(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2022/95 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, kurio KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90 ir 3102 40 90. Remiantis tolesniu tyrimu, kurį atlikus nustatyta, kad šis muitas buvo absorbuotas, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 663/98 (3) šios priemonės buvo iš dalies pakeistos. Atlikus pirmąją priemonių galiojimo termino peržiūrą ir pirmąją tarpinę peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 (4) 11 straipsnio 2 ir 3 dalis, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 658/2002 (5) Taryba nustatė galutinį 47,07 EUR už toną antidempingo muitą importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, kurio KN kodai yra 3102 30 90 ir 3102 40 90. Šis tyrimas vadinamas 2002 m. peržiūra.

(2)

Vėliau pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį buvo atlikta produkto apibrėžtosios srities tarpinė peržiūra ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005 (6) importuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 29 00, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 20, nustatytas galutinis 41,42–47,07 EUR už toną antidempingo muitas.

(3)

Atlikus antrąją priemonių galiojimo termino peržiūrą ir antrąją dalinę tarpinę peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 ir 3 dalis Taryba Tarybos reglamentu (EB) Nr. 661/2008 (7) nusprendė toliau taikyti galiojančias priemones. Muitas nebuvo pakeistas, išskyrus „EuroChem“ grupei, kuriai nustatyta fiksuota 28,88–32,82 EUR už toną muito suma. Šis tyrimas vadinamas 2008 m. peržiūra.

(4)

Europos Komisija (toliau – Komisija) Sprendimu 2008/577/EB (8) priėmė Rusijos gamintojų „JSC Acron“ ir „JSC Dorogobuzh“, kontroliuojančiosios bendrovės „Acron“ narių, ir „EuroChem“ grupės įsipareigojimo pasiūlymus ir nustatė didžiausią leidžiamą kiekį.

(5)

2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (9), išaiškintu 2009 m. liepos 9 d. sprendimu (10), Bendrasis Teismas panaikino Reglamentą (EB) Nr. 945/2005 tiek, kiek jis susijęs su „JSC Kirovo-Chepetsky Khimichesky Kombinat“ (toliau – „Kirovo“), priklausančia „OJSC UCC UralChem“ (toliau – „UralChem“). Tarybos reglamentu (EB) Nr. 989/2009 (11) Taryba atitinkamai iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 661/2008. Todėl bendrovei „Kirovo“ antidempingo muitas (47,07 EUR už toną) taikomas tik importuojamam amonio nitratui, kurio KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90 ir 3102 40 90.

(6)

Sprendimu 2012/629/ES (12) Komisija atšaukė „EuroChem“ grupės pasiūlyto įsipareigojimo priėmimą, nes įsipareigojimo nebuvo įmanoma įgyvendinti.

(7)

Atlikus trečiąją priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (13) 11 straipsnio 2 dalį, Komisija Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 999/2014 (14) nusprendė toliau taikyti galiojančias priemones. Šis tyrimas vadinamas paskutiniąja priemonių galiojimo termino peržiūra.

(8)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/226 (15), kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 999/2014, buvo nagrinėjamas bendrovės „Kirovo“, kaip „Uralchem“ filialo, restruktūrizavimo klausimas.

(9)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/415 (16) Komisija atšaukė kontroliuojančiosios bendrovės „Acron“ įsipareigojimo priėmimą, nes įsipareigojimo nebuvo įmanoma įgyvendinti.

(10)

Šiuo metu galiojančių priemonių, išskyrus taikomas „EuroChem“ grupei, forma – nustatytas muitas už toną, o jų dydis grindžiamas žalos skirtumu. Priemonių lygis „EuroChem“ grupei nustatytas per 2008 m. peržiūrą, remiantis dempingo skirtumu.

(11)

Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą (toliau – prašymas atlikti peržiūrą) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį iš šių aštuonių Europos ūkininkų asociacijų (toliau – pareiškėjas): „Association Générale des Producteurs de Blé et autres céréales“ (AGPB, Prancūzija), „Confederazione Italiana Agricoltori“ (CIA, Italija), „Confagricoltura“ (Italija), „Coop de France“ (Prancūzija), „Irish Farmers' Association“ (IFA, Airija), „Office of Finnish Agriculture“ (MTK, Suomija), „National Farmers' Union“ (NFU, Jungtinė Karalystė) ir „Unión de Pequeños Agricultores y Ganaderos“ (UPA, Ispanija). Prašyta išnagrinėti tik su žala susijusius aspektus. Pareiškėjas teigė, kad Sąjungos ūkininkai, kaip amonio nitrato naudotojai, patiria žalą dėl jau ilgiau kaip 20 metų taikomų antidempingo priemonių ir kad dėl ilgalaikių pokyčių žalinga Sąjungos pramonės padėtis turėtų būti iš naujo įvertinta.

(12)

Atskirai pareiškėjas taip pat paragino Komisiją nedelsiant sustabdyti priemonių taikymą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį.

(13)

Informavusi valstybes nares ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, 2017 m. rugpjūčio 17 d. Komisija, skelbdama pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (17) (toliau – pranešimas apie inicijavimą), pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą, kurią atliekant bus nagrinėjami tik su žala susiję aspektai.

(14)

Tą pačią dieną pranešimu apie inicijavimą (18) Komisija paskelbė, kad inicijuojama kita dalinė antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, peržiūra, kurią atliekant pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį bus nagrinėjami tik su dempingu susiję aspektai.

(15)

Peržiūros tiriamasis laikotarpis (toliau – PTL) buvo 2016 m. liepos 1 d.–2017 m. birželio 30 d. laikotarpi. Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, Sąjungos pramonei (gamintojams ir jų asociacijoms), eksportuojantiems gamintojams ir jų asociacijoms, eksportuojančios šalies valdžios institucijoms ir žinomiems galimiems nesusijusiems importuotojams apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(17)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti nuomonę raštu ir būti išklausytoms.

(18)

Klausymai dalyvaujant Komisijos tarnyboms buvo surengti pareiškėjui, Sąjungos gamintojų asociacijai „Fertilizers Europe“, vienam atskiram Sąjungos gamintojui ir vienam atskiram Rusijos gamintojui.

(19)

Be to, atliekant tyrimą įvairios suinteresuotosios šalys, įskaitant pareiškėją, „Fertilizers Europe“, Sąjungos ūkininkų asociaciją COPA-COGECA (19) ir Rusijos trąšų gamintojų asociaciją (toliau – RFPA), pateikė pastabų raštu.

(20)

2018 m. balandžio 25 d. pareiškėjas pateikė pastabą, kad Komisija neturėtų atsižvelgti į kai kuriuos „Fertilizers Europe“ pateiktus duomenis dėl jų pateikimo laiko. Kadangi tuo metu tyrimas tebevyko ir Komisija nebuvo visoms šalims nustačiusi griežto galutinio duomenų pateikimo termino, šis teiginys buvo atmestas.

(21)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(22)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė Sąjungos gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Atrankos forma nusiųsta 38 subjektams, įskaitant 11 žinomų Sąjungos gamintojų asociacijų. Komisija gavo atrankai svarbią informaciją iš 12 Sąjungos bendrovių arba grupių.

(23)

Gamintojus Komisija preliminariai atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos Sąjungoje ir pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir atsižvelgdama į tai, kokie gamintojai buvo atrinkti per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą. Preliminariai atrinkti Prancūzijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrę keturi Sąjungos gamintojai (20).

(24)

Tačiau suinteresuotosioms šalims pateikus pastabas, Komisija nusprendė, kad tikslinga Lenkijos bendrovę pakeisti Bulgarijos bendrove (21) ir įtraukti dar vieną bendrovę iš Nyderlandų (22).

(25)

Taigi galiausiai buvo atrinktos penkios bendrovės iš penkių šalių, kurių gamybos apimtis sudarė apie 40 % visos bendradarbiaujančių bendrovių gamybos. Todėl atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(26)

Nors ši dalinė tarpinė peržiūra neapima dempingo aspektų, Komisija manė, kad žalos vertinimui atlikti tikslinga surinkti informaciją iš Rusijos eksportuojančių gamintojų, pvz., apie jų gamybą, pajėgumus, pardavimo Sąjungoje apimtį ir pardavimo trečiosioms šalims apimtį.

(27)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Rusijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, ji apie tai informavo Rusijos nuolatinę atstovybę Sąjungoje ir Rusijos asociaciją RFPA.

(28)

Prašomą informaciją pateikė šeši Rusijos gamintojai. Kadangi tik du gamintojai eksportavo į Sąjungą, atranka nebuvo būtina. Dviejų Rusijos bendrovių gamybos apimtis sudaro 38 % bendradarbiaujančių Rusijos bendrovių gamybos apimties.

(29)

Eksportuojanti Rusijos grupė „Acron“, prašiusi inicijuoti lygiagrečią tarpinę peržiūrą (23), per kurią būtų nagrinėjami tik dempingo aspektai, atrankos formos neužpildė. Vis dėlto vykstant tyrimui bendrovė pateikė neišsamią informaciją – iš dalies atsakė į klausimyno klausimus. Dalis pateiktų duomenų nebuvo tikslūs (jie atnaujinti po patikrinimo atliekant lygiagretų tyrimą) ir negalėjo būti naudojami.

(30)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Tačiau atsakymų nepateikė nė vienas nesusijęs importuotojas.

(31)

Komisija išsiuntė klausimynus penkiems atrinktiems Sąjungos gamintojams ir dviem Rusijos eksportuojantiems gamintojams ir gavo atsakymus iš jų visų.

(32)

Ji taip pat surinko informaciją iš ūkininkų asociacijų išsiųsdama klausimyną šio tyrimo pareiškėjui ir kitoms ūkininkų asociacijoms, kurios nurodė esančios suinteresuotosios šalys (24). Komisija gavo atsakymus iš Airijos ūkininkų asociacijos bei Jungtinės Karalystės ūkininkų asociacijos NFU ir konsoliduotą pareiškėjo atsakymą 15-oje valstybių narių (25) veikiančių asociacijų vardu. Lietuvos ūkininkų asociacija vėliau patikslino nepareiškusi pozicijos dėl vykdomo tyrimo.

