<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.10-->
  <head>
    <title>2023-11-202311C116202204970-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0497-22-202305526-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="10/11/2023 18:01:49" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="q4Sh5oCo8OqPosmRiNfVks5/zORIkfISMrrYPjolNwmOjCnIkEKfOpgPJpsR/FcNIYFF+S5ivmIQZxBU8MvG8ZGlej9ElvgyFDN6aXRebDxuPb1SUmKnnVmvkwoto2Ya+C24ET1DL7JnIfW76LBd6+Q4NL/TyE5+Sqil+M5TJ00=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="nka" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="28918930-6524-40d9-8155-a462052819bc" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0497" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2022" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="nka" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 28/06/2023 17:29:40" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2023-07-04T12:28:10Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="080315da33434b4391be1561d3df9540" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0497" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinio advokato J. Richard de la Tour išvada – Byla C-497/22</div>
      <div id="rId21" style="default">Roompot Service</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      JEAN RICHARD DE LA TOUR IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2023 m. birželio 29 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑497/22
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      EM
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Roompot Service BV
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas, Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 – Išimtinė jurisdikcija – 24 straipsnio 1 punkto pirmas sakinys – Ginčai dėl nekilnojamojo turto nuomos – Atostogų parke esančio bungalo rezervavimas – Privataus asmens ir turizmo sektoriuje veiklą vykdančio verslininko, eksploatuojančio šį parką, sudaryta sutartis dėl perdavimo trumpalaikiam naudojimuisi – Kitos paslaugos“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>) 24 straipsnio 1 punkto pirmos pastraipos išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas pateiktas nagrinėjant EM, gyvenančios Vokietijoje, ir Roompot Service BV, kurios buveinė yra Nyderlanduose ir kuri eksploatuoja šioje valstybėje narėje esantį atostogų parką su atostogų būstais, ginčą dėl sumos, sumokėtos už trumpalaikį naudojimąsi vienu iš šio parko bungalų, grąžinimo, palūkanų sumokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų padengimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nurodysiu priežastis, dėl kurių iš esmės manau, kad ginčas susijęs su sudėtine sutartimi, kuri dėl šios priežasties nepriklauso išimtinei jurisdikcijai, nurodytai Reglamente Nr. 1215/2012 nekilnojamojo turto nuomos srityje. Be to, tam atvejui, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad aptariama sutartis patenka į šio reglamento 24 straipsnio 1 punkto pirmos pastraipos taikymo sritį, nurodysiu, jog, mano manymu, pagrindinėje byloje pateiktas reikalavimas yra susijęs su šia sutartimi ir taip pat patenka į šios nuostatos taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 6 skirsnyje „Išimtinė jurisdikcija“ esančio 24 straipsnio 1 punkte nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-17" title="page-3">
      „Toliau išvardyti valstybės narės teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į ginčo šalių nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-18" title="page-3">
      1) nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma, – turto buvimo vietos valstybės narės teismai.
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-19" title="page-3">
      Tačiau valstybės narės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismai taip pat turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra nekilnojamojo turto nuoma laikinam privačiam naudojimui ne ilgesniam kaip šešių mėnesių iš eilės laikotarpiui, jeigu nuomininkas yra fizinis asmuo ir jeigu nuomojamos nuosavybės savininko ir nuomininko nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra toje pačioje valstybėje narėje[.]