(1)

2009 m. rugsėjo 3 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą (2) apie antidempingo tyrimo dėl tam tikro importuojamo Irano, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės polietileno tereftalato (toliau – PET) inicijavimą. 2010 m. birželio 1 d. Komisija Reglamentu (ES) Nr. 472/2010 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) tam tikram importuojamam Irano ir Jungtinių Arabų Emyratų kilmės polietileno tereftalatui nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2009 m. liepos 20 d. gavus Plastics Europe polietileno tereftalato komiteto (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju – daugiau kaip 50 %) viso tam tikro Sąjungoje pagaminamo polietileno tereftalato, vardu pateiktą skundą.

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 11 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2008 m. liepos 1 d.–2009 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Tuo pačiu metu atlikus antisubsidijų tyrimą Komisija Reglamentu (ES) Nr. 473/2010 (4) tam tikram importuojamam Irano ir Jungtinių Arabų Emyratų kilmės polietileno tereftalatui nustatė laikinąjį kompensacinį muitą.

(5)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau - pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabas dėl preliminarių išvadų. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(6)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji manė, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Buvo apsvarstytos po pirminio faktų atskleidimo žodžiu ir raštu pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos ir prireikus buvo atitinkamai pakeistos preliminarios išvados.

(7)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti baigti tyrimą ir atsisakyti rinkti garantijomis užtikrintų laikinųjų muitų sumas (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Be to, buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus.

(8)

Buvo apsvarstytos žodžiu ir raštu pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos ir prireikus atitinkamai pakeistos išvados.

(9)

Kai kurių suinteresuotųjų šalių teigimu atrinkti netipiški ES gamintojai, o jų atranka buvo nenuosekli, todėl žalos analizėje yra trūkumų. Visų pirma teigta, kad atranka buvo nereikalinga todėl, kad yra mažai gamintojų. Be to, teigta, kad dirbtinai išskaidžius bendrovių grupes į atskirus juridinius asmenis nebūtų atrinktos kai kurios rinkos lyderės (Artenius, M&G Polimeri), o atrankos būdas nenuoseklus, nes buvo atrinktos ir dvi bendrovių grupės. Taip pat teigta, kad atrankos rezultatas nebuvo tipiškas, nes nebuvo atrinktas nei vienas gamintojas, susijusiam PET perdirbėjui parduodantis pakankamai didelį produkcijos kiekį. Todėl institucijos tariamai negalėjo įvertinti faktinių Sąjungos pramonės tiekimo pajėgumų ir neatsižvelgė į Sąjungos pramonės interesų konfliktą. Be to, viena bendrovė nepateikė visos būtinos informacijos ir nebuvo atrinkta, todėl rezultato tipiškumas tariamai sumažėjo iki 28 % ES produkcijos. Tos pačios suinteresuotosios šalys teigė, kad atrankos rezultatas nėra statistiškai tinkamas.

(10)

Atsižvelgiant į argumentą, kad atranka buvo nebūtina dėl to, kad gamintojų yra mažai, primenama, kad atrankoje dalyvavo 14 Sąjungos gamintojų, priklausančių aštuonioms bendrovių grupėms. Kadangi bendradarbiavusių ES gamintojų buvo objektyviai daug (t. y. 14), laikantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalies, atranka vykdyta atsižvelgiant į didžiausią tipišką pardavimo apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Buvo atrinktos penkios atskiros bendrovės (turinčios šešias gamybos vietas).

(11)

Atsižvelgiant į pirmą argumentą dėl atrankos rezultato tipiškumo, reikia pabrėžti, kad institucijos gali kartu atrinkti atskiras bendroves, kurios yra bendrovių grupės dalis, jeigu jos yra tipiškos ir jų finansai yra nesusiję. Priešingu atveju siekiant ištirti visus keturiolika ES gamintojų, priklausančių aštuonioms bendrovių grupėms, nebūtų suspėta laiku užbaigti tyrimo. Tačiau dviejų bendrovių grupių atrinkimas nėra nesuderinamas su šiuo atveju taikytu didžiausia tipiška pardavimo ES užsakovams apimtimi grindžiamu atrankos būdu.

(12)

Bendrovių grupė Indorama per TL turėjo dvi atskiras gamyklas – vieną Nyderlanduose, kitą JK. Šios grupės atrinkimas atitinka taikomą atrankos būdą, nes teisiškai ir finansiškai šios dvi gamyklos veikė kaip vienas subjektas. Bendrovė Equipolymers, per TL turėjusi du atskirus PET gamybos subjektus (vieną Italijoje, kitą Vokietijoje), pateikė suvestinius abiejų gamybos vietų duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad apsilankius bendrovės būstinėje buvo įmanoma patikrinti šiuos suvestinius apskaitos duomenis, nuspręsta atsižvelgti į šią suvestinę ataskaitą ir šio tyrimo sumetimais Equipolymers PET gamybos bendroves laikyti vienu subjektu. Atsižvelgiant į argumentą, kad Artenius ir M&G Polimeri turėjo būti atrinktos, nes yra rinkos lyderės, pažymima, kad nei vienas iš jų atskirų subjektų nepriskirtas prie bendrovių, parduodančių didžiausią produkcijos kiekį ES užsakovams.

(13)

Atsižvelgiant į argumentą, kad atrankos rezultatas buvo netipinis, nes nebuvo atrinktas vienas gamintojas, kurio produkcija skirta daugiausia vidaus vartojimui, reikia pabrėžti, kad tiekimo pajėgumai gali būti nagrinėjami atliekant Sąjungos interesų analizę, jeigu pateikiamas toks argumentas, ir šiuo tikslu uždarąjį suvartojimą galima atimti iš produkcijos apimties. Todėl, siekiant ištirti tam tikrus žalos veiksnius, nebūtina atrinkti tokio gamintojo. Antra, bet kokie dvigubi interesai, atsirandantys dėl ES gamintojos ir tuo pačiu metu perdirbėjos statusą turinčios bendrovės, taip pat gali būti vertinami atliekant Sąjungos interesų analizę. Bendrovės kaip ES gamintojos ir perdirbėjos statusas nesusijęs su Sąjungos pramonės veiklos rezultatais, kai nesusijusiems ES užsakovams parduotas kiekis laikomas palyginimo pagrindu. Todėl šis argumentas atmetamas.

(14)

Atsižvelgiant į argumentą dėl atrankos rezultato bendro tipiškumo, primenama, kad sumažinus atrinktų bendrovių skaičių iki keturių bendrovių, tipiškumas sumažėjo nuo 65 % iki 47 % visų bendradarbiaujančių gamintojų pardavimo apimties. Tos pačios keturios bendrovės pagamino 52 % Sąjungos produkcijos. Atrinkti ES gamintojai laikomi tipiškais pagal nepriklausomiems ES užsakovams parduotą kiekį.

(15)

Atsižvelgiant į argumentą, kad atrankos rezultatas nėra statistiškai tinkamas, pažymima, kad pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje akivaizdžiai leidžiama atrinkti pagal didžiausią tipišką pardavimo apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, kaip statistiškai tinkamų atrankos rezultatų alternatyvą.

(16)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl išvadų nėra, laikinojo reglamento 3–10 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

(17)

Primenama, kad laikinojo reglamento 12 konstatuojamoje dalyje nagrinėjamasis produktas apibrėžiamas kaip nagrinėjamųjų šalių kilmės polietileno tereftalatas, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628–5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20 .

(18)

Be to, laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamas ir parduodamas PET ir nagrinėjamosiose šalyse gaminamas ir jų vidaus rinkoje parduodamas ir į Sąjungą eksportuojamas PET yra panašūs produktai.

(19)

Tiriamasis produktas buvo laikomas vienarūšiu produktu, todėl, skaičiuojant dempingo ir žalos skirtumą, jis nebuvo papildomai skaidomas į atskirų rūšių produktus.

(20)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad PET turėtų būti išskaidytas į atskirų rūšių produktus pagal skirtingą klampos skaičių, nes klampos skaičius yra svarbiausias parametras gaminamų rūšių PET skirtingoms naudojimo paskirtims nustatyti. Nuspręsta šį argumentą laikyti priimtinu; dempingo ir žalos skirtumo apskaičiavimo būdas buvo atitinkamai pakeistas.

(21)

Kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje, dempingo skirtumo apskaičiavimo būdas buvo pakeistas, todėl šiuo metu apskaičiuojamas kiekvienos nagrinėjamosios šalies kiekvieno atskiros rūšies produkto dempingo skirtumas.

