1.

Pagal šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas turi išnagrinėti mažai žinomą Direktyvą 2008/7/EB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui ( 2 ) (toliau – Direktyva 2008/7/EB). Joje valstybėms narėms draudžiama taikyti netiesioginius mokesčius už kapitalo įnašus.

2.

Šiuo atveju pateiktas išaiškinti klausimas gali atrodyti neįprastas ( 3 ), nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja nekilnojamojo turto perleidimo mokesčio, kuris paprastai taikomas ne tik nekilnojamojo turto tiesioginiam perleidimui, bet ir nekilnojamojo turto netiesioginiam perleidimui įsigyjant bendrovę, kuri yra šio nekilnojamojo turto savininkė, teisėtumu. Siekiant tiek užtikrinti vienodą požiūrį, tiek apsisaugoti nuo mokesčių vengimo, šis mokestis pagal mokesčių teisę iš tikrųjų yra privalomas. Jei nebūtų tokios nuostatos, tikriausiai visas nekilnojamasis turtas būtų kaip įnašas perleidžiamas kapitalo bendrovėms, o jų kapitalo dalys vėliau parduodamos, kad būtų gautas ekonominiu požiūriu toks pat rezultatas – nekilnojamojo turto disponavimo teisės perleidimas – nesumokant mokesčių.

3.

Vis dėlto kapitalo įnašas pagal bendrovių teisę (šioje byloje – kitos bendrovės, kuri yra nekilnojamojo turto savininkė, kapitalo dalys apmokėtos nepiniginiais įnašais) ir su tuo susijęs nekilnojamojo turto perleidimo mokestis yra didelė problema, ypač bendrovių restruktūrizavimo atveju. Tai paaiškina siekį šią problemą spręsti pagal Sąjungos teisę (šiuo atveju – Direktyvą 2008/7/EB).

4.

Teisingumo Teismas turi galimybę išaiškinti Direktyvos 2008/7/EB taikymo sritį. Nekyla jokių abejonių, kad pagal šią direktyvą valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti nacionalinio nekilnojamojo turto perleidimo mokesčio. Vis dėlto kyla klausimas, ar minėtu nekilnojamojo turto perleidimo mokesčio taikymo išplėtimu, apimančiu nekilnojamojo turto nuosavybės teisę turinčių bendrovių kapitalo dalių perleidimą, direktyva gali būti pažeista. Jei taip, tuomet galbūt nekilnojamojo turto perleidimo mokestis apskritai neturėtų būti taikomas. Tokia prielaida kyla todėl, kad nevienodas požiūris į ekonomiškai vienodus sandorius paprastai nacionalinėje teisėje draudžiamas, jei joje, kaip dažnai ir būna, yra įtvirtintas vienodo požiūrio principas, atitinkantis Chartijos 20 straipsnį. Todėl Teisingumo Teismas ir vėl ( 4 ) turi spręsti dėl nacionalinių (nesuderintų) valstybių narių mokesčių teisės aktų, šiuo atveju – nekilnojamojo turto perleidimo mokesčio, tolesnio galiojimo.

5.

Direktyvos 2008/7/EB 2 ir 7 konstatuojamosiose dalyse paaiškinama:

6.

Direktyvos 2008/7/EB 1 straipsnio a ir b punktuose nurodyta direktyvos taikymo sritis:

„Ši direktyva reglamentuoja netiesioginių mokesčių rinkimą už:

7.

Direktyvos 2008/7/EB 3 straipsnio a punkte nustatyta:

„Šios direktyvos tikslais ir laikantis 4 straipsnio, toliau nurodyti sandoriai laikomi „kapitalo įnašais“:

8.

Direktyvos 2008/7/EB 5 straipsnio 1 dalies a ir e punktuose nurodyta:

„1.   Valstybės narės kapitalo bendrovių neapmokestina jokios formos netiesioginiais mokesčiais, renkamais už:

<…>

9.

Direktyvos 2008/7/EB 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„1.   Nepaisant 5 straipsnio, valstybės narės gali rinkti šiuos mokesčius:

10.

Direktyvos 2008/7/EB 7 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„1.   Neatsižvelgiant į 5 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybė narė, kuri 2006 m. sausio 1 d. rinko mokestį už kapitalo įnašus į kapitalo bendroves (toliau – kapitalo mokestis), gali tą mokestį toliau taikyti, jei ji laikosi 8–14 straipsnių.“

11.

Direktyvos 2008/7/EB 8 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kapitalo mokestis turi būti vieno tarifo.