“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės pagrindinės bylos aplinkybės ir prejudicinis klausimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">EM, gyvenanti Vokietijoje, per Roompot Service, kurios buveinė yra Nyderlanduose, interneto svetainę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>) 2020 m. birželio 23 d. „Waterpark Zwartkruis“ atostogų parke (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>), esančiame Noardburgume (Nyderlandai), laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. sausio 4 d. rezervavo bungalą devyniems asmenims, kurie yra iš daugiau nei dviejų skirtingų namų ūkių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rezervacija, EM sumokėjus visą 1 902,80 EUR nuomos kainą, buvo patvirtinta, įskaitant aprūpinimą patalyne ir valymą pasibaigus apgyvendinimui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">„Waterpark Zwartkruis“ – tai vandens parkas su bungalais, esančiais prie pat ežero, ir atskira prieplauka prie kiekvieno iš jų. Už papildomą mokestį galima nuomotis valtis ir kanojas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Roompot Service, gavusi EM užklausą, prieš atvykimą elektroniniu paštu ją informavo, kad „Waterpark Zwartkruis“ rezervacijos laikotarpiu veiks, nepaisant COVID‑19 pandemijos, bet pagal Nyderlandų įstatymus bungale bus galima apsigyventi tik kartu su savo šeima ir ne daugiau kaip dviem asmenimis iš kito namų ūkio. Be to, jai buvo pasiūlyta perkelti rezervaciją vėlesniam laikotarpiui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">EM neatvyko ir nepasinaudojo pasiūlymu perkelti rezervaciją. Roompot Service jai grąžino dalį sumokėtos sumos – 300 EUR.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">EM pareiškė ieškinį Amtsgericht Neuss (Noiso apylinkės teismas, Vokietija), prašydama nurodyti Roompot Service grąžinti likusią sumos dalį – 1 602,80 EUR, sumokėti palūkanas ir padengti bylinėjimosi išlaidas. Roompot Service ginčijo Vokietijos teismų tarptautinę jurisdikciją. 2021 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">EM pateikė apeliacinį skundą Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas, Vokietija), kuriam kyla klausimas dėl Nyderlandų teismų išimtinės jurisdikcijos nagrinėti pagrindinę bylą pagal Reglamento Nr. 1215/2012 24 straipsnio 1 punkto pirmą pastraipą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tas teismas pažymi, jog iš trijų reikšmingų Teisingumo Teismo sprendimų, susijusių su atostogų būstų nuoma užsienyje, kuriuose aiškinamas Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>) 16 straipsnio 1 punktas, kurio turinys iš esmės liko identiškas Reglamente Nr. 1215/2012, t. y. iš 1985 m. sausio 15 d. Sprendimo Rösler (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>), 1992 m. vasario 26 d. Sprendimo Hacker (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>) ir 2000 m. sausio 27 d. Sprendimo Dansommer (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>), matyti, kad šios sutartys iš esmės priskirtinos vietos, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teismų išimtinei jurisdikcijai. Teisingumo Teismo teigimu, išimtis darytina tik tuo atveju, kai sutartis yra sudėtinė, nes apima paslaugų rinkinį už bendrą kliento mokamą kainą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, viena vertus, kad nagrinėjamu atveju papildomos paslaugos – tai Roompot Service interneto svetainėje, skiltyje „informavimas ir patarimai“, įvairių bungalų su skirtingais patogumais siūlymas, užsakytų atostogų būstų rezervavimas EM, pasitikimas vietoje ir raktų įteikimas, aprūpinimas patalyne ir valymas pasibaigus apgyvendinimui. Teisingumo Teismo jurisprudenciją jis supranta taip, kad šios paslaugos, kaip visuma, turi būti labai reikšmingos, kad sutartis būtų sudėtinė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, dalyje Vokietijos doktrinos laikomasi nuomonės, kad antraeilės papildomos paslaugos, pavyzdžiui, objekto priežiūra ar jo valymas, patalynės keitimas ar priėmimas vietoje, nėra pakankamai reikšmingos, todėl pagrindinėje byloje aptariamų papildomų paslaugų nepakanka, kad sutartis būtų sudėtinė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat patikslina, kad Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) Teisingumo Teismo sprendimus aiškino skirtingai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>). Remdamasis Sprendimu Hacker, taip pat Sprendimu Dansommer, Bundesgerichtshof mano, kad jurisdikcijos nustatymas pagal Reglamento Nr. 1215/2012 24 straipsnio 1 punkto pirmą pastraipą priklauso vien nuo to, ar keliones organizuojantis verslininkas privalo suteikti teisę naudotis trečiajam asmeniui priklausančiu atostogų būstu. Jei taip, ši nuostata netaikoma. Kita vertus, jei keliones organizuojantis verslininkas tik tarpininkauja sudarant nuomos sutartį su savininku, minėta nuostata taikoma.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja dėl tokio aiškinimo suderinamumo su Teisingumo Teismo jurisprudencija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-34" title="page-6">