(22)

Kadangi nėra kitų nei jau nurodyta 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse pastabų, patvirtinamas laikinojo reglamento 16–18 konstatuojamosiose dalyse nurodytas būdas.

(23)

Kadangi nėra kitų nei jau nurodyta 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse pastabų, patvirtinamas laikinojo reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje nurodytas būdas.

(24)

Laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Irano eksportuotojui nepavyko kiekybiškai išreikšti tariamo sankcijų prieš Iraną poveikio ir jo pagrįsti įrodymais. Bendrovė, pateikdama pastabas dėl laikinojo reglamento, teigė, kad užtikrinti teisingą palyginimą – tyrimą atliekančios institucijos, o ne eksportuotojo pareiga. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą gali būti koreguojama, kai skiriasi kiti veiksniai, jeigu matyti, kad atsiradę skirtumai turi įtakos kainų palyginamumui, visų pirma jeigu pirkėjai vidaus rinkoje nuolatos moka skirtinga kaina dėl tokių veiksnių skirtumo. Nurodyti kitus esamus veiksnius – eksportuojančio gamintojo pareiga, todėl argumentas atmetamas ir patvirtinamas laikinojo reglamento 20–23 konstatuojamosiose dalyse nurodytas būdas.

(25)

Kadangi nėra kitų nei jau nurodyta 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse pastabų, patvirtinamas laikinojo reglamento 24–25 konstatuojamosiose dalyse nurodytas būdas.

(26)

Galutinis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą Irano dempingo skirtumas – 26,8 %.

(27)

Kadangi nėra kitų nei jau nurodyta 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse pastabų, patvirtinamas laikinojo reglamento 27–29 konstatuojamosiose dalyse nurodytas būdas.

(28)

Kadangi nėra kitų nei jau nurodyta 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse pastabų, patvirtinamas laikinojo reglamento 30 konstatuojamojoje dalyje nurodytas būdas.

(29)

Kadangi nėra kitų nei jau nurodyta 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse pastabų, patvirtinamas laikinojo reglamento 31–32 konstatuojamosiose dalyse nurodytas būdas.

(30)

Kadangi nėra kitų nei jau nurodyta 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse pastabų, patvirtinamas laikinojo reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje nurodytas būdas.

(31)

Galutinis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas vieninteliam eksportuojančiam Pakistano gamintojui Novatex Limited yra 0,6 %, t. y. mažesnis nei de minimis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

(32)

Pakistane daugiau nėra kitų nagrinėjamojo produkto gamintojų, todėl nereikėtų nustatyti jokių galutinių priemonių.

(33)

Pakeitus apskaičiavimo būdą, kaip nurodyta 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse, laikinojo reglamento 37 ir 38 konstatuojamosiose dalyse nurodyto pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis nagrinėjimo išvados buvo pakeistos atsižvelgiant į tam tikrų rūšių produktus. Todėl tada, kai tam tikros rūšies produkto pelningai parduotas kiekis sudarė 80 % arba mažiau viso tos rūšies produkto parduoto kiekio, arba kai tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta pagal faktinę vidaus rinkos kainą, apskaičiuotą kaip tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(34)

Jei tam tikros rūšies produktas nebuvo parduodamas pelningai, buvo laikoma, kad parduotas per mažas šios rūšies produkto kiekis, kad, siekiant nustatyti normaliąją vertę, būtų galima tinkamai remtis vidaus rinkos kaina.

(35)

Kai eksportuojančių gamintojų parduodamo konkrečios rūšies produkto vidaus rinkos kaina nebuvo galima remtis siekiant nustatyti normaliąją vertę, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(36)

Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų ir pelno apimtis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį buvo pagrįsta faktiniais nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo panašaus produkto gamybos ir pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis duomenimis.

(37)

Kadangi nėra kitų nei jau nurodyta 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse pastabų, patvirtinamas laikinojo reglamento 39 konstatuojamojoje dalyje nurodytas būdas.

(38)

Kadangi nėra kitų nei jau nurodyta 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse pastabų, patvirtinamas laikinojo reglamento 40–41 konstatuojamosiose dalyse nurodytas būdas.

(39)

Kadangi nėra kitų nei jau nurodyta 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse pastabų, patvirtinamas laikinojo reglamento 42 konstatuojamojoje dalyje nurodytas būdas.

(40)

Galutinis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas vieninteliam eksportuojančiam Jungtinių Arabų Emyratų gamintojui JBF RAK LLC yra 0,6 %, t. y. mažesnis nei de minimis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

(41)

Jungtiniuose Arabų Emyratuose daugiau nėra kitų nagrinėjamojo produkto gamintojų, todėl nereikėtų nustatyti jokių galutinių priemonių.

(42)

Dėl Sąjungos gamybos, Sąjungos pramonės ir Sąjungos suvartojimo pastabų negauta. Todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 45–50 konstatuojamosios dalys.

(43)

Primenama, kad laikinojo reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad Pakistanui nustatytas de minimis dempingo skirtumas, todėl importo iš Pakistano poveikio negalima vertinti kartu su importo, kuris, kaip preliminariai buvo nustatyta, iš Irano ir JAE buvo vykdomas dempingo kaina, poveikiu.

(44)

Atsižvelgiant į tai, kad atlikus tolesnį tyrimą nustatyta, kad JAE dempingo skirtumas taip pat yra de minimis, manoma, kad šio importo poveikio negalima vertinti kartu su importo dempingo kaina iš Irano poveikiu. Todėl suvestinis importo poveikio vertinimas nėra atliekamas.

(45)

2006 m. pradėta į ES importuoti dempingo kaina gana nedidelį nagrinėjamojo produkto kiekį, tačiau iki TL kiekis palaipsniui didėjo ir per TL kiekis sudarė 55 500 t. Tiksliau, 2007 m. iš Irano importuotas kiekis, palyginti su 2006 m. importuotu kiekiu, buvo dvigubai didesnis. 2008 m., palyginti su 2007 m., importas padidėjo daugiau nei 100 procentinių punktų, o nuo 2008 m. iki TL – dar apytiksliai 130 procentinių punktų.

1   lentelė

(46)

Importo dempingo kaina iš Irano rinkos dalis 2006 m. buvo 0,4 % ir nagrinėjamuoju laikotarpiu nuosekliai padidėjo 1,5 procentinio punkto. Tiksliau, 2006–2007 m. ji padidėjo 0,5 procentinio punkto, 2007–2008 m. – dar 0,5 procentinio punkto ir nuo 2008 m. iki TL – 0,5 procentinio punkto. Per TL importo dempingo kaina iš Irano rinkos dalis buvo 1,9 %.

(47)

Vidutinė importo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 % (daugiausia sumažėjo nuo 2008 m. iki TL). Tiksliau, 2007 m. vidutinė kaina nepakito, 2008 m. – sumažėjo 2 procentiniais punktais, o per TL – dar 9 procentiniais punktais.

2   lentelė

(48)

Po pirminio faktų atskleidimo Irano eksportuotojas nurodė, kad nustatytas per didelis jo žalos skirtumas, nes dėl neteisingai apskaičiuotos prekybos lygio koregavimo sumos nustatyta per maža svertinė vidutinė vieneto pardavimo kaina. Tačiau nebuvo pasiūlyta alternatyvi kiekybinė prekybos lygio koregavimo išraiška. Iš tikrųjų, atliekant preliminarius skaičiavimus prekybos lygis nustatytas remiantis fiksuota suma už toną – tai komisiniai, kuriuos ima bendradarbiaujantis importuotojas ir kurie sudaro apie 1 % vidutinės CIF kainos. Apie šį koregavimą jokios kitos informacijos nėra, todėl argumentas atmetamas.Ta pati šalis taip pat teigė, kad nustatyta per maža (2 % dydžio) išlaidų po importo suma. Atsižvelgiant į tai, primenama, kad atliekant tyrimą nebendradarbiavo nei vienas importuotojas ir nebuvo įmanoma patikrinti faktinių išlaidų po importo. Todėl neturint kitos informacijos buvo taikomas kitų tyrimų metu naudotas dydis.

(49)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta galutinė išvada, kad dėl Sąjungoje parduodamų Irano kilmės produktų Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 3,2 %.

(50)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad žalos nepadaryta, nes atranka buvo tariamai neteisinga, todėl išvados negalėjo būti taikomos visai Sąjungos pramonei. Pavyzdžiui, teigta, kad jei viena bendrovė (kuri nebuvo atrinkta) buvo nurodžiusi, kad ji naudojo daugiau nei 100 % savo pajėgumų, iš to galėtų būti akivaizdžiai matoma, kad žala nebuvo daroma. Pažymima, kad nurodyta informacija – šios bendrovės vertybinių popierių biržos priežiūros institucijai pateiktos informacijos dalis, kuri nebuvo patikrinta. Ši informacija neatitinka turimos informacijos. Be to, tik vieno ES gamintojo gamybos pajėgumų panaudojimas jokiomis aplinkybėmis negali pakeisti su visais kitais žalos rodikliais susijusių išvadų dėl žalos atrinktiems ES gamintojams ir kitiems ES gamintojams.

(51)

Kadangi nėra jokių kitų argumentų ar pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 63–82 konstatuojamosios dalys.

(52)

Kadangi nėra jokių konkrečių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 83–85 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl žalos.

(53)

Apytiksliai penkis kartus didesnė importo iš Irano dempingo kaina apimtis nuo 2006 m. iki TL ir 1,5 procentinio punkto didesnė tokiam importui tenkanti Sąjungos rinkos dalis, taip pat nustatytas priverstinis kainų mažinimas (3,2 % per TL) iš esmės sutapo su Sąjungos pramonės ekonominės padėties blogėjimu. Todėl galima daryti išvadą, kad dėl importo iš Irano dempingo kaina nustatytai Sąjungos pramonei daromai žalai buvo daromas poveikis.

(54)

Būtina pabrėžti, kad tuo pačiu metu atlikus antisubsidijų tyrimą buvo nustatyta, kad dėl viso subsidijuoto importo iš Pakistano, JAE ir Irano Sąjungos pramonei buvo daroma materialinė žala.

(55)

Kita vertus, atsižvelgiant į didelės apimties importą mažomis kainomis iš Korėjos ir Pakistano, kaip nurodyta laikinojo reglamento 94 ir 96 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinama, kad dėl šio importo tam tikru mastu nustatytai Sąjungos pramonei daromai žalai buvo daromas poveikis.

(56)

Be to, atlikus šį tyrimą nustatyta, kad dėl didelės apimties importo iš JAE (apytiksliai 150 000 t) Sąjungos pramonės kainos taip pat buvo priverstinai mažinamos.

(57)

Taip pat, 2006–2007 m. importui iš Irano tenkanti rinkos dalis buvo mažesnė nei 1 %, o per TL rinkos dalis tik artėjo prie 2 % (tai atitinka 55 000 t).

(58)

Taip pat būtina pažymėti, kad buvo nustatyta, kad su Irano gamintoju susijęs priverstinis kainų mažinimas, palyginti su importo iš JAE nedempingo kaina poveikiu, buvo mažesnis.

(59)

Apibendrinant, nors atlikus minėtą tyrimą nustatyta, kad dėl importo iš Irano dempingo kaina buvo daromas tam tikras neigiamas poveikis Sąjungos pramonės padėčiai, tačiau vertinant atskirai šio poveikio dėl nepakankamo masto nebuvo galima įvardinti materialiniu, kaip nurodoma pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(60)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš Pakistano ir JAE importuojamas nagrinėjamasis produktas nebuvo parduodamas dempingo kaina. Todėl tyrimas dėl Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų baigiamas nenustatant priemonių.

(61)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas buvo importuojamas iš Irano dempingo kaina ir dėl to tam tikru mastu Sąjungos pramonei daromai žalai buvo daromas poveikis.

(62)

Tačiau, kaip nurodyta 59 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad neigiamo importo iš Irano poveikio Sąjungos pramonės padėčiai dėl nepakankamo masto nebuvo galima įvardinti materialiniu.

(63)

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir dėl to, kad nėra materialinės importo iš Irano dempingo kaina daromos žalos, daroma išvada, kad tyrimas turėtų būti baigiamas nenustatant priemonių taip pat atsižvelgiant į Iraną.

(64)

Garantijomis užtikrintų Reglamentu (ES) Nr. 472/2010 nustatytų laikinųjų antidempingo muitų sumos neturėtų būti renkamos,