(33)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalinga tyrimui atlikti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(34)

2018 m. rugpjūčio 31 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino pasiūlyti iš dalies keisti taikomą muito normą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas iki 2018 m. rugsėjo 12 d. ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(35)

Devyni subjektai, įskaitant Europos ūkininkų asociacijas, Sąjungos gamintojus, Sąjungos gamintojų asociaciją „Fertilizers Europe“ ir Rusijos asociaciją RFPA, pateikė pastabų dėl atskleistų faktų. Gavus prašymus, surengti klausymai su pareiškėju, „Grupa Azoty S.A.“ bei „Agropolychim AD“ ir RFPA.

(36)

Į pastabas prireikus buvo deramai atsižvelgta.

(37)

Nagrinėjamasis produktas yra Rusijos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 29 00, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 20 (toliau – nagrinėjamasis produktas). Tačiau, kalbant apie „Uralchem“ grupės filialo „Kirovo“ pagamintą amonio nitratą, pagal Reglamentą (EB) Nr. 989/2009 nagrinėjamuoju produktu laikomas tik amonio nitratas, kurio KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90 ir 3102 40 90.

(38)

Iš pradžių nagrinėjamasis produktas buvo apibrėžtas kaip amonio nitratas, tačiau vėliau buvo iš naujo apibrėžtas kaip kietosios trąšos, kurių sudėtyje yra nustatytas amonio nitrato kiekis. Tai padaryta dėl to, kad 2005 m. (26) produkto apibrėžtoji sritis buvo patikslinta siekiant į ją taip pat įtraukti amonio nitratą, į kurį pridėta trąšų elementų – fosforo ir (arba) kalio (vadinamąjį „negryną“ arba „stabilizuotą“ amonio nitratą, toliau – negrynas AN), nes nustatyta, kad šie mišiniai iš esmės pasižymėjo tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir tokiomis pačiomis agronominėmis ypatybėmis. Produktas paprastai vadinamas amonio nitratu (AN).

(39)

Kaip nustatyta 1.1 skirsnyje, bendrovei „Kirovo“ antidempingo muitas (47,07 EUR už toną) taikomas tik importuojamam AN, kurio KN kodai šiuo metu yra 3102 30 90 ir 3102 40 90.

(40)

AN yra kietosios azoto trąšos, paprastai naudojamos žemės ūkyje, tačiau taip pat naudojamos pramonėje, pvz., sprogmenims gaminti (pvz., naudojamiems kasyboje). Ir žemės ūkyje naudoti, ir sprogmenims gaminti skirtam AN taikomos galiojančios antidempingo priemonės. Abiejų rūšių AN turi tokias pačias technines ir chemines savybes, yra lengvai pakeičiami vienas kitu ir laikomi nagrinėjamuoju produktu.

(41)

Ūkininkavimo srityje AN, be kita ko, naudojamas auginant grūdines kultūras, pvz., kviečius. AN naudojimas dėl jo sprogstamųjų savybių ribojamas keliose valstybėse narėse. Pavyzdžiui, Airijoje ūkininkai naudoja kalcio amonio nitratą (toliau – KAN).

(42)

AN gaminti naudojama pagrindinė žaliava yra gamtinės dujos, kurios sudaro didžiąją dalį visų gamybos sąnaudų.

(43)

Konvencinio AN muito norma yra 6,5 % (27).

(44)

Kaip ir atliekant ankstesnius 1.1 skirsnyje aprašytus tyrimus, Komisija nustatė, kad šie produktai turi tas pačias pagrindines fizines ir chemines savybes: a) nagrinėjamasis produktas; b) Rusijos vidaus rinkoje ir kitose eksporto rinkose gaminamas ir parduodamas AN ir c) Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas AN.

(45)

Todėl, atlikdama šį tyrimą, Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(46)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, Komisija nagrinėjo, ar aplinkybės, kuriomis remiantis nustatytos dabartinės priemonės, pasikeitė ir ar toks pokytis buvo ilgalaikis.

(47)

Dėl daugybės bendrovių susijungimų ir įsigijimų Sąjungos pramonės koncentracijos lygis padidėjo. Keli Sąjungos gamintojai, pvz., „Yara International ASA“ („Yara“) iš Norvegijos ir „Borealis Agrolinz Melamine GmbH“ („Borealis“) iš Austrijos, yra pasaulinio lygmens veikėjai. Nuo 2002 m. vyko, pvz., šių bendrovių susijungimai ir įsigijimai (28): „Anwil SA“, „Azomures“, „BASF SE“, „Borealis“, „Fertiberia S.A.“, „CF Fertilisers UK Limited“, „Yara“ ir „Grupa Azoty S.A.“.

(48)

Pareiškėjas teigė, kad, palyginti su padėtimi per 2002 m. peržiūrą, kai nepriklausomai veikė dešimtys mažųjų ir vidutinių gamintojų, dabar, dėl investicijų ir restruktūrizavimo padidėjus našumui, Sąjungos pramonė yra pajėgi konkuruoti su importu iš Rusijos. Sąjungos pramonė nurodė, kad Sąjungos rinkoje veikia sveika konkurencija, nes Sąjungoje yra daugiau kaip 10 gamintojų ir nė vienas iš jų neužima didesnės nei 20 % rinkos dalies (29).

(49)

Remiantis iš Sąjungos bendradarbiaujančių gamintojų gautais duomenimis, keturios didelės grupės („Yara“, „CF“, „Borealis“ ir „EuroChem“) pagamina beveik 6 iš 8 milijonų metrinių tonų Sąjungoje pagaminamo AN. Atitinkamai Sąjungos AN gamybos srityje dominuoja kelios didelės įmonių grupės, gaminančios didelius produkto kiekius.

(50)

Kad įvertintų konsolidavimo proceso, kuriame per 15 metų dalyvavo daug bendrovių, poveikį, Komisija išanalizavo per 2002 m. peržiūrą apibrėžtos Bendrijos pramonės raidą.

(51)

Atliekant 2002 m. peržiūrą, aplankytos keturios bendrovės: „Grande Paroisse“ (Prancūzija), „Kemira Ince“ (Jungtinė Karalystė), „Terra Nitrogen“ (Jungtinė Karalystė) ir „Hydro Agri France“. Kadangi Prancūzijos „Grande Paroisse“ amonio nitrato gamykloje 2001 m. įvyko sprogimas, per kurį žuvo keli žmonės, Komisija šią bendrovę iš analizės išbraukė.

(52)

Pirma, dvi Jungtinės Karalystės bendrovės dabar priklauso tai pačiai bendrovei – „CF Fertilizers UK Limited“, kuri yra JAV „CF Industries“ („CF“) grupės dalis. 2007 m. šios dvi bendrovės įkūrė bendrąją įmonę. Šio sandorio ataskaitoje (30) Jungtinės Karalystės konkurencijos institucija atkreipė dėmesį į tai, kad „šalys nurodė, jog nė viena iš jų šiuo metu iš savo Jungtinėje Karalystėje esančių trąšų gamybos įmonių negauna ir nenumato gauti priimtino dydžio grąžos. Todėl siūlomos bendrosios įmonės įsteigimo pagrindimas – įsteigti perspektyvų, ilgalaikę veiklą vykdysiantį Jungtinėje Karalystėje įsikūrusį azoto trąšų gamintoją įkuriant didelę įmonę, kurios sąnaudų bazė būtų mažesnė nei kiekviena iš šalių šiuo metu gali tai užtikrinti vykdydamos veiklą atskirai“. Tada 2010 m. „CF“ įsigijo „Terra Industries“ tikėdamasi, kad šiuo sandoriu bus užtikrinta iki 135 mln. USD visuotinė metinių sąnaudų sąveika (31). Savo 2011 m. metinėje ataskaitoje „CF“ patvirtino sugebėjusi „užtikrinti didesnę sąveiką nei ta, kurios buvo tikimasi vykdant įsigijimą“ (32). Tuo metu Jungtinėje Karalystėje įsteigta įmonė tebebuvo bendroji įmonė, taigi 2015 m. „CF“ visiškai perėmė jos kontrolę. „Sandorio tikslas [buvo] 10 % padidinti gamybą be papildomų kapitalo išlaidų“ (33). Savo 2017 m. metinėje ataskaitoje (34)„CF“ sandorio rezultatus apibendrino taip: „Įsigiję įmonę „CF Fertilisers UK“ ir visiškai perėmę jos veiklos kontrolę, turto panaudojimą padidinome beveik 20 procentų, o sąnaudų sąveika kasmet viršija 35 mln. USD“. Dabar „CF Fertilizers UK Limited“ priklauso grupei, kurioje dirba 3 000 darbuotojų ir kuri yra „pirmaujanti pasaulinė trąšų ir cheminių medžiagų gamybos bendrovė, turinti išskirtinius veiklos pajėgumus ir gamybos bei platinimo platformą, kuriai sąnaudų požiūriu būdingas didelis pranašumas“.

(53)

Antra, „Hydro Agri France“ buvo „Hydro Agri“ dalis; „Hydro Agri“ – Norvegijos „Norsk Hydro“ grupės patronuojamoji įmonė, kuri 2004 m. buvo nuo jos atskirta ir tapo „Yara“. „Yara“ grupėje dirba daugiau kaip 15 000 darbuotojų, o jos pajamos siekia apie 10 mlrd. EUR (35). Remiantis jos 2017 m. trąšų pramonės vadovu (36), „Yara“ buvo „pirmaujanti azoto trąšų gamybos bendrovė“ ir „pirmą vietą pasaulyje užimanti nitratų bei NPK trąšų gamintoja ir antrą vietą pasaulyje užimanti amoniako gamintoja“, išskyrus Kinijos gamintojus. „Yara“ pareiškė, kad „dėl savo užimamos pozicijos „Yara“ turi unikalias galimybes užtikrinti masto ekonomiją ir skatinti, kad dideliame gamyklų tinkle būtų naudojamasi geriausia patirtimi. Masto ekonomija ir pasaulinis veiklos mastas yra pagrindiniai „Yara“ konkurencinį pranašumą lemiantys veiksniai“. Be to, „Yara“ užimama rinkos dalis sudaro apie 20 % pasaulinės amoniako prekybos. Dėl šios pirmaujančios pozicijos bendrovė turi galimybę išsamiai apžvelgti pasaulinės amoniako pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir geriau optimizuoti savo pasaulinius produktų srautus“.

