<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-394/20</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62020CC0394</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:749">EU:C:2021:749</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>24</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>24</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato J. Richard de la Tour išvada – Byla C-394/20</HT></P><P><HT TYPE="SC">Finanzamt V (Paveldėjimas – Dalinė neapmokestinamoji suma ir privalomųjų palikimo dalių atskaitymas)</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Jean Richard de la Tour Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20210916">2021 m. rugsėjo 16 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑394/20</HT></P><P>XY</P><P>prieš</P><P>Finanzamt V</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Finanzgericht Düsseldorf</HT> (Diuseldorfo finansų teismas, Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Laisvas kapitalo judėjimas</KEYWORD><KEYWORD>SESV 63 ir 65 straipsniai</KEYWORD><KEYWORD>Paveldimo turto mokestis</KEYWORD><KEYWORD>Paveldėjimo mokesčius reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai</KEYWORD><KEYWORD>Skirtingas požiūris į rezidentus ir nerezidentus</KEYWORD><KEYWORD>Ribota mokestinė prievolė</KEYWORD><KEYWORD>Nacionalinėje teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas</KEYWORD><KEYWORD>Nerezidentams taikoma proporcinga neapmokestinamoji suma</KEYWORD><KEYWORD>Apribojimas</KEYWORD><KEYWORD>Nebuvimas</KEYWORD><KEYWORD>Nacionalinės teisės aktai, kuriuose nerezidentams nenumatyta galimybė kaip paveldėtas skolas atskaityti privalomąsias palikimo dalis</KEYWORD><KEYWORD>Ekonominio ryšio su apmokestinamuoju turtu nebuvimas</KEYWORD><KEYWORD>Apribojimas</KEYWORD><KEYWORD>Pagrindimas</KEYWORD><KEYWORD>Nebuvimas</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 63 straipsnio 1 dalies ir 65 straipsnio išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Šį prašymą pateikė <HT TYPE="ITALIC">Finanzgericht Düsseldorf</HT> (Diuseldorfo finansų teismas, Vokietija), nagrinėdamas <HT TYPE="ITALIC">XY</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Finanzamt V</HT> (V mokesčių inspekcija, Vokietija)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P>Toliau ‐ <HT TYPE="ITALIC">Finanzamt</HT>.</P></NOTE> ginčą dėl Vokietijoje esančiam nekilnojamajam turtui taikomų paveldimo turto mokesčių apskaičiavimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismui pateikti klausimai yra ankstesnių Teisingumo Teismo sprendimų paveldimo turto mokesčio srityje, susijusių su Sutartimi užtikrinamu laisvu kapitalo judėjimu, tęsinys. Mėgindamas į juos atsakyti, Teisingumo Teismas turės galimybę pagal jau nustatytus principus išnagrinėti nacionalinės teisės aktus, kurie buvo iš dalies pakeisti, kad į juos būtų atsižvelgta. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar ir prireikus – kokiu mastu, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės kompetenciją mokesčių srityje, mokesčių lengvatos, susijusios su asmeninėmis neapmokestinamosiomis sumomis arba<?PAGE NO="2"?> tam tikrų su paveldėjimu susijusių elementų, kaip antai privalomųjų palikimo dalių, atskaitymu, gali būti skirtingai vertinamos atsižvelgiant į tai, ar mokesčio bazę sudaro visas palikėjo turtas, ar tik šios valstybės narės teritorijoje esantis turtas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Taigi šioje naujoje byloje pabrėžiama, kad, nepaisant Teisingumo Teismo jurisprudencijos raidos, su Sutartimi nustatytais principais susiję uždaviniai ir įtampa vis dar svarbūs, nes nėra derinamos nacionalinės mokesčių teisės normos, ypač tuo atveju, kai valstybė narė nusprendžia savo teritorijoje apmokestinti savo rezidento mokesčių tikslais turtą, esantį visame pasaulyje, o dėl laisvo Sąjungos piliečių judėjimo sudaromos palankesnės sąlygos gyvenamosios vietos ir palikimą sudarančio turto išskaidymui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Nurodysiu priežastis, dėl kurių manau, kad</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>nepažeidžiant Sutartimi garantuojamo laisvo kapitalo judėjimo, valstybės narės teisės aktas, kuriame numatyta, kad tuo atveju, kai nei palikėjas, nei įpėdinis mirties momentu nebuvo šios valstybės rezidentai mokesčių tikslais, įpėdinis turi teisę į mokesčio bazei proporcingą neapmokestinamąją sumą, nes šiais teisės aktais nebuvo sumažinta jam perduoto turto vertė, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, taip pat kad</P></ITEM><ITEM><P>esant tokiai pat situacijai minėtame teisės akte numatytas draudimas ribotos mokestinės prievolės atveju iš paveldimo turto atskaityti privalomąsias palikimo dalis kaip paveldėtas skolas yra kapitalo judėjimo apribojimas, nepateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Vokietijos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT><DATE ISO="19970227">1997 m. vasario 27 d.</DATE> redakcijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>BGBl. 1997 I, p. 378.</P></NOTE> <HT TYPE="ITALIC">Erbschaftsteuer- und Schenkungsteuergesetz</HT> (Paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio įstatymas, toliau – <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT>), paskutinį kartą iš dalies pakeisto <DATE ISO="20170623">2017 m. birželio 23 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Gesetz zur Bekämpfung der Steuerumgehung und zur Änderung weiterer steuerlicher Vorschriften</HT> (Įstatymas dėl kovos su sukčiavimu mokesčių srityje ir kitų mokesčių teisės nuostatų pakeitimo)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>BGBl. 2017 I, p. 1682, toliau – <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT>.</P></NOTE> 4 straipsniu, 1 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>Apmokestinamieji sandoriai<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Paveldimo (dovanojamo) turto mokesčiu apmokestinami:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>įgijimas mirties atveju;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>dovanojimo sandoriai tarp gyvų asmenų;</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 2 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>Asmeninė mokestinė prievolė<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> nustatyta:</TXT><P><PARAG IDENTIFIER="002.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Prievolė mokėti mokestį taikoma:</P><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>1 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytais atvejais – visam įgyjamam turtui, kai palikėjas mirties dieną, dovanotojas dovanojimo sandorio įvykdymo momentu arba įgijėjas prievolės mokėti mokestį atsiradimo momentu (9 straipsnis) yra Vokietijos rezidentai (neribota mokestinė prievolė). Rezidentais laikomi:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>fiziniai asmenys, turintys nuolatinę ar įprastą gyvenamąją vietą nacionalinėje teritorijoje,</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Vokietijos piliečiai, kurie ne ilgiau kaip penkerius metus nuolat gyveno užsienyje ir neturėjo gyvenamosios vietos nacionalinėje teritorijoje,</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>visais kitais atvejais, nepažeidžiant 3 dalies, įgyjamam turtui, kurį sudaro nacionalinėje teritorijoje esantis turtas pagal <HT TYPE="ITALIC">Bewertungsgesetz</HT> (Vertinimo įstatymas) 121 straipsnį (ribota mokestinė prievolė) &lt;…&gt;</TXT></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></ALINEA></PARAG></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 3 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>Įgijimas mirties atveju<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>Įgijimu mirties atveju laikomas:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>įgijimas paveldėjimo atveju &lt;…&gt;, testamentinės išskirtinės atveju &lt;…&gt; arba remiantis pareikšta teise į privalomąją palikimo dalį (<HT TYPE="ITALIC">Bürgerliches Gesetzbuch</HT> (Civilinis kodeksas), <DATE ISO="20020102">2002 m. sausio 2</DATE> paskelbta versija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><HT TYPE="ITALIC">BGBl</HT>. 2002 I, p. 42, ir klaidų ištaisymai: <HT TYPE="ITALIC">BGBl</HT>. 2002 I, p. 2909, bei <HT TYPE="ITALIC">BGBl</HT>. 2003 I, p. 738.</P></NOTE>, toliau – <HT TYPE="ITALIC">BGB</HT>) 2303 ir paskesni straipsniai));</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 10 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>Apmokestinamasis įgijimas<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> nustatyta:</TXT><P><PARAG IDENTIFIER="010.001"><NO.PARAG>1.</NO.PARAG><ALINEA>Apmokestinamuoju įgijimu laikomas įgijėjo praturtėjimas, kiek jis nėra neapmokestinamas &lt;…&gt; 3 straipsnio atvejais praturtėjimu laikoma suma, gaunama iš &lt;…&gt; viso atitekusio turto, kiek jis apmokestinamas pagal šį įstatymą, vertės atskaičius pagal 3–9 dalis galimas atskaityti paveldėtas skolas &lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="010.005"><NO.PARAG>5.</NO.PARAG><ALINEA><P>Jeigu 6–9 dalyse nenustatyta kitaip, kaip paveldėtos skolos gali būti atskaitomos:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>palikėjo skolos &lt;…&gt;;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>įsipareigojimai, kylantys iš testamentinės išskirtinės, įpareigojimų ir privalomųjų palikimo dalių, į kurias pareikštos teisės, ir iš pretenzijų į kompensaciją už palikimą;</TXT></NP></ITEM></LIST><?PAGE NO="4"?><P>&lt;…&gt;</P></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="010.006"><NO.PARAG>6.</NO.PARAG><ALINEA>Neleidžiama atskaityti skolų ir įsipareigojimų, kiek jie ekonomiškai susiję su turtu, kuris nėra apmokestinamas pagal šį įstatymą. Jeigu apmokestinimas taikomas tik atskiriems turto objektams (2 straipsnio 1 dalies 3 punktas &lt;…&gt;), atskaityti galima tik su konkrečiu turto objektu ekonomiškai susijusias skolas ir įsipareigojimus &lt;…&gt;“</ALINEA></PARAG></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 15 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>Apmokestinimo klasės<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> 1 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>Pagal asmeninį įgijėjo santykį su palikėju ar dovanotoju skiriamos tokios trys apmokestinimo klasės:</P><P>I apmokestinimo klasė:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>sutuoktinis (-ė) ir partneris (-ė),</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>vaikai ir įvaikiai,</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 16 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>Neapmokestinamosios sumos<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="016.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Neribotos mokestinės prievolės atvejais (2 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis) paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>sutuoktinio ir partnerio įgyjamas <FT TYPE="NUMBER">500000</FT> EUR vertės turtas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>vaikų, kaip jie suprantami pagal I apmokestinimo klasės 2 punktą, ir mirusių vaikų vaikų, kaip jie suprantami pagal I apmokestinimo klasės 2 punktą, įgyjamas <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> EUR vertės turtas;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="016.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Ribotos mokestinės prievolės atvejais (2 straipsnio 1 dalies 3 punktas) 1 dalyje numatyta neapmokestinamoji suma sumažinama. Dalis, kuria sumažinama neapmokestinamoji suma, atitinka tuo pačiu momentu įgyto, į ribotos mokestinės prievolės taikymo sritį nepatenkančio turto ir tos į ribotos mokestinės prievolės taikymo sritį nepatenkančios turtinės naudos, kuri iš to paties asmens buvo gauta dešimties metų laikotarpiu, verčių sumos santykį su dešimties metų laikotarpiu iš to paties asmens iš viso gauto turto vertę. Turto vertė yra jo vertė atitinkamo įgijimo dieną.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Vertinimo įstatymo 121 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>Nacionalinėje teritorijoje esantis turtas<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>Nacionalinėje teritorijoje esantį turtą sudaro:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>nacionalinėje teritorijoje esantis žemės ir miško ūkio paskirties turtas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>nacionalinėje teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">BGB</HT> 2303 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>Asmuo, turintis teisę į privalomąją palikimo dalį; privalomosios palikimo dalies dydis<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> 1 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>Jeigu pareiškiant paskutinę valią palikėjo palikuoniui nieko nepaliekama, jis gali reikalauti iš įpėdinių privalomosios palikimo dalies. Privalomąją palikimo dalį sudaro pusė pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies vertės.<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">BGB</HT> 2311 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>Palikėjo turto vertė<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>1) Privalomoji palikimo dalis apskaičiuojama remiantis palikimo atsiradimo dieną esamo palikėjo turto verte tą dieną &lt;…&gt;</ALINEA><ALINEA>2) Vertė prireikus nustatoma atliekant vertinimą. Palikėjo nustatyta vertė nėra privaloma.<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Austrijos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos <HT TYPE="ITALIC">Allgemeines bürgerliches Gesetzbuch</HT> (Civilinis kodeksas, toliau – <HT TYPE="ITALIC">ABGB</HT>) 756 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>Privalomoji palikimo dalis – tai mirusiojo turto vertės dalis, turinti atitekti asmeniui, turinčiam teisę į privalomąją palikimo dalį.<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">ABGB</HT> 759 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>Kiekvienas teisę į privalomąją palikimo dalį turintis asmuo turi teisę į pusę to, kas jam priklausytų paveldint pagal įstatymą.