|
2023 1 13 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 12/7 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/104
2023 m. sausio 12 d.
kuriuo, atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos Ginčų sprendimo tarybos priimtą ataskaitą, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (1), ypač į jo 16 ir 20 straipsnius,
atsižvelgdama į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (2), ypač į jo 13 ir 16 straipsnius,
kadangi:
Bendra informacija
|
(1) |
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1013 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija tam tikriems plieno produktams nustatė laikinąją apsaugos priemonę. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (4) (toliau – galutinis reglamentas) Europos Komisija tam tikriems plieno produktams nustatė laikinąją apsaugos priemonę (toliau – laikinoji priemonė). |
|
(2) |
2020 m. kovo 13 d. Turkija paprašė surengti konsultacijas su Europos Sąjunga pagal Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 1 ir 4 straipsnius, 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994) XXIII straipsnio 1 dalį ir Susitarimo dėl apsaugos priemonių 14 straipsnį. |
|
(3) |
Europos Sąjungos ir Turkijos konsultacijos vyko 2020 m. balandžio 29 d., tačiau ginčas nebuvo išspręstas. |
|
(4) |
2020 m. liepos 16 d. Turkija paprašė sudaryti kolegiją. 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudaryta kolegija. Kolegijos ataskaita buvo išplatinta 2022 m. balandžio 29 d. Kadangi nė viena šalis nepateikė apeliacinio skundo dėl kolegijos ataskaitos, 2022 m. gegužės 31 d. ją priėmė Ginčų sprendimo taryba (toliau – GST) (5). |
|
(5) |
2022 m. rugpjūčio 5 d. PPO pateiktu pranešimu (6) Turkija ir Europos Sąjunga informavo, kad pagal Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 21 straipsnio 3 dalies b punktą jos susitarė, kad pagrįstas laikotarpis, per kurį Europos Sąjunga turi įgyvendinti GST rekomendacijas ir sprendimus byloje Europos Sąjunga. Tam tikriems plieno produktams taikomos apsaugos priemonės (DS595), baigsis 2023 m. sausio 16 d., t. y. praėjus septyniems mėnesiams ir šešiolikai dienų nuo GST rekomendacijų ir sprendimų priėmimo dienos – 2022 m. gegužės 31 d. |
|
(6) |
Dėl šių įvykių 2022 m. rugpjūčio 24 d. Komisija paskelbė pranešimą apie inicijavimą (7), kuriuo informuota apie ketinimą įgyvendinti kolegijos ataskaitą suderinant pradinę priemonę su PPO taisyklėmis tais atvejais, kai kolegija nustatė neatitikimų, o suinteresuotosios šalys paragintos teikti pastabas. |
|
(7) |
Per nustatytą terminą kelios šalys pateikė pastabas, į kurias buvo tinkamai atsižvelgta. |
Suinteresuotųjų šalių pateikta informacija
|
(8) |
Paskelbus pranešimą apie inicijavimą kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų. Pirmiausia Komisija pažymėjo, kad kai kurios suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos buvo tik kolegijos išvadų pakartojimas. |
|
(9) |
Pirmiausia Komisija išnagrinėjo konkrečias Turkijos vyriausybės pastabas, nes ji buvo šalis, ginčijanti apsaugos priemonę PPO GST, o vėliau – kitų suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas. |
|
(10) |
Dėl nenumatytų pokyčių Turkijos vyriausybė teigė, kad nėra jokių įrodymų, kurie leistų Komisijai nenumatytus pokyčius susieti su importo padidėjimu. Ji pažymėjo, kad perteklinių pajėgumų ir padidėjusio importo laikotarpiai nesutapo, kad Komisija neatliko būtino prekybos apsaugos priemonių trečiosiose šalyse ir jų ryšio su importo padidėjimu tyrimo ir kad JAV 232 skirsnio priemonė buvo įvesta po to, kai padidėjo importas į Sąjungą. Be to, Turkijos vyriausybė teigė, kad jei Komisija naudotųsi nauja informacija, ji taip pat turėtų atsižvelgti į sąlygų pokyčius, įvykusius priemonės galiojimo laikotarpiu, pvz., 232 skirsnio priemonių netaikymą kelioms šalims, įskaitant pačią ES. |
|
(11) |
Komisija nesutiko su Turkijos vyriausybės nuomone, kad šis priemonės aspektas negali būti išspręstas. Kaip išsamiai nurodyta priedo 1.1 skirsnyje, prieš nustatant galutinę apsaugos priemonę turėta pakankamai informacijos, iš kurios buvo aiškiai matyti, kad importas į Sąjungą padidėjo dėl nenumatytų pokyčių. Komisija taip pat patvirtino, kad šio reglamento priede nenaudojo jokių duomenų, kurių neturėjo galutinės priemonės nustatymo metu. |
|
(12) |
Dėl išvadų, susijusių su didelės žalos grėsme, Turkijos vyriausybė laikėsi nuomonės, kad antidempingo ir kompensacinės priemonės negalėjo būti vidaus pramonės atsigavimo priežastis. Dėl kitų veiksnių, kuriais Komisija rėmėsi siekdama paaiškinti dalinį Sąjungos pramonės veiklos rezultatų pagerėjimą 2017 m., Turkijos vyriausybė pažymėjo, kad kolegija padarė išvadą, jog tie veiksniai vidaus pramonei ir importui turėjo panašų poveikį, todėl jais negalima remtis paaiškinant tokį pagerėjimą ir kad nėra požymių, rodančių, kad šių veiksnių pokyčiai būtų naudingi importui labiau nei vidaus pramonei. |
|
(13) |
Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė savo išvadas priedo 1.2.1 ir 1.2.2 skirsniuose, kurios prieštarauja Turkijos vyriausybės teiginiams. |
|
(14) |
Galiausiai Turkijos vyriausybė pažymėjo, kad kolegija padarė išvadą, jog net jei būtų numatyta, kad 2018 m. importas padidės, tai savaime nereiškia, kad vidaus pramonės padėtis apskritai labai pablogėjo, nors tai yra akivaizdžiai neišvengiama. |
|
(15) |
Šiuo atžvilgiu Komisija šio reglamento priede paaiškino visus elementus, į kuriuos ji atsižvelgė nustatydama, kad: i) buvo tikėtina, jog importas toliau didės; ii) toks padidėjimas turės neigiamą poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai, atsižvelgiant į naujausius ir numatomus būsimus pagrindinių veiksnių Sąjungos ir pasaulio plieno rinkoje pokyčius. Todėl Komisijos atliktoje esminėje analizėje nebuvo daroma prielaida, kad importo padidėjimas pats savaime ir neatsižvelgiant į kitus susijusius elementus, nesant apsaugos priemonės, padarys didelę žalą Sąjungos pramonei. Priešingai, Komisija atliko išsamią svarbių elementų analizę, kuria remdamasi padarė išvadą, kad jei priemonė nebus priimta, Sąjungos pramonei bus padaryta didelė žala. Todėl Turkijos vyriausybės tvirtinimai buvo atmesti. |
|
(16) |
Kalbant apie pastabas, gautas iš kitų suinteresuotųjų šalių, kai kurios iš jų teigė, kad Komisija turėtų apskritai nutraukti priemonės taikymą, nes kolegijos išvados buvo tokio pobūdžio, kad buvo neįmanoma įgyvendinti priemonės kitu būdu. |
|
(17) |
Dėl šio bendro teiginio Komisija pažymėjo, kad pagal PPO taisykles ji turi teisę įgyvendinti priemonę ir suderinti ją su taisyklėmis, kiek tai susiję su tais keliais aspektais, kuriuos kolegija pripažino neatitinkančiais taisyklių. Kaip nurodyta šio reglamento priede, kolegijos išvados buvo tokio pobūdžio, kad Komisija galėjo suderinti priemonę su atitinkamomis PPO nuostatomis, todėl remiantis kolegijos ataskaita priemonės nutraukimas nebuvo pagrįstas. |
Importo padidėjimas dėl nenumatytų pokyčių ir įsipareigojimų poveikio
|
(18) |
Viena suinteresuotoji šalis nurodė, kad JAV 232 skirsnio priemonė buvo keletą kartų pakeista ir kad prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis rizika nebeegzistavo arba būtų daug mažesnė, todėl apsaugos priemonės taikymas turėtų būti nutrauktas. |
|
(19) |
Komisija pažymėjo, kad pokyčiai, kurie įvyko nustačius galutinę priemonę, nepatenka į duomenų, kuriais galima remtis įgyvendinant GST ataskaitą, taikymo sritį. Kaip minėta pranešime apie inicijavimą, šio tyrimo tikslas – papildyti pirmines išvadas duomenimis, kurie jau buvo prieinami atliekant pradinį tyrimą. Į ex post faktus nebuvo atsižvelgta. |
|
(20) |
Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad importas į Sąjungą nepadidėjo dėl Sąjungos prisiimtų įsipareigojimų pagal GATT 1994 ir kad Komisija nenurodė nė vieno iš šių įsipareigojimų savo pradiniame sprendime. |
|
(21) |
Komisija nurodė priedo 1.3 skirsnyje pateiktus paaiškinimus, kuriais šis argumentas paneigiamas. |
|
(22) |
Viena suinteresuotoji šalis laikėsi nuomonės, kad nebuvo nenumatytų pokyčių, dėl kurių padidėjo importas, todėl Komisija negalėjo įgyvendinti šio kolegijos ataskaitos aspekto. |
|
(23) |
Komisija pažymėjo, kad šis teiginys buvo faktiškai neteisingas, nes kolegija patvirtino (8) nenumatytus pokyčius, kuriuos Komisija apibūdino galutinėje apsaugos priemonėje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas kaip nepagrįstas. |
|
(24) |
Viena suinteresuotoji šalis pažymėjo, kad prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis ir importo padidėjimo dėl JAV 232 skirsnio priemonės rizika nėra susijusi su jos šalimi dėl keleto priežasčių. |
|
(25) |
Komisija pažymėjo, kad padidėjusio importo ir prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis rizikos analizė atlikta ne atskirai kiekvienos eksportuojančios šalies atžvilgiu, o bendrai, nes apsaugos priemonė turi būti taikoma erga omnes. Bet kuriuo atveju Komisija norėjo atkreipti dėmesį į tai, kad ši suinteresuotoji šalis dėmesį sutelkė ne tik į konkrečią vienos eksportuojančios šalies padėtį, bet ir į konkrečią vieno plieną naudojančio pramonės sektoriaus padėtį, taip neatsižvelgdama į bet kokius šios eksportuojančios šalies veiklos rezultatus visuose kituose plieną naudojančiuose segmentuose. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą. |