      „Ar Reglamento [Nr. 1215/2012] 24 straipsnio 1 punkto pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad išimtinę jurisdikciją byloje dėl privataus asmens ir atostogų būstus nuomojančio verslininko sudarytos sutarties dėl nuomotojo eksploatuojamame atostogų parke esančio bungalo perdavimo trumpalaikiam naudojimuisi, kurioje, be paties perdavimo naudotis, kaip papildomos paslaugos numatyti valymas pasibaigus apgyvendinimui ir aprūpinimas patalyne, turi nuomojamo turto buvimo vietos teismai, neatsižvelgiant į tai, ar atostogų bungalas priklauso nuomotojui, ar trečiajam asmeniui?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">EM ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui iš esmės kyla klausimas, į kokius reikšmingus kriterijus reikia atsižvelgti tam, kad sutartis dėl trumpalaikio naudojimosi bungalu, esančiu atostogų parke, būtų laikoma nekilnojamojo turto nuomos sutartimi, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 24 straipsnio 1 punkto pirmą pastraipą, arba sudėtine sutartimi, susijusia su teikiamų paslaugų visuma.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio reglamento 24 straipsnio 1 punkto pirmos pastraipos nuostatos yra lygiavertės Briuselio konvencijos 16 straipsnio 1 dalies, (dabar – 1 dalies a punktas) nuostatoms (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>) ir Reglamento (EB) Nr. 44/2001 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>) 22 straipsnio 1 punkto pirmos pastraipos nuostatoms, todėl Teisingumo Teismo pateiktas pastarųjų nuostatų aiškinimas taikytinas ir pirmosioms nuostatoms (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Primintina, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">dėl šiomis nuostatomis siekiamo tikslo – pagrindinis motyvas suteikti išimtinę jurisdikciją valstybės narės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, teismams yra tas, kad nekilnojamojo turto buvimo vietos teismas, atsižvelgiant į geografinį atstumą, geriausiai gali išsamiai susipažinti su faktinėmis aplinkybėmis bei taikyti taisykles ir papročius, kurie paprastai galioja nekilnojamojo turto buvimo valstybėje, ir</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">išimtinė jurisdikcija nekilnojamojo turto nuomos srityje pateisinama savininko ir nuomininko santykių, apimančių ne tik su nuoma susijusias, bet ir kitas teises ir pareigas, sudėtingumu. Šie santykiai reglamentuojami valstybės, kur yra išnuomotas nekilnojamasis turtas, specialiais teisės aktais; iš jų kai kurie imperatyvūs, kaip antai nuostatos, pagal kurias nustatomas už nekilnojamojo turto priežiūrą atsakingas ir nekilnojamojo turto mokesčius turintis mokėti asmuo, nekilnojamojo turto naudotojo pareigos kaimynams, taip pat tos, pagal kurias kontroliuojama ar apribojama savininko teisė pasibaigus nuomos santykiams perimti nekilnojamojo turto valdymą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 4 dalį nuo šios išimtinės jurisdikcijos negali būti nukrypta pagal susitarimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nacionalinių teismų jurisdikcijos atostogų būsto nuomos klausimais nustatymas buvo trijų Teisingumo Teismo sprendimų, būtent sprendimų Rösler, Hacker ir Dansommer (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>), taip pat dviejų teisės aktų pakeitimų dalykas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>). Pastaraisiais buvo nukrypta nuo išimtinės jurisdikcijos, numatytos šio reglamento 24 straipsnio 1 punkto pirmoje pastraipoje, kai abiejų ginčo šalių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra toje pačioje valstybėje narėje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>). Vis dėlto pažymėtina, kad teisės akto pakeitimas, kuriuo į minėto reglamento 24 straipsnio 1 punktą įtraukta antra pastraipa, gyvenamųjų patalpų nuomos atžvilgiu ne visai atitinka principinės taisyklės, kurią nustatė Teisingumo Teismas ir kuri priminta šios išvados 21 punkte, pagrindimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi kalbama apie sistemą, kuri beveik dvidešimt metų taikoma trumpalaikei atostogų būstų nuomai, iki šiol nacionaliniams teismams neatkreipus Teisingumo Teismo dėmesio į jokius naujus aiškinimo sunkumus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš šios Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog tam, kad būtų taikoma Reglamento Nr. 1215/2012 24 straipsnio 1 punkto pirma pastraipa, turi būti įvykdytos dvi sąlygos. Pirma, ginčas turi būti susijęs su nekilnojamojo turto nuomos sutartimi, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Antra, jei taip, ginčo dalykas turi būti teisės ir pareigos, kylančios iš šios sutarties. Jei pirmoji sąlyga neįvykdyta, antrosios nagrinėti nereikia.