2.   Valstybės narės taikomas kapitalo mokesčio tarifas neturi būti didesnis už tos valstybės narės 2006 m. sausio 1 d. taikytą tarifą. Jei po tos datos valstybė narė taikomą tarifą sumažina, tai ji negali vėl nustatyti didesnio tarifo.

3.   Visais atvejais kapitalo mokesčio tarifas negali viršyti 1 %.“

12.

Imposto Municipal sobre [as Transmissões Onerosas de] Imóveis (savivaldybės mokestis už nekilnojamojo turto perleidimą už atlygį) 2003 m. į Portugalijos teisės sistemą buvo įtrauktas 2003 m. lapkričio 12 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 287/2003 (toliau – IMT kodeksas).

13.

Faktinių aplinkybių nustatymo metu (2019 m.) IMT kodekso 2 straipsnyje dalykinė ir teritorinė taikymo sritys buvo reglamentuojamos taip:

„1.   IMT taikomas nekilnojamojo turto, esančio nacionalinėje teritorijoje, nuosavybės teisės ar jos dalies perleidimui už atlygį.

2.   Taikant 1 dalį, nekilnojamojo turto perleidimo sąvoka taip pat apima: <…>

14.

IMT kodekso 12 straipsnyje reglamentuojama mokesčio bazė:

„1.   IMT taikomas akte ar sutartyje nurodytai vertei arba, jei ji didesnė, nekilnojamojo turto mokestinei referencinei vertei. <…>

4.   Vis dėlto ankstesnių dalių nuostatomis nepažeidžiamos šios taisyklės: <…>

19)   Kai įvyksta 2 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose nurodyti perleidimai, mokestis apskaičiuojamas taip:

15.

IMT kodekso 17 straipsnyje nustatyti mokesčio tarifai svyruoja nuo 1 iki 8 %, priklausomai nuo nekilnojamojo turto vertės.

16.

Ši byla pradėta NOVA IBEROMOLDES – SGPS, S.A., kurios registruota buveinė yra Lisabonoje (toliau – NOVA), pateikus prašymą inicijuoti arbitražo procedūrą prieš Autoridade Tributária e Aduaneira (toliau – mokesčių ir muitų administratorius).

17.

NOVA yra kontroliuojančioji bendrovė (sociedade gestora de participações sociais – SGPS), kuri 2019 m. kovo 28 d. buvo įsteigta kaip akcinė bendrovė. NOVA įstatinis kapitalas buvo visiškai apmokėtas nepiniginiais įnašais (akcijomis ir kapitalo dalimis), kurie priklausė vienintelei akcininkei Iberomoldes, SGPS S.A. Šiuo atveju tai buvo bendrovės Edilásio Carreira da Silva Lda. dvi kapitalo dalys, kurios sudarė jos visą įstatinį kapitalą.

18.

Apmokestinimo momento atsiradimo dieną bendrovė Edilásio Carreira da Silva Lda. buvo dviejų nekilnojamojo turto objektų, kurių orientacinė mokestinė vertė (toliau – referencinė vertė) buvo 140900,00 ir 358296,50 EUR, savininkė.

19.

Paprastai nekilnojamojo turto, esančio Portugalijos teritorijoje, nuosavybės teisės ar jos dalies perleidimui už atlygį taikomas nekilnojamojo turto perleidimo mokestis (Imposto Municipal sobre [as Transmissões Onerosas de] Imóveis – savivaldybės mokestis už nekilnojamojo turto perleidimą už atlygį, toliau – IMT). Pagal IMT kodekso (2019 m. galiojusi redakcija) 2 straipsnio 2 dalies d punktą į nekilnojamojo turto perleidimo sąvoką patenka bendrovių kapitalo dalių įsigijimas, kai šios bendrovės yra nekilnojamojo turto savininkės ir kai dėl šio įvykio vienas iš partnerių ar akcininkų turi ne mažiau kaip 75 % įstatinio kapitalo.

20.

Mokesčių ir muitų administratorius (Leirijos mokesčių direkcija, Portugalija) atliko mokesčių patikrinimą dėl IMT už 2019 finansinius metus, ir, be kita ko, nustatė bendrovės nekilnojamojo turto objektų grynąją balansinę vertę 2019 m. kovo 31 d. bei apskaičiavo IMT bazę. Būtent dėl bendrovei Edilásio Carreira Silva Lda. priklausančio nekilnojamojo turto mokesčių ir muitų administratorius nustatė, kad mokėtinas IMT yra 68855,61 EUR kartu su 11024,45 EUR delspinigių.