Didelės žalos grėsmė
|
(26) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys laikėsi nuomonės, kad kolegijos išvados dėl šio priemonės aspekto buvo tokio pobūdžio, kad Komisija negalėjo įgyvendinti priemonės nenutraukdama jos taikymo. |
|
(27) |
Komisija nesutiko su tokio pobūdžio tvirtinimu dėl šio reglamento priede išdėstytų priežasčių, nes įrodė, kad pirminės išvados buvo pagrįstos, o jų pagrindimas buvo patvirtintas šio reglamento priede pateiktais papildomais duomenimis ir paaiškinimais. |
|
(28) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys priminė kolegijos išvadą, kad Komisijos paaiškinimas dėl antidempingo ir kompensacinių priemonių vaidmens iš dalies atsigaunant Sąjungos pramonei buvo klaidingas. |
|
(29) |
Šiuo atžvilgiu Komisija pripažino, kad kolegija nesutiko su galutiniame reglamente pateiktais paaiškinimais. Tačiau įgyvendinimo tikslas yra būtent suteikti tyrimą atliekančiai institucijai galimybę patobulinti tuos priemonės aspektus, kuriuos kolegija laikė turinčiais tam tikrų trūkumų, pavyzdžiui, tuos, kuriuos nurodė šios suinteresuotosios šalys. Taigi Komisija priedo 1.2.2 skirsnyje pateikė būtiną papildomą informaciją ir paaiškinimus, susijusius su šia kolegijos išvada. |
|
(30) |
Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad jei Komisija aiškiai nenurodė, kad kai kurie veiksniai daro poveikį Sąjungos pramonės būklei, ji negalėjo jais remtis įgyvendindama priemonę. |
|
(31) |
Komisija pažymėjo, kad kolegija kai kuriais atvejais suabejojo pateiktos informacijos apie pradinę priemonę išsamumu. Šio reglamento priede Komisija pateikė tuos elementus, į kuriuos ji atsižvelgė priimdama pirminį sprendimą, tačiau kurie nebuvo išdėstyti galutiniame reglamente. Komisijos nuomone, pritarimas suinteresuotosios šalies teiginiui reikštų, kad kiekvieną kartą, kai tyrimą atliekanti institucija būtų kaltinama dėl nepakankamai išsamių paaiškinimų ar argumentų, ji nebeturėtų galimybės ištaisyti padėtį įgyvendinimo priemonėmis. Komisija nesutiko su šia nuomone, nes manė, kad būtent įgyvendinimo tikslas yra suteikti tyrimą atliekančiai institucijai galimybę užtikrinti savo priemonės atitiktį, pvz., pateikiant geresnį ir išsamesnį pagrindimą nei galutiniame reglamente, atsižvelgiant į kolegijos išvadas. Todėl ji atmetė šį tvirtinimą. |
|
(32) |
Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad vien tikimybė, jog importas toliau didės, nebūtinai lemtų didelę žalą Sąjungos gamintojams. |
|
(33) |
Komisija išsamiai išanalizavo, kaip toliau didės importas, taip pat priežastis, dėl kurių tokio padidėjimo atveju Sąjungos pramonei būtų padaryta didelė žala. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(34) |
Galiausiai kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė argumentų, pavyzdžiui, dėl Sąjungos pramonės veiklos rezultatų praėjus keleriems metams po apsaugos priemonės nustatymo arba pokyčių, kurie įvyko po šio įvykio, pavyzdžiui, dėl Sąjungos gamintojų ir kitų trečiųjų šalių padėties taikant JAV 232 skirsnio priemonę, importo raidos arba energetikos krizės. |
|
(35) |
Komisija atmetė visus šiuos tvirtinimus, nes jie nepatenka į esminę ir savalaikę įgyvendinimo taikymo sritį dėl to, kad buvo susiję su įvykiais, nesusijusiais su galutinės priemonės nustatymu 2019 m. pradžioje. |
|
(36) |
Dėl šio reglamento priede pateiktų priežasčių Komisija mano, kad ji visiškai įgyvendino PPO sprendimą. Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159 turėtų būti iš dalies pakeistas į šio reglamento priedą įtraukiant argumentus, kuriais papildomos pirminio tyrimo metu padarytos išvados. |
|
(37) |
šiame reglamente numatytos priemonės atitinka atitinkamai pagal Reglamento (ES) 2015/478 3 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2015/755 22 straipsnio 3 dalį įsteigto Apsaugos priemonių komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Šio reglamento priede pateiktas tekstas pridedamas kaip Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 V priedas.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2019 m. vasario 2 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2023 m. sausio 12 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L 83, 2015 3 27, p. 16.
(2) OL L 123, 2015 5 19, p. 33.
(3) Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1013, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos laikinosios apsaugos priemonės (OL L 181, 2018 7 18, p. 39).
(4) 2019 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 31, 2019 2 1, p. 27).
(5) WT/DS595/R European Union – Safeguard Measures on Certain Steel Products (liet. Europos Sąjunga. Tam tikriems plieno produktams taikomos apsaugos priemonės), 2022 m. balandžio 29 d.
(6) WT/DS595/13, 2022 m. rugpjūčio 9 d.
(7) OL C 320, 2022 8 24, p. 47.
(8) Žr. kolegijos ataskaitos 7.117 dalį.
PRIEDAS
„V PRIEDAS
Sąjungos rinkos patrauklumas
|
(1) |
Pradiniame sprendime Komisija paaiškino, kad Sąjungos plieno rinka buvo patraukli importui savo dydžiu ir kainomis (1). Šiuo atžvilgiu, remiantis EBPO duomenimis (2), kelerius metus iki tyrimo, po kurio buvo nustatyta apsaugos priemonė, inicijavimo Sąjungos rinka buvo didžiausia importuojanti teritorija pagal importo apimtis ir šiuo laikotarpiu sudarė nuo 13,8 % iki 18,4 % pasaulinio importo dalies. |
|
(2) |
Sąjungos rinka buvo labai patraukli ne tik apimčių, bet ir kainų požiūriu. Atitinkamų duomenų analizė (3) parodė, kad pagrindinės plieną į Sąjungą eksportuojančios šalys už didelę dalį savo eksporto (nuo 46 % iki 78 % pagal atitinkamus KN kodus) Sąjungos rinkoje pasiekė didesnę kainą, palyginti su eksporto kainomis, pasiektomis kitose trečiosiose rinkose pagal tuos pačius KN kodus. Sąjungos rinka taip pat sudarė didelę šių šalių eksporto dalį, nes buvo pagrindinė arba viena iš pagrindinių eksporto krypčių, kai kuriais atvejais ji sudarė didesnę kaip 25 % dalį, o atitinkamais metais pasiekė net 32 % (4). |
|
(3) |
Sąjungos rinkos patrauklumą patvirtino ir tai, kad pagrindinės plieną eksportuojančios šalys (5) mažino eksportą į trečiąsias šalis, tačiau sparčiai didino eksportą į Sąjungą. Visų pirma, 2018 m. (6), palyginti su 2017 m. (7), šių šalių eksportas į kitas trečiąsias šalis sumažėjo daugiau kaip 11 mln. tonų (–8 %). Tačiau per tą patį laikotarpį importas į Sąjungą iš šių šalių padidėjo daugiau kaip 3 mln. tonų (+14 %) (8). Šios priešingos tendencijos parodė, kad nors importas į kitas trečiąsias šalis apskritai sumažėjo, didėjant pertekliniams pajėgumams, stiprėjant apribojimams patekti į rinkas visame pasaulyje (žr. 1.1.1 ir 1.1.2 skirsnius) ir nesant jokių teigiamų vidaus suvartojimo pokyčių, eksportuojantys gamintojai pasinaudojo galimybe į Sąjungos rinką pateikti vis didesnius kiekius. |
|
(4) |
Todėl iš pirmiau pateiktų duomenų matyti, kad Sąjungos rinka vienareikšmiškai buvo patraukli eksportuojantiems gamintojams tiek apimčių, tiek kainų požiūriu. |
1. ANALIZĖ
1.1. Importo padidėjimas dėl nenumatytų pokyčių
|
(5) |
Todėl tolesniuose poskirsniuose pateikiama papildoma informacija ir išsamesnis paaiškinimas, susiejantys kiekvieną nustatytą nenumatytą pokytį su importo padidėjimu, taip papildant pirmines išvadas. |
1.1.1. Importo į Sąjungą padidėjimas dėl pasaulinių perteklinių pajėgumų plieno sektoriuje
|
(6) |
Pradiniame sprendime Komisija nustatė, kad plieno sektoriuje yra perteklinių pajėgumų ir kad, nepaisant pastangų juos sumažinti, tiriamuoju laikotarpiu jie vis tiek padidėjo (9). |
|
(7) |
Kai kuriuose šaltiniuose buvo nuolat patvirtinamas tiesioginis ryšys tarp perteklinių pajėgumų plieno sektoriuje ir jų poveikio eksportui. Pavyzdžiui, EBPO pažymėjo, kad „pertekliniai plieno gamybos pajėgumai turi didelį poveikį plieno pramonei, dažnai susijusį su pertekline pasiūla, mažomis kainomis ir mažu pelningumu“ (10). Ji taip pat pažymėjo, kad „pasauliniu lygmeniu perteklinių pajėgumų poveikis perduodamas per prekybą; dėl perteklinių pajėgumų gali stipriai išaugti eksportas, o dėl to gali sumažėti kainos ir importo srityje konkuruojantys vidaus gamintojai gali prarasti rinkos dalį“ (11). |
|
(8) |
Panašūs ir kitų tyrimų rezultatai. 2014 m. Ekonomikos politikos instituto dokumente (12) pažymėta, kad „pertekliniai pajėgumai reiškia, kad plieno gamybos įmonės turi pajėgumų gaminti daug daugiau plieno, nei reikia rinkai. Didelės pastoviosios išlaidos, imlumas kapitalui ir didelis plieno gamybos mastas skatina eksportuoti perteklių mažesnėmis nei rinkos kainomis.“ <…> „pertekliniai pajėgumai lemia perteklinę gamybą ir didelį eksporto padidėjimą“ ir kad „didelis pramonės imlumas kapitalui skatina gamintojus maksimaliai padidinti gamybą pastoviosioms išlaidoms padengti, o tai savo ruožtu verčia juos parduoti perteklinę produkciją užsienio rinkose, ypač patrauklioje JAV rinkoje, kai vidaus paklausa yra per maža. Dėl to ilgainiui ne kartą išaugo nesąžiningai parduodamo plieno kiekiai.“ |
|
(9) |
Be to, 2016 m. komunikate Europos Komisija taip pat nurodė, kad „[d]ėl perteklinės plieno produkcijos pastaruoju metu smarkiai išaugo eksportas, todėl sutriko plieno rinkų pusiausvyra ir visame pasaulyje plieno kainos sumažėjo“ (13). |