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl sutarties kvalifikavimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš dviejų paskiausių Teisingumo Teismo sprendimų – Hacker ir Dansommer – matyti, jog tam, kad sutartį būtų galima kvalifikuoti kaip nuomos sutartį, reikia, kad nebūtų teikiamos paslaugos, papildančios pagrindinę prievolę, susijusią su naudojimusi atostogų būstu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai kyla dėl sutartinių įsipareigojimų vertinimo pagrindinėje byloje, palyginti su nurodytais Sprendime Hacker. Jie Sprendimo Dansommer 31 punkte priminti taip: „[Byloje, kurioje priimtas Sprendimas Hacker] aptariamą sutartį sudarė keliones organizuojantis verslininkas ir jo klientas ten, kur buvo atitinkamai jų buveinė ir nuolatinė gyvenamoji vieta, ir, nors toje sutartyje buvo nurodyta paslauga, susijusi su trumpalaikiu naudojimusi atostogų būstu, joje buvo numatytos ir kitos paslaugos, kaip antai informavimas ir patarimai, kuriais kelionių organizatorius siūlo klientui įvairius pasirinkimus atostogoms, būsto rezervavimą kliento pasirinktam laikotarpiui, vietų transportui rezervavimą, pasitikimą vietoje ir galimai kelionės atšaukimo draudimą (Sprendimas Hacker &lt;…&gt;, 14 punktas)“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano manymu, iš šių dviejų sprendimų matyti, kad siekdamas priimti sprendimą dėl savo kompetencijos teismas turi įvertinti atitinkamus sutartinius santykius kaip visumą ir jų kontekstą, kad nustatytų, ar vienintelis jų tikslas yra naudojimasis būstu arba įsipareigojimas suteikti asmeniui galimybę naudotis būstu ir kartu paslaugomis, kuriomis įprastai naudojamasi atostogaujant (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>). Paslaugos, kaip antai valymas, aprūpinimas patalyne ar kitos, kurios gali būti teikiamos bet kuriame privataus asmens arba verslininko nuomojamame turte, mano nuomone, neturi reikšmės sutarties kvalifikavimui, jeigu jos yra antraeilės jam vykdant pagrindinę veiklą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tas pats pasakytina ir dėl klausimo, ar atostogų būsto savininkas išnuomojo šį būstą pats, ar tai buvo padaryta jo vardu. Mano nuomone, Sprendime Dansommer Teisingumo Teismas neketino keisti kriterijų, taikytinų siekiant nustatyti tarptautinę jurisdikciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>). Sutartinio įsipareigojimo, kurio dalykas – naudojimasis turtu, pakanka (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>). Iš tikrųjų daroma prielaida, kad nuomotojas yra tam įgaliotas. Atostogų būsto nuomininkas neturi privalėti tikrinti, kas yra šio būsto savininkas, ypač jeigu jis nusprendžia kreiptis į teismą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, kaip ir organizuoto apgyvendinimo atveju (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>), galimybės naudotis būstu specialiai atostogoms pritaikytose vietose, kaip antai „Waterpark Zwartkruis“, kurį eksploatuoja Roompot Service (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>), suteikimas pasižymi ypatingais požymiais, kurie, jeigu juos nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, mano manymu, pagrindžia aptariamos sutarties kvalifikavimą kaip „sudėtinės sutarties“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tikrųjų, pirma, reikėtų patikrinti, kokiu pagrindu buvo sukurti sutartiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė, nei kad buvo sudaryta nuomos sutartis, kuri sudaroma raštu apgyvendinimo atskirame name atveju (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>), nei tokios sutarties turinio, pirmiausia kiek tai susiję su visos sumos sumokėjimo sąlygomis. Konkrečiau kalbant, nepatikslinama, ar rezervacijos dalykas buvo iš anksto numatytas bungalas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>). Nekilnojamojo turto parke, kurį sudaro standartizuotos apgyvendinimo struktūros, sudarančios homogenišką visumą, ir atitinkamais atvejais – kolektyvinio naudojimo pastatai, įsipareigojimus leisti naudotis vienu iš būstų su baldais, kaip ir viešbučių komplekso atveju, atrodo, prisiima parką eksploatuojantis subjektas, kuris paprastai nurodo patį save kaip kontaktinį asmenį skundams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, pažymėtina, kad tokios rūšies apgyvendinimo atostogų būste sistema sukurta atsižvelgiant į apgyvendinimo organizavimo pasiūlymo visumą. Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatavo, kad nuomojamas būstas yra vandens pramogų parke, specialiai įrengtame taip, kad jame apgyvendintiems asmenims būtų teikiamos su laisvalaikiu susijusios paslaugos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>). Todėl galima daryti išvadą, kad poilsiautojas taip pat tikisi tam tikro lygio patogumo ir patarimų, kurie reklamuojami rezervuojant tokį būstą. Šiomis aplinkybėmis apgyvendinimo atostogų parke organizatoriaus, kaip verslininko, statusas, mano manymu, turi lemiamos reikšmės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>), taip pat galima išvada, kad apgyvendinimo pasiūlymas galioja ištisus metus, neribojant trukmės, o tai leidžia jį skirti nuo sezoninės nuomos pasiūlymo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, bendra apgyvendinimo kaina (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>) taip pat yra vertinimo aspektas, į kurį reikia atsižvelgti. Iš tikrųjų, mano manymu, būtina žinoti, ar į ją įeina kelių paslaugų kaina arba tokiame atostogų parke teikiamų paslaugų pasiūla, atsižvelgiant į jų kokybę ar svarbą; tai patvirtintų, kad ši kaina nėra tiesiogiai susijusi su vieno būsto nuomos atostogų namų, priklausančių