2026 m. kovo 25 d. sprendimas – Byla T-296/25
Lidikar

BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėties) SPRENDIMAS

2026 m. kovo 25 d. ( * )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Muitų sąjunga – Sąjungos muitinės kodeksas – Importo ir eksporto procedūros – Prekės importas iš Kanados – Muitinio įvertinimo metodas – Kanados valdžios institucijų pagal tarptautinį muitinių bendradarbiavimo susitarimą pranešta deklaruota prekės eksporto kaina – Sąvoka „duomenys, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje“ – Tinkamos priemonės – Reglamento (ES) Nr. 952/2013 74 straipsnio 3 dalis – Likutinis arba alternatyvus metodas – Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 144 straipsnis“

Byloje T‑296/25

dėl Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas, Bulgarija) 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2025 m. balandžio 16 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Direktor na TD Mitnitsa Burgas

prieš

Lidikar OOD

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėties),

kurį sudaro pirmininkas M. Sampol Pucurull, teisėjai T. Pynnä, J. Laitenberger (pranešėjas), M. Stancu ir W. Valasidis,

generalinis advokatas J. Martín y Pérez de Nanclares,

kancleris V. Di Bucci,

atsižvelgęs į tai, kad 2025 m. gegužės 13 d. Teisingumo Teismas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 50b straipsnio trečią pastraipą perdavė Bendrajam Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą,

atsižvelgęs į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 50b straipsnio pirmos pastraipos c punkte nurodytą sritį ir į tai, kad nėra savarankiško klausimo dėl išaiškinimo, kaip tai suprantama pagal minėto statuto 50b straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–

Direktor na TD Mitnitsa Burgas, atstovaujamo L. Dimitrov, R. Dimitrova Todorova ir P. Kalchev,

–

Lidikar, atstovaujamos advokat R. Vasileva,

–

Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos T. Mitova ir R. Stoyanov,

–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek, A. Edelmannová ir J. Vláčil,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Drambozova ir F. Moro,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1; toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 74 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant pagal Bulgarijos teisę įsteigtos komercinės bendrovės Lidikar OOD ir Direktor na TD Mitnitsa Bourgas (Burgaso muitinės teritorinės direkcijos direktorius, Bulgarija) ginčą dėl sprendimo, kuriuo Bulgarijos muitų administratorius nustatė Lidikar iš Kanados importuoto automobilio muitinę vertę pagal eksporto deklaruotą kainą, kurią Kanados muitinė pranešė Bulgarijos muitų administratoriui pagal tarptautinį muitinių bendradarbiavimo susitarimą.

Teisinis pagrindimas

Tarptautinė teisė

GATT 1994

3

1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – GATT 1994) VII straipsnis suformuluotas taip:

„1. Susitariančiosios šalys pripažįsta bendrų vertės nustatymo principų, išdėstytų šio straipsnio dalyse, galiojimą ir įsipareigoja vadovautis šiais principais dėl visų prekių, kurioms yra taikomi muitai ar kitos rinkliavos arba kurių importo ar eksporto apribojimas yra grindžiamas arba reguliuojamas vertės nustatymu. Be to, bet kuriai Susitariančiajai šaliai paprašius, Susitariančiosios šalys peržiūri, ar įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys muitinį įvertinimą, atitinka šiuos principus. SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS gali prašyti, kad Susitariančiosios šalys pateiktų ataskaitas, kokių jos ėmėsi priemonių dėl šio straipsnio nuostatų vykdymo.

2. a) Importuojamos prekės muitinis įvertinimas turėtų būti grindžiamas faktine importuojamos prekės, kuriai taikomas muitas, verte arba panašios prekės verte, o ne nacionalinės kilmės prekės verte arba ginčytinomis bei fiktyviomis vertėmis.

b) „Faktine verte“ turėtų būti laikoma tokia kaina, už kurią importuojančios valstybės įstatymų nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje tokia ar panaši prekė, esant įprastiniams prekybiniams ryšiams bei ryškios konkurencijos sąlygomis, yra parduodama arba siūloma parduoti. Kai tokios ar panašios prekės kaina priklauso nuo to dydžio, kuris yra nurodytas konkrečiame sandoryje, kainos nustatymas turėtų būti visada susijęs arba su i) palyginamaisiais dydžiais, arba su ii) nemažiau palankiais importuotojams dydžiais, kurie susidaro, parduodant daugiau prekių, esant eksportuojančių ir importuojančių valstybių tarpusavio prekybai.

c) Kai faktinė vertė negali būti nustatoma pagal šios straipsnio dalies b punktą, prekės muitinis įvertinimas turi būti grindžiamas artimiausiu muitinio įvertinimo nustatymo metodu.

<…>“

Muitinio įvertinimo sutartis

4

Sutarties dėl 1994 m. GATT VII straipsnio įgyvendinimo (OL L 336, 1994, p. 119; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 189; toliau – Muitinio įvertinimo sutartis) 7 straipsnis suformuluotas taip:

„1. Jei importuojamų prekių muitinė vertė negali būti nustatyta pagal 1–6 straipsnių imtinai nuostatas, muitinė vertė turi būti nustatoma taikant pagrįstas priemones, kurios atitinka šios Sutarties, taip pat GATT 1994 VII straipsnio principus ir bendrąsias nuostatas, bei remiantis duomenimis, prieinamais importuojančioje šalyje.

2. Nustatant muitinę vertę pagal šio straipsnio nuostatas negalima remtis:

<…>

b) sistema, pagal kurią nustatant prekių muitinę vertę pasirenkama didesnioji iš dviejų alternatyvių verčių;

<…>

e) prekių, skirtų eksportui į kitą šalį nei importavimo šalis, kaina;

<…>

g) sutartinėmis ar fiktyviomis vertėmis.

<…>“

Kanados ir ES muitinių bendradarbiavimo susitarimas

5

Susitarimo tarp Europos bendrijos ir Kanados dėl muitinių bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos muitinių veiklos srityje (OL L 7, 1998, p. 38; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 8 t., p. 428; toliau – Kanados ir ES muitinių bendradarbiavimo susitarimas) 1 straipsnis suformuluotas taip:

„Šiame Susitarime:

<…>

4) „informacija“ – tai visi duomenys, dokumentai, ataskaitos, jų ir kitų dokumentų patvirtintos arba autentiškos kopijos bei duomenys, kurie buvo apdoroti arba išanalizuoti, nustatant muitinės įstatymų pažeidimų požymius;

<…>“

6

Kanados ir ES muitinių bendradarbiavimo susitarimo 7 straipsnis išdėstytas taip:

„1. Muitinės padeda viena kitai paprašius arba savo iniciatyva, teikdamos atitinkamą informaciją, padedančią užtikrinti tinkamą muitinės įstatymų taikymą ir visų muitinės įstatymų pažeidimų prevenciją, tyrimą ir kovą su jais.

<…>“

7

Kanados ir ES muitinių bendradarbiavimo susitarimo 11 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Muitinė, į kurią kreipiamasi, atitinkamą informaciją prašymą pateikusiai muitinei perduoda kaip dokumentus, dokumentų patvirtintas kopijas, ataskaitas arba jų elektronines versijas. Kartu pateikiama ir visa jai aiškinti ar naudoti reikalinga informacija.“

8

Kanados ir ES muitinių bendradarbiavimo susitarimo 16 straipsnio 3 dalis suformuluota taip:

„2 dalies nuostatos netrukdo naudoti informacijos visuose teisminiuose ar administraciniuose procesiniuose veiksmuose, kurių imamasi dėl muitinės įstatymų pažeidimų <…>“

Kanados ir ES IEPS

9

Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) (OL L 11, 2017, p. 23; toliau – Kanados ir ES IEPS) 6.1 straipsnyje „Tikslai ir principai“ nustatyta:

„<…>

2. Šalys, kiek įmanoma, bendradarbiauja ir keičiasi informacija, be kita ko, apie geriausios praktikos pavyzdžius, padėdamos taikyti prekybos lengvinimo priemones pagal šį Susitarimą ir jų laikytis.