<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">ABGB</HT> 761 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>Privalomoji palikimo dalis išmokama pinigais &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Vokietijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose patikslino, kad Vokietijos Federacinė Respublika ir Austrijos Respublika nėra sudariusios sutarties dėl dvigubo apmokestinimo paveldimo turto mokesčiais išvengimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Remiantis Watrin, C., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>Droits de succession et de donation“, <HT TYPE="ITALIC">La fiscalité des successions et des donations internationales: Théorie générale et applications en droit comparé</HT><QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>, Bruylant, Briuselis, 2011, p. 514–532, ypač p. 525, Vokietijos ir Austrijos sutartis buvo panaikinta po to, kai 2008 m. Austrijos Respublika panaikino paveldimo turto mokestį. Dėl bendro vaizdo apie valstybių narių sprendimus dėl paveldimo ir dovanojamo turto apmokestinimo ir paveldimo turto neapmokestinančių šalių sąrašo žr. Weber-Frisch, N., ir Duquennois-Djoua, R., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>Domestic inheritance tax rules in ES Member States regarding cross-border successions<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>, <HT TYPE="ITALIC">ERA Forum</HT>, Springer, Heidelberg, 15 t., 2014, p. 409–424, skelbiamą tokiu interneto adresu: https://link.springer.com/content/pdf/10.1007/s12027-014-0357-9.pdf, visų pirma lentelę Nr. 1, p. 410. Šešios dvišalės sutartys dėl paveldimo ir dovanojamo turto apmokestinimo galiojo Vokietijoje <DATE ISO="20210101">2021 m. sausio 1 d.</DATE>; žr. <HT TYPE="ITALIC">Bundesfinanzministerium</HT> (Federalinė finansų ministerija, Vokietija) sąrašą, pateikiamą internete adresu: https://www.bundesfinanzministerium.de/Content/DE/Downloads/BMF_Schreiben/Internationales_Steuerrecht/Allgemeine_Informationen/2021-02-18-stand-DBA-1-januar-2021.pdf?__blob=publicationFile&amp;v=3 (p. 7).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Pareiškėja pagrindinėje byloje Austrijos pilietė, gyvenanti Austrijoje, yra tos pačios valstybės piliečio, <DATE ISO="20180812">2018 m. rugpjūčio 12 d.</DATE> mirusio šioje valstybėje narėje, kurioje jis gyveno, duktė.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Palikėjui nuosavybės teise priklausė trys užstatyti žemės sklypai ir vienas neužstatytas žemės sklypas Vokietijoje. Palikėjas savo sudarytame testamente paskyrė pareiškėją vienintele įpėdine, o savo sutuoktinei ir sūnui skyrė tik privalomąsias palikimo dalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Susitarime dėl privalomųjų palikimo dalių pareiškėja, kaip vienintelė testamentinės išskirtinės gavėja, įsipareigojo šiems įpėdiniams sumokėti <FT TYPE="NUMBER">1700000</FT> EUR ir <FT TYPE="NUMBER">2850000</FT> EUR sumas jų teisėms į privalomąsias palikimo dalis patenkinti. <HT TYPE="ITALIC">Finanzamt</HT> pateiktoje paveldimo turto mokesčių deklaracijoje pareiškėja paprašė iš privalomųjų palikimo dalių kylančius įsipareigojimus, siekiančius 43 %, t. y. iš viso <FT TYPE="NUMBER">1956500</FT> EUR, atskaityti iš įgijimo mirties atveju vertės kaip paveldėtas skolas. Šią sumą ji apskaičiavo, kai Vokietijoje paveldimo turto mokesčiu apmokestinamą turto dalį įvertino <FT TYPE="NUMBER">4970000</FT> EUR, o tai atitinka 43 % visos paveldimo turto vertės, lygios <FT TYPE="DECIMAL">11592598,10</FT> EUR, apimančios Vokietijoje paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamą turtą, kurį sudaro kilnojamasis turtas ir nekilnojamasis turtas Ispanijoje, kurį ji įvertino <FT TYPE="DECIMAL">6622598,10</FT> EUR.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Finanzamt</HT> nustatė, kad pareiškėja privalo sumokėti <FT TYPE="NUMBER">642333</FT> EUR paveldėjimo mokesčių. Ji atsisakė atskaityti privalomąsias palikimo dalis kaip paveldėtas skolas, motyvuodama tuo, kad iš <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 10 straipsnio 6 dalies antro sakinio matyti, jog šios dalys ekonominiu ryšiu nesusijusios su į paveldėtą turtą įtrauktomis atskiromis turto dalimis. Be to, apskaičiuodama šiuos paveldimo turto mokesčius, ji atsižvelgė ne į palikėjo vaikams pagal <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą iš principo taikytiną <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> EUR dydžio neapmokestinamąją sumą, o, remdamasi <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 16 straipsnio 2 dalimi, tik į <FT TYPE="NUMBER">171489</FT> EUR dydžio neapmokestinamąją sumą, iš dalies atskaičius <FT TYPE="NUMBER">228511</FT> EUR.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Kreipdamasi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, pareiškėja siekia, kad jos mokėtini paveldimo turto mokesčiai būtų sumažinti iki <FT TYPE="NUMBER">227181</FT> EUR. Ji mano turinti teisę į visą <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> EUR dydžio neapmokestinamąją sumą, numatytą <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes, kaip ji teigia, šio straipsnio 2 dalis prieštarauja Sąjungos teisei. Be to, ji mano, kad tas pats pasakytina ir apie atsisakymą leisti atskaityti kaip paveldėtas skolas bent dalį jos apskaičiuotų sumų, kurias ji turi išmokėti kaip privalomąją palikimo dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad palikėjas ir pareiškėja jo mirties momentu neturėjo nuolatinės ar įprastos gyvenamosios vietos Vokietijoje, todėl apmokestinamas tik Vokietijos teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar tokiu dalinio apmokestinimo atveju <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 16 straipsnio 2 dalis ir 10 straipsnio 6 dalies antras sakinys atitinka Teisingumo Teismo išaiškintą SESV 63 straipsnio 1 dalį ir 65 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Visų pirma, šis teismas nurodo, kad Vokietijos teisės aktų leidėjas 16 straipsnio 2 dalį įtraukė tam, kad įvykdytų <DATE ISO="20160608">2016 m. birželio 8 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Hünnebeck</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>C‑479/14, toliau – Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Hünnebeck</HT></NAME.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:412">EU:C:2016:412</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Jis primena, kad <DATE ISO="20131017">2013 m. spalio 17 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>C‑181/12, toliau – Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Welte</HT></NAME.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:662">EU:C:2013:662</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat remiasi generalinio advokato P. Mengozzi išvada byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Welte</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑181/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:384">EU:C:2013:384</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 84 ir paskesni punktai).</P></NOTE> ir <DATE ISO="20140904">2014 m. rugsėjo 4 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>C‑211/13, nepaskelbta Rink., <REF.DOC.ECR><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2148">EU:C:2014:2148</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 49 ir paskesni punktai</P></NOTE> Teisingumo Teismas dėl ankstesnių minėto 16 straipsnio 2 dalies versijų nusprendė, kad, pirma, nepalankesnis palikimo gavėjo vertinimas dėl ribotos <FT TYPE="NUMBER">2000</FT> eurų neapmokestinamosios sumos ribotos mokestinės prievolės atveju negali būti pateisinamas būtinybe išsaugoti Vokietijos mokes<?PAGE NO="7"?>čių sistemos darną. Antra, Teisingumo Teismas nusprendė, kad nėra jokios priežasties skirtingai vertinti palikimo gavėjus, atsižvelgiant į jų neribotą ar ribotą mokestinę prievolę, susijusią su jų gyvenamąja vieta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl skirtingo Vokietijos rezidentų ir nerezidentų vertinimo, kylančio iš <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 10 straipsnio 6 dalies antro sakinio. Jis pažymi, kad pagal šią nuostatą pareiškėja negali iš mirties atveju įgyto turto kaip paveldėtų skolų atskaityti savo įsipareigojimų, susijusių su palikėjo sutuoktinei ir sūnui skirtomis privalomosiomis palikimo dalimis, vertės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Be to, pagal <HT TYPE="ITALIC">Bundesfinanzhof</HT> (Federalinis finansų teismas, Vokietija) jurisprudenciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi <DATE ISO="20150722">2015 m. liepos 22 d.</DATE> Sprendimu Nr. II R 12/14.</P></NOTE> <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 10 straipsnio 6 dalyje numatyta sąlyga, kad norint atskaityti skolas ir išlaidas būtinas ekonominis ryšys, privalomosios palikimo dalies atveju netenkinama. Pagal Austrijos teisę nagrinėjamoje byloje šis sprendimas galėtų būti pritaikytas privalomosioms palikimo dalims. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią, be kita ko, su draudimu paveldėjimą reglamentuojančiose nuostatose, susijusiose su ribotu skolų atskaitymu, atskirti rezidentus ir nerezidentus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas cituoja <DATE ISO="20031211">2003 m. gruodžio 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Barbier</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑364/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:665">EU:C:2003:665</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0076">76</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20080911">2008 m. rugsėjo 11 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Eckelkamp ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑11/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:489">EU:C:2008:489</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20080911">2008 m. rugsėjo 11 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Arens-Sikken</HT> (C‑43/07, toliau – Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Arens-Sikken</HT></NAME.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:490">EU:C:2008:490</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Finanzgericht Düsseldorf</HT> (Diuseldorfo finansų teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>1)</NO.P><TXT>Ar [SESV] 63 straipsnio 1 dalis ir 65 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad jiems prieštarauja paveldimo turto mokestį reglamentuojanti valstybės narės nacionalinės teisės norma, kurioje dėl mokesčio apskaičiavimo numatyta, kad neapmokestinamoji suma, išskaičiuojama iš mokesčio bazės šios valstybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto įgijimo atveju, jeigu turto palikėjas ir įpėdinis palikėjo mirties dieną turi nuolatinę ar įprastą gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje, yra mažesnė nei neapmokestinamoji suma, kuri būtų taikoma, jeigu bent vieno iš jų nuolatinė arba įprasta gyvenamoji vieta tuo metu būtų buvusi pirmojoje valstybėje narėje?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>Ar [SESV] 63 straipsnio 1 dalis ir 65 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad jiems prieštarauja paveldimo turto mokestį reglamentuojanti valstybės narės nacionalinės teisės norma, kurioje dėl mokesčio apskaičiavimo numatyta, kad iš privalomųjų palikimo dalių kylantys įsipareigojimai šios valstybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto įgijimo atveju, jeigu turto palikėjas ir įpėdinis palikėjo mirties dieną turi nuolatinę ar įprastą gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje, yra neatskaitomi, nors visų šių įsipareigojimų vertė būtų atskaitoma iš įgijimo mirties atveju vertės, jeigu bent vieno iš jų – palikėjo arba įpėdinio – nuolatinė arba įprasta gyvenamoji vieta palikėjo mirties dieną būtų buvusi pirmoje valstybėje narėje?<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė Vokietijos ir Ispanijos vyriausybės ir Europos Komisija. Jos, kaip ir pareiškėja, per <DATE ISO="20210609">2021 m. birželio 9 d.</DATE> vykusį posėdį taip pat pateikė žodines pastabas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="8"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismo klausiama, ar tam tikros Vokietijos paveldėjimo mokesčių įstatymo nuostatos, susijusios su palikėjo ir jo įpėdinio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Šioje išvadoje sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>įpėdinis<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> suprantama plačiai, kaip reiškianti paveldėtoją arba teisių perėmėją.</P></NOTE> gyvenamosios vietos Vokietijoje nebuvimo poveikiu asmeninei neapmokestinamajai sumai, į kurią įpėdinis gali pretenduoti, ir galimybei atskaityti paveldėtas skolas, susijusias su privalomosiomis palikimo dalimis, yra suderinamos su SESV 63 straipsnio 1 dalimi ir 65 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos matyti, kad, pagal Vokietijos mokesčių teisę, įgyjant turtą mirties atveju<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Žr. šios išvados 6 punktą.</P></NOTE>, kai palikėjo ar įpėdinio nuolatinė ar įprasta gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, mokestinė prievolė taikoma visam įgyjamam turtui, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje jis yra<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Siekiant supaprastinti tekstą, šiai situacijai apibūdinti šioje išvadoje vartojamas terminas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>rezidentas<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>. Dėl rezidavimo vietos mokesčių tikslais plačios sąvokos žr. Weiss, M., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>The Influence of ECJ Case Law on the German Inheritance and Gift Tax Act<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, <HT TYPE="ITALIC">European taxation</HT>, IBFD Journal Articles, Amsterdam, 2016, 56 t., p. 444–450, ypač, p. 445, 2.1.2 punktą.</P></NOTE>. Tokiu atveju taikoma neribota mokestinė prievolė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Žr. šios išvados 7 punktą. Dėl vienodo apmokestinimo pasirinkimo tam tikrose valstybėse narėse žr. N. Weber-Frisch ir R. Duquennois-Djoua, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., ypač lenteles Nr. 3 ir 4, p. 416.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Jeigu nei palikėjas, nei įpėdinis neturi nuolatinės ar įprastos gyvenamosios vietos Vokietijoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Siekiant supaprastinti tekstą, šiai situacijai apibūdinti šioje išvadoje vartojamas terminas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>nerezidentas<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>.</P></NOTE>, mokestinė prievolė taikoma šios šalies teritorijoje esančiam turtui, t. y. be kita ko, nekilnojamajam turtui. Tokiu atveju taikoma dalinė mokestinė prievolė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Žr. šios išvados 7 ir 12 punktus. Todėl visas kitas turtas, įskaitant, be kita ko, grynuosius pinigus ar banko indėlius, nėra apmokestinamas, net jei jis saugomas Vokietijoje.