–

LEGO A/S, atstovaujamos ügyvédek Á. György, P. Lukácsi, K. Szamosi ir Rechtsanwälte V. von Bomhard ir L. von Gerlach,

–

Pozitív Energiaforrás Kft., atstovaujamos ügyvéd A. Lendvai,

–

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Z. Fehér ir R. Kissné Berta,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos P. Němečková ir A. Tokár,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 8 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio ir 89 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant LEGO A/S (toliau – Lego) ir Pozitív Energiaforrás Kft. ginčą dėl to, kad pastaroji bendrovė tariamai pažeidė teises į du Bendrijos dizainus, kurių savininkė yra Lego.

Teisinis pagrindas

3

Reglamentas 6/2002 buvo iš dalies pakeistas 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/2822 (OL L 2822, 2024, p. 1). Vis dėlto, atsižvelgiant į pagrindinėje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių datą, šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti nagrinėjamas vadovaujantis pradine Reglamento 6/2002 redakcija.

4

Reglamento 6/2002 7, 10, 11 ir 14 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

5

Šio reglamento 3 straipsnyje „Sąvokos“ numatyta:

6

Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje numatyta:

7

Šio reglamento 5 straipsnyje „Naujumas“ nustatyta:

8

Reglamento 6/2002 6 straipsnyje „Individualios savybės“ nustatyta:

9

Šio reglamento 8 straipsnis „Techninės funkcijos sąlygojamas dizainas ir sujungiamųjų detalių dizainas“ suformuluotas taip:

10

Minėto reglamento 10 straipsnyje „Apsaugos apimtis“ numatyta:

11

Šio reglamento 19 straipsnio „Bendrijos dizaino suteikiamos teisės“ 1 dalyje nustatyta:

12

Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnis „Sankcijos už teisių pažeidimą“ suformuluotas taip:

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

13

Lego yra Bendrijos dizaino Nr. 001950981-0001, įregistruoto su nurodyta prioriteto data – 2011 m. lapkričio 22 d., savininkė; šio dizaino dalykas yra žaislinio konstruktoriaus jungiamoji detalė. Ją sudaro profilinis cilindras ir dvi kryžminės ašys, statmenos viena kitai ir cilindrui, su pastaruoju sujungtos cilindriniu pagrindu. Šis Bendrijos dizainas atrodo taip:

14

Be to, ji yra Bendrijos dizaino Nr. 002137190-0002, įregistruoto su nurodyta prioriteto data – 2012 m. lapkričio 16 d., savininkė (toliau kartu kalbant apie pirmesniame punkte nurodytą dizainą – Lego dizainai). Šio dizaino dalykas yra žaislinio konstruktoriaus modulinė detalė: ji yra kaladėlės formos, su dviem iškyšomis viršuje, dviem ertmėmis apačioje ir dviem tuščiavidurėmis iškyšomis viename šone. Šis Bendrijos dizainas atrodo taip:

15

Žaisliniai konstruktoriai, kuriuos sudaro, be kita ko, šios dvi detalės, yra modulinės sistemos: naudojantis jomis, skirtingos plastikinės konstruktoriaus detalės gali būti lengvai sujungiamos ir išardomos, todėl panorėjus galima sukurti ir išardyti tam tikrą struktūrą, o jos formą galima keisti.

16

Pozitív Energiaforrás ketino į Vengriją importuoti prekių ženklu Qman pažymėtus žaislinius konstruktorius, kuriuos taip pat sudaro plastikinės modulinės sistemos (toliau – nagrinėjami žaislai), jos apima vieną ar daugiau konstruktoriaus detalių, atrodančių, kaip pavaizduota žemiau (toliau – atitinkamos detalės):

17

Gavusi Lego skundą, Nemzeti Adó- és Vámhivatal Veszprém Megyei Adó- és Vámigazgatósága (Vesprėmo mokesčių ir muitų direkcija prie Nacionalinės mokesčių ir muitų administracijos, Vengrija) priėmė nutarimą konfiskuoti žaislus ir, įtarusi Lego intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą, dėl Pozitív Energiaforrás vadovo pradėjo pažeidimo tyrimą.