(54)

Kalbant apie kitas penkias bendroves, kurios nebuvo aplankytos per 2002 m. peržiūrą, tačiau buvo Bendrijos pramonės dalis, dvi iš jų taip pat priklausė „Hydro Agri“, o viena – bendrovei „Kemira“ (Belgija), kuri dabar yra „Yara“ grupės dalis.

(55)

Be to, 2012 m. Rusijos „EuroChem“ grupė užbaigė „BASF“ priklausančio su trąšomis susijusio turto įsigijimą (37). Savo 2012 m. metinėje ataskaitoje „EuroChem“ grupė pažymėjo, kad „šių bendrovių [„EuroChem Antwerpen“ ir „EuroChem Agro“ 2012 m.] integracija tebevyksta, tačiau šiandien galime užtikrintai teigti, kad šis sprendimas buvo strategiškai sėkmingas. Veiklos sąveika ir kultūrinė atitiktis lėmė tai, kad buvo užmegzti glaudūs ryšiai, turėję teigiamą poveikį visai grupei“ (38). „EuroChem“ grupėje dirba daugiau kaip 25 000 darbuotojų, ji gauna daugiau kaip 4 mlrd. USD bendrų pajamų ir sėkmingai įgyvendina vertikaliai integruotą verslo modelį (39).

(56)

Galiausiai 2009 m. Ispanijos „Fertiberia“ grupė įsigijo „Adubos de Portugal“ ir turi įvairių kitų patronuojamųjų įmonių Prancūzijoje ir Alžyre. Pasak „Fertiberia“, „grupės, kaip pirmaujančios bendrovės, konsolidavimas visų pirma buvo grindžiamas strategiškai patogiose vietose esančių patronuojamųjų įmonių steigimu ir įsigijimu. Taikant šį komercializacijos modelį, sudarytos sąlygos užtikrinti didesnį komercijos, gamybos ir logistikos, kurios tokioje konkurencingoje rinkoje yra svarbiausi aspektai, veiksmingumą“ (40). Kalbant konkrečiau apie „Adubos do Portugal“, „Fertiberia“ savo 2014 m. metinėje ataskaitoje pažymėjo, kad „taip pat svarbu atkreipti dėmesį į „ADP Fertilizantes“ veiklos integravimo į mūsų grupę konsolidavimą, – taip užtikrinta nauja sąveika, kuria mūsų bendrovei suteikta galimybė pajamas neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) padidinti iki 18 mln. EUR“ ir „ši sąveika užtikrinama visose srityse nuo žaliavų tiekimo ir sklandaus įrenginių eksploatavimo iki išsamių rinkos žinių kaupimo siekiant kurti didelės pridėtinės vertės produktus“ (41).

(57)

Iš pirmiau pateiktų viešų pareiškimų matyti, kad, susijungus bendrovėms, be kita ko, sumažėja sąnaudos (Jungtinė Karalystė), užtikrinama masto ekonomija („Yara“), veiklos sąveika („EuroChem“) ir logistikos veiksmingumas („Fertiberia“). Todėl pastebėta, kad padidėjo visų tuometinės Bendrijos pramonės AN gamintojų našumas. Taip pat padidėjo perkamoji galia ir galimybės optimizuoti gamybos ir pardavimo procesus. Kartu, 2004, 2007 ir 2013 m. į Europos Sąjungą įstojus naujoms valstybėms narėms, išsiplėtė Sąjungos pramonė, ir bendrai palyginti kiekvienos bendrovės sąnaudas tapo neįmanoma. Tačiau, kaip nurodyta 47 konstatuojamojoje dalyje, restruktūrizavimo procese taip pat dalyvavo kelios bendrovės iš narystės siekiančių šalių.

(58)

Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė yra labiau koncentruota nei tada, kai buvo atliekama 2002 m. peržiūra, kad ši konsolidacija yra ilgalaikė ir kad ji turėjo naudingą poveikį bendrajai sąnaudų struktūrai.

(59)

Atskleidus faktus, du Sąjungos gamintojai nurodė, kad „EuroChem“ grupė neturėtų būti įtraukta į analizę dėl ryšių su Rusijos subjektu ir kad Jungtinės Karalystės gamintojo įtraukimas yra abejotinas, nes Jungtinė Karalystė netrukus išstos iš Sąjungos. Komisija šiuos teiginius atmetė. „EuroChem“ grupė buvo įtraukta į analizę kaip tuometinės Bendrijos pramonės dalis, o Jungtinės Karalystės gamintojas buvo visavertė Sąjungos pramonės dalis, nes atliekant tyrimą Jungtinė Karalystė buvo Sąjungos valstybė narė.

(60)

Be to, šie gamintojai nurodė, kad Komisija nenustatė, kaip pasikeitusios Sąjungos pramonės restruktūrizavimo aplinkybės tiesiogiai paveikė žalos apskaičiavimą. Komisija priminė, kad ilgalaikius pokyčius, turėjusius poveikį Sąjungos pramonei nuo 2002 m. peržiūros, ji pirmiausia nustatė, kai buvo paskutinį kartą nustatomas priemonių lygis. Vėliau ji įvertino esamą Sąjungos pramonės padėtį ir tuo remdamasi iš naujo apskaičiavo žalos skirtumą. Šios dvi analizės atliktos atskirai ir nepriklausomai viena nuo kitos.

(61)

Be to, „Fertilizers Europe“ nurodė, kad su Sąjungos pramonės restruktūrizavimu susiję pokyčiai, palyginti su Rusijos turimu pranašumu dėl dujų, buvo nereikšmingi. Komisija pažymėjo, kad nustatytas ilgalaikis pokytis yra susijęs ne su dujų padėtimi Rusijoje, o su Sąjungos pramone, kuri nuo tada, kai buvo atliekama 2002 m. peržiūra, konsolidavosi.

(62)

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2002 m. iki 2013 m. antrojo ketvirčio dujų kainos Sąjungoje didėjo, o nuo 2013 m. trečiojo ketvirčio gerokai sumažėjo. Pareiškėjo nuomone, nors ir numatoma, kad per ateinančius dešimt metų gamtinių dujų kainos šiek tiek padidės, jos vis tiek liks gerokai mažesnės už kainų lygį, pasiektą per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą. Pavyzdžiui, 1 lentelėje pateikta Pasaulio banko 2018–2030 m. gamtinių dujų kainų prognozė (42):

1 lentelė

Dujų kainų prognozė

(63)

Siekdama pagrįsti teiginį, kad dujų kainų sumažėjimas yra ilgalaikio pobūdžio, Rusijos asociacija RFPA pateikė „Gazprom“ kainų prognozę iki 2021 m. (43)

(64)

„Fertlizers Europe“ nurodė, kad pokyčių, be kita ko, susijusių su dempingu ir dujų kainomis Rusijoje, nebuvo (44). Atskleidus faktus, „Fertilizers Europe“ pakartojo pareiškimus dėl dujų padėties Rusijoje.

(65)

Komisija pažymėjo, kad dujos iš tiesų yra svarbiausia amonio nitrato žaliava, sudaranti daugiau kaip 60 % visų gamybos sąnaudų. Ji nustatė, kad dujų kainos Rusijos vidaus rinkoje yra valstybės reguliuojamos federaliniais įstatymais ir neatspindi įprastų rinkos sąlygų, kai kainos iš esmės nustatomos atsižvelgiant į gamybos sąnaudas ir pelno lūkesčius.

(66)

Dujų kainų Rusijoje vidaus rinkoje padėtis svarbi tik nustatant dempingą, nes yra susijusi tik su normaliosios vertės nustatymu. Komisija priminė, kad ši peržiūra yra susijusi tik su žalinga Sąjungos pramonės padėtimi.

(67)

Atskleidus faktus, „Fertilizers Europe“ ir vienas Sąjungos gamintojas atkreipė dėmesį į tai, kad dujų kainų lygis jau ir taip padidėjo greičiau, nei tikėtasi pagal Pasaulio banko prognozę nuo 2018 m. balandžio mėn. (pirmiau pateikta 1 lentelė). 2018 m. rugsėjo mėn. leidime Pasaulio bankas taip pat pakeitė savo prognozę.

(68)

Komisija pažymėjo, kad nuo 2002 m. peržiūros, kai buvo nustatytas priemonių lygis, būta daug svyravimų. 2014–2016 m. kainos akivaizdžiai sumažėjo, tačiau nuo to laiko jos vėl nuolat didėja. Šį pokytį iš dalies atspindi Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudos. Nuo 2014 m. atrinktų bendrovių gamybos sąnaudos sumažėjo daugiau kaip 20 %. Atsižvelgiant į pastaruosius 2018 m. įvykius, pasitvirtina reikšmingas dujų kainų lygio svyravimas Europoje.

(69)

Iš esmės žaliavų kainų pokyčiai vidaus rinkoje negali būti laikomi ilgalaikiais pokyčiais, nes paprastai jie yra nepastovios rinkos jėgų rezultatas. Sąjungoje dujų kainos nustatomos atvirojoje rinkoje. Be to, stabilių tendencijų nebūta nuo 2002 m. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos dujų kainų pokyčiai negali būti laikomi ilgalaikiais.

(70)

Komisija taip pat manė, kad nuo 2002 m. stebimi pasauliniai AN rinkos pokyčiai yra vertinimui atlikti svarbus aspektas.

(71)

Pirma, nuo 2002 m. Rusijos AN suvartojimas padidėjo daugiau kaip tris kartus:

(72)

Be to, Rusijos asociacija RFPA taip pat nurodė, kad, remiantis Rusijos žemės ūkio ministerijos paskelbtais preliminariais duomenimis, 2017 m. bendras azoto trąšų vidaus suvartojimas padidėjo dar 8,7 % (47). Numatoma, kad iki 2030 m. azoto trąšų suvartojimas Rusijoje toliau nežymiai didės (48).