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Apmokestinamasis praturtėjimas (arba mokesčio bazė) apima visą palikimo vertę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Dėl atleidimo nuo mokesčio žr. Weiss, M., <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., ypač 2.2 punktą, p. 445, kuriame, be kita ko, primintos sąlygos, kuriomis šeimos būsto įgijimas yra visiškai atleidžiamas nuo mokesčio. Dėl per posėdį nurodyto pavyzdžio taip pat žr. šios išvados 59 punktą.</P></NOTE>, iš kurios atimamos paveldėtos skolos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Žr. šios išvados <HT TYPE="BOLD">9</HT> punktą.</P></NOTE>, prieš tai atskaičius neapmokestinamąsias sumas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Žr. šios išvados 11 punktą.</P></NOTE>. Atleidimo nuo mokesčio ar atskaitymo tvarka priklauso nuo to, ar palikėjas arba įpėdinis yra Vokietijos rezidentas, ar ne.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Taip nėra mokesčių naštos atveju. Ji nustatoma pagal jų giminystės ryšius, kurie lemia apmokestinimo klasę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Žr. šios išvados 10 punktą.</P></NOTE>, nuo kurios priklauso mokesčio tarifas, taikomas atsižvelgiant į mokesčio bazės sumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Žr. <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 19 straipsnio 1 dalį. Šį straipsnį galima rasti internete adresu https://www.gesetze-im-internet.de/erbstg_1974/__19.html. Dėl išsamių mokesčio tarifo nustatymo paaiškinimų žr. Weiss, M., <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., ypač 2.2 punktą, p. 445 ir 446. Šiuo atveju I klasės įpėdinio (vaiko) apmokestinimo tarifas svyruoja nuo 7 iki 30 %. Dėl šio tarifo, kuris taikomas ir sutuoktiniui, pastovumo taip pat žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (5 punktas). Rezidentams ir nerezidentams taikomi tokie pat mokesčio tarifai.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl skirtingo požiūrio į rezidentus ir nerezidentus turto perleidimo mokesčių srityje, nes dėl jo gali būti ribojamas kapitalo judėjimas, reikia priminti, kad, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, paveldėjimas, kai mirusio asmens paliktą turtą įgyja vienas ar keli asmenys, yra kapitalo judėjimas, kaip tai suprantama pagal SESV 63 straipsnį, išskyrus atvejus, kai paveldimo turto sudedamosios dalys yra tik vienos valstybės narės teritorijoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20160630">2016 m. birželio 30 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Feilen</HT> (C‑123/15, toliau – Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Feilen</HT></NAME.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:496">EU:C:2016:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamai situacijai taikytina SESV 63 straipsnio 1 dalis.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo prejudicinio klausimo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 63 straipsnio 1 dalis ir 65 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos tokios valstybės narės teisės nuostatos dėl paveldimo turto mokesčio, kuriose numatyta, kad ribotos mokestinės prievolės atveju asmeninė neapmokestinamoji suma apskaičiuojama proporcingai turto, kuriam taikomas šios valstybės narės paveldimo turto mokestis, daliai visame paveldimame turte, nors šiam turtui taikant neribotą mokestinę prievolę (taikytiną, jei mirties momentu palikėjas ir (arba) įpėdinis buvo atitinkamos valstybės narės rezidentas) ši neapmokestinamoji suma neribojama.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Kaip teisingai primena prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Teisingumo Teismas jau yra priėmęs sprendimų dėl Vokietijos mokesčių teisės aktų, kuriuose buvo numatyta, kad nerezidentams, kuriems taikoma ribota mokestinė prievolė, nustatoma neapmokestinamoji suma yra mažesnė už tą, kuria įpėdinis gali pasinaudoti taikant neribotą mokestinę prievolę, suderinamumo su laisvu kapitalo judėjimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Žr. <DATE ISO="20100422">2010 m. balandžio 22 d.</DATE> priimtus sprendimus <HT TYPE="ITALIC">Mattner</HT> (C‑510/08, toliau – Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mattner</HT></NAME.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:216">EU:C:2010:216</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Hünnebeck</HT>. Byloje, kurioje priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Mattner</HT>, kaip ir bylose, kuriose priimti sprendimai <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Hünnebeck</HT>, ribotos mokestinės priemonės atveju numatyta fiksuota neapmokestinamoji suma buvo gerokai mažesnė už numatytąją neribotos mokestinės prievolės atveju (pirmojoje byloje – 1 100 eurų vietoj <FT TYPE="NUMBER">205000</FT> eurų, kitose dviejose – 2 000 eurų vietoj <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų arba <FT TYPE="NUMBER">500000</FT> eurų). Su specialiu apmokestinimo mechanizmu susijęs Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Hünnebeck</HT> (žr. šios išvados 51 punktą). Šio sprendimo 24–26 punktuose Teisingumo Teismas nagrinėjo šių teisės aktų pakeitimą, padarytą priėmus Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Mattner</HT> ir <DATE ISO="20140904">2014 m. rugsėjo 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑211/13</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2148">EU:C:2014:2148</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. glaustą Teisingumo Teismo jurisprudencijos šioje srityje priminimą van Vijfeijken, I., J.F.A., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>One Inheritance, One Tax<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>, <HT TYPE="ITALIC">EC Tax Review</HT>, Kluwer Law International, Alfenas prie Reino, 2017, t. 26, p. 214–219, visų pirma p. 215.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Prašymo priimti prejudicinį sprendimą naujumą lemia tai, kad jo dalykas yra paveldėjimui, kai apmokestinimo momentas įvyksta po <DATE ISO="20170624">2017 m. birželio 24 d.</DATE>, taikytini teisės aktai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Žr. <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 37 straipsnio 14 dalį.</P></NOTE>, pagal kuriuos ribotos mokestinės prievolės atveju neapmokestinamosios sumos dydis yra proporcingas Vokietijoje esančio nekilnojamojo turto daliai, kurią apima paveldimas turtas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Byloje, kurioje priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT>, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo prašymo 16 punkte nurodė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>neapmokestinamosios sumos sumažinimas iki <FT TYPE="NUMBER">2000</FT> eurų remiantis vien <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 16 straipsnio 2 dalimi viršija tai, kas būtina siekiant nustatyti tokį pat požiūrį, koks taikomas rezidentams. Šioje byloje Diuseldorfe esančio žemės sklypo vertė, lygi <FT TYPE="NUMBER">329200</FT> eurų, kuris vienintelė buvo apmokestintas, visgi atitinka maždaug 62 % viso palikimo vertės – <FT TYPE="DECIMAL">532397,76</FT> eurų. Todėl kyla klausimas, ar aplinkybe, kad nebuvo apmokestinta maždaug 38 % palikimo vertės, galima pateisinti tai, jog, užuot suteikus teisę į <FT TYPE="NUMBER">500000</FT> EUR neapmokestinamąją sumą, suteikiama teisė tik į <FT TYPE="NUMBER">2000</FT> EUR neapmokestinamąją sumą.<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/></P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Primenu, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su neapmokestinamąja suma, kuri atitiktų apie 43 % <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 16 straipsnyje numatytos sumos, t. y. <FT TYPE="NUMBER">171489</FT> eurų, o ne <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų, o tai atitinka Vokietijoje esančio nekilnojamojo turto dalį, kurią Austrijoje gyvenanti įpėdinė įgijo mirus tėvui, taip pat gyvenusiam šioje valstybėje narėje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Žr. šios išvados 22 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Taigi reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia Komisija ir, priešingai, nei teigia Vokietijos vyriausybė, nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias neapmokestinamoji suma yra ne fiksuoto dydžio, kaip buvo ankstesnėse bylose, o apskaičiuojama pagal mokesčio bazę, yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, draudžiamas pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Feilen</HT> (19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl laisvo kapitalo judėjimo apribojimo, kaip tai suprantama pagal SESV 63 straipsnį</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> Teisingumo Teismas nusprendė, kad nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (26 punktas).</P></NOTE>, nes nustačius, kad neapmokestinamosios sumos taikymas atitinkamo nekilnojamojo turto mokesčio bazei priklauso nuo palikėjo ir įgijėjo gyvenamosios vietos mirties momentu, šie teisės aktai lėmė tai, kad tokio turto paveldėjimui tarp nerezidentų taikoma <HT TYPE="ITALIC">didesnė mokesčių našta</HT> nei tuo atveju, kai bent viena sandorio šalis yra rezidentas, ir dėl to sumažėja nagrinėjamo palikimo vertė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (25 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Kalbant konkrečiai, mirusios sutuoktinės įpėdiniui Yvon Welte, kaip ribotą mokestinę prievolę turinčiam asmeniui, paveldėjimo atveju taikyta tik fiksuota <FT TYPE="NUMBER">2000</FT> eurų neapmokestinamoji suma. Bet jeigu palikėja ar jis pats mirties momentu būtų gyvenę Vokietijoje, Y. Welte būtų turėjęs teisę į <FT TYPE="NUMBER">500000</FT> EUR neapmokestinamąją sumą, t. y. nebūtų turėjęs mokėti jokio paveldimo turto mokesčio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (12 punktas) ir šios išvados 26 išnašą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nusprendė, kad šiuose nacionalinės teisės aktuose buvo numatyta, jog mokesčio bazės neapmokestinamoji suma yra <HT TYPE="ITALIC">mažesnė</HT> už sumą, kuri būtų taikoma, jei mirties momentu palikėjas ar įpėdinis būtų gyvenęs Vokietijos teritorijoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (24 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas sprendimą priėmė remdamasis trimis savo 2008–2011 m. sprendimais, susijusiais su atvejais, kai nerezidentams taikyta didesnė mokesčių našta nei rezidentams, todėl palikimo, apimančio turtą, kuris sudaro mokesčio bazę, vertė buvo mažesnė nei paveldėjimo tarp rezidentų atveju<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (25 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Pirmajame iš minėtų sprendimų, t. y. Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Eckelkamp ir kt</HT>., prašymas priimti prejudicinį sprendimą buvo pateiktas dėl nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias palikimas, kurį sudaro Belgijos Karalystėje esantis nekilnojamasis turtas, apmokestinamas didesniu turto perleidimo mokesčiu nei paveldimo turto mokestis, mokėtinas tuo atveju, jei palikėjas mirties momentu būtų buvęs šios valstybės narės rezidentas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Eckelkamp ir kt</HT>. (45 ir 46 punktai). Šio sprendimo 8 punkte cituojamas nerezidentams skirtas Flandrijos regiono paveldimo turto mokesčio kodekso 18 straipsnis, suformuluotas taip: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>Mokestis už turto perleidimą mirus palikėjui mokėtinas nuo viso mirusio ar pripažinto dingusiu be žinios asmens Belgijoje esančio nekilnojamojo turto, neatskaičius skolų.<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/></P></NOTE>. Toje byloje nagrinėtu atveju turto perleidimo mirus palikėjui mokestis turėjo būti mokamas nuo viso Belgijoje esančio mirusiosios turto, <HT TYPE="ITALIC">o jo skola vienam iš įpėdinių negalėjo būti atskaityta</HT> dėl to, kad mirties momentu jis nebuvo Belgijos rezidentas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Eckelkamp ir kt</HT>. (17 punktas). Šio sprendimo 61 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, kad paveldimo turto mokesčio ir perleidimo mokesčio apskaičiavimas tiesiogiai susijęs su nekilnojamojo turto verte.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> nurodytame antrajame sprendime, t. y. Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Mattner</HT>, nagrinėtas ginčas buvo susijęs su Vokietijos teisės aktais, galiojusiais iki pagrindinėje byloje nagrinėtų teisės aktų. Juose buvo numatyta, kad jeigu dovanotojas ir apdovanotasis gyvena kitoje valstybėje narėje, <HT TYPE="ITALIC">galioja mažesnė mokesčio bazės neapmokestinamoji suma</HT> nei ta, kuri būtų buvusi pritaikyta, jeigu vienas šių asmenų būtų gyvenęs Vokietijos teritorijoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Mattner</HT> (27 ir 28 punktai, į kuriuos pagal analogiją daroma nuoroda Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Eckelkamp ir kt</HT>. 