<…>“

10

Kanados ir ES IEPS 6.13 straipsnyje „Bendradarbiavimas“ nustatyta:

„<…>

3. Šalys bendradarbiauja pagal 1997 m. gruodžio 4 d. Otavoje sudarytą [Kanados ir ES susitarimą dėl muitinių bendradarbiavimo] <…>

4. Pagal Kanados ir ES muitinių bendradarbiavimo susitarimą Šalys viena kitai teikia savitarpio pagalbą muitinės reikalų srityje, įskaitant su įtariamais Šalių muitinės teisės aktų pažeidimais, kaip apibrėžta tame susitarime, ir su šio Susitarimo įgyvendinimu susijusius reikalus.“

Sąjungos teisė

Sąjungos muitinės kodeksas

11

Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnis suformuluotas taip:

„1. Prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama.

2. Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina – visa pirkėjo pardavėjui arba pirkėjo trečiajai šaliai arba pardavėjo naudai sumokėta arba mokėtina pinigų suma už importuojamas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba vykdytinus mokėjimus, kurie yra importuojamų prekių pardavimo sąlyga.

<…>“

12

Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnyje numatyta:

„1. Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti.

Deklaranto prašymu 2 dalies c ir d punktai jų taikymo eilėje sukeičiami vietomis.

2. Pagal 1 dalį muitinė vertė – tai:

a) tapačių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė;

b) panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė;

c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenimis parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis; arba

d) apskaičiuotoji vertė, kurią sudaro šių elementų suma:

i) išlaidos medžiagoms ir gamybai arba kitokiam perdirbimui, atliktam gaminant importuojamas prekes, arba jų vertė;

ii) pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai nurodomoms šalies eksportuotojos gamintojams parduodant eksportui į Sąjungą prekes, kurios yra tos pačios klasės ar rūšies kaip ir vertinamos prekės, suma;

iii) išlaidos 71 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems elementams arba vertė.

3. Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose:

a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo;

b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje;

c) šiame skyriuje.“

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447

13

2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015, p. 558), 140 straipsnyje „Deklaruotos sandorio vertės nepripažinimas“ numatyta:

„1. Jei muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą, kaip nurodyta [Sąjungos muitinės k]odekso 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos.

2. Jei abejonių nepavyksta išsklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali būti nustatoma pagal Kodekso 70 straipsnio 1 dalį.“

14

Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 144 straipsnis „Alternatyvus metodas“ suformuluotas taip:

„1. Tuomet, kai muitinė vertė nustatoma pagal [Sąjungos muitinės k]odekso 74 straipsnio 3 dalį, Kodekso 70 straipsnyje ir 74 straipsnio 2 dalyje numatyti metodai gali būti taikomi laikantis pagrįstai lankstaus požiūrio. Taip nustatyta vertė turi būti kiek įmanoma pagrįsta anksčiau apskaičiuotomis muitinėmis vertėmis.

2. Jei pagal šio straipsnio 1 dalį muitinės vertės negalima nustatyti, taikomi kiti tinkami metodai. Šiuo atveju nustatant muitinę vertę negalima remtis nė vienu iš šių elementų:

<…>

b) sistema, pagal kurią muitiniam įvertinimui naudojama didesnė iš dviejų alternatyvių verčių;

<…>

e) eksporto į trečiąją šalį kainomis;

<…>

g) sutartinėmis arba fiktyviomis vertėmis.“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

15

2021 m. sausio 18 d. Lidikar, veikdama kaip netiesioginė importuotojo atstovė, Burgaso uosto muitinei (Bulgarija) pateikė muitinės deklaraciją dėl motorinės transporto priemonės, patyrusios kelių eismo įvykį, išleidimo į laisvą apyvartą. Šioje deklaracijoje importuotos transporto priemonės muitinė vertė pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį buvo nustatyta remiantis jos sandorio verte, t. y. 3 310 Kanados dolerių (CAD) (apie 2 100 EUR) kaina.

16

Bulgarijos muitinė atliko nagrinėjamos muitinės deklaracijos patikrinimą išleidus prekes, remdamasi Kanados muitų administratoriaus pagal Kanados ir ES muitinių bendradarbiavimo susitarimą pateikta informacija, susijusia su transporto priemonėmis, deklaruotomis eksportui iš Kanados į Europos Sąjungą. Konkrečiau kalbant, 2022 m. gruodžio 16 d. elektroniniu laišku Kanados muitų administratorius Bulgarijos muitinei pateikė bylą su išsamiu transporto priemonių, įskaitant nagrinėjamąją, sąrašu, kuriame nurodyta jų eksporto iš Kanados metu deklaruota vertė. Bulgarijos muitinei išnagrinėjus pateiktus duomenis, minėta muitinė konstatavo, kad Bulgarijoje deklaruotos prekės 3 310 CAD kaina neatitiko Kanados muitų administratoriaus nurodytos 15 889 CAD (apie 10 100 EUR) atitinkamos transporto priemonės kainos, nurodytos atitinkamoje eksporto deklaracijoje.

17

Šiomis aplinkybėmis Bulgarijos muitinė paprašė Lidikar pateikti įrodymų, patvirtinančių per muitinį įforminimą deklaruotą kainą. Buvo pateikta 2020 m. lapkričio 18 d. sąskaita faktūra, pakuočių sąrašas, jūrų važtaraštis ir 2021 m. sausio 13 d. sąskaita faktūra. Nepaisant šių dokumentų Bulgarijos muitinė nusprendė, kad kilo pagrįstų abejonių dėl atitinkamos prekės muitinės vertės, nustatytos pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį. Tada Lidikar pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ji nesaugo nei su atitinkamu sandoriu susijusios komercinės bylos, pasiūlymo, kainoraščių, su mokėjimais susijusių dokumentų, nei kitos iki šio sandorio buvusios korespondencijos.

18

Patikrinusi prie muitinės deklaracijos pridėtus dokumentus, Bulgarijos muitinė nusprendė, kad nėra pagal 2020 m. lapkričio 18 d. sąskaitą faktūrą deklaruotos kainos teisingumo įrodymų. Be to, ji konstatavo, kad iš pateiktos banko sąskaitos išrašo nebuvo aišku, kad tai buvo galutinis kainos sumokėjimas. Taigi ji nusprendė, kad, atsižvelgiant į pagrįstas abejones ir įrodymų dėl deklaruotos kainos nebuvimą, pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį deklaruotą muitinę vertę, nustatytą remiantis 2020 m. lapkričio 18 d. sąskaita faktūra, reikia atmesti.

19

Be to, Bulgarijos muitinė konstatavo, kad nebuvo įvykdytos sąlygos taikyti antrinius nagrinėjamos prekės įvertinimo metodus pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies a–d punktus, nes tai buvo eismo įvykį patyrusi transporto priemonė, kurios konkrečią techninę būklę buvo sunku palyginti su kitų tos pačios markės ir to paties modelio transporto priemonių, importuotų į Bulgariją, būkle. Vis dėlto Bulgarijos muitinė nustatė muitinę vertę, kaip numatyta Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgusi į remiantis Kanados ir ES muitinių bendradarbiavimo susitarimu Kanados muitinės pateiktų dokumentų elektronines versijas.

20

Taigi Bulgarijos muitų administratorius nustatė aptariamos transporto priemonės 19 830,43 Bulgarijos levų (BGN) (apie 9 500 EUR) muitinę vertę ir bendrą 5 023 BGN (apie 2 150 EUR) importo muitų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumą.

21

Administrativen sad Bourgas (Burgaso administracinis teismas, Bulgarija) pirmojoje instancijoje atliko Bulgarijos muitų administratoriaus sprendimo teisminę kontrolę ir panaikino jį kaip neteisėtą. Šis teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju Bulgarijos muitinė neįvykdė savo pareigos pagrįsti „pagrįstų abejonių“ buvimą, kaip tai suprantama pagal Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 140 straipsnį, ir kad Kanados muitinės pateiktas atsakymas nėra teismui privalomas oficialus įrodymo dokumentas.

22

Direktor na TD Mitnitsa Burgas (Burgaso muitinės teritorinės direkcijos direktorius, Bulgarija) pateikė kasacinį skundą Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas, Bulgarija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, dėl Administrativen sad Bourgas (Burgaso administracinis teismas) priimto sprendimo ir nurodė, kad šio teismo išvados yra klaidingos, bei teigė, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalį turi būti taikomas tinkamų priemonių metodas. Jis teigė, kad Kanados muitinės pateiktas atsakymas yra oficialus dokumentas, susijęs su patikrinimu, atliktu vykdant Kanados ir Sąjungos tarptautinį bendradarbiavimą, ir kad nagrinėjama muitinė vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į Kanados muitinės pateiktų dokumentų elektroninėse versijose nurodytą kainą.

23

Šiomis aplinkybėmis Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1. Ar [Sąjungos muitinės kodekso] 74 straipsnio 3 dalį galima aiškinti taip, kad eksport[avus] prekę iš trečiosios valstybės deklaruota šios prekės vertė gali būti laikoma „duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje“?

2. Ar [Sąjungos muitinės kodekso] 74 straipsnio 3 dalį galima aiškinti taip, kad prekės muitinės vertės nustatymas remiantis eksport[avus] šią prekę iš trečiosios valstybės deklaruota jos verte gali būti laikomas tinkama priemone muitinei vertei nustatyti, kaip tai suprantama pagal [šio kodekso] 74 straipsnio 3 dalį?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl pirmojo klausimo

24

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad deklaruota prekės eksporto į Sąjungos muitų teritoriją kaina, kurią valstybės narės muitinei nurodė eksportuojančios šalies muitinė, vykdydama tarptautinį susitarimą dėl bendradarbiavimo muitinių veiklos srityje, gali būti laikoma duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, siekiant nustatyti šios prekės muitinę vertę.

25

Pirmiausia reikia priminti, kad Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalyje numatytas likutinis metodas (arba alternatyvus metodas) yra kraštutinė priemonė siekiant patenkinti būtinybę nustatyti atitinkamos prekės muitinę vertę tuo atveju, kai deklarantas nepateikia pakankamai tikslios ar patikimos informacijos, leidžiančios nustatyti šią vertę remiantis šio kodekso 70 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindiniu metodu arba to paties kodekso 74 straipsnio 2 dalyje numatytais antriniais metodais (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 9 d. Sprendimo Baltic Master, C‑599/20, EU:C:2022:457, 54 punktą ir 2026 m. sausio 29 d. Sprendimo Keladis I ir Keladis II, C‑72/24 ir C‑73/24, EU:C:2026:51, 75 punktą).

26

Taigi, atsižvelgiant į Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies tikslą ir formuluotę, sąvoka „duomenys, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje“ turi būti aiškinama plačiai, kaip reiškianti faktinį duomenų prieinamumą, t. y. tai, kad Sąjungos muitinė gali jais disponuoti, kad nustatytų prekės muitinę vertę.

27

Darytina išvada, pirma, kad sąvoka „duomenys, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje“ negali būti apribota tik Sąjungoje surinktais duomenimis. Taigi tai, kad duomenys yra gauti iš trečiosios šalies, nereiškia, kad jie negali būti laikomi „duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje“.

28

Tas pats pasakytina, be kita ko, apie duomenis, susijusius su eksportui deklaruotos prekės kaina, kuriuos eksportuojančios šalies muitinė pateikė pagal tarptautinį susitarimą, reglamentuojantį Sąjungos ir tos trečiosios šalies bendradarbiavimą muitinių veiklos srityje, pavyzdžiui, Kanados ir ES muitinių bendradarbiavimo susitarimą ir Kanados ir ES IEPS, kuriuose numatyta abipusė pagalba muitinių veiklos srityje.

29

Antra, darytina išvada, kad kvalifikavimas kaip „duomenys, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje“, priešingai, nei savo pastabose dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą teigia Lidikar, negali priklausyti nei nuo to, ar muitinės deklarantai turi prieigą prie trečiosios šalies duomenų bazės, iš kurios gauti Sąjungos muitinei perduoti duomenys, nei nuo to, ar šios institucijos yra pateikusios prašymą perduoti šiuos duomenis, nors jie joms buvo suteikti.

30

Šiomis aplinkybėmis į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad deklaruota prekės eksporto į Sąjungos muitų teritoriją kaina, kurią valstybės narės muitinei nurodė eksportuojančios šalies muitinė, vykdydama tarptautinį susitarimą dėl bendradarbiavimo muitinių veiklos srityje, gali būti laikoma duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, siekiant nustatyti šios prekės muitinę vertę.

Dėl antrojo klausimo

31

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad prekės eksporto į Sąjungos muitų teritoriją deklaruotos kainos, apie kurią eksporto šalies muitinė, vykdydama tarptautinį susitarimą dėl bendradarbiavimo muitinių veiklos srityje, pranešė valstybės narės muitinei, naudojimas gali būti tinkama priemonė, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, siekiant nustatyti šios prekės muitinę vertę.

32

Pirmiausia reikia pažymėti, kad Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama kartu su Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 144 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad tuomet, kai muitinė vertė nustatoma pagal šio kodekso 74 straipsnio 3 dalį, Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnyje ir 74 straipsnio 2 dalyje numatyti metodai gali būti taikomi laikantis „pagrįstai lankstaus požiūrio“ (šiuo klausimu žr. 2026 m. sausio 29 d. Sprendimo Keladis I ir Keladis II, C‑72/24 ir C‑73/24, EU:C:2026:51, 104 punktą). Taigi reikia pripažinti, kad institucijos turi diskreciją taikyti likutinį metodą (arba alternatyvų metodą), kuris turi būti taikomas laikantis minėto kodekso 74 straipsnio 3 dalyje išvardytų principų ir nuostatų. Iš tiesų Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad muitinė vertė nustatoma taikant tinkamas priemones, atitinkančias, pirma, Muitinio įvertinimo sutartį, antra, GATT 1994 VII straipsnį ir, trečia, šio kodekso II antraštinės dalies 3 skyrių dėl prekių muitinės vertės.

33

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal Muitinio įvertinimo sutarties 7 straipsnio 2 dalies e punktą draudžiama nustatyti muitinę vertę remiantis prekių, skirtų eksportui į kitą šalį nei importavimo šalis, kaina. Ši nuostata Sąjungos teisėje pakartota Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 144 straipsnio 2 dalies e punkte, kuriame nustatyta, kad „nustatant muitinę vertę negalima remtis <…> eksporto į trečiąją šalį kainomis“. Taigi, priešingai, nei savo pastabose dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą teigia Lidikar, nei pagal Muitinio įvertinimo sutartį, nei pagal Sąjungos teisę nedraudžiama, kad Sąjungos valstybės narės muitinė prekės muitinę vertę nustatytų taikydama likutinį metodą (arba alternatyvų metodą), remdamasi trečiojoje šalyje deklaruota tos pačios prekės eksporto į Sąjungos muitų teritoriją kaina.

34

Darytina išvada, kad rėmimasis trečiojoje šalyje deklaruota prekės eksporto į Sąjungą kaina gali būti pagrįsta priemonė nustatant tos pačios prekės muitinę vertę pagal Muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalį.

35

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad, kiek tai susiję su 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), 31 straipsnio 1 dalimi, kuri galiojo prieš Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalį, Teisingumo Teismas nusprendė, kad rėmimasis kaina, nustatyta tai pačiai prekei vykdant ankstesnį pardavimą nei tas, dėl kurio pateikta muitinės deklaracija, gali būti tinkama priemonė, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą (šiuo klausimu žr. 2008 m. vasario 28 d. Sprendimo Carboni e derivati, C‑263/06, EU:C:2008:128, 61 punktą). Darytina išvada, kad remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija iš principo neatmetama galimybė, kad nustatant muitinę vertę taikant likutinį metodą (arba alternatyvų metodą) būtų remiamasi anksčiau nustatyta tos pačios prekės kaina.

36

Be to, rėmimasis trečiojoje šalyje deklaruota tokios pačios prekės, kaip ta, kurios muitinė vertė nustatoma pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalį, eksporto kaina, tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, neprieštarauja Muitinio įvertinimo sutarties 7 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytam draudimui. Iš tiesų, nors šia nuostata, kuri Sąjungos teisėje pakartota Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 144 straipsnio 2 dalies b punkte, draudžiama muitinę vertę nustatyti remiantis „sistema, pagal kurią muitiniam įvertinimui naudojama didesnė iš dviejų alternatyvių verčių“, pagal ją visiškai nedraudžiama naudoti tos pačios prekės deklaruotą eksporto kainą, jei tai vienintelė muitinės turima vertė, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad yra pagrįstų abejonių dėl iš pradžių pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnį deklaruotos vertės teisingumo.

37

Galiausiai taip pat reikia pažymėti: kadangi deklaruota eksporto kaina, apie kurią pranešta pagal tarptautinį muitinių bendradarbiavimo susitarimą, iš esmės atitinka faktinę prekės vertę, remiantis šia kaina taip pat nepažeidžiamas Muitinio įvertinimo sutarties 7 straipsnio 2 dalies g punkte ir Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 144 straipsnio 2 dalies g punkte įtvirtintas draudimas nustatyti muitinę vertę pagal sutartines ar fiktyvias vertes, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

38

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad prekės eksporto į Sąjungos muitų teritoriją deklaruotos kainos, apie kurią eksporto šalies muitinė, vykdydama tarptautinį bendradarbiavimą muitinių veiklos srityje, pranešė valstybės narės muitinei, naudojimas gali būti tinkama priemonė, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, siekiant nustatyti šios prekės muitinę vertę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Bendrajam Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėties)

nusprendžia:

1.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 74 straipsnio 3 dalis

turi būti aiškinama taip:

deklaruota prekės eksporto į Sąjungos muitų teritoriją kaina, kurią valstybės narės muitinei nurodė eksportuojančios šalies muitinė, vykdydama tarptautinį susitarimą dėl bendradarbiavimo muitinių veiklos srityje, gali būti laikoma duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, siekiant nustatyti šios prekės muitinę vertę.

2.

Reglamento Nr. 952/2013 74 straipsnio 3 dalis

turi būti aiškinama taip:

prekės eksporto į Sąjungos muitų teritoriją deklaruotos kainos, apie kurią eksporto šalies muitinė, vykdydama tarptautinį bendradarbiavimą muitinių veiklos srityje, pranešė valstybės narės muitinei, naudojimas gali būti tinkama priemonė, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, siekiant nustatyti šios prekės muitinę vertę.

Sampol Pucurull Pynnä Laitenberger

Stancu Valasidis

Paskelbtas 2026 m. kovo 25 d. viešame teismo posėdyje Liuksem burge.

Parašai.

( * ) Proceso kalba: bulgarų.