<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-468/18</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62018CC0468</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:649">EU:C:2019:649</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>14</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>14</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato M. Szpunar išvada – Byla C-468/18</HT></P><P><HT TYPE="SC">R (Jurisdikcija, tėvų pareigos ir išlaikymo prievolė)</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Maciej Szpunar Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20190729">2019 m. liepos 29 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑468/18</HT></P><P>R</P><P>prieš</P><P>P</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Judecătoria Constanţa</HT> (Konstancos pirmosios instancijos teismas, Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose</KEYWORD><KEYWORD>Jurisdikcija, teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas išlaikymo prievolių srityje</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (EB) Nr. 4/2009</KEYWORD><KEYWORD>3 straipsnio a punktas</KEYWORD><KEYWORD>Atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos teismas</KEYWORD><KEYWORD>3 straipsnio d punktas</KEYWORD><KEYWORD>Teismas, turintis jurisdikciją bylose dėl tėvų pareigų</KEYWORD><KEYWORD>5 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Atsakovo dalyvavimas teismo procese</KEYWORD><KEYWORD>Teismas, kuris tuo pat metu gauna reikalavimus nutraukti santuoką, nustatyti tėvų pareigas po santuokos nutraukimo ir priteisti išlaikymą bendram vaikui</KEYWORD><KEYWORD>Šio teismo sprendimas, kuriuo jis pripažįsta neturintis jurisdikcijos byloje dėl tėvų pareigų</KEYWORD><KEYWORD>Jurisdikcija nagrinėti reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo</KEYWORD><KEYWORD>Teismas, galintis geriausiai išnagrinėti bylą</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įžanga</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="20081218">2008 m. gruodžio 18 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="007" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2009">OL L 7, 2009, p. 1</REF.DOC.OJ>, klaidų ištaisymai <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="131" PAGE.FIRST="26" DATE.PUB="2011">OL L 131, 2011, p. 26</REF.DOC.OJ>, <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="008" PAGE.FIRST="19" DATE.PUB="2013">OL L 8, 2013, p. 19</REF.DOC.OJ>, ir <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="289" PAGE.FIRST="24" DATE.PUB="2014">OL L 289, 2014, p. 24</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> 3 straipsnio a ir d punktų ir 5 straipsnio išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant R, gyvenančios Jungtinėje Karalystėje, ir P, gyvenančio Rumunijoje, bylą dėl reikalavimo priteisti išlaikymą jų bendram vaikui, pateikto vykstant procesui dėl santuokos nutraukimo ir susijusio su tėvų pareigomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Pagrindinė byla suteikia Teisingumo Teismui galimybę, pirma, patikslinti Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio a ir d punktų ir 5 straipsnio taikymo sąlygas ir, antra, pareikšti nuomonę, ar teismas, turintis jurisdikciją išlaikymo prievolių srityje, privalo skatinti bylų koncentraciją vadovaudamasis vaiko interesais, į kuriuos jis jau atsižvelgė pripažinęs, jog neturi jurisdikcijos byloje dėl tėvų pareigų.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="2"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT><DATE ISO="20031127">2003 m. lapkričio 27 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="338" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2003">OL L 338, 2003, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243.</P></NOTE>, 5, 11 ir 12 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>(5)</NO.P><TXT>Siekiant užtikrinti lygybę visiems vaikams, šis reglamentas taikomas visiems sprendima[ms] dėl tėvų pareigų, įskaitant vaiko apsaugos priemones, neatsižvelgiant į ryšį su santuokos byla.</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(11)</NO.P><TXT>Išlaikymo pareigos neįeina [į] šio reglamento taikymo sritį, nes joms jau taikomas [<DATE ISO="20001222">2000 m. gruodžio 22 d.</DATE> Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="012" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2001">OL L 12, 2001, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42, klaidų ištaisymas <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="290" PAGE.FIRST="11" DATE.PUB="2014">OL L 290, 2014, p. 11</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>]. Teismai, turintys jurisdikciją pagal šį reglamentą, paprastai turės jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų taikydami [Reglamento Nr. 44/2001] 5 straipsnio 2 dalį.</TXT></NP></CONSID><CONSID><NP><NO.P>(12)</NO.P><TXT>Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis, nustatyti šiame reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų. Tai reiškia, kad jurisdikcija turėtų pirmiausiai priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą.<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Šio reglamento 1 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu.</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA><P>Šis reglamentas netaikomas:</P><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>(e)</NO.P><TXT>išlaikymo pareigoms;</TXT></NP></ITEM></LIST></P><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></P></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Minėto reglamento 2 straipsnio 7 punktas suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>Šiame reglamente:</P><P>&lt;…&gt;</P><?PAGE NO="3"?><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>7)</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>tėvų pareigos<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> – visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu. [Jos apima, be kita ko, globos teises ir bendravimo teises.]<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>To paties reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="008.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="008.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Šio straipsnio 1 daliai taikomos 9, 10 ir 12 straipsnių nuostatos.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Šio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>Valstybės narės teismai, kuriems pagal 3 straipsnį yra suteikta jurisdikcija nagrinėti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija) arba santuokos pripažinimo negaliojančia, turi jurisdikciją bet kurioje byloje [dėl tėvų] pareigų, susijusioje su tuo pareiškimu, jeigu:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui[,]</TXT><P>ir</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Reglamentas Nr. 4/2009</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Šis reglamentas pakeičia Reglamento Nr. 44/2001 nuostatas, susijusias su išlaikymo prievolėmis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Dėl galimybės nagrinėjamu atveju taikyti Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su šiuo reglamentu, žr. <DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sanders ir Huber</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑400/13 ir C‑408/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2461">EU:C:2014:2461</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Juo taip pat išlaikymo prievolių srityje pakeičiamas <DATE ISO="20040421">2004 m. balandžio 21 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="143" PAGE.FIRST="15" DATE.PUB="2004">OL L 143, 2004, p. 15</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 38.</P></NOTE>, išskyrus atvejus, kai Europos vykdomieji raštai dėl išlaikymo prievolių išduoti valstybėse narėse, kurioms neprivalomas <DATE ISO="20071123">2007 m. lapkričio 23 d.</DATE> Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės, Europos bendrijos vardu patvirtintas <DATE ISO="20091130">2009 m. lapkričio 30 d.</DATE> Tarybos sprendimu 2009/941/EB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="331" PAGE.FIRST="17" DATE.PUB="2009">OL L 331, 2009, p. 17</REF.DOC.OJ>, toliau – 2007 m. Hagos protokolas.