45 ir 46 punktuose). Dėl nagrinėjamų teisės aktų žr. šios išvados 24 išnašą. Taip pat žr. <DATE ISO="20140904">2014 m. rugsėjo 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑211/13</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2148">EU:C:2014:2148</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Trečiasis sprendimas, kuriuo Teisingumo Teismas remiasi Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT>, yra <DATE ISO="20110210">2011 m. vasario 10 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Missionswerk Werner Heukelbach</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑25/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:65">EU:C:2011:65</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Šis sprendimas priimtas dėl nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos galimybė pasinaudoti lengvatiniu paveldimo turto mokesčio tarifu suteikiama tik pelno nesiekiančioms organizacijoms, turinčioms veiklos buveinę Belgijoje ar valstybėje narėje, kurioje palikėjas mirties momentu faktiškai gyveno ar turėjo darbo vietą arba kurioje jis anksčiau faktiškai gyveno ar turėjo darbo vietą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Žr. <DATE ISO="20110210">2011 m. vasario 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Missionswerk Werner Heukelbach</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑25/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:65">EU:C:2011:65</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Šiuose ankstesniuose sprendimuose nagrinėtos situacijos, kai mokesčių lengvatos, susijusios su skolų atskaitymu, neapmokestinamąja suma arba lengvatiniu mokesčio tarifu, buvimas arba sumažinimas tiesiogiai priklausė nuo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, kurioje nustatytas paveldimo turto mokestis. Todėl, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, tuo atveju, kai rezidentų ir nerezidentų palikimo vertė buvo vienoda, mokesčio bazė akivaizdžiai skyrėsi, o tai atitinkamai mažino nerezidentų praturtėjimą ir galėjo atgrasyti nuo investavimo atitinkamoje valstybėje narėje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Vis dėlto šiuo klausimu iš įvairių bylų, kuriose Teisingumo Teismui buvo pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą, faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad neatrodo, jog su turtu susiję palikėjų sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į paveldimo turto apmokestinimą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Be to, pažymiu, kad sprendimai <HT TYPE="ITALIC">Hünnebeck</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Feilen</HT>, priimti 2016 m. po Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> priėmimo, grindžiami ta pačia logika. Pirmajame iš šių sprendimų Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>nerezidentų dovanojimo sandoriams taikomas ilgesnis sumavimo laikotarpis nei dovanojimų sandoriams, kuriuose bent viena šalis yra rezidentė, gali lemti, jog pirmajai dovanojimo sandorių kategorijai taikoma didesnė neapmokestinamoji suma nei antrajai šių sandorių kategorijai, ir dėl to pirmoji dovanojimo sandorių kategorija apmokestinama didesniu dovanojamo turto mokesčiu, nei taikomas antrosios dovanojimo sandorių kategorijos atveju. Tokia sistema apriboja kapitalo judėjimą ir gali sumažinti dovanos, į kurią įeina šis turto objektas, vertę.<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Hünnebeck</HT> (45 punktas). Šio sprendimo 41 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>priėmus <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 2 straipsnio 3 dalį nustatytas apmokestinimo mechanizmas, pagal kurį įgijėjas nerezidentas gali pasinaudoti didesne neapmokestinamąja suma, numatyta dovanojimų sandorių, kuriuose bent viena šalis yra rezidentė, atveju, yra taikoma pasirinktinai ir, kita vertus, kad įgijėjui nerezidentui nusprendus ja pasinaudoti, apskaičiuojant pagal nagrinėjamą dovanojimo sandorį mokėtinus mokesčius susumuojama bendra iš to paties asmens per dešimt metų iki dovanojimo ir dešimt metų po jo įgytų dovanų vertė, nors dovanojimo sandorių, kurių bent viena šalis yra rezidentė, vertė susumuojama tik tuomet, kai šie sandoriai buvo įvykdyti per dešimties metų laikotarpį<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>. Taip pat žr. šios išvados 24 išnašą.</P></NOTE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Feilen</HT> Teisingumo Teismas pažymėjo, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>pagal tokį teisės aktą paveldimo turto mokesčio sumažinamas priklauso nuo palikimą sudarančio turto vietos ankstesnio paveldėjimo momentu ir nuo palikėjo arba įgijėjo gyvenamosios vietos šio ankstesnio paveldėjimo momentu. Todėl pagal šį teisės aktą palikimas, kurį sudaro kitoje valstybėje narėje esantis turtas ankstesnių paveldėjimo santykių, kurių nė viena iš šalių negyveno Vokietijoje, momentu, apmokestinamas didesniu paveldimo turto mokesčiu nei mokestis, gautas už palikimą, kurį sudaro ankstesniam paveldėjimui priskiriamas tik Vokietijoje esantis turtas arba kitoje valstybėje narėje esantis turtas, kai bent viena ankstesnio paveldėjimo santykių šalis gyveno Vokietijoje.<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Feilen</HT> (21 punktas).</P></NOTE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Ar atsižvelgiant į tai, kad sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Mattner</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> nagrinėti teisės aktai buvo iš dalies pakeisti ir juose numatyta, kad ribotos mokestinės prievolės atveju neapmokestinamosios sumos dydis priklauso nuo valstybės teritorijoje esančio turto, kuriam taikomas paveldimo turto mokestis, vertės, šiuose sprendimuose Teisingumo Teismo atlikta analizė gali būti pritaikyta šioje byloje?</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Nemanau. Pirma, pažymiu, kad, kitaip nei bylose, kuriose, be kita ko, buvo priimti sprendimai <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Feilen</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (12 punktas) ir Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Feilen</HT> (21 punkto pabaiga).</P></NOTE>, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikė Teisingumo Teismui duomenų, leidžiančių manyti, kad nagrinėjamo palikimo vertė buvo sumažinta, palyginti su Vokietijoje reziduojančio palikėjo arba įpėdinio palikimo verte.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Antra, mano nuomone, reikia atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamuose teisės aktuose nerezidentams nenumatyta daug mažesnė fiksuota neapmokestinamoji suma nei rezidentams, ir iš to aiškiai matyti, kad dažniausiai įgijimas paveldėjimo atveju apmokestinamas skirtingai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Žr. šios išvados 24 išnašą.</P></NOTE>. Todėl vien iš <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 16 straipsnio formuluotės negalima daryti išvados, kad laikomasi skirtingo požiūrio į rezidentus ir nerezidentus, nebent tik konstatuojama, kad neribotos mokestinės prievolės atveju pagal giminystės ryšį taikomos neapmokestinamosios sumos dydis yra nekintamas ir nėra nustatomas atsižvelgiant tik į Vokietijoje esantį turtą arba kad palikėjo nerezidento įpėdinis nerezidentas niekada negali reikalauti, kad jam taikoma neapmokestinamoji suma būtų bent jau tokia pat kaip tuo atveju, kai paveldėtojas ir (arba) įpėdinis yra rezidentas, neatsižvelgiant į tai, kokioje vietoje yra kitos paveldėjimo atveju įgyjamos palikimo sudedamosios dalys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Manau, kad, atsižvelgiant į tai, kad <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 16 straipsnis buvo iš dalies pakeistas, galima bandyti nustatyti galutinį apmokestinimo skirtumą, kuris gali susidaryti pagal visus nagrinėjamus teisės aktus laikantis ekonominio požiūrio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Tuo pačiu klausimu žr. generalinio advokato G. Hogan išvadas byloje <HT TYPE="ITALIC">Autoridade Tributária e Aduaneira (Impôt sur les plus-values immobilières)</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑388/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:940">EU:C:2020:940</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0074">74</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">UBS Real Estate</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑478/19 ir C‑479/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:148">EU:C:2021:148</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), susijusiose su hipotekos ir kadastro mokesčiais.</P></NOTE>, kuris atitinka nacionalinio įstatymų leidėjo siekiamą tikslą, t. y. neapmokestinti viso ar dalies Vokietijos kompetencijai mokesčių srityje priskiriamo paveldimo turto, atsižvelgiant į jo vertę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Dėl turto perdavimo šeimos nariams apmokestinimo raidos valstybėse narėse žr. Weber-Frisch, N., ir Duquennois-Djoua, R., <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., ypač 1.1.3 punktą p. 413. Dėl įvairių valstybių narių gairių turto perleidimo tarp kartų srityje taip pat žr. Navez, E.‑J., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>La fiscalité des successions face à l’évolution des systèmes fiscaux étatiques<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>, <HT TYPE="ITALIC">La fiscalité des successions et des donations internationales: Théorie générale et applications en droit comparé</HT>, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 50–72, ypač p. 59.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Kitaip tariant, atsižvelgiant į mano primintus Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> nurodytus kriterijus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Žr. šios išvados 43 punktą ir, siekiant konkrečiai pailiustruoti, Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (54 punktas).</P></NOTE>, nagrinėjamu atveju reikia konkrečiai patikrinti, ar, atsižvelgiant į asmeninės neapmokestinamosios sumos apskaičiavimo būdą ribotos mokestinės prievolės atveju, mokesčių našta nėra tokia pati kaip panašiose situacijose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Pagal analogiją žr. Teisingumo Teismo išvadas Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Arens-Sikken</HT> (34 ir 35 punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu šalių nuomonės skiriasi. Komisija, pateikusi labai bendro pobūdžio rašytines pastabas, kuriose teigė, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>iš pirmo žvilgsnio tai, kad įpėdiniams nerezidentams suteikiama proporcingai apskaičiuota neapmokestinamoji suma, yra &lt;…&gt; laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, iš principo draudžiamas pagal SESV 63 straipsnį<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>, per teismo posėdį rėmėsi išvadomis, pagrįstomis pareiškėjos žodžiu pateiktais pavyzdžiais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Pareiškėja nurodė tokį atvejį: apmokestinamasis asmuo, turintis neribotą mokestinę prievolę dėl to, kad gyvena Vokietijoje, savo dukrai testamentu palieka Vokietijoje esantį <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų vertės nuomai skirtą pastatą ir asmeniniam naudojimui skirtą Vokietijoje esantį <FT TYPE="NUMBER">500000</FT> eurų vertės namą, kuriame ji toliau gyvena. Paveldėjimo atveju įgyjamo turto vertė – 900 000 eurų. Pagal Vokietijos paveldėjimo teisę vienai šeimai skirtas namas neapmokestinamas iki <FT TYPE="NUMBER">500000</FT> eurų vertės. Iš likusios <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų vertės mokesčio bazės išskaičiuojama dukrai taikoma <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų<?PAGE NO="13"?> neapmokestinamoji suma. Taigi jai mokestinė prievolė netaikoma. Pareiškėja palygino šią situaciją su Nyderlanduose gyvenančio apmokestinamojo asmens situacija. Jis palieka taip pat Nyderlanduose gyvenančiai dukrai Vokietijoje esantį <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų vertės nuomai skirtą pastatą ir Nyderlanduose esantį šeimos namą, kurio vertė <FT TYPE="NUMBER">500000</FT> eurų. Bendra palikimo suma siekia <FT TYPE="NUMBER">900000</FT> eurų. Kadangi užsienyje esantis nekilnojamasis turtas neapmokestinamas, mokesčio bazė yra lygi Vokietijoje esančio nuomai skirto pastato vertei, t. y. <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų. Kai taikoma ribota mokestinė prievolė, <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų dydžio asmeninė neapmokestinamoji suma apskaičiuojama proporcingai turto vertei. Atskaičiavus neapmokestinamąją sumą lieka <FT TYPE="NUMBER">222223</FT> eurai. Paveldimo turto mokesčio tarifas yra 11 %<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Žr. šios išvados 22 išnašą.</P></NOTE>, todėl Vokietijoje mokėtinas mokestis sudaro <FT TYPE="NUMBER">24444</FT> eurus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Abejoju iš tokio palyginimo padaryta išvada, pagal kurią, kaip teigia pareiškėja, esant tokio pat dydžio turtui ir tokiam pat giminystės laipsniui, t. y. tokiomis aplinkybėmis, kai objektyvaus skirtumo nėra, remiantis pateiktais pavyzdžiais, Vokietijoje vykdant ribotą mokestinę prievolę valstybei sumokamas <FT TYPE="NUMBER">24444</FT> eurais didesnis paveldimo turto mokestis nei vykdant neribotą mokestinę prievolę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų reikia nurodyti, kuo skiriasi antrojo į palikimą įtraukto nekilnojamojo turto objekto padėtis ir apmokestinimas neribotą mokestinę prievolę turinčio įpėdinio atveju<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Šiuo klausimu per posėdį Vokietijos vyriausybė nurodė, kad situacijos nėra panašios ir kad Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> 54 punkte numatytu atveju pagal nagrinėjamus teisės aktus neapmokestinamoji suma turėtų būti lygiavertė. Taip pat žr. šios išvados 65 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Vis dėlto mane įtikino per posėdį nepaneigti Vokietijos vyriausybės rašytinių pastabų 54–59 punktuose išdėstyti aritmetiniai įrodymai, pagal kuriuos:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>54.</NO.P><TXT>Galima paminėti pavyzdį, kuriame palikimas apibūdintas taip: turto, kuriam taikoma ribota mokestinė prievolė, vertė yra <FT TYPE="NUMBER">430000</FT> eurų, užsienyje esančio turto, kuriam ribota mokestinė prievolė netaikoma, vertė yra <FT TYPE="NUMBER">570000</FT> eurų, taigi viso paveldėto turto vertė sudaro <FT TYPE="NUMBER">1000000</FT> eurų.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>55.</NO.P><TXT>Pagal <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 16 straipsnio 2 dalį to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta asmeninė neapmokestinamoji suma (<FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų) sumažinama proporcingai atskaičiuojant Vokietijoje neapmokestinamą turto dalį (<FT TYPE="NUMBER">570000</FT> eurų iš <FT TYPE="NUMBER">1000000</FT> eurų), t. y. atimant <FT TYPE="NUMBER">228000</FT> EUR (57 %). Taigi išskaičiuojama neapmokestinamoji suma lygi <FT TYPE="NUMBER">172000</FT> eurų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Tai atitinka 43 % <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų neapmokestinamosios sumos.</P></NOTE> (<FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų – 228 000 eurų). Įgyjamo apmokestinamojo turto vertė iki paveldėtų skolų atskaitymo yra <FT TYPE="NUMBER">258000</FT> eurų (<FT TYPE="NUMBER">430000</FT> eurų – 172 000 eurų). Ši suma atitinka įgyjamo apmokestinamojo turto ir perduodamo turto, iš dalies apmokestinamo Vokietijos paveldimo turto mokesčiu, verčių (<FT TYPE="NUMBER">258000</FT> EUR ir <FT TYPE="NUMBER">430000</FT> EUR) santykį, lygų 60 % Kitaip tariant, (preliminariai apskaičiuota) &lt;…&gt; mokesčio bazė (prieš atimant paveldėtas skolas) sudaro 60 % apmokestinamo turto.