18

2022 m. birželio 22 d. Lego pagal Reglamento Nr. 6/2002 10 ir 89 straipsnius Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija) pateikė prašymą taikyti laikinąsias priemones – palikti galioti nurodymą konfiskuoti.

19

Šis teismas nutartimi skundą atmetė. Jo nuomone, Lego dizainams taikoma Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 3 dalyje numatyta apsauga, o atsižvelgiant į tai, kad jais saugomų jungiamųjų detalių formą lemia vien jų techninė funkcija, šios detalės neišvengiamai turėjo būti atgamintos tiksliai tokios formos ir matmenų, kad galėtų atlikti žaislinio konstruktoriaus, į kurį įeina, jungiamųjų detalių funkciją, todėl dizainerio laisvės mastas kuriant tokią formą yra labai ribotas. Manydamas, kad „informuotas vartotojas“, į kurį reikia atsižvelgti vertinant apsaugos apimtį, į tokį dizainą žiūri ypač atidžiai vertindamas mažiausias detales, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, palyginęs Lego registruotų dizainų atvaizdus su atitinkamų detalių nuotraukomis, nusprendė, kad pastarieji informuotam vartotojui sudaro skirtingą bendrą įspūdį nei Lego dizainai.

20

Dėl šio sprendimo 13 punkte nurodyto Bendrijos dizaino Nr. 001950981-0001 jis savo nutartyje laikėsi nuomonės, kad cilindrinio pagrindo, jungiamųjų detalių paviršiaus, kryžiaus formos ir tam tikrų linijų skirtumai informuotam vartotojui sudaro skirtingą bendrą įspūdį. Dėl šio sprendimo 14 punkte nurodyto Bendrijos dizaino Nr. 002137190-0002 vadovautasi nuostata, kad Pozitív Energiaforrás importuotos kaladėlės su išgaubta galine sienele ir suapvalintų formų, priešingai nei stačiakampės Lego kaladėlės, informuotam vartotojui taip pat sudaro skirtingą bendrą įspūdį.

21

Fővárosi Ítélőtábla (Sostinės regiono apeliacinis teismas, Vengrija), gavęs Lego apeliacinį skundą, pakeitė minėtą nutartį ir nurodė konfiskuoti aptariamus žaislus, remdamasis tuo, kad Lego dizainai informuotam vartotojui nesudaro skirtingo bendro įspūdžio nei atitinkamos detalės.

22

Kúria (Aukščiausiasis Teismas, Vengrija), išnagrinėjęs Pozitív Energiaforrás kasacinį skundą, paliko galioti šį sprendimą. Atsižvelgdamas, be kita ko, į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, jis nusprendė, kad iš informuoto vartotojo, į kurį reikia atsižvelgti siekiant įvertinti Lego dizainų teikiamos apsaugos apimtį, negalima tikėtis (priešingai, nei manė pirmosios instancijos teismas) tokio koncentracijos lygio, kokio reikia kruopščiai ir atidžiai vertinant mažiausias gaminių, dėl kurių kilo ginčas, detales. Todėl Kúria nusprendė, kad atitinkamos detalės informuotam vartotojui nesudaro skirtingo bendro įspūdžio nei Lego dizainai, nes reikšmingai nesiskiria savo dydžiu ar koncepcija.

23

Tuomet Lego pareiškė Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas, Vengrija) – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme – Pozitív Energiaforrás ieškinį dėl teisių pažeidimo.

24

Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, Lego dizainams taikoma Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, nes jų paskirtis – leisti modulinėje sistemoje daug kartų sumontuoti arba sujungti vienas kitą pakeičiančius gaminius.