privatiems asmenims, vietos nuomos rinkoje kaina (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>), bet yra nustatyta atsižvelgiant į standartinį patogumo lygį, kaip viešbutyje. Taigi jai nebūtų taikomos privalomos taisyklės, panašios į tas, kurios gali būti taikomos gyvenamųjų patalpų nuomai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi esu tos nuomonės, kad nacionalinis teismas turi patikrinti visas sutarties sąlygas ir būsto pasiūlymo trumpalaikiam apgyvendinimui atostogų parke, kaip antai nagrinėjamu atveju – „Waterpark Zwartkruis“, ypatumus. Ieškant įvairių aspektų, susijusių su atostogų parką eksploatuojančio subjekto, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kvalifikuoja kaip „atostogų būstus nuomojantį verslininką“, paslaugomis, galima peržengti ribas, nustatytas kazuistinėje analizėje, priklausančioje nuo Teisingumo Teismo vertinimo arba aptariamoje teisės doktrinoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>). Be to, taip užtikrinamas pakankamas nuspėjamumas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Laikantis tokio požiūrio taip pat atsižvelgiama į turistų apgyvendinimo pasiūlos, išplėtotos daugelyje valstybių narių, įvairovę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>). Šiuo klausimu pažymėtina, kad tai atspindi šioje srityje vartojamos sąvokos prancūzų kalba. Skiriami gyvenamieji laisvalaikio parkai (pranc. k. parcs résidentiels de loisirs des résidences de tourisme) ir vasarvietės (pranc. k. villages de vacances) atsižvelgiant į turistams apgyvendinti skirtų patalpų arba būstų su baldais rūšį, kaip antai namą, butą, bungalą, mobilų laisvalaikio būstą, vasarnamį, taip pat į teikiamų laisvalaikio paslaugų rūšį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, galimybės naudotis šiais įvairiais pasiūlymais dabar dar labiau padidėjo vis daugiau rezervacijų atliekant per interneto svetaines (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>). Galiausiai reikia atsižvelgti į tai, kad po to, kai Teisingumo Teismas priėmė sprendimus Rösler, Hacker ir Dansommer, teisėkūros ir jurisprudencijos kontekstas Sąjungos teisėje vartotojų apsaugos srityje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>), ypač susijusioje su atostogomis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>), labai pasikeitė. Nacionalinėje teisėje taip pat galėjo būti patvirtinti konkretūs turistų apgyvendinimo teisiniai modeliai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, konkrečiomis būstų, esančių atostogų parkuose, nuomos aplinkybėmis valstybių narių, kuriose yra trumpalaikiam naudojimuisi perduodamas nekilnojamasis turtas, teismų išimtinės jurisdikcijos pateisinimas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>), mano manymu, nėra svarbus, o tai pagrindžia atsakymą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, atitinkantį Reglamento Nr. 1215/2012 24 straipsnio 1 punkto pirmos pastraipos siauro aiškinimo principą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti, kaip ir Sprendime Hacker, kad turizmo srityje veiklą vykdančio verslininko trumpalaikiam asmeniniam naudojimuisi suteikiamas būstas, esantis atostogų parke, nepatenka į šio reglamento 24 straipsnio 1 punkto pirmos pastraipos taikymo sritį, o tokie sutartiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip „sudėtinė sutartis“, kaip tai suprantama pagal šią jurisprudenciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei vis dėlto Teisingumo Teismas nuspręstų, kad aptariama sutartis susijusi vien su atostogų būsto nuoma, kaip Sprendime Dansommer, reikėtų išnagrinėti EM prašymą, pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prašymo dalyko</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">EM prašymas pateiktas dėl to, kad 2020 m. birželio mėn. ji rezervavo būstą iš viso devyniems asmenims, kurie yra iš daugiau nei dviejų namų ūkių, bet Roompot Service jai leido jame apsigyventi nuo 2020 m. gruodžio 31 d. tik su savo šeima ir dviem asmenimis iš kito namų ūkio (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>). Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pažymima, kad EM prašė grąžinti „likusią nuomos kainos dalį“ po to, kai Roompot Service kompensavo dalį „nuomos“ sumos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju „nuoma“ reiškia apgyvendinimo kainą, kuri visa buvo sumokėta. Nepatikslinama, ar ši kaina apima konkrečias išlaidas, tiesiogiai nesusijusias su naudojimusi būstu, pavyzdžiui, rezervavimo išlaidas, kurios galėtų būti įtrauktos į EM sumokėtą dalinę kompensaciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikalavimo sumokėti nuomą, kalbant apie atlygį už teisę naudotis nekilnojamuoju turtu, atveju Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad nekilnojamojo turto nuomos srityje taikoma išimtinė jurisdikcija, nes ginčo dalykas tiesiogiai susijęs su naudojimusi nuomojamu