European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija


2025/1723

2025 8 7

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2025/1723

2025 m. rugpjūčio 6 d.

kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą, nustatomas laikinasis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2024 m. gruodžio 9 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis, KLR arba Kinija) kilmės cukrinių kukurūzų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. spalio 25 d.Association Européenne des Transformateurs de Maïs Doux (toliau – AETMD) (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateiktas Sąjungos tam tikrų paruoštų arba konservuotų cukrinių kukurūzų, turinčių grūdų pavidalą, pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.2.   Registravimas

(3)

2025 m. vasario 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/309 (toliau – registravimo reglamentas) (3) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą;

1.3.   Suinteresuotosios šalys

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir prekiautojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Inicijavus tyrimą buvo surengtas klausymas su Europos prekybos džiovintais vaisiais, valgomaisiais riešutais, perdirbtais vaisiais ir daržovėmis ir perdirbtais žuvininkystės produktais federacija (FRUCOM) ir jai atstovaujančiomis nacionalinėmis asociacijomis Waren-Verein der Hamburger Börse e.V. (Toliau – „Waren-Verein“) ir Nederlandse Vereniging voor de Handel in Gedroogde Zuidvruchten, Specerijen en Aanverwante Artikelen (toliau – NZV) bei kelių jos importuojančių narių atstovais.

1.4.   Pastabos dėl inicijavimo

(6)

Komisijai pastabų dėl inicijavimo pateikė Kinijos maisto produktų, pirminių produktų ir šalutinių gyvūninių produktų importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CFNA) ir „Waren-Verein“.

(7)

CFNA kritikavo tai, kad skundo tiriamasis laikotarpis nebuvo atnaujintas artėjant jo pateikimo datai. Asociacija teigė, kad dėl didelių pokyčių ES rinkoje nuo 2024 m. antrojo ketvirčio iki 2024 m. pabaigos ji būtų galėjusi pateikti informacijos apie žalą, kuri buvusi kitokio dydžio nei tiriamuoju laikotarpiu. CFNA taip pat laikėsi nuomonės, kad Tailandas ir KLR yra vieninteliai pagrindiniai cukrinių kukurūzų gamintojai ir eksportuotojai ir kad importas iš KLR galėtų perimti Tailandui tenkančias rinkos dalis, jei importas iš Tailando būtų apribotas antidempingo priemonėmis. CFNA taip pat teigė, kad 2022 m. importas iš KLR galėjo padidėti dėl nenumatytų pokyčių, tokių kaip 1) gaivalinės nelaimės ir potvyniai Tailande, dėl kurių sumažėjo kukurūzų produkcija ir pakankama pasiūla; 2) prastas derlius Europoje dėl sauso klimato, visų pirma Prancūzijoje, ir 3) karas Ukrainoje, dėl kurio galėjo padidėti cukrinių kukurūzų gamintojų energijos sąnaudos ir sumažėti cukrinių kukurūzų pasiūla. CFNA taip pat laikėsi nuomonės, kad 2022 m. pardavimo eksportui iš KLR modelis pasikeitė dėl didelio bendrovės „Lidl“ užsakymo. Ji laikėsi nuomonės, kad prastas derlius Europoje galėjo turėti įtakos cukrinių kukurūzų tiekimui Europoje, o pirkėjai, tokie kaip „Lidl“, galėjo kaupti atsargas, kad apsisaugotų nuo nepakankamos pasiūlos.

(8)

Komisija primena CFNA, kad tiriamasis laikotarpis buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnį ir apėmė ne trumpesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį prieš pat tyrimo inicijavimą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(9)

Dėl tvirtinimo, kad importo iš KLR rinkos dalis padidėjo dėl importui iš Tailando nustatytų antidempingo priemonių, Komisija primena CFNA, kad šios priemonės taikomos nuo 2009 m. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(10)

CFNA nepateikė jokių patvirtinamųjų įrodymų, susijusių su tvirtinimu, kad eksportas pasikeitė tik dėl didelio mažmenininko „Lidl“ užsakymo. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(11)

CFNA taip pat tvirtino, kad skunde nebuvo įrodyta Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, ir teigė, kad padidėjęs importas iš KLR neturėjo jokio neigiamo poveikio skundo pateikėjo gamybos, pajėgumų, pajėgumų naudojimo, atsargų ir pardavimo kainų raidai.

(12)

Remiantis Komisijos atliktu skunde pateiktos informacijos vertinimu, buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad buvo padaryta materialinė žala, ir tai pateisino tyrimo inicijavimą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(13)

CFNA taip pat tvirtino, kad importas iš KLR nėra vienintelė skundo pateikėjo patirtos žalos priežastis, ir nurodė 6 konstatuojamojoje dalyje aprašytus veiksnius. CFNA priminė antidempingo tyrimą dėl KLR kilmės sojos baltymų importo (4), kurio metu Komisija nustatė, kad iš kainų padidėjimo ir prastų Sąjungos pramonės finansinių rezultatų sutapimo buvo matyti žaliavų rinkos kintamumas ir kad tai buvo labai svarbi Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastis, dėl kurios išnyko priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos. CFNA teigė, kad atliekant šį tyrimą padėtis buvo panaši.

(14)

Komisijos nuomone, nė vienas iš kitų pirmiau minėtų galimų paaiškinimų nepaneigia išvados, kad skunde buvo pateikta pakankamai įrodymų dėl importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytos žalos, kuriais remiantis buvo galima inicijuoti antidempingo tyrimą.

(15)

„Waren-Verein“ paprašė išplėsti nagrinėjamąjį laikotarpį, kad būtų galima įvertinti prasto derliaus poveikį 2020 m. Šalis paprašė atsižvelgti ir į kitas vienkartines pasekmes, pavyzdžiui, frachto ir valiutos sąlygas, kurios buvo palankios priimant sprendimus dėl pirkimo.

(16)

Skunde analizuotas tiesioginis priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos, atsižvelgiant į importo apimties tendencijas, Sąjungos pardavimo kainas nagrinėjamuoju laikotarpiu ir pagrindinius žalos rodiklius nagrinėjamuoju laikotarpiu. Buvo galima įrodyti tiesioginį priežastinį ryšį, kartu parodant, kad priežastinis ryšys nesusilpnėjo dėl jokių kitų veiksnių. Šiame etape Komisija laikėsi nuomonės, kad skunde pateikti įrodymai dėl priežastinio ryšio yra pagrįsti, ir daro nuorodą į 5 skirsnį dėl priežastinio ryšio. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(17)

Galiausiai CFNA paprašė Komisijos taikyti mažesnio muito taisyklę pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį. CFNA teigė, kad skunde nepateikta konkrečių įrodymų dėl žaliavų rinkos iškraipymų buvimo.

(18)

Skundo pateikėjas pateikė patikimų ir svarbių įrodymų, kad inicijavimo metu buvo įvykdyti visi teisiniai reikalavimai, kad būtų galima netaikyti mažesnio muito taisyklės, įskaitant įrodymus dėl KLR plieno rinkos iškraipymų, kurie galėtų turėti įtakos plieninių skardinių kainai. Šiame etape Komisija laikėsi nuomonės, kad skunde pateikti įrodymai, susiję su žaliavų rinkos iškraipymais, buvo pagrįsti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(19)

„Waren-Verein“ kritikavo pasirinktą tyrimo inicijavimo datą, dėl kurios buvo apribotos suinteresuotųjų šalių galimybės dalyvauti tyrime.

(20)

Komisijos tarnybos neturi poveikio Sąjungos pramonės sprendimui dėl skundo pateikimo laiko. Pateikus skundą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalį yra teisiškai įpareigota priimti sprendimą dėl bylos ir per 45 dienas informuoti susijusias šalis arba paskelbti pranešimą Oficialiajame leidinyje, jei inicijuojamas tyrimas, arba informuoti Sąjungos pramonę, jei skundas atmetamas.

(21)

Dėl eksportuojančių gamintojų atrankos „Waren-Verein“ paprašė atrinkti eksportuotojus remiantis jų tipiškumu.

(22)

Komisija pabrėžė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį atranka turėtų būti statistiškai pagrįsta remiantis atrankos metu turima informacija arba didžiausia tipiška gamybos, pardavimo ar eksporto apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(23)

„Waren-Verein“ paprašė atliekant tyrimą pasirinkti tik produktą, kurio TARIC kodas yra 2005 80 00 , o TARIC kodo 2001 90 30 10 neįtraukti.

(24)

Komisija pažymėjo, kad nebuvo pateikta jokių papildomų įrodymų, kuriais būtų buvę galima pagrįsti šį prašymą neįtraukti produkto. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(25)

„Waren-Verein“ teigė, kad frachto ir valiutos keitimo kursai daro neigiamą poveikį produktų kainoms, ir paprašė į juos atsižvelgti apskaičiuojant normaliąją vertę. Be to, „Waren-Verein“ abejojo dėl produktų, kurie atitinka produkto aprašymą, tačiau skiriasi vertinant pagal jų dydį, galutinius vartotojus, pakavimo ar pristatymo sąlygas, kainų palyginamumo.

(26)

Dėl klausimų, susijusių su kainų palyginamumu, Komisija patikino „Waren-Verein“, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, eksporto kainos ir normalioji vertė lyginamos tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgiant į pardavimus, atliktus, kiek įmanoma, tuo pačiu metu, bei tinkamai įvertinant kitus skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui. Prireikus galima atlikti koregavimus, kad būtų atsižvelgta į fizinių savybių, vežimo ir krovinių vežimo sąlygų, pakavimo, valiutos keitimo ir kitų veiksnių skirtumus.

(27)

„Waren-Verein“ paprašė atliekant tyrimą atsižvelgti į vartotojų ir prekybininkų interesus. Asociacija tvirtino, kad, nustačius antidempingo muitus, cukrinių kukurūzų kainos greičiausiai padidės vartotojų nenaudai. Atsižvelgdama į galimą prastą derlių ateityje ir kitus nenumatytus įvykius ES, darančius poveikį importui, asociacija laikėsi nuomonės, kad nereikėtų nustatyti jokių priemonių. Ji taip pat tvirtino, kad ES cukrinių kukurūzų gamintojai yra pakankamai stiprūs ekonominiu požiūriu ir kad jų nereikia apsaugoti antidempingo priemonėmis.

(28)

Komisija primena „Waren-Verein“, kad Sąjungos interesai vertinami atliekant tyrimą, o ne skundo nagrinėjimo etape. Todėl visų šalių nuomonės vertinamos šio reglamento 7 skirsnyje.

1.5.   Atranka

(29)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

Sąjungos gamintojų atranka

(30)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi apskaičiuota panašaus produkto gamybos ir pardavimo ES apimtimi tiriamuoju laikotarpiu. Atrinkti du Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams tenka daugiau kaip [29–38] % apskaičiuotos visos gamybos apimties ir daugiau kaip [39–48] % viso apskaičiuoto pardavimo Sąjungoje. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų dėl atrinktų bendrovių negauta. Todėl atrinkti Sąjungos gamintojai patvirtinti.

Nesusijusių importuotojų atranka

(31)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(32)

Šeši nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą apimtį atrinko du nesusijusius importuotojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais. Vienas iš atrinktų importuotojų pranešė Komisijai, kad nebenori bendradarbiauti, ir nepateikė klausimyno atsakymų. Todėl Komisija nusprendė vietoje šio importuotojo atrinkti kitą importuotoją. Suinteresuotosioms šalims buvo atitinkamai pranešta apie šį pakeitimą. Pastabų dėl šio pakeitimo negauta.

Eksportuojančių gamintojų atranka

(33)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos atstovybės nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(34)

Dvidešimt trys nagrinėjamosios šalies bendrovės pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamos. Dvi iš šių bendrovių buvo susijusios, o viena iš jų nebuvo eksportuojanti gamintoja. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko du eksportuojančius gamintojus, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Pastabų dėl atrinktų bendrovių negauta, todėl Komisija jas patvirtino.

1.6.   Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai

(35)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(36)

Be to, skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad Kinijoje esama su nagrinėjamuoju produktu susijusių žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėjami minėti su žaliavomis susiję iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar Kinijai reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija Kinijos vyriausybei išsiuntė papildomus su šiuo klausimu susijusius klausimynus.

(37)

Komisija išsiuntė klausimynus skundo pateikėjui, Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams ir žinomiems importuotojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat buvo paskelbti internete (5);

(38)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojų

—

„Bonduelle Europe Long Life“ (Prancūzija) ir „Bonduelle Central Europe“ (Vengrija),

—

„Dawtona Sp z o.o.“ (Lenkija);

Importuotojų

—

„Otto Franck Import GmbH & Co. KG“ (Augsburgas, Vokietija);

Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojančių gamintojų

„Sunflower Group“:

—

„Sun Flower Food Industry (Xinfeng) Co., Ltd.“ (Gandžou, Kinija),

—

„Sunny Food Industry Co., Ltd.“ (Gandžou, Kinija);

„Tongfa Group“

—

„Zhangzhou Tongfa Foods Industry Co., Ltd.“ (Džangdžou Kinija),

—

„Fujian Tongfa Foods Group Co., Ltd.“, (Siamenas, Kinija).

(39)

Be to, Komisija patikrino skundo pateikėjo AETMD Paryžiuje (Prancūzija) pateiktą makroekonominį klausimyną.

1.7.   Pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymas

(40)

Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad, kaip 3.2.1 aprašyta skirsnyje, siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(41)

18 straipsnis buvo iš dalies taikomas „Sunflower Group“ dėl klausimų, susijusių su informacija, pateikta apskaičiuojant CIF kainas ir kredito išlaidas, susijusias su išvadomis dėl eksporto kainų, kaip aprašyta 3.3 skirsnyje.

(42)

„Tongfa Group“ 18 straipsnis buvo taikomas iš dalies ir dėl klausimų, susijusių su informacija, pateikta apskaičiuojant CIF kainas, susijusią su išvadomis dėl eksporto kainų, kaip aprašyta 3.4 skirsnyje. 18 straipsnis taip pat buvo taikomas nustatant darbo laiko sąnaudas apskaičiuojant darbo jėgą kaip gamybos veiksnį, kaip aprašyta 3.2.3.1 skirsnyje.

1.8.   Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(43)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2023 m. spalio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   TIRIAMASIS PRODUKTAS, NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Tiriamasis produktas

(44)

Tiriamasis produktas – cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata), turintys grūdų pavidalą, paruošti arba konservuoti su actu arba acto rūgštimi, neužšaldyti, ir cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata), turintys grūdų pavidalą, paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties, neužšaldyti, išskyrus produktus, priskiriamus 2006 pozicijai, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 2001 90 30 (TARIC kodas 2001 90 30 10) ir ex 2005 80 00 (TARIC kodas 2005 80 00 10) (toliau – tiriamasis produktas).

(45)

Dažniausiai cukriniai kukurūzai būna skirti žmonėms vartoti. Šis produktas paprastai pateikiamas ne tik skardinėse, bet ir stiklainiuose, tetrapakuose ar maišeliuose.

2.2.   Nagrinėjamasis produktas

(46)

Nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės tiriamasis produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas).

2.3.   Panašus produktas

(47)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

—

į Sąjungą eksportuojamas nagrinėjamasis produktas,

—

nagrinėjamosios šalies vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas tiriamasis produktas ir

—

Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamas ir parduodamas tiriamasis produktas.

(48)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Normaliosios vertės nustatymo procedūra pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį

(49)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(50)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų būti taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie tam tikriems paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą (saldiesiems kukurūzams) gaminti naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė keturiolika eksportuojančių gamintojų.

(51)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš Kinijos vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Todėl Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(52)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji preliminariai pasirinko Turkiją tinkama tipiška šalimi, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galimai tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(53)

2025 m. kovo 12 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketino naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su nagrinėjamojo produkto gamyba. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija nustatė galimas tinkamas tipiškas šalis (t. y. Kolumbija, Malaizija, Meksika, Serbija, Tailandas ir Turkija).

(54)

2025 m. birželio 6 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Malaiziją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie tipiškos šalies gamintoją „Fraser and Neave Holdings BHD“.

(55)

Komisija padarė išvadą, kad Kolumbija, Serbija ir Turkija neturėtų būti laikomos tipiškomis šalimis, visų pirma dėl to, kad trūksta aktualių viešai prieinamų finansinių duomenų apie tiriamąjį produktą ir (arba) panašius produktus gaminančias bendroves. Be to, neatrodo, kad Tailandas būtų tinkama tipiška šalis, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, nes šviežių cukrinių kukurūzų importo į Tailandą kainoms dėl importo iš Kinijos kiekio daro poveikį iškraipymai.

(56)

Komisija nepasiūlė Meksikos kaip tipiškos šalies, nes nebuvo duomenų apie šviežių cukrinių kukurūzų, kurie yra pagrindinis gamybos veiksnys, sudarantis apie 50 % visų gamybos sąnaudų, importą.

(57)

Komisija pažymėjo, kad Malaizijos lyginamieji dydžiai būtų tinkami vertinant svarbiausius gamybos veiksnius (šviežius cukrinius kukurūzus ir skardines). Komisija pažymėjo, kad šviežių cukrinių kukurūzų importo kaina buvo tinkama dėl mažo importo iš KLR kiekio. Kalbant apie skardines, nors 78 % jų kiekio buvo gaunama iš KLR, Komisija pažymėjo, kad iš KLR ir iš kitų šaltinių gaunamų skardinių kainos labai skiriasi (atitinkamai apie 14 CNY už kilogramą ir 28 CNY už kilogramą). Todėl, neturėdama įrodymų, kad iš kitų šaltinių perkamų skardinių kaina buvo iškraipyta, Komisija pasiūlė naudoti šią kainą kaip lyginamąjį dydį. Nustatyta, kad Kinijos kainos neturėjo įtakos skardinių importui iš kitų šaltinių, o likusio importo kiekis ir kainos tebebuvo tipiški. Be to, bendrovės „Fraser and Neave Holdings BHD“ informacija buvo ypač tinkamas PBA išlaidų ir pelno duomenų šaltinis, nes 2024 m. metinė ataskaita buvo susijusi su tiriamuoju laikotarpiu (2023 m. spalio 30 d. – 2024 m. rugsėjo mėn.).