25

Jo nuomone, pagal Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 3 dalį Bendrijos dizainui leidžiama suteikti apsaugą gaminio išvaizdos savybėms, kurias lemia tik jo techninė funkcija, ir tokio dizaino savininkui užtikrinti teises, lygiavertes toms, kurias paprastai suteikia patentas. Vis dėlto esant tokiai situacijai savininkas, remdamasis paskesniais Bendrijos dizainais, pripažintais baigus galioti patentui, kuriuo saugomas gaminys, gali užkirsti kelią konkurentams siūlyti gaminį, pasižymintį tam tikromis jo gaminio funkcinėmis savybėmis, arba riboti galimus techninius sprendinius. Beje, taip būtų Lego atveju: pagrindinėje byloje ši bendrovė remiasi apsauga, suteikta išimties tvarka dizainams, kuriuos saugo nustoję galioti patentai ir kurie buvo sukurti atliekant rutininius techninės koncepcijos darbus, nesutikdama su nagrinėjamų žaislų importu dėl to, kad juose yra detalių, kurias Fővárosi Ítélőtábla (Sostinės regiono apeliacinis teismas) ir Kúria (Aukščiausiasis Teismas) pripažino nesudarančiomis informuotam vartotojui skirtingo bendro įspūdžio nei Lego dizainai.

26

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, kokiais gebėjimais turi pasižymėti Reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnyje nurodytas „informuotas vartotojas“, kai kalbama apie tokių dizainų jam daromo bendro įspūdžio vertinimą. Visų pirma, teismas norėtų sužinoti, ar šios sąvokos turiniu, išplaukiančiu, be kita ko, iš 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic (C‑281/10 P, EU:C:2011:679), pagal kurį vartotojas nėra ekspertas ar specialistas, gebantis pastebėti galinčius egzistuoti minimalius dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumus, gali būti vadovaujamasi ir Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 3 dalies kontekste. Anot to teismo, neatmestina galimybė, kad, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 3 dalimi suteikiamos apsaugos išimtinį pobūdį, toks vartotojas turėtų būti laikomas turinčiu techninių žinių ir pastabumo bei analitinių gebėjimų, panašių į tuos, kuriems patentų teisėje teikiamas pirmumas, kai kalbama apie veiklos naujumą.

27

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad jeigu „informuoto vartotojo“ sąvoka Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 3 dalies tikslais neturėtų būti apibrėžiama, be kita ko, remiantis tokio vartotojo gebėjimu atsižvelgiant į jo technines žinias pastebėti dizainų, dėl kurių kilo ginčas, detales ir rasti minimalius galinčius egzistuoti jų skirtumus, dėl to tokie skirtumai galėtų būti laikomi neaptinkamais kalbant apie šių dizainų bendrą suvokimą, taigi juos saugantys Bendrijos dizainai faktiškai taptų neišvengiami.

28

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat kyla klausimų dėl sąvokos „bendras įspūdis“ turinio; tą įspūdį informuotam vartotojui daro dizainas, kurio savybes lemia tik jo techninė funkcija ir kuriame nėra jokio grynai estetinio komponento. Šiuo atžvilgiu teismas mano, kad vizualinis tokio dizaino poveikis yra antraeilis, palyginti su jo funkcinėmis savybėmis. Tokių dizainų panašumai ir skirtumai būtų aptinkami ne vizualiu būdu ar remiantis vizualinio įspūdžio koncepcija, o pasitelkiant techninę analizę ir argumentaciją. Todėl galėtų būti tikslinga išplėsti sąvoką „bendras įspūdis“, kad ji apimtų ne tik dizaino išvaizdos vizualinį suvokimą, bet ir techninę eksperto nuomonę.

29

Prašymu priimti prejudicinį sprendimą taip pat siekiama, kad būtų išaiškinta Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalis, o konkrečiau – sąvokos „ypatingos priežastys“ turinys; tos priežastys leidžia Bendrijos dizainų teismui tinkamu atveju nepriimti minėtoje nuostatoje nurodytų nutarimų.

30

Turėdamas omenyje nagrinėjamos bylos kontekstą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar tuo atveju, jeigu turėtų konstatuoti, kad Pozitív Energiaforrás pažeidė teises į Lego dizainą, jis, atsižvelgdamas visų pirma į dalinį pažeidimo pobūdį, nes pažeidimas būtų padarytas ne viso nagrinėjamo žaislo, o tik atitinkamų jo detalių, kurių jame yra visai mažai, atžvilgiu, ir į tikslą vengti teisėtai prekybai nenaudingų kliūčių, galėtų nuspręsti tik labai ribotai patenkinti dizaino savininko reikalavimą arba net jį atmesti.