</P></NOTE>, t. y. išskyrus Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ir Danijos Karalystėje išduotus raštus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><DATE ISO="20100408">2010 m. balandžio 8 d.</DATE> Europos Sąjunga ratifikavo šį protokolą valstybių narių vardu, išskyrus šias dvi prie jo neprisijungusias valstybes. Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20170331">2017 m. kovo 31 d.</DATE> susitariančiųjų valstybių sąrašą, pateiktą Hagos konferencijos interneto svetainėje https://www.hcch.net/fr/instruments/conventions/status-table/?cid=133.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į datą, nuo kurios 2007 m. Hagos protokolas pradedamas taikyti Sąjungoje, Reglamentas Nr. 4/2009 taikytinas nuo <DATE ISO="20110618">2011 m. birželio 18 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Žr. Reglamento Nr. 4/2009 76 straipsnio trečią pastraipą. Data, nuo kurios taikomas reglamentas, turi būti atskirta nuo 2007 m. Hagos protokolo įsigaliojimo datos, kurią visos susitariančiosios valstybės nustatė <DATE ISO="20130801">2013 m. rugpjūčio 1 d.</DATE> Taip pat žr. Gaudemet‑Tallon, H., ir Ancel, M.‑E., <HT TYPE="ITALIC">Compétence et exécution des jugements en Europe, Règlements 44/2001 et 1215/2012, Conventions de Bruxelles (1968) et de Lugano (1998 et 2007)</HT>, 6<HT TYPE="SUP">th</HT> Ed.,, Librairie générale de droit et de jurisprudence, collection <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>Droit des affaires<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>, Paris, 2018, 216 punktas, p. 318.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Remiantis Reglamento Nr. 4/2009 1 ir 2 konstatuojamosiomis dalimis, šiuo reglamentu, kaip ir, be kita ko, reglamentais Nr. 44/2001 ir 2201/2003, siekiama patvirtinti teismų bendradarbiavimo civilinėse bylose, turinčiose tarpvalstybinę reikšmę, priemones ir, be kita ko, skatinti valstybėse narėse įstatymų kolizijai ir jurisdikcijai taikomų taisyklių suderinamumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 4/2009 9, 10 ir 15 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>(9)</NO.P><TXT>Išlaikymo kreditorius turėtų galėti vienoje valstybėje narėje lengvai gauti sprendimą, kuris automatiškai būtų vykdytinas kitoje valstybėje narėje netaikant papildomų formalumų.</TXT></NP></CONSID><CONSID><NP><NO.P>(10)</NO.P><TXT>Norint pasiekti šį tikslą, tikslinga nustatyti Bendrijos priemonę išlaikymo prievolių srityje, į kurią būtų įtrauktos nuostatos dėl jurisdikcijos, įstatymų kolizijos, pripažinimo ir vykdytinumo, vykdymo, teisinės pagalbos ir centrinių institucijų bendradarbiavimo.</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(15)</NO.P><TXT>Siekiant užtikrinti išlaikymo kreditorių interesų gynimą ir skatinti tinkamą teisingumo vykdymą [Sąjungoje], turėtų būti pritaikytos jurisdikcijos normos, nustatytos Reglamentu [Nr. 44/2001]. Ta aplinkybė, kad atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje valstybėje, nebeturėtų būti priežastis netaikyti Bendrijos normų dėl jurisdikcijos ir nebeturėtų būti nuostatų[,] nukreipiančių į nacionalinę teisę. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyti atvejai, kuriais valstybės narės teismas gali pasinaudoti papildoma jurisdikcija.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 4/2009 2 straipsnio 1 dalies 10 punkte terminas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>kreditorius<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> apibrėžtas kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>fizinis asmuo, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas arba kuris reikalauja, kad jos būtų jam mokamos<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Šio reglamento 3 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>Jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas[,] arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe[,] arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Minėto reglamento 5 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>Jurisdikcija pagal atsakovo dalyvavimo teismo procese vietą<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>Be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, kurio procese dalyvauja atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jei procese dalyvaujama siekiant užginčyti jurisdikciją.<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>To paties reglamento 10 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>Jurisdikcijos tikrinimas<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>Jeigu į valstybės narės teismą kreipiamasi dėl bylos, kurios nagrinėti pagal šį reglamentą teismas neturi jurisdikcijos, tai tas teismas turi savo iniciatyva pareikšti, kad jis neturi jurisdikcijos.<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 4/2009 12, 13 ir 14 straipsniuose įtvirtintos taisyklės, taikomos atitinkamai <HT TYPE="ITALIC">lis pendens</HT>, susijusių ieškinių ir laikinųjų priemonių, įskaitant apsaugos priemones, atvejais.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Rumunijos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad Rumunijos teismas, pripažinęs turintis jurisdikciją nagrinėti bylą, kiekvienoje proceso stadijoje <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> arba šalių prašymu gali peržiūrėti savo jurisdikciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Šiuo klausimu žr. <HT TYPE="ITALIC">Codul de procedură civilă</HT> (Civilinio proceso kodeksas) 1071 straipsnį, cituojamą nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje <HT TYPE="ITALIC">OF</HT> (C‑759/18), kuri šiuo metu nagrinėjama Teisingumo Teisme (p. 5).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės ginčo pagrindinėje byloje aplinkybės ir prejudiciniai klausimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Rumunijos piliečiai R ir P susituokė <DATE ISO="20150815">2015 m. rugpjūčio 15 d.</DATE> Rumunijoje. Atitinkamai R ir P yra vaiko, <DATE ISO="20151108">2015 m. lapkričio 8 d.</DATE> gimusio Belfaste (Jungtinė Karalystė), kuriame jie gyveno prieš išsiskirdami 2016 m., motina ir tėvas. Paskui P grįžo į Rumuniją, o R liko gyventi Belfaste su vaiku.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160929">2016 m. rugsėjo 29 d.</DATE> R kreipėsi į <HT TYPE="ITALIC">Judecătoria Constanța</HT> (Konstancos pirmosios instancijos teismas, Rumunija), pareikšdama ieškinį P ir prašydama nutraukti santuoką, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, skirti jai išimtinę vaiko globą ir priteisti iš P išlaikymo vaikui mokėjimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>P užginčijo šio teismo jurisdikciją. Tas teismas pripažino savo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių pilietybės remdamasis Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnio b punktu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Po to, kai <DATE ISO="20170608">2017 m. birželio 8 d.</DATE> buvo priimtas minėto teismo sprendimas atskirti R reikalavimus, buvo pradėtos dvi naujos bylos, iš kurių pirmoji buvo susijusi su tėvų pareigomis vaikui ir vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymu, o antroji – su reikalavimu priteisti iš P išlaikymo šiam vaikui mokėjimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Byloje dėl naudojimosi tėvų pareigomis <HT TYPE="ITALIC">Judecătoria Constanța</HT> (Konstancos pirmosios instancijos teismas) pripažino, kad neturi jurisdikcijos pagal Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tai, kas labiausiai atitinka vaiko interesus. Be to, šis teismas nustatė, kad jurisdikciją nagrinėti šį reikalavimą turi Jungtinės Karalystės teismai, kaip numatyta Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalyje, nes nuo vaiko gimimo jo įprastinė gyvenamoji vieta yra šioje valstybėje narėje. Šalys neskundė šio sprendimo dėl jurisdikcijos nebuvimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Byloje dėl reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pripažino, kad turi jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio a punktą, atsižvelgiant į atsakovo P įprastinę gyvenamąją vietą. Šis teismas pabrėžia, kad P dalyvavo procese ir nepareiškė prieštaravimo dėl jurisdikcijos nebuvimo, tačiau teigė, kad reikėtų kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Minėtas teismas priduria, jog proceso šalys R ir P sutinka, kad šis prašymas dėl taikytinų Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo yra reikalingas. Pats teismas pritaria šiai nuomonei, manydamas, kad prieš pradėdamas iš esmės nagrinėti reikalavimą, susijusį su prievole išlaikyti vaiką, jis gali dar patikrinti savo jurisdikciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Iš esmės prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl trijų Reglamento Nr. 4/2009 nuostatų, t. y. 3 straipsnio a ir d punktų ir 5 straipsnio, sąsajos.