<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑205/14</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62014CC0205</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:622">EU:C:2015:622</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>17</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>17</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P>GENERALINIO ADVOKATO P. MENGOZZI IŠVADA – BYLA C-205/14</P><P>KOMISIJA / PORTUGALIJA</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Paolo Mengozzi Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20150917">2015 m. rugsėjo 17 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑205/14</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Europos Komisija</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">prieš</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Portugalijos Respubliką</HT></P></STI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas</KEYWORD><KEYWORD>Oro transportas</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (EEB) Nr. 95/93</KEYWORD><KEYWORD>Laiko tarpsnių paskirstymas Bendrijos oro uostuose</KEYWORD><KEYWORD>4 straipsnio 2 dalies b punktas</KEYWORD><KEYWORD>Koordinatoriaus nepriklausomumas</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>suinteresuotoji šalis<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>Oro uosto valdymo institucija</KEYWORD><KEYWORD>Veiklos atskyrimas</KEYWORD><KEYWORD>Finansavimo sistema</KEYWORD></INDEX><CONTENTS.CONCLUSION><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šioje byloje Europos Komisija pagal SESV 258 straipsnio antrą pastraipą pareiškė Teisingumo Teisme ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad, neužtikrinusi laiko tarpsnių koordinatoriaus veiklos ir finansinio nepriklausomumo, Portugalijos Respublika neįvykdė jai pagal <DATE ISO="19930118">1993 m. sausio 18 d.</DATE> Tarybos reglamento (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="014" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1993">OL L 14, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 2 t., p. 3.</P></NOTE> (toliau – Reglamentas Nr. 95/93) 4 straipsnio 2 dalį tenkančių įpareigojimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jeigu valstybės narės teritorijoje esantis oro uostas yra perpildytas, t. y. kai jo pajėgumai yra nepakankami tiek, kad negalima išvengti didelių vėlavimų, pagal Reglamento Nr. 95/93 3 straipsnio 5 dalį ši valstybė narė įpareigojama paskirti šį oro uostą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>koordinuojamuoju<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>. Pagal Reglamento Nr. 95/93 2 straipsnio g punktą koordinuojamasis oro uostas – tai toks oro uostas, iš kurio oro vežėjai gali kilti ir į kurį jie gali leistis tik jeigu jiems yra paskirtas laiko tarpsnis, o laiko tarpsnis šio reglamento 2 straipsnio a punkte apibrėžiamas kaip leidimas naudotis visa oro uosto infrastruktūra, reikalinga konkrečią dieną ir konkrečiu laiku nutūpimo ar pakilimo tikslu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Valstybė narė, atsakinga už koordinuojamąjį oro uostą, paskiria fizinį arba juridinį asmenį, kuris atliktų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>koordinatoriaus<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> funkciją. Pagal Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 5 ir 6 dalis koordinatorius skiria laiko tarpsnius oro vežėjams ir, bendradarbiaudamas su oro uosto valdymo institucija, užtikrina, kad oro vežėjų veikla atitiktų jiems paskirtus laiko tarpsnius. Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalyje valstybė narė įpareigojama užtikrinti koordinatoriaus nepriklausomumą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Šioje byloje Komisija kaltina Portugalijos Respubliką tuo, kad ji neužtikrino koordinatoriaus nepriklausomumo. Nors Teisingumo Teismas jau yra nagrinėjęs kitų nacionalinių institucijų, atsakingų už Sąjungos teisės įgyvendinimą valstybėse narėse, pavyzdžiui, institucijos, atsakingos už geležinkelių infrastruktūros valdymą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>Sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Austrija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑555/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:115">EU:C:2013:115</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑556/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:116">EU:C:2013:116</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Prancūzija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑625/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:243">EU:C:2013:243</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Slovėnija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑627/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:511">EU:C:2013:511</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Liuksemburgas</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑412/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:462">EU:C:2013:462</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Italija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑369/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:636">EU:C:2013:636</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, arba asmens duomenų tvarkymo kontrolės institucijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑518/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:125">EU:C:2010:125</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Austrija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑614/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:631">EU:C:2012:631</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑288/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:237">EU:C:2014:237</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> nepriklausomumo klausimą, jis dar niekada nėra analizavęs oro uosto koordinatoriaus nepriklausomo klausimo. Taigi šioje byloje jam reikės patikslinti, kokiomis sąlygomis oro uosto koordinatorių galima laikyti nepriklausomu.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>I –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 95/93 antroje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>laiko tarpsniai perpildytuose oro uostuose turėtų būti skirstomi remiantis nešališkomis, skaidriomis ir nediskriminuojančiomis taisyklėmis<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 95/93 penktoje konstatuojamojoje dalyje patikslinta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>už koordinuojamą oro uostą atsakinga valstybė narė turėtų užtikrinti, kad bus paskirtas koordinatorius, kurio nešališkumas turėtų būti neabejotinas<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Pirminės redakcijos Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>valstybė narė užtikrina, kad koordinatorius, atlikdamas šiame reglamente numatytas pareigas, būtų nepriklausomas<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Reglamentas Nr. 95/93 buvo iš dalies pakeistas <DATE ISO="20040421">2004 m. balandžio 21 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 793/2004, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 95/93<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="138" PAGE.FIRST="50" DATE.PUB="2004">OL L 138, p. 50</REF.DOC.OJ>, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 171.</P></NOTE>. Siekdamas supaprastinimo, toliau Reglamentą Nr. 95/93 (redakcijos po pakeitimų Reglamentu Nr. 793/2004) nurodysiu kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>iš dalies pakeistą Reglamentą Nr. 95/93<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, kad valstybė narė, atsakinga už oro uostą, kuriame darbas palengvinamas sudarant tvarkaraščius, arba už koordinuojamą oro uostą, užtikrina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>koordinatoriaus nepriklausomybę koordinuojamame oro uoste, veiklos požiūriu atskirdama koordinatorių nuo bet kokios atskiros suinteresuotosios šalies. Koordinatorių veiklos finansavimo sistema turi užtikrinti koordinatoriaus nepriklausomumą<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>. Reglamento Nr. 793/2004 šeštoje konstatuojamojoje dalyje šis pakeitimas pateisinamas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>&lt;...&gt; Koordinuojamuose oro uostose koordinavimo procese svarbiausias yra koordinatoriaus vaidmuo. Taigi, koordinatoriai turi veikti visiškai nepriklausomai, o jų atsakomybė turi būti tiksliai apibrėžta.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></P></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT><DATE ISO="20080430">2008 m. balandžio 30 d.</DATE> Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>COM(2008) 227 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>.</P></NOTE> (toliau – 2008 m. komunikatas) patikslinta iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo sritis. 2008 m. komunikato 1 punkto ketvirtoje ir penktoje pastraipose nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Komisija mano, kad veiklos atskyrimas, <HT TYPE="ITALIC">inter alia</HT>, reiškia, kad koordinatorius turėtų veikti savarankiškai nuo oro uosto valdymo institucijos, paslaugų teikėjo arba visų iš atitinkamo oro uosto skrydžius vykdančių oro vežėjų, minėta institucija, paslaugų teikėjas arba oro vežėjai neturėtų duoti nurodymų koordinatoriui, o koordinatorius neturėtų būti įpareigotas jiems atsiskaityti.</ALINEA><ALINEA>Be to, Komisija mano, kad koordinatoriaus veiklos finansavimo sistema turėtų būti sukurta taip, kad koordinatorius būtų finansiškai nepriklausomas nuo bet kurios šalies, kuriai tiesiogiai turi įtakos koordinatoriaus veikla arba kuri su koordinatoriaus veikla sieja savo interesus. Todėl koordinatorius turėtų turėti atskirą buhalteriją ir biudžetą bei dar ir kitų veiklos finansavimo šaltinių nei vien oro uosto valdymo institucija, paslaugos teikėjas arba atskiras oro vežėjas.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Portugalijos teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT><DATE ISO="20080626">2008 m. birželio 26 d.</DATE> Dekreto įstatymo Nr. 109/2008<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><HT TYPE="ITALIC">Diário da República</HT>, 1 serija, Nr. 1<DATE ISO="20080622">22</DATE>, <DATE ISO="20080626">2008 m. birželio 26 d.</DATE>, p. 3965.</P></NOTE> 3 straipsnio 1 dalyje koordinuojamaisiais oro uostais paskiriami Lisabonos, Porto ir Madeiros (Portugalija) oro uostai. Šio dekreto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje koordinuojamuoju oro uostu paskiriamas Faro (Portugalija) oro uostas, tačiau tik laikotarpiui nuo paskutinio kovo sekmadienio iki paskutinio spalio šeštadienio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Minėto dekreto įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nacionaliniu koordinatoriumi paskiriama ANA, <HT TYPE="ITALIC">Aeroportos de Portugal, S.A</HT>. (toliau – ANA).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>To paties dekreto įstatymo 5 straipsnyje reglamentuojamas koordinatoriaus nepriklausomumas. Pagal šią nuostatą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="005.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Įgyvendindama savo, kaip laiko tarpsnių paskirstymo nacionalinio paprastintojo ir koordinatoriaus, funkcijas, [ANA] užtikrina, kad ši veikla būtų nepriklausoma nuo jos oro uosto valdymo veiklos atitinkamai atskiriant šią veiklą.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="005.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Pagal šio straipsnio 1 dalį [ANA] užtikrina šį nepriklausomumą bent veiklos lygmeniu ir veda atskirą veiklos, susijusios su laiko tarpsnių koordinavimu, apskaitą, griežtai atskirtą nuo kitos veiklos apskaitos.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Dekreto įstatymo Nr. 109/2008 11 straipsnyje numatytas laiko tarpsnių paskirstymo mokestis, kurį reikia mokėti ANA. Pagal šį straipsnį:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="011.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Laiko tarpsnių koordinavimo ir paskirstymo paslauga, atsilyginant už naudojimąsi šia paslauga, teikiama už laiko tarpsnių paskirstymo mokestį, mokamą tuo pat metu kaip ir kilimo bei tūpimo mokesčiai, nustatomi už civilinę aviaciją atsakingo ministro įsakymu.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="011.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas mokestis yra [ANA] pajamos.<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>II –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Ikiteisminė procedūra</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>ANA buvo įsteigta 1979 m. kaip viešoji įmonė. Vėliau <DATE ISO="19981218">1998 m. gruodžio 18 d.</DATE> Dekretu įstatymu Nr.°404/98 ji pertvarkyta į akcinę bendrovę ir jai 40 metų buvo suteikta viešųjų pagalbinių oro uosto civilinės aviacijos paslaugų koncesija Lisabonos, Porto, Madeiros ir Faro oro uostuose. <DATE ISO="20121228">2012 m. gruodžio 28 d.</DATE> Ministrų tarybos rezoliucija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Ministrų tarybos rezoliucija Nr. 111‑-F/2012 (<HT TYPE="ITALIC">Diário da República</HT>, 1 serija, <DATE ISO="20121228">2012 m. gruodžio 28 d.</DATE> Nr. 251).</P></NOTE> ANA buvo privatizuota: valstybė visą ANA kapitalą perleido <HT TYPE="ITALIC">Vinci‑Concessions SAS</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Po to, kai Dekretu įstatymu Nr. 109/2008 ANA buvo paskirta Lisabonos, Porto, Madeiros ir Faro oro uostų koordinatore, ji savo viduje įsteigė už šių oro uostų koordinavimą atsakingą padalinį – Nacionalinį laiko tarpsnių koordinavimo skyrių (<HT TYPE="ITALIC">Divisão de Coordenação Nacional de Slots</HT>; toliau – DCNS).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Komisijai kilo klausimas dėl DCNS, kuris vykdo minėtų keturių oro uostų koordinatoriaus funkciją, nepriklausomumo nuo ANA, nes tai yra jos padalinys ir ji yra šių oro uostų valdymo institucija. Taigi <DATE ISO="20100719">2010 m. liepos 19 d.</DATE>, <DATE ISO="20101004">2010 m. spalio 4 d.</DATE> ir <DATE ISO="20110414">2011 m. balandžio 14 d.</DATE> ji paprašė Portugalijos Respublikos pateikti informaciją šiuo klausimu. Portugalijos Respublika atsakė į šiuos prašymus atitinkamai <DATE ISO="20100828">2010 m. rugpjūčio 28 d.</DATE>, <DATE ISO="20101028">2010 m. spalio 28 d.</DATE> ir <DATE ISO="20110428">2011 m. balandžio 28 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT><DATE ISO="20120430">2012 m. balandžio 30 d.</DATE> raštu Komisija pateikė Portugalijos Respublikai oficialų pranešimą, kuriame kaltino ją pažeidus savo įsipareigojimus pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalį. Komisijos teigimu, nebuvo jokio DCNS ir ANA veiklos atskyrimo, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio b punktą, nes DCNS yra ANA padalinys. Be to, DCNS finansavimas nebuvo toks, kuris užtikrintų jos nepriklausomumą. Iš tiesų šis nepriklausomumas galėjo būti užtikrintas tik per atskirą DCNS apskaitą ir biudžetą; tačiau ANA visiškai finansavo DCNS, o Dekreto Nr. 109/2008 11 straipsnyje numatytas laiko tarpsnių paskirstymo mokestis taip niekada ir nebuvo taikytas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT><DATE ISO="20120719">2012 m. liepos 19 d.</DATE> raštu Portugalijos Respublika pateikė savo pastabas dėl minėto oficialaus pranešimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT><DATE ISO="20130125">2013 m. sausio 25 d.</DATE> Komisija pateikė Portugalijos Respublikai pagrįstą nuomonę dėl iš dalies pakeisto Reglamento Nr.°95/93 4 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Kadangi į DCNS paskirti darbuotojai buvo ANA darbuotojai ir kadangi DCNS neturėjo savo patalpų, Komisijos teigimu, DCNS ir ANA nebuvo atskirti veiklos požiūriu. Dėl DCNS finansinio nepriklausomumo Komisija dar kartą nurodė, kad nesant laiko tarpsnių paskirstymo mokesčio ANA iki šiol finansavo visas DCNS išlaidas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT><DATE ISO="20130327">2013 m. kovo 27 d.</DATE> Portugalijos Respublika pateikė savo pastabas dėl pagrįstos nuomonės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Kadangi Portugalijos Respublikos atsakymas Komisijos netenkino, ji pareiškė šį ieškinį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>III –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Komisijos ieškinys</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Komisija kaltina Portugalijos Respubliką neįvykdžius įsipareigojimų pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalį, nes Portugalijos Respublika neužtikrino koordinatoriaus veiklos ir finansinio nepriklausomumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Komisija tvirtina, kad iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punktą reikia aiškinti plačiai, atsižvelgiant į šio reglamento 5 konstatuojamąją dalį, pagal kurią koordinatoriaus <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>nešališkumas<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> turėtų būti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>neabejotinas<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>, ir į minėto reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje apibrėžtą jo tikslą skirstyti laiko tarpsnius remiantis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>nešališkomis, skaidriomis ir nediskriminuojančiomis<?PAGE NO="5"?> taisyklėmis<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>. Komisija remiasi šio 4 straipsnio 2 dalies pakeitimu, padarytu Reglamentu Nr. 793/2004, kuriuo pagal Reglamento Nr. 793/2004 6 konstatuojamąją dalį pabrėžiamas koordinatoriaus <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>visiškas nepriklausomumas<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>, taigi ir pakeičiamas paprastas reikalavimas, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>koordinatorius, atlikdamas šiame reglamente numatytas pareigas<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, kurios jam priklauso pagal dabartinį 4 straipsnio tekstą, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>būtų nepriklausomas<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Kalbant apie iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą veiklos atskyrimą nuo visų suinteresuotųjų šalių, pasakytina, kad Komisija tvirtina, jog suinteresuotosios šalies sąvoką reikia aiškinti plačiai ir apimti oro vežėjus ir paslaugų teikėjus, valstybių narių viešąsias organizacijas ir nagrinėjamų oro uostų valdymo instituciją. Visų pirma ji pažymi, kad oro uostų valdymo institucija gali būti komerciškai suinteresuota tapti konkretaus oro vežėjo tarpininke, todėl būtina, kad koordinatorius būtų nepriklausomas nuo šios institucijos. Tačiau šioje byloje DCNS darbuotojai ir patalpos buvo tie patys kaip ir ANA. Todėl, Komisijos teigimu, nebuvo DCNS ir ANA veiklos atskyrimo. Be to, atsakyme į oficialų pranešimą pareiškusi, kad po ANA privatizavimo ji įkurs naują subjektą, atsakingą už laiko tarpsnių koordinavimą, ir kad šio subjekto įkūrimas leis užtikrinti visišką koordinatoriaus nepriklausomumą, Portugalijos Respublika pati pripažino, kad šiuo metu koordinatorius nėra nepriklausomas veiklos požiūriu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Kalbant apie koordinatoriaus finansavimo sistemą, pasakytina, kad ji, kaip reikalaujama pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punktą, gali būti nepriklausoma tik jeigu koordinatorius veda atskirą apskaitą, turi atskirą biudžetą ir nėra finansuojamas vienos ar kelių suinteresuotųjų šalių. Tačiau šioje byloje DCNS buvo visiškai finansuojama ANA, kuri taip pat tvirtino DCNS biudžetą. Taigi, Komisijos teigimu, finansiniu požiūriu DCNS nėra nepriklausomas nuo ANA.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Komisija Teisingumo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>pripažinti, kad, neužtikrindama koordinatoriaus nepriklausomumo, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalį, ir</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>IV –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Atsiliepime į ieškinį Portugalijos Respublika teigia, kad DCNS atitinka iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Portugalijos Respublika teigia, kad ANA negalima laikyti suinteresuotąja šalimi, nuo kurios DCNS turi būti atskirtas. Iš tiesų, kadangi iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 95/93 suinteresuotosios šalys neapibrėžtos, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>suinteresuotąją<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> šalį galima kvalifikuoti tik išnagrinėjus kiekvieną konkretų atvejį, tačiau Komisija vien iš to, kad ANA yra oro uostų valdytoja, nusprendusi, kad ji yra suinteresuotoji šalis, tokio nagrinėjimo neatliko. Be to, ANA buvo suinteresuota gauti maksimalius oro uosto mokesčius, taigi ji buvo suinteresuota, kad laiko tarpsniai būtų paskirstyti kuo didesniam skaičiui oro vežėjų, o ne tuo, kad DCNS teiktų pirmenybę konkrečiam oro vežėjui. Kitaip būtų, jeigu ANA priklausytų oro vežėjo kapitalo dalis, tačiau taip nebuvo šiuo atveju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Darant prielaidą, kad ANA būtų laikoma suinteresuotąja šalimi, Portugalijos Respublika vis tiek nesilaikė iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkto. Iš tiesų pagal šią nuostatą nereikalaujama, kad koordinatorius būtų nuo oro uosto valdytojo atskiras teisės subjektas, joje reikalaujama tik veiklos atskyrimo. Tačiau DCNS ir ANA veikla buvo atskirta, nes DCNS valdo tik laiko tarpsnių koordinavimą, negaudamas ANA nurodymų, ir ANA valdyba neturi tvirtinti DCNS sprendimų, DCNS veda atskirą atskaitą ir turi savo darbuotojus.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Kalbant apie iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą finansavimo sistemą, tinkamą koordinatoriaus nepriklausomumui užtikrinti, pasakytina, kad tai nėra sąlyga, kurios nesilaikymas savaime reiškia šios nuostatos pažeidimą. Ją reikia laikyti tik vienu iš elementų, beje, šalutiniu elementu, į kurį atsižvelgiama siekiant nustatyti, ar koordinatorius yra nepriklausomas. Taigi laiko tarpsnių paskirstymo mokesčio nenustatymas neleidžia daryti išvados, kad DCNS trūksta nepriklausomumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Portugalijos Respublika Teisingumo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>pripažinti, kad koordinatorius atitinka iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą veiklos nepriklausomumo reikalavimą;</P></ITEM><ITEM><P>pripažinti, kad Portugalijos Respublika įvykdė įpareigojimus, tenkančius jai pagal taikytiną Sąjungos teisę;</P></ITEM><ITEM><P>atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Dublike Komisija tvirtina, kad ANA, kaip oro uostų valdymo instituciją, reikia laikyti suinteresuotąja šalimi, kaip tai suprantama pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punktą, nesant reikalo įrodyti, kad šioje byloje ji buvo suinteresuota tuo, kad laiko tarpsniai būtų paskirstyti vienam, o ne kitam oro vežėjui. Iš tiesų, Komisijos teigimu, oro uosto valdymo institucija gali būti suinteresuota tuo, kad laiko tarpsniai būtų paskirstyti jos kontrahentams, pavyzdžiui, oro uosto erdvių nuomininkams ar kai kuriems oro vežėjams. Šiuo klausimu ji pažymi, jog keista, kad DCNS ir toliau vykdo koordinatoriaus veiklą po ANA privatizavimo, nors ši veikla nebuvo priskirta ANA suteikiant viešųjų paslaugų koncesiją, ir kad todėl ANA šią veiklą vykdo neatlygintinai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Komisijos teigimu, nėra DCNS ir ANA veiklos atskyrimo. Kadangi DCNS yra ANA padalinys, pagal Portugalijos komercinių bendrovių kodekso 405 ir 406 straipsnius jo ataskaitą ir metines finansines ataskaitas tikrina ANA valdyba. DCNS nepriklausomumą užtikrintų tik <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>kinų siena<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> tarp DCNS ir ANA.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Tai, kad DCNS veda atskirą apskaitą, neįrodo, kad yra finansavimas, tinkamas jos nepriklausomumui užtikrinti. Iš tiesų bet kuris komercinės bendrovės padalinys gali vesti tokią apskaitą, kuri vėliau įtraukiama į šios bendrovės apskaitą. Komisijos teigimu, šioje byloje tai ANA apmoka DCNS išlaidas ir išieško jo skolas, o DCNS finansinių metų balansas įtraukiamas į ANA finansinių metų pelno ir nuostolio ataskaitą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Galiausiai Komisija pabrėžia, kad Portugalijos Respublikos reikalavimai, jog Teisingumo Teismas pripažintų, kad DCNS tenkina veiklos nepriklausomumo reikalavimą ir kad Portugalijos Respublika vykdo jai pagal Sąjungos teisę tenkančius įpareigojimus, yra nepriimtini priešiniai reikalavimai, nes visų pirma Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nėra numatytas ieškinys, kurį gavęs Teisingumo Teismas konstatuotų atitiktį Sąjungos teisei.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Triplike Portugalijos Respublika pabrėžia, kad 2008 m. komunikate, kuriame pirmiausia reikalaujama, kad koordinatorius nebūtų visiškai finansuojamas oro uostų valdymo institucijos, yra papildomas iš dalies pakeisto Reglamento Nr.°95/93 tekstas. Tačiau Komisijos komunikatai nėra privalomi valstybėms narėms. Kalbant apie suinteresuotosios šalies sąvoką, reikia pasakyti, jog Portugalijos Respublika pakartoja, kad, neišnagrinėjusi konkretaus atvejo, Komisija tiesiog įrodinėja, kad ANA, kaip oro uostų valdymo institucija, gali būti suinteresuotoji šalis, o ne kad ji iš tiesų tokia yra. Portugalijos Respublika pažymi, kad laiko tarpsnių paskirstymas yra techninio pobūdžio veikla, nepavaldi ANA valdybai. Ji pateikia abi reikalavimo dalis, kurias Komisija laiko nepriimtinomis.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="7"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>V –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Prieš nagrinėdamas ieškinio esmę, panagrinėsiu Portugalijos Respublikos reikalavimų pirmas dvi dalis, kurios, Komisijos teigimu, yra nepriimtinos.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl Portugalijos Respublikos reikalavimų pirmų dviejų dalių priimtinumo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Portugalijos Respublika prašo ne tik atmesti ieškinį ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, bet ir kad Teisingumo Teismas pripažintų, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>Portugalijoje esamas koordinatorius užtikrina, kad būtų laikomasi reikalavimų, susijusių su iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatytu veiklos nepriklausomumu<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>, antra, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>Portugalijos Respublika vykdo įpareigojimus, tenkančius jai pagal taikytiną Sąjungos teisę<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>. Triplike Portugalijos Respublika patikslina, kad antroje reikalavimų dalyje ji prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Portugalijos Respublika vykdo jai pagal iš dalies pakeistą Reglamentą Nr. 95/93 tenkančius įpareigojimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Komisija tvirtina, kad šie priešiniai reikalavimai yra nepriimtini.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Šiuo aspektu primenu, kad pagal SESV 259 straipsnį valstybei narei leidžiama pareikšti Teisingumo Teisme ieškinį, kuriuo prašoma konstatuoti, kad kita valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę; pagal minėtą straipsnį valstybei narei neleidžiama kreiptis į Teisingumo Teismą su ieškiniu, kuriuo būtų prašoma pripažinti, kad <HT TYPE="ITALIC">ji pati</HT> įvykdė savo įsipareigojimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Be to, pažymiu, kad nė vienoje Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoje Teisingumo Teismui nesuteikiama kompetencija pareikšti savo poziciją teigiamu pripažinimu. Jeigu Teisingumo Teismas atmestų šį ieškinį, jis pripažintų, kad Portugalijos Respublika įvykdė savo įsipareigojimus pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalį, tačiau Portugalijos Respublika negali pareikšti reikalavimo, kurio dalykas būtų toks.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Be to, nesvarbu, ar Portugalijos Respublikos pateiktas reikalavimas yra susijęs su koordinatoriaus, ar su Portugalijos Respublikos veiksmų atitiktimi iš dalies pakeistam Reglamentui Nr. 95/93. Iš tiesų įsipareigojimų neįvykdymas inkriminuojamas valstybei narei, tačiau tai lėmė viena iš jos institucijų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Belgija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>77/69</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1970:34">EU:C:1970:34</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0015">15</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> – nesvarbu, ar tai būtų nacionalinės teisės aktų leidėjas, ar nacionalinis teismas, ar šioje byloje – koordinatorius, kuriam pagal teisės aktus yra patikėta užduotis (t. y. laiko tarpsnių paskirstymas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Todėl Portugalijos Respublikos reikalavimų pirmą ir antrą dalis reikia pripažinti nepriimtinomis.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl esmės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, kad koordinatorius turi būti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>[atskirtas] nuo bet kokios atskiros suinteresuotosios šalies<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>. Todėl siekiant nustatyti, kad Portugalijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalį, Komisijai reikia įrodyti, pirma, kad ANA yra suinteresuotoji šalis, ir antra, kad DCNS veiklos požiūriu nėra atskirtas nuo ANA. Abu šiuos aspektus nagrinėsiu paeiliui. Analizuodamas veiklos atskyrimą, tikrinsiu, ar minėto 4 straipsnio 2 dalies b punkto antrame sakinyje numatytas reikalavimas, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>koordinatorių veiklos finansavimo sistema turi užtikrinti koordinatoriaus nepriklausomumą<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>, turi būti laikomas visaverte sąlyga, atskira nuo veiklos atskyrimo sąlygos, o gal nepriklausomas finansavimas tėra veiklos atskyrimo požymis.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>suinteresuotoji šalis<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Man atrodo, sunku paneigti, kad oro uostų valdymo instituciją galima laikyti suinteresuotąja šalimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Iš tiesų, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad koordinatorius veiklos požiūriu turi būti atskirtas nuo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>bet kokios<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> suinteresuotosios šalies. Taigi, man atrodo, suinteresuotosiomis šalimis gali būti laikomos ne tik šalys, kurios yra tiesiogiai suinteresuotos laiko tarpsnių paskirstymu, t. y. oro vežėjai, kuriems šie tarpsniai paskirstomi, bet ir šalys, kurios yra tuo suinteresuotos netiesiogiai, pavyzdžiui, koordinuojamojo oro uosto valdymo institucija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 8 dalis patvirtina šią poziciją. Iš tiesų joje numatyta, kad koordinatorius pateikia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>suinteresuotųjų šalių, ypač koordinavimo komiteto narių, &lt;...&gt; peržiūrai<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> informaciją, susijusią su prašomais, jau paskirstytais ir dar nepaskirstytais laiko tarpsniais, tačiau valdymo institucija įeina į koordinavimo komiteto sudėtį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Žr. iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 5 straipsnio 1 dalį.</P></NOTE>, taigi ją reikia laikyti suinteresuotąja šalimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Be to, pažymiu, jog Portugalijos Respublika neginčija, kad valdymo instituciją <HT TYPE="ITALIC">galima</HT> laikyti suinteresuotąja šalimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Šiuo atveju sunku nustatyti Komisijai tenkančią įrodinėjimo pareigą. Ji teigia, jog suinteresuotoji šalis kvalifikuojama remiantis vieninteliu požymiu – kad tai yra oro uostų valdymo institucija, o Portugalijos Respublika tvirtina, kad laikymas suinteresuotąja šalimi negali būti grindžiamas valdymo institucijos statusu ir kad valdymo institucijos suinteresuotumą paskirstyti laiko tarpsnius reikia įrodinėti kiekvienu atskiru atveju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Siekdamas nustatyti, ar yra preziumuojama, kad valdymo institucija yra suinteresuotoji šalis (o gal Komisija turi įrodyti, kad šioje byloje valdymo institucija yra suinteresuota laiko tarpsnių paskirstymu), pirmiausia nagrinėsiu, kokį ekonominį interesą paskirstyti laiko tarpsnius valdymo institucija gali turėti ir, antra, išvadas, kurias reikia padaryti dėl tokio suinteresuotumo įrodymo.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Dėl valdymo institucijos suinteresuotumo paskirstyti laiko tarpsnius</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Pirma, man atrodo, valdymo institucija gali būti suinteresuota tuo, kad paskirstant laiko tarpsnius konkrečiam oro vežėjui būtų teikiama pirmenybė, nes jai priklauso šio vežėjo kapitalo dalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Antra, valdymo institucija gali būti suinteresuota tuo, kad paskirstant laiko tarpsnius pirmenybė būtų teikiama oro vežėjams, kurie moka jai didžiausius oro uosto mokesčius. Oro uosto mokesčiai, apie kuriuos užsimena Portugalijos Respublika, nepatikslindama jų tikslo, pagal <DATE ISO="20090311">2009 m. kovo 11 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/12/EB dėl oro uostų mokesčių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="070" PAGE.FIRST="11" DATE.PUB="2009">OL L 70, p. 11</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> (toliau – Direktyva 2009/12) apibrėžiami kaip rinkliava, kurią oro uosto naudotojai moka oro uosto valdymo organui už paslaugas, kurias suteikia tik oro uosto valdymo organas, be kita ko, už naudojimąsi oro uosto įrenginiais, ir paslaugų, susijusių su orlaivių nusileidimu ir kilimu, teikimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Žr. Direktyvos 2009/12 2 straipsnio 4 punktą.</P></NOTE>. Tačiau, nors Direktyva 2009/12 valdymo institucijai draudžiama taikyti diskriminacinius mokesčius, jai leidžiama keisti kai kurių paslaugų kokybę ir apimtį ir diferencijuoti mokesčių dydį atsižvelgiant į šių paslaugų kokybę ir apimtį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Žr. Direktyvos 2009/12 10 straipsnio 1 dalį.</P></NOTE>. Taigi valdymo institucija galėtų būti suinteresuota tuo, kad oro vežėjui, kuriam ji teikia geriausią paslaugą, pavyzdžiui, suteikia teisę naudotis visu terminalu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Direktyvos 2009/12 10 straipsnyje tarp paslaugų, kurių kokybę ir apimtį gali keisti valdymo institucija, paminėtas leidimas naudotis terminalais ar jų dalimis.</P></NOTE>, ir iš kurio ji dėl to gauna didžiausią oro uosto mokestį, būtų teikiama pirmenybė paskirstant laiko tarpsnius.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Šiuo atveju manęs neįtikina Portugalijos Respublikos argumentas, jog valdymo institucija yra suinteresuota tuo, kad laiko tarpsniai būtų paskirstyti kuo didesniam oro vežėjų skaičiui, nes taip ji surinks daugiau oro uosto mokesčių. Šiuo argumentu neatsižvelgiama į pirmesniame punkte apibūdintų paslaugų, taigi ir mokesčių, diferenciaciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Trečia, gali būti, kad valdymo institucija ne tik valdo oro uosto infrastruktūrą, bet ir vykdo kitokią veiklą, pavyzdžiui, veikia antžeminių paslaugų galutinės grandies rinkoje. Antžemines paslaugas, kurios skiriasi nuo paslaugų, už kurias atlyginama iš šios išvados 53 punkte minėtų oro uostų mokesčių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Žr. Direktyvos 2009/12 1 straipsnio 4 dalį.</P></NOTE>, kaip apibrėžta <DATE ISO="19961015">1996 m. spalio 15 d.</DATE> Tarybos direktyvoje 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="272" PAGE.FIRST="36" DATE.PUB="1996">OL L 272, p. 36</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 2 t., p. 496.</P></NOTE>, sudaro bilietų ir kelionės dokumentų kontrolė, bagažo registravimas ir vežimas, orlaivio valymas ar degalų papildymas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Žr. Direktyvos 96/67 priedą.</P></NOTE>. Antžeminės paslaugos yra tokios paslaugos, kurias oro vežėjams gali teikti valdymo institucija arba nepriklausomi paslaugų teikėjai. Oro vežėjas taip pat gali pats sau teikti tokias paslaugas. Todėl jeigu valdymo institucija veikia antžeminių paslaugų teikimo rinkoje, oro vežėjai yra jos klientai arba konkurentai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Šiuo klausimu žr. R. Papy <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>L’aviation commerciale et le droit antitrust<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>, Presses universitaires d’Aix‑Marseille, 2013, kurio 646 punkte nurodyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>nuo to laiko, kai [Direktyva 96/67] buvo liberalizuotos antžeminės paslaugos, oro uostų valdytojų, dalyvaujančių teikiant antžemines paslaugas, skaičius reikšmingai nepasikeitė (pagal 1996 m. duomenis, kai valstybių narių buvo 15). Oro uostų valdytojų dukterinėms bendrovėms, teikiančioms antžemines paslaugas, priklausančios rinkos dalys sumažėjo, tačiau išliko didelės. Dėl tokios padėties atsirado galimų interesų konfliktų, iš kurių ne visi numatyti direktyvoje, todėl galbūt reikia papildyti konkurencijos teisę. Konkurencijos apribojimai susiję ir su patekimu į pačią rinką (nepagrįstas atsisakymas įsileisti paslaugų teikėjus į rinką), ir su veiklos sąlygų rinkoje kokybe (veiklos vietos ir ploto diskriminacinis suteikimas), ir su patekimo į rinką sąnaudomis (diskriminaciniai mokesčiai).<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/></P><P>Taip pat žr. <DATE ISO="20070124">2007 m. sausio 24 d.</DATE> Komisijos ataskaitą apie <DATE ISO="19961015">1996 m. spalio 15 d.</DATE> Direktyvos 96/67/EB taikymą, COM(2006) 821 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>, kurios 16 punkte skelbiama: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>daugelyje valstybių narių (&lt;...&gt; Portugalijoje) oro uostų veiklos vykdytojai aktyviai dalyvauja antžeminių paslaugų rinkoje ir yra tiesioginiai antžeminių paslaugų teikėjų ir oro vežėjų, teikiančių šias paslaugas trečiosioms šalims, konkurentai. &lt;...&gt; Tačiau reikia pripažinti, kad daugelyje didesnių oro uostų, kuriuose gana daug paslaugų teikėjų yra suinteresuoti teikti paslaugas arba kuriuose oro uostų naudotojai teikia paslaugas trečiosioms šalims, oro uostą valdančios institucijos aktyviai dalyvauja antžeminių paslaugų rinkoje. Daugelyje tokių oro uostų jos turi tvirtas pozicijas, todėl varžovams arba naujiems rinkos dalyviams sunku gauti (papildomą) rinkos dalį.<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/></P></NOTE>. Taigi ji gali būti suinteresuota tuo, kad oro vežėjui, kuris yra svarbus jos klientas, paskirstant laiko tarpsnius būtų teikiama pirmenybė arba kad oro vežėjas, su kuriuo ji konkuruoja dėl antžeminių paslaugų teikimo, paskirstant laiko tarpsnius būtų vertinamas nepalankiau<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19980602">1998 m. birželio 2 d.</DATE> Prancūzijos konkurencijos tarybos sprendimą Nr. 98‑D‑34 dėl konkurencijos padėties Orli oro uosto antžeminių paslaugų rinkoje ir oro paslaugų bendrovių veiklai būtinų patalpų ir plotų, kuriuos <HT TYPE="ITALIC">Aéroports de Paris</HT> suteikia Orli oro uoste, rinkos (R. Papy, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>.). Tame sprendime <HT TYPE="ITALIC">Conseil de la concurrence</HT> konstatuoja, kad, atsisakydama leisti oro vežėjui TAT pradėti eksploatuoti naujus maršrutus iš <HT TYPE="ITALIC">Ouest d’Orly</HT> terminalo, kad jai būtų leista pradėti eksploatuoti maršrutus iš <HT TYPE="ITALIC">Sud d’Orly</HT> terminalo, Orli oro uosto valdymo institucija <HT TYPE="ITALIC">Aéroports de Paris</HT> piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi (monopolija), kurią ji turi Orli oro uosto infrastruktūros rinkoje. <HT TYPE="ITALIC">Conseil de la concurrence</HT> pirmiausia remiasi aplinkybe, kad, nors TAT <HT TYPE="ITALIC">Ouest d‘Orly</HT> terminale pati sau teikė antžemines paslaugas, ji to nedarė <HT TYPE="ITALIC">Sud d‘Orly</HT> terminale: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>kadangi &lt;…&gt; bendrovė TAT, kuri, naudodama <HT TYPE="ITALIC">Orly Ouest</HT> terminalą, užtikrino antžemines paslaugas skrydžiams pasitelkdama savo darbuotojus, kuriuos ji specialiai apmokė, buvo priversta [<HT TYPE="ITALIC">Aéroports de Paris</HT>] pasitelkti tik [<HT TYPE="ITALIC">Aéroports de Paris</HT>] darbuotojus, kad užtikrintų trapų vežimo paslaugą po perkėlimo į <HT TYPE="ITALIC">Orly Sud</HT> terminalą &lt;…&gt;; šitaip įpareigodama bendrovę TAT nenaudoti savo pačios darbuotojų ir naudoti antžemines paslaugas, kurias ji siūlo <HT TYPE="ITALIC">Orly Sud</HT> terminale, [<HT TYPE="ITALIC">Aéroports de Paris</HT>] diskriminavo bendrovę TAT.<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/></P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Ketvirta, valdymo institucija – nesvarbu, ar tai būtų viešoji įmonė, ar valstybei priklausanti įmonė, paskirstydama laiko tarpsnius, gali būti linkusi teikti pirmenybę nacionaliniam oro transportui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Be to, valdymo institucijai gali kilti pagunda taikyti diskriminacines tūpimo mokesčių nuolaidas nacionaliniam transportui, žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Portugalija / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑163/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:189">EU:C:2001:189</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>nuolaidų sistema atrodo palankesnė kai kurioms oro bendrovėms, šiuo atveju faktiškai – nacionalinėms oro bendrovėms.<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/></P></NOTE>. Tokiu atveju valdymo institucija siekia ne savo, o trečiųjų asmenų – nacionalinio transporto interesų; vis dėlto ji gali daryti įtaką koordinatoriui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19950628">1995 m. birželio 28 d.</DATE> Komisijos sprendimą 95/364/EB pagal EB sutarties 90 straipsnio 3 dalį (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="216" PAGE.FIRST="8" DATE.PUB="1995">OL L 216, p. 8</REF.DOC.OJ>), kurio 17 punkte skelbiama: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>byloje nagrinėjamu atveju &lt;…&gt; [<HT TYPE="ITALIC">Régie des Voies Aériennes</HT>, Briuselio Zaventemo oro uosto valdymo institucija] nesiekia užsitikrinti esamų klientų lojalumo ar pritraukti naujų klientų &lt;...&gt;, tačiau valstybė, pasitelkdama minėtą bendrovę, palankiau vertina konkrečią bendrovę, šiuo atveju – nacionalinę bendrovę <HT TYPE="ITALIC">Sabena</HT>.<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/></P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Jau tapo aišku, kad valdymo institucija gali būti suinteresuota skirstyti laiko tarpsnius. Ar reikia daryti prielaidą, kad ji, kaip valdymo institucija, yra tuo suinteresuota, o gal Komisija, pareikšdama ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, turi įrodyti šį suinteresuotumą?