(1)

siekiant užtikrinti nacionalinių makroprudencinės politikos priemonių veiksmingumą ir nuoseklumą, pagal Sąjungos teisę reikalaujamą pripažinimą svarbu papildyti savanorišku abipusiškumu;

(2)

Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijoje ESRV/2015/2 (5) nustatyta makroprudencinės politikos priemonių savanoriško abipusiškumo sistema siekiama užtikrinti, kad visos vienoje valstybėje narėje aktyvuotos pozicijomis grindžiamos makroprudencinės politikos priemonės būtų abipusiškai taikomos kitose valstybėse narėse;

(3)

Europos ekonominės erdvės (EEE) jungtinio komiteto sprendimu Nr. 79/2019 (6) nuo 2020 m. sausio 1 d. į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas) įtraukta Direktyva 2013/36/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 575/2013. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/338 (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/558 (8), kuriais nustatyti reikšmingi Direktyvos 2013/36/ES ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimai, buvo įtraukti į EEE susitarimą atitinkamai EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 213/2021 (9) ir EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 145/2021 (10). Direktyva (ES) 2021/338 ir Reglamentas (ES) 2021/558 dabar taikomi Norvegijoje;

(4)

2024 m. rugpjūčio 29 d. Finansdepartementet (Norvegijos finansų ministerija), veikianti kaip paskirtoji institucija Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnio 2 dalies taikymo tikslais, informavo Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV) apie savo ketinimą iš naujo nustatyti anksčiau galiojusią sisteminės rizikos rezervo (SyRB) normą ir išlaikyti tą patį 4,5 % normos dydį, taikomą visoms Norvegijoje esančioms pozicijoms. Priemonė buvo taikoma nuo 2020 m. gruodžio 31 d. ir dabar ją rekomenduojama abipusiškai taikyti pagal Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija (11). Tą pačią dieną Finansdepartementet pranešė ESRV apie savo ketinimą reikalauti, kad tam tikros įstaigos išlaikytų „kitų sisteminės svarbos įstaigų“ (O-SII) 1 lygio nuosavo kapitalo sisteminės rizikos rezervą pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnį;

(5)

vėliau, t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d., Finansdepartementet pateikė prašymą ESRV rekomenduoti abipusiškai taikyti SyRB normą konsoliduotai, iš dalies konsoliduotai ir individualiai pagal Direktyvos 2013/36/ES 134 straipsnio 5 dalį. Pati makroprudencinės politikos priemonė lieka nepakitusi;

(6)

2024 m. spalio 7 d. ESRV priėmė Europos sisteminės rizikos valdybos nuomonę ESRV/2024/6 (12), kurioje nurodė, kad, jos nuomone, kaupiamoji SyRB ir O-SII rezervo norma yra tinkama ir veiksminga siekiant sumažinti kiekvienos kredito įstaigos, kuriai taikomos šios dvi priemonės, nustatytą riziką;

(7)

Rekomendacijoje ESRV/2015/2 su pakeitimais, padarytais ESRV Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2017/4 (13), rekomenduojama, kad atitinkama institucija, aktyvuojanti makroprudencinę politikos priemonę, teikdama ESRV prašymą dėl abipusiškumo, turėtų pasiūlyti didžiausią reikšmingumo ribą, kurios nepasiekus konkretaus finansinių paslaugų teikėjo pozicija, susijusi su nustatyta makroprudencine rizika jurisdikcijoje, kurioje veiklą vykdanti institucija taiko makroprudencinę priemonę, galėtų būti laikoma nereikšminga. ESRV gali rekomenduoti kitą ribą, jei mano, kad tai būtina. SyRB abipusiškumui nustatyta reikšmingumo riba yra 5 mlrd. NOK pagal riziką įvertintų pozicijų suma, kuri atitinka maždaug 0,16 % visų Norvegijoje informaciją teikiančių kredito įstaigų pagal riziką įvertintų pozicijų (14);

(8)

makroprudencinių kapitalo reikalavimų, kuriuos konsoliduotai, iš dalies konsoliduotai ir individualiai taiko kitų valstybių narių valdžios institucijos, abipusiškumas, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamos pozicijos turimos per patronuojamąsias įmones ar filialus, ar atsiranda dėl tiesioginio tarpvalstybinio skolinimo, riboja nutekėjimą ir reguliacinį arbitražą, šalina sisteminę riziką ir taip skatina bendrą makroprudencinės politikos veiksmingumą užtikrinant, kad padidėjusios rizikos klausimas būtų sprendžiamas ne tik SyRB nustačiusioje valstybėje narėje, bet ir kitose valstybėse narėse, kuriose bankų grupėms kyla tokia padidėjusi rizika. Todėl pripažinimu taip pat turėtų būti siekiama užtikrinti, kad bankų grupės, kurioms kyla tokia sisteminė rizika, būtų pakankamai atsparios. Todėl makroprudenciniai kapitalo reikalavimai, kylantys iš sprendimo pripažinti kitų valstybių narių makroprudencines priemones, paprastai turėtų būti taikomi konsoliduotai, iš dalies konsoliduotai ir individualiai;

(9)

siekdamos pripažinti Finansdepartementet prašomą Norvegijos SyRB normą, atitinkamos kitos valstybės narės kompetentingos ir (arba) paskirtosios institucijos gali nustatyti SyRB normą pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnio 4 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį;

(10)

šis Rekomendacijos ESRV/2015/2 pakeitimas nedaro poveikio tolesniam rekomendavimui taikyti nacionalinių makroprudencinių priemonių, kurias Norvegijos institucijos aktyvavo 2022 m. gruodžio 31 d., abipusiškumą, kaip nustatyta Rekomendacijoje ESRV/2023/1. Dabartiniai Rekomendacijos ESRV/2015/2 daliniai pakeitimai, išskyrus SyRB abipusiškumą konsoliduotu, iš dalies konsoliduotu ir individualiu lygiu, yra redakcinio pobūdžio. Todėl įprastinis trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis po šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje taikomas tik toms priemonėms arba jų pakeitimams, kurias nacionalinės institucijos nuspręs abipusiškai taikyti SyRB konsoliduotai, iš dalies konsoliduotai ir individualiai;

(11)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Rekomendaciją ESRV/2015/2,