European flag

oficialusis leidinys
Europos Sąjungos

LT

Seriju C


C/2023/1390

2023 12 1

Pranešimo apie Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto produkto specifikacijos pavadinimo vyno sektoriuje standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(C/2023/1390)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Ştefăneşti“

PDO-RO-A1309-AM01

Pranešimo data: 2023 m. rugsėjo 25 d.

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Naujų vietovių įtraukimas į geografinę gamybos vietovę

Produkto specifikacijoje nurodyta nustatyta geografinė gamybos vietovė buvo iš dalies pakeista įtraukiant naujas netoliese esančias vietoves, kuriose aplinkos, dirvožemio ir klimato sąlygos yra panašios į specifikacijoje jau nurodytas vietoves. Šiose vietovėse tradiciškai gaminamas SKVN „Ștefănești“ žymimas rūšinis vynas ir jos minimos vynuogynų ir vyno sektoriui skirtuose nacionalinės teisės aktuose.

Įtraukti šie Argešo apskrityje esantys miestai, savivaldybės ir kaimai:

—

Kosteščio miestas – kaimai: Costești, Broşteni, Stârci, Smei, Podu Broşteni, Lăceni ir Pârvu Roşu;

—

Lunka Korbului savivaldybė – kaimai: Lunca Corbului, Silişteni, Lăngești, Mârghia de Jos, Mârghia de Sus, Cătane, Cieşti ir Pădureţi;

—

Susenio savivaldybė – kaimai: Suseni, Țuțuleşti, Odăeni, Strâmbeni, Cerşani, Burdeşti ir Gălăeşeşti;

—

Buzoeščio savivaldybė – kaimai: Buzoeşti, Vulpeşti, Redea, Ioneşti, Tomşanca, Bujoreni, Şerboeni, Cornăţel, Curteanca, Podeni ir Vlăduţa;

—

Negrašio savivaldybė – kaimai: Negrași, Buta, Bârlogu ir Mozacu.

Šiose vietovėse yra į nacionalinį vynuogynų registrą įtrauktų vynuogynų. Jos nacionaliniu lygmeniu buvo įvardytos kaip tinkamos sodinti tauriųjų vynuogių veisles, kurias nacionaliniu lygmeniu leidžiama auginti pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus.

Kadangi žemės ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros ministro įsakyme Nr. 732/2005 dėl Rumunijoje naudojamų saugomų kilmės vietos nuorodų, skirtų neputojantiems vynams, sąrašo patvirtinimo, su pakeitimais, taip pat numatyta, kad taikant SKVN „Ștefănești“ galima naudoti „Costești“ kilmės vietos nuorodą kaip siauresnę nuorodą, kuri gali būti pridedama prie kilmės vietos nuorodos „Ștefănești“, taigi reikėtų nurodyti ir šią kilmės vietos nuorodą, kuri apima papildomai įtrauktas vietoves.

Siauresnė kilmės vietos nuoroda „Costești“ netyčia nebuvo įtraukta į produkto specifikaciją, kuri teikiant paraišką dėl apsaugos buvo išsiųsta Europos Komisijai. Todėl dabar ji turi būti įtraukta siekiant suderinimo su nacionalinės teisės aktais, kuriuose daroma nuoroda į šią siauresnę kilmės vietos nuorodą, kuri gali būti naudojama nacionaliniu lygmeniu, ir atsižvelgiant į gamintojų iš vietovių, nurodytų pagal siauresnę kilmės vietos nuorodą „Costești“, prašymus.

Iš dalies buvo pakeisti produkto specifikacijos III skyrius ir bendrojo dokumento 6 punktas.

2.   Naujų ženklinimo nuostatų nurodymas

Produkto specifikacija papildyta ženklinimo nuostata – gamintojams pageidaujant, etiketėje šalia privalomo pavadinimo „Ștefănești“ gali būti įrašytas ir pavadinimas „Costești“, jei vynas pagamintas pirmiau minėtose vietovėse, kadangi galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose Kosteščio (geografinio vieneto, mažesnio už SKVN apibrėžtą vietovę, pavadinimas) yra nurodytas kaip SKVN „Ștefănești“ siauresnė nuoroda (žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 732/2005 su pakeitimais).