|
(10) |
Todėl esama visuotinai pripažinto ekonominio pagrindimo, paaiškinančio eksportuojančių gamintojų perteklinių pajėgumų perkėlimą į trečiųjų šalių rinkas (paprastai mažesnėmis kainomis), kad bent iš dalies padengtų savo išlaidas. |
|
(11) |
Tuomet Komisija išsamiau įvertino tiesioginį patvirtintų esamų (ir didėjančių) perteklinių pajėgumų plieno sektoriuje ir importo į Sąjungą padidėjimo ryšį. |
|
(12) |
Esant pertekliniams pajėgumams ir turėdami paskatų perkelti savo perteklinius pajėgumus, eksportuojantys gamintojai orientuotųsi į tas rinkas, kuriose iš esmės galėtų parduoti didesnį kiekį, pageidautina, geresnėmis kainomis (palyginti su kitomis trečiosiomis rinkomis). Šiuo atžvilgiu Komisija 1 ir 4 konstatuojamosiose dalyse paaiškino, kad Sąjunga yra patraukli rinka eksportuojantiems gamintojams tiek dydžio, tiek kainų požiūriu. Iš turimų importo duomenų taip pat matyti, kad importas į Sąjungą sparčiai ir dideliais kiekiais didėjo tuo laikotarpiu, kai didėjo ir pertekliniai pajėgumai (14), ir kad jis didėjo daug sparčiau nei suvartojimas Sąjungoje (15), be to, iš duomenų matyti, kad importas į Sąjungą toliau didėjo, o eksporto į kitas trečiąsias šalis tendencija buvo priešinga. Be to, iš laikinojo reglamento duomenų matyti, kad eksportuojantys gamintojai nuolat priverstinai (kai kuriais atvejais gerokai) mažino Sąjungos gamintojų kainas, o tai rodo jų pasiryžimą ir toliau naudotis patraukliomis Sąjungos rinkos sąlygomis (16). Atsižvelgiant į gerokai lėtesnį suvartojimo augimą, vargu ar būtų buvę galima pagrįstai paaiškinti importo į Sąjungą nuolat mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis mastą ir tempą, visų pirma, jei tai nebūtų susiję su didėjančiais pertekliniais pajėgumais, kurie buvo eksportuojančių gamintojų elgsenos pagrindas. |
|
(13) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad importas į Sąjungą padidėjo dėl plieno sektoriaus perteklinių pajėgumų pradiniu tiriamuoju laikotarpiu. |
1.1.2. Taikomų prekybos apsaugos priemonių ir prekybos ribojimo priemonių skaičiaus trečiosiose šalyse didinimas
|
(14) |
Laikinojo reglamento 33 ir 34 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškino, kad prekybos apsaugos priemonių naudojimas plieno sektoriuje labai padidėjo, ypač laikotarpiu iki ES apsaugos priemonių tyrimo inicijavimo. Laikinajame reglamente nurodyta, kad „2011–2013 m. kasmet buvo inicijuojami vidutiniškai 77 su plienu susiję tyrimai, o 2015–2016 m. šis vidurkis padidėjo iki 117“. Be to, 2017 m. trečiosios šalys toliau taikė prekybos ribojimo priemones (17). |
|
(15) |
Apskritai Komisija, remdamasi savo analizuotais duomenimis (18), pastebėjo, kad 2013–2017 m. laikotarpiu plieno produktams (19) buvo nustatyta daugiau kaip 300 prekybos apsaugos priemonių. |
|
(16) |
Išnagrinėjus šiuos duomenis paaiškėjo, kad šias priemones taikė daug šalių (mažiausiai 24 jurisdikcijos), tarp jų – visos pagrindinės plieną importuojančios šalys (20). Šios šalys 2013–2017 m. laikotarpiu nustatė 157 priemones, t. y. daugiau kaip 52 % visų priemonių. |
|
(17) |
Be to, šiuo laikotarpiu daugiausia į Sąjungą eksportuojančioms šalims daugelyje jurisdikcijų buvo taikoma daugybė priemonių. Pavyzdžiui, septynių didžiausių eksportuotojų į Sąjungą (21) atveju Komisija pastebėjo, kad jiems taikoma apie 200 priemonių, t. y. apie 66 % visų priemonių, taikomų mažiausiai 24 skirtingose trečiosiose šalyse. |
|
(18) |
Todėl Komisija patvirtino, kad prekybos apsaugos priemonių mastas, atsižvelgiant į atskirų priemonių skaičių ir susijusias šalis (tiek nustatančias priemones, tiek tas, kurioms jos taikomos), buvo labai didelis. Komisija taip pat pažymėjo, kad iš pradinės bylos duomenų matyti, jog šie skaičiai gali būti net gana konservatyvūs (22). Be to, pagal šias priemones nustatyti muitai buvo pakankamai dideli, kad paveiktų į tas rinkas patenkančio importo lygį, palyginti su laikotarpiu iki šių priemonių taikymo pradžios. Tai liudija bendras eksporto iš šalių, kurioms taikomos prekybos apsaugos priemonės, į trečiąsias rinkas sumažėjimas (žr. 19 konstatuojamąją dalį), nepaisant to, kad bendros rinkos sąlygos labai nepasikeitė (23), todėl iš esmės nebūtų galima pateisinti tokio dydžio eksporto apimties sumažėjimo, jei tai nebūtų susiję su priemonių lygio poveikiu. |
|
(19) |
Šiuo atžvilgiu Komisija, remdamasi išnagrinėtais duomenimis, patvirtino, kad bendras prekybos apsaugos priemonių nustatymo poveikis buvo importo į šalis, kurioms taikomos priemonės, sumažėjimas (daugeliu atvejų didelis) laikotarpiu po jų nustatymo. Atsižvelgiant į tai, Komisija pažymėjo, kad, remiantis jos pačios plieno produktų prekybos apsaugos priemonių tyrimų analize (24), importas vidutiniškai sumažėjo iki 82 %, palyginti su importo lygiu tiriamuoju laikotarpiu, po kurio buvo nustatytos priemonės. Šiais atvejais importo, kuriam įtakos turėjo prekybos apsaugos priemonės, kiekiai buvo dideli (25). Komisija taip pat patvirtino, kad plienui taikomos prekybos apsaugos priemonės turėjo panašų poveikį, kai jas nustatė trečiosios šalys. Atrinkus 26 įvertintus atvejus (26), Komisija patvirtino, kad importas vidutiniškai sumažėjo 73 % ir kad paveiktas kiekis taip pat buvo svarbus (27). Todėl trečiosioms šalims nustačius prekybos apsaugos priemones, eksporto kiekis į tas šalis sumažėjo, o tas eksportas, bent iš dalies, buvo nukreiptas į ES rinką. |
|
(20) |
Be to, dar vienas duomenų rinkinys, iš kurio matyti aiškus ryšys tarp didėjančio prekybos apsaugos priemonių skaičiaus trečiosiose šalyse ir padidėjusio importo į Sąjungos rinką, yra priešingos pagrindinių plieną eksportuojančių šalių eksporto į Sąjungą tendencijos, paaiškintos 3 konstatuojamojoje dalyje (28). Atsižvelgiant į didelį trečiųjų šalių nustatytų prekybos apsaugos priemonių kiekį ir jų poveikį importo į priemonę taikančias šalis apimčiai (kaip išsamiai aprašyta 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse), ši tendencija patvirtina, kad jų galimybės eksportuoti į trečiąsias šalis buvo gerokai apribotos. Todėl jie siekė šiuos papildomus kiekius (kuriems taip pat turėjo įtakos pertekliniai pajėgumai) parduoti patrauklioje Sąjungos rinkoje, todėl per tą patį laikotarpį importas į Sąjungos rinką nuolat didėjo gerokai sparčiau nei suvartojimas. |
|
(21) |
Šios tendencijos atsispindi toliau pateiktoje diagramoje (29).
|
|
(22) |
Komisija taip pat pažymėjo, kad bendras plieno suvartojimas per tą laikotarpį smarkiai nesumažėjo, kad būtų galima paaiškinti tokį eksporto į trečiąsias šalis sumažėjimą. Taigi eksporto į kitas trečiąsias šalis sumažėjimą galima pagrįstai paaiškinti tik ribojančiu daugelio jurisdikcijų nustatytų įvairių prekybos apsaugos priemonių arba kitų prekybos ribojimo priemonių poveikiu. |
|
(23) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl padidėjusio prekybos apsaugos priemonių ir kitų prekybos ribojimo priemonių skaičiaus trečiosiose šalyse nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo importas į Sąjungą. |
1.1.3. JAV 232 skirsnio priemonė
|
(24) |
Galutinio reglamento 58 ir 61 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškino JAV 232 skirsnio priemonių ir importo į Sąjungą padidėjimo ryšį. Be to, galutinio reglamento 101 ir 110 konstatuojamosiose dalyse Komisija taip pat įvertino importo į Sąjungos ir JAV rinkas raidą (30). |
|
(25) |
Kadangi duomenų, vertintų siekiant nustatyti importo padidėjimą, rinkimas sustabdytas 2018 m. birželio mėn. pabaigoje (naujausio laikotarpio pabaigoje), jie apėmė importo į Sąjungą ir į JAV tendencijas palyginti trumpą laikotarpį po to, kai įsigaliojo JAV 232 skirsnio priemonė. Vis dėlto, kaip paaiškinta galutinio reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas, po kurio buvo nustatyta JAV priemonė, jau buvo inicijuotas 2017 m. balandžio mėn., o ataskaita, kuria grindžiamas vėlesnis priemonės priėmimas, paskelbta 2018 m. sausio mėn., todėl jau buvo nustatyti pirmieji prekybos srautų nukreipimo požymiai. |
|
(26) |
Iš duomenų matyti, kad, nors per pirmąjį 2018 m. pusmetį importas į JAV sumažėjo beveik vienu milijonu tonų (–7 %), palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, importo į Sąjungą pokytis buvo beveik identiškai priešingas – jis padidėjo 1,2 mln. tonų (+7 %). |
|
(27) |
Ši tendencija paaiškinama, nes pagrindinės plieną į Sąjungą eksportuojančios šalys taip pat eksportavo atitinkamą kiekį į JAV rinką. Nors eksporto į JAV kiekis mažėjo (dėl 25 % muito pagal JAV 232 skirsnį poveikio), kai kurių iš šių šalių eksporto į Sąjungą kiekis tuo pačiu metu didėjo. Be to, kaip paaiškinta 3 konstatuojamojoje dalyje, eksportas iš šių šalių į kitas trečiųjų šalių rinkas apskritai sumažėjo. |
|
(28) |
Dėl to, kad įsigaliojus JAV 232 skirsnio priemonei eksportuojančios šalys negalėjo eksportuoti į JAV tokių pačių kiekių, jos buvo priverstos ieškoti kitų plieno realizavimo rinkų. Šiuo atveju, kadangi Sąjungos rinka buvo labai patraukli dydžio ir kainų atžvilgiu, palyginti su kitomis trečiosiomis rinkomis, ji savaime buvo eksportuojančių šalių tikslas, todėl padidėjo importas, visų pirma iš šalių, kurios prarado eksporto į JAV apimtis. Šios tendencijos parodytos toliau pateikiamoje diagramoje (31).
|
|
(29) |
Atsižvelgdama į šiuos faktus, Komisija patvirtino, kad tiriamuoju laikotarpiu importas į Sąjungą padidėjo dėl JAV 232 skirsnio priemonės taikymo (kartu su kitais nustatytais nenumatytais pokyčiais). |
Bendras vertinimas
|
(30) |
Komisija taip pat padarė išvadą, kad importas padidėjo dėl visų nustatytų nenumatytų pokyčių (perteklinio pajėgumo pasaulyje, didesnio prekybos apsaugos priemonių ir prekybos ribojimo priemonių skaičiaus trečiosiose šalyse ir JAV 232 skirsnio priemonės). Tai, kad tuo pat metu įvyko keletas nenumatytų pokyčių, patvirtina išvadą, kad esama logiško ryšio tarp importo į Sąjungą, kuri buvo patraukli ir pagrindinė plieno eksporto rinka, padidėjimo ir nustatytų nenumatytų pokyčių. |
1.2. Didelės žalos grėsmė
|
(31) |
Pradiniame sprendime nustatyta, kad jei Sąjunga nenustatytų apsaugos priemonės, kiltų didelės žalos vidaus gamintojams grėsmė, nes buvo manoma, kad importas toliau didės, visų pirma dėl (be kita ko) prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis, susijusio su JAV 232 skirsnio priemone, ir todėl dar labiau padidės importo spaudimas kainų ir kiekio požiūriu (32). Šiame reglamento skirsnyje bus išsamiau paaiškinta, kodėl didelės žalos grėsmė egzistavo ir buvo pagrįsta, atsižvelgiant į galutinės priemonės nustatymo metu turėtus įrodymus. Šiuo tikslu šiame reglamento skirsnyje bus pateikti papildomi paaiškinimai ir patikslinimai dėl šių aspektų, kuriais remiantis nustatyta didelės žalos grėsmė: i) Sąjungos pramonės padėties ir priežasčių, kuriomis paaiškinamas jos dalinis pagerėjimas 2017 m.; ii) ES prekybos apsaugos priemonių vaidmens Sąjungos pramonės padėties atžvilgiu; iii) JAV 232 skirsnio priemonės poveikio, įskaitant naujausią importo į Sąjungą raidą; iv) naujausios plieno ir žaliavų kainų raidos; v) prekybos apsaugos priemonių trečiosiose šalyse padėties ir perteklinių pajėgumų; vi) rinkos perspektyvų ir prognozių. |
Nuolatinis Sąjungos rinkos patrauklumas
|
(32) |
1 ir 4 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškino, kaip Sąjungos rinka buvo patraukli dydžio ir kainų požiūriu ir kaip šios savybės prisidėjo prie to, kad tiriamuoju laikotarpiu padidėjo importo į Sąjungos rinką apimtis. |
|
(33) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad tyrimo, po kurio buvo nustatyta galutinė apsaugos priemonė, pabaigoje šios savybės išliko tokios pačios, ir tai patvirtino, kad 2018 m. Sąjungos rinka ir toliau buvo patraukli rinka dydžio (33) ir kainų požiūriu. Pagrindinės plieną į Sąjungą eksportuojančios šalys Sąjungos rinkoje pasiekė didesnę kainą, palyginti su eksporto kainomis kitose trečiosiose rinkose, 48–81 % nagrinėjamųjų KN kodų atveju (34). Taip patvirtinamas nuolatinis patrauklumas kainų požiūriu. Kalbant apie dydį, Sąjunga ir toliau buvo svarbi eksporto rinka – kai kurių eksportuojančių šalių atveju ji sudarė beveik 40 %, o kai kurių – apie 25 % viso jų eksporto, priklausomai nuo eksportuojančios šalies (35). |
|
(34) |
Be to, Komisija padarė išvadą, kad tarp vertintų duomenų, įskaitant suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją, nėra elementų, iš kurių būtų matyti, kad Sąjungos rinka artimiausiu metu taptų mažiau patraukli. Iš tiesų, kaip parodyta šiame priede (žr., pavyzdžiui, 1.2.3 ir 1.2.5 poskirsnius), vis labiau trūko alternatyvių realizavimo rinkų, kuriose eksportuojantys gamintojai galėtų pasiekti tokią pačią arba panašią eksporto apimtį kaip ir anksčiau, todėl importo spaudimas patraukliai Sąjungos rinkai dar labiau padidėjo. |
1.2.1. Sąjungos pramonės padėtis ir veiksniai, kuriais paaiškinamas jos dalinis pagerėjimas 2017 m.
|
(35) |
Laikinojo reglamento VI.1 skirsnyje ir galutinio reglamento 5.1–5.3 skirsniuose paaiškinta Sąjungos pramonės padėtis analizuoto laikotarpio pabaigoje bei žalos rodiklių raida nuo 2013 m. ir padaryta išvada, kad Sąjungos pramonės padėtis buvo nestabili ir pažeidžiama. |
|
(36) |
Išvadą dėl pažeidžiamumo, nepaisant dalinio pagerėjimo 2017 m., galima paaiškinti keliais veiksniais, dėl kurių Sąjungos pramonė tik 2017 m. galėjo pasiekti bendrą palankesnį pelningumo lygį nei ankstesniais metais, nepaisant nuolat didėjančio importo (36). |
|
(37) |
Pirma, Sąjungos pramonės pelningumas per visą analizuotą laikotarpį iš esmės buvo prastas, buvo patirta nuostolių (2013 m.) arba pasiektas labai mažas pelnas (2014–2016 m.). Nors 2017 m. pramonė pirmą kartą per penkerius metus pasiekė palankesnį pelningumo lygį, jis nebuvo toks didelis, kad kompensuotų ankstesnius ketverių metų rezultatus. Net ir tais metais daugelio kategorijų produktų pelningumas išliko mažas. Trijų kategorijų produktai ir toliau buvo nuostolingi, o 13 kategorijų produktų atveju buvo išlaikyta pelno ir nuostolių pusiausvyra. 2017 m. tik septynių kategorijų produktų pelnas galėjo būti didesnis nei 6 % (37). Šiuo atžvilgiu pagrindinis kitas veiksnys 2017 m. buvo susijęs su vieneto pardavimo kainų raida ir lygiu bei skirtumu nuo gamybos sąnaudų, palyginti su ankstesniais metais. Kalbant apie kainą, 2017 m. ji padidėjo maždaug 18 %, palyginti su ankstesniais metais (padidėjo 106 EUR/t). Tuo pat metu, nors tais metais gamybos sąnaudos taip pat padidėjo (82 EUR/t, palyginti su ankstesniais metais) (38), Sąjungos pramonė sugebėjo pasiekti didžiausią (teigiamą) skirtumą tarp kainos ir sąnaudų analizuojamu laikotarpiu (36 EUR/t), o tai lėmė didesnį pelningumą (39). Tačiau, remiantis naujausiais tyrime nagrinėtais pokyčiais, buvo numatoma, kad ši išskirtinė (40) padėtis nebus ilgalaikė, ir buvo aiškių tendencijų, rodančių, kad ji jau keitėsi (žr. 1.2.4 skirsnį). |
|
(38) |
Antra, nors Sąjungos pramonė 2017 m. sugebėjo padidinti bendrą pardavimo apimtį 7 %, palyginti su 2013 m. (41), ir dėl to tais metais iš dalies pagerėjo jos veiklos rezultatai, akivaizdu, kad ji negalėjo visapusiškai pasinaudoti daug didesniu suvartojimo Sąjungos rinkoje padidėjimu tuo pačiu laikotarpiu (+14 %) (42), nors 2017 m. ji ir toliau turėjo pakankamai pajėgumų (76 % pajėgumų naudojimo 2017 m., palyginti su 75 % 2016 m.) (43), kad galėtų toliau didinti pardavimą vidaus rinkoje. Pažymėtina, kad, palyginti su ankstesniais metais, 2017 m. Sąjungos pramonė beveik nepagerino pajėgumų naudojimo. Tokius prastesnius veiklos rezultatus galima paaiškinti tuo, kad nagrinėjamu laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė didelį importo spaudimą (apimties ir kainų požiūriu). Iš tiesų, padidėjus suvartojimui importuotojų gauta nauda buvo daug didesnė nei Sąjungos gamintojų. Nors Sąjungos gamintojai kasmet nuolat prarado rinkos dalį (nuo 87,2 % iki 81,9 %) (44), importas smarkiai padidėjo (+71 %) (45), o tai reiškia, kad jo rinkos dalis padidėjo nuo 12,7 % 2013 m. iki 18,8 % 2017 m. (46). Importo rinkos dalis naujausiu laikotarpiu buvo 18,8 %, t. y. net didesnė nei 2017 m. (18,1 %). Šias tendencijas galima paaiškinti nuolatiniu priverstiniu importo kainų mažinimu (47), dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo išnaudoti viso (arba bent didesnės dalies) rinkos pokyčių potencialo. |
|
(39) |
Trečia, nors apskritai rinkos sąlygos pagerėjo (didėjo suvartojimas, pardavimas vidaus rinkoje ir kainų lygis), Sąjungos pramonė vis dar negalėjo tuo pasinaudoti užimtumui padidinti – 2013–2017 m. laikotarpiu Sąjunga prarado beveik 10 000 darbuotojų (48). 2017 m. užimtumo lygis, palyginti su 2016 m., netgi šiek tiek sumažėjo. Galiausiai, tiriamuoju laikotarpiu atsargos padidėjo 19 % ir 2017 m. išliko didelės (49). |
|
(40) |
Todėl Sąjungos pramonės veiklos rezultatai 2017 m. iš dalies pagerėjo dėl įvairių veiksnių, visų pirma padidėjusio suvartojimo ir pardavimo vidaus rinkoje ir didesnio plieno ir žaliavų kainų skirtumo (50), tačiau šį pagerėjimą vis dėlto ribojo tais metais patirtas importo spaudimas, dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo labiau pasinaudoti tokiais esamais veiksniais. Besitęsiantis rinkos dalies praradimas ir nuolatinis priverstinis įvairių kategorijų produktų kainų mažinimas arba nesugebėjimas atkurti darbo vietų, aiškiai rodo, kad pramonės padėtis nėra tokia, kokia buvo ankstesniais metais, kai ji visiškai atsigavo po ankstesnių neigiamų rezultatų, ir kad importo spaudimas buvo labai svarbus trukdant tokiam atsigavimui. |
|
(41) |
Kadangi kai kurie iš šių 2017 m. teigiamų pokyčių 2018 m. pasikeitė (žr. toliau pateiktus naujausius pokyčius ir numatomus plieno ir žaliavų kainų pokyčius, taip pat numatomas suvartojimo tendencijas) tokiomis aplinkybėmis, kai buvo tikimasi, kad importo spaudimas didės apimties ir kainų požiūriu, poveikis Sąjungos pramonės finansinei padėčiai buvo neigiamas. |
|
(42) |
Kitaip tariant, nors Sąjungos pramonė sugebėjo iš dalies atsigauti dėl bendrų teigiamų pokyčių, susijusių su keliais pagrindiniais veiksniais rinkoje, ir dėl lėtesnio importo padidėjimo 2017 m., palyginti su ankstesniais metais (51), dėl neigiamo daugumos šių veiksnių pokyčio 2018 m. pabaigoje Sąjungos pramonės padėtis neišvengiamai blogėjo dėl tebesitęsiančio toliau didėjančio importo spaudimo, kurio šį kartą dėl jo masto ir numatomų vyraujančių rinkos aplinkybių Sąjungos pramonė negalėjo atlaikyti. Todėl Sąjungos pramonės padėtis tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo pažeidžiama tolesnio importo padidėjimo atžvilgiu. |