21.

2023 m. rugsėjo 22 d. NOVA pateikė prašymą dėl arbitražo, kuriuo buvo pradėta ši byla, ir jame užginčijo IMT sumą, susijusią su bendrovei Edilásio Carreira Silva Lda priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

22.

Nagrinėjama byla susijusi su kapitalo bendrovės (NOVA) steigimu, įnešant kapitalo įnašą, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2008/7/EB 3 straipsnio a punktą, kuriam pagal šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punktą neturi būti taikoma jokia netiesioginio apmokestinimo forma. Bendrovės Edilásio Carreira da Silva Lda. kapitalo dalių perleidimas, kuriuo buvo atliktas turto įnašas ir dėl kurio buvo apskaičiuotas aptariamas IMT, nepatenka į Direktyvos 2008/7/EB 6 straipsnyje numatytą išimtį tiek dėl to, kad „kapitalo dalys“ nėra vertybiniai popieriai (kaip jie suprantami pagal direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a punktą), tiek dėl to, kad IMT nėra „perleidimo mokestis“ (kaip jis suprantamas pagal direktyvos 6 straipsnio 1 dalies b punktą).

23.

Mokesčių ir muitų administratoriaus nuomone, Direktyva 2008/7/EB leidžia taikyti apmokestinimą pagal jos 6 straipsnį. IMT kodekse prie perleidimų, apmokestinamų šiuo mokesčiu, priskiriami tam tikri sandoriai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto perleidimu, visų pirma bendrovių kapitalo dalių įsigijimu. Šiuo kodeksu siekiama užkirsti kelią tam, kad įsigyjant bendrovių, turinčių nekilnojamojo turto, akcijų ar kapitalo dalių, netiesiogiai būtų įgyjama nuosavybės teisė į tokį nekilnojamąjį turtą jo neapmokestinant atitinkamais mokesčiais.

24.

Prašymą inicijuoti arbitražo procedūrą nagrinėjantis Tribunal Arbitral Tributario (Centro de Arbitragem Administrativa) (Mokesčių arbitražo teismas (Administracinio arbitražo centras), Portugalija) sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos šešis prejudicinius klausimus:

25.

Nagrinėjant bylą Teisingumo Teisme, NOVA, S.A., Portugalija, Vokietijos Federacinė Respublika ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas. Teisingumo Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 76 straipsnio 2 dalimi, nutarė nerengti teismo posėdžio.

26.

Pirmuoju iš šešių prejudicinių klausimų prašoma išaiškinti Direktyvos 2008/7 taikymo sritį. Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad valstybės narės kapitalo bendrovių neapmokestina jokios formos netiesioginiais mokesčiais už kapitalo įnašus. Pagal šios direktyvos 3 straipsnio a punktą „kapitalo įnašais“ laikomas ir kapitalo bendrovės steigimas. Šiuo atveju buvo įsteigta kapitalo bendrovė.

27.

Tam, kad būtų galima taikyti Direktyvą 2008/7, kaip rodo ir direktyvos pavadinimas, nacionalinis nekilnojamojo turto perleidimo mokestis (šiuo atveju IMT) turi būti „netiesioginis mokestis, taikomas kapitalo pritraukimui“. Pagal Direktyvos 2008/7 1 straipsnį ši direktyva reglamentuoja netiesioginių mokesčių rinkimą už kapitalo įnašus į kapitalo bendroves. Jei IMT nėra laikytinas tokiu netiesioginiu mokesčiu, tuomet visi kiti klausimai tampa nereikšmingi.

28.

Pagal 7 konstatuojamąją dalį galima daryti išvadą, kad kalbama apie mokestį, taikomą kapitalo pritraukimui.

29.

Šiuo atveju kalbama apie nekilnojamojo turto perleidimo mokestį. Šiuo mokesčiu apmokestinamas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimas, paprastai perleidžiant nuosavybės teisę kitam asmeniui ( 5 ); mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į už turtą sumokėtą kainą. Ar toks nekilnojamojo turto perleidimo mokestis teoriškai laikytinas apyvartos mokesčiu (pagal istorinį supratimą), ar, kaip ir pridėtinės vertės mokestis (kuris yra bendrasis vartojimo mokestis), specialiu vartojimo mokesčiu (mokestis už specialios vartojimo prekės įsigijimą nekilnojamojo turto forma) – šis klausimas gali likti neatsakytas. Nekilnojamojo turto perleidimo mokestis neturi nieko bendra su kapitalo pritraukimo apmokestinimu ar kapitalo įnašais. Todėl nekilnojamojo turto perleidimo mokestis nėra draudžiamas mokestis už kapitalo įnašus, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/7/EB 5 straipsnį.