(58)

Todėl Komisija preliminariai nusprendė tinkamiausia tipiška šalimi pasirinkti Malaiziją. Suinteresuotųjų šalių pastabos dėl pirmojo ir antrojo pranešimų, visų pirma dėl tipiškos šalies pasirinkimo, aptariamos 3.2.2 skirsnyje.

3.2.   Normalioji vertė

(59)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(60)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(61)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

3.2.1.   Didelių iškraipymų buvimas

(62)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

—

tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia bendrovės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios bendrovės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis,

—

valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms,

—

viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vidaus tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka,

—

bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas,

—

darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas,

—

viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą.“

(63)

Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų.

(64)

Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(65)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „[k]ai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(66)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė ataskaitą dėl Kinijos (toliau – ataskaita) (6), kurioje surinkti įrodymai, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbo jėga), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (įskaitant plieno sektorių). Suinteresuotosios šalys buvo paragintos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu.

(67)

Skundo pateikėjas teigė, kad tiriamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes joms poveikį daro didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, todėl normaliajai vertei nustatyti netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų.

(68)

Siekdamas pagrįsti šią poziciją skundo pateikėjas nurodė ataskaitoje pateiktus įrodymus, visų pirma susijusius su pagrindinių gamybos veiksnių, tokių kaip žemės, energijos, kapitalo, žaliavų ir darbo sąnaudų iškraipymais, taip pat su pagrindinių konservuotų cukrinių kukurūzų gamybos žaliavų, tokių kaip plienas ir aliuminis, iškraipymais. Skundo pateikėjas tvirtino, kad esama didelių iškraipymų, susijusių su visais pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte išvardytais punktais.

(69)

Konkrečiai skundo pateikėjas tvirtino, kad Kinijos vyriausybė kontroliuoja, prižiūri ir konsultuoja Kinijos konservuotų cukrinių kukurūzų pramonę, kuri yra neatsiejama konservuotų maisto produktų pramonės dalis. Skundo pateikėjas išvardijo kelias politikos priemones, dėl kurių: Kinijos gamintojai vadovaujasi Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) ideologija; laikomasi į eksportą orientuoto požiūrio, visų pirma susijusio su iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ įgyvendinimu; šiame sektoriuje vyksta tvirtas konsolidavimas, kuriame dalyvauja tik keli rinkos dalyviai; Kinijos gamintojai gauna vyriausybės paramą.

(70)

Skundo pateikėjas pažymėjo, kad vienos iš svarbiausių nacionalinės politikos priemonių minėtiems tikslams pasiekti yra šios:

—

nacionalinis 14-asis penkmečio planas (toliau – 14-asis penkmečio planas), kuriuo siekiama remti, konsoliduoti ir stiprinti žemės ūkio produktus ir gamybos pajėgumus (7),

—

14-asis Kinijos konservuotų maisto produktų pramonės plėtros penkmečio planas, kuriame pabrėžiama stabilios eksporto politikos svarba ir poreikis didinti šio sektoriaus tarptautinį konkurencingumą ir kuriame numatytos paskatos konservuoto maisto pramonei siekiant išvardytų tikslų (8),

—

KKP centrinio komiteto ir valstybės tarybos nuomones dėl visapusiško pagrindinių kaimo vietovių atgaivinimo darbų skatinimo 2023 m., susijusios su žemės ūkio ir kaimo vietovių modernizavimu (9),

—

Kinijos konservuotų maisto produktų pramonės asociacijos (CCFIA) trejų metų specialusis veiksmų planas (2021–2023 m.), kurio tikslas – pagerinti konservuotų produktų pramonės gamintojų bendradarbiavimą (10).

(71)

Skundo pateikėjas nurodė toliau išvardytas provincijų ir savivaldybių politikos priemones, skirtas konservuotų maisto produktų pramonei remti:

—

Guandongo žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės plėtros planas (2018–2025 m.), kuriuo siekiama sukurti ir optimizuoti pirminio perdirbimo įrenginius ir užtikrinti paramą keliems projektams (11),

—

Heilongdziango trejų metų (2023–2025 m.) žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės aukštos kokybės plėtros spartinimo veiksmų planas, kuriuo taip pat siekiama pagerinti žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės sistemą (12), taip pat susijęs pranešimas apie trejų metų žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės aukštos kokybės plėtros spartinimo veiksmų planą (2023–2025 m.) (generalinio biuro pranešimas) (13) ir pranešimas dėl kelių politikos priemonių, skirtų intensyviai perdirbančios žemės ūkio produktų pramonės aukštos kokybės plėtrai remti, paskelbimo (14),

—

Suihua savivaldybės (Heilongdziangas) įgyvendinimo nuomonės dėl žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės aukštos kokybės plėtros spartinimo (2023–2025 m.), kuriose teigiama, kad žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms, įskaitant kukurūzų perdirbimo pramonės įmones, turėtų būti teikiama didesnė politinė parama, be kita ko, suteikiama galimybė naudotis novatoriškomis finansinėmis paslaugomis (15).

(72)

Be to, skundo pateikėjas pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė taip pat kontroliuoja ekonomiką, dalyvaudama valstybės valdomų įmonių ir privačių bendrovių veikloje, per bendrovių KKP komitetus ir skirdama pagrindinius vadovaujančius darbuotojus, kurie paprastai yra ne tik KKP nariai, bet ir eina aukštas pareigas KKP hierarchijoje (16). Šiam tvirtinimui pagrįsti skundo pateikėjas pateikė konkrečių šio sektoriaus gamintojų pavyzdžių, be kita ko:

—

bendrovė „Hangzhou Wahaha group Co Ltd.“, kurios steigėjas ir pirmininkas buvo KKP atstovas Džedziange vykusiame kongrese (17),

—

bendrovė „Huanlejia Food Group“. Jos pirmininkas ir generalinis direktorius bendrovės reguliavimo dokumentuose nuolat vadinamas „komunistu partijos politiku“  (18),

—

bendrovė „Hebei Yaxiong Modern Agriculture Co. Ltd.“. Jos kontroliuojantysis akcininkas buvo Kinijos liaudies politinės konsultacinės konferencijos ir Hebėjaus pramonės ir prekybos federacijos Hebėjaus provincijos komiteto narys, taip pat daržovių pramonės prekybos rūmų pirmininkas (19).

(73)

Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad iškraipymai tiriamojo produkto sektoriuje atsirado dėl Kinijos vyriausybės kišimosi į pradinės grandies sektorius, visų pirma kukurūzų ir plieno žaliavų sektorius.

(74)

Dėl žaliavinių kukurūzų pramonės skundo pateikėjas pažymėjo, kad didžioji dauguma kukurūzų eksportuotojų yra valstybės valdomos įmonės, kurios, skundo pateikėjo teigimu, yra Kinijos vyriausybės instrumentai, skirti jos politikos tikslams pasiekti, ir gauna susijusią vyriausybės paramą.

(75)

Dėl plieno sektoriaus skundo pateikėjas pažymėjo, kad dauguma Kinijos plieno gamintojų yra valstybės valdomos įmonės, ir nurodė ankstesnius tyrimus, kuriuos atlikusi Komisija nustatė, kad atitinkamuose sektoriuose esama iškraipymų (20).

(76)

Galiausiai skundo pateikėjas teigė, kad cukrinių kukurūzų sektoriuje esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

3.2.1.1.   Dideli iškraipymai, darantys poveikį Kinijos vidaus rinkos kainoms ir sąnaudoms

(77)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“ (21).

(78)

Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota užtikrinti jos „konsolidavimą ir augimą“ (22). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas.

(79)

Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Toleruojamos kitos nuosavybės formos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (23).

(80)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant KKP. Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami.

(81)

2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste.

(82)

Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys: „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“ (24). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę.

(83)

Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(84)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (25). Kinijos valdžios institucijos taiko įvairias intervencines ekonomines priemones, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(85)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse.

(86)

Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai.

(87)

Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.).

(88)

Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybės valdomi – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (26).

(89)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai ir politines priemones įgyvendinantys bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (27).

(90)

Tai pasakytina ir apie kitas Kinijos finansų sistemos sudedamąsias dalis, kaip antai akcijų rinkas, obligacijų rinkas, privačiojo akcinio kapitalo rinkas ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų efektyvų veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (28).

(91)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (29).

(92)

Panašiai investicijų srityje Kinijos vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir jiems daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams remti, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę (30).

(93)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (31).

3.2.1.2.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmą įtrauką: atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia bendrovės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios bendrovės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis

(94)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, Kinijoje sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(95)

Cukrinius kukurūzus daugiausia gamina privačios bendrovės, pavyzdžiui, „Sunflower Food Industry Xinfeng Co. Ltd.“ (32), „Zhangzhou Tongfa Food Industry Co. Ltd.“ (33) ar „Runfeng Food Co. Ltd.“ (34). Konservuotų maisto produktų sektoriuje taip pat veikia valstybės iš dalies valdomos įmonės, tokios kaip „Hangzhou Wahaha Group“ (35), kurios 46 % akcijų priklauso valstybei (36).

(96)

Tačiau KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimo procesus tapo norma ne tik valstybės valdomose įmonėse, bet ir privačiose bendrovėse (37), o KKP siekia vadovauti beveik kiekvienam šalies ekonomikos aspektui. Iš tiesų, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai iš esmės yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai Kinijos valstybės ir partijos struktūros yra susijusios.

(97)

Be to, cukrinių kukurūzų sektoriuje taikomos kelių sričių vyriausybės politikos priemonės, pavyzdžiui, Finansų ministerijos ir Žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerijos paskelbtos 2022 m. pagrindinės politikos priemonės: „[i]ntegruota žemės ūkio pramonės plėtra. Koordinuoti kelių nacionalinių modernių žemės ūkio pramonės parkų, palankių ir būdingų pramonės grupių ir stiprių žemės ūkio pramonės savivaldybių išdėstymą ir statybą. Daugiausia dėmesio skiriant nacionalinio aprūpinimo maistu užtikrinimui ir veiksmingam svarbių žemės ūkio produktų tiekimui, daugiausia dėmesio skiriant ryžiams, kviečiams, kukurūzams, <…> kurti modernią kaimo pramonės sistemą, grindžiamą stipriais pramoniniais miestais, kaip varomoji jėga veikiančiais pramonės parkais ir pramonės klasteriais, provincijų, apskričių ir gyvenviečių išdėstymu, ir koordinuotai skatinti taškus, linijas ir vietoves, kad būtų pagerinta visos pramonės plėtros kokybė ir veiksmingumas“ (38).

(98)

Be to, 14-ajame žemės ūkio ir kaimo vietovių modernizavimo skatinimo penkmečio plane nustatyti šie tikslai: „[n]acionalinės aprūpinimo maistu pramonės juostų kūrimas: [r]emdamasi ryžių, kviečių, kukurūzų, sojų ir kt. gamyba ir tiekimu, koordinuoja gamybos, perdirbimo, sandėliavimo ir apyvartos pajėgumų stiprinimo išdėstymą ir kuria maisto saugos pramonės juostas <...>“ (39).

(99)

Vyriausybės kontrolė ir politikos priežiūra taip pat pastebima atitinkamų pramonės asociacijų lygmeniu (40).

(100)

Pavyzdžiui, už konservuotų maisto produktų sektorių atsako Kinijos nacionalinė lengvosios pramonės taryba (toliau – CNLIC) (41). CNLIC įstatų (42) 2 straipsnyje nurodyta, kad šios tarybos tikslas yra „išsamiai išnagrinėti ir įgyvendinti generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo svarbių kalbų dvasią“. Be to, 3 straipsnyje nurodyta, kad „[t]aryba yra ištikima visai Kinijos komunistų partijos vadovybei ir pagal Kinijos komunistų partijos Konstitucijos nuostatas steigia Kinijos komunistų partijos organizaciją, vykdo partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai vykdyti“ (43).

(101)

CNLIC teikia šiam sektoriui (44) ir CCFIA (45) gaires, visų pirma dėl partijos stiprinimo veiklos ir politikos formavimo. 2022 m. Taryba rekomendavo, kad CCFIA „turėtų laikytis partijos stiprinimo gairių, padėti pramonei tvirtai klausyti Partijos ir tvirtai sekti Partiją“ ir kad ji „turėtų skatinti įmones kurti naujas konservuojamų daržovių veisles <...>“ ir „plėtoti, stiprinti ir remti įmones, plėtoti konservuotų produktų pramonės klasterius“ (46) .

(102)

Todėl pagal CCFIA įstatų 4 straipsnį (47) asociacija „yra ištikima visai [KKP] vadovybei, steigia [KKP] organizaciją pagal [KKP] Konstitucijos nuostatas, vykdo partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijų veiklai. Šios asociacijos registravimo ir valdymo institucija yra Kinijos Liaudies Respublikos civilinių reikalų ministerija, o partijos stiprinimo vadovaujamoji institucija yra Valstybės tarybos Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisijos partijos komitetas. Be to, asociacija „priima Civilinių reikalų ministerijos ir Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisijos partijos komiteto verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (48). Be to, CCFIA įstatų 24 straipsnyje reikalaujama, kad asociacijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir generalinis sekretorius „[l]aikytųsi Partijos linijos, principų ir politikos bei turėtų gerų politinių savybių“ (49). „Sunflower Food Industry Xinfeng Co. Ltd.“ (50), „Zhangzhou Tongfa Food Industry Co. Ltd.“ ir „Runfeng Food Co. Ltd.“ (51) yra CCFIA narės (52).

(103)

Todėl net privatiems nagrinėjamojo produkto sektoriaus gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų, tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės.

3.2.1.3.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrą įtrauką: valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, dėl kurio valstybė gali daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms

(104)

Kinijos vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Iš tiesų KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra vienas iš svarbių kanalų, kuriais valstybė gali kištis į verslo sprendimus.

(105)

Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (53)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai.

(106)

Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti bendrovių verslo sprendimus kaip politinį principą (54), be kita ko, darydama spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės (55).

(107)

Dar 2018 m. buvo pranešta, kad partijos organai veikė 73 % iš maždaug 2,57 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (56). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, nagrinėjamojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(108)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (toliau – gairės) (57), kuriuo buvo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse.

(109)

Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „[p]rivalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“; o III.6 skirsnyje teigiama: „[p]rivalome skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (58).

(110)

Nors nebuvo įmanoma nustatyti, kad nagrinėjamojo produkto gamintojų vadovų pareigos ir KKP narystė ir (arba) funkcijos sistemingai dubliuojamos, atlikus tyrimą patvirtinta, kad KKP tiesiogiai kišasi į jų valdymą. Pavyzdžiui, partijos darbo komitetas ir Pančengo gatvės rajono prekybos rūmų bendrosios partijos skyrius, įsikūręs Nandzingo Dziangbėjaus vietovėje (59), kurioje veikia bendrovės „Runfeng Food Co.“ patronuojamoji įmonė, savo darbą apibūdina taip: „[v]isas dėmesys sutelkiamas į pagrindinę Partijos kūrimo liniją, kuria vadovaujasi Prekybos rūmai, [<...> imantis įvairių priemonių, kuriomis skatinama visapusiška Partijos kūrimo integracija ir Prekybos rūmų darbas. <…> Teikdamas paramą įmonėms Prekybos rūmų bendrosios partijos skyrius reguliariai rengia „įmonėms skirtus tiesioginius“ simpoziumus ir vizitus, kad padėtų įmonėms tapti didesnėms ir stipresnėms, ir, teikdamas paramą įmonėms, sėkmingai įgyvendino daug projektų ir paskatino įmonę „Jiangsu Runfeng Food Co., Ltd.“ investuoti į visapusio parodomojo parko žemės ūkio produktų rūšiavimo centro statybą (60) .

(111)

Be to, Įstatyme dėl privačiojo sektoriaus ekonomikos skatinimo (toliau – privačiosios ekonomikos įstatymas) nustatyta, kad „[p]rivačios ekonominės organizacijos ir jų veiklos vykdytojai turi remti [KKP] vadovybę, vadovautis Kinijos socialistine sistema ir aktyviai dalyvauti kuriant šiuolaikinę socialistinę galią“ (61).

(112)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas, be kita ko, tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip pat daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai (62). Taigi, valstybei dalyvaujant įmonėse, cukrinių kukurūzų ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) Kinijos vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas.

3.2.1.4.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečią įtrauką: viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka

(113)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės, provincijų ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina.

(114)

Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (63).

(115)

Be to, privačiosios ekonomikos įstatyme nustatyta, kad „[v]alstybė stiprina privačių ekonominių organizacijų veiklos vykdytojų grupės kūrimą, remia ideologines ir politines gaires ir atlieka svarbų vaidmenį ekonominės ir socialinės plėtros srityje; <...> padeda privačių ekonominių organizacijų veiklos vykdytojams praktiškai taikyti pagrindines socialistines vertybes, būti patriotiškiems ir atsidavusiems, <...> ir tvirtai tapti Kinijos socializmo kūrėjais ir Kiniško modelio modernizavimo skatintojais“ ir kad „[p]rivačios ekonominės organizacijos ir jų veiklos vykdytojai, <...> vykdydami gamybos ir valdymo veiklą, sutinka, kad jiems būtų taikoma vyriausybės ir socialinė priežiūra“ (64).

(116)

Kinijos valdžios institucijos priėmė keletą politikos priemonių, kuriomis vadovaujantis turėtų veikti nagrinėjamojo produkto sektorius.

(117)

Į pirmiau minėtas Finansų ministerijos ir Žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerijos 2022 m. pagrindines politikos kryptis (žr. 97 konstatuojamąją dalį) taip pat įtrauktos šios nuostatos, darančios poveikį sektoriaus veikimui: „[v]alstybė toliau įgyvendins tokias politikos priemones kaip subsidijos kukurūzų ir sojų augintojams, subsidijos ryžiams ir paskatos didelėms grūdus auginančioms apskritims, kad būtų sustiprintas su pasiūla susijusios struktūrinės reformos žemės ūkyje veiksmingumas ir užtikrintas nacionalinis aprūpinimas maistu“. Be to, dokumente numatyti „[a]pdovanojimai daugiausia sėklų auginančioms apygardoms“. Išplėsti paramos pagrindinėms ryžių, kviečių, kukurūzų <...> sėklas auginančioms apygardoms aprėptį ir skatinti sėklų pramonės pertvarkymą ir modernizavimą“ (65).

(118)

14-uoju žemės ūkio ir kaimo vietovių modernizavimo skatinimo penkmečio planu (66) siekiama „[p]agerinti grūdų gamybos rėmimo politiką. Stabilizuoti grūdų augintojams mokamas subsidijas, patobulinti ryžių ir kviečių minimalių supirkimo kainų politiką ir kukurūzų ir sojų augintojams mokamų subsidijų politiką. Tobulinti kompensavimo mechanizmą atsižvelgiant į pagrindinių grūdų auginimo vietovių interesus ir tobulinti paramos didžiosioms grūdus auginančioms apygardoms politikos sistemą“ (67). 14-ajame sodinimo sektoriaus plėtros nacionaliniu lygmeniu penkmečio plane (68) nurodyta: „14-ojo penkmečio plano laikotarpiu nagrinėsime plėtros galimybes, didinsime gamybos pajėgumus, optimizuosime struktūrą, skatinsime įvairaus pobūdžio plėtrą ir gerinsime tiekimo garantijų pajėgumus“ (69).

(119)

Be to, „siekdama įgyvendinti Partijos ir Vyriausybės sprendimus ir gaires“ (70)’, CCFIA paskelbė 14-ąjį Kinijos konservuotų maisto produktų pramonės plėtros penkmečio planą (71), kuriame nustatyti kiekybiniai tikslai, pavyzdžiui, „sukurti tris aukštos kokybės konservuotų maisto produktų žaliavų demonstravimo bazes, sukurti penkis inovacijų parodomuosius vienetus, išauginti vieną naują nacionalinį konservuotų maisto produktų pramonės klasterį, išauginti dešimt gerą reputaciją turinčių įtakingų prekių ženklų“, ir kokybiniai tikslai, pavyzdžiui, „aktyviai plėtoti konservuotų maisto produktų rūšis, pavyzdžiui, daržoves [ir] skatinti žemės ūkio vietoves <...> kurti žalius ir aukštos kokybės kultūrinius augalus bei veisles <...> ir kurti atitinkamus pramonės klasterius“ (72).

(120)

Provincijų lygmeniu Dziangsi paskelbė 14-ąjį aukštos kokybės gamybos pramonės plėtros penkmečio planą, kuriuo siekiama „toliau plėsti ir plėtoti maisto pramonės grandinę, didinti produktų pridėtinę vertę, [kad] [i]ki 2025 m. provincijos maisto perdirbimo pramonės mastas siektų 850 mlrd. RMB. <...> Konservuotų vaisių ir daržovių sektoriuje [sukursime] daržovių ir vaisių perdirbimo bazes <...> ir išplėsime bei sustiprinsime vaisių ir daržovių perdirbimo klasterį pietryčių Fudziane.“ (73)

(121)

Bendrovė „Sunflower Food Industry Xinfeng Co. Ltd.“ yra įsikūrusi Dziangsi, o bendrovė „Zhangzhou Tongfa Food Industry Co. Ltd.“ – Fudziane.

(122)

Be to, Heilongdziango 14-ojo ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plano ir 2035 m. perspektyvose siekiama „[v]idutiniškai išplėsti didelio derlingumo maistines kultūras, tokias kaip kukurūzai, <...> ir sukurti nacionalinę kukurūzų ir sojų aukštos kokybės grūdų gamybos bazę“ (74).

(123)

Kalbant konkrečiau apie nagrinėjamojo produkto sektorių, Heilongdziangas paskelbė 2021–2025 m. kukurūzų perdirbimo pramonės plėtros planą (75), pagal kurį ši provincija planuoja „išplėtoti ir sukurti pirmaujančių ir pagrindinių įmonių grupę, kuriai vadovautų „10 mlrd. RMB lygio“ įmonės, kad būtų teikiama pagrindinė parama modernios kukurūzų perdirbimo pramonės sistemos kūrimui“ ir „[s]katinti įmonių pertvarkymą ir modernizavimą, kad jos taptų geresnės ir stipresnės, <...> [s]katinti kukurūzų perdirbimo įmones paspartinti technologijų transformaciją, diegti pažangias ir pritaikomas technologijas ir procesus, atsisakyti senos įrangos, įdiegti ir įsigyti pažangią įrangą bei gamybos linijas ir didinti konkurencingumą pagrindinėse srityse“ (76).

(124)

Be to, 2024 m. Šandongas pradėjo bandomąjį projektą, kuriuo siekiama skatinti, atnaujinti ir plėtoti kukurūzų pramonę (77) ir teikti svarbias mokesčių lengvatas mokslinių tyrimų ir plėtros srityje.

(125)

Panašiai Dzilinas paskelbė konkrečias lengvatines politikos priemones, kurios naudingo nagrinėjamojo produkto pramonei. Remiantis Dzilino provincijos mokesčių biuro interneto svetainėje paskelbta ataskaita, šis biuras „rengia ir tikslina politinio pobūdžio naudos sąrašą ir klausimų, į kuriuos reikia skubiai reaguoti, sąrašą. Įmonės turi poreikių, mokesčių sistema į juos reaguoja. Siekiant modernizuoti pramonę, turima užtektinai politikos priemonių“ (78) .

(126)

Taigi šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir pradinės grandies gamybos išteklių ir juos kontroliuoja.

(127)

Apibendrinant, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų šiame sektoriuje. Tokiomis priemonės trukdoma laisvai veikti rinkos jėgoms.

3.2.1.5.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką: bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas

(128)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pavyzdžiui, sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei Kinija, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas.

(129)

Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (79).

(130)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių Kinijoje atžvilgiu (80). Visa žemė priklauso valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė) ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai skirti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (81). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (82).

(131)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, nagrinėjamojo produkto gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir cheminių medžiagų (taigi ir cukrinių kukurūzų) sektoriui. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti šiais nustatytais faktais.

(132)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

3.2.1.6.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktąją įtrauką: darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas

(133)

Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo keleto pagrindinių TDO konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir kolektyvinių derybų (83).

(134)

Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (84). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams.

(135)

Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (85). Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas.

(136)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad cukrinių kukurūzų sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šiam sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

3.2.1.7.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštąją įtrauką: viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą

(137)

Kinijos įmonių galimybes gauti kapitalo veikia įvairūs iškraipymai.

(138)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės valdomų bankų (86) padėtis, kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir nefinansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (87), ir jie reguliariai įgyvendina Kinijos vyriausybės parengtą viešąją politiką.

(139)

Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (88). Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(140)

Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė paaiškino, kad KKP turi prižiūrėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus, kurie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant veiklos ir valdymo klausimus (89). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (90).

(141)

Pavyzdžiui, bendrovė „Sunflower Food Industry Xinfeng Co. Ltd.“, prižiūrima Gandžou savivaldybės finansų tarnybos, su Gandžou esančia valstybės valdomo banko „Jiujiang Bank“ patronuojamąja įmone pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, „kad padėtų šiai įmonei išplėsti savo verslo mastą, padidinti rinkos dalį ir padėtų plėtoti šią įmonę“ (91) .

(142)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio (92). Šį poveikį dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (93). Dėl to skolinimas VVĮ, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(143)

Antra, dirbtinai mažinamos skolinimosi išlaidos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža vis mažėja. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant akivaizdaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(144)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (94). Oficialioje Kinijos žiniasklaidoje neseniai pranešta, kad KKP ragina „mažinti paskolų rinkoje taikomą palūkanų normą“ (95). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia tai, kad nustatoma mažesnė nei rinkos kaina, taigi ir pernelyg išnaudojamas kapitalas.

(145)

Bendras kredito augimas Kinijoje rodo, jog mažėja kapitalo paskirstymo veiksmingumas be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Todėl greitai atsirado daug neveiksnių paskolų, o Kinijos vyriausybė ne kartą sudarė sąlygas išvengti įsipareigojimų neįvykdymo, taip sudarydama sąlygas kurtis vadinamosioms bendrovėms zombėms, arba perleisti skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybę), nebūtinai pašalindama bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(146)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(147)

Atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

3.2.1.8.   Aprašytų iškraipymų sisteminis pobūdis

(148)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad pirmiau ir ataskaitos I dalyje aprašyti Kinijos sistemos faktai ir ypatybės galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie pirmiau ir ataskaitos II dalyje aprašytus gamybos veiksnius.

(149)

Komisija primena, kad nagrinėjamajam produktui gaminti reikalingi tam tikri gamybos ištekliai. Kai nagrinėjamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra veikiama iškraipymų. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje / paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose. Šie iškraipymai išsamiai aprašyti pirmiau, visų pirma 3.2.1.1 skirsnyje. Komisija pažymėjo, kad reglamentavimo sistema, dėl kurios atsiranda tie iškraipymai, yra taikoma bendrai, nes tos taisyklės cukrinių kukurūzų gamintojams taikomos kaip ir bet kuriam kitam ekonominės veiklos vykdytojui Kinijoje. Todėl šie iškraipymai daro tiesioginį poveikį nagrinėjamojo produkto sąnaudų struktūrai.

(150)

Todėl negalima naudoti ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse.

(151)

Iš tikrųjų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, matomas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad pats gamybos išteklius, pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(152)

Per šį tyrimą nei Kinijos vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

3.2.2.   Tipiška šalis

Bendrosios pastabos

(153)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

—

ekonominio išsivystymo lygis, panašus į KLR. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi Pasaulio banko duomenų baze, naudojo šalis, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos panašios į KLR (96),

—

tiriamojo produkto gamyba toje šalyje,

—

tipiškoje šalyje yra lengvai prieinamų svarbių duomenų,

—

jeigu buvo nustatyta, kad yra daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė buvo teikiama šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

(154)

Kaip paaiškinta 53 ir 54 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Malaiziją, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

Ekonominio išsivystymo lygis, panašus į KLR

(155)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė Kolumbiją, Malaiziją, Meksiką, Serbiją, Tailandą ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas visas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių, kuriose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas.

(156)

AETMD teigė, kad dėl Kolumbijos, Malaizijos, Serbijos, Tailando arba Turkijos Komisijos pirmajame pranešime nurodyta, kad buvo prieinami ne visi duomenys, susiję su gamybos ir pardavimo veiksniais. AETMD taip pat nurodė, kad gamybos ir pardavimo veiksnių kainos ir sąnaudos buvo iškraipytos. Todėl AETMD pritarė, kad tipiška šalimi būtų pasirinkta Meksika.

(157)

CFNA teigė, kad Malaizija yra tinkama tipiška šalis, nes turima duomenų apie bendrovę, kurios produktai priklauso tai pačiai bendrajai kategorijai, kaip ir nagrinėjamasis produktas (supakuotų maisto produktų, įskaitant konservuotą maistą ir gėrimus, gamyba ir pardavimas). CFNA taip pat teigė, kad Tailandas, Kolumbija ir Turkija neturėtų būti siūlomos kaip galimos tipiškos šalys, nes į šias šalis iš Kinijos importuojami dideli šviežių cukrinių kukurūzų kiekiai. Be to, CFNA nurodė, kad Meksikos nereikėtų pasirinkti, nes ši šalis neimportavo didelių skardinių kiekių.

Lengvai prieinami svarbūs duomenys tipiškoje šalyje

(158)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad dėl šalių, kurios yra nurodytos kaip šalys, kuriose gaminamas tiriamasis produktas, t. y. Kolumbijos, Malaizijos, Meksikos, Serbijos, Tailando ir Turkijos, reikia toliau tikrinti, ar duomenys, visų pirma tiriamojo produkto gamintojų finansiniai duomenys, yra lengvai prieinami.

(159)

Kalbant apie Kolumbiją, Serbiją ir Turkiją, nebuvo lengvai prieinamų šių šalių finansinių duomenų.

(160)

Dėl Malaizijos buvo pažymėta, kad vienos bendrovės („Fraser and Neave Holdings BHD“) viso tiriamojo laikotarpio finansiniai duomenys buvo lengvai prieinami.

(161)

Dėl Meksikos buvo pažymėta, kad vienos bendrovės („Grupo Herdez“) 2023 m. finansiniai duomenys buvo lengvai prieinami.

(162)

Dėl Tailando buvo pažymėta, kad dvi bendrovės („Chin Huay PCL“ ir „Sunsweet PCL“) 2023 m. finansiniai duomenys buvo lengvai prieinami.

(163)

Pastabų dėl pirmojo pranešimo pateikė CFNA ir AETMD.

(164)

CFNA teigė, kad Malaizija yra tinkama tipiška šalis, nes turima duomenų apie bendrovę, kurios produktai priklauso tai pačiai bendrajai kategorijai, kaip ir nagrinėjamasis produktas (supakuotų maisto produktų, įskaitant konservuotą maistą ir gėrimus, gamyba ir pardavimas).

(165)

Antrajame pranešime Komisija pritarė suinteresuotosioms šalims, kad pirminiame etape Kolumbija, Serbija ir Turkija toliau neturėtų būti laikomos tipiškomis šalimis, nes neturima lengvai prieinamų šių šalių finansinių duomenų.

(166)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija antruoju pranešimu informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Malaiziją ir bendrovę „Fraser and Neave Holdings BHD“.

(167)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Malaizijos, kaip tipiškos šalies, ir bendrovės „Fraser and Neave Holdings BHD“, kaip tipiškos šalies gamintojos, tinkamumo.

(168)

„Tongfa Group“ nesutiko dėl pasiūlymo naudoti bendrovės „Fraser and Neave Holdings BHD“ PBA išlaidų ir pelno duomenis, nes ji negamina tiriamojo produkto. „Tongfa Group“ pasiūlė naudoti Tailando cukrinių kukurūzų gamintojo duomenis. Komisija pažymėjo, kad tai neatitiko jos nuomonės dėl pirmojo pranešimo, kai „Tongfa Group“ pasiūlė naudoti bendrovės „Fraser and Neave Holdings BHD“, kaip tinkamos bendrovės tipiškoje šalyje, duomenis.

(169)

Komisija negalėjo priimti šio tvirtinimo, nes Tailandas jau buvo atmestas kaip netinkama tipiška šalis. Be to, bendrovė „Fraser and Neave Holdings BHD“ gamina tos pačios bendrosios kategorijos produktus, kaip ir tiriamasis produktas, t. y. maisto produktus ir gėrimus, be kita ko, konservuotus produktus.

(170)

Dėl Malaizijos buvo pažymėta, kad daugiau kaip 70 % skardinių importo ir mažiau nei 15 % šviežių cukrinių kukurūzų importo į šią šalį buvo vykdoma iš KLR.

(171)

Dėl Meksikos buvo pažymėta, kad GTA nebuvo skelbiami duomenys apie šviežių cukrinių kukurūzų importą į šią šalį. Mažiau nei 20 % skardinių buvo importuojama iš KLR.

(172)

Dėl Tailando buvo pažymėta, kad beveik visas šviežių cukrinių kukurūzų importas ir daugiau kaip pusė skardinių importo į šią šalį buvo vykdoma iš KLR.

(173)

AETMD teigė, kad dėl Malaizijos ir Tailando Komisijos pirmajame pranešime nurodyta, kad buvo prieinami ne visi duomenys, susiję su gamybos ir pardavimo veiksniais. AETMD taip pat nurodė, kad dėl importo iš Kinijos poveikio gamybos ir pardavimo veiksnių kainos ir sąnaudos buvo iškraipytos. Todėl AETMD pritarė, kad tipiška šalimi būtų pasirinkta Meksika.

(174)

CFNA teigė, kad Tailandas, Kolumbija ir Turkija neturėtų būti siūlomos kaip galimos tipiškos šalys, nes į šias šalis iš Kinijos importuojami dideli šviežių cukrinių kukurūzų kiekiai. Be to, CFNA nurodė, kad Meksikos nereikėtų pasirinkti, nes ši šalis neimportavo didelių skardinių kiekių.

(175)

Antrajame pranešime Komisija pažymėjo, kad dėl didelio šviežių cukrinių kukurūzų ir skardinių importo iš Kinijos kiekio, kuris sudaro apie 75 % gamybos sąnaudų, laikinajame etape Tailandas neturėtų būti toliau laikomas tipiška šalimi.

(176)

Komisija taip pat nurodė, kad Meksika neturėtų būti toliau laikoma tipiška šalimi, nes į Meksiką nebuvo importuojama pagrindinė žaliava (švieži cukriniai kukurūzai).

(177)

Antrajame pranešime Komisija taip pat pateikė pastabą, kad nubuvo įrodymų, jog konservuotų kukurūzų importo į Malaiziją iš Kinijos kainos turėjo įtakos kitų produktų importo kainoms. Be to, mažiau kaip 15 % šviežių cukrinių kukurūzų importo buvo vykdoma iš Kinijos.

(178)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija antruoju pranešimu informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina pasirinkti Malaiziją.

(179)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Malaizijos, kaip tipiškos šalies, tinkamumo.

(180)

Paskelbus antrąjį pranešimą AETMD pateikė duomenų apie šviežių cukrinių kukurūzų eksportą iš JAV į Meksiką. Šalis teigė, kad atsižvelgdama į šiuos duomenis Komisija kaip tipišką šalį turėtų pasirinkti Meksiką, o ne Malaiziją. Savo paneigime CFNA nurodė, kad ši informacija yra eksporto duomenys, o tai reiškia, kad siekiant, kad kainos atitiktų CIF kainas sumokėjus muitą Meksikoje, reikia papildomų sąnaudų. CFNA taip pat nesutiko dėl šių duomenų vertingumo, nes nurodė, kad svarstomi kiekiai buvo riboti, todėl kainos nebuvo tipiškos.

(181)

Komisija pažymėjo, kad šio eksporto kaina buvo tokia didelė, kad nebuvo aišku, ar šioms kainoms poveikį darė iškraipantis veiksnys arba net ar eksportuojamas produktas buvo panašus į tiriamąjį produktą.

(182)

CFNA nurodė, kad antrajame pranešime buvo neatitikimų, susijusių su naudotinu konservuotų kukurūzų šaltiniu, nes pranešime buvo siūloma naudoti Meksikos duomenis, o tipiška šalimi buvo pasirinkta Malaizija. CFNA darė prielaidą, kad buvo padaryta klaida. Ši pastaba buvo priimta, nes nuoroda į Meksiką iš tiesų buvo klaida.

(183)

CFNA taip pat pateikė pastabą dėl Malaizijos, kaip skardinių duomenų šaltinio, pasirinkimo ir pasiūlė naudoti vidutinę kainą pagal 7310 21 91 ir 7310 21 99 kodus. Tačiau ši pastaba buvo atmesta, nes kodas 7310 21 91 yra susijęs su alavuotosios skardos skardinėmis, o kodas 7310 21 99  – su skardinėmis, išskyrus alavuotosios skardos skardines. Todėl Komisija nusprendė naudoti tik kodą 7310 21 91 , kaip parodyta 1 lentelėje.

(184)

CFNA ir „Tongfa Group“ taip pat tvirtino, kad Meksikos importuojamų skardinių kiekis absoliučiais skaičiais buvo per mažas, todėl šios šalies importo kaina nebuvo tipiška. Tačiau šios šalys nenurodė, su kuriuo kodu buvo susijusi jų pastaba. Komisija pažymėjo, kad skardinės, kurių kodas 7310 21 91 , į Meksiką nebuvo importuojamos.

(185)

Paskelbusi antrąjį pranešimą ir peržiūrėjusi suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas Komisija padarė išvadą, kad Malaizija tebėra tinkamiausias šaltinis neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti. Taip buvo daugiausia dėl neiškraipytų pagrindinių gamybos veiksnių (šviežių cukrinių kukurūzų ir skardinių) lyginamųjų dydžių. Be to, vis dar trūko tinkamų neiškraipytų ir tipiškų duomenų apie šviežių cukrinių kukurūzų ir skardinių importą į Meksiką.

Socialinės ir aplinkos apsaugos lygis

(186)

Remiantis visais pirmiau išdėstytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Malaizija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

3.2.2.1.   Išvada

(187)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Malaizija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

3.2.3.   Neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudoti šaltiniai

(188)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(189)

Vėliau, antrajame pranešime Komisija nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, ypač žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis GTA duomenimis. Be to, Komisija pareiškė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms (97) (98) (99) ir neiškraipytai energijos kainai (100) (101) nustatyti ji naudos Malaizijos nacionalinius statistinius duomenis.

(190)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl gausaus atrinktų eksportuojančių gamintojų, pateikusių išsamią informaciją, gamybos veiksnių kiekio ir nedidelės santykinės kai kurių žaliavų dalies bendrose gamybos sąnaudose šie nereikšmingi elementai buvo priskirti prie kategorijos „vartojamosios priemonės“. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojimo prekės, ir pritaikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

3.2.3.1.   Gamybos veiksniai

(191)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Tiriamojo produkto gamybos veiksniai

Gamybos veiksnys

Prekės kodas

Neiškraipyta vertė (CNY)

Matavimo vienetas

Žaliavos

Švieži cukriniai kukurūzai

0709 99 10

1,68

Kg

Skardinės

7310 21 91

28,13

Kg

 

 

 

 

Vartojamosios priemonės

Darbo jėga

Darbo jėga

Nėra duomenų

39

Darbo laikas

Elektros energija

Gamtinės dujos

Nėra duomenų

1,79

m3

Elektros energija

Nėra duomenų

0,548

kWh

Biomasė

4401 39

3,65

Kg

(192)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Šiai sumai nustatyti Komisija naudojo atrinktų eksportuojančių gamintojų patirtas sąnaudas, išreikštas tiesioginių gamybos sąnaudų procentine dalimi. Ši metodika tinkamai paaiškinta 202 konstatuojamojoje dalyje.

Žaliavos

(193)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta PPA, prie kurios buvo pridėti importo muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis (102). Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.2.1 skirsnyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju dėl didelių iškraipymų buvo netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Kadangi nėra įrodymų, jog tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(194)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi naudojama šių sąnaudų vertė neturėjo didelės įtakos dempingo skirtumo skaičiavimams, kad ir koks šaltinis būtų naudojamas, Komisija nusprendė įtraukti šias sąnaudas į vartojimo prekių sąnaudas, kaip paaiškinta 190 konstatuojamojoje dalyje.

(195)

Prireikus buvo pridėti muitai, taikyti gamybos veiksnių importui į Malaiziją.

(196)

Siekdama nustatyti neiškraipytas vežimo sąnaudas, Komisija prie importuojamų kainų pridėjo tam tikrą procentinę dalį, kad būtų atsižvelgta į gamybos veiksnių gabenimą nuo pasienio iki bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo. Ši papildoma suma atitiko faktinę kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo žaliavų pristatymo sąnaudų procentinę dalį. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą ši metodika galėjo būti pagrįstai naudojama kaip rodiklis siekiant įvertinti neiškraipytas iki bendrovės gamyklos pristatytų žaliavų vežimo išlaidas.

Darbo jėga

(197)

Malaizijos statistikos departamentas (103) skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Malaizijos ekonomikos sektoriuose. Jos ataskaitose pateikiami mėnesio atlyginimai ir gamybos sektoriuje mokami atlyginimai. Vidutinė mėnesio vertė tiriamuoju laikotarpiu buvo tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į kitus įnašus, pridėjus darbuotojų apsaugos fondo (EPF) įmokas (13 %), socialinės apsaugos organizacijos (SOCSO) įmokas (1,75 %), užimtumo draudimo sistemos (EIS) įmokas (0,2 %) ir žmogiškųjų išteklių plėtros fondo (HRDF) įmokas (1 %) (104) (105).

Elektros energija

(198)

Komisija naudojo Tenaga Nasional Berhad (106) skelbiamus elektros energijos kainų statistinius duomenis. Komisija vadovavosi suvartojimo grupių tarifo E2 (vidutinės įtampos pramoninės elektros energijos tarifas piko / ne piko metu) pramoninės elektros energijos kainomis už kWh (0,355 RM už kWh (0,548 CNY už kWh)).

Gamtinės dujos

(199)

Gamtinių dujų kainą pramoniniams naudotojams Malaizijoje skelbia Malaizijos energetikos komisija (Suruhanjaya Tenaga) (107). Komisija naudojo naujausius turimus duomenis ir juos indeksavo atsižvelgdama į infliaciją, kad atspindėtų tiriamojo laikotarpio kainą.

(200)

Todėl Komisija naudojo tiriamojo laikotarpio vidutinių pramoninių dujų kainų, t. y. 1,79 CNY/m3, duomenis.

Gamybos pridėtinės išlaidos, PBA išlaidos ir pelnas

(201)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(202)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(203)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi bendrovės „Fraser and Neave Holdings BHD“ finansiniais duomenimis, gautais iš jos 2024 m. metinės ataskaitos ir susijusiais su tiriamuoju laikotarpiu (išskyrus transportą).

Apskaičiavimas

(204)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(205)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pridėjo neiškraipytas vieneto sąnaudas prie faktinio suvartojimo pagal atskirus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gamybos veiksnius. Šie suvartojimo rodikliai buvo patikrinti atliekant patikrinimą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš tipiškoje šalyje nustatytų neiškraipytų vieneto sąnaudų, kaip aprašyta 3.2.3 skirsnyje.

(206)

Tikrinamojo vizito metu buvo gauti patikslinti „Sunflower Group“ suvartojimo rodikliai pagal produkto rūšį.

(207)

Kalbant apie „Tongfa Group“, tikrinamojo vizito metu buvo aptartas metodas, naudotas paskirstyti darbo laikui pagal tiriamąjį produktą. Paaiškinta, kad tiriamuoju laikotarpiu „Tongfa Group“ gamino daug konservuotų produktų. Per tikrinamąjį vizitą Komisija suabejojo dėl metodo, pagal kurį buvo paskirstyti su tiriamuoju produktu susiję darbo laiko suvartojimo rodikliai, palyginti su kitais produktais, nes taikytas metodas buvo grindžiamas tik skaičiuoklių, kurios nėra patikrinama sistema, duomenimis, nes jų nebuvo galima sutikrinti su kitais bendrovės įrašais. Be to, šią bylą nagrinėjanti grupė pasiteiravo, kodėl „Tongfa Group“ darbo tikslais nenaudojo to paties paskirstymo kriterijaus, kuris buvo naudojamas kitiems gamybos veiksniams (pvz., energijai) paskirstyti, t. y. tiriamojo produkto apimties dalies, palyginti su visa bendrovės gamyba. Todėl Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išsiuntė raštą, kuriame informavo „Tongfa Group“ apie pasiūlymą darbo laiko suvartojimą grįsti turimais faktais.

(208)

„Tongfa Group“ atsakė nurodydama, kad atliekant tyrimą ji kiek įmanoma bendradarbiavo tiek darbo jėgos klausimais, tiek visais tyrimo aspektais. Bendrovė pageidavo būti laikoma visapusiškai bendradarbiaujančia šalimi.

(209)

Nors Komisija tebelaiko, kad „Tongfa“ šiame tyrime bendradarbiavo, Komisija laikosi nuomonės, kad 18 straipsnis turėtų būti taikomas, nes „Tongfa“ nepateikė reikiamos informacijos, susijusios su darbo laiko apskaičiavimu. Todėl darbo laikas turėtų būti apskaičiuojamas remiantis turimais faktais. Todėl šiame etape sunaudotas darbo laikas buvo apskaičiuotos naudojant tiriamojo produkto gamybos kiekio ir bendro visų produktų gamybos kiekio paskirstymo santykį.

(210)

Nustačiusi neiškraipytas gamybos sąnaudas, Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas, pelną ir nusidėvėjimą, kaip nurodyta 203 konstatuojamojoje dalyje. Šie duomenys buvo nustatyti remiantis bendrovės „Fraser and Neave Holdings BHD“ finansinėmis ataskaitomis, kaip paaiškinta 3.2.2 skirsnyje.

(211)

Tada Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas ir nusidėvėjimą prie neiškraipytų gamybos sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kaip paaiškinta 192 konstatuojamojoje dalyje, šis suma iš viso sudarė apie 6 % kiekvienos atrinktos bendrovės tiesioginių gamybos sąnaudų. Kiekvienai atrinktai bendrovei buvo atskleistas taikytas pridėtinių išlaidų procentinių dalių apskaičiavimo būdas.

(212)

Prie gamybos sąnaudų, nustatytų, kaip aprašyta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija pridėjo bendrovės „Fraser and Neave Holdings BHD“ PBA išlaidas ir pelną. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 17 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 19 %.

(213)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

3.3.   Eksporto kaina

(214)

Kalbant apie „Sunflower Group“, šis eksportuojantis gamintojas eksportavo į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje arba per nesusijusius prekiautojus už Sąjungos ribų.

(215)

Kalbant apie „Tongfa Group“, gamintojas („Zhangzhou Tongfa Foods Industry Co., Ltd.“, toliau – ZT) pirmiausia pardavė nagrinėjamąjį produktą susijusiam prekiautojui („Fujian Tongfa Foods Group Co., Ltd.“, toliau – FT). Tuomet FT Sąjungoje pardavinėjo tiesiogiai nepriklausomiems Sąjungos pirkėjams arba per nesusijusius prekiautojus už Sąjungos ribų.

(216)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį šių dviejų grupių eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

3.4.   Palyginimas

(217)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant: i) kad jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) atsižvelgti į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

3.4.1.   Normaliosios vertės koregavimas

(218)

Kaip paaiškinta 210 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokioms gamintojo kainoms. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

3.4.2.   Eksporto kainos koregavimas

(219)

Siekiant, kad eksporto kaina kuo labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į frachto, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas.

(220)

Buvo koreguojama atsižvelgiant į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: kredito išlaidas, banko mokesčius ir pakavimo išlaidas.

(221)

Kalbant apie „Tongfa Group“, kadangi visas Sąjungos pardavimas buvo vykdomas per susijusį prekiautoją Kinijoje (FT), eksporto kaina buvo pakoreguota siekiant atsižvelgti į susijusio prekiautojo PBA išlaidas ir pelną pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Šių rodiklių šaltinis ir dydis buvo atskleisti suinteresuotajai šaliai.

(222)

Atliekant patikrinimą buvo aptartas „Sunflower Group“ kredito išlaidų apskaičiavimo metodas. Ši bendrovė naudojo Kinijos valiutų prekybos sistemos palūkanų normas (108). Atliekant patikrinimą šią bylą nagrinėjanti grupė pabrėžė, kad šios palūkanų normos buvo netinkamos, nes jos nebuvo komercinių bankų taikoma komercinių paskolų palūkanų norma. Todėl šią bylą nagrinėjanti grupė paprašė bendrovės peržiūrėti palūkanų normos dydį kredito išlaidoms apskaičiuoti. Tačiau „Sunflower Group“ nepateikė reikalingos patikslintos informacijos apie palūkanų normas.

(223)

Todėl Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išsiuntė raštą, kuriame informavo „Sunflower Group“ apie pasiūlymą kredito išlaidas grįsti turimais faktais.

(224)

„Sunflower Group“ atsakė nurodydama, kad ji naudojo tuo metu jai prieinamus tarifus ir kad jei Komisija naudojo alternatyvius tarifus, jie turėtų pagrįstai atspindėti padėtį, susijusią su tarptautinės prekybos sandoriais.

(225)

Todėl Komisija teigė, kad apskaičiuojant kredito išlaidas turėtų būti taikomas 18 straipsnis, t. y. kredito išlaidos turėtų būti apskaičiuojamos remiantis turimais faktais. Taigi kredito išlaidos buvo apskaičiuotos naudojant Kinijos banko normas. Šios normos geriau atspindėjo komercinėms paskoloms taikomas normas.

(226)

Abiejų atrinktų eksportuojančių gamintojų eksportas į Sąjungą buvo vykdomas FOB pagrindu. Todėl atliekant tikrinimą buvo aptarta CIF kainų apskaičiavimo metodika, pridedant jūrų frachtą ir draudimą. Nustatyta, kad abi bendrovės nepakankamai įvertino šiuos jūrų frachto tarifus. Todėl šią bylą nagrinėjanti grupė paprašė bendrovės peržiūrėti frachto įkainius, kad būtų galima apskaičiuoti CIF kainas. Tačiau atrinkti eksportuojantys gamintojai nepateikė jokios patikslintos būtinos informacijos apie jūrų frachto tarifus ir apskaičiuotas CIF kainas.

(227)

Todėl Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išsiuntė raštą, kuriame informavo abi bendroves apie pasiūlymą nustatant jūrų frachto tarifus vadovautis turimais faktais, nes pateikti duomenys buvo neteisingi arba klaidinantys ir bet kuriuo atveju bendrovė nepateikė reikiamos informacijos per Komisijos nustatytą terminą.

(228)

„Sunflower Group“ atsakė nurodydama, kad ji naudojo kliento taikytus tarifus ir kad 2024 m. liepos mėn. jie buvo taikomi 15 dienų laikotarpį. „Sunflower Group“ nesutiko, kad informacija buvo neteisinga arba klaidinanti. Tačiau atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu frachto tarifai labai svyravo, o minėtu 15 dienų laikotarpiu 2024 m. liepos mėn. jūrų frachto tarifai buvo labai dideli. Komisija laikėsi nuomonės, kad netikslinga taikyti šiuos jūrų frachto tarifus visą tiriamąjį laikotarpį, ir nustatė, kad „Sunflower Group“, teigdama, kad šie tarifai turėtų būti taikomi visam TL, pateikė klaidinančia informaciją.

(229)

„Tongfa Group“ atsakė į pagal 18 straipsnį išsiųstą raštą, nurodydama, kad ji kiek galėdama bendradarbiavo ir nemanė, kad jos pateikta informacija buvo neteisinga ar klaidinanti. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad tik maždaug 70 % grynojo svorio pardavimo į Sąjungą duomenų buvo tikslūs. Atliekant tyrimą Komisija pažymėjo, kad dėl likusių 30 % pardavimų buvo taikomas metodas, pagal kurį nebuvo atsižvelgiama į prekių išsiuntimo datą, todėl toks metodas buvo akivaizdžiai netikslus. Todėl buvo tikslinga perskaičiuoti 30 % Sąjungos pardavimo frachto tarifus.

(230)

„Sunflower Group“ pasiūlė Komisijai naudoti faktines jūrų frachto sąnaudas, kurias eksportuojantys gamintojai patyrė kituose antidempingo tyrimuose. Tačiau šis tvirtinimas buvo atmestas, nes Komisijos naudoti jūrų frachto tarifai buvo susiję su nagrinėjamuoju produktu, todėl buvo tikslesni.

(231)

Todėl Komisija teigė, kad apskaičiuojant CIF kainas turėtų būti taikomas 18 straipsnis, t. y. jūrų frachto tarifai turėtų būti apskaičiuojami remiantis turimais faktais. Šie jūrų frachto tarifai buvo apskaičiuoti naudojant vidutinę keturių atrinktų eksportuojančių gamintojų pirkėjų mėnesio informaciją. Buvo laikoma, kad tokie jūrų frachto tarifai yra tinkami, nes jie buvo susiję su nagrinėjamojo produkto eksportu iš Kinijos į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu.

(232)

Susiję tarifai buvo atskleisti atrinktiems gamintojams.

3.5.   Dempingo skirtumai

(233)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(234)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas

„Sunflower Group“:

—

„Sun Flower Food Industry (Xinfeng) Co., Ltd.“ (Gandžou, Kinija)

—

„Sunny Food Industry Co., Ltd.“ (Gandžou, Kinija)

42,4  %

„Zhangzhou Tongfa Foods Industry Co., Ltd.“ (Džangdžou Kinija)

54,3  %

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

48,1  %

Visas kitas nagrinėjamosios šalies kilmės importas

54,3  %

(235)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Taigi, tas skirtumas buvo nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais, neatsižvelgiant į eksportuojantiems gamintojams, kuriems nustatyti nuliniai arba de minimis dempingo skirtumai, skirtumus. Kaip paaiškinta 40–42 konstatuojamosiose dalyse, Komisija 18 straipsnį taikė ribotam skaičiui klausimų, susijusių su kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo pateiktais duomenimis, ir daugiausia peržiūrėjo bendrovių duomenis, o ne pakeitė juos kitais duomenimis. 18 straipsnio taikymas neturėjo didelio poveikio normaliosios vertės apskaičiavimui. Dėl šios priežasties Komisija nusprendė, kad dempingo skirtumą kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms tikslinga nustatyti remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais dempingo skirtumais.

(236)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas 48,1 % laikinasis dempingo skirtumas.

(237)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu dalimi, nustatyta remiantis Eurostatu.

(238)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė daugiau kaip 90% viso importo per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti dempingo skirtumą pagal didžiausią individualiai atrinktai bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytą dempingo skirtumą.

4.   ŽALA

4.1.   Matavimo vienetas

(239)

Importo statistiniai duomenys Eurostate (COMEXT) skelbiami kaip grynasis svoris, atitinkantis su cukrinių kukurūzų grūdais ir skysčiu susijusį svorį. Todėl šio tyrimo metu naudotas matavimo vienetas buvo grynasis svoris.

4.2.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(240)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 11 gamintojų ir gamintojų grupių. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(241)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 259 400 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pvz., tiesiogine atrinktų Sąjungos gamintojų ir dėl skundo pritariančių Sąjungos gamintojų pateikta informacija. Kaip nurodyta 30 konstatuojamojoje dalyje, du atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip [29–38] % viso panašaus produkto Sąjungoje.

4.3.   Sąjungos suvartojimas

(242)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pardavimu Sąjungos rinkoje ir Eurostato importo duomenimis.

(243)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis / grynasis svoris)

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Tiriamasis laikotarpis

Bendras Sąjungos suvartojimas (tonomis / grynasis svoris)

299 021

307 619

295 208

272 245

Indeksas

100

103

99

91

Šaltinis:

Sąjungos pramonės ir Eurostato (COMEXT) duomenys.

(244)

2021–2022 m. laikotarpiu bendras Sąjungos suvartojimas padidėjo 3 % – nuo maždaug 299 020 tonų 2021 m. iki maždaug 327 620 tonų 2022 m. Nuo 2022 m. iki 2023 m. suvartojimas sumažėjo 4 procentiniais punktais iki maždaug 295 208 tonų. Iki tiriamojo laikotarpio pabaigos suvartojimas sumažėjo dar 8 procentiniais punktais iki 272 245 tonų.

4.4.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.4.1.   Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(245)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato (COMEXT) duomenimis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta remiantis turimais Eurostato duomenimis.

(246)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo kiekis (tonomis / grynasis svoris) ir rinkos dalis

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Tiriamasis laikotarpis

Importo iš nagrinėjamosios šalies kiekis (tonomis / grynasis svoris)

6 484

17 712

46 631

40 052

Indeksas

100

273

719

618

Rinkos dalis (%)

2

6

16

15

Šaltinis:

Sąjungos pramonės ir Eurostato (COMEXT) duomenys.

(247)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos apimtis labai padidėjo. Nors 2021–2022 m. importas padidėjo 173 % nuo maždaug 6 500 tonų iki 17 710 tonų, 2022–2023 m. jis padidėjo 446 procentiniais punktais iki 46 631 tonos. Iki tiriamojo laikotarpio pabaigos importas šiek tiek sumažėjo iki maždaug 40 050 tonų ir tebebuvo labai didelis.

(248)

Importo iš Kinijos rinkos dalis keitėsi panašiai kaip ir importo apimtis – ji labai padidėjo nuo 2 % 2021 m. iki 15 % tiriamuoju laikotarpiu.

4.5.   Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(249)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato (COMEXT) statistiniais duomenimis EUR už toną (grynojo svorio). Priverstinis kainų mažinimas dėl importo buvo nustatytas remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų CIF kainomis ir patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(250)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (tonomis / grynasis svoris)

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Tiriamasis laikotarpis

Vidutinė importo iš nagrinėjamosios šalies kaina

1 164

1 570

1 285

1 192

Indeksas

100

135

110

102

Šaltinis:

Eurostatas (COMEXT).

(251)

2021–2022 m. vidutinė importo iš KLR kaina padidėjo 35 % – nuo 1 164 EUR už toną iki 1 570 EUR už toną. Tačiau 2023 m. šios kainos sumažėjo 25 procentiniais punktais. Tiriamuoju laikotarpiu kainos buvo 2 % didesnės nei 2021 m. Kaip matyti iš 8 lentelės, importo kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos kainas.

(252)

Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:

1)

atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir

2)

iš atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į muitus, konvencinį muitą ir išlaidas po importo.

(253)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 7,2–28,6 %.

(254)

Eksporto kainos koregavimai, kaip aprašyta 3.4.2 skirsnyje, taip pat taikomi CIF kainoms, naudotoms priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti.

(255)

Bet kuriuo atveju, neatsižvelgiant į išvadas dėl priverstinio kainų mažinimo, Komisija nustatė, kad dėl importo iš Kinijos Sąjungos pramonės kainos buvo smukdomos, visų pirma taikant konkurso mechanizmą, kaip paaiškinta 4.6.4 skirsnyje, ir dėl to labai sumažėjo Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ir rinkos dalis.

4.6.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.6.1.   Bendrosios pastabos

(256)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(257)

kaip minėta 30 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(258)

Cukrinių kukurūzų rinką galima apibūdinti kaip turinčią du pardavimo kanalus, t. y. pardavimo pagal gamintojo nuosavą prekės ženklą ir pardavimo pagal mažmenininko prekės ženklą kanalus. Parduodamas savo prekės ženklo prekes mažmenininkas siūlo mažesnes pardavimo kainas, siekdamas konkuruoti su importu iš Kinijos ir patiria didelį spaudimą kainoms. Toks pardavimas per TL sudarė apie 70 % pardavimo Sąjungoje ir [35–55 %] atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo. Dėl pardavimo pagal gamintojo nuosavą prekės ženklą paprastai padidėja pardavimo sąnaudos, visų pirma skirtos rinkodarai ir reklamai, ir kartu nustatomos didesnės pardavimo kainos. Iš Komisijos surinktų įrodymų matyti, kad importas darė spaudimą kainoms ir parduodant šiuo antruoju kanalu. Iš esmės iš Komisijos surinktų įrodymų matyti, kad žala buvo daroma dėl nagrinėjamojo produkto kaip visumos, neatsižvelgiant į pardavimo kanalą.

(259)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skundo pateikėjo klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, kurie apėmė su visais Sąjungos gamintojais susijusius duomenis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(260)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(261)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.6.2.   Makroekonominiai rodikliai

4.6.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(262)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Tiriamasis laikotarpis

Gamybos kiekis (tonomis)

368 786

319 410

375 541

333 973

Indeksas

100

87

102

91

Gamybos pajėgumai (tonomis)

436 428

449 694

463 575

471 406

Indeksas

100

103

106

108

Pajėgumų naudojimas (%)

85

71

81

71

Indeksas

100

84

96

84

Šaltinis:

patikrinti makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai.

(263)

2021–2022 m. gamybos apimtis sumažėjo 13 % – nuo maždaug 368 790 tonų iki 319 410 tonų. Ši raida gali būti susijusi su prastu cukrinių kukurūzų derliumi, kaip aprašyta 313 konstatuojamojoje dalyje, dėl kurio sumažėjo gamybos apimtis. 2023 m. gamybos apimtis padidėjo 15 procentinių punktų iki maždaug 375 540 tonų, o tai rodo atsigavimą po prasto derliaus Sąjungoje. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu gamybos kiekis vėl sumažėjo 11 procentinių punktų iki maždaug 333 970 tonų, o tai sutapo su importo iš Kinijos padidėjimu. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 9 %.

(264)

dėl investicijų, dėl kurių buvo nuspręsta prieš tai, kai pradėjo didėti importas iš Kinijos, Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjo 8 %. 2021–2022 m. laikotarpiu pajėgumai padidėjo 3 %, 2022 m. – dar 3 procentiniais punktais, o tiriamuoju laikotarpiu – dar 2 procentiniais punktais.

(265)

Pajėgumų naudojimas atitiko gamybos apimties tendenciją. 2021–2022 m. jis sumažėjo nuo 85 % iki 71 %, o vėliau padidėjo iki 81 %. Tiriamuoju laikotarpiu pajėgumų naudojimas vėl sumažėjo iki 71 %.

4.6.2.2.   Pardavimo kiekis ir rinkos dalis

(266)

Sąjungos pramonės pardavimo kiekio ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo kiekis ir rinkos dalis

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Tiriamasis laikotarpis

Sąjungos pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis (tonomis)

284 883

279 277

241 039

225 854

Indeksas

100

98

85

79

Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis (%)

95

91

82

83

Indeksas

100

96

86

88

Šaltinis:

patikrinti makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai.

(267)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pardavimo apimtis sumažėjo net 21 %. 2021–2022 m. pardavimo apimtis sumažėjo 2 % nuo maždaug 284 880 tonų iki maždaug 279 280 tonų. 2023 m. pardavimas sumažėjo net 13 procentinių punktų iki maždaug 241 040 tonų. Tyrimo metu pardavimas sumažėjo dar 6 procentiniais punktais iki maždaug 225 850 tonų.

(268)

Kalbant apie rinkos dalį, Sąjungos pardavimas sumažėjo nuo 95 % 2021 m. iki 91 % 2022 m., t. y. sumažėjo 4 %. 2023 m. rinkos dalis gerokai sumažėjo iki 82 %, t. y. –14 %, palyginti su 2021 m. Tiriamuoju laikotarpiu rinkos dalis šiek tiek padidėjo (1 procentiniu punktu iki 83 %).

(269)

Pardavimo apimties sumažėjimas 2022 m. gali būti susijęs su prastu derliumi, kaip nurodyta 313 konstatuojamojoje dalyje, ir sumažėjusia gamybos apimtimi, kaip nurodyta 5 lentelėje. Tačiau 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pardavimo apimtis labiausiai sumažėjo dėl importo iš Kinijos tokiomis kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, skverbimosi į rinką, kaip nurodyta 253 konstatuojamojoje dalyje.

(270)

Tie patys veiksniai darė poveikį rinkos dalies raidai nagrinėjamuoju laikotarpiu, o pagrindinis rinkos dalies praradimas 2023 m. sutapo su importo iš Kinijos rinkos dalies padidėjimu.

4.6.2.3.   Augimas

(271)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl importo iš Kinijos Sąjungos pramonė prarado 12 procentinių punktų rinkos dalies. Pardavimo apimtis sumažėjo net 21 %. Pagrindinis rinkos dalies sumažėjimas gali būti susijęs su importu iš Kinijos, nes jis sutapo su padidėjusia Kinijos rinkos dalimi, kuri nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai padidėjo nuo 2 % iki 15 % ir viršijo Sąjungos suvartojimo sumažėjimą (– 9 %). Todėl, nepaisant padidėjusių gamybos pajėgumų, Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis nepadidėjo.

4.6.2.4.   Užimtumas ir našumas

(272)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Tiriamasis laikotarpis

Darbuotojų skaičius

3 648

3 449

3 658

3 456

Indeksas

100

95

100

95

Našumas (tonomis darbuotojui)

101

93

103

97

Indeksas

100

92

102

96

Šaltinis:

patikrinti makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai.

(273)

Sąjungos pramonės užimtumas sumažėjo 5 % nuo maždaug 3 460 etato ekvivalentų 2021 m. iki 3 456 etato ekvivalentų tiriamuoju laikotarpiu. Šis pokytis iš esmės atitinka 5 lentelėje nurodytą gamybos pajėgumų tendenciją.

(274)

Kadangi gamybos ir užimtumo rodikliai yra glaudžiai susiję, našumas, išreikštas tonomis vienam darbuotojui, atitinka 5 lentelėje nurodytą gamybos apimties tendenciją.

4.6.2.5.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(275)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(276)

Cukriniams kukurūzams buvo taikomas anksčiau atliktas antidempingo tyrimas. Galutinės antidempingo priemonės iš Tailando importuojamiems produktams buvo nustatytos 2007 m. (109), o jų taikymas pratęstas po 2013 (110) ir 2019 m. (111) atliktų priemonių galiojimo termino peržiūrų. Nustačius priemones Sąjungos pramonei pavyko bent iš dalies atsigauti ir pasiekti savo pelningumą ir rinkos dalį.

4.6.3.   Mikroekonominiai rodikliai

4.6.3.1.   Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(277)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Tiriamasis laikotarpis

Vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina (EUR/t)

[1 302 –2 028 ]

[1 473 –2 294 ]

[1 754 –2 732 ]

[1 843 –2 870 ]

Indeksas

100

113

135

142

Vidutinės parduotų prekių vieneto sąnaudos (EUR už toną)

[1 146 –1 784 ]

[1 323 –2 059 ]

[1 590 –2 476 ]

[1 655 –2 577 ]

Indeksas

100

115

139

144

Šaltinis:

atrinkti Sąjungos gamintojai.

(278)

Vidutinė pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 42 %. 2021–2022 m. laikotarpiu vidutinė pardavimo kaina padidėjo 13 % nuo [1 302–2 028] EUR už toną iki [1 473–2 294] EUR už toną. 2023 m. vidutinė pardavimo kaina padidėjo dar 22 procentiniais punktais iki [1 754–2 732] EUR už toną. Tiriamuoju laikotarpiu vidutinė pardavimo kaina padidėjo dar 7 procentiniais punktais iki [1 843–2 870] EUR už toną.

(279)

Ši akivaizdžiai teigiama vidutinių pardavimo kainų tendencija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į labai padidėjusias sąnaudas, visų pirma žaliavų sąnaudas, susijusias su cukriniais kukurūzais, skardinėmis ir energija. Nepaisant padidėjusių pardavimo kainų, atrinkti Sąjungos gamintojai negalėjo pakankamai padidinti kainų, kad jos visiškai atitiktų padidėjusias sąnaudas.

(280)

2021–2022 m. vidutinės parduotų prekių vieneto sąnaudos padidėjo 15 % nuo [1 146–1 784] EUR už toną iki [1 323–2 059] EUR už toną. 2023 m. sąnaudos dar padidėjo iki [1 590–2 476] EUR už toną, t. y. dar 24 procentiniais punktais, palyginti su 2022 m. Tiriamuoju laikotarpiu vidutinė pardavimo kaina padidėjo dar 5 procentiniais punktais iki [1 655–2 577] EUR už toną. Todėl vidutinės importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip aprašyta 250 konstatuojamojoje dalyje, buvo nuolat mažesnės už vidutines parduotų prekių vieneto sąnaudas.

4.6.3.2.   Darbo sąnaudos

(281)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Tiriamasis laikotarpis

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR)

[29 702 –46 250 ]

[34 296 –53 404 ]

[30 203 –47 030 ]

[33 281 –51 823 ]

Indeksas

100

115

102

112

Šaltinis:

atrinkti Sąjungos gamintojai.

(282)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos 2022 m. padidėjo 15 %, o 2023 m. sumažėjo 13 %. Tiriamuoju laikotarpiu vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos vėl padidėjo 12 %. Vidutinių darbo sąnaudų padidėjimas buvo susijęs su minimaliojo darbo užmokesčio padidėjimu dėl infliacijos.

4.6.3.3.   Atsargos

(283)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Tiriamasis laikotarpis

Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)

[72 917 –113 542 ]

[70 300 –109 467 ]

[89 648 –139 596 ]

[112 712 –175 509 ]

Indeksas

100

96

123

155

Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi (%)

[143 –222 ]

[150 –234 ]

[274 –427 ]

[355 –553 ]

Indeksas

100

105

192

249

Šaltinis:

atrinkti Sąjungos gamintojai.

(284)

2021–2022 m. atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos sumažėjo 4 % nuo [72 917–113 542] tonų iki [70 300–109 467] tonų. Tačiau 2023 m. laikotarpio pabaigos atsargos gerokai padidėjo 27 procentiniais punktais ([89 648–139 596] tonų) o palyginti su 2021 m., padidėjo dar 32 procentiniais punktais ([112 712–175 509] tonų).

(285)

2022 m. atsargų lygio sumažėjimas gali būti susijęs su prastu derliumi Sąjungoje. Nors atsargų padidėjimas gali būti susijęs su sezoniniu poveikiu kalendorinių metų pabaigoje, didelis atsargų padidėjimas 2023 m. ir TL buvo aiškus importo dempingo kaina iš Kinijos padidėjimo rezultatas, iš kurio matyti, kad Sąjungos gamintojai negalėjo parduoti savo produktų.

4.6.3.4.   Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(286)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Tiriamasis laikotarpis

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)

[8 –13 ]

[7 –11 ]

[7 –10 ]

[7 –11 ]

Indeksas

100

85

78

85

Pinigų srautas (EUR)

[8 548 316 – 13 310 950 ]

[–7 179 488  – –11 179 489 ]

[–26 396 595  – –41 103 270 ]

[– 299 781  – – 466 801 ]

Indeksas

100

–84

– 309

–4

Grynosios investicijos (EUR)

[5 084 019 – 7 916 544 ]

[9 363 438 – 14 580 211 ]

[14 746 664 – 22 962 663 ]

[12 310 955 – 19 169 915 ]

Indeksas

100

184

290

242

Investicijų grąža (%)

[17 –27 ]

[15 –23 ]

[14 –21 ]

[13 –20 ]

Indeksas

100

88

79

76

Šaltinis:

atrinkti Sąjungos gamintojai.

(287)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(288)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas sumažėjo 15 %.

(289)

Nors Sąjungos pramonė vis dar veikia pelningai, nagrinėjamuoju laikotarpiu jos tikslinis pelnas nuolat buvo mažesnis kaip 14 %. Pelningumo tendenciją reikėtų vertinti atsižvelgiant į labai sumažėjusią pardavimo apimtį, sumažėjusią gamybą, pajėgumų naudojimą ir užimtumą, taip pat į didelį atsargų lygio padidėjimą ir uždelstą konkursų poveikį bei metinę sutarčių trukmę. Iš esmės Sąjungos pramonė sugebėjo išlaikyti teigiamą pelningumo lygį, tačiau tai buvo daroma pardavimo apimties sąskaita.

(290)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. 2021–2022 m. pinigų srautas labai sumažėjo (–184 %). 2023 m. pinigų srautas sumažėjo dar 225 %. Per tiriamąjį laikotarpį pinigų srautas padidėjo iki beveik tokio paties lygio kaip 2021 m.

(291)

Atrinkti Sąjungos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu ir toliau investavo, kaip matyti iš pirmiau pateiktų investicijų duomenų. Investicijos padidėjo 84 % nuo [5 084 019–7 916 544] EUR 2021 m. iki [9 363 438–14 580 211] EUR 2022 m. 2023 m. investicijos padidėjo 96 % iki [14 746 664–22 962 663] EUR. Per tiriamąjį laikotarpį investicijos padidėjo 38 % iki [12 310 955–19 169 915] EUR. Šios investicijos buvo skirtos gamybos pajėgumams didinti, kaip aprašyta 5 lentelėje, ir įrangos pakeitimui. Apskritai pramonei reikia labai daug kapitalo, nes reikia didelių investicijų į gamybos įrenginius. Sąjungos pramonė sugebėjo pritraukti reikiamą kapitalą. Tačiau jei nebus imtasi jokių priemonių, kils pavojus ne tik būsimoms investicijoms, bet ir esamų gamybos planų ateičiai.

(292)

Investicijų grąža yra investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentinė dalis. 2021–2022 m. ji sumažėjo 12 % nuo [17–27] % iki [15–23] %. 2023 m. investicijų grąža sumažėjo dar 9 % iki [14–21]%. Tiriamuoju laikotarpiu investicijų grąža sumažėjo dar 3 % iki [13–20] %.

4.6.4.   Konkursų analizė

(293)

Mažmenininkų prekės ženklo produktai nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė apie 70 % viso cukrinių kukurūzų pardavimo Sąjungoje ir apie [35–55] % atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo. Visi mažmenininkų prekės ženklo cukriniai kukurūzai Sąjungoje parduodami konkurso tvarka. Vykstant pardavimo konkursams Sąjungos gamintojai netiesiogiai konkuruoja su Kinijos eksportuojančiais gamintojais, kurie parduoda savo produktus per importuotojus. Siekdama gauti reikiamų įžvalgų apie cukrinių kukurūzų rinką, Komisija paprašė atrinktų Sąjungos gamintojų ir importuotojų pateikti išsamios informacijos apie konkursus. Buvo prašoma informacijos apie konkursų ypatybes, pavyzdžiui, procesą, terminus ir kitus svarbius aspektus.

(294)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, priklausomai nuo derybų šalių verslo ir pardavimo modelio, konkursai gali būti organizuojami įvairiomis formomis, pavyzdžiui, interneto platformose arba e. paštu, telefonu ar bendraujant asmeniškai. Atitinkamų metų gegužės–rugpjūčio mėn. vyksta derybos dėl pardavimo kitais metais po derybų.

(295)

Konkursai vyksta skirtingais etapais. Pirma, Sąjungos cukrinių kukurūzų gamintojai prašo mažmenininkų pateikti informaciją apie savo ir mažmeninės prekybos prekės ženklų produktų poreikį. Mažmenininkai atsako ir nurodo, koks kiekis jiems reikalingas. Mažmenininkas taip pat gali pradėti diskusijas dėl konkurso, paprašydamas pateikti išsamią informaciją apie turimą kiekį, kurį gamintojai gali parduoti mažmenininkams. Mažmenininkai paprastai vienu metu pradeda diskusijas su keliais gamintojais, įskaitant Sąjungos ir ne Sąjungos gamintojus. Antra, cukrinių kukurūzų gamintojai į mažmenininko prašymą atsako pateikdami kiekio pasiūlymus ir atitinkamas kainas. Trečia, mažmenininkai ir Sąjungos cukrinių kukurūzų gamintojai arba ES importuotojai pradeda derybas, paprastai daugiausia dėmesio skirdami cukrinių kukurūzų kainai. Mažmenininkai paprastai derasi dėl savo prekės ženklo cukrinių kukurūzų kainos, o ne dėl kiekio. Ketvirta, mažmenininkas sprendžia dėl kiekio paskirstymo įvairiems cukrinių kukurūzų gamintojams ir tiekėjams, o šalys baigia rengti pardavimo susitarimą ateinantiems metams. Penkta, pasibaigus deryboms, Sąjungos ir ne Sąjungos cukrinių kukurūzų gamintojai visą rugsėjo–rugpjūčio mėn. laikotarpį suderėtomis kainomis tiekia sutartą kiekį.

(296)

Importas iš Kinijos daro poveikį konkursų deryboms, nes jis trukdo derėtis dėl sąžiningų kainų ir dėl sumažėja laimėtų konkursų skaičius. Todėl Sąjungos gamintojų gamybos apimtis turėjo būti sumažinta, pramonė patiria dideles pastoviąsias sąnaudas, kurios išliko nepakitusios ir dėl to padidėjo vieneto pastoviosios sąnaudos. Importas iš Kinijos taip pat turėjo netiesioginį poveikį nuosavų prekės ženklų produktų pardavimui, atsižvelgiant į tai, kad vartotojai paprastai yra jautrūs kainoms ir renkasi pigesnį mažmenininko prekės ženklo produktą, jei kainų skirtumas, palyginti su nuosavų prekės ženklų produktais yra didelis. Įvertinus Sąjungos gamintojo pateiktą informaciją taip pat buvo patvirtinta, kad jo laimėtų konkursų kiekis gerokai sumažėjo.

(297)

Atsižvelgiant į konkursų ir cukrinių kukurūzų gamybos ir pardavimo ciklo pobūdį, reikia atsižvelgti ir į uždelstą importo poveikį. Atsižvelgiant į tai, kad konkursų metu deramasi dėl kitų metų, pradedant nuo rugsėjo mėn., poveikis apimčiai ir pardavimo kainoms pajuntamas tik kitais metais. Todėl Kinijos kainų spaudimo kainoms tiriamuoju laikotarpiu poveikis vis dar nėra visiškai aiškus, nes po nagrinėjamojo laikotarpio jis toliau didės. Kaip aprašyta 289 konstatuojamojoje dalyje, atsargų lygis labai padidėjo pardavimo apimties sąskaita.

4.7.   Išvada dėl žalos

(298)

Sąjungos pramonės ekonominė padėtis blogėjo rinkoje, kurioje paklausa šiek tiek sumažėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas sumažėjo 9 %, tačiau Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo daugiau – nuo 95 % 2021 m. iki 83 % nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šis sumažėjimas buvo susijęs su importo iš Kinijos daromu spaudimu kainoms, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos ir visais atvejais smukdomos kainos, atsižvelgiant į tai, kad importo kaina iš Kinijos nuolat buvo mažesnis už vidutines parduotų prekių vieneto sąnaudas. Dėl tokio kainų smukdymo Sąjungos pramonė negalėjo koreguoti savo pardavimo kainų atsižvelgdama į dėl brangesnių žaliavų padidėjusias kainas, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu pelnas mažėjo ir buvo nuolat mažesnis už tikslinį pelną, ir taip pat labai sumažėjo pardavimo apimtis.

(299)

Nors pardavimo kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama ir padidėjo 42 %, šis padidėjimas buvo susijęs su gerokai išaugusiomis pagrindinių žaliavų kainomis. Tačiau padidinus pardavimo kainas nebuvo galima visiškai padengti padidėjusių žaliavų kainų, kurias atspindėjo 44 % padidėjusios vidutinės parduotų prekių vieneto sąnaudos, taigi pardavimo kiekis sumažėjo 21 %.

(300)

Daugumos rodiklių tendencijos buvo neigiamos: pelnas sumažėjo 21 %, o pinigų srautas sumažėjo 104 %. Pardavimo ir gamybos apimtis, taip pat pajėgumų naudojimas tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo, o tai rodo, kad buvo daroma žala apimčiai. Pagamintos produkcijos laikotarpio pabaigos atsargoms poveikį darė importas iš Kinijos ir jos labai padidėjo, o tai taip pat turėjo neigiamos įtakos pinigų srautui ir dėl jo gerokai padidėjo pastoviosios sąnaudos. Importo iš Kinijos kainos nuolat buvo mažesnės už vidutines Sąjungos pramonės pardavimo kainas ir vidutines parduotų prekių vieneto sąnaudas. Iš Kinijos importo kainų raidos buvo matyti, kad, atsižvelgiant į didėjančius kiekius ir neigiamus žalos rodiklius, buvo akivaizdžiai daromas spaudimas kainoms.

(301)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė sugebėjo investuoti į gamybos pajėgumų didinimą. Nors sprendimai dėl šių investicijų buvo priimti anksčiau nei išaugo importas iš Kinijos, jei nebus nustatytos jokios priemonės, gali kilti pavojus būsimoms investicijoms.

(302)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

(303)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl žinomų veiksnių, išskyrus importą dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Šie žinomi veiksniai yra: importas iš trečiųjų šalių, eksporto rezultatai, vartojimo sumažėjimas ir kiti veiksniai, įskaitant prastą cukrinių kukurūzų derlių ES 2022 m., potvynius Tailande ir karo Ukrainoje poveikį žaliavų ir energijos kainoms.

5.1.   Importo dempingo kaina poveikis

(304)

Kaip parodyta 3 lentelėje, importo dempingo kaina iš Kinijos apimtis labai padidėjo – nuo maždaug 6 480 tonų 2021 m. iki 40 050 tonų tiriamuoju laikotarpiu. Kalbant apie rinkos dalį, importas dempingo kaina iš Kinijos padidėjo nuo 2 % 2021 m. iki 15 % tiriamuoju laikotarpiu.

(305)

Vidutinė importo iš Kinijos kaina visada buvo gerokai mažesnė už vidutinę Sąjungos pramonės parduotų prekių kainą ir vidutines parduotų prekių vieneto sąnaudas. Nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio vidutinės Kinijos importo kainos sumažėjo net 33 %, o priverstinio kainų mažinimo faktas buvo patvirtintas 253 konstatuojamojoje dalyje.

(306)

Šios pastabos sutapo su 12 % Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimu nagrinėjamuoju laikotarpiu (nuo 95 % 2021 m. iki 83 %). Šis sumažėjimas buvo didesnis už 9 % suvartojimo sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(307)

Importas iš Kinijos padarė didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės pardavimo apimčiai, kuri, kaip aprašyta 266 konstatuojamojoje dalyje, 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo. Tiriamuoju laikotarpiu gamybos apimtis sumažėjo 9 procentiniais punktais. Tuo pačiu metu labai sumažėjo Sąjungos pramonės laimėtų konkursų kiekis, o atsargos (vertinant absoliučiaisiais skaičiais, taip pat pagal gamybą ir pardavimą) gerokai padidėjo. Tokios tendencijos, visų pirma pardavimo apimties ir rinkos dalies tendencijos, gali būti susijusios su importo iš Kinijos padaryta žala pardavimo apimčiai.

(308)

Kaip paaiškinta 255 konstatuojamojoje dalyje, 2023 m. dėl importo iš Kinijos buvo smukdomos Sąjungos pramonės kainos. Toks kainų smukdymas reiškė, kad nepaisant to, jog Sąjungos gamintojų vieneto sąnaudos 2022 m. padidėjo daugiau kaip 30 %, o 2023 m. – dar 13 % dėl padidėjusių žaliavų ir energijos sąnaudų, Sąjungos gamintojai negalėjo pakoreguoti savo pardavimo kainų visiškai atsižvelgdami į padidėjusias žaliavų kainas. Dėl tokio kainų smukdymo nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas sumažėjo. Nors pelnas išliko teigiamas, nagrinėjamuoju laikotarpiu jis tebebuvo mažesnis už tikslinį pelną. Šių dviejų veiksnių priežastinį ryšį patvirtina tai, kad sutapo Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimo ir didelio importo dempingo kaina iš Kinijos, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir mažinamas Sąjungos rinkos kainų lygis, laikotarpiai.

(309)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš Kinijos Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą.

5.2.   Kitų veiksnių poveikis

5.2.1.   Importas iš trečiųjų šalių

(310)

importo iš kitų trečiųjų kiekio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Tiriamasis laikotarpis

Tailandas

Apimtis (tonomis)

4 345

4 863

3 293

3 638

 

Indeksas

100

112

76

84

 

Rinkos dalis (%)

1,4

1,5

1,1

1,3

 

Vidutinė kaina (EUR/t)

1 115

1 392

1 186

1 264

 

Indeksas

100

125

106

113

Iš viso iš visų trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis

Apimtis (tonomis)

7 654

10 630

7 538

6 339

 

Indeksas

100

139

98

83

 

Rinkos dalis (%)

2,4

3,2

2,4

2,2

 

Vidutinė kaina (EUR/t)

1 206

1 952

1 874

1 498

 

Indeksas

100

162

155

124

Šaltinis:

Eurostatas (COMEXT).

(311)

Kaip minėta 276 konstatuojamojoje dalyje, importui iš Tailando taikomos antidempingo priemonės. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo lygis šiek tiek sumažėjo nuo 4 345 tonų 2021 m. iki 3 640 tonų tiriamuoju laikotarpiu. Todėl rinkos dalis sumažėjo nuo 1,4 % iki 1,3 % ir apskritai išliko maža. Nors importo iš Tailando kainų lygis buvo mažesnis už Sąjungos pramonės kainas, importo iš Tailando rinkos dalis negalėjo padidėti. Todėl laikyta, kad poveikis buvo nedidelis arba net nereikšmingas, ir Komisija padarė išvadą, kad dėl jo nesusilpnėjo priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos.

(312)

Komisija laikėsi nuomonės, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš kitų trečiųjų šalių buvo labai mažas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu visų kitų trečiųjų šalių rinkos dalis sumažėjo nuo 2,4 % 2021 m. iki 2,2 % tiriamuoju laikotarpiu. Vidutinis kainų lygis išliko žemesnis už Sąjungos pramonės kainų lygį, nors nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 24 %. Nors Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad šis importas prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos, atsižvelgiant į mažą ir stabilią jo apimtį, buvo laikoma, kad jo poveikis buvo nedidelis, todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl jo priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos nesumažėjo.

5.2.2.   Mažas cukrinių kukurūzų derlius ES 2022 m.

(313)

Pastabose dėl šio tyrimo CFNA ir nesusijęs importuotojas „Otto Frank“ laikėsi nuomonės, kad 2022 m. dėl sausrų sumažėjęs ES cukrinių kukurūzų derlius prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos žalos.

(314)

„Otto Frank“ laikėsi nuomonės, kad 2022 m. mažas ES cukrinių kukurūzų derlius, kurį lėmė plačiai paplitusios sausros, buvo pagrindinis veiksnys, prisidėjęs prie Sąjungos pramonei padarytos žalos. Dėl šio prasto derliaus importuotojas paaiškino, kad 2022 m. ES kukurūzų, įskaitant cukrinius kukurūzus, gamyba, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 28,9 % ir buvo 24,3 % mažesnė už penkerių metų vidurkį (112). Todėl žaliavų kainos labai padidėjo (113). „Otto Frank“ laikėsi nuomonės, kad dėl padidėjusių kainų įverčių ir nepakankamo Sąjungos pramonės tiekimo rizikos kai kurie ES mažmenininkai nusprendė pakeisti savo viešųjų pirkimų strategiją ir pirkti cukrinius kukurūzus iš Kinijos, o ne iš Sąjungos gamintojų. Šis importuotojas tvirtino, kad prasto derliaus metai turės įtakos ir kitiems gamybos metams, nes gamintojai turės įvykdyti praėjusio sezono sutartis, nepalikdami jokio pertekliaus. Todėl, įvykdę 2023 ir 2024 m. sutartis, mažmenininkai dvejojo, ar grįžti prie Sąjungos gamintojų pasiūlos dėl netikrumo dėl 2023 m. derliaus, vis dar aukštų žaliavų kainų ir ankstesnio tiekimo iš Kinijos, dėl kurio pavyko išvengti pasiūlos trūkumo. Tačiau 2023 m. pabaigoje sumažėjus žaliavų kainoms ir 2023 bei 2024 m. atsigavus derliui, importuotojas laikėsi nuomonės, kad pirkėjai vėl pirks ES pagamintus cukrinius kukurūzus, o importo iš Kinijos padidėjimą importuotojas laikė laikinu pokyčiu.

(315)

CFNA tvirtino, kad staigų importo iš Kinijos pokytį 2022 m. lėmė didelis bendrovės „Lidl“ užsakymas, sudaręs apie 60 % viso Kinijos eksporto.

(316)

Komisija pažymėjo, kad CFNA nepatikslino šio tvirtinimo ir nepateikė jokių patvirtinamųjų įrodymų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(317)

Atlikus 262 konstatuojamojoje dalyje aprašytą gamybos apimties analizę nustatyta, kad 2022 m. atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos apimtis sumažėjo. Tačiau kitais metais gamybos apimtis padidėjo iki normalaus lygio, o Kinijos kilmės produktai į Sąjungą ir toliau buvo importuojami dempingo kainomis. Nors negalima atmesti galimybės, kad prastas cukrinių kukurūzų derlius prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos žalos, atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė buvo aktuali tik vienais nagrinėjamojo laikotarpio metais, laikyta, kad dėl jos priežastinis ryšys nesusilpnėjo tiek, kad jis nebebūtų buvęs tikras ar būtų nereikšmingas.

5.2.3.   Potvyniai Tailande

(318)

CFNA tvirtino, kad dar viena žalos priežastis buvo nepakankamas tiekimas dėl potvynių Tailande.

(319)

Komisija pažymėjo, kad CFNA nepatikslino šio tvirtinimo ir nepateikė jokių papildomų patvirtinamųjų įrodymų.

(320)

Nors 2022 m. Tailande iš tiesų vyko dideli potvyniai, kurie padarė neigiamą poveikį žemės ūkio sektoriui ir visų pirma ryžių gamybai (114), įvertinus importo statistinius duomenis, aprašytus 12 lentelėje atsižvelgiant į trečiųjų šalių kilmės cukrinių kukurūzų importo lygį, buvo nustatyta, kad cukrinių kukurūzų importo iš Tailando lygiui neigiamo poveikio nepadaryta. Priešingai, importas iš Tailando 2021–2022 m. padidėjo nuo 4 345 tonų iki 4 863 tonų, t. y. 12 %. Todėl Komisija nemanė, kad potvyniai Tailande buvo Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastis.

5.2.4.   Suvartojimo sumažėjimas

(321)

Kaip aprašyta 243 konstatuojamojoje dalyje, 2021–2022 m. Sąjungos suvartojimas padidėjo 3 %, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo net 9 %, palyginti su 2021 m.. Be to, gerokai padidėjo importas iš Kinijos – nuo 6 % 2022 m. iki 16 % 2023 m., o Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 91 % iki 82 %.

(322)

Nors suvartojimo sumažėjimas galėjo prisidėti prie gamybos ir pardavimo sumažėjimo dėl sumažėjusios paklausos, Komisija pastebėjo, kad Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimas sutapo su Kinijos eksporto rinkos dalies didėjimu. Taigi, Komisijos nuomone, dėl suvartojimo sumažėjimo priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir materialinės žalos nesusilpnėjo tiek, kad jis nebebūtų buvęs tikras ar būtų nereikšmingas.

5.2.5.   Žaliavų kainos ir energijos sąnaudos

(323)

CFNA laikėsi nuomonės, kad dėl karo Ukrainoje Sąjungos gamintojai galėjo patirti sunkumų, nes padidėjo energijos sąnaudos ir atsirado tiekimo saugumo problemų.

(324)

Kaip minėta 280 konstatuojamojoje dalyje, vidutinės parduotų prekių vieneto gamybos sąnaudos 2022 m. padidėjo daugiau kaip 30 %, o 2023 m. – dar 5 %, daugiausia dėl padidėjusių pagrindinių žaliavų, tokių kaip elektros energija, skardinės ir cukriniai kukurūzai, kainų. Tačiau dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų tiek, kiek padidėjo jos sąnaudos, ir išlikti gyvybinga.

(325)

Nors negalima atmesti galimybės, kad žaliavų kainų padidėjimas prisidėjo prie žalos Sąjungos pramonei, Komisija laikėsi nuomonės, kad dėl to priežastinis ryšys nesusilpnėjo tiek, kad jis nebebūtų buvęs tikras ar būtų nereikšmingas.

5.3.   Sąjungos pramonės eksporto rezultatai

(326)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Tiriamasis laikotarpis

Eksporto apimtis (tonomis)

[51 698 –80 502 ]

[46 673 –72 677 ]

[36 129 –56 260 ]

[35 794 –55 738 ]

Indeksas

100

90

70

69

Vidutinė kaina (EUR/t)

[1 285 –2 003 ]

[1 466 –2 285 ]

[1 671 –2 603 ]

[1 786 –2 782 ]

Indeksas

100

114

130

139

Šaltinis:

atrinkti Sąjungos gamintojai.

(327)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės eksporto apimtis sumažėjo 31 %. Šio eksporto pardavimo kainos per tą patį laikotarpį padidėjo 39 %.

(328)

Atsižvelgiant į tai, kad eksporto apimtis siekė tik apie 10 % Sąjungos pardavimo apimties ir kad pardavimo apimties ir kainų tendencijos buvo panašios į Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimties tendencijas, akivaizdu, kad Sąjungos pramonės eksporto rezultatai nėra vienas iš pagrindinių bendro Sąjungos pramonės ekonominės padėties vertinimo elementų.

(329)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės eksporto rezultatai nepadarė materialinės žalos Sąjungos pramonei ir dėl jų priežastinis ryšys su importu iš Kinijos taip pat negalėjo sumažėti.

5.4.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(330)

Komisija nustatė priežastinį ryšį tarp Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš Kinijos. Importo iš Kinijos padidėjimas 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu sutapo su Sąjungos pramonės padėties pablogėjimu. Dėl staigaus Kinijos rinkos dalies padidėjimo 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo Sąjungos gamintojų pardavimas, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo gamybos apimtis. Tuo pat metu labai padidėjo atsargų lygis, o laimėtų konkursų skaičius sumažėjo. Iš šių apimties rodiklių tendencijos aiškiai matyti, kad apimčiai buvo padaryta žala. Importas iš Kinijos buvo vykdomas kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Nors pelningumas išliko teigiamas, jis tebebuvo mažesnis už tikslinį pelną.

(331)

Kiti nagrinėti veiksniai buvo importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai, potvyniai Tailande, sumažėjęs Sąjungos suvartojimas ir prastas cukrinių kukurūzų derlius 2022 m.

(332)

Todėl Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir atskyrė jį nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Nustatyta, kad nei vienas veiksnys atskirai, nei visi veiksniai kartu, neturėjo pakankamo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, dėl kurio būtų galima suabejoti išvada, kad dėl importo iš Kinijos buvo daroma materialinė žala.

(333)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiame etape Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą ir kad kiti veiksniai, vertinami individualiai ar kartu, nesumažino priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir materialinės žalos. Žalą daugiausia padaroma dėl prarastos apimties, susijusios su pardavimo ir gamybos apimtimi, pajėgumų naudojimu ir padidėjusiu atsargų lygiu. Tuo pat metu Sąjungos pramonė nukentėjo dėl mažų importo kainų, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pardavimo kainos ir sumažėjo pelningumas, kuris nuolat buvo mažesnis už tikslinį pelną.

6.   PRIEMONIŲ LYGIS

(334)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(335)

Šiuo atveju skundo pateikėjai tvirtino, kad esama su žaliavomis susijusių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Šiame tyrimo etape Komisija nepriėmė jokio sprendimo dėl žaliavų rinkos iškraipymų, nes jis bus priimtas galutiniame tyrimo etape.

6.1.   Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas

(336)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų pardavinėti produktus už tikslinę kainą kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c ir 2d dalyse.

(337)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį, siekdama nustatyti tikslinį pelną, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš nagrinėjamųjų šalių, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(338)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Šis bazinis pelnas buvo nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pelningumu, kurį, kaip laikyta, būtų galima pasiekti, jeigu nebūtų vykdomas importas iš Kinijos dempingo kaina. Toks pelno dydis, kaip nustatyta, buvo 14 %. Šis pelningumo lygis jau buvo patvirtintas ankstesniame antidempingo tyrime, kuriame buvo atsižvelgta į importą iš Tailando (115).

(339)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą, prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridėjusi pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį.

(340)

Tuomet, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių nagrinėjamosios šalies gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(341)

Eksporto kainos koregavimai, kaip aprašyta 3.4.2 skirsnyje, taip pat taikomi CIF kainoms, naudotoms apskaičiuojant priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis.

(342)

Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam Kinijos kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms ir importui (žr. 234 konstatuojamąją dalį).

Šalis

Bendrovė

Dempingo skirtumas (%)

Žalos skirtumas (%)

Kinija

„Sunflower Group“:

—

„Sun Flower Food Industry (Xinfeng) Co., Ltd.“ (Gandžou, Kinija)

—

„Sunny Food Industry Co., Ltd.“ (Gandžou, Kinija)

42,4

37,5

 

„Zhangzhou Tongfa Foods Industry Co., Ltd.“ (Džangdžou Kinija)

54,3

81,8

 

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

48,1

61,2

 

Visas kitas nagrinėjamosios šalies kilmės importas

54,3

81,8

6.2.   Skirtumo, kuris būtų tinkamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, nagrinėjimas

(343)

Kaip paaiškinta pranešime apie inicijavimą, skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojoje šalyje esama su nagrinėjamojo produkto žaliavomis susijusių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Remiantis skunde pateiktais įrodymais, nagrinėjamojoje šalyje plieninėms skardinėms, kurios sudaro ne mažiau kaip 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų, taikomas eksporto PVM.

(344)

Komisija toliau tirs įtariamus iškraipymus, kad galutiniame tyrimo etape galėtų atlikti tinkamo lygio priemonių vertinimą pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad šiame etape tikslinga nustatyti laikinųjų muitų sumą pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį.

(345)

Todėl, kalbant apie „Sunflower Group“ laikinasis antidempingo muitas yra lygus priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumui.

(346)

Todėl, kalbant apie „Tongfa Group“ laikinasis antidempingo muitas yra lygus dempingo skirtumui.

6.3.   Išvada dėl priemonių lygio

(347)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti tokius laikinuosius antidempingo muitus:

Šalis

Bendrovė

Laikinasis antidempingo muitas

Kinija

„Sunflower Group“:

—

„Sun Flower Food Industry (Xinfeng) Co., Ltd.“ (Gandžou, Kinija)

—

„Sunny Food Industry Co., Ltd.“ (Gandžou, Kinija)

37,5  %

 

„Zhangzhou Tongfa Foods Industry Co., Ltd.“ (Džangdžou Kinija)

54,3  %

 

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

48,1  %

 

Visas kitas nagrinėjamosios šalies kilmės importas

54,3  %

7.   SĄJUNGOS INTERESAI

(348)

Nusprendusi šiame etape taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, didmenininkų, mažmenininkų, naudotojų, vartotojų ir ūkininkų interesus.

7.1.   Sąjungos pramonės interesai

(349)

Sąjungos pramonę sudaro 11 gamintojų arba gamintojų grupių, turinčių maždaug 3 460 darbuotojų (etato ekvivalentu). Gamintojai išsibarstę visoje Sąjungoje, o keli gamintojai įsikūrę Vengrijoje ir Prancūzijoje.

(350)

Atsižvelgiant į išvadą dėl materialinės žalos Sąjungos pramonei, nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų padidinti pardavimo kainas ir pelningumą, kad jis atitiktų padidėjusias sąnaudas, ir taip išlikti konkurencinga savo rinkoje. Sąjungos pramonė taip pat galėtų atgauti prarastą rinkos dalį, nes padidėtų jos gamyba ir pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje. Dėl padidėjusio importo iš Kinijos Sąjungos gamintojai 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu negalėjo parduoti savo gamybos apimties ir sukaupė daug atsargų. Nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų parduoti turimas atsargas ir taip sumažinti pastoviąsias sąnaudas.

(351)

Tikėtina, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonei ir toliau bus daromas didelis neigiamas poveikis, nes bus toliau smukdomos kainos, mažinama pardavimo apimtis ir toliau mažės pelningumas. Toliau būtų smukdomos kainos, o tai dar labiau pablogintų Sąjungos pramonės ekonominę padėtį pelningumo ir investicijų požiūriu ir dėl to kiltų pavojus jos ateičiai ir užimtumui.

(352)

Todėl daroma išvada, kad laikinosios priemonės atitinka Sąjungos pramonės interesus.

7.2.   Nesusijusių importuotojų ir prekiautojų interesai

(353)

Tyrimo inicijavimo dieną buvo susisiekta su 20 nesusijusių importuotojų, prekiautojų ir mažmenininkų. Kaip aprašyta 32 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė šeši nesusiję importuotojai ir prekiautojai. Atrinkti du nesusiję importuotojai, iš kurių vienas pateikė klausimyno atsakymus, kurie buvo patikrinti. Bendradarbiaujančiam importuotojui tiriamuoju laikotarpiu teko apie [17–27] % cukrinių kukurūzų importo. Buvo surengtas klausymas su importuotojų asociacijomis FRUCOM ir „Waren-Verein“.

(354)

Bendradarbiaujančio importuotojo nuomone, nustačius priemones KLR kilmės cukrinių kukurūzų produktai išnyks iš mažmeninės prekybos rinkos. Šis importuotojas teigė, kad trumpuoju laikotarpiu importuotojai nebegalės konkuruoti, ne ES cukrinių kukurūzų pardavimo srityje, ir dėl to, kad nebus alternatyvių tiekimo šaltinių iš kitų trečiųjų šalių rinkų. Todėl apyvarta ir pelnas sumažės, o tai gali turėti įtakos užimtumui.

(355)

Atsižvelgiant į tai, kad cukriniai kukurūzai sudarė palyginti nedidelę bendradarbiaujančio importuotojo apyvartos dalį, ir į tai, kad tiesiogiai su cukriniais kukurūzais susijusių etato ekvivalentų skaičius yra palyginti mažas, manoma, kad nustačius priemones importuotojams nebūtų daromas neproporcingas poveikis. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartis ateityje importuotojas galės bent iš dalies perkelti padidėjusias kainas savo pirkėjams.

(356)

Bendradarbiaujantis importuotojas pabrėžė galimą egzistencinę grėsmę, susijusią su antidempingo muitų surinkimu atgaline data.

(357)

Kaip aprašyta 387 konstatuojamojoje dalyje, šiuo tyrimo etapu negalima priimti jokio sprendimo dėl muitų surinkimo atgaline data.

(358)

Jei priemonės nebus nustatytos, importuotojai tęs cukrinių kukurūzų importo iš KLR veiklą ir juos pardavinės mažmenininkams, viešojo maitinimo pramonės sektorius ar kitiems naudotojams.

7.3.   Mažmenininkų ir vartotojų interesai

(359)

Šio tyrimo dieną Komisija susisiekė su keliais cukrinių kukurūzų mažmenininkais. Nė vienas iš jų nesutiko bendradarbiauti. Atsižvelgiant į cukrinių kukurūzų rinkos ypatumus, priemonės taip pat daro poveikį privatiems vartotojams ir kitiems cukrinių kukurūzų naudotojams, tokiems kaip aprūpinimo maistu ir gėrimais įmonės.

(360)

Jei bus nustatytos priemonės, dėl šių priemonių mažmenininkai ir kiti naudotojai patirs daugiau su cukrinių kukurūzų įsigijimu susijusių išlaidų.

(361)

Bendradarbiaujantis importuotojas kritikavo tai, kad dėl vidutinių mažmenininkų taikomų pirkimo kainų padidės privačių vartotojų kainos. Importuotojas taip pat laikėsi nuomonės, kad viešojo maitinimo sektoriui neigiamą poveikį taip pat turės kainų didėjimas dėl kainų spaudimo, o šį spaudimą lems padidėjusios išlaidos ir maisto kainos ir mažesnis pirkėjų noras valgyti ne namuose. Atsižvelgiant į tai, kad viešajam maitinimui skirto dydžio konservuoti cukriniai kukurūzai ES gaminami tik nedideliais kiekiais, pagrindinė pasiūla ir toliau bus iš KLR, didesnėmis kainomis.

(362)

Jei priemonės nebus nustatytos, mažesnės kainos greičiausiai bus naudingos mažmenininkams, privatiems vartotojams ir kitiems naudotojams.

(363)

Komisija laikėsi nuomonės, kad cukriniai kukurūzai sudaro labai nedidelę vartotojų pirkinių krepšelio dalį. Bet koks antidempingo muitų nustatymo poveikis vidutinio vartotojo finansinei padėčiai greičiausiai bus nereikšmingas.

(364)

Atsižvelgiant į tai, kad mažmenininkai ir kiti naudotojai nebendradarbiavo, ir į tai, kad cukriniai kukurūzai sudaro tik nedidelę jų pardavimo procentinę dalį, o mažmeninėse parduotuvėse jų laikymo vietos yra ribotos, preliminariai galima daryti išvadą, jog siūlomos priemonės jiems turės didelį poveikį.

7.4.   Tiekėjų interesai

(365)

Kaip minėta 280 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinės cukrinių kukurūzų žaliavos yra žaliaviniai cukriniai kukurūzai ir skardinės. Inicijavus tyrimą, apie save pranešė viena skardinių gamintojų asociacija. Be to, šiam skundui pritarė ūkininkų asociacijos.

(366)

Jei bus nustatytos priemonės, cukrinių kukurūzų tiekėjai ir toliau galės vykdyti savo veiklą.

(367)

Jei nebus imtasi priemonių, tikėtina, kad tiekėjams bus daromas poveikis, jei Sąjungos cukrinių kukurūzų gamintojai turės sumažinti savo gamybos apimtį. Atsižvelgiant į tai, kad ūkininkai ir gamintojai gali būti glaudžiai susiję su cukrinių kukurūzų verslu, labai tikėtina, kad sumažėjusi cukrinių kukurūzų gamyba Sąjungoje darys poveikį ir tiekėjų verslui.

(368)

Bendradarbiaujantis importuotojas kritikavo tai, kad jeigu priemonės bus nustatytos, nebus garantijos, kad visų pirma pagrindiniai rinkos dalyviai skirs savo papildomą pelną.

(369)

Komisija laikėsi nuomonės, kad, jei nebus nustatyta jokių priemonių, tiekėjams bus daromas didesnis poveikis, nes jie praras tam tikrą savo verslo dalį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(370)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad priemonių nustatymas greičiausiai neturės neigiamo poveikio tiekėjams.

7.5.   Konkurencijos Sąjungos rinkoje mažinimas ir tiekimo trūkumo pavojus

(371)

Bendradarbiaujantis importuotojas „Otto Frank“ klausimyno atsakymuose kritikavo ribotą konkurenciją, jei priemonės būtų nustatytos dėl mažo ES gamintojų skaičiaus, ir įspėjo apie oligopolinę padėtį rinkoje. Importuotojas taip pat įspėjo, kad tuo atveju, jei ateityje derlius bus mažas, nebus galima užtikrinti cukrinių kukurūzų prieinamumo Sąjungoje.

(372)

Bendradarbiaujantis importuotojas taip pat laikėsi nuomonės, kad, be Kinijos, jokia kita trečioji šalis negali atitikti kokybės standarto ir kainų konkurencingumo, kurio reikalauja Europos rinka.

(373)

Komisija laikėsi nuomonės, kad nustačius priemones nebus trukdoma importui, kuriam buvo nustatytos priemonės, patekti į Sąjungą, o šių priemonių tikslas – pašalinti iškreiptų rinkos sąlygų, atsirandančių dėl importo dempingo kaina, poveikį.

(374)

Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonę sudarė 11 gamintojų arba gamintojų grupių. Kaip nurodyta 262 konstatuojamojoje dalyje, tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė veikė gerokai mažiau nei visais pajėgumais. Todėl manoma, kad Sąjungos pramonė galės padidinti savo gamybos apimtį, kol nepasieks pajėgumų apribojimų. Be to, dėl importo iš Kinijos, kurį taip pat galima parduoti, Sąjungos gamintojai įsigijo daug cukrinių kukurūzų atsargų.

(375)

Bendradarbiaujantis importuotojas laikėsi nuomonės, kad be Kinijos, jokia kita trečioji šalis negali atitikti kokybės standarto ir kainų konkurencingumo, kaip reikalauja Europos rinka.

(376)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nagrinėjamojo produkto rinkos dalis ir nepriklausomų tiekėjų skaičių, minėti tvirtinimai dėl konkurencijos klausimų atmetami.

7.6.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(377)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamiems KLR kilmės cukriniams kukurūzams neatitiktų Sąjungos interesų.

8.   LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(378)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygmens ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(379)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą mažesniojo muito taisyklę importuojamiems Kinijos kilmės cukriniams kukurūzams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija žalos ir dempingo skirtumus palygino 342 konstatuojamojoje dalyje. Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni.

(380)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Šalis

Bendrovė

Laikinasis antidempingo muitas

Kinija

„Sunflower Group“:

—

„Sun Flower Food Industry (Xinfeng) Co., Ltd.“ (Gandžou, Kinija)

—

„Sunny Food Industry Co., Ltd.“ (Gandžou, Kinija)

37,5  %

 

„Zhangzhou Tongfa Foods Industry Co., Ltd.“ (Džangdžou Kinija)

54,3  %

 

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

48,1  %

 

Visas kitas nagrinėjamosios šalies kilmės importas

54,3  %

(381)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, gaminamam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma „visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui nustatyta muito norma“. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms nustatytos antidempingo muitų normos.

(382)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(383)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualią antidempingo muito normą, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(384)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

9.   REGISTRAVIMAS

(385)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma siekiant galimai surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(386)

Atsižvelgiant į pirminiu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti.

(387)

Šiuo tyrimo etapu negalima priimti jokio sprendimo dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

10.   INFORMACIJA PRADINIAME ETAPE

(388)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(389)

Pastabų pateikė ir „Sunflower Group“, ir „Tongfa Group“. Gavusi „Sunflower Group“ pastabas dėl vartojimo prekių ir vidaus transporto sąnaudų skaičiavimo tikslumo normaliajai vertei nustatyti, Komisija patikslino abiejų grupių dempingo skaičiavimus. Kitos abiejų grupių pastabos buvo susijusios su metodika, naudota apskaičiuojant dempingą, todėl prireikus į jas bus atsižvelgta galutiniame tyrimo etape.

11.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(390)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(391)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės cukriniams kukurūzams (Zea mays var. saccharata), turintiems grūdų pavidalą, paruošti arba konservuoti su actu arba acto rūgštimi, neužšaldytiems, ir cukriniams kukurūzams (Zea mays var. saccharata), turintiems grūdų pavidalą, paruoštiems arba konservuotiems su actu arba acto rūgštimi, neužšaldyti, išskyrus produktus, priskiriamus 2006 pozicijai, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 2001 90 30 (TARIC kodas 2001 90 30 10) ir ex 2005 80 00 (TARIC kodas 2005 80 00 10), nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

2.   Laikinojo antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį gamina toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Kilmės šalis

Bendrovė

Laikinasis antidempingo muitas

Papildomas TARIC kodas

Kinijos Liaudies Respublika

„Sunflower Group“:

—

„Sun Flower Food Industry (Xinfeng) Co., Ltd.“ (Gandžou, Kinija)

—

„Sunny Food Industry Co., Ltd.“ (Gandžou, Kinija)

37,5  %

89SJ

 

„Zhangzhou Tongfa Foods Industry Co., Ltd.“ (Džangdžou Kinija)

54,3  %

89SK

 

Kitos priede išvardytos bendradarbiaujančios bendrovės

48,1  %

 

 

Visas kitas Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importas

54,3  %

8999

3.   2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekį mūsų naudojamais vienetais) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportui į Europos Sąjungą, [nagrinėjamojoje šalyje] pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jei tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visam kitam Kinijos kilmės importui nustatytas muitas.

4.   1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

5.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1.   Pastabas raštu dėl šio reglamento suinteresuotosios šalys pateikia Komisijai per 15 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2.   Prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai suinteresuotosios šalys pateikia per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.   Prašymą išklausyti dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui suinteresuotosios šalys raginamos pateikti per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali nagrinėti prašymus, pateiktus pasibaigus šiam terminui, ir gali priimti sprendimą tam tikrais atvejais juos patenkinti.

3 straipsnis

1.   Muitinėms pavedama nutraukti importuojamų produktų registraciją, nustatytą vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2025/309 1 straipsniu.

2.   Surinkti duomenys apie produktus, kurie buvo įvežti į ES suvartoti ne anksčiau kaip 90 dienų iki šio reglamento įsigaliojimo datos, saugomi tol, kol įsigalios galimos galutinės priemonės arba kol bus baigtas šis tyrimas.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2025 m. rugpjūčio 6 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštų arba konservuotų cukrinių kukurūzų, turinčių grūdų pavidalą, inicijavimą (OL C, C/2024/7407, 2024 12 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/7407/oj).

(3)   2025 m. vasario 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2025/309, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamus Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tam tikrus paruoštus arba konservuotus cukrinius kukurūzus, turinčius grūdų pavidalą (OL L, 2025/309, 2025 2 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2025/309/oj).

(4)   2012 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimas 2012/343/ES, kuriuo nutraukiamas antidempingo tyrimas dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės koncentruotų sojos baltymų produktų importo (OL L 168, 2012 6 28, p. 38, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2012/343/oj), 161–167 konstatuojamosios dalys.

(5)   https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2762.

(6)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (2024 m. balandžio 10 d., SWD(2024) 91 final).

(7)   Georgetown University Center for Security and Emerging Technology, „Translation: Outline of the People’s Republic of China 14th Five-Year Plan for National Economic and Social Development and Long-Range Objectives for 2035“, 2021 m. gegužės 13 d.

(8)   China Canned Food Industry Association, „Outline of FYP14 for the Development of China's Canned Food Industry“.

(9)  Kinijos vyriausybė, „Opinions of the Central Committee of the Communist Party of China and the State Council on Comprehensively Promoting Key Works of Rural Revitalization in 2023“, 2023 m. vasario 13 d.

(10)   China Canned Food Industry Association, „Three-Year Special Action Plan (2021–2023)“, 2021 m. rugsėjo 7 d.

(11)  Kinijos vyriausybė, „Guangdong Province Agricultural Products Processing Industry Development Plan (2018-2025)“, Yue Nong [2018] Nr. 195, 2018 m. rugpjūčio 30 d.

(12)  Kinijos vyriausybė, „General Office of the People's Government of Heilongjiang Province on the issuance of Heilongjiang Province to speed up the promotion of high quality of agricultural products processing industry Notice of Three-Year Action Plan for Development (2023–2025)“.

(13)  Kinijos vyriausybė, „Notice from the General Office of the People's Government of Heilongjiang Province on the issuance of the three-year action plan (2023–2025) for accelerating the high-quality development of the agricultural product processing industry in Heilongjiang Province“, Reglamentas [2023] Nr. 3, 2023 m. birželio 25 d.

(14)  Kinijos vyriausybė, „Notice from the General Office of the People's Government of Heilongjiang Province on the issuance of several policies and measures to support the high-quality development of the intensive processing industry of agricultural products in Heilongjiang Province“, Vyriausybės teisės aktai [2023] Nr. 4, 2023 m. birželio 25 d.

(15)  Kinijos vyriausybė, „Implementation Opinions of the Suihua Municipal People’s Government Office on Accelerating the High-Quality Development of the Agricultural Products Processing Industry (2023-2025)“, Suizheng Banfa [2023] Nr. 24, 2023 m. rugpjūčio 31 d.

(16)  Ataskaitos 3 skyrius, p. 55.

(17)  36 Krypton, „Reviewing Zong Qinghou’s ten major life nodes“, 2024 m. vasario 25 d.

(18)  Huanlejia, „Annual Report 2022“, 2023 m. balandžio mėn., p. 8.

(19)  Hebei Yaxiong Modern Agriculture Co. Ltd., „Public Transfer Instructions (draft declaration)“, 2017 m. birželio mėn., p. 30, 43.

(20)  Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/802, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Brazilijos kilmės elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno produktams nustatomas laikinasis antidempingo muitas, 75 konstatuojamoji dalis, http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2022/802/oj; 2023 m. sausio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/100, kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės pakartotinai pripildomoms nerūdijančiojo plieno statinaitėms nustatomas laikinasis antidempingo muitas, 58 konstatuojamoji dalis, http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2023/100/oj.

(21)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 7.

(22)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 7–8.

(23)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 10, 18.

(24)  Žr. http://www.npc.gov.cn/zgrdw/englishnpc/Constitution/node_2825.html (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(25)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 29–30.

(26)  Ataskaitos 4 skyrius, p. 57, 92.

(27)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 149–150.

(28)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 153–171.

(29)  Ataskaitos 7 skyrius, p. 204-205.

(30)  Ataskaitos 8 skyrius, p. 207–208, 242–243.

(31)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 19–24, 4 skyrius, p. 69, 99–100, 5 skyrius, p. 130–131.

(32)  Žr. http://en.tyhsp.cn/ (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(33)  Žr. http://www.tfacan.com/page-10500.html (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(34)  Žr. http://www.jsrunfeng.cn/ (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(35)  Žr. https://www.wahaha.com.cn/#/Introduce (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(36)  Žr. http://www.21jingji.com/article/20240718/herald/8041aff7549aaa03487bacb1128aa14f.html (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(37)  Žr. KKP konstitucijos 33 straipsnį, Kinijos bendrovių įstatymo 19 straipsnį. Žr. ataskaitos 3 skyrių, p. 47–50.

(38)  Žr. http://www.moa.gov.cn/gk/cwgk_1/nybt/202206/t20220610_6402146.htm, 20 punktas (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(39)  Žr. https://www.gov.cn/zhengce/content/2022-02/11/content_5673082.htm, II.6 skirsnio 2 langelis (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(40)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 24–27.

(41)  Žr. http://www.cnlic.org.cn/index.html (žiūrėta 2025 m. birželio 11 d.).

(42)  Žr. http://www.cnlic.org.cn/footers/footer-zc.html (žiūrėta 2025 m. birželio 11 d.).

(43)  Ten pat.

(44)  Žr. http://www.cnlic.org.cn/LingDaoHuoDong/202206/t20220630_64680.html (žiūrėta 2025 m. birželio 11 d.).

(45)  Žr. http://www.topcanchina.com (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(46)  Žr. http://www.cnlic.org.cn/LingDaoHuoDong/202206/t20220630_64680.html (žiūrėta 2025 m. birželio 11 d.).

(47)  Žr. http://www.topcanchina.com/xhjj/4095 (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(48)  Ten pat.

(49)  Ten pat.

(50)  Žr. http://www.topcanchina.com/myxrhqy/16113 (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(51)  Žr. http://www.topcanchina.com/myxrhqy/16123 (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(52)  Žr. http://www.topcanchina.com/xhhydw/11568 (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(53)  Ataskaitos 3 skyrius, p. 40.

(54)  Žr., pavyzdžiui: Blanchette, J., Xi’s Gamble: The Race to Consolidate Power and Stave off Disaster; Foreign Affairs, t. 100, Nr. 4, 2021 m. liepos–rugpjūčio mėn., p. 10–19.

(55)  Ataskaitos 3 skyrius, p. 41.

(56)  Žr. https://merics.org/en/comment/who-ccp-chinas-communist-party-infographics (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(57)  KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje, žr. www.gov.cn/zhengce/2020-09/15/content_5543685.htm (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(58)   Financial Times (2020) – Chinese Communist Party asserts greater control over private enterprise, žr. https://on.ft.com/3mYxP4j (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(59)  Žr. https://njna.nanjing.gov.cn/jd/pcjd/jdgk/201807/t20180724_502337.html (žiūrėta 2025 m. birželio 19 d.).

(60)  Žr. http://js.news.cn/20250108/60bd844f35d747b3917cfe5131c0a677/c.html (žiūrėta 2025 m. birželio 11 d.).

(61)  Žr. privačiosios ekonomikos įstatymo 5 straipsnį, skelbiamą adresu https://www.gov.cn/yaowen/liebiao/202504/content_7022018.htm (žiūrėta 2025 m. birželio 12 d.).

(62)  Ataskaitos 14 skyriaus 14.1–14.3 skirsniai.

(63)  Ataskaitos 4 skyrius, p. 56–57, 99–100.

(64)  Žr. Privačiosios ekonomikos įstatymo 5 ir 6 straipsnius.

(65)  Žr. http://www.moa.gov.cn/gk/cwgk_1/nybt/202206/t20220610_6402146.htm, 6 ir 15 punktai (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(66)  Žr. https://www.gov.cn/zhengce/content/2022-02/11/content_5673082.htm (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(67)  Ten pat, II.1 skirsnis.

(68)  Žr. http://www.moa.gov.cn/govpublic/ZZYGLS/202201/t20220113_6386808.htm (žiūrėta 2024 m. spalio 18 d.).

(69)  Ten pat, III.1.3 skirsnis.

(70)  Žr. https://dsynews.com.cn/shipin/2023/03/31/17765.shtml (žiūrėta 2025 m. birželio 10 d.).

(71)  Ten pat.

(72)  Ten pat.

(73)  Žr. https://gxt.fujian.gov.cn/jdhy/zxzcfg/sjzcfg/202107/t20210707_5641856.htm (žiūrėta 2025 m. birželio 12 d.).

(74)  Žr. III.2 skirsnį, skelbiamą adresu https://www.ndrc.gov.cn/fggz/fzzlgh/dffzgh/202106/P020210628416237004949.pdf (žiūrėta 2025 m. birželio 12 d.).

(75)  Žr. 2021 m. birželio mėn. paskelbtą Heilongdziango 2021–2025 m. kukurūzų perdirbimo pramonės plėtros planą.

(76)  Ten pat, II.1 skirsnis.

(77)  Žr. https://www.sohu.com/a/756699103_121769698 (žiūrėta 2025 m. birželio 12 d.).

(78)  Žr. http://jilin.chinatax.gov.cn/art/2023/11/6/art_334_710476.html (žiūrėta 2025 m. birželio 12 d.).

(79)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 171–179.

(80)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 260–261.

(81)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 257–260.

(82)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 252–254.

(83)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 360–361, 364–370.

(84)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 366.

(85)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 370–373.

(86)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 137–140.

(87)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 146–149.

(88)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 149.

(89)  Žr. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisijos (CBIRC) paskelbtą trejų metų bankų ir draudimo sektorių valdymo gerinimo veiksmų planą (2020–2022 m.), skelbiamą adresu http://www.cbirc.gov.cn/cn/view/pages/ItemDetail.html?docId=925393&itemId=928 (žiūrėta 2024 m. spalio 21 d.). Plane nurodoma „toliau įgyvendinti Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo pagrindinio pranešimo dėl finansų sektoriaus bendrojo valdymo reformos spartinimo dvasią“. Be to, plano II skirsnyje siekiama skatinti natūralų partijos vadovybės integravimą į bendrąjį valdymą: „turime užtikrinti sistemingesnį, standartizuotą ir procedūromis grindžiamą partijos vadovybės integravimą į bendrąjį valdymą <...>. Prieš direktorių valdybai arba vyresniajai vadovybei priimant sprendimus dėl pagrindinių veiklos ir valdymo klausimų, partijos komitetas turi juos aptarti.“

(90)  Žr. 2020 m. gruodžio 15 d. paskelbtą CBIRC pranešimą dėl komercinių bankų veiklos vertinimo metodo, kuris skelbiamas adresu: http://jrs.mof.gov.cn/gongzuotongzhi/202101/t20210104_3638904.htm (žiūrėta 2025 m. birželio 12 d.).

(91)  Žr. http://www.gzjrw.com.cn/Item/396372.aspx (žiūrėta 2025 m. birželio 12 d.).

(92)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 157–158.

(93)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 150–152, 156–160, 165–171.

(94)  OECD (2019), OECD Economic Surveys: China 2019, OECD Publishing, Paris. p. 29, paskelbta adresu

https://doi.org/10.1787/eco_surveys-chn-2019-en (žiūrėta 2025 m. birželio 12 d.).

(95)  Žr. http://www.gov.cn/xinwen/2020-04/20/content_5504241.htm (žiūrėta 2025 m. birželio 12 d.).

(96)   „World Bank Open Data“ – didesnių vidutinių pajamų šalys, https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income.

(97)   http://www.dosm.gov.my/uploads/release-content/file_20241108110530.pdf.

(98)   https://www.rippling.com/country-hiring/malaysia-employees.

(99)   https://www.mida.gov.my/setting-up-content/human-resources-development-fund/.

(100)   https://www.tnb.com.my/commercial-industrial/pricing-tariffs1.

(101)   https://www.st.gov.my/.

(102)   2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2015/755/oj). Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti.

(103)   http://www.dosm.gov.my/uploads/release-content/file_20241108110530.pdf.

(104)   https://www.rippling.com/country-hiring/malaysia-employees.

(105)   https://www.mida.gov.my/setting-up-content/human-resources-development-fund/.

(106)   https://www.tnb.com.my/commercial-industrial/pricing-tariffs1.

(107)   https://www.st.gov.my/.

(108)  Šaltinis: www.chinamoney.com.cn/.

(109)   2007 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 682/2007, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkantis laikinąjį muitą, nustatytą tam tikriems importuojamiems Tailando kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą (OL L 159, 2007 6 20, p. 14, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2007/682/oj).

(110)   2013 m. rugsėjo 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 875/2013, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Tailando kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą, nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 244, 2013 9 13, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2013/875/oj).

(111)   2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos Įgyvendinimo Reglamentas (ES) 2019/1996 kuriuo pagal Reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą tam tikriems importuojamiems Tailando Karalystės kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą, nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 310, 2019 12 2, p. 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2019/1996/oj).

(112)   https://agriculture.ec.europa.eu/system/files/2023-03/cmo-16-3-2023-summary_en.pdf.

(113)   https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=File:F4_Developments_of_output_price_indices_for_cereals_(2015_%3D_100,_EU,_2015-2023).png.

(114)   https://www.world-grain.com/articles/17685-thailands-rice-crop-hurt-by-flooding.

(115)   2007 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 682/2007, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkantis laikinąjį muitą, nustatytą tam tikriems importuojamiems Tailando kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą (OL L 159, 2007 6 20, p. 14, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2007/682/oj).


PRIEDAS

Neatrinkti bendradarbiaujantys Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantys gamintojai

Šalis

Pavadinimas

Papildomas TARIC kodas

KLR

Anshan N&M Foods Co., Ltd.

89SL

Fujian Golden Promise Food Technology Co., Ltd.

89SM

Fujian Haishan Foods Co., Ltd.

89SN

Fujian Lucheng Food Co., Ltd.

89SO

Fujian Xingguang Foods Co., Ltd.

89SP

Fujian Yuxing Fruit & Vegetable Foodstuff Development Co., Ltd.

89SQ

Guangdong Zhicheng Food Co., Ltd

89SR

Guilin Risheng Foods Co., Ltd

89SS

HEBEI PENGDA FOOD CO., LTD

89ST

Hebei Shuangsheng Agricultural Technology Co., Ltd.

89SU

HEZE SANQING FOOD CO., LTD.

89SV

Jieyang Chengfeng Industrial Co., Ltd.

89SW

Jieyang Yuxiu Industrial Co., Ltd.

89SX

Nanjing County Xingguang Canned Food Co., Ltd.

89SY

SHANDONG SANGONGJU FOOD CO., LTD.

89SZ

XINFENG RUNFENG FOODS CO., LTD.

89TA

Zhangzhou Gangchang Canned Foods Co., Ltd.

89TB

Zhangzhou Jiawei Foods Co., Ltd.

89TC

Zhangzhou Tianbaolong Food Co., Ltd.

89TD

Zhangzhou Xiangcheng Shunxing Canned Food Co., Ltd.

89TE


ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2025/1723/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)