(73)

Antra, taip pat padidėjo paklausa trečiųjų šalių rinkose (daugiausia Lotynų Amerikoje ir visų pirma Brazilijoje). Maisto ir žemės ūkio organizacija (toliau – FAO) įvertino, kad paklausa Brazilijoje padidėjo nuo 0,9 mln. tonų 2002 m. iki 1,5 mln. tonų 2016 m. (49) Numatoma, kad ne tik AN, bet ir apskritai azoto trąšų paklausa Lotynų Amerikoje ir toliau didės (50).

(74)

28 Sąjungos valstybėse narėse AN suvartojimas žemės ūkyje nuo 2002 m. šiek tiek sumažėjo (51). Numatoma, kad Sąjungos suvartojimas ateityje išliks stabilus.

(75)

Šiomis aplinkybėmis Sąjungos rinka pagal suvartojimo apimtį yra mažiau patraukli nei 2002 ar 2014 m. (51).

(76)

Be to, nuo 2002 m. peržiūros padėtis Jungtinėse Valstijose (toliau – JAV) pasikeitė. 2016 m. rugpjūčio mėn. JAV sustabdė savo antidempingo priemonių taikymą iš Rusijos importuojamam AN. Tai padaryta tuo metu, kai išaugo skalūnų dujų gavyba, taigi dujos JAV gamintojams atpigo. Nuo 2000 m. JAV skalūnų dujų gavyba labai padidėjo, ir numatoma, kad ateityje ji ir toliau didės. Dėl išaugusios skalūnų dujų gavybos plėtoti ir toliau plėtojami JAV gamintojų azoto trąšų gamybos pajėgumai.

(77)

O kitose šalyse, kaip antai Ukrainoje, Australijoje ir Indijoje (52), nustatytos antidempingo priemonės amonio nitratui, visų pirma importuojamam iš Rusijos.

(78)

Šie pasauliniai AN rinkos pokyčiai yra ilgalaikiai ir gali turėti poveikį žalingai Sąjungos pramonės padėčiai, taip pat žalos pasikartojimo tikimybei.

(79)

Komisija padarė išvadą, kad nuo 2002 m. peržiūros pasikeitė dvi aplinkybės – Sąjungos pramonės restruktūrizavimas ir pasaulinė AN rinka, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai.

(80)

Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį Sąjungos pramonė apibrėžta kaip AN gamintojai Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(81)

Kaip nustatyta 1.4 skirsnyje, atrinktos penkios bendrovės, iš jų surinkti ir vietoje patikrinti duomenys. Be to, suinteresuotosios šalys, visų pirma pareiškėjas, Sąjungos gamintojų asociacija „Fertilizers Europe“ ir Rusijos asociacija RFPA, pateikė papildomų duomenų. Esant galimybei, Komisija taip pat naudojo viešai skelbiamus duomenis.

(82)

Atrinktos penkios bendrovės. Todėl toliau pateikti Sąjungos pramonės duomenys indeksuojami tik tada, kai yra susiję su viena bendrove.

(83)

Kaip parodyta 2 lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimo tendencija – 7–8 mln. metrinių tonų – buvo stabili:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (mln. metrinių tonų)

(84)

Numatoma, kad ši stabili nagrinėjamojo laikotarpio tendencija Sąjungos AN rinkoje apskritai išliks iki 2030 m. (53)

(85)

Remdamasi importo statistikos duomenimis, surinktais pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį (14 straipsnio 6 dalimi nustatyta duomenų bazė), Komisija nustatė importo iš Rusijos apimtį ir kainas. Importo iš Rusijos apimties, rinkos dalies ir vidutinių kainų raida, kaip nurodyta 3 lentelėje:

3 lentelė

Bendra importo apimtis ir importo iš Rusijos apimtis (metrinėmis tonomis), rinkos dalis bei importo iš Rusijos kainos (EUR už toną)

(86)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu AN toliau buvo importuojamas iš Rusijos į Sąjungą ir siekė 0,1 mln. metrinių tonų (apie 35 % viso importo – antroje vietoje po Gruzijos).

(87)

Importo iš Rusijos apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo labai maža ir nagrinėjamuoju laikotarpiu smarkiai mažėjo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bendrovės „Kirovo“ parduodamas negrynas AN, kuriam netaikomas antidempingo muitas, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudaro didžiąją Rusijos eksporto į Sąjungą dalį. Be bendrovės „Kirovo“ parduodamo negryno AN, importas iš Rusijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė [0–50 000] metrinių tonų, t. y. sudarė mažesnę nei 0,5 % Sąjungos rinkos dalį.

(88)

Per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą importo iš Rusijos rinkos dalis siekė 3,1 % (54), o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip apskaičiuota, sudarė mažiau nei 2 %. Per 2002 m. peržiūrą importas iš Rusijos sudarė 5 % Sąjungos suvartojimo (iki ES plėtros) (55).

(89)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės iš Rusijos importuojamo AN kainos sumažėjo; tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo ir dujų kainos, o dujos yra pagrindinis AN gamybos sąnaudų elementas.

(90)

Kaip nurodyta 1.4.3.2 skirsnyje, Komisija surinko duomenis iš dviejų Rusijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų.

(91)

Vienas eksportuojantis gamintojas – „PJSC Kuibyshev Azot“ – nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai į Sąjungą, t. y. vykdė tiesioginį jo pardavimą. Tačiau, atsižvelgiant į parduotą kiekį ([mažiau nei 1 000] metrinių tonų (56)) ir vienintelį konkretų pirkėją, šis pardavimas į Sąjungą nebuvo tipiškas.

(92)

Kitas eksportuojantis gamintojas, „Uralchem“, eksportavo per susijusį pardavimų biurą Latvijoje. „Uralchem“ vykdomo „įprasto“ AN pardavimo apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taip pat buvo labai ribota – [mažiau nei 1 000] metrinių tonų (57).

(93)

Atsižvelgdama į mažą ir netipišką Rusijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimo apimtį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip aprašyta 5.3.1 skirsnyje, Komisija negalėjo padaryti galutinės išvados dėl priverstinio kainų mažinimo.

(94)

Atskleidus faktus, pareiškėjas ir RFPA teigė, kad Komisija turėtų pasinaudoti 3 lentelėje pateiktais duomenimis, kad nustatytų, jog peržiūros tiriamuoju laikotarpiu priverstinio kainų mažinimo nebuvo. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad šie duomenys apima didelius negryno AN pardavimo kiekius, todėl skiriasi nuo Sąjungos gamintojų AN pardavimo duomenų. Todėl šie duomenys nebuvo laikomi tinkamais tam, kad būtų galima tinkamai ir patikimai apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą.

(95)

4 lentelėje pateikiami importo iš kitų trečiųjų šalių apimties, jų rinkos dalies ir kainų duomenys nagrinėjamuoju laikotarpiu.

4 lentelė

Importo apimtis (metrinėmis tonomis), rinkos dalys ir importo kainos (EUR už toną)

(96)

Kitos atitinkamos į Sąjungą eksportuojančios šalys buvo Gruzija, kuri peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportavo 0,15 mln. metrinių tonų (apie 48 % viso importo), ir, kiek mažesne apimtimi, Turkija, Serbija, Egiptas, Marokas ir Norvegija. Gruzija buvo ta šalis, kurios eksporto apimtis į Sąjungą peržiūros nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo didžiausia – didesnė nei Rusijos. Kitų šalių užimama Sąjungos rinkos dalis – 2,9 % peržiūros nagrinėjamuoju laikotarpiu – nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės išliko stabili. Nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjant dujų kainoms vidutinės importo iš kitų šalių kainos, panašiai kaip ir Rusijos (žr. 5.2 skirsnį) bei Sąjungos (žr. 5.4.4 skirsnį) kainos, bendrai sumažėjo.

(97)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turėjusius įtakos Sąjungos pramonės padėčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(98)

Žalai išanalizuoti Sąjungos pramonės ekonominė padėtis vertinama remiantis makroekonominiais rodikliais (gamyba, gamybos pajėgumais, pajėgumų naudojimu, pardavimo apimtimi, rinkos dalimi, augimu, užimtumu ir našumu) ir mikroekonominiais rodikliais (vidutinėmis vieneto kainomis, vieneto sąnaudomis, darbo sąnaudomis, atsargomis, pelningumu, pinigų srautu, investicijomis, investicijų grąža ir pajėgumu padidinti kapitalą). Pirmieji grindžiami suinteresuotųjų šalių pateiktais duomenimis ir statistiniais duomenimis; su keliomis išimtimis jie taikytini visiems žinomiems Sąjungos gamintojams. Antrieji grindžiami atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, patikrintais atliekant tyrimą.

(99)

Per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą, taip pat per 2008 m. peržiūrą žalos rodikliai iš esmės buvo teigiami ir žala Sąjungos pramonei nebuvo padaryta. Kadangi šis tyrimas grindžiamas kitomis atrinktomis bendrovėmis, lyginant šio PTL ir nagrinėjamojo laikotarpio duomenis su paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros duomenimis, kai kuriais aspektais neįmanoma tiesiogiai nuspėti jokios tendencijos.

(100)

Atlikus šią priemonių galiojimo termino peržiūrą, pasitvirtino tai, kas nustatyta ankstesniuose tyrimuose – gauti tikslius ir patikimus pajėgumų ir nagrinėjamojo produkto gamybos duomenis sunku, visų pirma todėl, kad skystasis amonio nitratas gali būti naudojamas ne tik kietajam produktui, bet ir kitiems tolesnės gamybos grandies produktams gaminti. Statistiniai nuokrypiai galimi dėl įvairių paskirčių gamyklų, kurios gali greitai pradėti gaminti trąšas arba kitą produktą. Todėl mažas nagrinėjamojo produkto pajėgumų naudojimo koeficientas yra ne toks svarbus bendros Sąjungos pramonės ekonominės padėties rodiklis.