Praeityje Kosteščio pavadinimas buvo siejamas su vynuogių auginimo ir vyno gamybos tradicijomis, nes čia buvo įkurtas ir veikė garsus vyno gamybos konsorciumas.

Įtraukus pavadinimą „Costești“, produkto specifikacija suderinama su nacionalinės teisės aktais, kuriais nustatomi Rumunijos saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) pavadinimai rūšiniams vynams.

Jei vietos gamintojai pageidauja, prie SKVN „Ştefăneşti“ gali būti pridedama siauresnė kilmės vietos nuoroda „Costești“, kaip nurodyta nacionalinės teisės aktuose dėl SKVN „Ştefăneşti“ naudojimo.

Be to, prie SKVN „ŞTEFĂNEŞTI“, gamintojams pageidaujant, galima nurodyti vieną iš šių vynininkystės vietovių pavadinimų (geografiniai vienetai, mažesni už nurodytą vietovę): FLORICA, IZVORANI, GOLEASCA, VĂLENI, DEALUL SCHITULUI, VRĂNEŞTI, GORGANU, TOPOLOVENI arba SILIŞTENI.

Iš dalies buvo pakeisti produkto specifikacijos XII skyrius ir bendrojo dokumento 9 pagal punktas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

„Ştefăneşti“

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vyninių vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

1.   Analitinės ir juslinės savybės

TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS

Baltieji vynai. Jauni vynai yra žalsvai geltonos spalvos, po 1–2 metų brandinimo jie įgyja kviečių šiaudų spalvą, brandinti vynai tampa šiaudų geltonumo spalvos, geltoni su žalsvais vaivorykštiniais atspalviais, šiaudų geltonumo su ryškiai žalsvais vaivorykštiniais atspalviais, šiek tiek gelsvi iki aukso geltonumo, aukso geltonumo, žalsvai geltoni su aukso atspalviais.

Kvapas: subtilus ir gaivus aromatas, būdingas laukinėms gėlėms; gėliškas aromatas, būdingas prinokusioms vynuogėms ir ką tik nupjautiems kviečiams, brandintiems vynams būdingas nokstančių vynuogių, taip pat švelnus vynuogių žiedų ir šeivamedžio žiedų aromatas, gėlių ir egzotinių vaisių (greipfrutų), subtilus vanilės, žydinčio sodo aromatas, praturtintas migdolų kvapu, šviežio sviesto aromatu, kurie yra švelnūs, maloniai rūgštūs, aksominiai, sodrūs ir harmoningi.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

15,00

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

11,00

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

3,5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

18

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

200

2.   Analitinės ir juslinės savybės

TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS

Raudonieji vynai. Jų spalva gali būti intensyvi, ryški, ryškaus granato raudonumo; nuo rubino raudonos iki ryškiai raudonos, tamsiai raudonos, šiek tiek agresyvios, brandinant tampa plytų raudonos, nuo blyškios rubino iki intensyvios rubino raudonos, nuo rubino raudonos iki švelnios plytų raudonos.

Kvapas: nuo raudonųjų vaisių iki vanilės ir šokolado pokvapių, sudėtingas aromatas su žaliųjų paprikų pokvapiais, brandinimas vynams suteikia juodųjų serbentų ir džiovintų slyvų, intensyvų miško uogų (mėlynių, aviečių) ir vėlyvosios ievos vaisių aromatą, šokolado aromatą su cinamono, vaismedžių sakų ir trešnių pokvapiu.

Skonis: harmoningas, žolinis, stipriai juntami taninai, tačiau gerai subalansuotas aštrumas, vynui bręstant skonis darosi aksominis, vynui toliau bręstant ir senstant tampa dar harmoningesnis, pasižymi aiškia poskonių derme, išskirtiniu brandinimo potencialu, sodrus, aksominis, su karčiųjų vyšnių aromatu, švelnus.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

15,00

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

11,00

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

3,5 g/l vyno rūgšties

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

20

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

150

5.   Vynininkystės metodai

5.1.   Specialūs vynininkystės metodai

1.   Vynininkystės metodai

Specialūs vynininkystės metodai

Nėra papildomų nuostatų.

5.2.   Didžiausias derlius ir išeiga

1.   Veislių „Riesling italian“, „Fetească regală“, „Burgund mare“, „Merlot“ derlius nuimamas vynuogėms visiškai sunokus

10 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

2.   Veislių „Sauvignon“, „Chardonnay“, „Fetească albă“, „Pinot gris“, „Pinot noir“ derlius nuimamas vynuogėms visiškai sunokus

8 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

3.   Veislių „Muscat Ottonel“, „Tămaioasă romanească“, „Cabernet Sauvignon“, „Fetească neagră“ derlius nuimamas vynuogėms visiškai sunokus

7 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

4.   Veislių „Muscat Ottonel“, „Tămâioasă românească“, „Cabernet Sauvignon“, „Fetească neagră“, „Sauvignon“, „Chardonnay“, „Fetească albă“, „Pinot gris“ derlius imamas vėlyvuoju lakotarpiu

6 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

5.   Veislių „Riesling italian“, „Fetească regală“, „Burgund mare“, „Merlot“ derlius nuimamas vynuogėms visiškai sunokus

65 hektolitrai iš hektaro

6.   Veislių „Sauvignon“, „Chardonnay“, „Fetească albă“, „Pinot gris“, „Pinot noir“ derlius nuimamas vynuogėms visiškai sunokus

52 hektolitrai iš hektaro

7.   Veislių „Muscat Ottonel“, „Tămaioasă romanească“, „Cabernet Sauvignon“, „Fetească neagră“ derlius nuimamas vynuogėms visiškai sunokus

47 hektolitrai iš hektaro

8.   Veislių „Muscat Ottonel“, „Tămâioasă românească“, „Cabernet Sauvignon“, „Fetească neagră“, „Sauvignon“, „Chardonnay“, „Fetească albă“, „Pinot gris“ derlius imamas vėlyvuoju lakotarpiu

47 hektolitrai iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Argešo apskritis:

—

Štefeneščio miestas – kaimai: Ştefăneşti, Valea Mare-Podgoria, Ştefăneştii Noi, Izvorani ir Viişoara;

—

Kelineščio savivaldybė – kaimai: Ciocăneşti, Văleni-Podgoria, Radu Negru, Vrăneşti, Gorganu, Călineşti, Râncăciov, Urlucea ir Glodu;

—

Topolovenio miestas – kaimai: Ţigăneşti, Botârcani, Gorăneşti ir Crinteşti;

—

Priboenio savivaldybė – kaimai: Priboieni, Valea Popii, Valea Mare, Piţoi ir Sămăila;

—

Leordenio savivaldybė – kaimai: Leordeni, Cârciumereşti, Băila, Schitu-Scoiceşti, Glodu, Budişteni, Ciulniţa, Glâmbocata, Glâmbocata-Deal, Ciolceşti ir Bantău;

—

Bogacio savivaldybė – kaimai: Bogaţi, Glâmbocelu, Chiteşti ir Glămbocel.

Štefeneščio komuna, įskaitant siauresnę Kosteščio kilmės nuorodą arba jos neįskaitant:

—

Kosteščio miestas – kaimai: Costești, Broşteni, Stârci, Smei, Podu Broşteni, Lăceni ir Pârvu Roşu;

—

Lunka Korbului savivaldybė – kaimai: Lunca Corbului, Silişteni, Lăngești, Mârghia de Jos, Mârghia de Sus, Cătane, Cieşti ir Pădureţi;

—

Susenio savivaldybė – kaimai: Suseni, Țuțuleşti, Odăeni, Strâmbeni, Cerşani, Burdeşti ir Gălăeşeşti;