30.

Taigi būtina išsiaiškinti, ar pirma nurodyta išvada būtų kitokia, jeigu nekilnojamojo turto perleidimo mokestis būtų taikomas už kapitalo bendrovės steigimą ir bendrovės kapitalo įnašus.

31.

Atsižvelgiant į valstybių narių fiskalinį suverenumą ir ribotą Europos Sąjungos kompetenciją mokesčių teisės srityje, negalima plačiai aiškinti, kad į Direktyvos 2008/7 5 straipsnyje nustatytus apribojimus patenka bet koks mokestis, susijęs su bendrovės kapitalo įnašais. Nors Teisingumo Teismas priėmė kitokį sprendimą, susijusį su Direktyva dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms ( 6 ), šis labai plačiai aiškinamas teiginys apsiriboja tik ta direktyva ir negali būti taikomas Direktyvai 2008/7. Kaip Teisingumo Teismas jau teisingai pastebėjo, Direktyvoje 2008/7 numatyta suderinimo sistema netaikoma tiesioginiams mokesčiams, kurie priklauso valstybių narių kompetencijai ( 7 ), pavyzdžiui, nekilnojamojo turto perleidimo mokesčiui.

32.

Taigi reikia atskirti, ar IMT laikytinas kitu mokesčiu, turinčiu tuos pačius požymius kaip kapitalo mokestis ir vertybinių popierių žyminis mokestis (kaip aiškiai nurodyta 2 konstatuojamojoje dalyje), kuriuo faktiškai apmokestinamas kapitalo pritraukimas, o gal apmokestinimas taikomas tik kapitalo bendrovės įsteigimo atveju, bet apmokestinamas kitas objektas. Pagal Direktyvą 2008/7/EB draudžiami tik mokesčiai, turintys tokius pačius požymius kaip ir kapitalo mokestis ( 8 ).

33.

Vadinasi, konkrečiu atveju reikia nustatyti tikrąjį IMT apmokestinimo objektą ir patikrinti, ar jis yra taikomas, jei perleidžiamos tik bendrovės, kuri turi nekilnojamojo turto, kapitalo dalys, nesteigiant naujos bendrovės ir neatliekant įnašo į steigiamą bendrovę. Tokiu atveju svarbu ne kapitalo pritraukimas, o kito objekto apmokestinimas.

34.

Atitinkamai taip pat reikia atsižvelgti į Teisingumo Teismo sprendimą dėl ankstesnės direktyvos dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui (Direktyva 69/335/EEB ( 9 )), nuostatų, susijusių su vertybinių popierių žyminiu mokesčiu. Šiuo atveju Ispanija apmokestino vertybinių popierių (neatsižvelgiant į jų skaičių) perleidimą bendrovėms, kurių turtą sudaro ne mažiau kaip 50 % nekilnojamojo turto nacionalinėje teritorijoje. Teisingumo Teismas pagrįstai atmetė Ispanijos argumentą, kad šiuo atveju kalbama ne apie vertybinių popierių perleidimą, o apie nekilnojamojo turto perleidimą ( 10 ), ir rėmėsi mokesčio atsiradimo faktinėmis aplinkybėmis (vertybinių popierių perleidimu).

35.

Minėtu atveju kalbama ne apie ekonominį nekilnojamojo turto perdavimą, o tik apie bendrovės, turinčios nekilnojamojo turto, kapitalo dalių perleidimą. Dėl to įsigytų bendrovės kapitalo dalių skaičius nebuvo svarbus. Be to, mokestis buvo apskaičiuotas pagal kapitalo dalių vertę, o ne pagal nekilnojamojo turto vertę. Todėl toje byloje buvo nagrinėjamas bet koks tam tikrų bendrovių (turinčių tam tikro turto) kapitalo dalių perleidimas. Taigi Teisingumo Teismas išnagrinėjo šį vertybinių popierių žyminį mokestį remdamasis ankstesnės Direktyvos 69/335 nuostatomis, tačiau nustatė, kad jis atitinka direktyvos reikalavimus ( 11 ).

36.

Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad nekilnojamojo turto vertės padidėjimo apmokestinimas, kai tai yra kapitalo įnašas, nepatenka į Direktyvos 69/355 taikymo sritį, nes jis nėra kapitalo mokestis ( 12 ). Panašiai Teisingumo Teismas vėliau rėmėsi apmokestinimo objektu ir nurodė, kad mokestis, kuris labiau atitinka tiesioginį pajamų mokestį, nepatenka į (tuometinės) Direktyvos 69/355 taikymo sritį ir todėl nėra pagal šią direktyvą draudžiamas apmokestinimas ( 13 ). Šią poziciją atitinka ir sprendimas dėl įregistravimo įmonių registre mokesčio bendrovėms, vykdančioms verslo veiklą. Kadangi šis mokestis buvo taikomas visoms kapitalo bendrovėms, kurios pagal įstatymą buvo laikomos vykdančiomis verslo veiklą, bet taip pat ir kitoms teisinėms formoms (individualioms įmonėms), Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyva 69/355/EEB tam neprieštarauja ( 14 ).

37.

Šiuo atveju šios bylos faktines aplinkybes labiausiai atitinka Teisingumo Teismo sprendimas, susijęs su Prancūzijos transporto priemonių registracijos mokesčio teisėtumu ( 15 ). Šis mokestis nepateko į Direktyvos 69/355 taikymo sritį, nors buvo taikomas dviejų kapitalo bendrovių susijungimo atveju, nes šis susijungimas buvo tik priežastis, o ne apmokestinimo objektas ( 16 ).

38.

Nuodugniau išnagrinėjus Portugalijos teisės aktus, galima konstatuoti, kad šiuo atveju (atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo vertinimą) pagrindinis dėmesys skiriamas ne vertybinių popierių ar bendrovės kapitalo dalių perleidimui. Tiek Vokietija, tiek Portugalija teigia, kad IMT apmokestinimo objektas yra nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimas. Tiesioginiam nuosavybės įsigijimui prilyginamas netiesioginiam įsigijimas, kai įsigyjama ne mažiau kaip 75 % bendrovės, kuri yra nekilnojamojo turto savininkė, kapitalo dalių.

39.

Toks prilyginimas gali būti grindžiamas tuo, kad, įsigijus daugiau kaip 75 % bendrovės kapitalo dalių, ekonominė disponavimo teisė ne tik į bendrovę, bet ir į jos nekilnojamąjį turtą perleidžiama kitam asmeniui. Taigi apmokestinamas vieno asmens ekonominės disponavimo teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimas kitam, o ne bet kokios rūšies kapitalo pritraukimas. Kadangi vieno asmens ekonominė disponavimo teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti perleista kitam tiek tiesioginio įsigijimo (vadinamojo turto pirkimo, angl. asset deal), tiek netiesioginio įsigijimo (vadinamojo akcijų pirkimo, angl. share deal) būdu, logiška, kad Portugalija pagal mokesčių teisę abu disponavimo teisės perleidimo būdus traktuoja vienodai.

40.

Išvadą, kad IMT neturėtų būti apmokestinamas kapitalas, pritrauktas įnašu, arba perleistos kapitalo dalys, patvirtina ir tai, kad mokesčio apskaičiavimo bazė yra ne perleistos bendrovės vertė ar perleistų kapitalo dalių vertė, o tik nekilnojamojo turto vertė ( 17 ), kuriuo dabar gali disponuoti naujas asmuo (įsigyjanti bendrovė, šiuo atveju – NOVA). Tai taip pat rodo, kad apmokestinamasis objektas negali būti lyginamas su kapitalo mokesčio ar vertybinių popierių žyminio mokesčio objektu. Šį teiginį patvirtina ir tai, kad ne tik kapitalo įnašas, bet ir, pavyzdžiui, fizinio asmens įsigyti 75 % kapitalo dalių yra apmokestinami nekilnojamojo turto perleidimo mokesčiu.

41.

Netgi esu linkusi manyti, kad nekilnojamojo turto perleidimo mokestis akcijų pirkimo (angl. share deal) atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti mokesčių mokėtojų apmokestinimo lygybę ir apmokestinimą pagal jų ekonominį pajėgumą. Priešingu atveju būtų gana lengva išvengti nekilnojamojo turto perleidimo mokesčio prievolės, perleidžiant nekilnojamąjį turtą kapitalo bendrovei prieš planuojamą pardavimą ir ateityje perleidžiant tik visas šios bendrovės kapitalo dalis.

42.