(101)

Atsižvelgiant į šiuos apribojimus, bendros Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo, taip pat tų pačių atrinktų bendrovių rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip parodyta 5 lentelėje:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai (mln. metrinių tonų) ir pajėgumų naudojimas

(102)

Palyginti su apskaičiuota maždaug 10 mln. metrinių tonų Rusijos gamybos apimtimi (58), Sąjungoje gamybos apimtis viršijo 7 mln. metrinių tonų. Sąjungos gamintojų gamybos apimtis panaši į jų gamybos apimtį per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą (59).

(103)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė. Atrinktų bendrovių gamybos apimtis padidėjo, taigi padidėjo ir pajėgumų naudojimas. Bendrai Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabilus.

(104)

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis Sąjungos rinkoje ir visos Sąjungos pramonės rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip parodyta 6 lentelėje:

6 lentelė

Pardavimo apimtis (mln. metrinių tonų) ir rinkos dalis

(105)

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo. Vien atrinktų bendrovių duomenų nepakanka, nes pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu akivaizdžiai padidėjo visų pirma dėl dviejų atrinktų bendrovių bendrosios įmonės uždarymo.

(106)

Visai Sąjungos pramonei nagrinėjamuoju laikotarpiu teko daugiau kaip 90 % rinkos dalies, kaip ir per 2014 m. priemonių galiojimo termino peržiūrą (92 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, 93 % – 2010 m.). Šiuo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų užimama rinkos dalis padidėjo iki 96 %. Per 2002 m. peržiūros pradinį tiriamąjį laikotarpį (1999–2000 m.) rinkos dalis buvo 68 % (remiantis Sąjungos duomenimis iki plėtros).

(107)

Penkių atrinktų bendrovių užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip parodyta 7 lentelėje:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(108)

Užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko gana stabilus, tačiau turėjo tendenciją mažėti. Kartu padidėjo vieno darbuotojo našumas.

(109)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip parodyta 8 lentelėje:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje ir vieneto gamybos sąnaudos (EUR už toną)

(110)

Laikotarpiu nuo 2014 m. iki PTL Sąjungos pramonės vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams kaina labai sumažėjo (30 %). Šis pardavimo kainos sumažėjimas nuo 268 EUR už toną 2014 m. iki 185 EUR už toną per PTL yra pagrindinė laikotarpio tendencija. Pareiškėjas teigė, kad, mažėjant dujų, kurios yra pagrindinis sąnaudų elementas, kainai, vieneto pardavimo kaina turėjo sumažėti dar labiau (60).

(111)

Vidutinės vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo ne taip smarkiai kaip pardavimo kaina: nuo 229 EUR už toną 2014 m. iki 176 EUR per PTL.

(112)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynojo pardavimo nesusijusioms šalims už Sąjungos ribų apimtis beveik padvigubėjo (iki 190 926 metrinių tonų), o vieneto pardavimo kainai už Sąjungos ribų buvo būdinga tokia pati smarkaus mažėjimo tendencija.

(113)

Atskleidus faktus, pareiškėjas nurodė, kad po PTL AN kainos Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje didėjo, ir todėl, atsižvelgiant į gamybos sąnaudas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, Sąjungos gamintojai užėmė tvirtas pozicijas. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad gamybos sąnaudas labai veikia dujų kainos. Todėl netikslinga pasirinktas 2018 m. rugpjūčio mėn. pardavimo kainas lyginti su atrinktų bendrovių gamybos sąnaudomis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(114)

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog iš pardavimo už Sąjungos ribų apimties matyti, kad Sąjungos gamintojai gali konkuruoti su Rusijos gamintojais. Komisijos tyrimas yra susijęs su padėtimi Sąjungos rinkoje. Tai, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai ir Sąjungos pramonė gali konkuruoti kitose trečiųjų šalių rinkose, kurioms būdingos kitokios rinkos ypatybės, nėra tiesiogiai su šia analize susijęs aspektas.

(115)

Atrinktų bendrovių vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip parodyta 9 lentelėje:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(116)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo.

(117)

Atrinktų bendrovių atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip parodyta 10 lentelėje:

10 lentelė

Atsargos

(118)

Laikotarpio pabaigos atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo – 2014–2015 m. didėjo, o vėliau smarkiai sumažėjo.

(119)

Atrinktų bendrovių pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu parodyta 11 lentelėje. Paskatinta suinteresuotosios šalies po faktų atskleidimo pateiktos pastabos Komisija atnaujino dvi eilutes, susijusias su pelningumu, kad būtų atsižvelgta į techninę klaidą.

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(120)

Kaip nustatyta 5.4.4 skirsnyje, pardavimo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo – tai visų pirma buvo susiję su mažesnėmis dujų kainomis, tačiau vidutinės vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo ne taip smarkiai.

(121)

Todėl atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas bendrai sumažėjo nuo 12,5 % 2014 m. iki 5,1 % per PTL. Tai yra mažiau už 8 % tikslinį pelną. Tačiau pelningumą dideliu mastu veikia atrinkto Jungtinės Karalystės gamintojo veiklos rezultatai (61) ir labai padidėjusios dviejų kitų atrinktų gamintojų pardavimo, bendrosios ir administracinės (toliau – PBA) ir pridėtinės išlaidos nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(122)

Palyginti, pradiniu tiriamuoju laikotarpiu (1999 m. liepos 1 d. – 2000 m. birželio 30 d.), nagrinėtu atliekant 2002 m. peržiūrą, pelningumas siekė 18,0 %.

(123)

Panašu, jog pelningumo pokytis nagrinėjamuoju laikotarpiu yra susijęs ne su Rusijos eksportu, nes nuo 2014 m. šio eksporto apimtis mažėjo, bet su bendruoju verslo ciklu, taip pat su kai kuriais konkrečiais dviejų bendrovių (grupių) elementais.

(124)

Kaip ir atliekant ankstesnius tyrimus, Sąjungos pramonė nesutiko su 8 % tiksliniu pelnu ir teigė, kad šiai pramonei reikalingos didelės investicijos ir bent 12 % panaudoto kapitalo grąža (toliau – ROCE) (62). „Fertilizers Europe“ pateikė savo užsakytą ekspertinį tyrimą (63), kuriame teigiama, kad norint pasiekti 12 % vidutinį ROCE reikalingas vidutinis ikimokestinis 94 EUR už toną pelnas – 36 % ikimokestinės pardavimo grąžos skirtumo ekvivalentas (64).

(125)

Laikotarpiu nuo 2014 m. iki PTL pinigų srautas ir investicijų grąža gerokai sumažėjo. Pinigų srautas yra Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą. Jo raida atitiko neigiamą pelningumo raidos tendenciją. Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Jos raida iš esmės atitiko neigiamą pelningumo raidos tendenciją. Investicijų apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo – 2014–2016 m. didėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo.

(126)

Atliekant tyrimą nenustatyta, kad atrinkti Sąjungos gamintojai būtų turėję kokių nors sunkumų padidindami kapitalą.

(127)

Atlikus abi – ir 2008 m., ir paskutinę priemonių galiojimo termino – peržiūras, padaryta išvada, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis nebuvo žalinga.

(128)

Atliekant šį tyrimą, daugelis žalos rodiklių yra nevienareikšmiai ir turi tendenciją mažėti. Pardavimo kainos turi neigiamą poveikį pelningumui. Nors finansinių rodiklių (kaip antai pelningumo, pinigų srauto ir investicijų grąžos) raida yra neigiama, absoliutūs jų dydžiai nerodo žalos požymių. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko didesnė kaip 90 %.

(129)

Iš žalos rodiklių matyti, kad pramonės finansiniai veiklos rezultatai ir ekonominė padėtis kito neigiamai. Tačiau šiuo metu padėtis yra daug geresnė nei per 2002 m. peržiūrą, kai pelningumas tiriamuoju laikotarpiu buvo – 18 %, o Sąjungos pramonės užimama rinkos dalis sudarė 68 % (iki Sąjungos plėtros).

(130)

Todėl Komisija nusprendė, kad Sąjungos pramonė nepatyrė materialinės žalos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, nors jos padėtis ir nėra tokia gera kaip per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą, ir panašu, kad vyrauja mažėjimo tendencija, visų pirma susijusi su kainų mažėjimu.

(131)

Komisija įvertino, kaip veikiausiai pasikeistų Sąjungos pramonės padėtis, jeigu priemonės būtų panaikintos.

(132)

Šiuo tikslu, kaip nustatyta 1.4.3.2 skirsnyje, Komisija surinko duomenis iš Rusijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, pvz., apie pardavimo kainas, gamybą ir nepanaudotus pajėgumus.

(133)

Per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatyta, kad nepanaudoti pajėgumai siekė apie 1 mln. tonų (bendri gamybos pajėgumai – 9,6 mln. tonų).

(134)

Remiantis „Fertecon“ duomenimis, nuo 2013 m. AN gamyba Rusijoje padidėjo 7 %, ir numatoma, kad iki 2030 m. ji toliau didės. Rusijos vidaus suvartojimas, kaip nurodyta 2.4 skirsnyje, gerokai padidėjo. Pajėgumų naudojimas viršija 95 %, ir numatoma, kad per ateinančius metus jis toks išliks.

(135)

„Fertilizers Europe“ teigė, kad Rusijos nepanaudoti pajėgumai siekė 1,3 mln. tonų (18 % Sąjungos rinkos) (65). Atskleidus faktus, bendrovė pakartojo savo teiginį ir nurodė per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisijos padarytas išvadas.

(136)

Rusijos asociacija RFPA teigė, kad Rusijos nepanaudoti pajėgumai sudarė apie 174 000 metrinių tonų („Fertecon“ įvertis) – apie 2 % Sąjungos suvartojimo (66). Ji nurodė, kad „Fertilizers Europe“ duomenys buvo neteisingi, nes juose atsižvelgta tik į kietąjį AN, ir kad reikėtų naudoti „Fertecon“ duomenis.