turtu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į šią teisinę sistemą ypatingas dėmesys atkreiptinas į dvi šios bylos aplinkybes. Pirma, nemanau, jog tai, kad išsinuomotu turtu nebuvo naudojamasi, gali pakeisti EM reikalavimo kvalifikavimą. Ši aplinkybė iš esmės neatleidžia jos nuo įsipareigojimų Roompot Service atžvilgiu. Antra, turto nuomos sąlygų pakeitimas turėtų būti vertinamas kaip Roompot Service sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas, net jei tai būtų pateisinama apribojimais, nustatytais kovojant su COVID‑19 pandemija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis esu tos nuomonės, kad pagrindinės bylos dalykas priklauso valstybės narės, kurioje yra nuomojamas turtas, teismų išimtinei jurisdikcijai. Kitaip galėtų būti tik tuo atveju, jei EM būtų pareikalavusi sumokėti nurodytą sumą atlyginant žalą, netiesiogiai susijusią su naudojimusi nuomojamu turtu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">44</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad sutartis, saistanti EM ir Roompot Service, yra susijusi su atostogų būsto perdavimu naudojimuisi, subsidiariai manau, kad išimtinės jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento Nr. 1215/2012 24 straipsnio 1 punkto pirmoje pastraipoje, taikytina ir dėl to, kad ginčo dalykas – iš tokios sutarties kylančios teisės ir pareigos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas, Vokietija) pateiktą prejudicinį klausimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-70" title="page-13">
      2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 24 straipsnio 1 punkto pirma pastraipa
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-71" title="page-14">
      turi būti aiškinama taip:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-72" title="page-14">
      visų pirma sutartis, kuria turizmo sektoriuje veiklą vykdantis verslininkas trumpalaikiam asmeniniam naudojimuisi suteikia atostogų būstą, esantį atostogų parke, nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-73" title="page-14">
      subsidiariai – į šios nuostatos taikymo sritį patenka reikalavimas grąžinti dalį sumokėtos sumos, vienai iš šalių pakeitus sutarties dėl atostogų būsto nuomos sąlygas.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: prancūzų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) OL L 351, 2012, p. 1.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) Interneto svetainė vokiečių kalba: www.roompot.de</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) Toliau – „Waterpark Zwartkruis“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselyje pasirašyta konvencija (OL L 299, 1972, p. 32), iš dalies pakeista vėlesnėmis konvencijomis dėl naujų valstybių narių prisijungimo prie šios konvencijos (OL C 27, 1998, p. 1) (toliau – Briuselio konvencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) 241/83, toliau – Sprendimas Rösler, EU:C:1985:6.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) C‑280/90, toliau – Sprendimas Hacker, EU:C:1992:92.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) C‑8/98, toliau – Sprendimas Dansommer, EU:C:2000:45.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Žr. šios išvados 27 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Mano žiniomis, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro nuorodą į 2012 m. spalio 23 d. Sprendimą X ZR 157/11 (11 ir paskesni punktai) ir 2013 m. gegužės 28 d. Sprendimą X ZR 88/12 (8 ir paskesni punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Žr. šios išvados 23 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42; klaidų ištaisymas OL L 290, 2014 10 4, p. 11).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Žr., be kita ko, 2022 m. birželio 20 d. Sprendimą London Steam-Ship Owners’ Mutual Insurance Association (C‑700/20, EU:C:2022:488, 42 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Žr., be kita ko, Sprendimą Rösler (19 ir 20 punktai), taip pat 2021 m. kovo 25 d. Sprendimą Obala i lučice (C‑307/19, EU:C:2021:236, 77 ir 78 punktai bei juose nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Šių sprendimų turinį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas glaustai išdėstė savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą. Žr. šios išvados 12 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Dėl jurisdikcijos bylose, susijusiose su vartojimo sutartimis, taisyklių pakeitimo, padaryto priėmus Sprendimą Hacker, taip pat žr. Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnio 3 dalies pabaigą ir Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 3 dalies pabaigą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Žr. minėto reglamento 24 straipsnio 1 punkto antrą pastraipą, susijusią su nuoma ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui (žr. šios išvados 4 punktą), pagal kurią atsakovui gali būti iškelta byla jo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos valstybės narės teisme. Nagrinėjamu atveju ji netaikoma. EM nuolatinė gyvenamoji vieta ir Roompot Service buveinė yra skirtingose valstybėse narėse. Dėl šios pastraipos įtraukimo į Briuselio konvenciją po Sprendimo Rösler priėmimo žr. Gaudemet-Tallon, H. ir Ancel, M.‑E., Compétence et exécution des jugements en Europe, Règlements 44/2001 et 1215/2012, Conventions de Bruxelles (1968) et de Lugano (1998 et 2007), 6‑asis leid., Librairie générale de droit et de jurisprudence, collection „Droit des affaires“, Paryžius, 2018, 112–114 punktai, p. 152–154.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Dėl pasekmių, susijusių su taikytina teise tuo atveju, jei šalys nepasirenka, žr. 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008, p. 6; klaidų ištaisymas OL L 309, 2009 11 24, p. 87) 4 straipsnio 1 dalies d punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Žr. Sprendimą Dansommer (30–35 punktai). Taip pat žr. 2022 m. vasario 10 d. Sprendimą ShareWood Switzerland (C‑595/20, EU:C:2022:86, 32 ir 33 punktai bei juose nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Žodžių junginys „galimybės naudotis suteikimas“, mano manymu, tinkamesnis tuo atveju, kai būstas rezervuojamas per veiklos vykdytoją, kuris yra turizmo sektoriuje veiklą vykdantis verslininkas. Žodžių junginys „perdavimas naudojimuisi“ Teisingumo Teismo sprendimuose, susijusiuose su trumpalaike nuoma, nuo Sprendimo Rösler priėmimo (šio sprendimo 25 punktas; taip pat žr. priminimą (šio sprendimo p. 113), kad šis žodžių junginys vartojamas P. Schlosser pranešime dėl 1978 m. spalio 9 d. Konvencijos dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo ir prie Protokolo dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų ją aiškinti (OL C 59, 1979, p. 71, pirmiausia p. 120)], turėtų būti vartojamas tik tais atvejais, kai savininkas arba jo atstovas įsipareigoja leisti kontrahentui (nuomininkui) išimtinai naudotis nekilnojamuoju turtu, nurodytu šalių sudarytoje sutartyje. Todėl, mano nuomone, konkrečiu atostogų parko atveju asmuo, įsipareigojantis leisti naudotis viena iš poilsiautojams suteikiamų apgyvendinimo vietų, yra atsakingas tik už šį įsipareigojimą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Žr. šio sprendimo 36 ir 37 punktus; pastarasis punktas susijęs su agentūros teise veikti, dėl kurios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia klausė Teisingumo Teismo. Taip pat žr. dėl šio sprendimo pateiktą komentarą, Huet, A., „Compétence judiciaire. – Bail d’une maison de vacances conclu par un organisateur professionnel de voyages et un client. – Application de l’article 16‑1°(oui)“, Journal du droit international (Clunet), LexisNexis, Paryžius, 2000 m. balandis, gegužė ir birželis, Nr. 2, p. 550–554, pirmiausia p. 553, plg. su generalinio advokato M. Darmon išvada, pateikta byloje Hacker (C‑280/90, nepaskelbta Rink., EU:C:1991:466, 43 punkto 1 papunktis).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. sprendimus Rösler (25 punktas) ir Dansommer (31 ir 33 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Kaip pavyzdį žr. Sprendimą Hacker (2 ir 3 punktai). Plg. su Sprendimu Dansommer (7 ir 8 punktai), kuriame patikslinama, kad kelionių organizatorius yra tik tarpininkas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Žr. interneto svetainę: https://www.roompot.fr/destinations/pays-bas/la-frise/waterpark-zwartkruis</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) Dėl aptariamos nuomos aplinkybių žr. šios išvados 5 ir 6 punktus; plg. su Sprendimu Hacker (3 punktas). Pažymėtina, kad šio sprendimo 2 punkte nurodyta, jog ginčas susijęs su „sutartimi, kuri pavadinta „nuomos sutartimi“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2005 m. spalio 13 d. Sprendimą Klein (C‑73/04, EU:C:2005:607, 24 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Žr. nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodytų faktinių aplinkybių santrauką, pateikiamą šios išvados 5 ir 7 punktuose.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. generalinio advokato M. Darmon išvadą, pateiktą byloje Hacker (C‑280/90, nepaskelbta Rink., EU:C:1991:466, 25 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) Žr. Sprendimą Hacker (15 punktas) ir pagal analogiją – 2005 m. spalio 13 d. Sprendimą Klein (C‑73/04, EU:C:2005:607, 27 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. generalinio advokato M. Darmon išvadą, pateiktą byloje Hacker (C‑280/90, nepaskelbta Rink., EU:C:1991:466, 30 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Žr. šios išvados 14 punktą. Taip pat žr. Gaudemet-Tallon, H. ir Ancel, M.‑E., op. cit., 115 punktas, p. 155.