sutarčių (2025 m. birželio 5 d. Sprendimo Curtea de Apel Bucureşti (Teisėjų išeitinės išmokos panaikinimas), C‑762/23, EU:C:2025:400, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

27

Su biudžetu susijusios priežastys, dėl kurių buvo priimta priemonė, leidžianti nukrypti nuo bendrųjų teisės normų dėl teisėjų atlyginimo, turi būti aiškiai išdėstytos. Be to, išskyrus tinkamai pagrįstas išimtines aplinkybes, tokios priemonės neturi būti konkrečiai skirtos tik nacionalinių teismų nariams, o taikytinos daug plačiau – jomis turi būti siekiama, kad kuo daugiau nacionalinėje viešojoje tarnyboje dirbančių asmenų prisidėtų prie biudžetinių pastangų įgyvendinimo (2025 m. birželio 5 d. Sprendimo Curtea de Apel Bucureşti (Teisėjų išeitinės išmokos panaikinimas), C‑762/23, EU:C:2025:400, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

28

Kaip numatyta 2010 m. lapkričio 17 d. rekomendacijos CM/Rec(2010) 12 54 punkte, „[t]urėtų būti priimtos specialios teisės nuostatos, kuriomis būtų užtikrinta, kad atlyginimų mažinimas nebūtų nukreiptas konkrečiai į teisėjus“. Vis dėlto, kaip nurodyta šios rekomendacijos aiškinamojo memorandumo 57 punkte, „[n]uostata, kad negalima mažinti konkrečiai teisėjų atlyginimo, nedraudžia sumažinti atlyginimo vykdant viešąją politiką, kuria siekiama bendrai sumažinti viešojoje tarnyboje dirbančių asmenų darbo užmokestį“.

29

Taigi visuomenėje, kurioje vyrauja solidarumas, kaip pabrėžiama ESS 2 straipsnyje, valstybė narė, priimdama jos pareigūnams ir valstybės tarnautojams taikomas biudžeto suvaržymo priemones, gali nuspręsti jas taikyti ir nacionalinių teismų teisėjams (2025 m. birželio 5 d. Sprendimo Curtea de Apel Bucureşti (Teisėjų išeitinės išmokos panaikinimas), C‑762/23, EU:C:2025:400, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30

Trečia, pagal proporcingumo principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, bet kokia priemonė, kuria siekiama sumažinti teisėjų atlyginimą, turi būti tinkama siekiant įgyvendinti bendrojo intereso tikslą, apsiriboti tuo, kas griežtai būtina jam pasiekti, ir neturi būti neproporcinga šiam tikslui, o tai reiškia, kad reikia pasverti per didelio valstybės biudžeto deficito panaikinimo tikslą ir kišimąsi į teisėjų nepriklausomumo principą (2025 m. birželio 5 d. Sprendimo Curtea de Apel Bucureşti (Teisėjų išeitinės išmokos panaikinimas), C‑762/23, EU:C:2025:400, 30 punktas).

31

Vis dėlto, atsižvelgiant į šios nutarties 21 punkte primintą valstybėms narėms suteiktą didelę diskreciją rengiant savo biudžetą ir sprendžiant dėl skirtingų šalies išlaidų eilučių, valstybė narė gali priimti teisėkūros priemonę, kuria siekiama ne nukrypti nuo pagrindinių teisės aktų, kuriais nustatomas teisėjų atlyginimas, siekiant įveikti biudžeto krizę, bet iš dalies pakeisti šiuos teisės aktus, ateityje sumažinant jų atlyginimą, kad ilgainiui pagerėtų jos biudžeto būklė (2025 m. birželio 5 d. Sprendimo Curtea de Apel Bucureşti (Teisėjų išeitinės išmokos panaikinimas), C‑762/23, EU:C:2025:400, 32 punktas).

32

Teisėjų nepriklausomumo principas, kylantis iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su ESS 2 straipsniu, negali prieštarauti tokiam pakeitimui, net jeigu jis neribojamas laiko atžvilgiu, jeigu naujai nustatyto teisėjų atlyginimo dydžio pakanka jų nepriklausomumui užtikrinti. Teisėjų nepriklausomumo išsaugojimas reikalauja, kad, nepaisant to, kad jiems taikoma biudžeto apribojimo priemonė, jų atlyginimo dydis visada atitiktų jų vykdomų funkcijų svarbą tam, kad jie būtų apsaugoti nuo išorinio poveikio ar spaudimo, galinčių kelti grėsmę nepriklausomam jų sprendimų priėmimui ir turėti įtakos tiems sprendimams (2025 m. birželio 5 d. Sprendimo Curtea de Apel Bucureşti (Teisėjų išeitinės išmokos panaikinimas), C‑762/23, EU:C:2025:400, 33 ir 34 punktai).