(137)

Kaip per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatė Komisija, Rusijos eksportuojantys gamintojai įrengtuosius pajėgumus paprastai nurodo pagal nominaliąją teorinę galią. Atlikdama šį tyrimą, Komisija taip pat neatsižvelgė į Rusijos bendradarbiaujančių bendrovių nurodytą nominaliąją galią, nes jų gamybos apimtis faktiškai buvo didesnė už jų įrenginių teorinę galią. Apskaičiuotas abiejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pajėgumų naudojimas siekė daugiau kaip 94 %.

(138)

Siekdama nustatyti pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus Rusijoje, Komisija pasinaudojo iš bendradarbiaujančių bendrovių gautais patikrintais duomenimis ir visų kitų Rusijos eksportuotojų duomenimis, kurie prireikus buvo koreguojami (67). Ji nustatė, kad pajėgumai Rusijoje siekė apie 11 mln. tonų, o nepanaudoti pajėgumai – 0,6 mln. tonos. Šis skaičius sudaro 7,7 % Sąjungos suvartojimo, kuris siekia apie 7,9 mln. tonų. Taigi nepanaudoti pajėgumai yra mažesni nei per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą. Tačiau dideli kiekiai vis dar gali būti eksportuoti ir turėti ypač didelį poveikį kai kuriems kaimyniniams regionams, jeigu jie būtų visiškai nukreipti į Sąjungos rinką.

(139)

„Fertilizers Europe“ taip pat teigė, kad, atsižvelgiant į naujausią 2018 m. kovo mėn. Rusijos trąšų gamybos planą, Rusijos pajėgumai bus padidinti (68). Vėliau pateikusi savo pastabas, Rusijos asociacija RFPA užginčijo „Fertilizers Europe“ pateiktą ataskaitos aiškinimą (69). Nors ataskaitoje tiesiogiai nenurodomas AN gamybos apimties padidėjimas, joje kalbama apie trąšų svarbą Rusijos ekonomikai ir vyriausybės pasiryžimą užtikrinti didelius šalies gamybos pajėgumus.

(140)

Atskleidus faktus, Rusijos asociacija RFPA teigė, kad, atsižvelgiant į būsimą Rusijos vidaus suvartojimo raidą, šie nepanaudoti pajėgumai nebūtų nukreipti į Sąjungą (žr. 3.3 skirsnį). Komisija šį teiginį atmetė. Nors numatoma, kad Rusijos suvartojimas šiek tiek padidės, negalima daryti išvados, kad esami nepanaudoti pajėgumai būtų visiškai panaudoti vidaus paklausai patenkinti. Bet kuriuo atveju RFPA teiginyje neatsižvelgiama į jokius būsimus papildomus Rusijos AN gamybos pajėgumus.

(141)

Be to, pareiškėjas nurodė, kad, net jeigu pramonė prarastų 7,7 % rinkos, Sąjungos pramonės užimama rinkos dalis liktų didesnė nei per 2002 m. peržiūrą. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad, lyginant Sąjungos rinkos dalis 1999–2000 m. ir 2016–2017 m., reikia atsižvelgti į platesnio masto aplinkybes. 2002 m. Sąjungos pramonę daugiausia sudarė Vakarų Europos bendrovės, turėjusios konkuruoti ne tik su importu iš Rusijos, bet ir iš Rytų Europos valstybių, vėliau tapusių Sąjungos valstybėmis narėmis. Atitinkamai dėl Sąjungos plėtros gerokai padidėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis. Todėl padėtis 2002 m. nėra tiesiogiai palyginama su padėtimi atliekant šią peržiūrą.

(142)

Rusijos vidaus rinka yra pagrindinė Rusijos gamintojų rinka. Didžiausia bendradarbiaujančių Rusijos bendrovių eksporto rinka yra Brazilija. Sąjungos pramonė nurodė, kad Rusijos eksportuotojai tam tikrą eksporto apimtį nukreiptų į Sąjungą (70).

(143)

Iš bendradarbiaujančių bendrovių pardavimo kainų matyti, kad padėtis yra nevienareikšmė: kai kuriose trečiosiose šalyse kainos yra mažiau patrauklios nei Sąjungos kainos, nors kai kuriose šalyse padėtis yra priešinga. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, jeigu priemonės nustos galioti, tam tikra Rusijos eksporto dalis iš mažiau patrauklių trečiųjų šalių rinkų gali būti nukreipta į Sąjungos rinką.

(144)

Eksporto nukreipimo rizika taip pat padidėja dėl ateityje numatomo JAV azoto trąšų gamybos pajėgumų didinimo, kaip nurodyta 3.3 skirsnyje.

(145)

Atskleidus faktus, pareiškėjas ir Rusijos asociacija RFPA teigė, kad eksporto nukreipimas į Sąjungos rinką yra mažai tikėtinas, nes didelį AN kiekį iš Rusijos pardavimui įvairiose pasaulio šalyse visų pirma pirko vienas Sąjungos gamintojas, taigi mažai tikėtina, kad AN pardavimas būtų nukreiptas į Sąjungą. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad tai yra taikytina tik kai kuriems gamintojams, ir, jeigu priemonės nustotų galioti, Rusijos eksportuojančių gamintojų, parduodančių AN, elgesys veikiausiai pasikeistų.

(146)

Be to, Rusijos asociacija RFPA teigė, kad iš įvairių Rusijos eksportuojančių gamintojų investicijų Brazilijoje matyti Brazilijos patrauklumas, palyginti su Sąjunga. Komisija pažymėjo, kad šiomis investicijomis patvirtinamas Rusijos gamintojų pasirengimas eksportuoti į trečiąsias šalis. Šios investicijos atliktos tuo metu, kai Sąjungoje buvo taikomos antidempingo priemonės. Iš to negalima spręsti, ar Sąjungos rinka būtų patraukli, jeigu priemonės nustotų galioti (žr. 6.4 skirsnį).

(147)

Kaip nurodyta 5.3.2 skirsnyje, Komisija negalėjo padaryti galutinės išvados dėl priverstinio kainų mažinimo.

(148)

Kaip nurodyta 5.3.1 skirsnyje, bendrovės „PJSC Kuibyshev Azot“ pardavimas nebuvo tipiškas dėl jo apimties ir konkrečių santykių su pirkėju.

(149)

Atlikdama žalos pasikartojimo tikimybės perspektyvinę analizę, Komisija atitinkamai atsižvelgė į bendrą „Uralchem“ pardavimo Sąjungoje apimtį, įskaitant „Uralchem“ filialo „Kirovo“ parduotą negryną AN. Ji priminė, kad negrynas AN yra šio tyrimo nagrinėjamojo produkto dalis ir sudaro didžiąją Rusijos eksporto į Sąjungą dalį.

(150)

Pirma, koreguojant sumažintos viso „Uralchem“ parduoto AN vežimo ir iškrovimo sąnaudos ([5–15 EUR už toną]). Antra, kaip nurodyta 5.3.1 skirsnyje, „Uralchem“ pardavimą vykdo per susijusį prekiautoją. Komisija eksporto kainą nustatė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Koreguojant sumažintos visos sąnaudos, patirtos nuo importavimo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas ([1–3 %]) ir pagrįstą pelno dydį. Kalbant apie pelno dydį, dėl nepakankamo nesusijusių importuotojų bendradarbiavimo atliekant šį tyrimą, taip pat dėl patikrintų duomenų iš ankstesnių tyrimų, apimančių tą pačią produkto apibrėžtį, trūkumo, Komisija naudojo nesusijusio importuotojo pelno dydį iš neseniai atlikto kitos panašios cheminės medžiagos, melamino, tyrimo ([2–4 %]) (71).

(151)

Atskleidus faktus, Rusijos asociacija RFPA „Uralchem“ vardu teigė, kad Komisija neteisingai atliko su vežimo ir iškrovimo sąnaudomis susijusius koregavimus. Komisija nustatė, kad šis teiginys yra pagrįstas kalbant apie tam tikras bendrovės taikomas pristatymo į kelias valstybes nares sąlygas.

(152)

Be to, RFPA teigė, kad joks koregavimas pagal 2 straipsnio 9 dalį nebuvo pagrįstas, nes Latvijoje įsikūrusi bendrovė „Uralchem Trading SIA“ neimportavo AN į Sąjungą. Komisija priminė, kad ši bendrovė buvo susijusi su vienu eksportuojančiu gamintoju. Todėl ji turėjo teisę apskaičiuoti eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(153)

Kalbant apie „Uralchem“ filialo „Kirovo“ vykdytą negryno AN pardavimą, Komisija palygino kainas, už kurias „Uralchem“ pardavė negryną ir įprastą AN didelėje trečiosios šalies rinkoje, kurioje, kaip Komisija nustatė, parduoti ir negryno, ir įprasto AN kiekiai buvo tipiški. Nustatyta įtikinama tendencija, kad „Uralchem“ negryną AN parduodavo už didesnę kainą nei įprastą AN. Todėl, siekiant nustatyti kainą, už kurią įprastas AN veikiausiai būtų parduodamas Sąjungos rinkoje, ji buvo pakoreguota, t. y. sumažinta ([8–10 %]).

(154)

Atskleidus faktus, Rusijos asociacija RFPA teigė, kad koregavimui atlikti panaudoti duomenys buvo neteisingi. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad po RFPA teiginio alternatyvių duomenų naudojimas palyginimo tikslais būtų mažiau aktualus dėl mažesnio kiekio, tačiau bet kuriuo atveju kainos būtų pakoreguotos panašiai – skirtumas būtų mažesnis už vieną procentinį punktą, taigi būtų patvirtinta nustatytos tendencijos, kaip tinkamo koregavimo pagrindo, svarba.

(155)

Be to, Komisija manė, jog tikslinga atsižvelgti į tai, kad būsima eksporto kaina būtų taikytina visam galimam Rusijos eksportui į Sąjungą įvairiais pardavimo kanalais ir pagal pristatymo sąlygas, kurias veikiausiai taikys visi Rusijos eksportuojantys gamintojai. Todėl Komisija atsižvelgė į šį elementą nustatydama būsimą eksporto kainą.

(156)

Šiuo pagrindu Komisija nustatė būsimą tikėtiną iš Rusijos pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje parduodamo AN kainą; ji nustatyta remiantis kainos, draudimo ir frachto (toliau – CIF) verte, atitinkamai padidinant konvencinį muitą (6,5 %) ir importavimo sąnaudas ([1–3 %]). Komisija nustatė, jog tikėtina, kad nagrinėjamasis produktas Sąjungos rinkoje būtų parduodamas už kainą, mažesnę už vidutinę svertinę pardavimo kainą, kurią Sąjungos gamintojai taiko nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje.

(157)

Sąjungos pramonė nurodė, kad Rusijos Brazilijai nustatytos kainos turėtų būti pakoreguotos, kad jomis būtų galima pakeisti Rusijos eksporto į Sąjungą kainą (72). Atskleidus faktus, Sąjungos pramonė pakartojo šį teiginį. Atsižvelgiant į Sąjungos rinką pasiekiantį didelį bendradarbiaujančių Rusijos bendrovių AN kiekį, taip pat į „Uralchem“ filialo „Kirovo“ parduodamą negryną AN ir atitinkamą koregavimą, tokia metodika nebuvo tinkama.

(158)

Palyginti, pareiškėjas ir Rusijos asociacija RFPA teigė, kad žalos skirtumui nustatyti Komisija turėtų naudoti statistinius duomenis, o ne faktinius patikrintus „Uralchem“ pardavimo duomenis. RFPA teigė, kad Komisija naudojo statistinius duomenis atlikdama įvairius AN ar kitų produktų tyrimus.

(159)

Komisija šį teiginį atmetė, nes manė, kad naudoti patikrinti duomenys yra patikimesni nei nepatikrinti statistiniai duomenys. Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad patikrinta informacija apėmė didelį Sąjungos rinką pasiekiantį Rusijos AN kiekį, įskaitant „Uralchem“ filialo „Kirovo“ parduodamą negryną AN. Palyginti, per 2002 m. peržiūrą vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nagrinėjamojo produkto į Bendriją neeksportavo. Be to, per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo taikomi įsipareigojimai dėl kainos.

(160)

Pasauliniu mastu karbamidas yra populiariausia trąša – daugiau kaip 50 mln. tonų azoto, palyginti su apytikriai 10 mln. tonų AN (73). Tačiau Sąjungoje populiariausia trąša yra AN. Sąjunga yra didžiausia AN rinka pasaulyje, nors dabar nuo jos nedaug atsilieka Rusija. Kaip jau minėta, bendra importo į Sąjungą apimtis sumažėjo, tačiau kai kurios šalys, pvz., kaimyninės Gruzija ir Turkija, per tą laikotarpį eksportavo daugiau. Rusijos gamintojai gali Sąjungą laikyti kaimynine rinka ir teikti pirmenybę eksportui į Europą, o ne eksportui į Lotynų Ameriką. Be to, Sąjungos rinka išlieka patraukli dėl kainų.

(161)

Taigi, atsižvelgiant į Sąjungos rinkos dydį, geografinį artumą ir kainas, ji laikoma patrauklia Rusijos gamintojams.

(162)

Komisija atliko modeliavimą siekdama įvertinti, kas nutiktų Sąjungos pramonės pelningumui esant scenarijui, pagal kurį Sąjungos pramonė, norėdama išlaikyti savo pardavimo apimtį, turėtų nustatyti vidutinę Rusijos taikomą kainą, nustatytą 6.3 skirsnyje, atitinkančias kainas. Remiantis šio modeliavimo rezultatais, Sąjungos pramonės pelningumas taptų neigiamas.

(163)

Atskleidus faktus, Jungtinės Karalystės ūkininkų asociacija nurodė, kad, atsižvelgiant į gerus Sąjungos pramonės ekonominės veiklos rezultatus, žalos pasikartojimas yra mažai tikėtinas. Atsižvelgdama visų pirma į modeliavimo rezultatus, Komisija šį teiginį atmetė.

(164)

Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį į Rusijos asociacijos RFPA teiginį, kad Rusijos eksportuojamas kiekis į Sąjungos rinką nepateks, be kita ko, dėl to, kad Rusijos bendrovės Sąjungoje turi nepakankamą infrastruktūrą. Tačiau tose pačiose pareiškėjo pateiktose pastabose padaryta prielaida, kad, jeigu priemonės nustotų galioti, Rusijos bendrovės turėtų paskatą investuoti į įrenginius.

(165)

Be to, Rusijos asociacija RFPA ir pareiškėjas nurodė, jog mažėjanti negryno AN eksporto į Sąjungą apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu yra įrodymas, kad Sąjungos rinka nėra pakankamai patraukli. RFPA taip pat teigė, kad sumažėjo KAN importas iš Rusijos į Sąjungą. Komisija priminė, kad ji netyrė KAN rinkos. Nors neseniai buvo stebimas negryno AN eksporto apimties mažėjimas, nenustatyta jokios ilgalaikės tendencijos, iš kurios būtų galima spręsti, kad Europos rinka apskritai nebebūtų patraukli Rusijos AN gamintojams, jeigu priemonės nustotų galioti.

(166)

Yra tikimybė, kad Rusijos gamintojai gali savo dar nepanaudotus, nors ir ribotus, pajėgumus panaudoti eksportui į Sąjungą, jeigu priemonės nustotų galioti. Taip pat tikėtina, kad, atsižvelgiant į santykinį Sąjungos rinkos patrauklumą ir jos artumą Rusijai, kai kurie šiuo metu į trečiąsias šalis eksportuojami kiekiai būtų nukreipti į Sąjungos rinką. Kadangi šiuo metu Sąjungos pramonė yra mažiau klestinti nei per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą (5 skirsnis), tikėtina, kad dėl tokio padidėjusio eksportuojamo kiekio žala gali pasikartoti. Tikėtina Rusijos eksporto kainų raida ateityje taip pat yra aiškus rodiklis, kad žala gali greitai pasikartoti.

(167)

Tuo remiantis daroma išvada, kad, priemonėms nustojus galioti, yra tikimybė, kad žala pasikartotų.

(168)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį Komisija, kiek tai įmanoma, laikėsi metodikos, kuri buvo taikyta nustatant priemones. Ji nustatė muito sumą, reikalingą siekiant išvengti žalos Sąjungos pramonei pasikartojimo.

(169)

Apskaičiuojant žalos skirtumą, per 2002 m. peržiūrą nežalinga kaina gauta prie bendrų vieneto gamybos sąnaudų pridėjus pelno dydį, kurį pagrįstai galima pasiekti, jeigu nebūtų žalingo dempingo. Atliekant šiuos skaičiavimus, naudotas 8 % pelno dydis. Komisija laikėsi 6.3 skirsnyje išdėstytos logikos ir, remdamasi ankstesniais su AN susijusiais tyrimais, panaudojo tą patį pelno dydį.

(170)

Sąjungos pramonė užsakė ir pateikė ekspertinį tyrimą, kuriuo pagrindžiama, kodėl, jų požiūriu, gerokai didesnis tikslinis pelnas – 36 % pardavimo grąža (12 % ROCE) – yra pateisinamas (74). Šis teiginys buvo pateiktas atliekant ankstesnį tyrimą ir Komisija jį atmetė. Šis teiginys, kaip ir ankstesniais atvejais, turėjo būti atmestas, nes tyrime taikomas tikslinis pelnas turi apsiriboti pelnu, kurį Sąjungos pramonė galėtų tikėtis gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(171)

Atskleidus faktus, du Sąjungos gamintojai pateikė tą patį teiginį prašydami nustatyti tikslinį pelną, kuris siektų 36 % pardavimo grąžos. Papildomai jie nurodė, kad pastaraisiais metais Sąjungos pramonė pasiekė dviženklį pelningumą, kuriuo būtų galima pateisinti didesnį nei 8 % tikslinį pelną. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu, taip pat ankstesniais metais, kai buvo taikomos ir didesnės, ir mažesnės už tikslinį pelną priemonės, Sąjungos pramonės pelningumas svyravo. Todėl Komisija manė, kad, jeigu nebūtų dempingo, 8 % tikslinis pelnas, nustatytas atliekant ankstesnius tyrimus, tebebūtų pagrįstas.

(172)

Be to, du Sąjungos gamintojai teigė, kad Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudos turėtų būti pakeistos siekiant atsižvelgti į pokyčius po PTL, susijusius su dujų kaina ir išmetamu CO2 kiekiu. Komisija atmetė šį teiginį ir priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnį į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tyrimo, paprastai neturėtų būti atsižvelgiama.

(173)

Įprastam AN nustatytas muito dydis – 32,71 EUR. Tai yra mažiau nei per 2002 m. priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatytas 47,07 EUR muito dydis. Tada Komisija nustatė priemonių dydį įvairių rūšių produktams (žr. 9 skirsnį) laikydamasi metodikos, kuri buvo taikyta atliekant ankstesnius tyrimus.

(174)

Atliekant tyrimą, pareiškėjas teigė, kad dėl ilgalaikių pokyčių žalinga Sąjungos pramonės padėtis pasikeitė, o dėl to savo ruožtu keičiasi pusiausvyros užtikrinimo procedūros, atliktos vykdant Sąjungos interesų tyrimą, rezultatas (75). Be to, COPA-COGECA, atstovaujanti Sąjungos ūkininkams ir kooperatyvams, pateikė pastabų ir ragino nutraukti antidempingo priemonių taikymą. COPA-COGECA teigė, kad antidempingo priemonės kenkia Sąjungos žemės ūkio produktų eksporto konkurencingumui ir šeimos ūkių pajamoms.

(175)

Kaip nustatyta 1.4.4 skirsnyje, Komisija nusiuntė klausimyną ūkininkų asociacijoms ir beveik visos suinteresuotosios šalys (ūkininkų asociacijos, Sąjungos pramonė ir Rusijos asociacija) šiuo klausimu pateikė pastabas.

(176)

Atskleidus faktus, keli Europos ūkininkai pakartojo, kad šiomis priemonėmis kenkiama Europos ūkininkams ir mažinamas jų konkurencingumas pasaulyje. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija turėjo atlikti platesnį Sąjungos interesų vertinimą. Primenama, jog pranešime apie inicijavimą nurodyta, kad „atliekant dalinę tarpinę peržiūrą, nagrinėjami tik su žala susiję aspektai“. Vis dėlto Komisija 7.2.2 skirsnyje aptarė visų atliekant tyrimą pareiškėjo ir „Fertilizers Europe“ pateiktų argumentų esmę. Pareiškėjas taip pat teigė, kad į „Fertilizers Europe“ pateiktas pastabas nereikėtų atsižvelgti dėl jų pateikimo laiko. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant šį tyrimą „Fertilizers Europe“ savo argumentus pateikė laiku, šis teiginys atmestas.

(177)

Pirma, ūkininkų asociacijos teigė, kad dėl priemonių pagrindinė žaliava jau daugelį metų brango. Ūkininkų gamybos sąnaudų dalis, susijusi su trąšomis, gali siekti net iki 40 %. Komisija pripažino, kad AN yra svarbi trąša ir pagrindinė įvairių Europos ūkių naudojama žaliava. Kaip trąšos naudojamo AN dalis priklauso nuo auginamos grūdinės kultūros (kviečių, miežių, avižų, ryžių, kvietrugių), aliejinių rapsų, bulvių, cukrinių runkelių ar pievos. Be to, įvairiose šalyse AN sąnaudos ūkininkams taip pat skiriasi. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje AN sudarė 8–45 % minėtiems kultūriniams augalams tręšti naudojamų trąšų. Taigi Komisija nustatė, kad AN kaip trąša naudojamas labai įvairiais atvejais ir kad vidutiniškai šios trąšos sąnaudos sudaro mažiau kaip 10 %. Kadangi priemonės geografiniu požiūriu aprėpia ne tik tas vietoves, kuriose trąšų sąnaudos yra ypač didelės, bendros ūkininkų sąnaudos visoje Sąjungoje nėra neproporcingai didelės.

(178)

Be to, pareiškėjas nurodė, kad Sąjungoje nustatytos AN ir karbamido kainos buvo nevienodos, ir teigė, kad taip buvo dėl taikomų priemonių. Sąjungos pramonė neatmetė teiginio, kad AN kaina buvo didesnė nei karbamido, tačiau nurodė, kad taip buvo dėl produkto ypatumų. Komisija priminė, kad atliekant dabartinį tyrimą nagrinėjami tik su AN rinka, o ne su kitų trąšų rinkomis susiję aspektai.

(179)

Antra, pareiškėjas teigė, kad Sąjungos ūkininkai patiria žalą dėl konkurencijos, nes į Sąjungos rinką patenka grūdines kultūras auginantys Rusijos ūkininkai, kurie naudojasi mažomis trąšų sąnaudomis. Sąjungos grūdinių kultūrų augintojai nurodė patiriantys žalą dėl pasaulinės konkurencijos ir ribotų galimybių konkurencingomis kainomis įsigyti žaliavų, įskaitant AN. Pareiškėjas nurodė, kad Sąjungos ūkininkai ne tik patiria didesnę konkurenciją Sąjungoje, bet ir yra stumiami iš eksporto rinkų, pvz., Egipte. Atskleidus faktus, pareiškėjas teigė, kad atliekant analizę daugiausia dėmesio reikėtų skirti labiausiai paveiktiems, pvz., lauko augalų ir pieno, sektoriams. Jis pažymėjo, kad 2015–2016 m. Sąjunga buvo antra pagal dydį grūdų eksportuotoja pasaulyje, tačiau prognozuojama, kad 2018 m. ji bus tik penkta pagal dydį grūdų eksportuotoja. Komisija pažymėjo, kad priemonės buvo taikomos 2015–2016 m. – tuo metu, kai konkurencija atrodė didelė. Tačiau „Fertilizers Europe“ atkreipė dėmesį į tai, kad ilguoju laikotarpiu ES žemės ūkio produktų eksportas buvo labai sėkmingas. Komisija nustatė, kad abiejų šalių pateikti duomenys nebuvo išsamūs, nes padėtis skiriasi atsižvelgiant į tai, apie kurią šalį ir (arba) kultūrinį augalą kalbama, ir kad nebuvo galima padaryti tvirtos išvados, jog, remiantis ūkininkų eksporto veiklos rezultatais, pirmenybę derinant interesus reikėtų teikti ūkininkų interesams.

(180)

Trečia, Airijos asociacija taip pat atkreipė dėmesį į pasiūlos trūkumą, ypač 2017 m. Tačiau Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonės pajėgumų galėtų užtekti suvartojimo poreikiams patenkinti. Be to, Airijos rinkos platinimo grandinėje kilo tam tikrų pristatymo problemų, kurių negalima apibendrinti.

(181)

Be to, AN Airijoje draudžiama naudoti dėl reglamentavimo priežasčių. Airijos ūkininkai pripažino vietoj jo galintys naudoti KAN, tačiau teigė, kad didelės AN kainos taip pat turi įtakos KAN kainoms. Tačiau taikomos priemonės Rusijos bendrovėms nekliudo gaminti ir eksportuoti KAN. Rusijos asociacija nurodė, kad atsižvelgiant į įprastą 6,5 % muitą vidutinė iš Rusijos į Airiją vežamo KAN kaina yra didesnė nei iš Belgijos ar apskritai iš Sąjungos vežamo KAN kaina. Todėl Rusijos asociacija pažymėjo, kad, net ir netaikant antidempingo muitų, Airijos KAN rinka nėra patraukli Rusijos gamintojams.

(182)

Galiausiai per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija pažymėjo, kad po galimo priemonių taikymo nutraukimo ūkininkai gali nepasinaudoti galimu kainų sumažėjimu. Ūkininkai paprastai perka iš platintojų, kurie gali neperduoti gaunamos naudos. Atskleidus faktus, pareiškėjas pažymėjo, kad ūkininkai gali organizuotis į kooperatyvus ir pasinaudoti padidėjusia konkurencija su Rusijos eksportuojančiais gamintojais Sąjungos rinkoje – taip sumažėtų ūkininkų gamybos sąnaudos. Komisija pripažino, kad kooperatyvai gali padėti ūkininkams pasinaudoti padidėjusia konkurencija tiekiant AN.

(183)

Atlikus per tyrimą pateiktų duomenų vertinimą, nustatyta, kad priemonių taikymo nutraukimas yra nepagrįstas.

(184)

Atsižvelgdama į šios dalinės tarpinės peržiūros, kurią atliekant nagrinėjama tik žala, išvadas, Komisija daro išvadą, kad importuojamam Rusijos kilmės AN taikomų antidempingo priemonių lygis turėtų būti iš dalies pakeistas.

(185)

Priemonių lygis „EuroChem“ grupei nustatytas per 2008 m. peržiūrą, remiantis dempingo skirtumu. Kadangi per šį peržiūros tyrimą nustatytas žalos skirtumas yra mažesnis nei šiuo metu taikoma muito norma, naujasis priemonių lygis taip pat turėtų būti taikomas „EuroChem“.

(186)

12 lentelėje nustatyti nauji muitai bendrovei „Kirovo“ turėtų būti taikomi tik AN, kurio KN kodai yra 3102 30 90 ir 3102 40 90.

(187)

Todėl antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios, kaip nurodyta 12 lentelėje:

12 lentelė

Nauji muitų dydžiai

(188)

Atskleidus faktus, pareiškėjas paprašė nustatyti minimalią importo kainą pagal lyginamąjį kriterijų (konsultacinės įmonės paskelbtą 2018 m. rugpjūčio mėn. Baltijos jūros FOB kainą, pakoreguotą atsižvelgiant į tam tikras vežimo išlaidas ir siekiančią 188 EUR už metrinę toną). Kadangi lyginamąjį kriterijų paskelbė konsultacinė įmonė, pareiškėjas teigė, kad minimali kaina galėtų būti peržiūrima kas ketvirtį. Tačiau minimalios importo kainos neįmanoma numatyti dėl praktiškumo ir veiksmingumo sumetimų. Pirma, atsižvelgiant į kai kurių Rusijos eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos subjektų santykius, taip pat į tai, kad produktai yra įvairių rūšių, minimali importo kaina būtų nepraktiška. Antra, atsižvelgiant į dujų kainų kintamumą, minimali importo kaina gali būti neveiksminga siekiant išvengti žalos pasikartojimo rizikos. Netgi koreguojant kainą kas ketvirtį, kaip siūlo pareiškėjas, kol kas neaišku, ar tam tikru laiko momentu nustatyta minimali kaina turėtų pageidaujamą poveikį, t. y. ar per tris mėnesius nuo jos nustatymo ja tebebūtų užtikrinama pakankama Sąjungos pramonės apsauga.

(189)

Atsižvelgdama į 6 skirsnyje nustatytą žalos pasikartojimo tikimybę, 2 skirsnyje nurodytą dujų svarbą AN gamybai ir Rusijos taikomą dujų kainų nustatymo praktiką, Komisija taip pat nustatė, kad būtina stebėti Rusijos kilmės AN importo raidą nuo šio reglamento priėmimo dienos iki antidempingo priemonių galiojimo pabaigos 2019 m. rugsėjo mėn. Vykdydama stebėseną, Komisija turės galimybę stebėti atitinkamus Sąjungos rinkos pokyčius ir prireikus imtis tinkamų veiksmų.

(190)

Pasikeitus bendrovės subjekto pavadinimui arba adresui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (76). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria įrodoma, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo arba adreso pasikeitimas nedaro poveikio teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo arba adreso pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(191)

Kaip nustatyta 1.4.6 skirsnyje, Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino siūlyti iš dalies keisti taikomą muito normą. Pastabos išnagrinėtos ir į jas prireikus deramai atsižvelgta.

(192)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, antidempingo priemonės turėtų būti iš dalies pakeistos, kaip nustatyta 8 skirsnyje.

(193)

Pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,