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Dėl turizmo svarbos Europos Sąjungoje žr. Europos Sąjungos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos „ES parama turizmui. Reikalinga nauja strateginė kryptis ir geresnio finansavimo metodas“, 2021 m., pateikiamos internete adresu https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR21_27/SR_EU-invest-tourism_FR.pdf, 1–5 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015, p. 1), 2 konstatuojamąją dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) Žr. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011, p. 64). Direktyva 85/577 buvo skirta vartotojų apsaugai, susijusiai su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose. Direktyva 97/7 buvo skirta vartotojų apsaugai, susijusiai su nuotolinės prekybos sutartimis. Pabrėžtina, kad sutartys, kurių dalykas – gyvenamojo būsto suteikimas nuomai, nepatenka į Direktyvos 2011/83 taikymo sritį (žr. šios direktyvos 3 straipsnio f punktą). Dėl trumpalaikės nuomos jokios išimties nebuvo nustatyta.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) Žr. Direktyvą 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių. Šios direktyvos 3 straipsnyje nurodyta, kad kelionės paslauga apima apgyvendinimą, kuris nėra neatsiejama keleivių vežimo dalis ir kuris skirtas kitiems nei nuolatinio gyvenimo tikslams. Be to, pažymėtina, kad vien sutarties dėl atostogų viešnagės, įskaitant apgyvendinimą ir valčių nuomą, sudarymas galėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį. Taip pat žr. 2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais (OL L 33, 2009, p. 10).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) Dėl nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto nuosavybę, laikymosi žr. Sprendimą Rösler (22 punktas). Kaip pavyzdį Prancūzijos teisėje žr. Painchaux, M., „Bail d’habitation. – Règles particulières à certains baux. – Locations saisonnières“, JurisClasseur Civil Code, LexisNexis, Paryžius, 2020 m. liepos 29 d., Nr. 690, ypač 6 punktas; Ispanijos teisėje – Martínez Nadal, A. L., „Regulación del arrendamiento turístico en el Derecho español“, La regulación del alquiler turístico: una approximación de Derecho comparado, Aranzadi, Cizur Menor, 2022, p. 57–84, ypač p. 61, ir Italijos teisėje – „Le locazioni turistiche nell’ordinamento italiano“, La regulación del alquiler turístico: una approximación de Derecho comparado, op. cit., p. 113–126, ypač p. 114, 122 ir 123.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) Žr. šios išvados 21 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) Žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimą Obala i lučice (C‑307/19, EU:C:2021:236, 76 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) dėl priminimo, kad šio reglamento 24 straipsnio 1 punkto nuostatos yra leidžiančios nukrypti, todėl neturi būti aiškinamos plačiau, nei to reikia atsižvelgiant į jomis siekiamą tikslą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) Žr. šios išvados 5 ir 8 punktus. Šiuo aspektu ginčo dalykas yra analogiškas bylos, kurioje priimtas Sprendimas Hacker, dalykui (žr. šio sprendimo 4 punktą). Apeliantė teigė, kad atostogų namo, kuris jai buvo suteiktas apgyvendinimui, plotas buvo mažesnis nei būsto, nurodyto euro-Relais GmbH reklaminėje brošiūroje, ir, be kita ko, reikalavo sumažinti sumokėtą kainą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) Žr. šios išvados 6, 9 ir 10 punktus. Kompensacija atitinka 15,77 % sumos, sumokėtos atliekant rezervaciją. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepatikslina, kokiu pagrindu remiantis ji buvo išmokėta.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) Žr. šios išvados 40 išnašą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. sprendimus Rösler (29 punktas) ir Dansommer (25 punktas), taip pat 2021 m. kovo 25 d. Sprendimą Obala i lučice (C‑307/19, EU:C:2021:236, 79 punktas). Dėl reikalavimo grąžinti visą sumokėtą sumą, grindžiamo sutarties negaliojimu, kai ryšys tarp sutarties ir nekilnojamojo turto, kuriuo gali būti naudojamasi, nėra pakankamai glaudus, kad juo būtų galima pateisinti sutarties laikymą nuomos sutartimi, žr. 2005 m. spalio 13 d. Sprendimą Klein (C‑73/04, EU:C:2005:607, 17 ir 26 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) Dėl palyginimo: tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir, atsižvelgiant į Direktyvą 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų, žr. 2023 m. sausio 12 d. Sprendimą FTI Touristik (Kelionės į Kanarų salas paslaugų paketas) (C‑396/21, EU:C:2023:10, 42 punktas), taip pat išaiškinimo prašymus, Teisingumo Teismo šiuo metu nagrinėjamus byloje Tuk Tuk Travel (C‑83/22, generalinės advokatės L. Medina išvada byloje Tuk Tuk Travel (C‑83/22, EU:C:2023:245) buvo paskelbta 2023 m. kovo 23 d.) bei sujungtose bylose DocLX Travel Events (C‑414/22) ir Kiwi Tours (C‑584/22), kuriose pateiktos generalinės advokatės L. Medina išvados dar bus paskelbtos.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">44</a>
</span>) Žr. Sprendimą Rösler (29 punktas). Plg. su Sprendimu Hacker (4 punktas).</p>
</body>
</html>