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Šis teismas siekia sužinoti, ar tuomet, kai reikalavimas priteisti išlaikymą pateikiamas kartu su reikalavimu nustatyti tėvų pareigas, vienintelis kriterijus, kuriuo remiantis gali būti nustatyta valstybių narių teismo jurisdikcija, – tai kriterijus, numatytas Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio d punkte, ir todėl netaikytini kiti kriterijai, numatyti šio reglamento 3 straipsnio a punkte arba 5 straipsnyje, kuriais galėtų būti grindžiama atitinkamo teismo jurisdikcija, t. y. įprastinė atsakovo gyvenamoji vieta arba šio atsakovo dalyvavimas to teismo procese.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad jei būtų nuspręsta taikyti du pastaruosius jurisdikcijos kriterijus, reikalavimas priteisti išlaikymą nebebūtų laikomas papildomu reikalavimu ir toks sprendimas prieštarautų tam, kas labiausiai atitinka vaiko interesus, į kuriuos jis atsižvelgė konstatuodamas, jog neturi jurisdikcijos byloje dėl tėvų pareigų. Šią išvadą galėtų paremti ir praktiniai sumetimai, susiję su galimybe gauti įrodymus ir greitai vykdyti procedūras.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Be to, dėl Reglamento Nr. 4/2009 5 straipsnio taikymo šis teismas mano, jog toks jurisdikcijos pagrindas būtų negalimas, jei ta aplinkybė, kad reikalavimas priteisti išlaikymą buvo pateiktas kartu su reikalavimu nustatyti tėvų pareigas, turėtų įtakos P galimybei ginčyti šio teismo jurisdikciją nagrinėti šį reikalavimą byloje dėl tėvų pareigų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Žr. šios išvados 22 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Grįsdamas šiuos argumentus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi <DATE ISO="20150716">2015 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">A</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>C‑184/14, toliau – Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A</HT></NAME.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:479">EU:C:2015:479</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, bet išreiškia abejonių dėl šio sprendimo taikymo apimties, nes tam tikros faktinės aplinkybės tame sprendime skiriasi nuo faktinių aplinkybių šioje pagrindinėje byloje. Šis teismas pažymi, kad atsakovas P neginčijo jo jurisdikcijos ir kad šeimos byla iškelta tik jame, nepaisant jo sprendimo dėl jurisdikcijos nebuvimo, priimto atsižvelgiant į įprastinę vaiko gyvenamąją vietą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Judecătoria Constanța</HT> (Konstancos pirmosios instancijos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>1.</NO.P><TXT>Ar tuo atveju, jei valstybės narės teismui pateikiamas vienas ieškinys, kuriame išdėstyti trys reikalavimai, t. y. nutraukti nepilnamečio vaiko tėvų santuoką, nustatyti tėvų pareigas tam vaikui ir išlaikymo prievolę to vaiko atžvilgiu, Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio a punkto ir d punktų ir 5 straipsnio nuostatos gali būti aiškinamos taip, kad sprendimą dėl santuokos nutraukimo priimantis teismas, kuris tuo pačiu metu yra atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos teismas ir teismas, kurio procese dalyvauja atsakovas, gali priimti sprendimą dėl prašymo priteisti išlaikymą vaikui, nors šis teismas pripažino, kad neturi jurisdikcijos nustatyti tėvų pareigas tam vaikui, ar [taip, kad] sprendimą dėl prašymo priteisti išlaikymą vaikui gali priimti tik teismas, turintis jurisdikciją priimti sprendimą dėl reikalavimo, susijusio su tėvų pareigomis vaikui?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar toje pačioje situacijoje, dėl kurios nacionalinis teismas turi priimti sprendimą, pagal minėto reglamento 3 straipsnio d punktą prašymas priteisti išlaikymą vaikui yra papildomas ieškinio, susijusio su tėvų pareigomis, atžvilgiu?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Jeigu į antrą klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar vaiko interesus labiausiai atitiktų tai, kad jurisdikciją turintis valstybės narės teismas, vadovaudamasis Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio a punktu, priimtų sprendimą dėl prašymo dėl vieno iš tėvų išlaikymo pareigos nepilnamečiam vaikui, gimusiam santuokoje, kurią prašoma nutraukti, nors tas teismas nusprendė neturintis jurisdikcijos priimti sprendimo dėl tėvų valdžios ir įsiteisėjusiu sprendimu pripažino, kad netenkinamos sąlygos, nustatytos [Reglamento Nr. 2201/2003] 12 straipsnyje?<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="7"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Užduodamas prejudicinius klausimus, kuriuos siūlau nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio a punktas ir 5 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės teismui, turinčiam jurisdikciją nagrinėti ieškinį dėl išlaikymo prievolės, pareikštą atsakovui, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra šioje valstybėje narėje arba kuris dalyvauja šio teismo procese, draudžiama atsisakyti įgyvendinti šią jurisdikciją tuo pagrindu, kad toks reikalavimas buvo pateiktas kartu su reikalavimu nustatyti tėvų pareigas, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 3 straipsnio d punktą, ir kad vadovaujantis vaiko interesais šiuos reikalavimus geriausiai išnagrinėti gali teismas, turintis jurisdikciją byloje dėl tėvų pareigų.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirminės pastabos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Visų pirma reikia pabrėžti kelis dalykus, susijusius su aplinkybėmis, kuriomis kilo šis klausimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Šioje byloje, kaip ir daugelyje kitų ankstesnių bylų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Be kita ko, žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">A</HT> (15–17 punktai), <DATE ISO="20151006">2015 m. spalio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑489/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:654">EU:C:2015:654</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0013">13</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20180116">2018 m. sausio 16 d.</DATE> Teisingumo Teismo pirmininko nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">PM</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑604/17</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:10">EU:C:2018:10</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0012">12</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20181004">2018 m. spalio 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IQ</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑478/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:812">EU:C:2018:812</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0013">13</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Be to, žr. nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje <HT TYPE="ITALIC">OF</HT> (C‑759/18), šiuo metu nagrinėjamoje Teisingumo Teisme; tos nutarties 13 punkte nurodyta daug panašių bylų, kurios yra susijusios su Rumunijos piliečiais, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, byloje <HT TYPE="ITALIC">OF</HT> nagrinėjamu atveju – Italijoje, ir kuriose tokiomis pat aplinkybėmis kaip ir pagrindinėje byloje keliamas klausimas dėl teismo, nagrinėjančio bylą dėl tėvų pareigų ir išlaikymo prievolės, jurisdikcijos.</P></NOTE>, ieškinys, kuriuo siekiama nutraukti santuokinį ryšį, nagrinėjamu atveju – nutraukti santuoką, ir tuo pat metu nustatyti pasekmes susituokusios poros vaikui, buvo pareikštas teisme, kuris, remiantis bendra sutuoktinių pilietybe, turi jurisdikciją byloje dėl santuokos nutraukimo, nors bent vieno iš šių sutuoktinių ir vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Tokiu atveju ieškovas nusprendžia pareikšti visus reikalavimus viename teisme paprastai dėl to, kad nori pasinaudoti bylų koncentracijos privalumais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>[p]agal nacionalinę teisę tokiu atveju reikalavimas dėl tėvų pareigų ir reikalavimas dėl išlaikymo prievolės yra papildomi reikalavimo dėl santuokos nutraukimo atžvilgiu ([Civilinio] proceso kodekso 931 straipsnio 2 dalis)<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>. Sutuoktinių pilietybės kriterijaus pasirinkimą gali pateisinti ir tai, kokios valstybės teisė būtų taikoma santuokos nutraukimui. Šiuo klausimu galima pabrėžti, kad Jungtinė Karalystė nėra saistoma <DATE ISO="20101220">2010 m. gruodžio 20 d.</DATE> Tarybos reglamento (ES) Nr. 1259/2010, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="343" PAGE.FIRST="10" DATE.PUB="2010">OL L 343, 2010, p. 10</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>. Taigi, kai byla dėl santuokos yra tarpvalstybinio pobūdžio, Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnyje yra numatyta jurisdikcijos prorogacija byloje dėl tėvų pareigų, o Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio d punkto nuostatos leidžia ieškovui pasiekti šį tikslą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju po to, kai atsakovas P, vaiko tėvas, iš pradžių užginčijo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, t. y. Rumunijos teismo, jurisdikciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Žr. šios išvados 22 punktą.</P></NOTE>, šis teismas pripažino, kad turi jurisdikciją byloje dėl santuokos nutraukimo, tačiau neturi jurisdikcijos nagrinėti bylos dėl naudojimosi tėvų pareigomis, vadovaujantis vaiko interesais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Todėl reikia patikrinti, pagal kokius kriterijus, išplaukiančius iš Reglamento Nr. 4/2009 3 ir 5 straipsnių – vienintelių taikytinų šioje byloje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Reglamento Nr. 4/2009 4 straipsnis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>Teismo pasirinkimas<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> netaikomas ginčams dėl jaunesnių nei 18 metų vaikų išlaikymo prievolių, kaip numatyta šio straipsnio 3 dalyje. Šio reglamento 6 straipsnyje numatyta papildoma jurisdikcija, grindžiama abiejų šalių pilietybe, o minėto reglamento 7 straipsnyje yra įtvirtintas <HT TYPE="ITALIC">forum necessitatis</HT>.</P></NOTE>, šis teismas vis dėlto gali nagrinėti ieškinį dėl išlaikymo prievolės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Dėl to, kad tėvas neginčijo teismo, į kurį kreiptasi vykstant šiam procesui, jurisdikcijos, žr. šios išvados 25 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="8"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Iš Reglamento Nr. 4/2009 3 ir 5 straipsnių išplaukiančių kriterijų taikymo sąlygos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Šio reglamento 3 straipsnyje yra nurodyti du kriterijai, iš kurių pirmasis susijęs su šalių gyvenamąja vieta (a punktas, kiek tai susiję su atsakovu, arba b punktas, kiek tai susiję su kreditoriumi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Dėl šio kriterijaus taikymo žr. <DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sanders ir Huber</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑400/13 ir C‑408/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2461">EU:C:2014:2461</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, ir konkrečiai dėl šio kriterijaus pagrindimo – 34 punktas).</P></NOTE>), o antrasis taikomas bylų koncentracijai (c punktas, kai ieškinys susijęs su asmenų statusu, arba d punktas, kai ieškinys susijęs su tėvų pareigomis).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Išlaikymo kreditorius, t. y. nagrinėjamu atveju – nepilnametis vaikas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Žr. išlaikymo kreditoriaus apibrėžtį, pateiktą Reglamento Nr. 4/2009 2 straipsnio 10 punkte. Palyginti su šio reglamento 46 straipsniu, susijusiu su nemokama teisine pagalba prašymų dėl vaikų išlaikymo atveju. Taip pat žr. <DATE ISO="20040115">2004 m. sausio 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Blijdenstein</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑433/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:21">EU:C:2004:21</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>, iš kurio matyti, kad išlaikymo kreditorius – tai asmuo, kurio poreikius turi nustatyti bylą nagrinėjantis teismas). Be to, žr. Fongaro, E., ir Hector, P., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>Obligation alimentaire<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>, <HT TYPE="ITALIC">Répertoire de droit européen, Encyclopédie juridique Dalloz</HT>, Dalloz, Paris, 2018, 97 punktas, taip pat Ancel, B., ir Muir Watt, H., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>Aliments sans frontières<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>, <HT TYPE="ITALIC">Revue critique de droit international privé</HT>, Dalloz, Paris, 2010, Nr. 3, p. 457–484, ypač 4 punktas, 9 išnaša (p. 460), ir 8 punktas (p. 463 ir 464). Tuo pačiu klausimu žr. Hellner, M., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>Maintenance obligations<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>, <HT TYPE="ITALIC">Encyclopedia of Private International Law</HT>, Edward Edgar Publishing, Cheltenham, 2017, p. 1185–1194, ypač p. 1190.</P></NOTE>, kurio vardu ieškinį pareiškė vaiko motina R, kurios įprastinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl po bylų atskyrimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Palyginti su <DATE ISO="20181004">2018 m. spalio 4 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IQ</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑478/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:812">EU:C:2018:812</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagrįstai pripažino turintis jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl išlaikymo, remdamasis Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio a punkte numatytu kriterijumi – atsakovo P įprastine gyvenamąja vieta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Gali būti pažymėta, jog į šį kriterijų nebuvo atsižvelgta, kiek tai susiję su santuokos nutraukimu.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Kadangi vaikas gyvena kitoje valstybėje narėje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo jurisdikcija negalėjo būti grindžiama šio reglamento 3 straipsnio b punktu. Ar taikomi kiti procesinio pobūdžio kriterijai, galintys pateisinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo jurisdikciją?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Kadangi reikalavimas dėl tėvų pareigų turi būti pareikštas Jungtinės Karalystės teisme<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Žr. šios išvados 24 ir 31 punktus.</P></NOTE>, išlieka klausimas dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, turinčio jurisdikciją byloje dėl santuokos nutraukimo, jurisdikcijos buvimo pagal šio reglamento 3 straipsnio c punktą. Teisingumo Teismas atmetė tokią galimybę Sprendime <HT TYPE="ITALIC">A</HT>, kuris susijęs su faktinėmis aplinkybėmis, panašiomis į pagrindinės bylos faktines aplinkybes. Šio sprendimo, priimto kitokiomis procesinėmis aplinkybėmis, esmę sudarė tai, kad Teisingumo Teismas turėjo nustatyti, su kokiu ieškiniu turi būti siejamas reikalavimas dėl vaiko išlaikymo kaip papildomas reikalavimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Toje byloje sutuoktiniai ir du jų nepilnamečiai vaikai buvo italai ir nuolat gyveno Londone (Jungtinė Karalystė). Italijos teisme buvo pareikšti ieškiniai dėl santuokinio ryšio nutraukimo ir pasekmių vaikams nustatymo, o vėliau tas pats ieškovas pradėjo procesą Jungtinės Karalystės teisme, prašydamas nustatyti naudojimosi tėvų pareigomis tvarką. Remdamasis Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalimi pirmasis teismas, į kurį buvo kreiptasi, konstatavo, kad tik Jungtinės Karalystės teismai turėjo jurisdikciją nagrinėti klausimus, susijusius su tėvų pareigomis, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 7 punktą, atsižvelgiant į tai, kad vaikų įprastinė gyvenamoji vieta yra Londone.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio c ir d punktai aiškintini taip, kad kai vienos valstybės narės teismas <HT TYPE="ITALIC">nagrinėja</HT> bylą dėl nepilnamečio vaiko tėvų separacijos arba santuokos nutraukimo, o kitos valstybės narės teismas <HT TYPE="ITALIC">nagrinėja</HT> bylą dėl su šiuo vaiku susijusių tėvų pareigų, reikalavimas dėl šio vaiko išlaikymo kartu gali būti keliamas tik su tėvų pareigomis susijusioje byloje, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 3 straipsnio d punktą<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">A</HT> (48 punktas). Kursyvu išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Taigi, iš Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnyje įtvirtintų kriterijų analizės matyti, kad tik vienas iš jų, t. y. nurodytas šio straipsnio a punkte, leidžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui priimti sprendimą išlaikymo prievolių srityje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Todėl, pirma, reikia pažymėti, kad šio reglamento 5 straipsnis, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė remdamasis atsakovo dalyvavimu teismo procese, netaikytinas, nes šioje nuostatoje numatytas jurisdikcijos pagrindas taikomas, kai teismas, į kurį kreiptasi, neturi jurisdikcijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Pritariu Europos Komisijos išreikštai nuomonei, kad šis straipsnis laikytinas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>numanoma [jurisdikcijos] prorogacija<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>. Tuo pačiu klausimu, be kita ko, žr. Gallant, E., <HT TYPE="ITALIC">Droit processuel civil de l’Union européenne</HT>, LexisNexis, Paris, 2011, 319 punktas, p. 109, kuris vartoja tą pačią sąvoką ir patikslina, kad remiantis šia taisykle jurisdikcijos neturinčiam teismui leidžiama priimti sprendimą bylose dėl išlaikymo prievolių. Palyginti su <DATE ISO="20121212">2012 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 26 straipsnio 1 dalimi (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="351" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2012">OL L 351, 2012, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pagrindinė byla puikiai parodo, kad tuo atveju, kai teismo jurisdikcija grindžiama atsakovo įprastine gyvenamąja vieta, kriterijus, susijęs su asmeniniu dalyvavimu bylą nagrinėjančio teismo procese, neturi ypatingos reikšmės, jei nėra ginčijama šio teismo jurisdikcija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Manau, kad taip yra nagrinėjimu atveju byloje, susijusioje su išlaikymo prievole po to, kai buvo atskirtos bylos ir atitinkamai atskirti procesai. Šiuo klausimu žr. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kylančius klausimus, kaip priminta šios išvados 30 punkte.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Antra, kalbant apie pasekmes, kurias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kildina iš to, kad reikalavimas priteisti išlaikymą buvo pateiktas kaip papildomas kartu su reikalavimu nustatyti tėvų pareigas, visų pirma reikia pažymėti, jog to, kad pagrindinėje byloje buvo konstatuota, kad po pirminių reikalavimų atskyrimo į Jungtinės Karalystės teismą nebuvo kreiptasi su tokiu reikalavimu dėl tėvų pareigų nustatymo ir atitinkamai su reikalavimu dėl išlaikymo prievolės, pakanka pašalinti visas abejones dėl vienintelio jurisdikcijos kriterijaus, šiuo metu tenkinamo, t. y. iš Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio a punkto išplaukiančio kriterijaus, taikymo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Taip pat pažymėtina, kad šiomis aplinkybėmis antrasis teismas, į kurį kreiptasi, neturi kelti klausimo dėl pasekmių, kurias gali turėti <HT TYPE="ITALIC">lis pendens</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Žr. Reglamento Nr. 4/2009 12 straipsnį.</P></NOTE> ir susijusių ieškinių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Žr. Reglamento Nr. 4/2009 13 straipsnį.</P></NOTE> atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Galiausiai, remiantis Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">A</HT> motyvais negali būti daroma ir jokia išvada, atitinkanti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo siūlomą aiškinimą, kuriam pritaria ir Rumunijos vyriausybė. Iš tiesų, jie abu mano, kad jei dėl bendro vaiko tuo pat metu pateikti reikalavimai, susiję su tėvų pareigomis ir su išlaikymo prievole, jurisdikciją turi tik valstybės narės, kurioje yra vaiko įprastinė gyvenamoji vieta, teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžė, jog Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>pagal savo pobūdį reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo yra susijęs su byla dėl tėvų pareigų<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> ir kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis, nurodytomis Reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnio 7 punkte, susijusias bylas, gali geriausiai <HT TYPE="ITALIC">in concreto</HT> įvertinti reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir nustatyti mokėtiną sumą, kuria būtų prisidedama prie vaiko priežiūros ir ugdymo; ši suma nustatoma atsižvelgiant į pasirinktą globos būdą – globoja abu tėvai arba tik vienas iš jų, bendravimo su vaiku teisę, šios teisės trukmę ir kitas teismui žinomas su tėvų pareigomis susijusias faktinio pobūdžio aplinkybes<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">A</HT> (40 ir 43 punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Taigi, ar Teisingumo Teismas yra netiesiogiai nusprendęs, kad visomis aplinkybėmis vaiko, t. y. išlaikymo kreditoriaus, įprastinės gyvenamosios vietos kriterijui turi būti teikiama pirmenybė, nes kitaip kiltų rizika, jog teismas, turintis jurisdikciją išlaikymo prievolių srityje, ir teismas, turintis jurisdikciją spręsti tik dėl tėvų pareigų nustatymo, priims skirtingus sprendimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Šiuo klausimu žr. Gallant, E., minėtas veikalas, 313 punktas, p. 108.</P></NOTE>?</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Kitaip tariant, ar remiantis Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">A</HT> reikia daryti išvadą, kad teismas, kuris neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl reikalavimo nustatyti tėvų pareigas vaikui, turi atsisakyti įgyvendinti jurisdikciją vaiko išlaikymo prievolių srityje teismo, galinčio geriausiai nuspręsti dėl šio reikalavimo, naudai?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Aš taip nemanau. Nors Sprendime <HT TYPE="ITALIC">A</HT> paaiškinta sąsaja tarp Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio c ir d punktuose įtvirtintų kriterijų, jame nepareikšta nuomonės dėl kitų jurisdikcijos kriterijų, numatytų šio reglamento 3 straipsnyje arba 5 straipsnyje. Šių pastarųjų kriterijų nagrinėjimas nebuvo svarbus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, nes toje byloje, kitaip nei šios pagrindinės bylos faktinėmis aplinkybėmis, sutuoktinių – vaikų, kurie yra išlaikymo kreditoriai, tėvų, – įprastinė gyvenamoji vieta buvo toje pačioje valstybėje narėje kaip ir šių vaikų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Taigi, aiškinant Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio c ir d punktų nuostatas ir siekiant jas atskirti, buvo būtina atsižvelgti į tai, kas labiausiai atitinka vaiko interesus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">A</HT> (43–46 punktai ir ypač pastarasis punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Šią Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">A</HT> taikymo apimties analizę patvirtina neseniai priimtos <DATE ISO="20180116">2018 m. sausio 16 d.</DATE> Nutartis <HT TYPE="ITALIC">PM</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑604/17</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:10">EU:C:2018:10</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> ir <DATE ISO="20180410">2018 m. balandžio 10 d.</DATE> Nutartis <HT TYPE="ITALIC">CV</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑85/18 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:220">EU:C:2018:220</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Iš jų matyti, kad jei teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti reikalavimą nustatyti tėvų pareigas nepilnamečiam vaikui ir todėl neturi Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio d punktu grindžiamos jurisdikcijos nagrinėti reikalavimą priteisti išlaikymą šiam vaikui, vis dėlto reikėtų patikrinti, ar jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pastarąjį reikalavimą remiantis kitu šiame reglamente numatytu pagrindu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Žr. <DATE ISO="20180116">2018 m. sausio 16 d.</DATE> Teisingumo Teismo pirmininko nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">PM</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑604/17</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:10">EU:C:2018:10</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20180410">2018 m. balandžio 10 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">CV</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑85/18 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:220">EU:C:2018:220</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Be to, jei būtų taikomas bet koks kitas Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">A</HT> aiškinimas, kaip siūlo prašymą priimti prejudicinį pateikęs teismas, pirma, būtų nepaisoma aplinkybės, jog šio sprendimo motyvais iš esmės siekiama pagrįsti tai, kad reikalavimas priteisti išlaikymą turi būti siejamas veikiau su reikalavimu nustatyti tėvų pareigas, o ne su byla dėl santuokinio ryšio. Antra, taikant tokį minėto sprendimo aiškinimą būtų neatsižvelgta nei į Reglamento Nr. 4/2009 tekstą ir kontekstą, nei į juo siekiamus tikslus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Be kita ko, dėl neseniai priminto aiškinimo metodo, kurį paprastai taiko Teisingumo Teismas, žr. <DATE ISO="20180621">2018 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Oberle</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑20/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:485">EU:C:2018:485</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Kalbant apie šio reglamento 3 straipsnio tekstą, pažymėtina, kad Sprendime <HT TYPE="ITALIC">A</HT> Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, jog jurisdikcijos kriterijai yra alternatyvūs, todėl priėmus šį sprendimą nebeliko jokių abejonių dėl šios nuostatos aiškinimo tuo atveju, kai viename teisme pareiškiamas ieškinys dėl asmens statuso ir dėl tėvų pareigų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">A</HT> (33, 34 ir 48 punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Kalbant apie kontekstą ir siekiamus tikslus, primintina, pirma, kad ankstesnės nuostatos, perkeltos iš Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 punkto<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Šiame straipsnyje be pakeitimų buvo atkartotas <DATE ISO="19680927">1968 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="299" PAGE.FIRST="32" DATE.PUB="1972">OL L 299, 1972, p. 32</REF.DOC.OJ>) su pakeitimais, padarytais vėlesnėmis konvencijomis dėl naujų valstybių narių prisijungimo prie šios konvencijos (toliau – Briuselio konvencija), 5 straipsnio 2 punkto tekstas, įskaitant 1978 m. įtrauktą nuostatą dėl teismo, nagrinėjančio ieškinį dėl asmenų statuso, jurisdikcijos. Taip pat žr. Gaudemet‑Tallon, H., ir Ancel, M.‑E., minėtas veikalas, 219 punktas, p. 320.</P></NOTE>, buvo papildytos 3 straipsnio d punktu tik tam, kad būtų išspręstas jurisdikcijų koncentracijos klausimas tuo atveju, jei netaikytinas atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos kriterijus, t. y. Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio b punkte numatytas kriterijus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Šiuo klausimu žr. Boiché, A., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>Les règles de compétence judiciaire<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, dokumentų rinkinys <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>Recouvrement des obligations alimentaires dans l’Union<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, <HT TYPE="ITALIC">Actualité juridique: famille</HT>, Dalloz, Paris, 2009, Nr. 3, p. 107–112, ypač komentaras dėl Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio d punkto.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Antra, po to, kai buvo priimta Briuselio konvencija, pagal kurią buvo suteiktos galimybės pasirinkti jurisdikciją, ir numatyti specialūs jurisdikcijos kriterijai, kuriais nukrypstama nuo atsakovo gyvenamosios vietos kriterijaus tam, kad būtų paskatintas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>teritorinis arba procesinis artumas, atsižvelgiant į konkretų atvejį<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Šiuo pasakymu apibendrinamas specialių jurisdikcijos taisyklių, apie kurias kalba Gaudemet‑Tallon, H., ir Ancel, M.‑E., minėtas veikalas, 180 punktas, p. 246, pagrindimas.</P></NOTE>, bylose dėl išlaikymo prievolių taikytini specialūs jurisdikcijos kriterijai buvo apibrėžti siekiant įgyvendinti du tikslus, t. y. pirma, apsaugoti kreditorių interesus ir, antra, kaip priminė Teisingumo Teismas, – paskatinti tinkamą teisingumo vykdymą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Žr. <DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sanders ir Huber</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑400/13 ir C‑408/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2461">EU:C:2014:2461</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. Reglamento Nr. 4/2009 15 konstatuojamąją dalį.</P></NOTE>. Taigi, konstatuotina, kad jurisdikcijos kriterijai yra alternatyvūs ir pirmenybė teikiama ieškovo pasirinkimui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Be kita ko, dėl kreditoriui suteiktos galimybės rinktis teismo jurisdikciją žr. Joubert, N., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>La mise en œuvre de l’obligation alimentaire en présence d’un élément d’extranéité dans les relations entre parents et enfants<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>, <HT TYPE="ITALIC">Droit de la famille</HT>, LexisNexis, Paris, 2018, Nr. 1, 3 dokumentų rinkinys, 7 punktas. Taip pat žr. Farge, M., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>Promotion transfrontière du droit à obtenir des aliments: l’apport du règlement (CE) n<HT TYPE="SUP">o</HT> 4/2009 du <DATE ISO="20081218">18 décembre 2008</DATE> (1re partie)<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>, <HT TYPE="ITALIC">Droit de la famille</HT>, LexisNexis, Paris, 2011, Nr. 9, 18 knyga, 16 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Trečia, kaip ir Komisija, pabrėžiu, kad jei būtų vadovaujamasi visų pirma bylų koncentracijos, atsižvelgiant į vaiko gyvenamąją vietą, sumetimais tuo atveju, jei nepareikšta jokio kito ieškinio dėl tėvų pareigų atitinkamoje valstybėje narėje, būtų neužtikrintas teisingumo vykdymas, kiek tai susiję su neišnagrinėtu reikalavimu priteisti išlaikymą, taigi būtų nepaisoma to, kas labiausiai atitinka vaiko interesus, ir būtų pažeistas jurisdikcijos taisyklių nuspėjamumo principas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Todėl pažymėtina, kad Reglamento Nr. 4/2009 nuostatomis, be kita ko, susijusiomis su jurisdikcija, siekiama leisti išlaikymo kreditoriui patenkinti savo reikalavimus tokiomis sąlygomis, kuriomis apsaugomi jo interesai, ir suteikti galimybę rinktis iš kelių lygiaverčių kriterijų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Be to, reikia pabrėžti skirtumą tarp Reglamento Nr. 4/2009 10 straipsnio ir Reglamento Nr. 2201/2003 17 straipsnio. Nors šiuose straipsniuose numatyta, kad teismas, gavęs jo jurisdikcijai nepriskirtiną ieškinį, turi <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> pripažinti neturintis jurisdikcijos, bylos dėl išlaikymo atveju teismas neturi tikrinti, ar jurisdikciją turi kitos valstybės narės teismas. Kadangi jurisdikcijos pasirinkimo kriterijų sąrašas yra baigtinis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Taip pat šiuo klausimu žr. Boiché, A., minėtas veikalas, ypač komentaras dėl Reglamento Nr. 4/2009 10 straipsnio.</P></NOTE>, teismas, turintis jurisdikciją byloje dėl išlaikymo, turi ją išspręsti. Jei teismas jurisdikcijos neturi, jis vis dėlto gali priimti sprendimą dėl prašymo taikyti laikinąsias ar apsaugos priemones, numatytas atitinkamos valstybės narės įstatymuose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Žr. Reglamento Nr. 4/2009 14 straipsnį.