31

Šiomis aplinkybėmis Fővárosi Törvényszék (Sostinės apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

–

remiasi informuoto vartotojo, kuris apie dizaino ir gaminio funkciją turi techninių žinių, kurių galima tikėtis iš atitinkamos srities specialisto, koncepcija,

–

informuotu vartotoju laiko asmenį, kuris ieškovo dizainui ir atsakovo gaminiui palyginti atlieka kruopštų, techninį ir metodinį tyrimą, ir

–

preziumuoja, kad šis informuotas vartotojas savo bendrą įspūdį apie dizainą ir gaminį suformuoja pirmiausia kaip techninę nuomonę?

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl priimtinumo

32

Lego teigia, kad abu prejudiciniai klausimai gali būti pripažinti nepriimtinais, nes prašyme priimti prejudicinį sprendimą siūlomas Reglamento Nr. 6/2002 aiškinimas grindžiamas ne tik reikšmingų šio reglamento nuostatų ir jo pamatinių principų, bet ir Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos nesilaikymu.

33

Šiuo klausimu svarbu priminti, kad, vykstant SESV 267 straipsnyje numatytai procedūrai, tik pagrindinę bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu. Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Taigi Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba jeigu Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2024 m. liepos 29 d. Sprendimo LivaNova, C‑713/22, EU:C:2024:642, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

34

Šioje byloje ieškinį dėl teisių pažeidimo nagrinėjantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, siekdamas įvertinti jo pagrįstumą, turi nustatyti Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų dizainų savininkui suteiktos apsaugos apimtį ir prireikus savo diskrecijos mastą, kiek tai susiję su šiame reglamente numatytomis sankcijomis, jeigu būtų nustatytas pažeidimas. Tuo tikslu jis siekia sužinoti, kaip aiškinti minėto reglamento 8 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnį ir 89 straipsnio 1 dalį.

35

Todėl neatrodo, kad Sąjungos teisės nuostatos, kurias jis prašo išaiškinti, yra visiškai nesusijusios su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo dalyku arba kad šiais klausimais keliamos problemos nėra svarbios siekiant išspręsti ginčą.

36

Šiomis aplinkybėmis prieštaravimas, grindžiamas tuo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepaisė Sąjungos teisės, siejamas ne su prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumu, o yra neatsiejamai susijęs su atsakymu, kurį reikia pateikti į užduotus klausimus, todėl negali lemti šių klausimų nepriimtinumo (pagal analogiją žr. 1984 m. birželio 28 d. Sprendimo Moser, 180/83, EU:C:1984:233, 10 punktą ir 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Latvijas dzelzceļš (Geležinkelių paslaugų įrenginiai), C‑60/20, EU:C:2021:610, 27 punktą).

37

Dėl šių priežasčių klausimai yra priimtini.

Dėl esmės

Dėl pirmojo klausimo

38

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal šio reglamento 8 straipsnio 3 dalį suteiktos Bendrijos dizaino apsaugos apimtis turi būti vertinama atsižvelgiant į informuoto vartotojo, kuris turi tokių techninių žinių, kokių galima tikėtis iš specialisto, labai kruopščiai apžiūri atitinkamą dizainą ir kurio bendras įspūdis iš principo grindžiamas techniniais aspektais, suvokimą.

39

Pirmiausia primintina, kad, remiantis Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktu, „dizainas“ apibrėžiamas kaip „viso gaminio ar jo dalies vaizdas, susidarantis dėl paties gaminio ir (arba) jo ornamentikos, specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagų savybių“. Vadinasi, pagal šiame reglamente numatytą sistemą vaizdas yra lemiamas dizaino elementas (2017 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Easy Sanitary Solutions ir EUIPO / Group Nivelles, C‑361/15 P ir C‑405/15 P, EU:C:2017:720, 62 punktas ir 2023 m. kovo 2 d. Sprendimo Papierfabriek Doetinchem, C‑684/21, EU:C:2023:141, 19 punktas).

40

Vadovaujantis minėto reglamento 10 straipsniu, jo 19 straipsnyje numatyta Bendrijos dizaino suteikiama išimtinė teisė apima bet kokį dizainą, kuris „informuotam vartotojui“ nesudaro skirtingo „bendro įspūdžio“ nei Bendrijos dizainas. Vertinant šios apsaugos apimtį, atsižvelgiama į „dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą“.

41

Pagal Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį tokia apsauga nesuteikiama išvaizdos savybėms, kurias lemia tik gaminio techninė funkcija, o pagal jo 2 dalį – išvaizdos savybėms, kurios būtinai turi būti atkurtos tikslios formos ir tikslių matmenų, kad tas gaminys, kuriam dizainas taikytas ar panaudotas, galėtų būti mechaniškai su kitu gaminiu sujungtas arba į jį, aplink jį ar prie jo padėtas, kad kiekvienas gaminys galėtų atlikti savo funkciją.

42

Vis dėlto, remiantis Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 3 dalimi, nepaisant 8 straipsnio 2 dalies, apsauga dizainui taikoma, jeigu jis kuriamas tam, kad modulinėje sistemoje būtų galima daug kartų sumontuoti arba sujungti vienas kitą pakeičiančius gaminius, su sąlyga kad jis atitinka minėto reglamento 5 ir 6 straipsniuose nustatytus naujumo ir individualių savybių reikalavimus.

43

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos išplaukiantis sąvokos „informuotas vartotojas“, vartojamos Reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnyje, bet tame reglamente neapibrėžtos, aiškinimas taikytinas tuomet, kai reikia vertinti su Bendrijos dizainais, patenkančiais į minėto reglamento 8 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, siejamos apsaugos apimtį, arba ar informuoto vartotojo pastabumo lygis, kurio iš jo tikimasi, šio tipo dizaino atžvilgiu turi priartėti prie tokio pastabumo lygio, kokio galima tikėtis iš specialisto.

44

Anot nacionalinio teismo, pastarojoje nuostatoje nurodytų dizainų atveju dizainerio laisvės mastas labai mažas. Todėl būtų pagrįsta atsižvelgti į „informuotą vartotoją“, kuris gebėtų labai kruopščiai apžiūrėti saugotinus dizainus. Beje, tokiu atveju sąvoka „bendras įspūdis“, anot minėto teismo, turėtų apimti ne tik tai, kaip toks vartotojas vizualiai suvokia minėtų dizainų išvaizdą, bet ir jo, kaip eksperto, techninę nuomonę dėl jų funkcinių savybių.

45

Šiuo klausimu primintina, kad, kaip išplaukia iš pačios Reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnio formuluotės, Bendrijos dizaino teikiama apsauga taikoma bet kokiam dizainui, kuris „informuotam vartotojui“ nesudaro skirtingo „bendro įspūdžio“, o vertinant apsaugos apimtį atsižvelgiama į „dizainerio laisvės mastą“.

46

Iš šios nuostatos taikymo srities nepašalinti dizainai, nurodyti šio reglamento 8 straipsnio 3 dalyje – nuostatoje, konkrečiai skirtoje modulinėms sistemoms, apimančioms žaislinius konstruktorius. Todėl minėto reglamento 10 straipsnis taikomas tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų Bendrijos dizainų savininkas trečiajam asmeniui pareiškia ieškinį dėl teisių pažeidimo siekdamas, kad jam būtų uždrausta naudoti dizainus, kurie, anot savininko, informuotam vartotojui nesudaro skirtingo bendro įspūdžio.

47

Pirma, dėl Reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnyje, kaip ir 6 straipsnyje, į kurį aiškiai daroma nuoroda 8 straipsnio 3 dalyje, nurodyto „bendro įspūdžio“, pažymėtina, kad jį sudaro vizualinis suvokimas, t. y. kaip informuotas vartotojas vizualiai suvokia nagrinėjamo gaminio vaizdą, susidarantį visų pirma dėl minėto reglamento 3 straipsnio a punkte išvardytų savybių.