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>56.</NO.P><TXT>Bet jeigu būtų atsižvelgta į nesumažintą neapmokestinamąją sumą, įgyjamo apmokestinamojo turto vertė būtų lygi <FT TYPE="NUMBER">30000</FT> eurų (<FT TYPE="NUMBER">430000</FT> eurų – 400 000 eurų). Įgyjamo apmokestinamojo turto ir perduodamo turto, iš dalies apmokestinamo Vokietijos paveldimo turto mokesčiu, verčių (<FT TYPE="NUMBER">30000</FT> eurų ir <FT TYPE="NUMBER">430000</FT> eurų) santykis yra 6,97 %; taigi apmokestinama tik 6,97 % apmokestinamojo turto. Palyginti su visu <FT TYPE="NUMBER">1000000</FT> eurų vertės įgyjamu turtu, įgyjamo apmokestinamojo turto ir perduodamo turto verčių (<FT TYPE="NUMBER">30000</FT> eurų ir <FT TYPE="NUMBER">1000000</FT> eurų) santykis būtų lygus 3 %.</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="14"?><ITEM><NP><NO.P>57.</NO.P><TXT>Tokia padėtis būtų daug palankesnė, palyginti su neribota mokestine prievole. Iš tikrųjų, jei įgijimui būtų taikoma neribota mokestinė prievolė, reikėtų atsižvelgti į visą paveldimą turtą, įskaitant užsienyje esantį turtą. Iš to darytina išvada, kad įgyjamo apmokestinamojo turto vertė iki paveldėtų skolų atskaitymo yra lygi <FT TYPE="NUMBER">600000</FT> eurų (<FT TYPE="NUMBER">1000000</FT> eurų – 400 000 eurų). Įgyjamo apmokestinamojo turto ir turto, kuriam taikoma mokestinė prievolė, verčių (<FT TYPE="NUMBER">600000</FT> eurų ir <FT TYPE="NUMBER">1000000</FT> eurų) santykis irgi būtų lygus 60 %.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>58.</NO.P><TXT>Taigi proporcingas neapmokestinamosios sumos sumažinimas lemia tai, kad apmokestinamasis turtas įtraukiamas į mokesčio bazę tokiu pat santykiu ir dėl to apmokestinamas taip pat kaip neribotos mokestinės prievolės atveju.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>59.</NO.P><TXT>Mažiau palankus vertinimas taip pat akivaizdus, kai pareiškėjos šioje byloje mokesčių našta, apskaičiuota remiantis joje nurodytomis vertėmis, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes (t. y. <FT TYPE="NUMBER">911715</FT> eurų)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Mokesčių našta buvo apskaičiuota remiantis viso pareiškėjos deklaruoto ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nutartyje nurodyto turto verte &lt;…&gt;.</P></NOTE>, lyginama su neribotą mokestinę prievolę turinčio įpėdinio mokesčių našta įgyjant tą patį turtą ir &lt;…&gt;, be to, tomis pačiomis sąlygomis (<FT TYPE="NUMBER">2126575</FT> eurai)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Jei būtų daroma nuoroda į visą įgyjamą turtą, kurio vertė lygi <FT TYPE="NUMBER">11592598</FT> eurų, prieš tai atskaičiavus <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų neapmokestinamąją sumą, pagal privalomas apvalinimo taisykles būtų apskaičiuota <FT TYPE="NUMBER">11192500</FT> eurų įgyjama apmokestinamoji vertė, todėl faktiškai pagal <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 19 straipsnio 1 dalį turėtų būti taikomas 23 %, t. y. didesnis, mokesčio tarifas. Siekiant pagerinti palyginimą, taip pat buvo pritaikytas 19 % mokesčio tarifas.</P></NOTE>. Tiek ribotos mokestinės prievolės atveju, kai valstybės teritorijoje esančio turto vertė lygi <FT TYPE="NUMBER">4970000</FT> eurų, tiek neribotos mokestinės prievolės atveju, kai bendra turto vertė siekia <FT TYPE="NUMBER">11592598</FT> eurus, faktinis mokesčio tarifas yra 18,34 %.<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Be to, pažymėsiu, kad nuo <DATE ISO="20170624">2017 m. birželio 24 d.</DATE> galiojančių nacionalinių teisės aktų pakeitimų apimtis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Žr. šios išvados 40 punktą.</P></NOTE> turėtų būti nagrinėjama atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimo motyvus, susijusius su Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Man atrodo, kad toks palyginimas leistinas, nes manau, kad situacijų palyginimas yra bendra skirtingo požiūrio nustatymo sąlyga. Šiuo klausimu taip pat žr. generalinio advokato G. Hogan išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">UBS Real Estate</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑478/19 ir C‑479/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:148">EU:C:2021:148</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Be to, žr. Navez, E.‑J., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>L’influence de la Cour de justice de l’UE<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, <HT TYPE="ITALIC">La fiscalité des successions et des donations internationales: Théorie générale et applications en droit comparé</HT>, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 197–230, ypač p. 214.</P></NOTE> 50–53 punktuose aprašytų situacijų panašumu. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad dėl <HT TYPE="ITALIC">aplinkybės, jog</HT> ribotą mokestinę prievolę Vokietijoje turinčio įpėdinio nerezidento paveldimo turto <HT TYPE="ITALIC">mokesčio bazė</HT> iš principo yra <HT TYPE="ITALIC">mažesnė už įpėdinio</HT>, rezidento arba nerezidento, kuris šioje valstybėje narėje turi neribotą mokestinę prievolę, <HT TYPE="ITALIC">mokesčio bazę</HT>, negalima paneigti išvados, kad gyvenamoji vieta neturi įtakos apmokestinimo klasei ir mokesčio tarifui, <HT TYPE="ITALIC">nes nagrinėjamuose teisės aktuose numatytos mokesčio bazės neapmokestinamosios sumos dydis visiškai nepriklauso nuo paveldimo turto mokesčio bazės sumos</HT>, bet yra toks pat neatsižvelgiant į šią paskutinę sumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> 55 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad neapmokestinamosios sumos dydis nenustatomas pagal mokesčio bazės sumą, o taikomas įpėdiniui, kaip apmokestinamajam asmeniui, siekiant nuspręsti, ar, atsižvelgiant į šią neapmokestinamąją sumą, įpėdinių rezidentų ar nerezidentų padėtis nesiskiria.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Kaip pasiūlė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šiuos motyvus reikia sugretinti su analize, pateikta generalinio advokato P. Mengozzi išvadoje byloje <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑181/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:384">EU:C:2013:384</NO.ECLI></REF.DOC.ECR> (83 ir 84 punktai).</P></NOTE>, kurioje daroma prielaida, kad Y. Welte būtų galėjęs pasinaudoti teise į visą neapmokestinamąją sumą, nors, skirtingai nei tik su šalimi susijusių neribotą mokestinę prievolę turinčių apmokestinamųjų asmenų atveju, pagal bendrą taisyklę Vokietijoje apmokestinama jo paveldėto turto dalis<?PAGE NO="15"?> paprastai nesudaro visos paveldėto turto sumos. Jis tai apibūdino tokiais žodžiais: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0038" ID="QS0038"/>Mano nuomone, į šį klausimą turi būti atsakyta teigiamai. Kaip jau esu nurodęs, Y. Welte situacija labai nesiskiria nuo Vokietijos rezidentų situacijos, kurie paveldėjimo santykiams prasidėjus Vokietijoje gavo palikimą iš savo sutuoktinio, kuris mirties momentu taip pat buvo Vokietijos rezidentas, <HT TYPE="ITALIC">jeigu paveldimą turtą sudaro tik vienas nekilnojamojo turto objektas</HT>[<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P>Pasviruoju šriftu išskirta mano. Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (54 punktas) ir šios išvados 49 išnašą.</P></NOTE>]. Jei visos kitos aplinkybės būtų tokios pačios, tokiam rezidentui būtų pritaikyta visa neapmokestinamoji suma ir nuo šio turto objekto perleidimo jis nebūtų turėjęs mokėti jokio paveldimo turto mokesčio.<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Šiuo atveju po Vokietijos teisės aktų pakeitimo, dėl kurio Teisingumo Teismas priėmė Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT>, objektyviai nepaneigiama, kad jei paveldimą turtą sudaro tik Vokietijoje esantis nekilnojamasis turtas, tiek nerezidentų, tiek bent vieno rezidento atveju susidaranti turto paveldėjimo mokesčių našta būna vienoda. Tokiu atveju, kai paveldėjimas apima ir ne Vokietijoje esantį turtą, įpėdinio mokesčių našta būna tokia pat, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra Vokietijos rezidentas, ar ne<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P>Per posėdį Vokietijos vyriausybė pateikė naują pavyzdį, kad perteiktų informaciją apie rezultatus, kurie būtų gauti tuo atveju, jeigu tokia pati neapmokestinamoji suma būtų nustatyta neatsižvelgiant į mokesčių prievolės lygį, ir atkreiptų dėmesį į iš to kylančius konstitucinius klausimus: palikimą sudaro du nekilnojamojo turto objektai – vienas yra užsienyje, kitas – nacionalinėje teritorijoje, kurių bendra vertė siekia <FT TYPE="NUMBER">800000</FT> eurų, o kiekvieno vertė – 400 000 eurų. Mirusiojo vaikas pagal <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 16 straipsnį turi teisę į asmeninę neapmokestinamąją sumą. Neribotos mokestinės prievolės atveju Vokietijoje bus apmokestintas visas paveldimas turtas, t. y. abu nekilnojamojo turto objektai, t. y. <FT TYPE="NUMBER">800000</FT> eurų atskaičiavus <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų neapmokestinamąją sumą. Taigi mokesčio bazė sudarys <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų, t. y. 50 % paveldimo turto. Ribotos mokestinės prievolės atveju Vokietijos paveldimo turto mokestis taikomas tik Vokietijoje esančiam <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų vertės nekilnojamojo turto objektui, kuris patenka į Vokietijos paveldimo turto mokesčių taikymo sritį ir yra priskirtas Vokietijos mokesčių administratoriaus kompetencijai. Jei būtų pritaikyta visa <FT TYPE="NUMBER">400000</FT> eurų neapmokestinamoji suma, mokesčio bazė būtų lygi 0.</P></NOTE>. Be to, jei joks palikimą sudarantis nekilnojamasis turtas nėra Vokietijoje, įpėdiniui nerezidentui taikomos neapmokestinamosios sumos klausimas nekyla. Be to, kad ir koks būtų analizės etapas, nereikia kelti klausimo dėl mokesčių naštos, kurią tokioje situacijoje numato kita atitinkama valstybė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0058"><P>Žr. šios išvados 108 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Vis dėlto, skaitant kai kuriuos Vokietijos autorius, kurie išreiškia savo nuomonę dėl nagrinėjamų teisės aktų suderinamumo su SESV 63 straipsnio 1 dalimi ir 65 straipsniu, atrodo, kad reikia atsižvelgti į kitus argumentus nei tie, kurie buvo pateikti Teisingumo Teismui įvertinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0059"><P>Žr. Billig, H., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0039" ID="QS0039"/>Die neuen Freibetragsregelungen für beschränkt Steuerpflichtige im ErbStG, Keine Vereinbarkeit mit dem Unionsrecht in Sicht<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>, <HT TYPE="ITALIC">NWB-Erben und Vermögen</HT>, Herne, 2018, 2 t., p. 54–56, ypač p. 55, kuriame remiamasi šiais straipsniais: Stalleiken, J., ir Holtz, M., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0040" ID="QS0040"/>Anwendungserlasse zum neuen Erbschaftsteuerrecht und aktuelle Änderungen des ErbStG<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/>, <HT TYPE="ITALIC">ErbR</HT>, Nomos, Baden-Baden, 2017, p. 602–606; Halaczinsky, R., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0041" ID="QS0041"/>Gestaltungen zur Steuerminderung bei der beschränkten Erbschaftsteuerpflicht unter Berücksichtigung des Steuerumgehungsbekämpfungsgesetzes<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/>, <HT TYPE="ITALIC">UVR</HT>, Stotax Stollfuß Medien, Bonn, 2017, p. 249–253; Bockhoff, B., ir Flecke, L.‑M., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0042" ID="QS0042"/>Erhöhte Freibeträge für beschränkt steuerpflichtige Erwerbe durch das StUmgBG?<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/>, <HT TYPE="ITALIC">ZEV</HT>, Nomos, Baden-Baden, 2017, p. 552–556, skelbiamas internete adresu https://beck-online.beck.de/Dokument?vpath=bibdata%2Fzeits%2Fzev%2F2017%2Fcont%2Fzev.2017.552.1.htm&amp;pos=1&amp;hlwords=on&amp;lasthit=True. Pastarojo straipsnio komentarai grindžiami skaičiais išreikštais pavyzdžiais. Konkrečiau žr. 4.1 ir 4.2 punktus. Šio straipsnio 4.3 punkte šie autoriai taip pat pabrėžia sunkumus, kylančius dėl atsižvelgimo į pasaulinį turtą apskaičiuojant neapmokestinamą sumą. Šiuo klausimu dėl jame cituojamo <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 21 straipsnio žr. https://www.gesetze-im-internet.de/erbstg_1974/__21.html, komentaras, pateiktas Weiss, M., <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., visų pirma 2.3 punktas, p. 446. Taip pat žr. <DATE ISO="20090212">2009 m. vasario 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Block</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑67/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:92">EU:C:2009:92</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Tačiau pažymiu, kad, pirma, tiek Billig, H., <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., 2 punktas, p. 54, tiek Bockhoff, B., ir Flecke, L.‑M., <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., 4.3 punktas, pabrėžė, kad <HT TYPE="ITALIC">Bundesfinanzhof</HT> (Federalinis finansų teismas) savo <DATE ISO="20170510">2017 m. gegužės 10 d.</DATE> sprendime Nr. II R 53/14, skelbiamame internete adresu https://www.bundesfinanzhof.de/en/entscheidungen/entscheidungen-online/decision-detail/STRE201710186/, pažymėjo, jog nacionalinės teisės aktų leidėjas turėjo numatyti skirtingą neapmokestinamosios sumos taikymo tvarką rezidentams ir nerezidentams. Antra, <HT TYPE="ITALIC">Niedersächsisches Finanzgericht</HT> (Žemutinės Saksonijos finansų teismas, Vokietija) <DATE ISO="20200722">2020 m. liepos 22 d.</DATE> sprendimo Nr. 3 K 163/19, skelbiamo internete adresu https://www.rechtsprechung.niedersachsen.de/jportal/portal/page/bsndprod.psml?doc.id=STRE202075214&amp;st=ent&amp;doctyp=juris-r&amp;showdoccase=1&amp;paramfromHL=true#focuspoint, 44 punkte nurodė, kad daugelis kitų autorių laikosi skirtingų nuomonių dėl <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 16 straipsnio 2 dalies pakeitimo atitikties Sąjungos teisei.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų, mano nuomone, jie patvirtina, kad skirtingo požiūrio paveldėjimo mokesčių srityje konstatavimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0060"><P>Nagrinėjant šį klausimą reikia atsižvelgti į realų paveldimo turto mokesčio pobūdį, kuriuo jis paprastai skiriasi nuo pajamų mokesčio. Šį pobūdį lemia įgijimo paveldėjimo atveju sąlygos ir juo galima pateisinti apmokestinimo tvarkos nagrinėjimą. Šiuo klausimu žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Eckelkamp ir kt</HT>. (63 punktas).</P></NOTE> turėtų būti grindžiamas bendra mokesčių sistemos analize ir visais duomenimis, kuriais remiantis apskaičiuojamas faktinis įpėdinio <HT TYPE="ITALIC">praturtėjimo</HT> apmokestinimo tarifas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0061"><P>Šiuo klausimu dėl neapmokestinamosios sumos taikymo tam tikrų palikimo dalių neapmokestinimo atveju arba kai turtas neapmokestinamas pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį žr. <DATE ISO="20170510">2017 m. gegužės 10 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Bundesfinanzhof</HT> (Federalinis finansų teismas) sprendimą Nr. II R 53/14 (29, 32 ir 33 punktai).</P></NOTE>, atsižvelgiant į jo pavienį pobūdį ir ryšio su jo vykdoma veikla nebuvimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atliks patikrinimus, laikausi nuomonės, jog nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos tiek, kiek jose nustatyta įpėdiniui taikomos neapmokestinamosios sumos proporcingumo taisyklė, nėra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, kaip tai suprantama pagal SESV 63 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Vis dėlto, jei remdamasis vien išvada<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0062"><P>Kitaip tariant, neatsižvelgiant į tai, ar mokesčių našta būtų didesnė, ar ne. Dėl šio kriterijaus žr. šios išvados 43 ir 46 punktus.</P></NOTE>, kad neapmokestinamoji suma yra mokesčių lengvata, susijusi su palikėjo ir apmokestinamojo įpėdinio šeiminiu ryšiu, kurios dydis neribotos mokestinės prievolės atveju nustatomas neatsižvelgiant į palikimo vertę, Teisingumo Teismas turėtų nuspręsti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos teisės nuostatos lemia mažiau palankų požiūrį į ribotą mokestinę prievolę turintį įpėdinį, kuris gali atgrasyti nerezidentus nuo investavimo šioje valstybėje narėje, taigi ir suvaržyti laisvą kapitalo judėjimą, reikėtų patikrinti, ar toks skirtingas požiūris taikomas objektyviai nepanašioms situacijoms, ar jis yra pateisinamas tam tikru privalomuoju bendrojo intereso pagrindu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0063"><P>Visų pirma dėl išsamaus taikytinų principų priminimo žr. <DATE ISO="20160526">2016 m. gegužės 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija /Graikija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑244/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:359">EU:C:2016:359</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl objektyviai panašios situacijos buvimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose, išskyrus neapmokestinamosios sumos, kuria gali pasinaudoti įpėdinis, dydžio aspektą, požiūris į tai, ar įpėdiniai ar palikėjas yra rezidentai, ar ne, yra vienodas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0064"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (51 punktas). Šio sprendimo 50 punkte Teisingumo Teismas konstatavo, kad apmokestinimo klasė ir mokesčio tarifas nustatomi pagal taisykles, kuriomis nenustatomas skirtingas požiūris pagal gyvenamąją vietą. Taip pat žr. <DATE ISO="20160526">2016 m. gegužės 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Graikija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑244/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:359">EU:C:2016:359</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas atmetė argumentą, susijusį su tuo, ar mokesčio bazė aprėpia visą palikimą, ar tik Vokietijoje esantį nekilnojamąjį turtą, atsižvelgdamas į tai, kad abiem atvejais neapmokestinamoji suma buvo fiksuota<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0065"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (53 punktas).</P></NOTE>. Jis taip pat rėmėsi faktine aplinkybe, kad apmokestinamojo asmens statusas nepriklauso nuo gyvenamosios vietos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0066"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (53 punktas). Man atrodo, kad ši išvada turi būti taikoma tik nerezidentams, nes paveldimo turto, kurį sudaro tik turtas užsienyje, atveju apmokestinami tik rezidentai.</P></NOTE>, kad taikant neapmokestinamąją sumą siekiama sumažinti bendrą paveldimo turto mokesčio sumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0067"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (53 punktas). Reikia pažymėti, kad nors nacionalinės teisės aktuose nenumatyta, jog apmokestinimo tarifas skiriasi ir priklauso nuo to, ar mokestinė prievolė yra neribota, ar ribota, palikimo, kurį sudaro visame pasaulyje esantis turtas, o nacionalinėje teritorijoje yra tik nedidelė jo dalis, apmokestinimas nustatomas konkrečiai remiantis didesniu tarifu nei tas, kuris taikomas tik nacionalinėje teritorijoje esančiam turtui. Žr. šiuo klausimu šios išvados 52 išnašą.</P></NOTE> ir kad įpėdiniui ji taikoma dėl turimo apmokestinamojo asmens statuso<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0068"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (55 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="17"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Iš to Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0043" ID="QS0043"/>dalinis mirusio nerezidento įpėdinio nerezidento apmokestinimas nėra aplinkybė, kuri, atsižvelgiant į šią neapmokestinamąją sumą, lemia objektyviai skirtingą šio įpėdinio situaciją, palyginti su mirusio rezidento įpėdinio nerezidento arba mirusio rezidento ar nerezidento įpėdinio rezidento situacijomis<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0069"><P>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (55 punktas).</P></NOTE>, ir kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0044" ID="QS0044"/>Y. Welte situacija pagrindinėje byloje yra panaši į bet kurio įpėdinio, kuris paveldėjimo būdu įgyja Vokietijoje esantį nekilnojamąjį turtą iš mirusio asmens, kuris gyveno šioje valstybėje narėje ir su kuriuo įpėdinis buvo sudaręs santuoką, situaciją ir į Vokietijoje gyvenančio įpėdinio, kuris įsigyja šį turtą iš mirusio sutuoktinio, negyvenusio toje valstybėje narėje, situaciją<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0070"><P>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (56 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų tuo atveju, kai paveldimą turtą sudarė tiktai Vokietijos teritorijoje esantis turtas, vienintelis dėl nagrinėjamų teisės aktų atsiradęs Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> nustatytas įpėdinių ar palikėjo gyvenamąja vieta grindžiamas skirtumas buvo susijęs su neapmokestinamosios sumos dydžiu, t. y. <FT TYPE="NUMBER">2000</FT> eurų nerezidentams ir <FT TYPE="NUMBER">500000</FT> eurų rezidentams<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0071"><P>Žr. šios išvados 44 punktą ir Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (54 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Taigi man atrodo, kad Teisingumo Teismo sprendimas byloje <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> negali būti taikomas pagrindinėje byloje nagrinėjamai situacijai, nebent nebūtų atsižvelgiama į mokesčių lengvatos pritaikymą realiai apmokestinamojo asmens mokesčių naštai, kuri priklauso nuo jo arba palikėjo gyvenamosios vietos. Iš tiesų neapmokestinamos sumos proporcingumas atitinka galutinį rezidentų ir nerezidentų praturtėjimo lygį, kuris yra paveldimo turto apmokestinimo objektas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0072"><P>Žr. šios išvados 9 punktą. Šiuo klausimu pabrėžiu, kad šioje mokesčių sistemoje suteikiamas Sąjungos teisę atitinkantis pranašumas, nes ji taikoma atsižvelgiant į nerezidentų padėties skirtumus, ypač į situaciją, kai didžioji apmokestinamo turto dalis yra atitinkamos valstybės narės teritorijoje.</P></NOTE>, neviršijant Vokietijos kompetencijos mokesčių srityje ribų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0073"><P>Žr. <DATE ISO="20090212">2009 m. vasario 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Block</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑67/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:92">EU:C:2009:92</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat palyginimui žr. kriterijus, kuriais remiantis paveldimo turto mokestis apskaičiuojamas tuo atveju, kai tas pats turtas per dešimt metų perleidžiamas Vokietijoje gyvenančiam įpėdiniui (Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Feilen</HT> (27 punktas) ir šios išvados 79 išnaša).</P></NOTE>, t. y. pirmųjų atveju ji taikoma visame pasaulyje esančiam turtui, o antrųjų atveju – daliai perduoto turto. Šiuo klausimu remiuosi anksčiau išdėstytais savo argumentais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0074"><P>Žr. šios išvados 62, 63 ir 68 punktus.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Taigi subsidiariai siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti, kad mokesčių sistemoje, kurioje neapmokestinamoji suma nustatoma atsižvelgiant į apmokestinimo taikymo sritį, situacijos nėra objektyviai panašios<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0075"><P>Dėl argumentų, susijusių su rezidentų ir nerezidentų mokesčio bazės skirtumu, t. y. viso paveldėto turto apmokestinimo pirmųjų atveju ir tik nacionalinėje teritorijoje esančio turto apmokestinimo antrųjų atveju, ypač kiek tai susiję su vienodu požiūriu, žr. <HT TYPE="ITALIC">Entwurf eines Gesetzes zur Bekämpfung der Steuerumgehung und zur Änderung weiterer steuerlicher Vorschriften</HT> (Kovos su mokesčių vengimu įstatymo, kuriuo iš dalies keičiami kiti mokesčių teisės aktai, projektas) – Bundestago dokumentą Nr. 18/11132, kuris skelbiamas internete adresu https://dserver.bundestag.de/btd/18/111/1811132.pdf (p. 35) ir kurį Komisija mini savo rašytinėse pastabose. Dėl nuorodų į 2017 m. reformą žr. šios išvados 6 punktą. Dėl aplinkybių, kuriomis parengti teisės aktai, taip pat žr. Billig, H., <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., visų pirma p. 54 ir 55. Vis dėlto pažymiu, kad Komisija per teismo posėdį pakeitė savo nuomonę, remdamasi Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (53 punktas), ir nurodė, kad neapmokestinamoji suma visada turi būti vienoda neatsižvelgiant į paveldimo turto vertę ir Vokietijoje apmokestinamą paveldimo turto dalį. Ji pabrėžė, kad apmokestinamojo asmens, tiek rezidento, tiek nerezidento, atžvilgiu giminystės ryšys, kuriuo grindžiama neapmokestinamoji suma, nepasikeitė. Be to, kadangi įpėdinio nerezidento atveju Vokietijos kompetencija mokesčių srityje neapima visame pasaulyje esančio turto, į jį neturėtų būti atsižvelgiama apskaičiuojant dalinės neapmokestinamosios sumos dydį.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Taigi kitokia išvada, grindžiama Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT>, reikštų, kad iš principo palikėjo nerezidento įpėdinio nerezidento situacija yra panaši į situaciją, kai įpėdinis arba palikėjas yra rezidentas, iš esmės dėl apmokestinimo sistemos, pagal kurią apmokestinamojo asmens statusas nepriklauso nuo gyvenamosios vietos, o apmokestinimo klasė ir neapmokestinamoji suma nustatomos atsižvelgiant tik į giminystės ryšį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="18"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Todėl tokiu atveju Teisingumo Teismas turėtų išnagrinėti, ar tokia teisės norma, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, gali būti objektyviai pateisinama privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, kaip papildomai nurodo Vokietijos vyriausybė.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl privalomojo bendrojo intereso pagrindo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Vokietijos vyriausybė teigia, kad nagrinėjami teisės aktai pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, t. y. išsaugoti Vokietijos teisės aktų, susijusių su paveldimo turto mokesčiu, darną ir užtikrinti subalansuotą kompetencijos mokesčių srityje paskirstymą valstybėms narėms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Dėl pateisinimo, susijusio su mokesčių sistemos darnos principu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0076"><P>Šiuo klausimu Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Feilen</HT> (30 punktas) Teisingumo Teismas priminė, kad jau pripažino, jog Sutartyje garantuojamų judėjimo laisvių įgyvendinimo apribojimą galima pateisinti būtinybe išsaugoti mokesčių sistemos darną. Tačiau tam, kad toks pateisinimas būtų priimtinas, turi būti nustatytas tiesioginis ryšys tarp nagrinėjamos mokesčio lengvatos ir šios lengvatos kompensavimo konkrečiu mokesčiu, o tiesioginis ryšio pobūdis turi būti įvertintas atsižvelgiant į nagrinėjama teisės nuostata siekiamą tikslą.</P></NOTE>, kurį Teisingumo Teismas jau nagrinėjo remdamasis teisės aktais, galiojusiais iki pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės aktų, Teisingumo Teismas nusprendė, kad jis nepagrįstas dėl to, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0045" ID="QS0045"/>pakanka pripažinti, jog mokesčių lengvata, atsirandanti valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra paveldimas nekilnojamojo turto objektas, dėl viso neapmokestinamosios sumos nuo apmokestinimo bazės tarifo taikymo, jeigu paveldėjimas susijęs bent su vienu šios valstybės rezidentu, šioje valstybėje nėra kompensuojama jokiu konkrečiu apmokestinimu paveldimo turto mokesčiu<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0077"><P>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (60 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija dovanojimo srityje). Dėl tokio kompensavimo mechanizmo pateisinimo nebuvimo, kai taikant padidintą neapmokestinamąją sumą atsižvelgiama į dešimties metų laikotarpį iki dovanojimo sandorio, kurio bent viena šalis yra Vokietijos rezidentas, taip pat žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Hünnebeck</HT> (63 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Šiuo atveju Vokietijos vyriausybė iš esmės remiasi Teisingumo Teismo sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Feilen</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0078"><P>Vyriausybė konkrečiai rėmėsi Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Feilen</HT> (30 ir 37 punktai).