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Taigi, jei ieškovas neturi galimybės pasirinkti kito jurisdikcijos kriterijaus, reikalavimą dėl išlaikymo gavęs teismas privalo išskirti bylas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Priešingai, nei tvirtina prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir Rumunijos vyriausybė, be kita ko, dėl su įrodymais susijusių reikalavimų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Žr. šios išvados 29 punktą.</P></NOTE>, gali būti pateikti keli argumentai, atitinkantys Reglamentu Nr. 4/2009 siekiamus tikslus ir pagrindžiantys šio reglamento 3 straipsnio a punkte numatyto jurisdikcijos kriterijaus taikymą pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Argumentai, pagrindžiantys Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio a punkto taikymą</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Pirma, kaip pabrėžia Komisija, atsakovo gyvenamosios vietos kriterijų galėjo sąmoningai pasirinkti kreditorius, atstovaujamas vieno iš savo tėvų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Antra, šį pasirinkimą gali pateisinti tai, kad vietos, kurioje yra vieno iš tėvų, turinčio mokėti išlaikymą, įprastinė gyvinamoji vieta, teismas gali užtikrinti, jog šio asmens galimybės mokėti išlaikymą bus tinkamai nustatytos.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Trečia, kalbant apie aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti nustatant reikalaujamo išlaikymo dydį, pažymėtina, jog lengviau išsiaiškinti vaiko poreikius, nei įvertinti išlaikymą turinčio mokėti asmens gebėjimą mokėti. Jei būtų pareikštas ieškinys dėl tėvų pareigų nustatymo, teismas, turintis jurisdikciją išlaikymo srityje, turi tik sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas sprendimas, kuris bus kreditoriaus reikalavimo dėl išlaikymo pagrindas. Atvirkščiai, teismui, turinčiam jurisdikciją byloje dėl tėvų pareigų, gali kilti didelių sunkumų surinkti ir patikrinti patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su vieno iš tėvų, turinčio mokėti išlaikymą, ištekliais ir išlaidomis, ypač tuo atveju, jei šis pasiskelbtų nemokus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Ketvirta, tai, kad nėra priimta sprendimo dėl tėvų pareigų nustatymo, negali sutrukdyti teismui įvertinti vaiko poreikius, kaip parodo, be kita ko, kiti Sąjungos teisės aktų leidėjo numatyti jurisdikcijos kriterijai. Taip pat gali būti atsižvelgta į tėvų susitarimą dėl vaiko įprastinės gyvenamosios vietos išsaugojimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Galima pateikti ir kitų argumentų, susijusių su sprendimo esme ir jo vykdymu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Primintina, kad Jungtinė Karalystė, kaip ir Danijos Karalystė, nėra prisijungusios prie 2007 m. Hagos protokolo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Žr. šios išvados 8 išnašą.</P></NOTE>. Todėl, pirma, šios valstybės nėra saistomos šiame protokole įtvirtintų taisyklių dėl taikytinos teisės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>T. y., jei atitinkama valstybė narė yra saistoma šio protokolo ir kreditorius pasirinko valstybės narės, kurioje yra įprastinė atsakovo gyvenamoji vieta, teismą, tai užtikrina teismo valstybės teisės taikymą remiantis minėto protokolo 4 straipsnio 3 dalimi.</P></NOTE>. Antra, šiose valstybėse priimtiems sprendimams netaikoma išlyga dėl <HT TYPE="ITALIC">exequatur</HT> procedūros kitose valstybėse narėse. Dėl šių sprendimų turi būti pateiktas prašymas pripažinti sprendimą vykdytinu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Žr. Reglamento Nr. 4/2009 23 ir paskesnius straipsnius. Taip pat dėl <HT TYPE="ITALIC">Brexit</HT> pasekmių, dėl kurių Jungtinė Karalystė bus laikoma trečiąja valstybe, tačiau tai neturės poveikio teismo sprendimų pripažinimo srityje, nes ir šiuo metu Jungtinėje Karalystėje priimtiems sprendimams turi būti taikoma <HT TYPE="ITALIC">exequatur</HT> procedūra, žr. Farge, M., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>Conjectures sur le Brexit…<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> in <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>Droit de la famille<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>, <HT TYPE="ITALIC">La Semaine juridique, Édition générale</HT>, LexisNexis, Paris, 2016, Nr. 38, p. 1723–1729, ypač p. 1725. Taip pat žr. Pilich, M., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>Brexit and ES private international law: May the UK stay in?<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>, <HT TYPE="ITALIC">Maastricht Journal of European and Comparative Law</HT>, Sage Publishing, New‑York, 2017, vol. 24, Nr. 3, p. 382–398, ypač p. 391–393.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Taigi, atsakovo gyvenamosios vietos kriterijus taip pat gali būti pasirinktas siekiant išlaikymo skolos išieškojimo palankiomis sąlygomis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20170209">2017 m. vasario 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">S</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑283/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:104">EU:C:2017:104</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija), taip pat Reglamento Nr. 4/2009 9 konstatuojamąją dalį, kiek tai susiję su šiuo reglamentu siekiamais procedūrų supaprastinimo ir greito vykdymo tikslais.</P></NOTE>, kad šis išieškojimas nebūtų uždelstas dėl ginčų, susijusių su kitoje valstybėje narėje priimto sprendimo pripažinimu arba su tuo, ar šis sprendimas yra vykdytinas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Dėl Reglamento Nr. 4/2009, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą išlaikymo skolų išieškojimą tarpvalstybinio pobūdžio situacijose, tikslų priminimo žr. šio reglamento 15 konstatuojamąją dalį ir <DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sanders ir Huber</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑400/13 ir C‑408/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2461">EU:C:2014:2461</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Dėl išsamiai išdėstytų taisyklių, susijusių su valstybėse narėse, kurių nesaisto 2007 m. Hagos protokolas, priimtų sprendimų pripažinimu ir vykdymu, taip pat žr., be kita ko, Fongaro, E., ir Hector, P., minėtas veikalas., 78–90 punktai.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Todėl, atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, manau, jog Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad reikalavimo priteisti išlaikymą pateikimas kartu su reikalavimu nustatyti tėvų pareigas, kaip numatyta šio reglamento 3 straipsnio d punkte, nereiškia, jog valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos, grindžiamos minėto reglamento 3 straipsnio a punktu, arba, jei negalima taikyti šios nuostatos, – to paties reglamento 5 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Vis dėlto reikia įsitikinti, kad toks jurisdikcijos taisyklių aiškinimas neprieštarauja tam, kas labiausiai atitinka vaiko interesus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="13"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">D.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Vadovavimasis vaiko interesais</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Kaip Sprendime <HT TYPE="ITALIC">A</HT> priminė Teisingumo Teismas, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>Reglamentas Nr. 4/2009 turi būti įgyvendintas pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad imantis bet kokių valstybės ar privačių institucijų veiksmų, susijusių su vaikais, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">A</HT> (46 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Kaip paradoksaliai matyti iš pagrindinės bylos, išlaikymo prašančiam asmeniui, vadovaujantis vaiko interesais, gali būti nurodyta atskirti reikalavimus, kuriuos jis pateikė vienam teismui, po to, kai šis teismas priėmė sprendimą dėl jurisdikcijos nebuvimo byloje dėl tėvų pareigų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Net jei, mano nuomone, sprendimo dėl jurisdikcijos prorogacijos remiantis Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsniu nebuvimo trūkumų reikšmė turi būti <HT TYPE="ITALIC">in abstracto</HT> apribota, kaip nurodžiau pirma, būtinybė vadovautis vaiko interesais suteikia pagrindą <HT TYPE="ITALIC">in concreto</HT> išnagrinėti pasekmes, kylančias dėl to, jog reikia kreiptis į du teismus, kad paeiliui būtų priimtas sprendimas dėl reikalavimo dėl tėvų pareigų nustatymo ir sprendimas dėl reikalavimo dėl išlaikymo, nors pastarasis reikalavimas yra papildomas atsižvelgiant į pirmąjį reikalavimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Konkrečiai nagrinėjamu atveju ieškovės R pozicija dėl poreikio pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą rodo jos norą patvirtinti savo pradinį pasirinkimą – kreiptis į vieną teismą, kuris turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir nustatyti visas šio santuokos nutraukimo pasekmes bendram vaikui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Be to, kaip savo rašytinėse pastabose pabrėžė Rumunijos vyriausybė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Žr. šių pastabų 31 punktą.</P></NOTE>, reikia atsižvelgti į tą aplinkybę, kad naujo reikalavimo dėl išlaikymo pateikimas kitame teisme gali nulemti tai, kad kreditorius praras teisę gauti išlaikymą nuo pirmojo reikalavimo pateikimo dienos, t. y. nagrinėjamu atveju nuo <DATE ISO="20160929">2016 m. rugsėjo 29 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Taigi, atsižvelgiant į tai, kad, nesant teismo, nagrinėjančio reikalavimą nutraukti santuoką, jurisdikcijos prorogacijos byloje dėl tėvų pareigų, išlaikymo kreditorius yra priverstas išskirti reikalavimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Dėl pastabų, susijusių su Reglamente Nr. 2201/2003 pasirinktos sistemos pasekmių žr. Ancel, B., ir Muir Watt, H., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>L’intérêt supérieur de l’enfant dans le concert des juridictions: le Règlement Bruxelles II <HT TYPE="ITALIC">bis</HT><QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>, <HT TYPE="ITALIC">Revue critique de droit international privé</HT>, Dalloz, Paris, 2005, Nr. 4, p. 569–606, ypač 7 išnaša ir nuoroda į šio reglamento 6 konstatuojamąją dalį.</P></NOTE>, taip pat atsižvelgiant į nepalankias pasekmes, susijusias su pradinio reikalavimo atsisakymu, jei toks atsisakymas galimas pagal teismo valstybės teisę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Šiomis procesinėmis aplinkybėmis šios reikalavimų dalies atsisakymas jurisdikciją turinčiame teisme, į kurį pirmąjį buvo kreiptasi, galėtų būti laikomas atsisakymu nuo išlaikymo prievolės, kuris prieštarauja teismo valstybės viešajai tvarkai.</P></NOTE>, kyla didelių abejonių dėl šio kreditoriaus interesų patenkinimo. Tokiomis aplinkybėmis pritariu nuogąstavimams, kuriuos pareiškė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir Rumunijos vyriausybė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Todėl manau, kad reikėtų ieškoti tokio sprendimo, kuris apsaugotų kreditoriaus interesus remiantis Reglamento Nr. 4/2009 tikslais ir Žmogaus teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Šiuo aspektu Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">A</HT> yra reikšmingas ramstis formuojant Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su Reglamento Nr. 4/2009 aiškinimu, nes jame pabrėžta, jog geriausia siekti bylų, susijusių su finansinėmis pasekmėmis vaikams dėl jų tėvų santuokos nutraukimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">A</HT> (43 punktas).</P></NOTE>, koncentracijos. Tas pats pasakytina apie konstatavimą, kad šis reglamentas ir Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnis nėra suderinti ir kad tokiu atveju yra neveiksmingos taisyklės, taikomos <HT TYPE="ITALIC">lis pendens</HT> arba susijusių ieškinių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P>Šiuo klausimu gali būti atliktas palyginimas su <DATE ISO="20181004">2018 m. spalio 4 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IQ</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑478/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:812">EU:C:2018:812</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> atvejais.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Todėl man atrodo, kad paisant Reglamento Nr. 4/2009 logikos ir vadovaujantis vaiko interesais, galėtų būti taip, jog teismas, gavęs reikalavimą priteisti išlaikymą, kurio kreditorius yra šis vaikas, dėl sprendimo dėl jurisdikcijos nebuvimo, kurį jis priėmė byloje dėl tėvų pareigų, gali pranešti ieškovui, kad jis turi jurisdikciją remiantis šio reglamento 3 straipsnio a punktu, ir jo paklausti, ar palieka savo reikalavimą dėl išlaikymo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Nesant specialių nuostatų, kurias Reglamente Nr. 4/2009 būtų įtvirtinęs Sąjungos teisės aktų leidėjas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P>Šiuo klausimu žr. aplinkybės, jog nebuvo numatyta, kad gali kilti dabartinių sunkumų dėl bylos nagrinėjimo, motyvus, išplaukiančius iš Reglamento Nr. 2201/2003 11 konstatuojamojoje dalyje išdėstyto teiginio, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>[t]eismai, turintys jurisdikciją pagal šį reglamentą, paprastai turės jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/>, priminto <DATE ISO="20040415">2004 m. balandžio 15 d.</DATE> Komisijos žaliosios knygos dėl išlaikymo prievolių (COM(2004) 254 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>) 5.1.1 punkte, p. 14.</P></NOTE>, kaip antai išdėstytų Reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P>Šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė, paremta <HT TYPE="ITALIC">forum non conveniens</HT> doktrina. Šia doktrina taip pat paremti <DATE ISO="19961019">1996 m. spalio 19 d.</DATE> Hagos konferencijos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo bylose dėl tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių (galima susipažinti šiuo interneto adresu: https://assets.hcch.net/docs/e74e817b-1faa-4aa9-bd29-3ff68da03f43.pdf) 8 ir 9 straipsniai, kuriais <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>mechanizmas išskaidomas į jurisdikcijos perdavimą arba prisiėmimą<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, kaip teigia Gallant, E., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0038" ID="QS0038"/>Le forum non conveniens de l’article 15 du règlement Bruxelles II bis<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/>, <HT TYPE="ITALIC">Revue critique de droit international privé</HT>, Dalloz, Paris, 2017, Nr. 3, p. 464–471, 2 punktas.</P></NOTE> arba užtikrinančių suderinimą su šio reglamento 12 straipsniu, teismas, į kurį kreiptasi, negali atsisakyti įgyvendinti savo jurisdikcijos teismo, galinčio geriausiai nuspręsti dėl visų su vaiku susijusių reikalavimų, naudai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Be to, net jei teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti ieškinį, susijusį su tėvų pareigomis, galėtų geriausiai nuspręsti dėl papildomo reikalavimo dėl išlaikymo, nesuprantu, kaip vadovaujantis vaiko interesais galėtų būti pateisinama tai, kad išlaikymo kreditorius privalėtų pakeisti savo pasirinkimą dėl jurisdikciją turinčio teismo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Šis vertinimas juo labiau taikytinas, jeigu, kaip nagrinėjamu atveju, nebuvo kreiptasi į jokį kitą teismą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus siūlau Teisingumo Teismui į <HT TYPE="ITALIC">Judecătoria Constanța</HT> (Konstancos pirmosios instancijos teismas, Rumunija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT><DATE ISO="20081218">2008 m. gruodžio 18 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad reikalavimo priteisti išlaikymą pateikimas kartu su reikalavimu nustatyti tėvų pareigas, kaip numatyta šio reglamento 3 straipsnio d punkte, nereiškia, jog valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos, grindžiamos minėto reglamento 3 straipsnio a punktu arba, jei negalima taikyti šios nuostatos, grindžiamos to paties reglamento 5 straipsniu.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Nesant specialių nuostatų, kurias Reglamente Nr. 4/2009 būtų įtvirtinęs Sąjungos teisės aktų leidėjas, kaip antai išdėstytų <DATE ISO="20031127">2003 m. lapkričio 27 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 15 straipsnyje arba užtikrinančių suderinimą su Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsniu, teismas, į kurį kreiptasi, negali atsisakyti įgyvendinti savo jurisdikcijos teismo, galinčio geriausiai nuspręsti dėl visų su vaiku susijusių reikalavimų, naudai.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>