—

Buzoeščio savivaldybė – kaimai: Buzoeşti, Vulpeşti, Redea, Ioneşti, Tomşanca, Bujoreni, Şerboeni, Cornăţel, Curteanca, Podeni ir Vlăduţa;

—

Negrašio savivaldybė – kaimai: Negrași, Buta, Bârlogu ir Mozacu.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Burgund Mare N“ – „Grosser burgunder“, „Grossburgunder“, „Blaufrankisch“, „Kekfrankos“, „Frankovka“, „Limberger“

„Cabernet Sauvignon N“ – „Petit Vidure“, „Burdeos tinto“

„Chardonnay B“ – „Gentil blanc“, „Pinot blanc Chardonnay“

„Fetească albă B“ – „Păsărească albă“, „Poama fetei“, „Mädchentraube“, „Leanyka“, „Leanka“

„Fetească neagră N“ – „Schwarze Mädchentraube“, „Poama fetei neagră“, „Păsărească neagră“, „Coada rândunicii“

„Fetească regală B“ – „Konigliche Madchentraube“, „Koningsast“, „Kiralyleanka“, „Dănășană“, „Galbenă de Ardeal“

„Merlot N“ – „Bigney rouge“, „Plant Medoc“

„Muscat Ottonel B“ – „Muscat Ottonel blanc“

„Pinot Gris G“ – „Affumé“, „Grauer Burgunder“, „Grauburgunder“, „Grauer Mönch“, „Pinot cendré“, „Pinot Grigio“, „Ruländer“

„Pinot Noir N“ – „Blauer Spätburgunder“, „Blauer Burgunder“, „Burgund mic“, „Burgunder roter“, „Klăvner Morillon Noir“

„Pinot noir N“ – „Spätburgunder“, „Pinot nero“

„Riesling italian B“ – „Olasz Riesling“, „Olaszriesling“, „Welschriesling“

„Tămâioasă românească B“ – „Busuioacă de Moldova“, „Muscat blanc à petit grains“

„Tămâioasă române‘ască B“ – „Rumänische Weihrauchtraube“, Tamianka’, „Tămâioasă albă de Drăgășani“

8.   Ryšio (-ių) su geografine vietove aprašymas

8.1.   Ryšys su nustatyta vietove

Argešo vynuogynai driekiasi kalvotoje rytų Oltenijos vietovėje, o daugybė vynuogynų (pvz., Valea Mare-Podgoria, Izvorani, Viişoara, Leordeni ir Costeşti) yra pietiniuose kalvų šlaituose, kurių aukštis siekia 250–300 metrų virš jūros lygio. Jiems būdingi pilki miško dirvožemiai, vidutiniai jauriniai dirvožemiai ir priemolio bei rausvi miško rudžemiai, kuriuose gausu kalcio.

Geriausi vynai gaunami iš tokių vynuogių veislių kaip „Fetească albă“, „Riesling italian“, „Sauvignon“ ir ypač „Tămâioasă românească“, o tarp raudonųjų vynų išsiskiria iš veislės „Cabernet Sauvignon“ pagaminti vynai.

Raudonųjų vynų kokybę vienodai lemia auginamos vynuogių veislės ir gamtinė aplinka. Vynas, pagamintas iš vynuogių veislių „Fetească regală“, „Riesling italien“ ir „Aligoté“, yra gerai žinomas ir labai vertinamas, o Valia Marėje ir Topolovenyje gaminami raudonieji vynai iš, pavyzdžiui, „Cabernet Sauvignon“ arba „Burgund mare“ veislių vynuogių, pelnė šlovę dėl gamtinės aplinkos suteiktų savybių.

Šioje vietovėje vienuolynai ir kilmingos šeimos užsiėmė vynuogių auginimu. Tai liudija, kad šioje vietovėje, praeityje vadintoje Dealurile Piteștilor (Piteščio kalvos), buvo vynuogynų. 1902 m. rašytiniuose šaltiniuose pateikiama išsami informacija apie vynuogių derliaus nuėmimo tradicijas nuo Constantino Brâncoveanu laikų ir nuorodos į kitus istorinius laikotarpius, aprašant, kaip vaivada Matei Basarabas išleido potvarkius, kad padėtų vynuogių augintojams gauti gerą derlių.

Moldovos metraštininkas Mironas Costinas savo darbuose gyrė Štefeneščio vynuogynų vyną, rašydamas: „Piteštis ir jo garsieji vynai“.

1635 m. Paulius iš Alepo, aprašydamas savo kelionę po Rumunijos žemes, minėjo kokybiškus Valakijos vynus.

8.2.   Priežastinė vietovės ir produkto sąveika

Raudonųjų vynų kokybę vienodai lemia auginamos vynuogių veislės ir gamtinė aplinka. Vynas, pagamintas iš vynuogių veislių „Fetească regală“, „Riesling italien“ ir „Aligoté“, yra gerai žinomas ir labai vertinamas, o Valia Marėje ir Topolovenyje gaminami raudonieji vynai iš, pavyzdžiui, „Cabernet Sauvignon“ arba „Burgund mare“ veislių vynuogių, pelnė šlovę dėl gamtinės aplinkos suteiktų savybių. Šioje vietovėje vienuolynai ir kilmingos šeimos užsiėmė vynuogių auginimu. Tai liudija, kad šioje vietovėje, praeityje vadintoje Dealurile Piteștilor (Piteščio kalvos), buvo vynuogynų. 1902 m. rašytiniuose šaltiniuose pateikiama išsami informacija apie vynuogių derliaus nuėmimo tradicijas nuo Constantino Brâncoveanu laikų ir nuorodos į kitus istorinius laikotarpius, aprašant, kaip vaivada Matei Basarabas išleido potvarkius, kad padėtų vynuogių augintojams gauti gerą derlių.

Moldovos metraštininkas Mironas Costinas savo darbuose gyrė Štefeneščio vynuogynų vyną, rašydamas: „Piteštis ir jo garsieji vynai“.

1635 m. Paulius iš Alepo, aprašydamas savo kelionę po Rumunijos žemes, minėjo kokybiškus Valakijos vynus.

8.3.   Išsami informacija apie žmogiškuosius veiksnius

Vynuogynuose, iš kurių gaunamos vynuogės SKVN „ȘTEFĂNEȘTI“ žymimiems vynams gaminti, veislės grynumas turi būti ne mažesnis kaip 85 proc. Šiuose vynuogynuose kitų veislių poskiepiai gali būti imami tik iš Vitis vinifera genties veislių. Tokių veislių vynuogės turi būti skinamos atskirai nuo pagrindinės veislės vynuogių, naudojamų vynui, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gaminti.

9.   Kitos svarbiausios sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Rinkodaros sąlygos (ženklinimas)

Teisinis pagrindas:

Nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Papildomos sąlygos rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas:

Vyno etiketėje prie SKVN „Ştefăneşti“ gali būti įrašyta siauresnė nuoroda „Costești“, kaip nurodyta nacionalinės teisės aktuose, kuriais nustatytas SKVN „Ştefăneşti“ naudojimas, atsižvelgiant į gamintojų pageidavimus vietovėje, kurios pavadinimas yra „Costești“ (nustatyta vietovė, mažesnė už SKVN vietovę), kuri gali būti nurodyta.

Be to, prie SKVN „ŞTEFĂNEŞTI“, gamintojams pageidaujant, galima nurodyti vieną iš šių vynininkystės vietovių pavadinimų: FLORICA, IZVORANI, GOLEASCA, VĂLENI, DEALUL SCHITULUI, VRĂNEŞTI, GORGANU, TOPOLOVENI arba SILIŞTENI.

Produkto specifikacijos nuoroda

https://www.onvpv.ro/sites/default/files/caiet_de_sarcini_doc_stefanesti_modif_cf_cererii_1011_20.05.2022_cf_raspuns_notif_com_20.09.2023_no_track_changes.pdf


(1)   OL L 9, 2019 1 11, p. 2.


ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1390/oj

ISSN 1977-0960 (electronic edition)