1.2.2. Sąjungos prekybos apsaugos priemonių vaidmuo atsižvelgiant į Sąjungos pramonės padėtį 2017 m.
|
(43) |
Šiame skirsnyje Komisija pateikia būtinus papildomus paaiškinimus ir patvirtinamuosius duomenis, susijusius su prekybos apsaugos priemonių poveikiu daliniam Sąjungos pramonės atsigavimui 2017 m. |
|
(44) |
Pirma, šiai veiklai atlikti Komisija pasirinko 2015 ir 2016 m. nustatytas priemones, nes manė, kad tai yra priemonės, kurių poveikis gali būti iš dalies priskirtas Sąjungos pramonės veiklos rezultatams 2017 m. (52). Todėl pagal šiuos parametrus iki 2017 m. Komisija nustatė šešias prekybos apsaugos priemones produktų kategorijų, kurioms vėliau buvo taikoma apsaugos priemonė, importui (53). |
|
(45) |
Priemonės buvo šios (54): Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/501 (55), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/181 (56), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1778 (57), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/113 (58), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1777 (59) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/969 (60). |
|
(46) |
Komisija pastebėjo, kad šių kategorijų produktų Sąjungos gamintojų pelningumas per metus po priemonių nustatymo sistemingai didėjo. Visų pirma Komisija nustatė, kad 2017 m. pelningumas apskritai padidėjo (61), nors daugelio kategorijų produktų pelningumas išliko mažas, visų pirma tų produktų kategorijų, kurioms taikomos naujausios prekybos apsaugos priemonės, ir kad nustačius prekybos apsaugos priemones importo iš trečiųjų šalių (išskyrus tas, kurioms taikomos aptariamos prekybos apsaugos priemonės) kainos 2017 m. iš esmės laikinai padidėjo (62). |
|
(47) |
Be to, apimtys, kurioms įtakos turėjo pastarojo meto prekybos apsaugos priemonės, nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė apie 40 % viso tam tikrų kategorijų, kurioms taikomos naujausios prekybos apsaugos priemonės, produktų importo (63), o po šių prekybos apsaugos priemonių nustatymo jų apimtis Sąjungos rinkoje sumažėjo daugiau nei 90 % (64). Todėl iš esmės sumažinus nesąžiningą prekybą importuojamomis prekėmis, dėl kurios buvo nustatytos priemonės, Sąjungos gamintojai ir kitos eksportuojančios šalys 2017 m. iš esmės galėjo padidinti savo pardavimo kainas. |
|
(48) |
Be to, labai padidėjo visų produktų kategorijų, kurioms taikomos naujausios prekybos apsaugos priemonės, pelningumas (65) – 2017 m. kai kurių iš jų pelningumas viršijo 6 % (66). Kitų kategorijų atveju padėtis buvo įvairesnė: vos kelių kategorijų pelningumas viršijo arba beveik pasiekė 6 % (67), kitų kategorijų pelningumas didėjo, tačiau jo lygis vis dar buvo žemas (68), o kitos kategorijos buvo nuostolingos arba jų pelningumas siekė maždaug 1 % (69), neatsižvelgiant į pastarojo meto tendencijas. Taigi matyti, kad pelningumo raida skirtingose kategorijose buvo nevienoda ir kad apskritai 2017 m. dauguma kategorijų (70) buvo nuostolingos arba jų pelningumo lygis buvo nepalankus, net jei kai kuriais atvejais jų padėtis, palyginti su ankstesniais metais, pagerėjo. Tai patvirtina, kad bendra Sąjungos pramonės padėtis buvo nestabili, nepaisant to, kad ji buvo geresnė nei ankstesniais metais. |
|
(49) |
Tačiau, kaip paaiškinta toliau, 2017 m. kainų didėjimo tendencija buvo laikina ir pradėjo keistis 2018 m., kai Sąjunga susidūrė su išaugusiu importu daugiausia iš trečiųjų šalių, kurioms netaikomos prekybos apsaugos priemonės, ir prekybos srautų nukreipimu dėl JAV 232 skirsnio priemonės taikymo. Tai rodo importo apimtis naujausiu laikotarpiu, kuri pasiekė rekordines 31 314 tonų, nepaisant to, kad kai kurioms produktų kategorijoms neseniai buvo nustatytos prekybos apsaugos priemonės. Tai parodė, kad nors pastarojo meto prekybos apsaugos priemonės prisidėjo prie dalinio ir laikino Sąjungos pramonės padėties pagerėjimo, jos taip pat buvo naudingos toms eksportuojančioms šalims, kurioms priemonės netaikomos ir kurios taip pat pradėjo gerokai didinti savo dalyvavimą Sąjungos rinkoje (71). |
|
(50) |
Todėl Komisija patvirtino, kad prekybos apsaugos priemonių nustatymas turėjo įtakos bendriems Sąjungos gamintojų veiklos rezultatams, kiek tai susiję su šiomis kategorijomis (72). |
|
(51) |
Be to, iš 1.2.1 ir 1.2.2 skirsniuose pateiktų argumentų aiškiai matyti, kad kai kurie veiksniai, kuriais paaiškinamas dalinis Sąjungos atsigavimas (pvz., suvartojimas), nedarė tokio paties ar panašaus poveikio Sąjungos gamintojams ir eksportuojančioms šalims arba nebuvo jiems vienodai ar panašiai naudingi, nes pastarosioms pavyko gerokai padidinti (+71 % apimties) jų dalyvavimą Sąjungos rinkoje Sąjungos gamintojų, kurie prarado rinkos dalį ir kurių bendra pardavimo apimtis padidėjo santykinai nedaug (+7 %), palyginti su nuolatiniu importo augimu, sąskaita. |
1.2.3. JAV 232 skirsnio priemonės poveikis
|
(52) |
Galutiniame reglamente (73) Komisija padarė išvadą, kad JAV 232 skirsnio priemonė gali būti susijusi su reikšmingu prekybos srautų nukreipimu į Sąjungos rinką. |
|
(53) |
Šiuo atžvilgiu Komisija atliko išsamesnę importo į Sąjungą ir JAV modelių analizę tiek bendrai, tiek toliau analizuodama tam tikrų eksportuojančių šalių elgseną. Ši analizė parodė, kad, palyginus importą į JAV ir Sąjungą, per pirmąjį 2018 m. pusmetį importas į JAV sumažėjo beveik vienu milijonu tonų (–7 %), palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, o importas į Sąjungą buvo beveik identiškai priešingas – padidėjo 1,2 mln. tonų (+7 %) (žr. 26 konstatuojamąją dalį). Vertinant 2018 m. antrojo pusmečio ir to paties 2017 m. laikotarpio pokyčius, šios prieštaringos tendencijos tampa dar akivaizdesnės. Iš tiesų importas į JAV sumažėjo 2,4 mln. tonų (–19 %), o importas į Sąjungą padidėjo daugiau nei 2 mln. tonų (+15 %) (74). |
|
(54) |
Dėl to importas į JAV per metus iš viso sumažėjo 3,3 mln. tonų (–13 %), o importas į Sąjungą padidėjo 3,2 mln. tonų (+11 %), iš kurių 72 % viso importo į JAV sumažėjimo ir 63 % importo į Sąjungą padidėjimo įvyko 2018 m. antrąjį pusmetį (75). |
|
(55) |
Todėl šių didėjančio importo tendencijų tempas ir mastas antrąjį 2018 m. pusmetį parodė, kad jau kelis mėnesius taikomos JAV 232 skirsnio priemonės poveikis palaipsniui didėjo ir kad eksportuojančios šalys greitai prisitaikė prie naujos padėties rinkoje (76). |
|
(56) |
Nagrinėdama tiek į JAV, tiek į ES rinką eksportuojančių šalių elgseną, Komisija patvirtino šią tendenciją. Pavyzdžiui, tokių šalių kaip Turkija, Rusija, Pietų Korėja ir Taivanas (77), kurių eksportas į JAV ir Sąjungą buvo didelis, 2018 m., palyginti su 2017 m., tendencijos buvo tokios: Turkijos eksportas į JAV sumažėjo maždaug 850 000 tonų (–45 %), o eksportas į Sąjungą padidėjo 2,6 mln. tonų (+56 %). Be to, Rusijos eksportas į JAV sumažėjo daugiau kaip 250 000 tonų (–36 %), o eksportas į Sąjungą padidėjo 870 000 tonų (+23 %), Pietų Korėjos eksportas į JAV sumažėjo daugiau nei 880 000 tonų (–27 %), o eksportas į Sąjungą padidėjo maždaug 250 000 tonų (+8 %), galiausiai Taivano eksportas į JAV sumažėjo maždaug 160 000 tonų (–14 %), o eksportas į Sąjungą padidėjo daugiau kaip 500 000 tonų (+40 %) (78). |
|
(57) |
Todėl šie skaičiai parodė, kad eksportuojantys gamintojai iš esmės galėjo bent dalį JAV prarasto kiekio perkelti į Sąjungos rinką ir kai kuriais atvejais padidinti savo dalyvavimą Sąjungos rinkoje gerokai didesniais kiekiais nei tie, kuriuos prarado JAV. Atsižvelgiant į JAV rinkos dydį (79) ir tai, kad JAV 232 skirsnio priemonė buvo taikoma dar tik pirmaisiais mėnesiais ir todėl dar nebuvo pasiektas visas numatytas jos poveikis (80), buvo pagrįsta tikėtis, kad eksportas į JAV toliau reikšmingai mažės ir kad eksportuojantys gamintojai galės prisitaikyti prie šių aplinkybių ir dar labiau padidinti savo dalyvavimą Sąjungos rinkoje. |
|
(58) |
Todėl Komisija patvirtino, kad dėl JAV 232 skirsnio priemonės artimoje ateityje prekybos srautai gali būti dar labiau nukreipti į Sąjungos rinką. |
1.2.4. Naujausia plieno ir žaliavų kainų raida
|
(59) |
Galutiniame reglamente Komisija pažymėjo, kad „pradedant nuo 2018 m. trečiojo ketvirčio plieno kainos Sąjungoje ėmė mažėti“ (81). |
|
(60) |
Šiuo atžvilgiu Komisija 1.2.1 skirsnyje pažymėjo, kad vienas iš veiksnių, kuriais paaiškinamas dalinis Sąjungos pramonės veiklos rezultatų pagerėjimas 2017 m., buvo tai, kad plieno kainos ir žaliavų sąnaudų skirtumas buvo didesnis nei bet kuriais ankstesniais analizuojamo laikotarpio metais. Tačiau išsamesnė naujausių pokyčių iki galutinės priemonės nustatymo analizė parodė, kad tendencija pakrypo kita linkme ir kad teigiamas šių dviejų veiksnių skirtumas palaipsniui mažėjo, todėl tai turės neigiamą poveikį Sąjungos pramonės ekonominės veiklos rezultatams. |
|
(61) |
Kaip parodyta 4 diagramoje (82), 2018 m. antrąjį pusmetį plieno kainos Sąjungoje nuolat mažėjo. Buvo galima tikėtis, kad ši tendencija išliks atsižvelgiant į neaiškias rinkos perspektyvas (žr. 1.2.6 skirsnį) ir dėl nuolatinio ir didėjančio importo spaudimo apimties ir kainų atžvilgiu, kuris, esant pablogėjusioms ar neaiškioms rinkos sąlygoms, greičiausiai turėtų mažinantį poveikį kainoms, todėl Sąjungos pramonė negalėtų pritaikyti savo kainų prie padidėjusių sąnaudų. 5 diagramoje (83) matyti, kaip per tą patį laikotarpį kai kurių pagrindinių plieno gamybos žaliavų kaina nuolat augo.
|
|
(62) |
Todėl dėl tokių bendrų tendencijų, kurių pokyčiai artimiausiu metu nebuvo numatomi, Sąjungos pramonės finansinė padėtis tapo dar labiau įtempta. |
|
(63) |
Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad susiklosčius tikėtinam tolesnio importo spaudimo scenarijui ir esant rinkai, kurios smarkus augimas nenumatomas, pradiniame tyrime nustatytos priverstinio kainų mažinimo vidaus rinkoje tendencijos dar labiau sustiprėtų. Dėl to Sąjungos gamintojams kiltų papildomų sunkumų, nes jiems tektų spręsti, ar konkuruoti dėl rinkos dalies netenkant tvaresnių kainų, ar išlaikyti aukštesnį kainų lygį ir toliau prarasti rinkos dalį. Pagal abu scenarijus jų finansiniams rezultatams būtų padarytas neigiamas poveikis. |
|
(64) |
Be to, Komisija pažymėjo, kad šis kainų pokytis sutapo su laikotarpiu, kai jau buvo taikoma laikinoji apsaugos priemonė (nuo 2018 m. liepos mėn. vidurio). Todėl matyti, kad eksportuojančios šalys, taikydamos priemonę, vykdė dar agresyvesnę importo veiklą ir toliau buvo suinteresuotos Sąjungos rinkai pateikti didelius kiekius, nors ir buvo taikoma laikinoji apsaugos priemonė. |
1.2.5. Dabartinė padėtis, susijusi su prekybos apsaugos priemonėmis trečiosiose šalyse ir pertekliniais pajėgumais
|
(65) |
1.1.1 ir 1.1.2 skirsniuose Komisija paaiškino perteklinių pajėgumų ir prekybos apsaugos priemonių trečiosiose šalyse raidą ir naujesnę padėtį. Atsižvelgdama į šią informaciją, Komisija manė, kad labai mažai tikėtina, jog artimiausiu metu padėtis pasikeis. Pavyzdžiui, prekybos apsaugos priemonės paprastai nustatomos penkerių metų laikotarpiui ir jų galiojimas gali būti pratęstas. Visų pirma, kadangi daugelis priemonių buvo nustatytos per kelerius metus iki ES plienui taikomos apsaugos priemonės priėmimo (84), jos turėjo būti toliau taikomos bent jau artimiausioje ateityje. Kalbant apie perteklinius pajėgumus, iš Komisijos nurodytų ataskaitų nebuvo matyti, kad būtų požymių, jog pertekliniai pajėgumai labai mažės, jose netgi buvo teigiama, kad pasaulinė perteklinių pajėgumų padėtis sektoriuje gali dar labiau pablogėti (85). Iš tiesų Pasaulinis forumas dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje taip pat padarė labai aiškią išvadą, kad 2018 m. pabaigoje pertekliniai pajėgumai tebebuvo aktuali problema. Jis pažymėjo, kad „plieno gamybos pertekliniai pajėgumai – pasaulinė problema, kuri ir toliau kenkia šiam sektoriui – kelia didelių sunkumų tiek pažangios, tiek besiformuojančios ar besivystančios ekonomikos šalių plieno gamintojams“ (86). |
|
(66) |
Įrodytas šių veiksnių poveikis Sąjungos rinkai, t. y. didelis importo padidėjimas, išsamiai aprašytas 1.1 skirsnyje ir galutiniame reglamente. Kadangi buvo numatyta, kad artimiausioje ateityje šie veiksniai išliks, buvo tikimasi, kad jų poveikis bus tokio paties pobūdžio, todėl, kartu taikant JAV akto 232 skirsnio priemonę, importas į Sąjungą toliau didės, o tai turės neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, jei apsaugos priemonės nebus nustatytos. |
|
(67) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad šie elementai artimiausioje ateityje ir toliau atliks svarbų vaidmenį Sąjungos plieno rinkoje ir todėl buvo svarbūs analizuojant didelės žalos grėsmę. |
1.2.6. Rinkos perspektyvos ir prognozės
|
(68) |
Analizuojamu laikotarpiu plieno suvartojimas Sąjungos rinkoje kasmet didėjo (87). Dėl šios tendencijos Sąjungos pramonė taip pat galėjo apskritai padidinti pardavimo apimtį, o tai savo ruožtu leido jai tam tikru mastu sumažinti importo spaudimo, kurį ji patyrė ir kuris pasireiškė nuolatiniu priverstiniu kainų mažinimu ir rinkos dalies praradimu, poveikį. Kaip paaiškinta 1.2.1 skirsnyje, 2017 m. šis pardavimo padidėjimas didėjant kainoms (tiek bendrai, tiek lyginant su sąnaudų raida) leido Sąjungos pramonei iš dalies atsigauti po nuolatinių neigiamų ankstesnių metų finansinių rezultatų. 1.2.4 skirsnyje Komisija pažymėjo plieno kainų mažėjimo tendenciją Sąjungoje, lygiagrečią žaliavų kainų didėjimui. |
|
(69) |
Tada Komisija, siekdama įvertinti didelės žalos grėsmę ir analizuodama įvairius specializuotus rinkos šaltinius, įvertino laikotarpio po tyrimo pabaigos ekonomines perspektyvas ir prognozes. |
|
(70) |
Šiuo atžvilgiu šaltiniuose nuolat atkreiptas dėmesys į tai, kad artimiausiu metu pasaulinė plieno paklausa bus neapibrėžta ir sumažės. Pasaulio plieno asociacija pažymėjo, kad „plieno paklausos mažėjimas tęsis ir 2019 m. <...>. „Brexit’as“ be susitarimo ir prekybos karas kelia pavojų“ (88). Ji taip pat priminė, kad „nors 2017 m. stiprus plieno paklausos atsigavimas buvo matomas ir 2018 m., rizika padidėjo. Didėjanti įtampa prekybos srityje ir nepastovūs valiutos pokyčiai didina netikrumą“ (89). |
|
(71) |
EBPO pažymėjo, kad „atsigavimas (plieno rinkos sąlygų) atrodo trapus dėl nuolatinio struktūrinio disbalanso“ (90). Kiti rinkos šaltiniai, pvz., „S&P Global Platts“, savo 2018 m. gruodžio mėn. pasaulinės rinkos apžvalgoje taip pat paminėjo šį netikrumo pojūtį. |
|
(72) |
Be to, 2018 m. rugsėjo mėn. Pasaulinis forume dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje padaryta išvada, kad „nors 2017 m. plieno rinkos sąlygos šiek tiek cikliškai pagerėjo, pagrindinė pasaulinės plieno paklausos tendencija išlieka silpna, o pertekliniai pajėgumai tebėra dideli“ (91). |
|
(73) |
Be to, „Eurofer“ (ES plieno asociacija) pažymėjo, kad „(...) tebesitęsianti prekybos trintis su JAV ir sumažėjusi pasaulinė paklausa rodo, kad išorės rizika galėtų toliau didėti, o tai savo ruožtu padidintų netikrumą ir pablogintų ES plieno naudotojų perspektyvas“ (92). |
|
(74) |
Todėl išanalizuoti įvairių šaltinių duomenys nuosekliai rodė, kad buvo tikimasi, jog geriausiu atveju plieno suvartojimas šiek tiek padidės, nors dėl to nebuvo aišku, nes didėjant netikrumui perspektyvos blogėjo. Todėl dėl pasaulinės plieno paklausos sąstingio dar labiau padidėjo tikimybė, kad plieno eksportuotojai parduos produkciją patrauklioje Sąjungos rinkoje. |
Išvada dėl didelės žalos grėsmės
|
(75) |
Šiame skirsnyje analizuojami duomenys patvirtino, kad buvo labai tikėtina, jog importo apimtys reikšmingai didės, todėl dėl nuolatinių perteklinių pajėgumų ir didėjančio prekybos apsaugos priemonių skaičiaus trečiosiose šalyse, kurių poveikis eksportui išliks, toliau bus juntamas importo spaudimas tiek apimtims, tiek kainoms. Be to, buvo labai tikėtina, kad praėjus keliems mėnesiams JAV 232 skirsnio priemonės poveikis bus jaučiamas vis stipriau, todėl Sąjungos rinkai bus daromas dar didesnis spaudimas dėl padidėjusios prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis rizikos, kurios pirmieji požymiai jau buvo matomi. |
|
(76) |
Tokiomis aplinkybėmis Komisija taip pat patvirtino priešingas plieno ir žaliavų kainų tendencijas 2018 m. antrąjį pusmetį ir neaiškias rinkos perspektyvas artimiausioje ateityje. |
|
(77) |
Todėl, atsižvelgdama į šiame priede išnagrinėtus elementus ir pirminio sprendimo išvadas, Komisija patvirtino, kad egzistavo didelės žalos grėsmė ir kad tokia didelė žala būtų buvusi padaryta, jei Komisija nebūtų nustačiusi galutinės apsaugos priemonės. |
1.3. Įsipareigojimai, dėl kurių padidėjo importas
|
(78) |
GATT 1994 XIX straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta: „[j]eigu dėl ... pagal šį Susitarimą [narės] prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant tarifų nuolaidas, poveikio koks nors produktas į vienos iš jų teritoriją importuojamas tokiais padidėjusiais kiekiais ...“. |
|
(79) |
Aptariamas produktas apima kelias tarifų eilutes (93). |
|
(80) |
Visose šiose tarifų eilutėse Europos Sąjunga dėl ankstesniuose daugiašalių derybų dėl prekybos etapuose padarytų tarifų nuolaidų yra prisiėmusi šiuos su tarifais susijusius įsipareigojimus (94):
|
|
(81) |
Tuo metu, kai buvo nustatoma apsaugos priemonė, šios nuolaidos buvo įtrauktos į Europos Sąjungos koncesijų ir įsipareigojimų sąrašo, kuris 2016 m. gruodžio 1 d. buvo patvirtintas kaip „Sąrašas EU CLXXIII. Europos Sąjunga“ (95), su pakeitimais, I dalies II skirsnį. To sąrašo skiltis „Kiti muitai ir mokesčiai“, susijusi su pirmiau minėtomis tarifų eilutėmis, buvo tuščia. |
|
(82) |
Dėl šių nuolaidų, įtrauktų į Europos Sąjungos nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašą, pridėtą prie GATT ir įtrauktą pagal GATT 1994 II straipsnio 7 dalį, Europos Sąjunga, nustatant apsaugos priemones, turėjo tokius įsipareigojimus pagal GATT 1994: XI straipsnio 1 dalis, kuria draudžiami netarifiniai pirmiau išvardytų produktų importo apribojimai, ir ypač GATT 1994 II straipsnio 1 dalies a punktas ir II straipsnio 1 dalies b punkto pirmas ir antras sakiniai. Pagal II straipsnio 1 dalies b punkto pirmą sakinį, nesant taikytinos išimties, ES neturi teisės atitinkamam produktui nustatyti įprastinių muitų mokesčių, viršijančių nustatytuosius ir nurodytuosius atitinkamoje ES nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašo dalyje, t. y. pirmiau nurodytą nulinį tarifą kiekvienai iš nurodytų tarifų eilučių. Priimant pradinį sprendimą dėl apsaugos priemonės ir nustatant galutinę apsaugos priemonę, produktams, kuriems taikoma apsaugos priemonė, buvo atitinkamai taikomi 0 % ES importo tarifai. Kitaip tariant, įprastinių muito mokesčių atveju šie taikomi tarifai jau buvo didžiausi leistini tarifai pagal GATT 1994 II straipsnio 1 dalies a punktą ir II straipsnio 1 dalies b punkto pirmą sakinį. Kalbant apie kitus muitus ar rinkliavas, II straipsnio 1 dalies b punkto antrame sakinyje nebuvo numatyta lankstumo įvesti papildomus muitus ar rinkliavas, išskyrus įprastinius muito mokesčius. |
|
(83) |
Produktas, kuriam taikoma apsaugos priemonė, buvo importuojamas didesniais kiekiais (kaip nustatyta galutinėje apsaugos priemonėje) dėl pirmiau minėtų įsipareigojimų, prisiimtų pagal GATT 1994 (GATT 1994 XI straipsnio 1 dalis, II straipsnio 1 dalies a punktas ir II straipsnio 1 dalies b punkto pirmas ir antras sakiniai), nes šie įsipareigojimai kartu su tarifų nuolaidomis, kurias Sąjunga padarė vėlesniuose daugiašalių derybų dėl prekybos etapuose, pagerino ir užtikrino produkto, kuriam taikoma apsaugos priemonė, patekimo į Europos Sąjungos rinką sąlygas. Todėl dėl pirmiau minėtų Europos Sąjungos su tarifais susijusių įsipareigojimų padidėjo importas ir ES neturėjo galimybės padidinti įprastinių muito mokesčių užuot įvedant apsaugos priemonę. Taip kartu paaiškinama, kaip aptariami įsipareigojimai lėmė importo padidėjimą, dėl kurio kilo didelės žalos grėsmė. |
|
(84) |
Nurodyti GATT įsipareigojimai kartu trukdė ES padidinti nagrinėjamam produktui taikomus importo muitus. Taigi, tai buvo Europos Sąjungos „įsipareigojimai pagal GATT 1994[, kurie] ribo[jo] jos galimybes užkirsti kelią importo padidėjimo žalai arba ją atitaisyti“. Be to, Europos Sąjunga „sustabd[ė] šių įsipareigojimų vykdymą dėl“ jos apsaugos priemonės. |
(1) Žr. laikinojo reglamento 35 konstatuojamąją dalį ir galutinio reglamento 4 skirsnį.
(2) Žr. EBPO, „Recent Developments in Steel Trade and Trade Policy Measures“, DSTI/SC(2018)3, p. 9, 3 lentelė.
(3) Šaltinis: Prekybos GD skaičiavimai pagal „Global Trade Atlas“ duomenis (https://ihsmarkit.com/index.html) (neapdoroti duomenys, prieinami užsisakius prenumeratą); analizuotas laikotarpis: 2014–2017 m. Išsamesnė informacija pateikta 2022 m. lapkričio 30 d. prie bylos pridėto pranešimo 1 lentelėje.
(4) Ten pat.
(5) Tos šalys: Indija, Kinija, Pietų Korėja, Rusija, Taivanas, Turkija ir Ukraina, kurios 2018 m. sudarė apie 75 % viso importo į Sąjungą kiekio.
(6) Visų 2018 m. duomenys ekstrapoliuoti remiantis turimais 2018 m. sausio–lapkričio mėn. duomenimis.
(7) Šaltinis: „Global Trade Atlas“ (https://ihsmarkit.com/index.html) (duomenys prieinami užsisakius prenumeratą).
(8) Žr. laikinojo reglamento 32 konstatuojamąją dalį.
(9) Žr. laikinojo reglamento 31 ir 32 konstatuojamąsias dalis ir galutinio reglamento 51–54 konstatuojamąsias dalis.
(10) Žr. EBPO dokumentą „Excess Capacity in the Global Steel Industry: The Current Situation and Ways Forward“, 2015 m., p. 3.
(11) Žr. EBPO dokumentą „Evaluating the Financial Health of the Steel Industry“, DSTI/SU/SC(2015)12/FINAL, 2017 m. birželio 9 d., p. 25.
(12) Dokumentą galima rasti adresu https://www.epi.org/publication/surging-steel-imports.
(13) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Plienas. Tvarių darbo vietų ir ekonomikos augimo Europoje apsauga“ (COM(2016) 155 final, 2016 3 16).
(14) Žr. EBPO dokumentą „Excess Capacity in the Global Steel Industry: The Current Situation and Ways Forward“, 2015 m., lentelė, p. 2.
(15) Per tiriamąjį laikotarpį importas padidėjo 71 %, o suvartojimas – 14 %.
(16) Konkrečiau, buvo nustatyta, kad 17 produktų kategorijų atžvilgiu kainos buvo priverstinai mažinamos nuo 1,2 iki 23 %.
(17) Žr. laikinojo reglamento 33 konstatuojamąją dalį.
(18) Šaltinis: PPO, Integruotasis prekybos informacijos portalas (angl. Integrated Trade Intelligence Portal) (I-TIP), ištrauka gauta 2018 m. lapkričio 28 d., 10.58 val.
(19) Apima tuos plieno produktus, kuriems taikoma apsaugos priemonė, išskyrus Europos Sąjungos nustatytas priemones ir tas, kurios nustatytos importui iš ES eksportuojančių gamintojų. Norint apžvelgti Europos Sąjungos nustatytas prekybos apsaugos priemones, taikomas produktų kategorijoms, kurioms taip pat taikoma apsaugos priemonė, žr. 2019 m. rugsėjo 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1382, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri reglamentai, kuriais tam tikriems plieno produktams, kuriems taikomos apsaugos priemonės, nustatomos antidempingo arba antisubsidinės priemonės, 1.B priedą (OL L 227, 2019 9 3, p. 1).
(20) Dėl nuorodų į pagrindines plieną importuojančias šalis tiriamuoju laikotarpiu žr. EBPO, „Recent developments in steel trade and trade policy measures – A closer look at non-tariff trade measures“, 2018 m. sausio 26 d. DSTI/SC(2018)3, p. 9, 3 lentelė. Dokumentą galima rasti šiuo adresu (https://one.oecd.org/document/DSTI/SC(2018)3/en/pdf).
(21) Šios šalys (išvardytos abėcėlės tvarka): Indija (9 %), Kinija (10 %), Korėja (10 %), Rusija (14 %), Taivanas (5 %), Turkija (22 %) ir Ukraina (7 %). 2013–2017 m. laikotarpiu jos sudarė vidutiniškai apie 75 % nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą.
(22) Žr. 2018 m. balandžio 16 d. EUROFER per pradinį tyrimą pateiktos informacijos 76 konstatuojamąją dalį, susijusią su išsamesne informacija apie kiekvieną nagrinėjamą priemonę, pateiktą A07 D.1 priede. Duomenų šaltinis: „SBB Platts“.
(23) Žr. CRU duomenis: 2017 ir 2018 m. suvartojimas buvo gana stabilus (tik maždaug 2 % padidėjimas).
(24) Panaši tendencija pastebėta vertinant prekybos apsaugos priemonių poveikį kitiems produktams nei plienas.
(25) Šios priemonės turėjo įtakos maždaug 15 mln. tonų bendro importo, iš kurių tik šiek tiek daugiau nei 2 mln. tonų toliau patenka į rinką pradėjus taikyti priemones. Išsamesnė informacija pateikiama prie bylos pridėto pranešimo 2 lentelėje.
(26) Žr. 2022 m. lapkričio 30 d. prie bylos pridėto pranešimo 3 lentelę.
(27) Kad būtų galima taikyti prekybos apsaugos priemonę, su kiekvienu tyrimu susiję kiekiai turi būti didesni už de minimis. Be to, plienu paprastai prekiaujama gana dideliais kiekiais, kaip matyti iš ES prekybos apsaugos priemonių praktikos pavyzdžių ir atrinktų prekybos apsaugos priemonių kitose trečiosiose šalyse atvejų.
(28) Tiriamuoju laikotarpiu šioms šalims nuosekliai teko apie 75 % viso importo į Sąjungą.
(29) Šaltinis: dėl importo į Sąjungą – Eurostatas; dėl prekybos apsaugos priemonių – PPO, Integruotasis prekybos informacijos portalas (angl. Integrated Trade Intelligence Portal) (I-TIP).
(30) Siekdama paaiškinti JAV 232 skirsnio priemonių ryšį su padidėjusiu importu, Komisija šiose konstatuojamosiose dalyse nurodo tik iki 2018 m. birželio mėn. įtrauktus duomenis. Taip yra todėl, kad galutiniame reglamente įvertintas importo padidėjimas apima laikotarpį iki to mėnesio.
(31) Šaltinis: GTA, bendras Turkijos, Korėjos, Rusijos ir Taivano eksportas į Jungtines Valstijas (2 diagrama) ir bendras eksportas iš tų pačių šalių į JAV ir Sąjungą (3 diagrama).
(32) Žr. galutinio reglamento 90 ir 110 konstatuojamąsias dalis.
(33) Žr. EBPO Plieno komiteto dokumentą „Recent developments in steel trade and trade policy measures“, 2018 m. rugsėjo 17–18 d., p. 8, 2 lentelė (rodanti, kad 2018 m. Sąjunga toliau stiprino savo, kaip pagrindinės plieno importuotojos pasaulyje, pozicijas).
(34) Šaltinis: Prekybos GD skaičiavimai pagal „Global Trade Atlas“ duomenis (https://ihsmarkit.com/index.html) (neapdoroti duomenys, prieinami užsisakius prenumeratą). Išsamesnė informacija pateikta 2022 m. lapkričio 30 d. prie bylos pridėto pranešimo 1 lentelėje.
(35) Ten pat.
(36) Prekybos apsaugos priemonių nustatymas kai kurių kategorijų produktams taip pat prisidėjo prie šio pagerėjimo, tačiau jų konkretus vaidmuo analizuojamas 1.2.2 skirsnyje.
(37) Laikinojo reglamento 53 konstatuojamoji dalis.
(38) Žr. galutinio reglamento 15 lentelę.
(39) Buvo įvertintos nagrinėjamojo produkto, o ne atskirų kategorijų produktų tendencijos.
(40) Remiantis visų analizuojamo laikotarpio metų palyginimu.
(41) Žr. galutinio reglamento 4 lentelę.
(42) Ten pat.
(43) Žr. galutinio reglamento 5 lentelę.
(44) Žr. galutinio reglamento 4 lentelę.
(45) Žr. galutinio reglamento 2 lentelę.
(46) Ten pat.
(47) Žr. laikinojo reglamento III priedą.
(48) Žr. galutinio reglamento 7 lentelę.
(49) Žr. galutinio reglamento 5 lentelę.
(50) Dėl naujausių prekybos apsaugos priemonių vaidmens Sąjungos pramonės 2017 m. veiklos rezultatams paaiškinimo žr. 1.2.2 skirsnį.
(51) Bendras importas padidėjo maždaug 1 mln. tonų, o jo rinkos dalis 2016–2017 m. padidėjo nuo 17,9 % iki 18,1 %, t. y. mažiau nei ankstesniais metais tiek absoliučiąja, tiek santykine išraiška.
(52) Šiuo atžvilgiu Komisija laikėsi nuomonės, kad, pavyzdžiui, 2013 m. nustatyta prekybos apsaugos priemonė būtų taikyta pernelyg seniai, kad ją būtų galima susieti su geresniais Sąjungos veiklos rezultatais 2017 m., todėl atrinktos priemonės yra tikslesnis ir tinkamesnis analizės pagrindas.
(53) Kai kuriais atvejais tam tikram produktui taikomos prekybos apsaugos priemonės taikymo sritis, atsižvelgiant į KN kodus, gali nevisiškai sutapti su atitinkamos produktų kategorijos, kuriai taikoma apsaugos priemonė, produkto apibrėžtimi, todėl šis vertinimas yra apytikslis.
(54) Šios nuorodos į šiuos reglamentus yra susijusios su reglamentais, kuriais nustatoma laikinoji priemonė, nes praktiškai, kol buvo nustatytas muitas (laikinasis arba galutinis), buvo daroma prielaida, kad jis turi panašų poveikį prekybos apimčiai. Visais šiais atvejais atlikus tyrimą buvo nustatyta galutinė priemonė.
(55) 2015 m. kovo 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/501, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės plokštiems šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 79, 2015 3 25, p. 23).
(56) 2016 m. vasario 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/181, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 37, 2016 2 12, p. 1).
(57) 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1778, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 272, 2016 10 7, p. 33).
(58) 2016 m. sausio 28 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/113, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės labai atsparaus nuovargiui plieno strypams, naudojamiems kaip gelžbetonio armatūra, nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 23, 2016 1 29, p. 16).
(59) 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1777, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno sunkiosioms plokštėms nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 272, 2016 10 7, p. 5).
(60) 2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/969, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 146, 2017 6 9, p. 17).
(61) Šaltinis: Prekybos GD atlikta žalos rodiklių, paskelbtų atitinkamose priemonėse, analizė ir Sąjungos pramonės per pradinį apsaugos priemonių tyrimą pateiktų atsakymų į kiekvienos kategorijos produktų klausimyną analizė. Išsamesnė informacija pateikiama 2022 m. lapkričio 30 d. prie bylos pridėto pranešimo 4 lentelėje.
(62) Šaltinis: Eurostato duomenys.
(63) Importo, kuriam pagal šiuos tyrimus (nors jie susiję su skirtingais tyrimo laikotarpiais ir skirtingais metais, pvz., 2013–2015 m.) taikomos prekybos apsaugos priemonės, bendras kiekis šiek tiek viršijo 5 mln. tonų.
(64) Šaltinis: Prekybos GD atlikta jo paties nagrinėtų prekybos apsaugos priemonių bylų analizė dėl importo apimties atitinkamu tiriamuoju laikotarpiu ir Eurostato duomenys apie importą po kiekvieno iš šių tyrimų, susijusių su šiuo įgyvendinimu, tiriamuoju laikotarpiu.
(65) 1, 2, 7, 9, 12 ir 13 kategorijos.
(66) 1, 2 ir 9 kategorijos.
(67) Žr. 4, 8 ir 14 kategorijas.
(68) Žr. 5, 6, 15, 16 ir 26 kategorijas.
(69) Žr. 3, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 25 ir 28 kategorijas.
(70) Ne mažiau kaip 15 kategorijų iš visų 23 kategorijų, kurioms taikoma laikinoji priemonė (kurių suskirstymas pateiktas laikinojo reglamento III priede).
(71) Pavyzdžiui, Turkija padidino savo dalyvavimą Sąjungos rinkos 1 kategorijoje, kurioje 2016 m. spalio mėn. Kinijai buvo pradėtos taikyti prekybos apsaugos priemonės: nuo 1 062 247 tonų 2016 m. iki 2 mln. tonų 2017 m. (ir beveik 3 mln. tonų 2018 m.). Taip pat savo dalyvavimą rinkoje padidino ir Indija – nuo 443 551 tonų iki 1 121 334 tonų 2017 m. bei Egiptas – nuo 47 400 tonų 2016 m. iki 409 432 tonų 2017 m.
(72) 1.2.1 skirsnyje paaiškintos priežastys, lėmusios bendrą Sąjungos pramonės padėties pagerėjimą nagrinėjamojo produkto atžvilgiu.
(73) Žr. galutinio reglamento 57–62 konstatuojamąsias dalis ir 12 lentelę.
(74) Kalbant apie šią apimtį, atlikus pagrindinius skaičiavimus pagal vidutinę plieno kainą Sąjungoje 2017 m., paaiškėjo, kad dėl šio papildomo importo ES pramonė galėjo prarasti apie 1,4 mlrd. EUR vertės pardavimų vidaus rinkoje. Tai rodo, kad galimas šio papildomo pardavimo poveikis buvo svarbus.
(75) Palyginimui, 2016–2017 m. importas į Sąjungą padidėjo daug mažiau, t. y. maždaug 1 mln. tonų.
(76) Taip pat žr. EBPO Plieno komiteto dokumentą „Recent developments in steel trade and trade policy measures“, 2018 m. rugsėjo 17–18 d., p. 8, 2 lentelė.
(77) Priimant galutinę apsaugos priemonę, galiojo tik šios keturios prekybos apsaugos priemonės, turinčios įtakos importui į Sąjungą (trys Rusijai ir viena Taivanui): 2017 m. spalio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1795, kuriuo tam tikriems importuojamiems Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas ir baigiamas tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Serbijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (OL L 258, 2017 10 6, p. 24); 2016 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1328, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 210, 2016 8 4, p. 1); 2018 m. spalio 1 d.. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1469, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikriems importuojamiems Rusijos ir Ukrainos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 246, 2018 10 2, p. 20); 2015 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1429, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės plokštiems šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 224, 2015 8 27, p. 10).
(78) Šaltinis: dėl JAV importo – GTA; dėl ES importo – Eurostatas.
(79) JAV plieno rinka pagal dydį buvo viena iš pagrindinių importo paskirties vietų – žr. EBPO, „Recent Developments in Steel Trade and Trade Policy Measures“, DSTI/SC(2018)3, p. 9, 3 lentelė.
(80) Žr. laikinojo reglamento 35 konstatuojamąją dalį: „JAV apskaičiavo, kad pagal 232 skirsnio priemones nustačius vieno dydžio produkto tarifą, netaikant jokių išimčių pagal šalis, importo apimtis turėtų sumažėti maždaug 13 mln. tonų (tai atitinka 7 % Sąjungos suvartojimo).“
(81) Žr. Galutinio reglamento 89 konstatuojamąją dalį.
(82) Šaltinis: dėl importo kainų – Eurostatas; dėl HDG ir HRC kainų – „S&P Global Commodity Insights“.
(83) Šaltinis: „S&P Global Commodity Insights“.
(84) Maždaug 140 tyrimų, kuriuos atlikus buvo priimtos priemonės, buvo inicijuoti 2015 m. arba vėliau, todėl jų taikymo trukmė iš esmės buvo nustatyta bent iki 2021 m. (t. y. praėjus bent dvejiems metams nuo ES apsaugos priemonių tyrimo pabaigos). Šaltinis: PPO, Integruotasis prekybos informacijos portalas (angl. Integrated Trade Intelligence Portal) (I-TIP).
(85) Žr. EBPO, „Recent Developments in Steelmaking Capacity“, DSTI/SC(2018)2/FINAL: „atnaujinta informacija apie paskelbtus investicinius projektus rodo, kad šiuo metu vykdomi bendrųjų pajėgumų didinimo beveik 52 mln. tonų projektai ir šie pajėgumai galėtų būti pradėti naudoti trejų metų (2018–2020 m.) laikotarpiu. Šiuo metu planuojami papildomi 39 mln. tonų pajėgumai, kuriuos būtų galima pradėti naudoti tuo pačiu laikotarpiu“.
(86) Pasaulinis forumas dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje, 2018 m. rugsėjo 20 d., 2 dalis.
(87) Galutinio reglamento 4 lentelė.
(88) Žr. Pasaulio plieno asociacijos dokumentą „Global Steel Market Outlook“, EBPO plieno komiteto posėdis, 2018 m. rugsėjo 17 d.
(89) Žr. Pasaulio plieno asociacijos dokumentą „Worldsteel Short Range Outlook October 2018“, pranešimas spaudai.
(90) Žr. EBPO dokumentą „Steel Market Developments“, Plieno komiteto 85-oji sesija, 2018 m. rugsėjo mėn. Taip pat žr. 2018 m. rugsėjo 17 d. EBPO dokumento „Global Economic Outlook“ 7 ir 8 puslapius, iš kurių matyti, kad augimo lūkesčiai (taip pat ir Sąjungoje) buvo sumažinti, ir kad „pasaulinė prekyba sulėtėjo didėjant prekybos politikos netikrumui“.
(91) Pasaulinis forumas dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje, 2018 m. rugsėjo 20 d., 2 dalis.
(92) Žr. EUROFER, „Economic and Steel Market Outlook 2018-2019“, 2018 m. spalio 25 d.
(93) Žr. galutinio reglamento I priedą.
(94) Išsamesnė informacija pateikiama 2022 m. lapkričio 30 d. prie bylos pridėto pranešimo 5 lentelėje.
(95) PPO dok. WT/Let/1220.