48

Antra, dėl sąvokos „informuotas vartotojas“, kuri taip pat vartojama Reglamento Nr. 6/2002 6 ir 10 straipsniuose ir kuri turi būti aiškinama, kaip išvados 21 punkte pažymėjo generalinis advokatas, vienodai abiejų nuostatų atveju, pažymėtina, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, ši sąvoka pagal savo turinį yra tarpinė tarp prekių ženklų srityje taikomos „vidutinio vartotojo“, iš kurio nereikalaujama turėti kokių nors specialiųjų žinių ir kuris paprastai tiesiogiai nelygina prekių ženklų, dėl kurių kyla ginčas, sąvokos, ir „specialisto-eksperto“, turinčio išsamių techninių žinių, sąvokos. Taigi „informuoto vartotojo“ sąvoka žymi ne vidutiniškai pastabų, bet dėl turimos asmeninės patirties arba dėl gerų aptariamo sektoriaus žinių ypač dėmesingą vartotoją. Taigi apibūdinimas „informuotas“ reiškia, kad vartotojas, kuris nėra dizaineris ar techninis ekspertas, žino apie įvairius atitinkamame sektoriuje esančius dizainus, turi tam tikrų žinių apie tokiems dizainams įprastai būdingus elementus ir dėl domėjimosi atitinkamais gaminiais jo pastabumas, kai juos naudoja, yra santykinai didelis (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, C‑281/10 P, EU:C:2011:679, 53 ir 59 punktus ir 2017 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Easy Sanitary Solutions ir EUIPO/Group Nivelles, C‑361/15 P ir C‑405/15 P, EU:C:2017:720, 124 ir 125 punktus).

49

Joks reglamento Nr. 6/2002 formuluotės ar konteksto aspektas nerodo, kad „informuoto vartotojo“ sąvoka turi būti aiškinama kitaip, kai Bendrijos dizaino teikiama apsauga patenka į šio reglamento 8 straipsnio 3 dalies taikymo sritį.

50

Žinoma, tokio vartotojo pastabumo lygis, kuris bet kuriuo atveju yra gana aukštas, gali keistis nelygu atitinkamas sektorius (pagal analogiją prekių ženklų teisei žr. 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Compass Banca, C‑646/22, EU:C:2024:957, 55 punktą), įskaitant atvejus, susijusius su dizainais, patenkančiais į minėto reglamento 8 straipsnio 3 dalies taikymo sritį. Taigi neatmestina galimybė, kad pastaruoju atveju reikia atsižvelgti į atitinkamam sektoriui pritaikytą pastabumo ar dėmesingumo lygį. Tačiau net tokiu atveju nereikia nei atsižvelgti į vartotojo, kuris yra išsamių techninių žinių atitinkamame sektoriuje turintis ekspertas, t. y. specialistas, suvokimą, nei laikytis nuostatos, kad bendrą įspūdį šiam vartotojui iš principo turėtų lemti techninė nuomonė.

51

Trečia, pagal Reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnio 2 dalį į „dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą“ reikia atsižvelgti, kad remiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis „informuoto vartotojo“ ir „bendro įspūdžio“ sąvokomis būtų galima įvertinti Bendrijos dizaino suteikiamos apsaugos apimtį.

52

Kaip išvados 36 ir 37 punktuose pabrėžė generalinis advokatas, kuo labiau suvaržyta dizainerio laisvė kuriant dizainą, tuo labiau nedideli dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumai galės informuotam vartotojui sudaryti skirtingą bendrą įspūdį. Atvirkščiai, kuo didesnė dizainerio laisvė kuriant dizainą, tuo mažiau nedideli dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumai galės informuotam vartotojui sudaryti skirtingą bendrą įspūdį. Taigi, tuomet, kai dizainerio laisvę riboja daug nagrinėjamo gaminio ar jo dalies išvaizdos savybių, kurias lemia vien techninė šio gaminio ar jo dalies funkcija, nedidelių dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumų gali pakakti, kad informuotam vartotojui būtų sudarytas skirtingas bendras įspūdis.