</P></NOTE>. Ji pagal analogiją tvirtina, kad tiesioginis ryšys tarp sumažintos neapmokestinamosios sumos ir Vokietijoje taikomo paveldimo turto mokesčio tarifo yra grindžiamas reflektyvia logika.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Vis dėlto šis Teisingumo Teismo sprendimas susijęs su situacija, kuri labai skiriasi nuo pagrindinėje byloje nagrinėjamos situacijos, kai, tik siekiant sumažinti paveldimo turto mokestį, kuris gali būti sumuojamas, aptariamuose teisės aktuose įpėdiniai buvo skirtingai vertinami atsižvelgiant į tai, ar ankstesnio paveldėjimo momentu aptariamas turtas buvo nacionalinėje teritorijoje, ar ne, ir į tai, ar šio paveldėjimo sandorio šalys gyveno šioje teritorijoje, ar ne<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0079"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Feilen</HT> (27 punktas). Teisingumo Teismas pažymėjo, kad turima omenyje situacija, kurioje pagal teisės aktą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0046" ID="QS0046"/>paveldimo turto mokesčio tikslais vienodai vertinami asmenys, kurie priklauso tai pačiai I apmokestinimo klasei, gyvena nacionalinėje teritorijoje ir paveldėdami įgyja turto, kuris per pastaruosius dešimt metų iki šio paveldėjimo jau buvo paveldėtas tai pačiai apmokestinimo klasei priklausančių įgijėjų, neatsižvelgiant į šio turto buvimo vietą arba šių paveldėjimo santykių šalių gyvenamąją vietą ankstesnio paveldėjimo momentu.<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/> Kiek tai susiję su faktais, šio sprendimo 17 punkte nurodyta, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamą palikimą sudaro turtas, anksčiau Max-Heinz Feilen sesers paliktas jo motinai Austrijoje, kur ši gyveno sesers mirties dieną. Kadangi šis turtas paveldimo turto mokesčiu apmokestintas šioje valstybėje narėje, o ne Vokietijoje, M.‑H. Feilen nebuvo pagal Vokietijos teisės aktus sumažintas paveldimo turto mokestis.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Tokiu atveju aiškiai matyti, kad mokesčio lengvata buvo kompensuota konkrečiu mokesčiu. Taip nėra tuo atveju, kai taikomas neapmokestinamosios sumos mechanizmas, pagal kurį dauguma atvejų įpėdiniai atleidžiami nuo bet kokio mokesčio ir jis nekompensuojamas. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas pažymėjo, kad mokesčių logika grindžiama tuo, kad paveldimo turto mokestis buvo sumokėtas anksčiau paveldint turtą toje pačioje valstybėje narėje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0080"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Feilen</HT> (33 punktas).</P></NOTE>. Todėl, negavus išsamių Vokietijos vyriausybės paaiškinimų, kodėl ji mano, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamai<?PAGE NO="19"?> situacijai būdingi aspektai, leidžiantys nukrypti nuo Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> Teisingumo Teismo atliktos analizės, siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami teisės aktai negali būti pateisinami būtinybe išsaugoti Vokietijos mokesčių sistemos darną.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Dėl teritoriškumo principu grindžiamo pateisinimo ir tariamos būtinybės užtikrinti subalansuotą kompetencijos mokesčių srityje paskirstymą valstybėms narėms Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tai yra teisėtas tikslas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0081"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Hünnebeck</HT> (65 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>, tačiau toks pateisinimas nepagrįstas tuo atveju, kai skirtingas vertinimas kyla tik iš nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų taikymo arba kai neįrodyta, jog šis skirtingas vertinimas būtinas siekiant užtikrinti atitinkamos valstybės narės apmokestinimo teisę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0082"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Hünnebeck</HT> (66 punktas). Dėl nagrinėjamų teisės aktų žr. šios išvados 24 išnašą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju Vokietijos vyriausybė tvirtina, kad, nesant Sąjungos priimtų paveldėjimo mokesčių suvienodinimo ar derinimo priemonių, ji pasinaudojo savo kompetencija, pagal kurią skirtingose šalyse esančio turto paveldėjimo atveju jai leidžiama vienašališkai nustatyti apmokestinimo teisės paskirstymo kriterijus. Ši vyriausybė priduria, kad ji rėmėsi pripažintais apmokestinimo principais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0083"><P>Vokietijos vyriausybė remiasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pavyzdine sutartimi dėl paveldėjimo ir dovanojimo apmokestinimo. Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20060223">2006 m. vasario 23 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">van Hilten-van der Heijden</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑513/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:131">EU:C:2006:131</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, ir atskiria atvejus, kai įvairiose pasaulio šalyse esančiam paveldimam turtui taikoma neribota mokestinė prievolė, taip pat atvejus, kai nustatyto nacionalinėje teritorijoje esančio turto perdavimui taikoma ribota mokestinė prievolė. Šiuo paskirstymu vyriausybė siekia tiek užkirsti kelią<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0084"><P>Vokietijos vyriausybė kaip pavyzdį pateikia užsienyje esančio turto neapmokestinimą ribotos mokestinės prievolės atveju.</P></NOTE> dvigubam apmokestinimui, tiek jį panaikinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0085"><P>Vokietijos vyriausybė kaip pavyzdį nurodo užsienyje paveldimo turto mokesčio įskaitymą pagal <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 21 straipsnį arba užsienyje paveldimo turto mokesčio atskaitymą paveldint skolas.</P></NOTE>, tiek išvengti dalinio paveldimo turto neapmokestinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Mano nuomone, Vokietijos vyriausybė įrodo, kad skirtingas požiūris būtinas siekiant užtikrinti jos apmokestinimo teisę ir yra proporcingas siekiamam tikslui, nes jį taikant atsižvelgiama į mokesčio bazės skirtingumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų reikia turėti omenyje, kad asmeninė neapmokestinamoji suma nustatoma pagal turtui taikomą Vokietijos paveldimo turto mokesčio tarifą ir kad dėl to ji rodo Vokietijos kompetenciją apmokestinti nerezidentus ir rezidentus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad, mano nuomone – subsidiariai – kapitalo judėjimo apribojimas tokiu nacionalinės teisės aktu, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, yra pateisinamas teritoriškumo principu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo prejudicinio klausimo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 63 straipsnio 1 dalis ir 65 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama tokia valstybės narės teisės norma, susijusi su paveldimo turto mokesčio apskaičiavimu, pagal kurią tuo atveju, kai nacionalinėje teritorijoje esančiam nekilnojamajam turtui taikoma ribota mokestinė prievolė, nustatoma tuo atveju, kai nei palikėjas, nei įpėdinis mirties momentu negyveno šios valstybės narės teritorijoje, su privalomomis paveldimo turto dalimis susijusių įsipareigojimų vertės negalima, net ir proporcingai, atskaityti iš mirties atveju<?PAGE NO="20"?> įgyjamo turto vertės, nors tuo atveju, kai paveldimam turtui taikoma neribota mokestinė prievolė, nustatoma, kai palikėjas ir (arba) įpėdinis mirties momentu buvo tos valstybės narės rezidentas, galima atskaityti visą tokių įsipareigojimų vertę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Vokietijos vyriausybė pripažįsta, kad nagrinėjamomis teisės nuostatomis ribojamas laisvas kapitalo judėjimas, kaip tai suprantama pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Iš tiesų, kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagal <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 10 straipsnio 6 dalies antrą sakinį pareiškėja negali reikalauti, kad jos motinai ir broliui skirtų palikimo privalomųjų dalių, su kuriomis susijusias prievoles ji turi įvykdyti, vertė būtų atskaityta kaip mirties atveju paveldėtų įsipareigojimų suma. Taigi pagal šią nuostatą <HT TYPE="ITALIC">dalinės mokestinės prievolės</HT> atveju galima atskaityti tik tas skolas ir mokesčius, kurie ekonomiškai susiję su apmokestinamosiomis turto dalimis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0086"><P>Žr. šios išvados 27 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, remiantis <HT TYPE="ITALIC">Bundesfinanzhof</HT> (Federalinis finansų teismas) jurisprudencija, nėra nustatytas pagal <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 10 straipsnio 6 dalies pirmą ir antrą sakinius reikalaujamas ekonominis ryšys tarp nustatytų paveldėto turto dalių ir privalomosios palikimo dalies, nors ji ir apskaičiuojama pagal paveldimo turto vertę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0087"><P>Žr. šios išvados 28 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis, kaip jau buvo priminta, tam, kad nacionalinės teisės aktai galėtų būti laikomi suderinamais su Sutarties nuostatomis dėl laisvo kapitalo judėjimo, dera patikrinti, ar šis skirtingas požiūris yra susijęs su objektyviai nepanašiomis situacijomis arba yra pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0088"><P>Žr. šios išvados 70 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl objektyviai panašios situacijos buvimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Kaip teigia Vokietijos vyriausybė ir Komisija, nagrinėjami teisės aktai gali būti panašūs į tuos, kuriuos Teisingumo Teismas nagrinėjo Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Arens-Sikken</HT>. Iš tikrųjų byloje, kurioje priimtas šis sprendimas, nacionalinės teisės aktuose buvo numatyta, kad tuomet, kai palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu yra ne atitinkamoje valstybėje narėje, o kitoje valstybėje narėje, su palikimo perviršiu susijusios skolos, susidariusios dėl taisyklės, kad testamentu paliktą turtą paskirsto aukštutinės linijos giminaičiai, negali būti atskaitomos apskaičiuojant paveldėjimo būdu paliekamam nekilnojamajam turtui taikomą perleidimo mokestį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0089"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Arens-Sikken</HT> (34 punktas). Šio sprendimo 16 punkte nurodyta, kad pagal tvarką, kai testamentu paliktą turtą paskirsto aukštutinės linijos giminaičiai, D. M. M. A. Arens-Sikken gavo turto ir įsipareigojimų dalių, kurių vertė viršijo pagal įstatymą nustatytos jos palikimo dalies vertę. Taigi ji gavo palikimo perviršį. Jos vaikai, negavę jokio paveldimo turto, patyrė palikimo trūkumą. Pagal šią turto skirstymo tvarką ji privalėjo savo vaikams pinigais sumokėti jiems priklausančios palikimo dalies vertę. Ji savo vaikų atžvilgiu prisiėmė skolą, susijusią su paskirstytino palikimo perviršiu, o jie įgijo reikalavimo iš kasatorės teisę dėl palikimo trūkumo. Pagal Nyderlandų paveldimo turto mokesčio taikymo tvarką, jeigu palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu būtų buvusi apmokestinimo valstybėje narėje, kasatorė, <HT TYPE="ITALIC">apskaičiuodama</HT> tokiu atveju mokėtino paveldimo turto <HT TYPE="ITALIC">mokesčio bazę</HT>, galėtų atsižvelgti į su palikimo perviršiu susijusias skolas, kaip ir į kitas su palikimu susijusias skolas (šio sprendimo 23 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas, be kita ko, išnagrinėjo argumentus, kad, pirma, su palikimo perviršiu susijusios skolos neturi būti laikomos tiesiogiai susijusiomis su nekilnojamuoju turtu, kaip tai suprantama pagal <DATE ISO="20030612">2003 m. birželio 12 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Gerritse</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0090"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑234/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:340">EU:C:2003:340</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>. Šis sprendimas susijęs su nacionalinės teisės aktais, pagal kuriuos apmokestinimo srityje nerezidentams neleidžiama atskaityti veiklos išlaidų, tiesiogiai susijusių su veikla, iš kurios atitinkamoje valstybėje narėje gautos apmokestinamosios pajamos.</P></NOTE> ir <DATE ISO="20031211">2003 m. gruodžio 11 d.</DATE> Sprendimą<?PAGE NO="21"?> <HT TYPE="ITALIC">Barbier</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0091"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑364/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:665">EU:C:2003:665</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>. Šioje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose, susijusiuose su atitinkamoje valstybėje narėje esančio nekilnojamojo turto įgijimo atveju taikomo paveldimo turto mokesčio sumos apskaičiavimu, numatyta, kad, apskaičiuojant šio turto vertę, į daiktinės teisės turėtojo besąlyginę prievolę perduoti šį turtą nekilnojamojo turto ekonominės nuosavybės teises turinčiai trečiajai šaliai gali būti atsižvelgiama tuo atveju, jeigu mirties dieną jis gyveno šioje valstybėje narėje, o jei jis būtų gyvenęs kitoje valstybėje narėje, į šią prievolę nebūtų galima atsižvelgti.</P></NOTE>, antra, kad šios skolos yra ne paveldimo turto dalis, o našliu likusio sutuoktinio skolos, atsiradusios po šio asmens mirties dėl jo palikto testamento, ir, galiausiai, kad minėtos skolos, kai atitinkamas asmuo miršta, neapsunkina šio nekilnojamojo turto, o likusio gyvo sutuoktinio, kuris prisiima su palikimo perviršiu susijusią skolą, kreditoriai neturi jokių daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį turtą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0092"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Arens-Sikken</HT> (42 punktas). Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 35 ir 39 punktuose, jei palikėjas mirties momentu būtų buvęs Nyderlandų rezidentas, mokesčių našta būtų paskirstyta įpėdiniams. Vien dėl to, kad jis negyveno šioje valstybėje narėje, mokesčių našta atiteko tik vienam įpėdiniui.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT>Vis dėlto, nors byloje, kurioje priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Arens-Sikken</HT>, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad su palikimo perviršiu susijusios skolos buvo susijusios su nagrinėjamu nekilnojamuoju turtu, jis nepareiškė nuomonės dėl to, ar egzistuoja tiesioginis skolų, susijusių su palikimo perviršiu, ir paveldimo nekilnojamojo turto ryšys. Jis nusprendė, kad jam pakanka išnagrinėti nagrinėjamais teisės aktais grindžiamą skirtingą požiūrį, pagal kurį mokesčių našta įvairiems įpėdiniams paskirstoma skirtingai, atsižvelgiant į tai, ar palikėjas mirties momentu buvo atitinkamos valstybės narės rezidentas, ar ne<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0093"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Arens-Sikken</HT> (45 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97.