</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="10"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Dėl valdymo institucijos suinteresuotumo įrodymo</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Manau, į pirmesniame punkte iškeltą klausimą reikia atsakyti taip, kad pačią valdymo instituciją reikia laikyti suinteresuotąja šalimi, nesant reikalo tikrinti, ar byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju ji yra suinteresuota laiko tarpsnių paskirstymu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Iš tiesų, man atrodo, gali būti keblu pateikti valdymo institucijos suinteresuotumo paskirstyti laiko tarpsnius įrodymus. Norėdama nustatyti, kad šioje byloje valdymo institucija buvo suinteresuota paskirstyti laiko tarpsnius, Komisija turėtų įrodyti, kad jai faktiškai priklauso koordinuojamąjį oro uostą naudojančio oro vežėjo kapitalo dalis, kad ji nuomoja oro vežėjui visą terminalą ar kad ji veikia antžeminių paslaugų rinkoje. Tačiau jeigu valdymo institucijai priklauso visas oro vežėjo kapitalas, akivaizdu, kad ją reikia laikyti suinteresuotąja šalimi. Tačiau ar ją reikia laikyti suinteresuotąja šalimi, jeigu jai priklauso, pavyzdžiui, tik penktadalis šio vežėjo kapitalo? Jeigu valdymo institucija nuomoja oro vežėjui visą terminalą, akivaizdu, kad ją reikia laikyti suinteresuotąja šalimi. Tačiau ar ją reikia laikyti suinteresuotąja šalimi, jeigu ji nuomoja šiam vežėjui tik kai kurias terminalo dalis, ir ar jai priklauso tik nedidelė rinkos dalis, nors valdymo institucija ir veikia antžeminių paslaugų rinkoje? Norint įrodyti valdymo institucijos suinteresuotumą laiko tarpsnių paskirstymu, reikia atlikti oro uostų infrastruktūros rinkos ir galutinės grandies rinkų analizę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Be to, jeigu pati valdymo institucija negauna jokio pelno iš laiko tarpsnių paskirstymo ir tiesiog teikia pirmenybę nacionaliniam vežėjui, su kuriuo nėra susijusi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Žr. šios išvados 56 punktą.</P></NOTE>, nesuprantu, kaip Komisija galėtų įrodyti, kad pati valdymo institucija yra suinteresuota laiko tarpsnių paskirstymu. Taigi toks atvejis gali nepatekti į Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo sritį, nors, kaip jau tapo aišku, jis gali lemti piktnaudžiavimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Todėl jeigu iš Komisijos būtų reikalaujama įrodyti, kad valdymo institucija yra suinteresuotoji šalis, galėtų nutikti taip, kad tais atvejais, kai valdymo institucijos suinteresuotumas laiko tarpsnių paskirstymu yra menkas (pavyzdžiui, jeigu jai priklauso nedidelė antžeminių paslaugų rinkos dalis) arba tiesiog orientuotas į ateitį (jeigu ji planuoja išnuomoti oro vežėjui visą terminalą), veiklos atskyrimo nuo koordinatoriaus nereikia tikrinti. Tačiau manau, kad tik sistemingas koordinatoriaus ir valdymo institucijos veiklos atskyrimo patikrinimas gali atitikti iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 tikslą, t. y. paskirstyti laiko tarpsnius <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>remiantis nešališkomis, skaidriomis ir nediskriminuojančiomis taisyklėmis<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Žr. iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 2 konstatuojamąją dalį ir 4 straipsnio 2 dalies c punktą.</P></NOTE>, o tai reiškia, kad koordinatoriaus <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>nešališkumas turėtų būti neabejotinas<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Žr. iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 5 konstatuojamąją dalį.</P></NOTE>. <HT TYPE="ITALIC">A fortiori</HT>, tik toks patikrinimas gali atitikti Reglamento Nr. 793/2004 tikslą didinti koordinatoriaus nepriklausomumą, kad jis veiktų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>visiškai nepriklausomai<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Žr. Reglamento Nr. 793/2004 6 konstatuojamąją dalį.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Šiuo aspektu norėčiau paminėti Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑518/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:125">EU:C:2010:125</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, kuris, nors buvo priimtas kitoje srityje, t. y. asmens duomenų tvarkymo srityje, man atrodo reikšmingas. <DATE ISO="19951024">1995 m. spalio 24 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="281" PAGE.FIRST="31" DATE.PUB="1995">OL L 281, p. 31</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355.</P></NOTE> 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės numato institucijas, atsakingas už nuostatų, kuriomis direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, taikymo priežiūrą savoje teritorijoje, ir kad šios institucijos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>veikia visiškai nepriklausomai, vykdydamos joms patikėtas funkcijas<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>. Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT> Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl Vokietijos teisės aktų, pagal kuriuos kontrolės institucija buvo kontroliuojama valstybės, tiksliau – konkrečios žemės (vok. k. <HT TYPE="ITALIC">Land</HT>). Jis pažymėjo, kad žemės vyriausybė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/><HT TYPE="ITALIC">gali</HT> būti suinteresuota nesilaikyti nuostatų, susijusių su fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> todėl, kad ji pati tvarko šiuos duomenis, kad ji yra suinteresuota visų pirma mokesčių ar baudžiamaisiais tikslais gauti trečiųjų<?PAGE NO="11"?> asmenų turimus asmens duomenis arba kad ji yra suinteresuota tuo, kad kontrolės institucijos netirtų didelę ekonominę reikšmę žemei turinčių bendrovių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Pažymėta mano. Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑518/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:125">EU:C:2010:125</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, kurio 35 punkte nurodyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>tam tikros <HT TYPE="ITALIC">Land</HT> vyriausybė gali būti suinteresuota nesilaikyti nuostatų, susijusių su fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis, tokiu atveju, kai šiuos duomenis tvarko ne viešasis sektorius. Ši vyriausybė pati gali būti suinteresuota tokiu tvarkymu, jei ji pati dalyvauja arba galėtų dalyvauti, pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektorių partnerytės atveju arba sudarant viešojo pirkimo sutartis su privačiu subjektu. Ši vyriausybė taip pat gali turėti specialių interesų, jei jai reikia arba tiesiog naudinga susipažinti su duomenų bazėmis vykdant tam tikras savo funkcijas, pavyzdžiui, mokesčių arba baudžiamaisiais tikslais. Ši vyriausybė, be kita ko, taip pat gali būti linkusi teikti pirmenybę <HT TYPE="ITALIC">Land</HT> arba regiono ekonominiams interesams, kai ekonominiu požiūriu svarbios bendrovės taiko minėtas nuostatas.<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/></P></NOTE>. Jis padarė išvadą, kad dėl žemės kontrolės kontroliuojančioji institucija nevykdo savo užduoties visiškai nepriklausomai, kaip to reikalaujama pagal Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑518/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:125">EU:C:2010:125</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, kurio 36 punkte nurodyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>vien galimybės, jog kontrolės institucijos gali daryti politinę įtaką priežiūros institucijų sprendimams, pakanka, kad būtų pakenkta pastarųjų funkcijų nepriklausomam vykdymui.<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/></P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Kitaip tariant, panašiu atveju, kaip nagrinėjamas šioje byloje, jeigu iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 95/93 suinteresuotosios šalys neapibrėžiamos, o Direktyvoje 95/46 juo labiau nepatikslinama, nuo kokių šalių kontrolės institucijos turi būti nepriklausomos, Teisingumo Teismas mano, kad kyla pavojus kontrolės institucijos nepriklausomumui ne todėl, kad žemė suinteresuota daryti poveikį šiai institucijai, bet paprasčiausiai todėl, kad ji gali turėti tokį interesą. Toks sprendimas yra dar reikšmingesnis, nes generalinis advokatas P. Mazák padarė priešingą išvadą: jis manė, kad Komisija turėjo pateikti kontrolės sistemos neveiksmingumo ar žemės nuolatinės praktikos, kuri kontrolės institucijai trukdo nepriklausomai vykdyti savo funkcijas, įrodymus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Generalinio advokato P. Mazák išvada byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑518/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:694">EU:C:2009:694</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, kurios 34 punkte nurodyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>manau, Komisija neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo naštos. Ji neįrodė nei kad kontrolės sistema yra neveiksminga, nei kad egzistuoja nusistovėjusi kontrolės institucijų praktika, kuria pažeidžiama jų kompetencija ir trukdoma priežiūros institucijoms asmens duomenų apsaugos srityje pavestas funkcijas vykdyti visiškai nepriklausomai.<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/></P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Šioje byloje siūlau vadovautis panašiais motyvais, kokiais Teisingumo Teismas vadovaujasi sprendime <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT>. Pakanka, kad šalis gali būti suinteresuota laiko tarpsnių paskirstymu, kad atitinkamai valstybei narei tektų pareiga užtikrinti savo ir koordinatoriaus veiklos atskyrimą. Tačiau kalbant apie valdymo instituciją, galima pasakyti, kad jau įrodžiau, jog ji gali turėti įvairių interesų skirstyti laiko tarpsnius. Šiuos interesus lemia jos, kaip valdymo institucijos, statusas, pavyzdžiui, Teisingumo Teismo sprendime <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑518/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:125">EU:C:2010:125</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> išvardytus žemės interesus lemia jos, kaip ūkio subjekto ir mokesčių bei baudžiamosios valdžios institucijos, statusas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Todėl, mano nuomone, subjektą reikia laikyti suinteresuotąja šalimi vien dėl jo, kaip koordinuojamosios oro uosto valdymo institucijos, statuso.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Šioje byloje Dekreto įstatymo Nr. 109/2008 5 straipsnio 1 dalimi ANA paskiriama keturių nagrinėjamų koordinuojamųjų oro uostų valdymo institucija. Taigi nesvarbu tai, kad Komisijos argumentai yra susiję su valdymo institucijos laikymu suinteresuotąja šalimi apskritai, o ne su šioje byloje nagrinėjamos valdymo institucijos ANA laikymu suinteresuotąja šalimi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Išskyrus šios išvados 33 punkte minėtą argumentą, susijusį su ANA privatizavimu, kuris vis dėlto nepaaiškina, kodėl ANA po privatizavimo ir toliau užtikrina koordinavimą.</P></NOTE>. Ją reikia laikyti suinteresuotąja šalimi, kaip tai suprantama pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punktą, vien dėl jos, kaip valdymo institucijos, statuso.