53

Kaip ir šio sprendimo 47 ir 48 punktuose primintos „bendro įspūdžio“ ir „informuoto vartotojo“ sąvokos, taip ir šio sprendimo 52 punkte išaiškinta sąvoka „dizainerio laisvės mast[as] kuriant tą dizainą“ taikoma tais atvejais, kai į Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 3 dalies taikymo sritį patenkančių Bendrijos dizainų savininkas pareiškia ieškinį dėl teisių pažeidimo.

54

Vis dėlto Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 3 dalies veiksmingumas reikalauja, kad vertinant „bendrą įspūdį“, kaip jis suprantamas pagal minėto reglamento 10 straipsnį, turi būti atsižvelgta į pagal 3 dalį saugomas išvaizdos savybes, leidžiančias sujungti komponentus, priešingai nei šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų išvaizdos savybių atveju. Taigi aplinkybė, kad Bendrijos dizainas apima pagal to paties reglamento 8 straipsnio 3 dalį saugomas jungiamąsias detales, gali būti nepalanki siekiant, kad būtų konstatuotas skirtingas bendras įspūdis, kaip jis suprantamas pagal 10 straipsnį, todėl tuomet, kai nėra pakankamai reikšmingų dizainų, dėl kurių kilo ginčas, bendros išvaizdos skirtumų, tokiam konstatavimui gali užkirsti kelią tai, kad vienas kitą pakeičiančių gaminių surinkimo arba sujungimo modulinėje sistemoje tikslais yra jungties taškų, turinčių tokią pačią formą ar tokius pačius matmenis.

55

Tokį apsaugos apimties aiškinimą į Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 3 dalies taikymo sritį patenkančių Bendrijos dizainų atveju patvirtina šio reglamento tikslas, be kita ko, skatinti naujoviškumą ir naujų gaminių plėtrą, kaip nurodyta jo 7 konstatuojamojoje dalyje.

56

Šiuo klausimu iš minėto reglamento 11 konstatuojamosios dalies matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas, konstatavęs, kad modulinių gaminių mechaninės sujungiamosios detalės gali būti svarbus modulinių gaminių naujoviškumo elementas ir labai vertingas veiksnys rinkodaros atžvilgiu, ketino joms numatyti Reglamentu Nr. 6/2002 dizainams suteiktą apsaugą su sąlyga, kad bus paisoma naujumo ir individualių savybių reikalavimų.

57

Toks šio reglamento 11 konstatuojamojoje dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje išreikštas Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti didesnę apsaugą ūkio subjektams, sukūrusiems naują jungiamųjų ar surenkamųjų modulinės sistemos detalių išvaizdą, neapribojo ne mažiau svarbaus teisės aktų leidėjo ketinimo, išreikšto minėto reglamento 10 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje ir jo 8 straipsnio 1 dalyje, leisti ir kitiems ūkio subjektams diegti naujoves kuriant naują išvaizdą tokių jungiamųjų ar surenkamųjų detalių, kurios yra kitokių formų ir matmenų jų jungties taškuose ir pasižymi tam tikromis savybėmis, kurios informuotam vartotojui sudaro skirtingą bendrą įspūdį.

58

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą atsakytina: Reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad dizaino pagal šio reglamento 8 straipsnio 3 dalį apsaugos apimtis turi būti vertinama atsižvelgiant į bendrą šio dizaino įspūdį informuotam vartotojui, kuris, nebūdamas dizaineris ar techninis ekspertas, yra susipažinęs su įvairiais atitinkamame sektoriuje esančiais dizainais, turi tam tikrų žinių apie detales, kurių paprastai būna šiuose dizainuose, ir dėl domėjimosi atitinkamais gaminiais pasižymi gana dideliu pastabumu, kai juos naudoja kaip modulinės sistemos, kurios dalis jie yra, elementus, o ne vartotojui, kuris turi tokių techninių žinių, kokių galima tikėtis iš specialisto, ir labai kruopščiai apžiūri atitinkamą dizainą, kurio bendras įspūdis iš principo grindžiamas techniniais aspektais.

Dėl antrojo klausimo

59

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad šios nuostatos sąvoka „ypatingos priežastys“, leidžiančios Bendrijos dizainų teismui nepriimti vieno ar kelių toje nuostatoje nurodytų nutarimų, apima aplinkybę, kad pažeidimas susijęs tik su tam tikromis modulinės sistemos detalėmis, kurių yra mažai palyginti su bendru žaislo detalių skaičiumi.

60

Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio, skirto sankcijoms, skirtinomis už pažeidimus arba pažeidimų grėsmę, 1 dalyje išvardytos nutarimų, kuriuos tokiu atveju turi priimti dizainų teismas, rūšys. Tačiau šioje nuostatoje patikslinta, kad teismas priima šiuos nutarimus, „išskyrus atvejus, kada yra ypatingos priežastys nuspręsti kitaip“.

61

Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies sąvoka „ypatingos priežastys“ Sąjungos teisės sistemoje turi būti aiškinama vienodai ir siaurai.

62

Viena vertus, jeigu ši sąvoka būtų aiškinama skirtingai skirtingose valstybėse narėse, esant toms pačioms aplinkybėms būtų galima drausti tęsti teises pažeidžiančius arba galinčius pažeisti veiksmus vienose valstybėse narėse, o kitose – ne, todėl dizainams garantuojama apsauga nebūtų vienoda visoje Sąjungos teritorijoje (pagal analogiją žr. 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Nokia, C‑316/05, EU:C:2006:789, 27 punktą).

63

Kita vertus, imperatyvi Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies formuluotė leidžia patvirtinti, kad sąvoka „ypatingos priežastys“ implikuoja teisėjo pareigos priimti toje nuostatoje numatytus nutarimus išimtį. Tai reiškia, kad ši sąvoka turi būti aiškinama siaurai (pagal analogiją žr. 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Nokia, C‑316/05, EU:C:2006:789, 29 ir 30 punktus).

64

Teisingumo Teismas taip pat yra pripažinęs, kad Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies sąvoka „ypatingos priežastys“ yra susijusi su faktinėmis konkrečios bylos aplinkybėmis (2014 m. vasario 13 d. Sprendimo H. Gautzsch Großhandel, C‑479/12, EU:C:2014:75, 48 punktas).

65

Taigi minėta sąvoka apima tik išskirtines situacijas, kai, atsižvelgiant į elgesio, kuriuo trečiasis asmuo kaltinamas, ypatumus, ypač į tai, kad jis negali atlikti teises pažeidžiančių arba galinčių pažeisti veiksmų, kuriais kaltinamas, Bendrijos dizainų teismas neprivalo priimti nutarimo uždrausti trečiajam asmeniui tęsti tokius veiksmus (pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 22 d. Sprendimo Nikolajeva, C‑280/15, EU:C:2016:467, 33 punktą).

66

Aplinkybė, kad teisių pažeidimas susijęs tik su tam tikromis modulinėmis detalėmis, pavyzdžiui, kaip nagrinėjamu atveju, su atitinkamomis nagrinėjamo žaislo detalėmis, kurių yra mažai palyginti su bendru žaislo detalių skaičiumi, pati savaime nepriskiriama prie tokios išskirtinės situacijos, leidžiančios nacionaliniam teismui nepriimti vieno ar kelių Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarimų.

67

Atsižvelgiant į šiuos motyvus, į antrąjį klausimą atsakytina: Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje minimos „ypatingos priežastys“, leidžiančios Bendrijos dizainų teismui nepriimti vieno ar kelių toje nuostatoje nurodytų nutarimų, neapima aplinkybės, kad pažeidimas susijęs tik su tam tikromis modulinės sistemos detalėmis, kurių yra mažai palyginti su bendru žaislo detalių skaičiumi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

1.

2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 10 straipsnis

2.

Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalis