Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. spalio 22 d.(*)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Žemės ūkis – Gyvi augalai ir gėlininkystės produktai – Direktyva 98/56/EB – Prekyba dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga – 2 straipsnio 3 punktas – Sąvokos „prekyba“ ir „turėjimas“ – Sodinimo ir auginimo neįtraukimas – 3 straipsnio 1 dalis – Draudimas prekiauti dauginamąja medžiaga, neatitinkančia šios direktyvos reikalavimų – 3 straipsnio 2 dalies c punktas – Nuostata, leidžianti nukrypti siekiant išsaugoti genetinę įvairovę – Taikymo sritis – 3 straipsnio 3 dalis – Šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo taisyklės – Neprivalomasis pobūdis – Tokių taisyklių nebuvimas Europos Sąjungos lygmeniu “
Byloje C‑33/25
dėl College van Beroep voor het bedrijfsleven (Apeliacinis administracinis ekonominis teismas, Nyderlandai) 2025 m. sausio 21 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2025 m. sausio 21 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
T V.O.F.
prieš
Stichting Bloembollenkeuringsdienst
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. Lycourgos, teisėjai N. Fenger, S. Rodin, O. Spineanu-Matei ir N. Piçarra (pranešėjas),
generalinis advokatas M. Szpunar,
posėdžio sekretorius C. Di Bella, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2026 m. kovo 5 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– T V.O.F., atstovaujamos advocaat R. de Bondt,
– Stichting Bloembollenkeuringsdienst, atstovaujamo direktoriaus E. K. Pinxterhuis,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos P. P. Huurnink ir J. Langer,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos E. Leftheriotou ir A.‑E. Vasilopoulou,
– Europos Komisijos, atstovaujamos G. Koleva ir M. ter Haar,
susipažinęs su 2026 m. birželio 4 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/56/EB dėl prekybos dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga (OL L 226, 1998, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 23 t., p. 363), iš dalies pakeistos 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 652/2014 (OL L 189, 2014, p. 1) (toliau – Direktyva 98/56), 2 straipsnio 3 punkto, 3 straipsnio 2 dalies c punkto, 3 straipsnio 3 dalies ir 10 konstatuojamosios dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Nyderlanduose įsteigtos tikrosios ūkinės bendrijos T V.O.F. ir Stichting Bloembollenkeuringsdienst (Gėlių svogūnėlių sertifikavimo fondas, Nyderlandai; toliau – BKD) ginčą dėl Tuchtgerecht voor de Bloembollensector (Gėlių svogūnėlių sektoriaus drausmės teismas, Nyderlandai) (toliau – drausmės teismas) sprendimo teisėtumo; jame ji konstatavo, kad pasodinusi iš dalies virusu užkrėstų svogūnėlių partijas ši bendrija pažeidė, be kita ko, Direktyvos 98/56 3 straipsnio 1 dalį bei 5 straipsnio 4 dalį, ir skyrė jai baudą.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 98/56 3 ir 8–10 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„3) kadangi nustačius suderintus reikalavimus Bendrijos lygiu bus užtikrinta, kad pirkėjai visoje [Europos] Bendrijoje gautų sveiką ir geros kokybės dauginamąją medžiagą;
<...>
8) kadangi dekoratyvinių augalų tiekėjų pareiga yra visų pirma užtikrinti, kad jų produktai atitiktų šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus;
9) kadangi valstybių narių kompetentingos institucijos, vykdydamos kontrolę ir patikrinimus, turėtų užtikrinti, kad tiekėjai laikytųsi šių reikalavimų;
10) kadangi turėtų būti nustatytos Bendrijos kontrolės priemonės, norint užtikrinti, kad šioje direktyvoje nustatyti standartai būtų vienodai taikomi visose valstybėse narėse;
<...>“
4 Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Ši direktyva taikoma prekybai dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga ir dekoratyviniais augalais Bendrijoje <...> “
5 Šios direktyvos 2 straipsnyje buvo įtvirtintos tokios sąvokų apibrėžtys:
„<...>
1) „Dauginamoji medžiaga“ – tai augalinė medžiaga, skirta:
– dekoratyviniams augalams dauginti arba
– dekoratyviniams augalams auginti; tačiau, kai dauginama iš viso augalo šis apibrėžimas taikomas tiek, kiek naujas dekoratyvinis augalas yra skirtas tolesnei prekybai.
„Dauginimas“ – tai reprodukcija vegetatyviniu ar kitais būdais.
2) „Tiekėjas“ – tai juridinis ar fizinis asmuo, profesionaliai užsiimantis dauginamosios medžiagos prekyba ar importu.
3) „Prekyba“ – [t]ai ti[e]kėjo vykdomas pardavimas ar pristatymas kitam asmeniui. „Pardavimas“ – turėjimas, demonstravimas ketinant parduoti, pasiūlyti pirkti.
<...>
5) „Partija“ – tai vienos prekės vienetų, kuriuos galima identifikuoti pagal jų vienalytę sudėtį ir kilmę, skaičius.“
6 Šios direktyvos 3 straipsnis suformuluotas taip:
„1. Tiekėjai gali prekiauti dauginamąja medžiaga tik tada, jei ji atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus.
2. 1 dalis netaikoma dauginamajai medžiagai, skirtai:
a) bandymams ar mokslo tikslams;
b) selekciniam darbui;
arba
c) genetinės įvairovės išsaugojimui.
3. Išsamios 2 dalies taikymo taisyklės gali būti priimtos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.“
7 Direktyvos 98/56 5 straipsnyje numatyta:
„1. Nepažeidžiant 1 ir 4 straipsnio nuostatų, prekiaujant dauginamąja medžiaga:
– bent jau apžiūrint ją išoriškai, iš esmės neturi būti jokių kokybę menkinančių kenksmingų organizmų, ar kokių nors jų ženklų arba požymių, mažinančių naudingumą,
<...>
2. Dauginamoji medžiaga, kuri, remiantis išoriniais ženklais ar požymiais, iš esmės yra užkrėsta kenksmingais organizmais, atitinkamai apdorojama ir prireikus pašalinama.
<...>
4. Gėlių svogūnėliams taip pat taikomi šie reikalavimai:
– dauginamoji medžiaga gaunama tiesiogiai iš medžiagos, kuri kultūrai augant buvo patikrinta ir joje iš esmės nerasta kenksmingų organizmų ir ligų arba jų ženklų ar požymių.
<...>“
8 Šios direktyvos 7 straipsnyje nurodyta:
„1. Tiekėjai, auginantys dauginamąją medžiagą:
– nustato kritinius auginimo proceso taškus, kurie daro įtaką medžiagos kokybei, ir atlieka jų monitoringą,
– saugo informaciją apie pirmojoje įtraukoje numatytą monitoringą, kurią pareikalavus pateiktų atsakingai oficialiai įstaigai patikrinti,
– prireikus ima bandinius, būtinus tyrimui laboratorijoje, turinčioje tinkamus įrenginius ir kompetenciją,
– užtikrina, kad auginimo metu dauginamosios medžiagos partijos būtų laikomos atskirai.
2. Jeigu tiekėjo, užsiimančio dauginamosios medžiagos auginimu, patalpose atsiranda kenksmingų organizmų, [nustatytų remiantis 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/2031 dėl apsaugos nuo augalų kenkėjų priemonių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (OL L 317, 2016, p. 4)] arba priemonėse, nustatytose pagal 5 straipsnio 5 dalį, tiekėjas apie tai praneša atsakingai oficialiai įstaigai ir vykdo visas tos institucijos numatytas priemones.
<...>“
9 Šios direktyvos 8 straipsnio 3 dalis suformuluota taip:
„17 straipsnyje nurodyta tvarka nustatomi reikalavimai etiketei ar dokumentui, nurodytam 2 dalyje. <...> Ta pačia tvarka gali būti nustatomi reikalavimai dėl dauginamosios medžiagos pakavimo.“
10 Šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Valstybės narės reikalauja, kad tiekėjai imtųsi visų priemonių, reikalingų garantuoti, jog būtų laikomasi šios direktyvos reikalavimų. Šiuo tikslu valstybės narės garantuoja, kad dauginamoji medžiaga bus oficialiai tikrinama:
– atliekant bent jau atsitiktinius patikrinimus ir
– bent patikrinant, kaip medžiaga parduodama asmenims, kurie yra profesionalūs dekoratyvinių augalų ir dauginamosios medžiagos augintojai ir pardavėjai,
kad būtų atlikta reikalavimų atitikties patikra. Valstybė narė taip pat gali imti bandinius atitikčiai patikrinti. Vykdydamos priežiūrą ir monitoringą, oficialios atsakingos įstaigos bet kuriuo pagrįstu metu gali lengvai patekti į visas tiekėjo įmonės vietas.
<...>“
11 Direktyvos 98/56 13 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„Jeigu nustatoma, kad konkretaus tiekėjo parduodama dauginamoji medžiaga neatitinka šios direktyvos reikalavimų, suinteresuotoji valstybė narė užtikrina, kad tiekėjo atžvilgiu būtų imtasi atitinkamų veiksmų.“
12 Šios direktyvos 14 straipsnio 4 dalis suformuluota taip:
„17 straipsnyje minima tvarka [Europos] Komisija imasi būtinų priemonių lyginamiesiems tyrimams ir bandymams atlikti. <...>“
13 Šios direktyvos 15 straipsnyje nurodyta:
„Prekybai dauginamąja medžiaga, atitinkančia šios direktyvos reikalavimus, netaikomi jokie kiti apribojimai dėl tiekėjo, kokybės, augalų sveikatos, ženklinimo ar pakavimo nei nustatyti šioje direktyvoje.“
14 Šios direktyvos 17 straipsnio, įtraukto į jos IX antraštinę dalį „Komiteto darbo tvarka“, 1 dalyje numatyta, kad taikant Direktyvą 98/56 Komisijai padeda komitetas, numatytas 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011, p. 13).
Nyderlandų teisė
15 2007 m. rugsėjo 19 d. Landbouwkwaliteitsbesluit (2007 m. nutarimas dėl žemės ūkio produktų kokybės; Stb. 2007, Nr. 344) pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos (toliau – Nutarimas dėl žemės ūkio produktų kokybės) 1 straipsnis suformuluotas taip:
„Šiame nutarime ir juo remiantis priimtose nuostatose taikomos šios apibrėžtys:
<...>
– „Prekyba“ – turėjimas arba saugojimas, laikymas arba siūlymas parduoti, pardavimas, laikymas turint tikslą parduoti, taip pat paruošimas ir tiekimas arba perdavimas trečiosioms šalims už atlygį arba neatlygintinai, vykdant komercinę veiklą;
<...>“
16 Šio nutarimo 9 straipsnyje nustatyta:
„Prekiauti gėlių svogūnėlių dauginamąja medžiaga galima tik tuo atveju, jeigu laikomasi Direktyvos 98/56 3–9 straipsnių ir šiame nutarime arba juo remiantis priimtų nuostatų.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
17 Pareiškėja pagrindinėje byloje Nyderlanduose augina ir prekiauja tulpių svogūnėliais ir yra BKD, kuri atsakinga už komercinės prekybos svogūnėliais kontrolę, narė.
18 Penkiais sprendimais, priimtais laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki birželio 15 d., BKD pripažino neatitinkančiomis reikalavimų penkias pareiškėjos pagrindinėje byloje pasodintų svogūnėlių partijas dėl to, kad jos buvo iš dalies užkrėstos margligės virusu.
19 2021 m. sausio 21 d. elektroniniu laišku pareiškėja pagrindinėje byloje paprašė BKD leidimo pasodinti šias penkias partijas.
20 2021 m. sausio 25 d. raštu BKD nurodė pareiškėjai pagrindinėje byloje per keturiolika dienų sunaikinti tris iš šių penkių partijų ir įspėjo, kad priešingu atveju kreipsis į drausmės teismą. Tačiau ji suteikė pareiškėjai sąlyginį leidimą dėl likusių dviejų partijų, ir nurodė, kad bet kuriuo atveju į drausmės teismą bus kreiptasi dėl to, kad šios partijos buvo pasodintos prieš suteikiant šį leidimą, o su tuo susijęs prašymas pateiktas pavėluotai.
21 Drausmės teisme BKD kaltino pareiškėją pagrindinėje byloje pažeidus Nutarimo dėl žemės ūkio produktų kokybės 9 straipsnį, siejamą su Direktyvos 98/56 3 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 4 dalimi, nes komerciniais tikslais sodino ar augino tulpių svogūnėlius, kurie nebuvo tiesiogiai kilę iš auginimo metu kontroliuojamos medžiagos ir kuriuose faktiškai rasta kenksmingų organizmų ir ligų arba jų ženklų ar požymių.
22 2022 m. sausio 13 d. sprendime drausmės teismas nusprendė, kad veiksmai, kuriais kaltinama pareiškėja pagrindinėje byloje, yra įrodyti ir laikytini pirmesniame punkte nurodytų nuostatų pažeidimais, ir skyrė jai 12 500 eurų baudą. Jis pažymėjo, kad pareiškėja pagrindinėje byloje nusprendė pasodinti atitinkamas partijas, nors ji buvo gavusi šių partijų neatitikties deklaracijas, o BKD jos atžvilgiu ėmėsi priemonių. Be to, tai, kad pareiškėja pagrindinėje byloje jau buvo kelis kartus nubausta už panašius pažeidimus, jis pripažino sunkinančia aplinkybe.
23 Pareiškėja padavė skundą College van Beroep voor het bedrijfsleven (Apeliacinis administracinis ekonominių bylų teismas, Nyderlandai), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, dėl šio sprendimo panaikinimo.
24 Grįsdama savo skundą pareiškėja pagrindinėje byloje teigia, pirma, kad ji valdo 1951 m. įsteigtą sodo tulpių auginimo ir prekybos įmonę, o jos asortimentą tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, sudarė 455 veislės, ir, antra, kad tik ji augina kai kurias iš šių veislių, siekdama jas išsaugoti, o ne jomis prekiauti. Ligos ar viruso atveju ji teikia pirmenybę sanavimui šalinant užkrėstus svogūnėlius, kad neišnyktų tam tikra veislė, o šis procesas yra brangesnis nei visų svogūnėlių sunaikinimas.
25 Nagrinėjamu atveju pareiškėja pagrindinėje byloje 2020 m. pasodino penkias ginčijamas partijas, neketindama jomis prekiauti, ir išliko šių partijų savininkė per visą jų auginimo laikotarpį. 2021 m. nuėmusi svogūnėlių derlių, ji dviejose iš penkių partijų pašalino užkrėstus svogūnėlius ir visiškai sunaikino kitas tris partijas. Jos teigimu, ši veikla visiškai nesusijusi su „prekyba“, nes ši sąvoka apima tik veiklą po derliaus nuėmimo.
26 BKD savo ruožtu teigia, kad neatitinkančiais reikalavimų pripažintų svogūnėlių sodinimas pažeidžia Direktyvos 98/56 3 straipsnio 1 dalį, siejamą su 5 straipsnio 4 dalimi, ir kad „prekyba“, kaip ji suprantama pagal Nutarimo dėl žemės ūkio produktų kokybės 1 straipsnį ir šios direktyvos 2 straipsnio 3 punktą, vyksta nuo svogūnėlių pasodinimo, nes jie yra „turimi“ nuo to momento. BKD nuomone, sąvoka „prekyba“ apima sąvoką „turėjimas“.
27 Be to, ji teigia, kad šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta sąvoka „genetinės įvairovės išsaugojimas“ kaip tikslas, galintis pateisinti nukrypimą nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės, apima ne „tam tikros veislės tulpių išsaugojimą“, o tik „tulpių kaip specifinės augalų rūšies išsaugojimą“. Bet kuriuo atveju, BKD teigimu, pareiškėja pagrindinėje byloje negali remtis minėtos direktyvos 3 straipsnio 2 dalies c punktu, jei nėra išsamių jos 3 straipsnio 3 dalyje numatytų taikymo taisyklių. Priešingas aiškinimas leistų „kiekvienam veisėjui“ išvengti Direktyvos 98/56 reikalavimų laikymosi kontrolės dauginamąją medžiagą naudojant išsaugojimo tikslais.
28 Remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimais, siekdamas įvertinti, ar drausmės teismas teisingai nusprendė, kad pareiškėja pagrindinėje byloje pažeidė Direktyvos 98/56 3 straipsnio 1 dalį, siejamą su 5 straipsnio 4 dalimi, kai persodino penkias svogūnėlių partijas, kurios buvo pripažintos neatitinkančiomis reikalavimų dėl dalinio užkrėtimo margligės virusu, jis turi nustatyti, pirma, ar persodindama šias partijas pareiškėja pagrindinėje byloje jas „turėjo“, taigi jomis prekiavo, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 3 punktą, ir, antra, ar šį persodinimą siekiant išsaugoti tam tikrą tulpių veislę apima sąvoka „genetinės įvairovės išsaugojimas“, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies c punktą. Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, tam teismui kyla klausimas, ar toks persodinimas gali būti leidžiamas pagal pastarąją nuostatą, jei nėra šio 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų „išsamių [šios] 2 dalies taikymo taisyklių“.
29 Dėl pirmojo klausimo pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teikia pirmenybę Direktyvos 98/56 2 straipsnio 3 punkto antrame sakinyje esančios sąvokos „pardavimas“ aiškinimui, kuris atitinka platesnę šios nuostatos pirmame sakinyje vartojamą sąvoką „prekyba“, o į jų taikymo sritį nepatenka gėlių svogūnėliai, kurie vis dar yra auginami, todėl dar nėra galutinis produktas. Tas teismas mano, kad tokį aiškinimą patvirtina šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalis, pagal kurią dauginamajai medžiagai turi būti taikoma oficiali kontrolė „bent patikrinant, kaip [ji] parduodama“, o tai, jo teigimu, reiškia, kad egzistuoja ankstesnis etapas, tikrai apimantis sodinimo etapą.
30 Darant prielaidą, kad Direktyvos 98/56 2 straipsnio 3 punkte vartojama sąvoka „prekyba“ turi būti aiškinama kaip neapimanti šios medžiagos sodinimo etapo, tam teismui kyla klausimas, ar valstybė narė, perkeldama šią direktyvą į savo vidaus teisės sistemą, turi teisę įtraukti tokios medžiagos sodinimą į šios sąvokos taikymo sritį. Galiausiai jis klausia, ar valstybės narės gali numatyti baudas tiekėjams už šios direktyvos nuostatų pažeidimą.
31 Dėl antrojo klausimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Direktyvoje 98/56 sąvoka „genetinė įvairovė“ nėra apibrėžta, todėl negalima nustatyti, ar ji apima tik augalų rūšis, ar ir konkrečias tam tikros rūšies veisles. Vis dėlto jis pritaria tokiam šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies c punkto aiškinimui, kad „genetinės įvairovės“ išsaugojimas apima ne tik augalų rūšies, bet ir augalų rūšies tam tikros veislės išsaugojimą.
32 Be to, priešingai nei BKD, jis mano, kad remiantis Direktyva 98/56 negalima daryti išvados, jog tiekėjas gali remtis jos 3 straipsnio 2 dalimi tik tada, kai jau yra priimtos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos „išsamios 2 dalies taikymo taisyklės“.
33 Šiomis aplinkybėmis College van Beroep voor het bedrijfsleven (Apeliacinis administracinis ekonominis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Direktyvos 98/56/EB 2 straipsnio 3 dalyje esantis žodis „turėjimas“ turi būti aiškinamas taip, kad jis taip pat apima atvejį, kai dauginamoji medžiaga gėlių svogūnėlių pavidalu yra pasodinta, bet dar nenuimtas jos derlius, todėl gėlių svogūnėlių sodinimas taip pat yra prekyba šiais svogūnėliais, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą?
2. Ar 3 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta leidžianti nukrypti nuostata taip pat taikoma situacijai, kai gėlių svogūnėlių augintojas sodina gėlių svogūnėlius, siekdamas išsaugoti tam tikrą veislę?
3. Ar galima remtis 3 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, net jei išsamios taikymo taisyklės, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 98/56/EB 3 straipsnio 3 dalį, dar nepriimtos?
4. Ar Direktyva 98/56, taip pat atsižvelgiant į jos 10 konstatuojamąją dalį, leidžia valstybėms narėms nacionalinėse teisės nuostatose, perkeliančiose Direktyvą 98/56 į nacionalinę teisę ir darančiose nuorodą į Direktyvos 98/56 3–9 straipsnius, „prekybos“ sąvoką apibrėžti plačiau nei Direktyvos 98/56 2 straipsnio 3 punkte, kad gėlių svogūnėlių sodinimas taip pat būtų laikomas „prekyba“, o už nacionalinės teisės nuostatų pažeidimus būtų galima skirti baudas?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo ir ketvirtojo klausimų
34 Pirmuoju ir ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 98/56 2 straipsnio 3 punktas, siejamas su šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje apibrėžta sąvoka „prekyba“, visų pirma jos sudedamoji dalis „turėjimas“, apima dekoratyvinių augalų dauginamosios medžiagos sodinimą prieš nuimant derlių, o jei ne, ar perkeldamos šią direktyvą į savo teisės sistemas valstybės narės gali suteikti tokią reikšmę šioms sąvokoms ir skirti baudas tokios medžiagos tiekėjams, kurie pažeidžia direktyvos reikalavimus.
35 Kaip matyti iš Direktyvos 98/56 pavadinimo ir 1 straipsnio, ja siekiama reglamentuoti „prekybą“ Europos Sąjungoje „dauginamąja medžiaga“, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 punktą, t. y. augaline medžiaga, skirta dekoratyviniams augalams dauginti arba auginti. Sąvoka „dauginimas“ apibrėžta kaip „reprodukcija vegetatyviniu ar kitais būdais“.
36 Šio 2 straipsnio 3 punkte sąvoka „prekyba“ apibrėžta kaip „tiekėjo vykdomas pardavimas ar pristatymas kitam asmeniui“, o pardavimas apima, be kita ko, „turėjimą“.
37 Remiantis suformuota jurisprudencija, kai Sąjungos teisės nuostatoje aiškiai nedaroma nuorodos į valstybių narių teisę, norint nustatyti šios nuostatos reikšmę ir apimtį, ji visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai, laikantis reikalavimo vienodai taikyti Sąjungos teisę ir lygybės principo, pagal jos įprastą reikšmę bendrinėje kalboje, atsižvelgiant į vartojimo kontekstą ir teisės aktų, kuriuose ji įtvirtinta, tikslus (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 29 d. Sprendimo LivaNova, C‑713/22, EU:C:2024:642, 61 punktą ir 2025 m. liepos 10 d. Sprendimo Farmacija, C‑715/23, EU:C:2025:548, 47 punktą).
38 Pirma, kalbant apie žodžius, kuriais Direktyvos 98/56 2 straipsnio 3 punkte apibrėžta „prekyba“, reikia pažymėti, pirma, kad jie aiškiai neapima nei „sodinimo“ nei jokios kitos lygiavertės veiklos. Kita vertus, įprasta sąvokų „prekyba“ ir „pardavimas“ reikšmė bendrinėje kalboje neapima „sodinimo“, šiuo atveju dekoratyvinių augalų dauginamosios medžiagos sodinimo, veiklos, o veikiau apima galutinius produktus, šiuo atveju gautus vėliau nuėmus derlių.
39 Konkrečiau kalbant apie sąvoką „turėjimas“, reikia pažymėti, kad šios direktyvos 2 straipsnio 3 punkte ji aiškiai siejama su sąvoka „pardavimas“, o pirmesniame šio sprendimo punkte konstatuota, kad ji neapima „sodinimo“ veiklos.
40 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, remiantis pažodiniu minėtos direktyvos 2 straipsnio 3 punkto aiškinimu, sąvoka „prekyba“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, neapima dauginamosios medžiagos sodinimo.
41 Antra, tokį aiškinimą patvirtina šios nuostatos kontekstas. Kai Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo nurodyti sodinimo ar auginimo etapą, jis tai padarė aiškiai, neišplėsdamas sąvokos „prekyba“ taip, kad ji apimtų ir šio etapo veiklą.
42 Pavyzdžiui, Direktyvos 98/56 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad gėlių svogūnėlių atveju dauginamoji medžiaga turi būti gaunama tiesiogiai iš medžiagos, kuri buvo patikrinta „kultūrai augant“, ir joje iš esmės neturi būti rasta kenksmingų organizmų ir ligų arba jų ženklų ar požymių. Kaip savo išvados 80 punkte pažymėjo generalinis advokatas, būtent pirminė medžiaga (šaltinis) turi būti tikrinama auginimo etape ir joje iš esmės neturi būti kenksmingų organizmų ir ligų arba jų ženklų ar požymių, neatsižvelgiant į tai, ar ta pirmine medžiaga bus prekiaujama, ar ne, o iš jos gauta dauginamoji medžiaga, skirta prekybai, turi būti gauta iš pirminės medžiagos, atitinkančios tą augalų sveikatos reikalavimą.
43 Be to, kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies, pagal kurią dauginamajai medžiagai turi būti taikoma oficiali kontrolė „bent patikrinant, kaip [ji] parduodama“, siejamos su šios direktyvos 9 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad pagal šią nuostatą daroma prielaida, kad egzistuoja ankstesnis etapas nei „prekyba“. Taigi šis „ankstesnis etapas“ negali būti painiojamas su vėlesniu „prekybos“ etapu.
44 Be to, šios direktyvos 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse konkrečiai kalbama apie „tiekėjus“, apibrėžtus jos 2 straipsnio 2 punkte, kurie, be to, kad „profesionaliai užsiima dauginamosios medžiagos [kaip ji suprantama pagal šio 2 straipsnio 1 punktą] prekyba ar importu“, taip pat augina tą medžiagą. Šio 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse šiems augintojams nustatytos kelios su augalų sveikata susijusios pareigos, nepatenkančios į sąvoką „prekyba“, kaip ji apibrėžta šio sprendimo 38–40 punktuose.
45 Tarp šių pareigų, be kita ko, yra pareiga nustatyti kritinius auginimo proceso taškus, kurie daro įtaką medžiagos kokybei, ir atlikti jų monitoringą, pareiga užtikrinti, kad auginimo metu dauginamosios medžiagos partijos, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 98/56 2 straipsnio 5 punktą, būtų laikomos atskirai, arba pareiga pranešti atsakingai oficialiai įstaigai ir vykdyti visas tos institucijos numatytas priemones, jeigu „tiekėjo, užsiimančio dauginamosios medžiagos auginimu“, patalpose atsiranda kenksmingų organizmų.
46 Trečia, aiškinimą, kad sąvoka „prekyba“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 98/56 2 straipsnio 3 punktą, neapima dekoratyvinių augalų dauginamosios medžiagos sodinimo, taip pat patvirtina šia direktyva siekiami tikslai.
47 Iš jos 3 konstatuojamosios dalies, pagal kurią nustačius suderintus reikalavimus bus užtikrinta, kad pirkėjai visoje Sąjungos teritorijoje gautų sveiką ir geros kokybės dauginamąją medžiagą, matyti, kad, nors Direktyva 98/56 taikoma dauginamajai medžiagai, kuria prekiaujama Sąjungoje, joje taip pat yra nuostatų, kaip antai nagrinėtų šio sprendimo 42–45 punktuose, susijusių su šios medžiagos sodinimo ar auginimo etapais, tačiau jų negalima painioti su „prekybos“ kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 3 punktą, etapu.
48 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Direktyvos 98/56 2 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame apibrėžta sąvoka „prekyba“, visų pirma jos sudedamoji dalis „turėjimas“, neapima dekoratyvinių augalų dauginamosios medžiagos sodinimo iki jų derliaus nuėmimo.
49 Dėl klausimo, ar perkeldamos šią direktyvą į savo nacionalinę teisę valstybės narės gali išplėsti šias sąvokas, kad jos apimtų šios dauginamosios medžiagos sodinimo ar auginimo sąvokas, reikia priminti, kad pagal jos 15 straipsnį prekybai dauginamąja medžiaga, atitinkančia šios direktyvos reikalavimus, netaikomi jokie kiti apribojimai dėl tiekėjo, kokybės, augalų sveikatos, ženklinimo ar pakavimo, nei nustatyti šioje direktyvoje. Be to, iš Direktyvos 98/56 1 straipsnio, siejamo su jos 3 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad šios direktyvos taikymo sritis apsiriboja prekyba dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga Sąjungoje.
50 Taigi, iš šių nuostatų matyti, kad Direktyva 98/56 visiškas suderinimas atliekamas tik tiek, kiek tai susiję su prekyba dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga Sąjungoje.
51 Vadinasi, kaip savo išvados 98 punkte pažymėjo generalinis advokatas, sveikatos ir kokybės reikalavimų, kuriuos turi atitikti ne prekybai skirta dauginamoji medžiaga, nustatymas patenka į valstybių narių turimos kompetencijos sritį, nes šių reikalavimų Direktyva 98/56 nereglamentuoja (pagal analogiją žr. 2026 m. kovo 19 d. Sprendimo Almirall, C‑589/24, EU:C:2026:217, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
52 Taigi, valstybės narės turi teisę priimti nacionalines taisykles, nustatančias dauginamajai medžiagai, kuria neprekiaujama, taikomus augalų sveikatos ir kokybės reikalavimus, kurie gali būti tapatūs ar analogiški Direktyvos 98/56 reikalavimams, numatytiems siekiant reglamentuoti dekoratyvinių augalų dauginamąją medžiagą, kuria ketinama prekiauti. Tačiau šiomis nacionalinėmis taisyklėmis negalima išplėsti sąvokos „prekyba“, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 3 punktą, kad ji apimtų dauginamosios medžiagos sodinimą ir auginimą. Jeigu valstybėms narėms būtų suteikta galimybė pakeisti šios suderintos sąvokos taikymo sritį, tai pakenktų reikalavimui vienodai taikyti Sąjungos teisę, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 37 punkte nurodytą jurisprudenciją.
53 Galiausiai dėl klausimo, ar už nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 98/56, pažeidimą gali būti baudžiama skiriant baudas, pažymėtina, kad iš šios direktyvos 13 straipsnio 2 dalies matyti, kad valstybės narės turi imtis „atitinkamų veiksmų“ tiekėjų, prekiaujančių šios direktyvos reikalavimų neatitinkančia dauginamąja medžiaga, atžvilgiu. Viena iš tokių priemonių gali būti baudos, su sąlyga, kad, nesant suderintų Sąjungos teisės aktų sankcijų, taikomų už atitinkamo teisinio režimo nesilaikymą, srityje, jos skiriamos laikantis Sąjungos teisės ir jos bendrųjų principų, taigi ir paisant proporcingumo principo (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 9 d. Sprendimo Urbán, C‑210/10, EU:C:2012:64, 23 punktą; 2024 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Еkоstroy, C‑61/23, EU:C:2024:974, 41 punktą ir 2025 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Staatssecretaris Jeugd, Preventie en Sport (Elektroninės cigaretės), C‑665/24, EU:C:2025:960, 42 punktą).
54 Vis dėlto, kalbant apie dauginamąją medžiagą, kuri neskirta prekybai ir kuriai atitinkamoje valstybėje narėje taikomos nacionalinės taisyklės, nustatančios tam tikrus augalų sveikatos ir kokybės reikalavimus, galimos sankcijos už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti grindžiamos tik nacionaline teise.
55 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 98/56 2 straipsnio 3 punktas, siejamas su šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje apibrėžta sąvoka „prekyba“, visų pirma jos sudedamoji dalis „turėjimas“, neapima dekoratyvinių augalų dauginamosios medžiagos sodinimo iki jų derliaus nuėmimo. Nors valstybės narės negali išplėsti sąvokos „prekyba“ taip, kad ji apimtų dauginamosios medžiagos sodinimą, vis dėlto jos turi teisę priimti nacionalines taisykles, kurios gali būti tapačios ar analogiškos šioje direktyvoje numatytoms taisyklėms ir kuriomis nustatomi augalų sveikatos ir kokybės reikalavimai, taikomi dauginamajai medžiagai, kuria neprekiaujama. Sankcijos, kurios gali būti numatytos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių, taikomų dauginamajai medžiagai, kuria neprekiaujama, nustatomos tik pagal nacionalinę teisę.
Dėl antrojo ir trečiojo klausimų
56 Antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 98/56 3 straipsnio 2 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad tiekėjas gali remtis šia nuostata prekiaudamas dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga, neatitinkančia šios direktyvos reikalavimų, kai ši medžiaga skirta genetinei įvairovei išsaugoti, net jei nėra išsamių šios nuostatos taikymo taisyklių, priimtų Sąjungos lygmeniu, kaip numatyta šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje, arba nacionaliniu lygmeniu.
57 Atsižvelgiant į Direktyvos 98/56 tikslą reglamentuoti prekybą dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga Sąjungoje, šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiekėjai gali prekiauti tokia medžiaga tik tada, jeigu ji atitinka šios direktyvos reikalavimus. Kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, dauginamosios medžiagos tiekėjai visų pirma turi užtikrinti, kad jų produktai atitiktų šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus.
58 Direktyvos 98/56 5 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, reikalaujama, kad prekiaujant dauginamąja medžiaga ji bent jau išoriškai apžiūrėjus iš esmės neturėtų jokių kokybę menkinančių kenksmingų organizmų ar kokių nors jų ženklų arba požymių, mažinančių naudingumą, taip pat defektų, kurie galėtų pabloginti jos, kaip dauginamosios medžiagos, kokybę. Šio straipsnio 2 dalyje reikalaujama atitinkamai apdoroti ir prireikus pašalinti dauginamąją medžiagą, kuri, remiantis išoriniais ženklais ar požymiais, yra užkrėsta kenksmingais organizmais.
59 Nukrypstant nuo Direktyvos 98/56 3 straipsnio 1 dalies, šio straipsnio 2 dalies c punktas leidžia tiekėjams prekiauti šių reikalavimų neatitinkančia dauginamąja medžiaga, jeigu ji skirta genetinei įvairovei išsaugoti.
60 Atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išreikštas abejones, iš karto reikia pabrėžti, kad pagal įprastą šių žodžių reikšmę bendrinėje kalboje sąvoka „genetinė įvairovė“ apima visas konkrečios rūšies paveldėjimo būdu perduodamas variacijas, ypač tas, kurios pasireiškia per įvairias šią rūšį sudarančias veisles. Iš to matyti, kad, priešingai, nei teigia BKD, sąvoka „genetinės įvairovės išsaugojimas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 98/56 3 straipsnio 2 dalies c punktą, reiškia ne tik augalų rūšies apsaugą, bet ir augalų rūšies tam tikros veislės išsaugojimą.
61 Toliau reikia pabrėžti, pirma, kad, kaip Direktyvos 98/56 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės išimtis, jos 3 straipsnio 2 dalies c punktas turi būti aiškinamas siaurai (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2011 m. spalio 4 d. Sprendimo Football Association Premier League ir kt., C‑403/08 ir C‑429/08, EU:C:2011:631, 162 punktą ir 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Spiegel Online, C‑516/17, EU:C:2019:625, 53 punktą).
62 Kaip savo rašytinėse pastabose pažymėjo Komisija, veislės, kuriai nekyla grėsmė išnykti, išsaugojimas negali būti laikomas būtinu tam tikro dekoratyvinio augalo genetinei įvairovei išsaugoti, kaip tai suprantama pagal šio 3 straipsnio 2 dalies c punktą. Aiškinimas, kad šioje nuostatoje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata galima remtis siekiant išsaugoti bet kokią dekoratyvinių augalų veislę, neatsižvelgiant į jos išnykimo pavojų, galėtų panaikinti Direktyvos 98/56 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės veiksmingumą, nes tada tiekėjai galėtų remtis šia nukrypti leidžiančia nuostata bet kokios dauginamosios medžiagos atžvilgiu.
63 Kaip savo išvados 105 ir 116 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, iš šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies matyti, kad ji, kaip ir šio straipsnio 1 dalis, reglamentuoja prekybą dauginamąja medžiaga ir leidžia tiekėjams prekiauti dauginamąja medžiaga neįvykdžius toje direktyvoje nustatytų reikalavimų, su sąlyga, kad ta medžiaga skirta vienam iš joje išvardytų tikslų, t. y. bandymams ar mokslo tikslams, selekcijos darbams arba genetinei įvairovei išsaugoti. Šia nukrypti leidžiančia nuostata tiekėjas gali remtis tik jei dauginamoji medžiaga yra skirta prekybai.
64 Savo rašytinėse pastabose Nyderlandų vyriausybė teigė, kad viena iš penkių pagrindinėje byloje ginčijamų partijų buvo parduota, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Tik tokio pardavimo atveju Direktyvos 98/56 3 straipsnio nuostatos gali būti taikomos pagrindinės bylos aplinkybėms.
65 Antra, pagal Direktyvos 98/56 3 straipsnio 3 dalį išsamios šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies, kaip ji išaiškinta šio sprendimo 63 punkte, taikymo taisyklės „gali būti priimtos“ pagal 17 straipsnyje nustatytą „komiteto“ procedūrą.
66 Nei iš šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies, nei iš jos 3 straipsnio 3 dalies tekstų nematyti, kad pirmojoje iš šių nuostatų numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas priklauso nuo antrojoje iš šių nuostatų numatytų išsamių taikymo taisyklių priėmimo. Konkrečiai kalbant, šio 3 straipsnio 3 dalyje vartojami žodžiai „gali būti priimtos“ vienareikšmiškai rodo, kad nėra privaloma priimti tokių taikymo taisyklių.
67 Tokį aiškinimą patvirtina Direktyvos 98/56 3 straipsnio 3 dalies teksto palyginimas su jos 8 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 4 dalies tekstais. Pastarosiose dviejose nuostatose, skirtingai nei pirmojoje, vartojamos formuluotės, kuriose išreiškiama pareiga imtis veiksmų. Jose atitinkamai numatyta, kad „17 straipsnyje nurodyta tvarka nustatomi reikalavimai etiketei ar dokumentui, nurodytam [8 straipsnio] 2 dalyje“, bet ne reikalavimai dėl dauginamosios medžiagos pakavimo, kuriam taikomi reikalavimai „gali būti nustatomi ta pačia tvarka“, ir kad „17 straipsnyje minima tvarka Komisija imasi būtinų priemonių lyginamiesiems tyrimams ir bandymams atlikti“, o tai kontrastuoja su žodžiais „gali būti priimtos“ ir patvirtina Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimą šio 3 straipsnio 3 dalyje minimų išsamių taikymo taisyklių priėmimą padaryti neprivalomą.
68 Nyderlandų ir Graikijos vyriausybės tvirtino, kad, nesant Sąjungos lygmeniu priimtų išsamių taikymo taisyklių, Direktyvos 98/56 3 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas priklauso nuo tokių taisyklių priėmimo nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, siekiant reglamentuoti partijų, kurioms taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, buvimo vietą ir šių partijų ir gretimų partijų, kurioms taikomi šios direktyvos reikalavimai, atskyrimo tvarką. Per teismo posėdį Nyderlandų vyriausybė tvirtino, kad tokios taisyklės buvo nustatytos nacionaliniu lygmeniu, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
69 Nors Direktyvos 98/56 3 straipsnio 3 dalyje daroma nuoroda į šios direktyvos 17 straipsnyje numatytą komiteto procedūrą, valstybės narės taip pat turi teisę priimti išsamias šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo taisykles. Iš tiesų šio 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta priėmimo Sąjungos lygmeniu procedūra, tačiau neatmetama valstybių narių galimybė nustatyti tokias taisykles, jei Sąjunga nepasinaudojo to 3 straipsnio 3 dalyje suteiktais įgaliojimais.
70 Vis dėlto šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas negali priklausyti nuo to, ar Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu yra priimtos tokios išsamios taikymo taisyklės.
71 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Sąjungos teisės nuostatos aiškinimu neturi būti panaikintas aiškios ir tikslios šios nuostatos formuluotės veiksmingumas. Taigi, kadangi Sąjungos teisės nuostatos prasmė yra nedviprasmiškai aiški iš jos formuluotės, Teisingumo Teismas negali nesilaikyti tokio aiškinimo (2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Banca Mediolanum, C‑92/24–C‑94/24, EU:C:2025:599, 31 punktas).
72 Kadangi Direktyvos 98/56 3 straipsnio 3 dalyje aiškiai ir tiksliai numatyta tiesiog galimybė, šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas negali priklausyti nuo to, ar egzistuoja išsamios taikymo taisyklės.
73 Be to, kaip savo išvados 116 ir 125 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, valstybė narė negali kliudyti taikyti šią nukrypti leidžiančią nuostatą, nepriimdama tokių taisyklių. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad Direktyvos 98/56 3 straipsnio 2 dalis yra pakankamai tiksli ir besąlyginė, kad galėtų būti laikoma veikiančia tiesiogiai. Darytina išvada, kad net nesant nacionaliniu lygmeniu priimtų taikymo taisyklių šioje nuostatoje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata gali remtis tiekėjas, ir ją privalo taikyti valstybių narių administracinės institucijos ir teismai.
74 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 98/56 3 straipsnio 2 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad prekiaudamas dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga, neatitinkančia šios direktyvos reikalavimų, tiekėjas gali remtis šia nuostata, kai ši medžiaga skirta genetinei įvairovei išsaugoti, net jei nėra išsamių šios nuostatos taikymo taisyklių, priimtų Sąjungos lygmeniu, kaip numatyta šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje, arba nacionaliniu lygmeniu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
75 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/56/EB dėl prekybos dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga, iš dalies pakeistos 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 652/2014, 2 straipsnio 3 punktas, siejamas su iš dalies pakeistos šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalimi,
turi būti aiškinamas taip:
šioje nuostatoje apibrėžta sąvoka „prekyba“, visų pirma jos sudedamoji dalis „turėjimas“, neapima dekoratyvinių augalų dauginamosios medžiagos sodinimo iki jų derliaus nuėmimo. Nors valstybės narės negali išplėsti sąvokos „prekyba“ taip, kad ji apimtų dauginamosios medžiagos sodinimą, vis dėlto jos turi teisę priimti nacionalines taisykles, kurios gali būti tapačios ar analogiškos šioje iš dalies pakeistoje direktyvoje numatytoms taisyklėms ir kuriomis nustatomi augalų sveikatos ir kokybės reikalavimai, taikomi dauginamajai medžiagai, kuria neprekiaujama. Sankcijos, kurios gali būti numatytos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių, taikomų dauginamajai medžiagai, kuria neprekiaujama, nustatomos tik pagal nacionalinę teisę.
2. Direktyvos 98/56, iš dalies pakeistos Reglamentu Nr. 652/2014, 3 straipsnio 2 dalies c punktas
turi būti aiškinamas taip:
prekiaudamas dekoratyvinių augalų dauginamąja medžiaga, neatitinkančia šios iš dalies pakeistos direktyvos reikalavimų, tiekėjas gali remtis šia nuostata, kai ši medžiaga skirta genetinei įvairovei išsaugoti, net jei nėra išsamių šios nuostatos taikymo taisyklių, priimtų Europos Sąjungos lygmeniu, kaip numatyta šios iš dalies pakeistos direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje, arba nacionaliniu lygmeniu.
Parašai.
* Proceso kalba: nyderlandų.