33

Teisėjų atlyginimo dydis, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės socialines ir ekonomines aplinkybes, turi būti pakankamas, kad jie iš tikrųjų būtų ekonomiškai nepriklausomi ir taip apsaugoti nuo pavojaus, kad jų sprendimų nešališkumui galėtų pakenkti galimas kišimasis ar spaudimas iš išorės. Taigi šis atlyginimas turi būti tokio dydžio, kad leistų teisėjus apsaugoti nuo korupcijos rizikos. Vertinant teisėjų atlyginimo dydžio tinkamumą, be kita ko, reikia atsižvelgti į atitinkamos valstybės narės ekonominę, socialinę ir finansinę padėtį. Šiuo tikslu reikia palyginti vidutinį teisėjų atlyginimą su vidutiniu darbo užmokesčiu toje valstybėje (2025 m. birželio 5 d. Sprendimo Curtea de Apel Bucureşti (Teisėjų išeitinės išmokos panaikinimas), C‑762/23, EU:C:2025:400, 35 ir 36 punktai).

34

Šie argumentai mutatis mutandis taikomi ir į pensiją išėjusiems teisėjams. Tai, kad dirbantys teisėjai turi garantiją, jog išeidami į pensiją gaus pakankamai didelę pensiją, gali juos apsaugoti nuo korupcijos rizikos jų darbo laikotarpiu (2025 m. birželio 5 d. Sprendimo Curtea de Apel Bucureşti (Teisėjų išeitinės išmokos panaikinimas), C‑762/23, EU:C:2025:400, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Šiuo atveju reikia paminėti 2010 m. lapkričio 17 d. rekomendacijos CM/Rec(2010) 12 54 punktą, pagal kurį „turėtų egzistuoti garantijos, užtikrinančios <...> senatvės pensijos mokėjimą, kuri turėtų būti pagrįstai proporcinga pareigas einančių teisėjų atlyginimo dydžiui“. Be to, iš šios nutarties 16 punkte minėtos Europos chartijos dėl teisėjų statuso 6.4 punkto matyti, kad šiuo statusu teisėjams, „kuriems sukako įstatyme nustatytas amžius, nuo kurio jie baigia eiti pareigas po to, kai tam tikrą nustatytą laikotarpį vykdė profesinę veiklą, turi būti užtikrinama senatvės pensija, kurios dydis turi būti kuo artimesnis jų paskutiniam atlyginimui už teisminę veiklą“.

36

Ketvirta, turi būti galima atlikti veiksmingą atlyginimo mažinimo priemonės teisminę kontrolę pagal atitinkamos valstybės narės teisėje numatytas procesines taisykles.

37

Nors per SESV 267 straipsnyje numatytą procedūrą Teisingumo Teismas neturi taikyti Sąjungos teisės normų konkrečiam atvejui, remdamasis pagrindinės bylos medžiaga ir turimomis rašytinėmis pastabomis, siekdamas pateikti naudingą atsakymą prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusiems teismams, jis gali pateikti gaires, kurios leistų šiems teismams priimti sprendimą (2025 m. vasario 25 d. Sprendimo Sąd Rejonowy w Białymstoku ir Adoreikė, C‑146/23 ir C‑374/23, EU:C:2025:109, 77 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

38

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nei Įstatyme dėl ankstesnio teisėjų ir prokurorų statuso, nei 2005 m. spalio 18 d. Vyriausybės nutarime Nr. 1275, nei OUG Nr. 27/2006 nebuvo aiškiai išspręstas klausimas, ar komandiruotės išmoka yra darbo užmokesčio pobūdžio mokėjimas. Be to, atsižvelgiant į šios nutarties 15 punkte nurodytus Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas) jurisprudencijos svyravimus šiuo klausimu, atrodo, kad teisė įtraukti šią išmoką apskaičiuojant senatvės pensiją negali būti laikoma pakankamai pagrįsta pagal Rumunijos teisę (pagal analogiją žr. 2025 m. birželio 5 d. Sprendimo Curtea de Apel Bucureşti (Teisėjų išeitinės išmokos panaikinimas), C‑762/23, EU:C:2025:400, 48 punktą).

39

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: ESS 2 straipsnis ir ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad pagal teisėjų nepriklausomumo principą nedraudžiama apskaičiuojant senatvės pensiją neatsižvelgti į komandiruotės išmoką, kai, pirma, taip nukrypstama nuo mechanizmo, pagal kurį teisėjų senatvės pensija turi būti nustatyta remiantis objektyviais kriterijais, nepriklausomais nuo savavališko vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios kišimosi, ir, antra, dėl to visam laikui sumažinamas į pensiją išėjusių teisėjų atlyginimo dydis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.