Atsižvelgiant į tai, bendrovės, kuri yra nekilnojamojo turto savininkė, kontrolinio kapitalo dalių paketo perleidimo apmokestinimas yra būtinas nekilnojamojo turto perleidimo mokesčio papildymas. Vis dėlto, jeigu nekilnojamojo turto perleidimo mokestis savaime nėra netiesioginis mokestis už kapitalo įnašus, tai ir būtinas šio mokesčio papildymas negali būti traktuojamas kitaip. Toks būtinas papildymas, susijęs su nekilnojamojo turto netiesioginiu perleidimu perleidžiant kontrolinį kapitalo dalių paketą ir taip užtikrinantis apmokestinimo lygybę ir apmokestinimo pagal ekonominį pajėgumą principo įgyvendinimą, taip pat negali būti laikomas mokesčiu už kapitalo įnašus.

43.

Taigi į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad pagal Direktyvą 2008/7 IMT nėra laikomas „netiesioginiu mokesčiu, taikomu kapitalo pritraukimui“, todėl jis pagal direktyvos 5 straipsnio 1 dalį nėra draudžiamas.

44.

Tai patvirtina Direktyvos 2008/7 6 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta išimtis dėl perleidimo mokesčių, kuri, kaip ir 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta išimtis, yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Pastarojoje išimtyje aiškiai nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti pridėtinės vertės mokestį. Pridėtinės vertės mokestis taip pat netaikomas kapitalo pritraukimui kaip kapitalo mokestis (mokestis už kapitalo įnašus), bet paprastai juo apmokestinamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas.

45.

Tas pats taikoma ir Direktyvos 2008/7 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems perleidimo mokesčiams. Šie mokesčiai renkami remiantis bendrais ir objektyviais kriterijais, jais apmokestinami kai kurie nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai ( 18 ). Taip yra ir šiuo atveju. IMT – jei teisingai supratau – renkamas remiantis bendrais ir objektyviais kriterijais, susijusiais su nekilnojamojo turto teisinės ar ekonominės nuosavybės perleidimu, kai ekonominė teisė disponuoti nekilnojamuoju turtu perleidžiama kitam asmeniui.

46.

Priešingai, nei mano NOVA ir Komisija ( 19 ), nekilnojamojo turto perleidimo mokestis, susijęs su nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimu, lieka perleidimo mokesčiu, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2008/7 6 straipsnio 1 dalies b punktą, net jei apmokestinamas tik netiesioginis nekilnojamojo turto perleidimas (akcijų pirkimas, angl. share deal). Kaip jau paaiškinta 41 ir 42 punktuose, vienodo apmokestinimo principas galėtų netgi įpareigoti apmokestinti netiesioginį nuosavybės teisės perleidimą.

47.

Galiausiai tai prieštarautų ir KMVD direktyvos ( 20 ) 6 straipsniui, pagal kurį valstybės narės aiškiai įpareigojamos užkirsti kelią mokesčių teisės apėjimo schemoms ir nustatyti bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę (nesuderintoje) pelno mokesčio teisės srityje. Taip pat būtų nesuderinama, jei Direktyva 2008/7 būtų aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama valstybėms narėms apmokestinti nekilnojamojo turto netiesioginį perleidimą, siekiant užkirsti kelią nekilnojamojo turto mokesčio išvengimui perleidžiant bendrovę, kuriai priklauso nekilnojamasis turtas.

48.

Taigi Direktyvos 2008/7 6 straipsnio 1 dalies b punkte taip pat numatytas netiesioginis perleidimo mokestis, kaip šiuo atveju IMT, ir jis aiškiai neįtrauktas į jos taikymo sritį. Todėl visi kiti prejudiciniai klausimai ir galiausiai šeštasis prejudicinis klausimas yra nebūtini.

49.

Šeštuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar tuo atveju, jeigu IMT yra suderinamas su Direktyva 2008/7, pagal tos direktyvos 8 straipsnį IMT tarifas yra ribojamas.

50.

Manau, jog šis klausimas grindžiamas jau paneigta prielaida, kad IMT patenka į Direktyvos 2008/7 taikymo sritį ir yra draudžiamas pagal 5 straipsnį. Kadangi taip nėra, 8 straipsnis negali daryti jokios įtakos IMT tarifui. Šiuo aspektu nuostatose dėl nekilnojamojo turto perleidimo mokesčio, kuris apima (tiesioginį ar netiesioginį) teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu perleidimą, gali būti numatytas didesnis mokesčio tarifas.

51.

Taigi siūlau į Tribunal Arbitral Tributario (Centro de Arbitragem Administrativa) (Mokesčių arbitražo teismas (Administracinio arbitražo centras), Portugalija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip: