<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.12-->
  <head>
    <title>2024-10-202410C124202302270-00-TRA-DOC-LT-ARRET-C-0227-23-202409162-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="27/11/2024 09:27:57" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="ARR" name="TypeDoc"/>
    <meta content="lLv9kK+Ou/9/NhshmDy53dqDNAmdN8C8ZyfKfXKBVEJZrRnJCMvTdcO9737Rak60VV7QXlx44ASwGO2mRS4arxkSi1iVBn/q9tCnBqcwmeEUuZxwV0+Ll5OFXryI709PvZ0ec6I+PGnlAJ+t4AHj2fKTpzDISTjnmleW2usZ0Y0=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="egj" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="1d58c4bb-811c-4d51-afa6-42db09f56650" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0227" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2023" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="egj" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="ARR_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 22-10-24 11:41:59" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2024-10-29T13:38:00Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="07c3a02a3fc54dcd89c38d4e3ce51f75" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0227" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">2024 m. spalio 24 d. sprendimas – Byla C‑227/23</div>
      <div id="rId21" style="default">Kwantum Nederland ir Kwantum België</div>
    </div>
    <p class="C19Centre" id="para-1" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-2" title="page-1">
      2024 m. spalio 24 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">*</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-3" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Intelektinė ir pramoninė nuosavybė – Autorių teisės – Direktyva 2001/29/EB – 2 ir 4 straipsniai – Išimtinės teisės – Taikomojo meno objektams, kurių kilmės šalis nėra valstybė narė, taikoma autorių teisių apsauga – Berno konvencija – 2 straipsnio 7 dalis – Materialinis abipusiškumo patikrinimas – Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijos pasidalijimas – Valstybių narių taikomas materialinio abipusiškumo patikrinimas – SESV 351 straipsnio pirma pastraipa“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-4" title="page-1">
      Byloje C‑227/23
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-5" title="page-1">
      dėl Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) 2023 m. kovo 31 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2023 m. balandžio 11 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-6" title="page-1">
      Kwantum Nederland BV,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-7" title="page-1">
      Kwantum België BV
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-8" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-9" title="page-1">
      Vitra Collections AG
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-10" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-11" title="page-1">
      kurį sudaro pirmosios kolegijos pirmininko pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas T. von Danwitz, teisėjai A. Arabadjiev ir I. Ziemele (pranešėja),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-12" title="page-1">
      generalinis advokatas M. Szpunar,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-13" title="page-1">
      posėdžio sekretorius C. Di Bella, administratorius,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-14" title="page-1">
      atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2024 m. kovo 20 d. posėdžiui,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-15" title="page-1">
      išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kwantum België BV ir Kwantum Nederland BV, atstovaujamų advocaten C. Garnitsch, R. Rijks ir M. van Gerwen,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vitra Collections AG, atstovaujamos advocaten S. A. Klos, A. Ringnalda ir Rechtsanwalt M. A. Ritscher,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos E. M. Besselink ir K. Bulterman,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Belgijos vyriausybės, atstovaujamos P. Cottin ir A. Van Baelen, padedamų avocat A. Strowel,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos R. Bénard ir E. Timmermans,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Komisijos, atstovaujamos M. Afonso, O. Glinicka, P.‑J. Loewenthal ir J. Samnadda,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-22" title="page-1">
      susipažinęs su 2024 m. rugsėjo 5 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-23" title="page-1">
      priima šį
    </p>
    <p class="C75Debutdesmotifs" id="para-24" title="page-1">
      Sprendimą
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230) 2–4 straipsnių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 17 straipsnio 2 dalies ir 52 straipsnio 1 dalies, siejamų su 1886 m. rugsėjo 9 d. Berne pasirašytos Konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (1971 m. liepos 24 d. Paryžiaus aktas) su pakeitimais, padarytais 1979 m. rugsėjo 28 d. (toliau – Berno konvencija), 2 straipsnio 7 dalimi, ir SESV 351 straipsnio pirmos pastraipos išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas pateiktas nagrinėjant pagal Šveicarijos teisę įsteigtos bendrovės Vitra Collections AG (toliau – Vitra) ginčą su Kwantum Nederland BV ir Kwantum België BV (toliau kartu – Kwantum), kurios Nyderlanduose ir Belgijoje valdo namų apyvokos daiktų, įskaitant baldus, parduotuvių tinklą, nes minėtos įmonės prekiavo kėdėmis, dėl kurių, Vitra teigimu, pažeidžiamos jos turimos autorių teisės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tarptautinė teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Berno konvencija</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-2">
      „Atsižvelgiant į šios konvencijos 7 straipsnio 4 dalies nuostatas [pagal šią konvenciją sukurtos] Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatyti šių šalių įstatymų taikymo taikomosios dailės kūriniams ir pramoniniams pavyzdžiams bei modeliams [pramoniniam dizainui] ribas, taip pat tokių kūrinių, pavyzdžių bei modelių [dizaino] apsaugos sąlygas. Kūriniai, kurie saugomi kilmės šalyje tik kaip pavyzdžiai ir modeliai [dizainas], kitoje [pagal šią konvenciją sukurtos] Sąjungos šalyje turi teisę tik į tokią specialią apsaugą, kuri toje šalyje taikoma pavyzdžiams ir modeliams [dizainui]. Tačiau jei toje šalyje netaikoma jokia speciali apsauga, tokie kūriniai saugomi kaip meno kūriniai.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-2">
      „[Pagal šią konvenciją sukurtos] Sąjungos šalyse, išskyrus kūrinio kilmės šalį, šios [k]onvencijos saugomų kūrinių autoriai naudojasi tomis teisėmis, kurias tų šalių atitinkami įstatymai jų piliečiams suteikia dabar ar suteiks ateityje, taip pat tomis teisėmis, kurias specialiai suteikia ši [k]onvencija.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Minėtos konvencijos 7 straipsnio 8 dalis suformuluota taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-35" title="page-2">
      „Visais atvejais [apsaugos] terminus reguliuoja įstatymai tos šalies, kurioje reikalaujama apsaugos; tačiau jei šios šalies įstatymai nenumato ko kita, terminas negali būti ilgesnis nei kūrinio kilmės šalyje nustatytasis.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tos pačios konvencijos 14b straipsnio 2 dalyje įtvirtinta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-37" title="page-2">
      „Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos apsaugos galima reikalauti bet kurioje iš [pagal šią konvenciją sukurtos] Sąjungos šalių tik tada, jei tai leidžia šalies, kuriai priklauso autorius [kurios pilietis yra autorius], įstatymai ir tik tiek, kiek leidžia apsaugos reikalavimo iškėlimo šalies įstatymai.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Berno konvencijos 19 straipsnis nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-39" title="page-2">
      „Šios [k]onvencijos nuostatos neužkerta kelio reikalauti bet kokios platesnės apsaugos, kuri gali būti [pagal šią konvenciją sukurtos] Sąjungos šalies įstatymų nustatyta.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">TRIPS sutartis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau – TRIPS sutartis), esančios 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutarties, kuri buvo patvirtinta 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336,1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80), 1C priede, 3 straipsnyje „Nacionalinis režimas“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-42" title="page-3">
      „1. Kiekviena valstybė narė kitų valstybių narių nacionaliniams subjektams taiko ne mažiau palankų režimą nei tas, kurį ji taiko savo pačios nacionaliniams subjektams intelektinės nuosavybės apsaugos atžvilgiu, su išimtimis, jau numatytomis atitinkamai Paryžiaus konvencijoje (1967), Berno konvencijoje (1971), Romos konvencijoje ar Intelektinės nuosavybės sutartyje dėl integralinių mikroschemų. Atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų atžvilgiu ši pareiga taikoma tik teisių, kurios numatytos šioje [s]utartyje, atžvilgiu. Bet kuri valstybė narė, naudodamasi galimybėmis, numatytomis Berno konvencijos (1971) 6 straipsnyje arba Romos konvencijos 16 straipsnio 1 dalies b punkte, tose nuostatose numatyta tvarka pateikia pranešimą TRIPS tarybai.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-43" title="page-3">
      2. Valstybės narės teismo ir administracinio proceso atžvilgiu gali pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje leidžiamomis išimtimis, įskaitant adreso korespondencijai ar agento [atstovo] valstybės narės jurisdikcijoje nurodymą [paskyrimą], tik tada, kai tokios išimtys būtinos įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie neprieštarauja šios [s]utarties nuostatoms, laikymosi užtikrinimui ir kai tokių išimčių taikymu slapčia nevaržoma prekyba.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">TRIPS sutarties 9 straipsnio „Ryšys su Berno konvencija“ 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-45" title="page-3">
      „Valstybės narės laikosi Berno konvencijos (1971) 1–21 straipsnių ir jos priedo. Tačiau valstybės narės pagal šią [s]utartį neturi teisių nei įsipareigojimų tų teisių, kurias suteikia tos konvencijos 6a straipsnis arba iš kurio tos teisės kyla, atžvilgiu.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ATS</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) autorių teisių sutartis (toliau – ATS), priimta 1996 m. gruodžio 20 d. Ženevoje, Europos bendrijos vardu buvo patvirtinta 2000 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimu 2000/278/EB (OL L 89, 2000, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 33 t., p. 208).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ATS 1 straipsnio „Ryšys su Berno konvencija“ 4 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-49" title="page-3">
      „Susitariančiosios Šalys įsipareigoja laikytis Berno konvencijos 1–21 straipsnių ir jos priedo reikalavimų.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 2001/29</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2001/29 6, 9 ir 15 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-53" title="page-4">
      „(6) Nederinamas Bendrijos lygmeniu, nacionalinių teisės aktų kūrimas, kuris jau pradėtas daugelyje valstybių narių siekiant reaguoti į technologijų iššūkius, leistų atsirasti pastebimiems apsaugos skirtumams ir kartu intelektinę nuosavybę apimančių ar ja grindžiamų paslaugų ir produktų laisvo judėjimo apribojimams, dėl kurių suirtų vidaus rinka ir teisės aktų darna. &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-54" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-55" title="page-4">
      (9) Kiekvienas autorių teisių ir gretutinių teisių derinimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga, nes tokios teisės yra labai svarbios intelektinei kūrybai. Jų apsauga padeda užtikrinti kūrybingumo palaikymą ir plėtojimą autorių, atlikėjų, prodiuserių, vartotojų, kultūros, pramonės ir apskritai visuomenės labui. Dėl to intelektinė nuosavybė yra pripažinta sudedamąja nuosavybės dalimi.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-56" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-57" title="page-4">
      (15) 1996 m. gruodį Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO, angl. WIPO) iniciatyva surengtoje diplomatinėje konferencijoje buvo priimtos dvi naujos tarptautinės sutartys – [AST] ir PINO atlikimų ir fonogramų sutartis[, priimta 1996 m. gruodžio 20 d. Ženevoje ir patvirtinta Europos bendrijos vardu Sprendimu 2000/278], skirtos atitinkamai autorių teisių apsaugai ir atlikėjų bei fonogramų gamintojų apsaugai. &lt;…&gt; Šia direktyva taip pat siekiama įgyvendinti kai kuriuos naujus tarptautinius įsipareigojimus.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2001/29 1 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-59" title="page-4">
      „Ši direktyva reglamentuoja teisinę autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą vidaus rinkos sistemoje, ypač atsižvelgiant į informacinę visuomenę.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 2 straipsnyje „Atgaminimo teisė“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-61" title="page-4">
      „Valstybės narės nustato išimtinę teisę leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai ar nuolat bet kuriuo būdu ir bet kuria forma atgaminti visą arba iš dalies:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-62" title="page-4">
      a) autoriams – savo kūrinius;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-63" title="page-4">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Minėtos direktyvos 3 straipsnio „Teisė viešai paskelbti kūrinius ir teisė kitus objektus padaryti viešai prieinamus“ 1 dalyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-65" title="page-5">
      „Valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tos pačios direktyvos 4 straipsnio „Platinimo teisė“ 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-67" title="page-5">
      „Valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį viešą jų kūrinių originalo ar jo kopijų platinimą parduodant ar kitais būdais.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2001/29 5 straipsnyje išvardyti atvejai, kai valstybės narės gali numatyti išimtis ir apribojimus išimtinėms teisėms, numatytoms tos direktyvos 2–4 straipsniuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 10 straipsnio „Taikymas laiko atžvilgiu“ 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-70" title="page-5">
      „Šios direktyvos nuostatos taikomos visiems šioje direktyvoje nurodytiems kūriniams ir kitiems objektams, kurie 2002 m. gruodžio 22 d. yra saugomi valstybių narių autorių teisių ir gretutinių teisų įstatymais arba kurie pagal šios direktyvos nuostatas arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas atitinka apsaugos kriterijus.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 2001/84/EB</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai (OL L 272, 2001, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 240) 7 straipsnio „Trečiųjų šalių piliečiai, turintys teisę gauti autorinį atlyginimą“ 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-73" title="page-5">
      „Valstybės narės numato, kad trečiųjų šalių pilietybę turintys autoriai ir pagal 8 straipsnio 2 dalį – šią teisę įgiję jų paveldėtojai naudojasi perpardavimo teise pagal šią direktyvą ir atitinkamos valstybės narės teisės aktus tik tuo atveju, jei šalies, kurios pilietybę turi autorius ar jo paveldėtojai, teisės aktai leidžia valstybių narių autorių ir jų paveldėtojų perpardavimo teisės apsaugą toje šalyje.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 2006/116/EB</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (OL L 372, 2006, p. 12) 7 straipsnio „Apsauga, taikoma trečiosioms šalims“ 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-76" title="page-6">
      „Kai kūrinio kilmės šalis pagal Berno konvenciją yra trečioji šalis, o kūrinio autorius nėra Bendrijos pilietis, valstybės narės taiko tokį pat apsaugos terminą, koks nustatytas kūrinio kilmės šalyje, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis už tą, kuris nurodytas 1 straipsnyje.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vitra gamina dizainerių sukurtus baldus, įskaitant jau mirusių sutuoktinių Jungtinių Amerikos Valstijų piliečių Charles ir Ray Eames sukurtas kėdes, ir turi intelektinės nuosavybės teises į jas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Viena iš Vitra gaminamų kėdžių yra kėdė Dining Sidechair Wood (toliau – kėdė DSW), kurią sutuoktiniai sukūrė dalyvaudami 1948 m. Niujorko Museum of Modern Art paskelbtame baldų kūrimo konkurse ir kuri nuo 1950 m. eksponuojama šiame muziejuje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kwantum valdo parduotuvių tinklą Nyderlanduose ir Belgijoje, kur prekiaujama namų apyvokos daiktais, įskaitant baldus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2014 m. Vitra konstatavo, kad Kwantum prekiavo kėde, pavadinta „Kėdė Paris“, nepaisydama, anot Vitra, jos turimų kėdės DSW autorių teisių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vitra pareiškė ieškinį Rechtbank Den Haag (Hagos apylinkės teismas, Nyderlandai), šis nusprendė, kad Kwantum nepažeidė Vitra autorių teisių Nyderlanduose ir Belgijoje ir kad prekiaudama kėdėmis Paris ji nesielgė neteisėtai. Taigi tas teismas atmetė Vitra reikalavimus ir patenkino daugumą Kwantum reikalavimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tą sprendimą panaikino Gerechtshof Den Haag (Hagos apeliacinis teismas, Nyderlandai), jis nusprendė, kad Kwantum, prekiaudama kėdėmis Paris, pažeidė Vitra autorių teises į kėdę DSW Nyderlanduose ir Belgijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Gavęs kasacinį skundą Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, mano, kad ginčas susijęs su Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies antro sakinio taikymu ir taikymo sritimi; jame, kiek tai susiję su kūriniais, kurie saugomi kilmės šalyje tik kaip pavyzdžiai ir modeliai [dizainas], be kita ko, numatyta, kad kitoje pagal šią konvenciją sukurtos Sąjungos šalyje galima reikalauti tik specialios apsaugos, kuri toje šalyje suteikiama dizainui, taip nustatant materialinio abipusiškumo patikrinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, šiuo klausimu tas teismas pažymi, kad nors Europos Sąjunga nėra Berno konvencijos šalis, ji pagal tarptautines sutartis įsipareigojo laikytis jos 1–21 straipsnių. Be to, Sąjungos teisės aktuose nėra nuostatų, susijusių su materialinio abipusiškumo patikrinimu, nurodytu šios konvencijos 2 straipsnio 7 dalies antrame sakinyje, todėl kyla klausimas, ar valstybės narės gali pačios nuspręsti, ar taikyti šį patikrinimą kūriniui, kurio kilmės šalis yra trečioji valstybė, o jo autorius – trečiosios valstybės pilietis, ar ne.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad autorių teisė į taikomojo meno kūrinį yra neatsiejama Chartijos 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės į intelektinės nuosavybės apsaugą dalis. Jis teigia, kad dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Recorded Artists Actors Performers (C‑265/19, EU:C:2020:677), kuriame Teisingumo Teismas išaiškino Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutarties, kurios šalis yra Sąjunga, nuostatą, kyla klausimas, ar pagal Sąjungos teisę, visų pirma Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, reikalaujama, kad, siekiant apriboti autorių teisių į taikomojo meno kūrinį įgyvendinimą pagal Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies antrame sakinyje numatytą materialinio abipusiškumo patikrinimą, šis apribojimas būtų numatytas įstatyme, t. y. aiškioje ir konkrečioje teisės normoje. Šiuo klausimu iš to sprendimo galima daryti išvadą, kad tik Sąjungos teisės aktų leidėjas, o ne nacionalinės teisės aktų leidėjai, turi nustatyti, ar Sąjungoje autorių teisės į taikomojo meno kūrinį gali būti apribotos taikant Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalį taikomojo meno kūriniui, kurio kilmės šalis yra trečioji valstybė, o autorius nėra Sąjungos valstybės narės pilietis, ir, jei taip, aiškiai ir tiksliai apibrėžti šį apribojimą. Tačiau pagal šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę Sąjungos teisės aktų leidėjas tokio apribojimo nenumatė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme Kwantum teigė, kad Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies antrame sakinyje nurodytas materialinio abipusiškumo patikrinimas patenka į SESV 351 straipsnio pirmos pastraipos taikymo sritį. Taigi reikia nustatyti, kiek ši nuostata gali turėti įtakos šio 2 straipsnio 7 dalies antro sakinio taikymui atsižvelgiant į su Belgijos Karalyste susijusias pretenzijas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiomis aplinkybėmis Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-89" title="page-7">
      „1. Ar šioje byloje nagrinėjama situacija patenka į materialinę Sąjungos teisės taikymo sritį?
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-90" title="page-7">
      Jei į pirmesnį klausimą būtų atsakyta teigiamai, teikiami šie klausimai:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-91" title="page-7">
      2. Ar aplinkybė, kad Chartijos 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta intelektinės nuosavybės apsauga apima autorių teises į taikomojo meno kūrinį, nulemia, jog tam, kad autorių teisių (kaip jos suprantamos pagal Direktyvą [2001/29]) į taikomojo meno kūrinį įgyvendinimas būtų apribojamas taikant materialinį abipusiškumo patikrinimą pagal Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalį, pagal Sąjungos teisę, visų pirma Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, reikia, kad šis apribojimas būtų numatytas įstatyme?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-92" title="page-8">
      3. Ar Direktyvos [2001/29] 2–4 straipsnius, taip pat Chartijos 17 straipsnio 2 dalį ir 52 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalį, reikia aiškinti taip, kad, kalbant apie taikomojo meno kūrinį, kurio kilmės šalis, kaip tai suprantama pagal Berno konvenciją, yra trečioji valstybė, o autorius nėra valstybės narės pilietis, tik Sąjungos teisės aktų leidėjas (o ne nacionalinės teisės aktų leidėjas) turi nustatyti, ar Sąjungoje gali būti apribojamas autorių teisių (kaip jos suprantamos pagal Direktyvą [2001/29]) įgyvendinimas taikant materialinį abipusiškumo patikrinimą pagal Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalį, ir, jei taip, aiškiai ir tiksliai apibrėžti šį apribojimą &lt;…&gt;?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-93" title="page-8">
      4. Ar Direktyvos [2001/29] 2–4 straipsnius, siejamus su Chartijos 17 straipsnio 2 dalimi ir 52 straipsnio 1 dalimi, reikia aiškinti taip, kad jei Sąjungos teisės aktų leidėjas nėra numatęs autorių teisių (kaip jos suprantamos pagal Direktyvą [2001/29]) į taikomojo meno kūrinį įgyvendinimo apribojimo taikant materialinį abipusiškumo patikrinimą pagal Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalį, valstybės narės negali taikyti šio patikrinimo taikomojo meno kūriniui, kurio kilmės šalis, kaip tai suprantama pagal Berno konvenciją, yra trečioji valstybė, o autorius nėra valstybės narės pilietis?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-94" title="page-8">
      5. Ar pagrindinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies (jos pirmtakės) įsigaliojimo momentą, SESV 351 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos Belgijos Karalystės atveju yra tenkinamos, todėl Belgija gali nuspręsti taikyti materialinį abipusiškumo patikrinimą pagal Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalį, visų pirma atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju kilmės šalis prie Berno konvencijos prisijungė 1989 m. gegužės 1 dieną?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prejudicinių klausimų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl priimtinumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, Kwantum teigia, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepaaiškino, kodėl „šioje byloje nagrinėjama situacija“ – sąvoka, kurią jis vartoja savo pirmajame klausime, jos neapibrėždamas – patenka į Sąjungos teisės materialinę taikymo sritį, ir kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą nėra būtinas tam, kad minėtas teismas galėtų priimti sprendimą pagrindinėje byloje, todėl jo pateikti klausimai yra hipotetiniai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją SESV 267 straipsnyje numatytas procesas yra Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, suteikianti Teisingumo Teismui galimybę pateikti nacionaliniams teismams Sąjungos teisės išaiškinimą, būtiną priimti sprendimams tų teismų nagrinėjamose bylose (2023 m. balandžio 27 d. Sprendimo Castorama Polska ir Knor, C‑628/21, EU:C:2023:342, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu svarbu priminti, kad, vykstant šiai procedūrai, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes turi įvertinti, ar reikia pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Vadinasi, iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu. Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atmesti nacionalinio teismo pateiktą prašymą tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2023 m. balandžio 27 d. Sprendimo Castorama Polska ir Knor, C‑628/21, EU:C:2023:342, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad siekiant pateikti tokį Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris būtų naudingas nacionaliniam teismui, būtina, kad šis apibrėžtų pateikiamų klausimų faktines aplinkybes ir teisinį pagrindą arba bent paaiškintų šiuos klausimus pagrindžiančias faktines prielaidas. Be to, prašyme priimti prejudicinį sprendimą turi būti nurodytos tikslios priežastys, dėl kurių nacionalinis teismas kelia Sąjungos teisės aiškinimo klausimus ir mano, kad būtina Teisingumo Teismui pateikti prejudicinį klausimą (2023 m. balandžio 27 d. Sprendimo Castorama Polska ir Knor, C‑628/21, EU:C:2023:342, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju iš šio sprendimo 28–30 punktuose pateiktų argumentų matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai išdėstė pagrindinės bylos teisines ir faktines aplinkybes, o pirmuoju prejudiciniu klausimu konkrečiai siekiama nustatyti, ar jis patenka į Sąjungos teisės materialinę taikymo sritį. Be to, iš tų pačių punktų matyti, kad tas teismas pakankamai teisiškai išsamiai išdėstė motyvus, dėl kurių jam kilo abejonių dėl tam tikrų nuostatų išaiškinimo, kuris, jo manymu, yra būtinas, kad galėtų priimti sprendimą, todėl negalima teigti, kad prašomas išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos dalyku arba kad iškelta problema yra hipotetinė. Šiomis aplinkybėmis šio sprendimo 34 punkte priminta svarbos prezumpcija negali būti paneigta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, savo rašytinėse pastabose Kwantum ir Nyderlandų vyriausybė teigė, kad klausimai, kuriuos turi išspręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagrindinėje byloje, susiję tik su Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalimi ir 5 straipsnio 1 dalimi, todėl Teisingumo Teismui nereikia aiškinti jokios Sąjungos teisės nuostatos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Su tokiu argumentu, kuris iš esmės susijęs su būtinumu priimti prejudicinį sprendimą, kad būtų galima priimti sprendimą pagrindinėje byloje, negalima sutikti. Iš tiesų, kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia, ar pagal Sąjungos teisę, visų pirma Direktyvą 2001/29, siejamą su reikšmingomis Chartijos nuostatomis, ir SESV 351 straipsnį nacionaliniam teismui draudžiama pagrindinėje byloje taikyti Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto šis klausimas susijęs su iškeltų klausimų esme.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, kaip teisingai pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nors Sąjunga nėra Berno konvencijos susitariančioji šalis, pagal ATS, kurios šalis ji yra, 1 straipsnio 4 dalį (2018 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Levola Hengelo, C‑310/17, EU:C:2018:899, 38 punktas ir 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Cofemel, C‑683/17, EU:C:2019:721, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir pagal TRIPS sutarties 9 straipsnį ji privalo laikytis šios konvencijos 1–21 straipsnių, todėl ši konvencija Sąjungoje veikia netiesiogiai (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 15 d. Sprendimo SCF, C‑135/10, EU:C:2012:140, 50 punktą ir 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Atresmedia Corporación de Medios de Comunicación, C‑147/19, EU:C:2020:935, 36 punktą), o Teisingumo Teismui gali tekti išaiškinti šias nuostatas (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Infopaq International, C‑5/08, EU:C:2009:465, 34 punktą; 2017 m. kovo 16 d. Sprendimo AKM, C‑138/16, EU:C:2017:218, 21 ir 44 punktus ir 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Cofemel, C‑683/17, EU:C:2019:721, 42 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad prejudiciniai klausimai yra priimtini.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl esmės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma siekia išsiaiškinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad pagrindinė byla susijusi su Vitra Nyderlandų teismuose pareikštu ieškiniu, kuriuo ši bendrovė prašo Nyderlanduose ir Belgijoje apsaugoti autorių teises į Jungtinių Amerikos Valstijų piliečių sukurtą ir šioje trečiojoje valstybėje pagamintą kėdę DSW, kurios klastotėmis prekiavo Kwantum.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip matyti iš Direktyvos 2001/29 1 straipsnio 1 dalies, ši direktyva reglamentuoja teisinę autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą vidaus rinkoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip savo išvados 31 ir 33 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, minėtos direktyvos taikymo sritis apibrėžta ne pagal kūrinio kilmės šalies ar autoriaus pilietybės kriterijų, bet darant nuorodą į vidaus rinką, kuri atitinka ESS 52 straipsnyje įtvirtintą Sutarčių teritorinę taikymo sritį. Atsižvelgiant į SESV 355 straipsnį, šią taikymo sritį sudaro valstybių narių teritorijos (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Recorded Artists Actors Performers, C‑265/19, EU:C:2020:677, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, pagal Direktyvos 2001/29 10 straipsnio 1 dalį šios direktyvos, kuria suderinami tam tikri autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje aspektai, nuostatos taikomos visiems joje nurodytiems saugomiems kūriniams ir kitiems objektams, kurie jos perkėlimo į nacionalinę teisę dieną atitinka apsaugos kriterijus pagal jos nuostatas. Darytina išvada, kad ši direktyva gali būti taikoma pagrindinėje byloje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punkte ir 3 straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžtos išimtinės teisės atgaminti ir viešai paskelbti kūrinius, kuriomis naudojasi autorių teisių turėtojai Sąjungoje, nes šios nuostatos sudaro suderintą teisinę sistemą, pagal kurią užtikrinama aukštas ir vienodas teisių atgaminti ir viešai paskelbti apsaugos lygis, ir jos yra priemonės, kuriomis visiškai suderinamas jose nurodytų teisių materialinis turinys (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Funke Medien NRW, C‑469/17, EU:C:2019:623, 35–38 punktus). Be to, kiek tai susiję su Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalimi, iš jos formuluotės matyti, kad ši nuostata taip pat nedviprasmiškai apibrėžia joje nurodytą išimtinę teisę į viešą platinimą, nes ši priemonė, kaip ir minėtos nuostatos, visiškai suderina joje nurodytos teisės materialinį turinį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl klausimo, ar šios nuostatos taikomos tokiam taikomojo meno objektui, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamai kėdei DSW, reikia pridurti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog tam, kad toks objektas galėtų būti laikomas „kūriniu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2001/29, reikia, kad būtų įvykdytos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirma, atitinkamas objektas turi būti originalus, t. y. jis yra individualus jo autoriaus intelekto kūrinys. Antra, pagal Direktyvą 2001/29 „kūriniu“ gali būti laikomi elementai, kurie yra tokios intelektinės kūrybos išraiška (2018 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Levola Hengelo, C‑310/17, EU:C:2018:899, 35–37 punktai ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kai taikomojo meno objektas turi pirmesniame šio sprendimo punkte nurodytų savybių ir dėl to jis yra kūrinys, jam pagal šią direktyvą turi būti taikoma autorių teisių apsauga (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Cofemel, C‑683/17, EU:C:2019:721, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad jeigu tenkinamos Direktyvoje 2001/29 numatytos materialinės sąlygos, konkrečiai kalbant, jeigu toks taikomojo meno objektas, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, gali būti laikomas „kūriniu“, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, taikomos šios direktyvos nuostatos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad situacija, kai bendrovė remiasi autorių teisių apsauga taikomojo meno objektui, kuriuo prekiaujama valstybėje narėje, jeigu jis gali būti laikomas „kūriniu“ pagal Direktyvą 2001/29, patenka į Sąjungos teisės materialinę taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo–ketvirtojo klausimų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal suformuotą jurisprudenciją nacionaliniams teismams ir Teisingumo Teismui bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, pastarasis teismas nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išspręsti jo nagrinėjamą bylą. Tokiu atveju Teisingumo Teismas prireikus turi performuluoti jam pateiktus klausimus. Šiuo aspektu jis turi iš visos nacionalinio teismo pateiktos informacijos ir, be kita ko, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies, atrinkti Sąjungos teisės klausimus, aiškintinus atsižvelgiant į bylos dalyką (2024 m. balandžio 30 d. Sprendimo M. N. (EncroChat) C‑670/22, EU:C:2024:372, 78 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip savo išvados 22 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje ginčijamus veiksmus sudaro Kwantum vykdoma prekyba daiktais, t. y. kėdės kopijomis, pažeidžiant Vitra turimas autorių teises, todėl taikytini Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punktas ir 4 straipsnio 1 dalis, kuriais kūrinio autoriui suteikiamos atitinkamai išimtinės teisės atgaminti ir platinti šį kūrinį. Vis dėlto nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra nieko, kas rodytų, kad tokie veiksmai gali būti laikomi kūrinio viešu paskelbimu, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad antruoju–ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punktas ir 4 straipsnio 1 dalis, siejami su Chartijos 17 straipsnio 2 dalimi ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama valstybėms narėms taikyti Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies antrame sakinyje numatytą materialinio abipusiškumo patikrinimą taikomojo meno kūriniui, kurio kilmės šalis yra trečioji valstybė, o jo autorius – trečiosios valstybės pilietis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, reikia nustatyti, pirma, ar minėtos nuostatos taikomos taikomojo meno kūriniui, kurio kilmės šalis yra trečioji valstybė arba kurio autorius yra trečiosios valstybės pilietis, ir, antra, ar pagal šias nuostatas draudžiama nacionalinėje teisėje taikyti Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies antrame sakinyje numatytą materialinio abipusiškumo patikrinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma svarbu priminti, kad Sąjungos teisės nuostatoje, kurioje nėra aiškios nuorodos į valstybių narių teisę dėl jos prasmės ar apimties, vartojamos sąvokos paprastai visoje Sąjungoje turi būti aiškinamos autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant į šios nuostatos tekstą, kontekstą ir teisės aktu, kuriame ji įtvirtinta, siekiamus tikslus (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Recorded Artists Actors Performers, C‑265/19, EU:C:2020:677, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punkto ir 4 straipsnio 1 dalies formuluotės reikia pažymėti, kad pagal šias nuostatas valstybės narės nustato autoriams išimtines teises leisti arba uždrausti, pirma, tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai ar nuolat bet kuriuo būdu ir bet kuria forma atgaminti visus savo kūrinius ar jų dalis ir, antra, viešai platinti jų kūrinių originalus ar jų kopijas parduodant ar kitais būdais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad šiose nuostatose aiškiai nenurodyta, ar jose įtvirtinta sąvoka „kūrinys“ apima taikomojo meno kūrinį, kurio kilmės šalis yra trečioji valstybė, ir ar jose nustatyta sąvoka „autorius“ apima tokio kūrinio autorių, kuris yra trečiosios valstybės pilietis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kaip pažymėta šio sprendimo 48 ir 49 punktuose, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog tam, kad objektas galėtų būti laikomas „kūriniu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2001/29, jam turi būti taikoma autorių teisių apsauga pagal šią direktyvą, nes joje, be kita ko, nenumatyta jokios sąlygos, susijusios su nagrinėjamo kūrinio kilmės šalimi arba jo autoriaus pilietybe.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiek tai susiję su šių nuostatų kontekstu, pirma, atsižvelgiant į tai, kas matyti iš šio sprendimo 44 ir 45 punktų, reikia konstatuoti, kad apibrėždamas Direktyvos 2001/29 taikymo sritį pagal teritorinį kriterijų Sąjungos teisės aktų leidėjas neišvengiamai atsižvelgė į visus kūrinius, kuriuos prašoma apsaugoti Sąjungos teritorijoje, nepaisant šių kūrinių kilmės šalies ar jų autoriaus pilietybės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, reikia pažymėti, kad tam tikruose suderintuose autorių teisių teisės aktuose numatyta speciali tvarka kūriniams, kurių kilmės šalis, kaip tai suprantama pagal Berno konvenciją, yra trečioji valstybė, o autorius nėra valstybės narės pilietis. Taigi Direktyvoje 2006/116, visų pirma jos 7 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad autorių teisių apsauga, kuri valstybėse narėse suteikiama tokiems kūriniams, pasibaigia tą dieną, kai baigiasi kūrinio kilmės šalyje suteiktos apsaugos terminas, bet šis terminas negali būti ilgesnis už šioje direktyvoje numatytą terminą. Tačiau, kaip pažymi Vitra, tokia tvarka, kuri konkrečiai susijusi su autorių ir kūrinių, kurių kilmės šalis yra trečioji valstybė, apsauga, netektų prasmės, jei nagrinėjamų kūrinių apsauga nebūtų užtikrinta pagal Direktyvą 2001/29.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pažymėtina, kad šio sprendimo 60 punkte pateiktas aiškinimas atitinka Direktyva 2001/29 siekiamus tikslus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu, pirma, kaip nurodyta šios direktyvos 6 konstatuojamojoje dalyje, siekiama, be kita ko, išvengti pastebimų apsaugos skirtumų, taigi ir intelektinę nuosavybę apimančių ar ja grindžiamų paslaugų ir prekių laisvo judėjimo apribojimų, dėl kurių suirtų vidaus rinka ir teisės aktų darna, o pagal tos pačios direktyvos 9 konstatuojamąją dalį bet koks autorių teisių derinimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga. Vis dėlto tokio tikslo būtų nepaisoma, jei Direktyvoje 2001/29 Sąjungoje būtų reglamentuojama tik tų kūrinių, kurie yra sukurti valstybėje narėje arba kurių autorius yra valstybės narės pilietis, autorių teisių apsauga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, Direktyvos 2001/29 15 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad ja taip pat siekiama įgyvendinti tam tikrus iš ATS kylančius tarptautinius įsipareigojimus. Šiuo klausimu pagal TRIPS sutarties 9 straipsnio 1 dalį ir ATS 1 straipsnio 4 dalį Sąjunga turi laikytis Berno konvencijos 1–21 straipsnių, kaip nurodyta šio sprendimo 40 punkte, ir jos priedo. Vis dėlto iš šios konvencijos 5 straipsnio 1 dalies matyti, kad pagal šią konvenciją sukurtos Sąjungos šalyse, išskyrus kūrinio kilmės šalį, tos pačios konvencijos saugomų kūrinių autoriai naudojasi tomis teisėmis, kurias tų šalių atitinkami įstatymai jų piliečiams dabar suteikia arba ateityje gali suteikti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, kaip savo išvados 30 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tarptautiniams Sąjungos įsipareigojimams, įgyvendinamiems pagal Direktyva 2001/29 intelektinės nuosavybės srityje, prieštarautų tai, jei šia direktyva būtų derinamos autorių teisės, kiek jos susiję su kūriniais, kurių kilmės šalis yra valstybė narė arba kurių autorius yra valstybės narės pilietis, paliekant valstybių narių vidaus teisei nustatyti teisinį režimą, taikytiną kūriniams, kurių kilmės šalis yra trečioji valstybė arba kurių autorius yra trečiosios valstybės pilietis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi reikia manyti, kad Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punktas ir 4 straipsnio 1 dalis taikomi taikomojo meno kūriniams, kurių kilmės šalys yra trečiosios valstybės, o jų autoriai – tokių šalių piliečiai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl klausimo, ar pagal šias nuostatas draudžiama valstybėms narėms nacionalinėje teisėje taikyti Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies antrame sakinyje numatytą materialinio abipusiškumo patikrinimą taikomojo meno kūriniui, kurio kilmės šalis yra trečioji valstybė, o jo autorius – trečiosios valstybės pilietis, šio sprendimo 57 punkte priminta, kad pagal Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punktą ir 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės autoriams numato išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti ir viešai platinti jų kūrinius. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo pirmesnio punkto, šios nuostatos taikomos taikomojo meno kūriniams, kurių kilmės šalis yra trečiosios valstybės, o jų autoriai – tokių valstybių piliečiai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, jei valstybė narė taikytų šį materialinio abipusiškumo patikrinimą, tai ne tik prieštarautų minėtų nuostatų formuluotei, kaip savo išvados 53 punkte nurodė generalinis advokatas, bet ir keltų abejonių dėl šios direktyvos tikslo – suderinti autorių teises vidaus rinkoje. Iš tiesų taikant minėtą patikrinimą taikomojo meno kūriniai, kurių kilmės šalis yra trečiosios valstybės, skirtingose valstybėse narėse būtų vertinami skirtingai, remiantis valstybės narės ir trečiosios valstybės abipusiai taikomomis sutarčių teisės nuostatomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, bet kuriuo atveju, kadangi šio sprendimo 66 punkte nurodytos intelektinės nuosavybės teisės saugomos pagal Chartijos 17 straipsnio 2 dalį, bet koks šių teisių įgyvendinimo apribojimas pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį turi būti numatytas įstatyme ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, jog tai, kad valstybė narė taiko Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies antrame sakinyje įtvirtintą materialinio abipusiškumo patikrinimą, gali reikšti tokį apribojimą, nes dėl tokio taikymo iš galimo šių teisių turėtojo gali būti atimta galimybė naudotis šiomis teisėmis ir jas įgyvendinti vidaus rinkos dalyje, t. y. šią sąlygą taikančios valstybės narės teritorijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip matyti iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies, toks apribojimas turi būti numatytas įstatyme.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad, kai Sąjungos teisės norma suderinama autorių teisių apsauga, tik Sąjungos teisės aktų leidėjas, o ne nacionalinės teisės aktų leidėjai, turi nuspręsti, ar tikslinga Sąjungoje apriboti šios teisės suteikimą kūriniams, kurių kilmės šalis yra trečioji valstybė, o jų autorius – trečiosios valstybės pilietis (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Recorded Artists Actors Performers, C‑265/19, EU:C:2020:677, 88 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priimdamas Direktyvą 2001/29 Sąjungos teisės aktų leidėjas laikomas įgyvendinęs kompetenciją, kuri atitinkamoje srityje anksčiau buvo suteikta valstybėms narėms. Taigi šios direktyvos taikymo srityje Sąjunga turi būti laikoma pakeitusia valstybes nares, kurios nebėra kompetentingos įgyvendinti reikšmingas Berno konvencijos nuostatas (2012 m. balandžio 26 d. Sprendimo DR ir TV2 Danmark, C‑510/10, EU:C:2012:244, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju, kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 40 punkte, nei Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punkte, nei 4 straipsnio 1 dalyje, nei jokioje kitoje jos nuostatoje pagal šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę nėra tokio apribojimo, koks nurodytas šio sprendimo 70 punkte.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, neginčijama, kad Direktyva 2001/29 iš tiesų siekiama suderinti tik tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių aspektus, ir daugelyje jos nuostatų taip pat atsispindi Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo siekis suteikti valstybėms narėms tam tikrą diskreciją įgyvendinant šią direktyvą (2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Funke Medien NRW, C‑469/17, EU:C:2019:623, 34 punktas ir 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Spiegel Online, C‑516/17, EU:C:2019:625, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad Direktyvos 2001/29 5 straipsnyje pateiktas šios direktyvos 2–4 straipsniuose numatytų išimtinių teisių išimčių ir apribojimų sąrašas yra baigtinis, antraip būtų pakenkta šia direktyva pasiektam autorių teisių ir gretutinių teisių suderinimo veiksmingumui ir siekiamam teisinio saugumo tikslui, taip pat nuoseklumo reikalavimui įgyvendinant šias išimtis ir apribojimus (2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Funke Medien NRW, C‑469/17, EU:C:2019:623, 56, 62 ir 63 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Tačiau pagal šiuo metu galiojančią Sąjungos teisę šiame 5 straipsnyje nėra tokio apribojimo, koks numatytas Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies antrame sakinyje nustatyto materialinio abipusiškumo patikrinimo atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi šiuo klausimu Direktyva 2001/29 skiriasi nuo kitų autorių teisių derinimo priemonių, kurias Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė vadovaudamasis šios konvencijos nuostatomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai kalbant, minėtoje konvencijoje, be kita ko, numatytos ribotos išimtys, susijusios su taikomojo meno kūriniais, apsaugos trukme ir perpardavimo teise, pagal kurias šios konvencijos šalys gali taikyti materialinio abipusiškumo patikrinimą, todėl pagal šios konvencijos 5 straipsnio 1 dalį jos neprivalo taikyti nacionalinio režimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė taikyti materialinio abipusiškumo patikrinimą, pirma, Direktyvos 2006/116 7 straipsnio 1 dalyje, kiek tai susiję su apsaugos trukme, ir, antra, Direktyvos 2001/84 7 straipsnio 1 dalyje, kiek tai susiję su perpardavimo teise, remdamasis Berno konvencijos 7 straipsnio 8 dalimi ir 14b straipsnio 2 dalimi jis nei į Direktyvą 2001/29, nei į jokią kitą Sąjungos teisės nuostatą vis dėlto neįtraukė šios direktyvos 2 straipsnio a punkte ir 4 straipsnio 1 dalyje autoriams suteiktų išimtinių teisių apribojimo, susijusio su tokiu materialinio abipusiškumo patikrinimu, koks numatytas Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies antrame sakinyje. Šiuo klausimu, kaip nurodyta šio sprendimo 72 punkte, tik Sąjungos teisės aktų leidėjas, o ne nacionalinės teisės aktų leidėjai, pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį Sąjungos teisės aktuose turi numatyti, ar reikia apriboti šio 2 straipsnio a punkte ir 4 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių suteikimą Sąjungoje (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Recorded Artists Actors Performers, C‑265/19, EU:C:2020:677, 88 ir 91 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį–ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti: Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punktas ir 4 straipsnio 1 dalis, siejami su Chartijos 17 straipsnio 2 dalimi ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinami taip, kad remiantis šiuo metu galiojančia Sąjungos teise pagal juos draudžiama valstybėms narėms taikyti Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies antrame sakinyje numatytą materialinio abipusiškumo patikrinimą taikomojo meno kūriniui, kurio kilmės šalis yra trečioji valstybė, o jo autorius – trečiosios valstybės pilietis. Pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį tik Sąjungos teisės aktų leidėjas turi Sąjungos teisės aktuose numatyti, ar 2 straipsnio a punkte ir 4 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių suteikimas Sąjungoje turi būti ribojamas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl penktojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Penktuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar SESV 351 straipsnio pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad pagal ją valstybė narė, nukrypdama nuo Sąjungos teisės nuostatų, gali taikyti Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies antrame sakinyje nurodytą materialinio abipusiškumo patikrinimą kūriniui, kurio kilmės šalis – Jungtinės Amerikos Valstijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV 351 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad sutarčių nuostatos neturi paveikti teisių ir pareigų, kylančių iš susitarimų, sudarytų iki 1958 m. sausio 1 d. arba stojančiųjų valstybių atveju – iki įstojimo dienos, tarp vienos ar keleto valstybių narių ir vienos ar keleto trečiųjų šalių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, Berno konvencija turi tarptautinio susitarimo, kaip jis suprantamas pagal SESV 351 straipsnį, požymių (2012 m. vasario 9 d. Sprendimo Luksan, C‑277/10, EU:C:2012:65, 58 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV 351 straipsnio pirmos pastraipos tikslas – pagal tarptautinės teisės principus nurodyti, kad sutarties galiojimas neturi poveikio atitinkamos valstybės narės įsipareigojimui paisyti trečiosios valstybės teisių, kylančių iš anksčiau sudaryto susitarimo, ir atitinkamų įsipareigojimų vykdymui (2012 m. vasario 9 d. Sprendimo Luksan, C‑277/10, EU:C:2012:65, 61 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į antrąjį–ketvirtąjį klausimus, reikia manyti, kad valstybės narės nebegali remtis teise taikyti Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies antrame sakinyje numatytą materialinio abipusiškumo patikrinimą, net jei ši konvencija įsigaliojo iki 1958 m. sausio 1 dienos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, jei pagal iki įstojimo į Sąjungą sudarytą tarptautinį susitarimą valstybei narei leidžiama, kaip šiuo atveju, imtis Sąjungos teisei prieštaraujančios priemonės, tačiau neįpareigojant to daryti, valstybė narė turi susilaikyti nuo tokios priemonės priėmimo (1995 m. kovo 28 d. Sprendimo Evans Medical ir Macfarlan Smith, C‑324/93, EU:C:1995:84, 32 punktas ir 2012 m. vasario 9 d. Sprendimo Luksan, C‑277/10, EU:C:2012:65, 62 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, tuo atveju, kai dėl Sąjungos teisės raidos teisėkūros priemonė, kurią valstybė narė priėmė remdamasi ankstesniu tarptautinio susitarimu suteikta galimybe, prieštarauja šiai teisei, atitinkama valstybė narė negali remtis šiuo susitarimu, siekdama išvengti pagal Sąjungos teisę vėliau atsiradusių įsipareigojimų (2012 m. vasario 9 d. Sprendimo Luksan, C‑277/10, EU:C:2012:65, 63 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia pridurti, kad nagrinėjamu atveju Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalies pirmu sakiniu šios konvencijos šalims suteikiama diskrecija, be kita ko, numatant, kad pagal šią konvenciją sukurtos Sąjungos šalių teisės aktuose turi būti reglamentuojama su taikomojo meno kūriniais ir pramoniniu dizainu susijusių įstatymų taikymo sritis ir šių kūrinių bei dizaino apsaugos sąlygos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip savo išvados 59–62 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, pirma, iš šios nuostatos formuluotės nematyti, kad pagal ją valstybei, kuri yra Berno konvencijos šalis, draudžiama autorių teisėmis apsaugoti taikomojo meno kūrinį, kuris savo kilmės šalyje saugomas tik pagal specialią tvarką kaip dizainas. Antra, toks draudimas prieštarautų šios konvencijos tikslui užtikrinti autoriams apsaugą už jų kūrinių kilmės šalies ribų; šio tikslo siekiama taikant „nacionalinio režimo“ principą ir atsižvelgiant į iš šios konvencijos materialinių nuostatų kylantį minimalų apsaugos lygį. Galiausiai, trečia, bet kuriuo atveju iš minėtos konvencijos 19 straipsnio aiškiai matyti, kad jos nuostatos neužkerta kelio reikalauti taikyti platesnes nuostatas, įtvirtintas valstybės, šios konvencijos šalies, teisės aktuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis valstybė narė negali remtis Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalimi, kad išvengtų įsipareigojimų pagal Direktyvą 2001/29.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į penktąjį klausimą reikia atsakyti: SESV 351 straipsnio pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad pagal ją valstybė narė, nukrypdama nuo Sąjungos teisės nuostatų, negali taikyti Berno konvencijos 2 straipsnio 7 dalyje antrame sakinyje nurodyto materialinio abipusiškumo patikrinimo kūriniui, kurio kilmės šalis – Jungtinės Amerikos Valstijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl bylinėjimosi išlaidų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C41DispositifIntroduction" id="para-163" title="page-18">
      Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Situacija, kai bendrovė remiasi autorių teisių apsauga taikomojo meno objektui, kuriuo prekiaujama valstybėje narėje, jeigu jis gali būti laikomas „kūriniu“, kaip jis suprantamas pagal 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, patenka į Sąjungos teisės materialinę taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punktas ir 4 straipsnio 1 dalis, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalimi ir 52 straipsnio 1 dalimi,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-166" title="page-18">
      turi būti aiškinami taip:
    </p>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-167" title="page-19">
      remiantis šiuo metu galiojančia Sąjungos teise pagal juos draudžiama valstybėms narėms taikyti 1886 m. rugsėjo 9 d. Berne pasirašytos Konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (1971 m. liepos 24 d. Paryžiaus aktas) su pakeitimais, padarytais 1979 m. rugsėjo 28 d., 2 straipsnio 7 dalies antrame sakinyje numatytą materialinio abipusiškumo patikrinimą taikomojo meno kūriniui, kurio kilmės šalis yra trečioji valstybė, o jo autorius – trečiosios valstybės pilietis. Pagal Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalį tik Sąjungos teisės aktų leidėjas turi Sąjungos teisės aktuose numatyti, ar 2 straipsnio a punkte ir 4 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių suteikimas Sąjungoje turi būti ribojamas.
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV 351 straipsnio pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad pagal ją valstybė narė, nukrypdama nuo Sąjungos teisės nuostatų, negali taikyti 1886 m. rugsėjo 9 d. Berne pasirašytos Konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (1971 m. liepos 24 d. Paryžiaus aktas) su pakeitimais, padarytais 1979 m. rugsėjo 28 d., 2 straipsnio 7 dalyje antrame sakinyje nurodyto materialinio abipusiškumo patikrinimo kūriniui, kurio kilmės šalis – Jungtinės Amerikos Valstijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <div class="signatures">
<p class="C77Signatures" id="para-169" title="page-19">
<span class="signatory">Parašai.</span>
</p>
</div>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">*</a>
</span>) Proceso kalba: nyderlandų.</p>
</body>
</html>