</NO.P><TXT>Iš to darau išvadą, kad, priešingai, nei teigia Vokietijos vyriausybė, dėl privalomųjų palikimo dalių Teisingumo Teismas nenusprendė, kaip Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Eckelkamp ir kt</HT>.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0094"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Eckelkamp ir kt</HT>. (53 punktas).</P></NOTE>, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar nurodytus įsipareigojimus ir apmokestinamojo turto dalis sieja tiesioginis ryšys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98.</NO.P><TXT>Vokietijos vyriausybė nurodo, kad pagal nacionalinių teismų praktiką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0095"><P>Šiuo klausimu pažymiu, kad Komisija savo rašytinėse pastabose nurodė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0047" ID="QS0047"/>priešingai nei Vokietijos finansų teismai, kurie mano, kad ryšio su paveldimu turtu negalima pagrįsti privalomąja palikimo dalimi (žr. sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 36 punktą), Vokietijos finansų institucijos savo nuomonėje nurodo, kad: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0048" ID="QS0048"/>privalomosios palikimo dalies atveju egzistuoja ekonominis ryšys su įvairiu paveldėtu turtu, neatsižvelgiant į tai, kiek jis apmokestinamas ar neapmokestinamas, todėl šiai naštai taikomas atskaitymas ribojamas. Tačiau kitų bendrų paveldėtų skolų atveju tokio ekonominio ryšio su įvairiu paveldėtu turtu nėra.<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/> (<DATE ISO="20090625">2009 m. birželio 25 d.</DATE> federalinių žemių aukštesniųjų finansų įstaigų sprendimai, <HT TYPE="ITALIC">Bundessteuerblatt</HT> (Oficialus informacijos apie mokesčius registras) 2009 I, p. 713, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0049" ID="QS0049"/>Zu§ 10 ErbStG<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>, 1 skirsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0050" ID="QS0050"/>Skolų ir išlaidų atskaitymo apribojimas<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/> 2 dalis, skelbiama internete adresu https://datenbank.nwb.de/Dokument/Anzeigen/347085/<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/>.</P></NOTE> teisė į privalomąsias palikimo dalis taikoma visam palikimui, todėl nacionalinėje teritorijoje esančių turto dalių ir šių įsipareigojimų nesieja joks ryšys. Ji priduria, kad, nesant galimybės atskaityti įsipareigojimus, ekonomiškai nesusijusius su apmokestinamu turtu, tuo atveju, kai taikoma ribota mokestinė prievolė, siekiama <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 10 straipsnyje nustatyto tikslo, kad paveldimo turto mokesčio baze gali būti laikomas tik grynasis turto padidėjimas dėl paveldėto turto.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99.</NO.P><TXT>Šie argumentai, kuriais grindžiamas teiginys, kad situacijos, kurios iš esmės yra identiškos toms, kurias nurodė Ispanijos vyriausybė, nepanašios, nes jos pagrįstos mokesčio bazės skirtumu, yra neįtikinami. Iš tikrųjų aš, kaip ir Komisija, pažymiu, kad tuomet, kai palikimas apima tik vieną nekilnojamojo turto objektą, esantį Vokietijoje, su privalomosiomis palikimo dalimis susiję įsipareigojimai gali būti atskaitomi tik tuo atveju, jei palikėjas arba įpėdinis yra rezidentas, ir negali būti atskaitomi, jei nė vienas iš jų nėra rezidentas. Taigi laikantis tokios pačios logikos, kuria grindžiamas neapmokestinamosios sumos taikymas paveldimam turtui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0096"><P>Žr. šios išvados 56 punktą.</P></NOTE>, atrodo, kad turi<?PAGE NO="22"?> būti išlaikytas tam tikras ryšys tarp įpėdinio praturtėjimo, jo apmokestinimo ir suteiktos mokesčių lengvatos. Jei taip nėra, įpėdinio apmokestinimas būna susijęs su neperduota turto vertės dalimi arba, kitaip tariant, praturtėjimo dalimi, kuri konkrečiai neegzistuoja.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100.</NO.P><TXT>Taigi siūlau Teisingumo Teismui pagal analogiją su Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Arens-Sikken</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0097"><P>Žr. šio sprendimo 57 punktą, kuriame Teisingumo Teismas pagal analogiją daro nuorodą į Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Eckelkamp ir kt</HT>. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Arens-Sikken</HT> 56 punkte Teisingumo Teismas priminė, kad, pagal nagrinėjamus teisės aktus, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0051" ID="QS0051"/>nuolatinių ir ne nuolatinių gyventojų įpėdinių skirtingas vertinimas pasireiškia tik dėl palikimo perviršio, susijusio su aukštutinės linijos giminaičių atliekamu palikimo paskirstymu, atsirandančių skolų atskaitymo klausimu<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/>.</P></NOTE> pateiktu išaiškinimu nuspręsti, kad kadangi pagal nacionalinės teisės aktus nekilnojamojo turto, esančio šioje valstybėje narėje ir įgyto paveldint, apmokestinimo klausimais vienodai vertinami ir asmens, kuris mirdamas turėjo šios valstybės rezidento statusą, ir asmens, kuris mirdamas tokio statuso neturėjo, įpėdiniai, sprendžiant su šiuo paveldimu turtu susijusių išlaidų atskaitymo klausimą, pagal tuos nacionalinės teisės aktus negalima šių įpėdinių vertinti skirtingai nesukeliant diskriminavimo</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl bendrojo intereso privalomojo pagrindo buvimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0101"><NO.P>101.</NO.P><TXT>Papildomai Vokietijos vyriausybė tvirtina, kad nagrinėjami nacionalinės teisės aktai pateisinami tais pačiais privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, kaip ir pagrindai, kuriuos ji nurodė nagrinėdama neapmokestinamąją sumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0098"><P>Žr. šios išvados 79 punktą.</P></NOTE>. Ši vyriausybė iš esmės mano, kad skirtingos skolų atskaitymo iš paveldėto turto tvarkos taikymas atitinka Vokietijoje taikomą mokesčio bazę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0102"><NO.P>102.</NO.P><TXT>Kaip ir aptardama klausimą, susijusį su neapmokestinamąja suma, kalbėdama apie mokesčių darnos išsaugojimą, Vokietijos vyriausybė remiasi Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Feilen</HT> ir tik teigia, kad neapmokestinamoji suma gali būti sumažinta tik tuo atveju, kai atitinkamas turtas apmokestinamas Vokietijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0103"><NO.P>103.</NO.P><TXT>Pirmiausia remiuosi savo analize, susijusia su šio sprendimo pritaikymu pagrindinėje byloje nagrinėjamai situacijai, kuri taip pat tinka aptariant galimybę atskaityti privalomąsias palikimo dalis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0099"><P>Žr. šios išvados 82 ir 83 punktus.</P></NOTE>. Antra, dėl kompensavimo kriterijaus, kurį Teisingumo Teismas taiko tais atvejais, kai remiamasi mokesčių sistemos darna<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0100"><P>Žr. šios išvados 80 punktą.</P></NOTE>, konstatuoju, kad Vokietijos vyriausybė nenurodė Teisingumo Teismui jokių vertintinų aspektų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0104"><NO.P>104.</NO.P><TXT>Tačiau pagal analogiją su tuo, ką Teisingumo Teismas nurodė Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Eckelkamp ir kt</HT>.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0101"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Eckelkamp ir kt</HT>. (70 punktas).</P></NOTE>, reikia konstatuoti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose aiškiai ir paprastai nurodyta, jog įsipareigojimų, susijusių su privalomosiomis palikimo dalimis, atskaityti neleidžiama<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0102"><P>Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais atskaitymas gali būti proporcingas neapmokestinamajai vertei. Savo rašytinėse pastabose Vokietijos vyriausybė pažymėjo, kad pagal <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 10 straipsnio 6 dalies trečią sakinį, jei turto dalis neapmokestinama tik iš dalies, su šiuo turtu susijusios skolos ir išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos. Taip pat žr. Weiss, M., <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., ypač 2.1.1 punktą, p. 445.</P></NOTE> net tuo atveju, kai visas apmokestinamasis paveldėtas turtas yra Vokietijoje, neatsižvelgiant į kitą aplinkybę nei palikėjo ar įpėdinio gyvenamoji vieta, jeigu ji yra ne Vokietijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0105"><NO.P>105.</NO.P><TXT>Dėl teritoriškumo principo ir būtinybės užtikrinti subalansuotą apmokestinimo teisės paskirstymą valstybėms narėms, kuriais remiasi Vokietijos vyriausybė, pažymėtina, kad ji nurodo, jog tokių įsipareigojimų atskaitymas viršytų jos kompetencijos mokesčių srityje ribas ir kad reikia atsižvelgti į galimą dvigubą įsipareigojimų atskaitymą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="23"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0106"><NO.P>106.</NO.P><TXT>Vis dėlto savo jurisprudencijoje, susijusioje su laisvu kapitalo judėjimu ir paveldimo turto mokesčiu, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad iš piliečio negalima atimti galimybės remtis Sutarties nuostatomis dėl to, kad jis naudojasi kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis gyvena, galiojančiuose teisės aktuose teisėtai numatytomis mokesčių lengvatomis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0103"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Eckelkamp ir kt</HT>. (66 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>, nesant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0104"><P>Dėl Teisingumo Teismo jurisprudencijos šiuo klausimu santraukos žr. <DATE ISO="20111215">2011 m. gruodžio 15 d.</DATE> Komisijos rekomendacijų dėl paveldimo turto dvigubo apmokestinimo mažinimo santrauką (C(2011) 8819 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>) ir tarpvalstybinių paveldėjimo klausimų ekonominę analizę, van Vijfeijken, I., J. F.A., <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., ypač p. 214–217.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0107"><NO.P>107.</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad Vokietijos Federacinė Respublika ir Austrijos Respublika nėra sudariusios dvišalės sutarties dėl paveldimo turto apmokestinimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0105"><P>Žr. šios išvados 18 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0108"><NO.P>108.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis laikausi nuomonės, kad valstybė narė, kurioje yra paveldimas nekilnojamasis turtas, negali savo teisės aktuose nustatyto laisvo kapitalo judėjimo apribojimo pateisinti nuo jos valios nepriklausančia galimybe, kad kitoje valstybėje narėje, kaip antai valstybėje narėje, kurioje buvo palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, gali būti suteikta mokesčio lengvata, kuria gali būti iš dalies ar visiškai kompensuotas nuostolis, šio asmens įpėdinių patirtas dėl to, kad apskaičiuojant paveldimo turto mokestį valstybėje narėje, kurioje yra paveldėtas nekilnojamasis turtas, neatskaitomos paveldėtos skolos, kurias sudaro privalomosios palikimo dalys<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0106"><P>Pagal analogiją žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Arens-Sikken</HT> (65 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0109"><NO.P>109.</NO.P><TXT>Todėl manau, kad sistemiškas draudimas nerezidentams nacionalinėje teritorijoje atskaityti įsipareigojimus, susijusius su privalomosiomis mirties atveju įgyjamo turto vertės dalimis, kai taikoma ribota mokestinė prievolė, net proporcingai neatsižvelgiant į mokesčio bazę, nors ji apibrėžta siekiant nustatyti įpėdinio praturtėjimą pagal <HT TYPE="ITALIC">ErbStG</HT> 10 straipsnio 1 dalį, yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, kaip jis suprantamas pagal SESV 63 straipsnį, nepateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0110"><NO.P>110.</NO.P><TXT>Remdamasis tuo, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Finanzgericht Düsseldorf</HT> (Diuseldorfo finansų teismas, Vokietija) pateiktus prejudicinius klausimus:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>SESV 63 straipsnio 1 dalis ir 65 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiami tokie paveldimo turto mokestį reglamentuojantys valstybės narės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad tuo atveju, kai ribota mokestinė prievolė, susijusi tik su nacionalinėje teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, taikoma, kai mirties momentu nei palikėjas, nei įpėdinis negyveno šios valstybės narės teritorijoje, neapmokestinamoji suma individualiai apskaičiuojama proporcingai turto, kuriam taikomas šios valstybės narės paveldimo turto mokestis, daliai, palyginti su visu įgyjamu turtu, nors tuo atveju, kai palikėjas ir (arba) įpėdinis mirties momentu buvo šios valstybės narės rezidentas, šiam turtui taikoma neribota mokestinė prievolė ir ši neapmokestinamoji suma neribojama.</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="24"?><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>SESV 63 straipsnio 1 dalis ir 65 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami tokie paveldimo turto mokesčio apskaičiavimą reglamentuojantys valstybės narės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad tuo atveju, kai ribota mokestinė prievolė, susijusi tik su nacionalinėje teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, taikoma, kai mirties momentu nei palikėjas, nei įpėdinis negyveno šios valstybės narės teritorijoje, iš mirties atveju įgyjamo turto vertės neleidžiama, net proporcingai, atskaityti su privalomosiomis palikimo dalimis susijusių įsipareigojimų vertės, nors tuo atveju, kai palikėjas ir (arba) įpėdinis mirties momentu buvo tos valstybės narės rezidentas, paveldimam turtui nustatoma neribota mokestinė prievolė ir leidžiama atskaityti visą tokių įsipareigojimų vertę.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>