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Taigi siekdama nustatyti, kad Portugalijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punktą, Komisija turi įrodyti, kad ji neužtikrino DCNS ir ANA veiklos atskyrimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="12"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Dėl koordinatoriaus veiklos atskyrimo</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Primenu, jog iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte reikalaujama, kad už koordinuojamąjį oro uostą atsakinga valstybė narė užtikrintų koordinatoriaus nepriklausomumą, atskirdama jo veiklą nuo bet kokios suinteresuotosios šalies veiklos, ir kad koordinatorių veiklos finansavimo sistema tinkamai užtikrintų jų nepriklausomumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Mano nuomone, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą atskyrimą veiklos požiūriu reikia suprasti kaip funkcijų, t. y. veiklos, atskyrimą. Be to, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkto antrame sakinyje aiškiai nurodyta koordinatoriaus <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>veikla<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/> ir reikalaujama <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>koordinatorių veiklos<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/> finansavimo sistemos, kuri būtų tinkama jų nepriklausomumui užtikrinti. Be to, iki pakeitimo Reglamentu Nr. 793/2004, Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodytos koordinatoriaus <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>pareigos<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/>: jame buvo numatyta, kad koordinatorius, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>atlikdamas šiame reglamente numatytas pareigas, būtų nepriklausomas<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>. Todėl iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad šiame reglamente apibrėžta koordinatoriaus veikla (t. y., be kita ko, laiko tarpsnių paskirstymas oro vežėjams ir kontrolė, ar oro vežėjai laikosi šių tarpsnių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Žr. iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 5–8 dalis.</P></NOTE>) būtų atskirta nuo suinteresuotųjų šalių veiklos. Visų pirma koordinatoriaus veiklą reikia atskirti nuo koordinuojamojo oro uosto valdymo institucijos veiklos – nesvarbu, ar tai būtų oro uostų infrastruktūros valdymas, ar kitos užduotys, kurias ji gali vykdyti, pavyzdžiui, antžeminių paslaugų teikimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 95/93 nepateikiama jokios informacijos apie veiklos atskyrimo kriterijus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Komisijos teigimu, nors iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte nereikalaujama, kad koordinatorius būtų nuo suinteresuotųjų šalių atskiras teisės subjektas, vis dėlto, jeigu atitinkama valstybė narė numatė tokį subjektą, į tai reikia atsižvelgti vertinant veiklos atskyrimą. Tačiau šioje byloje DCNS yra ANA padalinys, o DCNS darbuotojai ir biuras yra ir ANA darbuotojai ir biuras. Be to, kadangi ANA yra akcinė bendrovė, pagal Portugalijos komercinių bendrovių kodekso 405 ir 406 straipsnius jos valdyba valdo šios bendrovės, vadinasi, ir DCNS veiklą. Taigi, Komisijos teigimu, DCNS ir ANA veikla nėra atskirta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Man atrodo, reikalaujant atskirti tik veiklą, iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 95/93 nereikalaujama teisinio atskyrimo, t. y. juo remiantis valstybėms narėms leidžiama nuspręsti, ar koordinatoriaus funkcijai atlikti jos ketina sukurti atskirą teisės subjektą. Prieš siūlydamas veiklos atskyrimo vertinimo kriterijus, pagal analogiją Teisingumo Teismo praktikai, suformuotai kitose srityse, toliau trumpai išnagrinėsiu šį aspektą. Tuomet kelsiu klausimą dėl nepriklausomo finansavimo sistemos, aiškiai numatytos iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte, siekdamas nustatyti, ar ją reikia laikyti veiklos atskyrimo kriterijumi, ar visaverčiu reikalavimu.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Dėl atskiro teisės subjekto sukūrimo</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Man atrodo nepaneigiama, kad iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punktu valstybės narės nėra įpareigotos sukurti atskirą teisės subjektą, kuris būtų atsakingas už laiko tarpsnių paskirstymą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Iš tiesų, jeigu Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų norėjęs įpareigoti sukurti atskirą teisės subjektą, jis būtų tai nurodęs aiškiai, kaip yra padaręs kitose srityse<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20010226">2001 m. vasario 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="075" PAGE.FIRST="29" DATE.PUB="2001">OL L 75, p. 29</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 404), kurios 14 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>savo <HT TYPE="ITALIC">teisine</HT> forma, organizacija arba sprendimų priėmimo funkcijomis [būtų] nepriklausomas nuo kurios nors geležinkelio įmonės<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/> (pažymėta mano). Byloje, kurioje buvo nagrinėjamas už traukinio linijų paskirstymą atsakingos institucijos <HT TYPE="ITALIC">Direction des circulations ferroviaires</HT> nepriklausomumas, Teisingumo Teismas nutarė, kad Prancūzijos teisės aktais nebuvo užtikrintas teisinis šios institucijos nepriklausomumas, nes tai buvo geležinkelių įmonės [<HT TYPE="ITALIC">Société nationale des chemins de fer français</HT>] padalinys: Teisingumo Teismas visų pirma pažymėjo, kad jis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>neturi atskiro, nepriklausomo nuo SNCF, juridinio asmens statuso<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/> (Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Prancūzija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑625/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:243">EU:C:2013:243</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P><P>Taip pat žr. <DATE ISO="20020307">2002 m. kovo 7 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="108" PAGE.FIRST="33" DATE.PUB="2002">OL L 108, p. 33</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349), kurios 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>valstybės narės garantuoja nacionalinių reguliavimo institucijų savarankiškumą užtikrindamos, kad jos <HT TYPE="ITALIC">teisiškai būtų atskirtos</HT> ir funkciškai nepriklausomos nuo visų organizacijų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus, įrangą ir paslaugas<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/> (pažymėta mano).</P><P>Taip pat žr. <DATE ISO="20030626">2003 m. birželio 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 96/92/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="176" PAGE.FIRST="37" DATE.PUB="2003">OL L 176, p. 37</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 211), kurios 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>kai perdavimo sistemos operatorius yra vertikalios integracijos įmonės dalis, jis turi būti bent <HT TYPE="ITALIC">savo teisiniu statusu</HT>, organizacine struktūra ir priimant sprendimus nepriklausomas nuo kitų veiklos rūšių, nesusijusių su perdavimu<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/> (pažymėta mano).</P></NOTE>. Be to, Komisijos pasiūlymui, suformuluotam per Reglamento Nr. 793/2004 parengiamuosius darbus, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>instituciškai atskirti<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/> koordinatorių ir suinteresuotąsias šalis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P><DATE ISO="20010622">2001 m. birželio 22 d.</DATE> Komisijos pateiktas <DATE ISO="20010620">2001 m. birželio 20 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymas COM(2001) 335 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 95/93 (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="270" PAGE.FIRST="131" DATE.PUB="2001">OL C 270, p. 131</REF.DOC.OJ>). Žr. Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalį, pagal kurią <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>valstybė narė &lt;…&gt; užtikrina, kad: &lt;…&gt; b) jeigu oro uostas yra koordinuojamasis, faktinis koordinatoriaus nepriklausomumas būtų užtikrintas, be kita ko, <HT TYPE="ITALIC">instituciniu</HT> ir finansiniu atskyrimu nuo bet kokios suinteresuotosios šalies &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/> (pažymėta mano).</P></NOTE> nebuvo pritarta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Be to, kaip jau tapo aišku, Komisija neteigia, kad koordinatorius turi būti atskiras teisės subjektas. Tokios pat pozicijos ji laikėsi savo 2008 m. komunikate<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Žr. šios išvados 9 punktą. 2008 m. komunikate veiklos atskyrimas apibrėžiamas kaip reiškiantis, <HT TYPE="ITALIC">inter alia</HT>, kad koordinatorius <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>turėtų veikti savarankiškai<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/> nuo oro uosto valdymo institucijos, oro vežėjų ar atitinkamame oro uoste paslaugas teikiančių subjektų, kad jis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>neturėtų duoti nurodymų koordinatoriui, o koordinatorius neturėtų būti įpareigotas jiems atsiskaityti<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/>, jame nieko nenurodyta apie atskiro teisės subjekto sukūrimą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Tad siekiant nustatyti, ar Portugalijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punktą, mažai reikšmės turi tai, kad ji nesuteikė DCNS juridinio asmens statuso<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Teisingumo Teismas tikrai yra išaiškinęs <DATE ISO="19880516">1988 m. gegužės 16 d.</DATE> Komisijos direktyvos 88/301/EEB dėl konkurencijos galinės įrangos rinkoje (toliau – Direktyva 88/301) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="131" PAGE.FIRST="73" DATE.PUB="1988">OL L 131, p. 73</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 25) 6 straipsnį, kuriame buvo nustatyta, kad telekomunikacijų galinės įrangos tipo patvirtinimą vykdo nuo prekes ir (arba) paslaugas telekomunikacijų sektoriuje tiekiančių valstybinių arba privačių įmonių <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>nepriklausoma organizacija<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/>, kaip uždraudžiantį pavesti tokį tipo patvirtinimą vykdyti Pašto ir telekomunikacijų ministerijos padaliniui, nes jis taip pat buvo atsakingas visų pirma už tinklo eksploatavimą (Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taillandier</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑92/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:854">EU:C:1993:854</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0015">15</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Tačiau, nors šioje nuostatoje yra nurodyta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>nepriklausoma organizacija<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/>, o iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte reikalaujama tik koordinatoriaus <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>nepriklausomumo<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/>, toks aiškinimas neatitiko šios išvados 74 punkte minėtų Reglamento Nr. 793/2004 parengiamųjų darbų.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Dėl veiklos atskyrimo kriterijų</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Siekiant nustatyti, kokie yra veiklos atskyrimo kriterijai, man atrodo, kad teismų praktikoje, susijusioje su Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalimi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Žr. šios išvados 62 punktą. Priešingai, nei yra iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte, šioje nuostatoje tikrai nereikalaujama atskirti asmens duomenų tvarkymo kontrolės institucijų veiklos. Tačiau joje nurodytas šių institucijų užduočių vykdymas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>visiškai nepriklausomai<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/> ir tai primena iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punktą, pagal kurį koordinatoriaus veiklos atskyrimas tėra priemonė užtikrinti jo nepriklausomumą. Iš tiesų valstybė narė turi užtikrinti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>koordinatoriaus nepriklausomybę &lt;...&gt; veiklos požiūriu <HT TYPE="ITALIC">atskirdama</HT> koordinatorių nuo bet kokios atskiros suinteresuotosios šalies<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/> (pažymėta mano).</P></NOTE>, galima rasti tam tikros šiai bylai naudingos informacijos. Tarp kriterijų, į kuriuos Teisingumo Teismas atsižvelgia siekdamas nustatyti, ar nacionalinė kontrolės institucija veikia visiškai nepriklausomai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 28 straipsnio 1 dalį, yra tokie kriterijai: trečiųjų šalių (valstybės) nurodymai, kurie įpareigoja nacionalinę kontrolės instituciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Sprendimų <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Austrija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑614/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:631">EU:C:2012:631</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑288/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:237">EU:C:2014:237</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>; kontrolės institucijos darbuotojų ir valstybės pavaldumo<?PAGE NO="14"?> ryšys, leidžiantis jai kontroliuoti šių darbuotojų veiklą ir prireikus sukliudyti jų paaukštinimui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Austrija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑614/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:631">EU:C:2012:631</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>; aplinkybė, kad nacionalinės kontrolės institucijos darbuotojai yra tik federaliniai tarnautojai, t. y. kad ji yra glaudžiai susijusi su federaline administracija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Austrija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑614/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:631">EU:C:2012:631</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>; galimybė pirma laiko nutraukti nacionalinės kontrolės institucijos įgaliojimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑288/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:237">EU:C:2014:237</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas taikė panašius kriterijus vertindamas, ar subjektas, atsakingas už telekomunikacijų galinės įrangos tipo patvirtinimą, buvo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>nepriklausomas<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/>, kaip to reikalaujama Direktyvos 88/301 6 straipsnyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Žr. šios išvados 39 išnašą.</P></NOTE> (personalas, kurį sudaro trečiosios suinteresuotosios šalies nariai)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Tranchant</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑91/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:374">EU:C:1995:374</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, kurio 21 punkte nurodyta: laboratorijos, įgaliotos atlikti preliminarias analizes prieš išduodant telekomunikacijų galinės įrangos tipo patvirtinimą, direktorius buvo telekomunikacijų tinklo operatorės <HT TYPE="ITALIC">France Télécom</HT> atstovas.</P></NOTE>, arba vertindamas, ar institucija, atsakinga už nuomonės dėl plano poveikio aplinkai pateikimą, atitiko <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>veiklos atskyrimo<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/> reikalavimą (pačios institucijos administraciniai ir žmogiškieji ištekliai)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P><DATE ISO="20010627">2001 m. birželio 27 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="197" PAGE.FIRST="30" DATE.PUB="2001">OL L 197, p. 30</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 157) 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės narės paskiria valdžios institucijas, su kuriomis konsultuojamasi dėl kai kurių planų ir programų įgyvendinimo pasekmių aplinkai. Nors šioje nuostatoje nereikalaujama, kad šios institucijos būtų nepriklausomos ar kad jų veikla būtų atskirta nuo šiuos planus rengiančių šalių, Teisingumo Teismas nustatė tokį reikalavimą. Jis nusprendė, kad jeigu pagal valstybės narės teisės aktus tai pačiai institucijai pavesta ir rengti planą, ir pateikti savo nuomonę dėl jo poveikio aplinkai, viduje funkcijos turi būti atskirtos. Teisingumo Teismas šį funkcijų atskyrimą apibrėžė taip: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>[nagrinėjamas subjektas] turi turėti nuosavų administracinių ir žmogiškųjų išteklių<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/> (Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Seaport (NI) ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑474/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:681">EU:C:2011:681</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Man atrodo, šios išvados 77 ir 78 punktuose išvardyti kriterijai gali būti pritaikyti vertinant koordinatoriaus veiklos atskyrimą, numatytą iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte. Iš tiesų nesuprantu, kaip koordinatorius galėtų teigti, kad yra nepriklausomas, jeigu gauna iš suinteresuotosios šalies privalomus nurodymus, jeigu neturi savo darbuotojų arba jeigu šiuos darbuotojus ir suinteresuotąją šalį sieja pavaldumo santykiai. Reikia atsižvelgti į kitus kriterijus, visų pirma, jei taikytina, į aplinkybę, kad koordinatorius turi teisinį subjektiškumą. Kaip teigia Komisija, nors iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 95/93 neįpareigojama sukurti atskiro teisės subjekto, vis dėlto ši aplinkybė yra svarbi vertinant koordinatoriaus nepriklausomumą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>Dėl nepriklausomos finansavimo sistemos</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Ar nepriklausoma finansavimo sistema, aiškiai numatyta iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte, yra koordinatoriaus veiklos atskyrimo vertinimo kriterijus, ar atskira sąlyga, nustatyta šalia veiklos atskyrimo sąlygos?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Jeigu nepriklausomo finansavimo sistemą reikėtų laikyti atskira sąlyga, reikėtų konstatuoti iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkto pažeidimą, nes koordinatorius nėra finansiškai nepriklausomas, net jei jis ir atitiktų veiklos atskyrimo nuo suinteresuotųjų šalių reikalavimą, apibrėžtą pasitelkiant šios išvados 77–79 punktuose apibendrintus kriterijus. Tačiau jeigu nepriklausomas finansavimas tėra vienas iš veiklos atskyrimo kriterijų, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkto pažeidimo nebūtų galima nustatyti remiantis vien tuo, kad koordinatorius nėra finansiškai nepriklausomas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Manau, nepriklausomos finansavimo sistemos buvimą reikia laikyti paprastu koordinatoriaus veiklos atskyrimo kriterijumi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Iš tiesų du iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkto sakiniai nėra susieti jokiu jungtuku. Taigi niekas šio straipsnio tekste neleidžia manyti, kad antrasis sakinys, kuriame suformuluotas nepriklausomos finansavimo sistemos reikalavimas, papildo pirmąjį sakinį, kuriame valstybės narės įpareigojamos atskirti koordinatoriaus ir suinteresuotųjų šalių veiklą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Be to, pažymiu, kad rengiant Reglamentą Nr. 793/2004 Komisija siūlė pakeisti Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalį taip, kad joje būtų numatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>faktinis koordinatoriaus nepriklausomumas būtų užtikrintas, be kita ko, instituciniu ir <HT TYPE="ITALIC">finansiniu</HT> atskyrimu nuo bet kokios suinteresuotosios šalies<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/>, o valstybė narė turi užtikrinti, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>kad būtų prieinami pakankami ištekliai, kad koordinavimo veiklos finansavimas nepaveiktų jo nepriklausomumo<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Žr. šios išvados 35 išnašą (pažymėta mano).</P></NOTE>. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pažymėjo, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>valstybės narės turi atlaisvinti koordinatorius nuo išlaidų, kad jie galėtų visiškai laisvai vykdyti savo įgaliojimus ir laikytis jiems nustatytų principų<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P><DATE ISO="20020320">2002 m. kovo 20 d.</DATE> Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 95/93, pasiūlymo (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="125" PAGE.FIRST="8" DATE.PUB="2002">OL C 125, p. 8</REF.DOC.OJ>), 4.5.2.1 ir 5.2 punktai.</P></NOTE>. Tačiau šiems pasiūlymams nebuvo pritarta. Iš tiesų, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte nenumatyta, kad koordinatoriaus išlaidos yra jam grąžinamos (arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>jis atlaisvinamas nuo išlaidų<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/>, kaip pareiškė Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas) ar kad juo labiau jis turi savo biudžetą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Taigi iš parengiamųjų darbų matyti, kad valstybės narės nėra įpareigotos suteikti koordinatoriui pakankamai išteklių, kurie padengtų jo veiklos išlaidas. Be to, manau, jos nėra įpareigotos ir paskirti <HT TYPE="ITALIC">atskirą</HT> biudžetą, nes Sąjungos teisės aktų leidėjas nesutiko reikalauti koordinatoriaus finansinio <HT TYPE="ITALIC">atskyrimo</HT>. Mano supratimu, tokiomis aplinkybėmis nenuoseklu manyti, kad nepriklausomo finansavimo sistema yra visavertė sąlyga, nes valstybės narės turi didelę diskreciją dėl tokio finansavimo užtikrinimo priemonių. Visų pirma ši diskrecija apima tiek, kad joms leidžiama nesuteikti koordinatoriui pakankamai išteklių, kurie padengtų jo veiklos išlaidas, o tai vis dėlto atrodo jo finansinės nepriklausomybės <HT TYPE="ITALIC">conditio sine qua non</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pabrėžiu, kad 2008 m. komunikato, kuriame nurodomas koordinatoriaus atskiros apskaitos vedimas ir atskiro biudžeto turėjimas, taip pat jo finansavimo šaltinių diversifikavimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Žr. šios išvados 9 punktą.</P></NOTE>, bet kuriuo atveju negalima laikyti nustatančiu valstybėms narėms tokius įpareigojimus. Iš tiesų, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 teisinis pagrindas yra Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 84 straipsnio 2 dalis, kurioje Tarybai, sprendžiančiai kvalifikuota balsų dauguma, suteikiama kompetencija priimti nuostatas aviacijos srityje. Taigi tik Taryba, o ne Komisija komunikatu buvo kompetentinga nustatyti valstybėms narėms iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 95/93 nenumatytus įpareigojimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Be to, atrodo, Komisija ir neturėjo tokio ketinimo. Iš tiesų 2008 m. komunikate patikslinama, kad jo tikslas tėra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0066" REF.END="QE0066"/>pateikti Komisijos nuomonę<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Žr. 2008 m. komunikato įvadą (p. 3). Taip pat žr. 2008 m. komunikato išvadas (p. 8), kuriose nurodyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0067" REF.END="QE0067"/>remdamasi tuo stebėjimu Komisija svarstys, ar būtina teikti pasiūlymą iš dalies pakeisti reglamentą<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/>.</P></NOTE>. Be to, Komisija tik santykinai pateikia nuorodą į atskiros koordinatoriaus apskaitos vedimą, atskirą biudžetą ir kelių šalių finansavimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Žr. 2008 m. komunikato 1 punktą (p. 4): <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0068" REF.END="QE0068"/>&lt;...&gt; todėl koordinatorius <HT TYPE="ITALIC">turėtų</HT> turėti atskirą buhalteriją ir biudžetą bei dar ir kitų veiklos finansavimo šaltinių nei vien oro uosto valdymo institucija, paslaugos teikėjas arba atskiras oro vežėjas<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/> (pažymėta mano).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Galiausiai pažymiu, kad 2008 m. komunikatas nebuvo paskelbtas <HT TYPE="ITALIC">Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje</HT>, kad jis buvo priimtas praėjus ketveriems metams nuo Reglamento Nr. 793/2004 priėmimo ir kad, nors Komisija <DATE ISO="20111201">2011 m. gruodžio 1 d.</DATE> pateikė pasiūlymą, kuriame iš dalies perteikiamas 2008 m. komunikato turinys, Reglamentas Nr. 95/93 juo iki šiol nepakeistas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P><DATE ISO="20111201">2011 m. gruodžio 1 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laiko tarpsnių paskirstymo Europos Sąjungos oro uostuose bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) pasiūlymas [COM(2011) 827 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>]. Komisijos pasiūlyme pateikiama nauja iš dalies pakeisto Reglamento Nr.°95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkto (tapusio 5 straipsnio 3 dalies c punktu) pastraipa:</P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0069" REF.END="QE0069"/>C punkte numatytą finansavimą užtikrina koordinuojamuose oro uostuose veikiantys oro vežėjai ir oro uostai taip, kad finansinė prievolė visoms suinteresuotosioms šalims būtų paskirstyta teisingai ir kad finansavimas labiausiai nepriklausytų nuo vienos suinteresuotosios šalies. Valstybės narės užtikrina, kad koordinatorius nuolat būtų aprūpintas reikiamais finansiniais, žmogiškaisiais, techniniais ir materialiniais ištekliais ir turėtų praktinių techninių žinių, kad galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą.<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/></P></QUOT.S></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Taigi Komisija negali naudingai remtis 2008 m. komunikatu siekdama nustatyti, kad Portugalijos Respublika neįvykdė jai tenkančių įpareigojimų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Šiuo klausimu žr. generalinio advokato N. Jääskinen išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑556/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:528">EU:C:2012:528</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑556/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:528">EU:C:2012:528</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>Taikymas šioje byloje nagrinėjamam atvejui</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Mano nuomone, Komisija neįrodė, kad DCNS ir ANA veikla nėra atskirta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Aišku, tai, kad DCNS yra ANA padalinys, o ne atskiras subjektas, turintis juridinio asmens statusą, neliudija jo nepriklausomumo. Tas pats pasakytina apie aplinkybę, kad DCNS yra visiškai finansuojamas ANA, nes Dekreto įstatymo Nr. 109/2008 11 straipsnyje numatytas laiko tarpsnių paskirstymo mokestis nebuvo įgyvendintas, o DCNS biudžetą tvirtino ANA.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Tačiau šias dvi aplinkybes reikia įvertinti atsižvelgiant į tai, kad DCNS turi savo darbuotojus ir kad Komisija neįrodė, jog ANA turi galimybę kištis į laiko tarpsnių paskirstymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Pirma, Komisija neginčija, kad DCNS turi savo darbuotojus, kurie vykdo tik laiko tarpsnių paskirstymo veiklą. Ji nenurodo jokios aplinkybės, kuri įrodytų, kad DCNS ir ANA darbuotojus sieja pavaldumo santykiai, pavyzdžiui, kad ANA vadovybė priima sprendimus dėl DCNS darbuotojų pareigų paaukštinimo ar gali skirti jiems sankcijas. Vienintelis Komisijos šiuo klausimu pateiktas argumentas yra susijęs su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0070" REF.END="QE0070"/>kinų sienos<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/> tarp DCNS ir ANA, t. y. ANA vidaus veiklos organizavimo, kuris neleistų konfidencialiai informacijai sklisti iš DCNS į kitus ANA padalinius, nebuvimu. Šis argumentas neįtikina. Nesuprantu, kaip iš Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkto, pakeisto iš dalies, galima spręsti apie <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0071" REF.END="QE0071"/>kinų sienos<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/> reikalavimą, nes jame nieko nenurodyta apie koordinatoriaus darbuotojus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Antra, Komisija neįrodė, kad ANA gali duoti nurodymus DCNS. Šiuo tikslu ji negali tiesiog pateikti bendrų samprotavimų, susijusių su Portugalijos bendrovių teise, kad bet kurios akcinės bendrovės, tokios kaip ANA, valdyba valdo bendrovės, įskaitant jos padalinius, veiklą ir tikrina bendrovės metinę ataskaitą bei metines finansines ataskaitas, įskaitant atskirą DCNS apskaitą. Iš tiesų, mano nuomone, tvirtinti, kad DCNS ir ANA veikla nėra atskirta, nes ANA valdyba valdo bendrovės veiklą, iš tikrųjų reikštų teiginį, kad veikla neatskirta, nes DCNS yra akcinės bendrovės, o tokia yra ANA, padalinys. Tačiau dėl to, kad Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punkte valstybės narės neįpareigojamos teisiškai atskirti koordinatoriaus ir suinteresuotųjų šalių, ir iš jų reikalaujama atskirti tik veiklą, Komisijos pateikti argumentai negali būti pripažinti pagrįstais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Šiuo klausimu žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Prancūzija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑625/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:243">EU:C:2013:243</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0067">67</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pažymiu, kad Komisija neanalizavo DCNS sprendimų priėmimo proceso, nesiekė išsiaiškinti, ar šio padalinio valdymo organai informuodavo ANA valdymo organus ir konsultuodavosi su jais prieš priimdami sprendimus, ar jie galėjo gauti ANA nurodymus dėl atskirų atvejų, paprastas bendras gaires, ar negaudavo iš ANA jokių nurodymų. Tokia analizė buvo juo labiau reikalinga, nes Portugalijos Respublika savo atsiliepime į ieškinį ir triplike teigia, kad ANA valdyba nei vertina DCNS sprendimus, nei juos tvirtina.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT>Trečia, neginčijama, kad DCNS veda atskira apskaitą. Tai yra aiškiai numatyta Dekreto įstatymo Nr. 109/2008 5 straipsnio 2 dalyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Žr. šios išvados 13 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="17"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97.</NO.P><TXT>Kalbant apie aplinkybę, kad, privatizuodama ANA, Portugalijos Respublika paskelbė, jog įsteigia nepriklausomą subjektą, kuriam bus pavesta paskirstyti laiko tarpsnius, pažymėtina: pirma, sprendimas privatizuoti ANA buvo priimtas likus vos mėnesiui iki pagrįstos nuomonės pateikimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P>Sprendimas privatizuoti ANA buvo priimtas <DATE ISO="20121228">2012 m. gruodžio 28 d.</DATE>, o pagrįsta nuomonė – <DATE ISO="20130125">2013 m. sausio 25 d.</DATE> Žr. šios išvados 15 ir 20 punktus.</P></NOTE> ir, atrodo, privatizavimas buvo įvykdytas praėjus mėnesiui nuo pagrįstos nuomonės pateikimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P>Komisijos teigimu, perleidimas įvyko <DATE ISO="20130221">2013 m. vasario 21 d.</DATE></P></NOTE>, antra, nors Portugalijos valstybė nesiekia koordinavimo veiklos perduoti privačiajai įmonei (iš dalies pakeistas Reglamentas Nr.°95/93 jai nedraudžia to padaryti), ji yra priversta šiuo tikslu sukurti naują subjektą, nes ji privatizavo valdymo instituciją, kurios padalinys buvo koordinatorius.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98.</NO.P><TXT>Galiausiai, paklausta per posėdį, Portugalijos Respublika tikrai negalėjo patikslinti, kokia tvarka ir kokiomis taisyklėmis remiantis buvo įkurtas koordinatorius. Tačiau, kadangi Komisija neanalizavo šio klausimo nei ieškinyje, nei dublike, pabrėžiu, kad šioms aplinkybėms taikoma ne iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalis, o šio reglamento 4 straipsnio 1 dalis, kurioje valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad koordinatoriumi būtų paskirtas kvalifikuotas asmuo. Vis dėlto Komisija kaltina Portugalijos Respubliką neįvykdžius įpareigojimų tik pagal šio straipsnio 2 dalį ir visai nemini jo 1 dalies.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99.</NO.P><TXT>Todėl Komisija neįrodė, kad Portugalijos Respublika neįvykdė jai pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 95/93 4 straipsnio 2 dalies b punktą tenkančių įpareigojimų užtikrinti, kad koordinatorius būtų nepriklausomas nuo koordinuojamųjų oro uostų valdymo institucijos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>VI –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100.</NO.P><TXT>Remdamasis tuo, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui:</TXT><P><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>atmesti kaip nepriimtinus Portugalijos Respublikos prašymus Teisingumo Teismui pripažinti, kad dabartinis Portugalijos koordinatorius laikosi <DATE ISO="19930118">1993 m. sausio 18 d.</DATE> Tarybos reglamento Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių, iš dalies pakeisto <DATE ISO="20040421">2004 m. balandžio 21 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 793/2004, 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatytų reikalavimų, susijusių su veiklos nepriklausomumu, ir kad Portugalijos Respublika įvykdė įsipareigojimus, tenkančius jai pagal Sąjungos teisę;</TXT></NP></P><P><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>atmesti ieškinį ir</TXT></NP></P><P><NP><NO.P>3)</NO.P><TXT>priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>