<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.14-->
  <head>
    <title>2024-11-202411C119202108080-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0808-21-202312158-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="20/12/2023" name="CustomProvisoryEditionDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="7/03/2024 11:40:53" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="GgTFGDdGy3qHXtQX7jCACxBg9hha0XmV9y83umr6xuWlx+bPpOEL2GZOvHlGYVlKDCwW0mHxi8F1hVzDe0kh6vhTtrLsGSFbxO/MDrqUjH+dVxOZEGdspNnJy7UVv5Wzk8HlA+639jBHm0Jm1IBq4BtwcARP7f7LnAAwucGlZbc=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="lsav" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0808" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2021" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="lsav" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 20-12-23 14:54:37" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="6fd632a19b1f41dcb35a29742ad5cae6" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0808" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="true" name="TOC_Vademecum"/>
    <meta content="RD" name="NatureAff"/>
    <meta content="RD" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinio advokato J. Richard de la Tour išvada – Byla C‑808/21</div>
      <div id="rId21" style="default">Komisija / Čekijos Respublika (Teisė būti kandidatu ir narystė politinėje partijoje)</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      JEAN RICHARD DE LA TOUR IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2024 m. sausio 11 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑808/21
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Europos Komisija
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Čekijos Respubliką
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-8" title="page-1">
      „Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Sąjungos pilietybė – SESV 22 straipsnis – Teisė balsuoti ir būti kandidatu per vietos savivaldos rinkimus ir Europos Parlamento rinkimus gyvenamosios vietos valstybėje narėje tomis pačiomis sąlygomis kaip šios valstybės piliečiams – Sąjungos piliečiai, gyvenantys Čekijos Respublikoje ir neturintys jos pilietybės – Teisės įstoti į politinę partiją nebuvimas – Kandidatavimas per vietos savivaldos rinkimus arba Europos Parlamento rinkimus kitokiomis nei numatytosios valstybės piliečiams sąlygomis – ESS 10 straipsnis – Demokratijos principas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 12, 39 ir 40 straipsnis – Pateisinimas – ESS 4 straipsnio 2 dalis“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-9" title="page-2">
      
        <br/>
      
    </p>
    <div class="toc">
<p class="C36Centre" id="para-10" title="page-2">
<span>Turinys</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-11" title="page-2">
<span>I. Įvadas </span>
<span>3</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-12" title="page-2">
<span>II. Teisinis pagrindas </span>
<span>3</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-13" title="page-2">
<span>A. Sąjungos teisė </span>
<span>3</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-14" title="page-2">
<span>1. SESV </span>
<span>3</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-15" title="page-2">
<span>2. Chartija </span>
<span>4</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-16" title="page-2">
<span>3. Direktyva 93/109/EB </span>
<span>4</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-17" title="page-2">
<span>4. Direktyva 94/80/EB </span>
<span>5</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-18" title="page-2">
<span>B. Čekijos Respublikos teisės nuostatos </span>
<span>6</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-19" title="page-2">
<span>1. Politinių partijų įstatymas </span>
<span>6</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-20" title="page-2">
<span>2. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas </span>
<span>6</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-21" title="page-2">
<span>3. Europos Parlamento rinkimų įstatymas </span>
<span>6</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-22" title="page-2">
<span>III. Ikiteisminė procedūra </span>
<span>7</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-23" title="page-2">
<span>IV. Šalių reikalavimai </span>
<span>8</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-24" title="page-2">
<span>V. Analizė </span>
<span>8</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-25" title="page-2">
<span>A. Dėl Čekijos Respublikos pareikšto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo </span>
<span>9</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-26" title="page-2">
<span>1. Šalių argumentai </span>
<span>9</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-27" title="page-2">
<span>2. Vertinimas </span>
<span>10</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-28" title="page-2">
<span>B. Dėl esmės </span>
<span>11</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-29" title="page-2">
<span>1. Dėl ieškinio pagrindo dėl įsipareigojimų neįvykdymo </span>
<span>11</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-30" title="page-2">
<span>a) Šalių argumentai </span>
<span>11</span>
</p>
<p class="CTOC5" id="para-31" title="page-2">
<span>1) Komisija </span>
<span>11</span>
</p>
<p class="CTOC5" id="para-32" title="page-2">
<span>2) Čekijos Respublika </span>
<span>14</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-33" title="page-2">
<span>b) Vertinimas </span>
<span>16</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-34" title="page-2">
<span>2. Dėl naudojimosi rinkimų teisėmis apribojimo buvimo </span>
<span>23</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-35" title="page-2">
<span>a) Šalių argumentai </span>
<span>23</span>
</p>
<p class="CTOC5" id="para-36" title="page-2">
<span>1) Komisija </span>
<span>23</span>
</p>
<p class="CTOC5" id="para-37" title="page-2">
<span>2) Čekijos Respublika </span>
<span>25</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-38" title="page-2">
<span>b) Vertinimas </span>
<span>26</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-39" title="page-2">
<span>3. Dėl narystės politinėje partijoje apribojimo pagrįstumo </span>
<span>28</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-40" title="page-2">
<span>a) Šalių argumentai </span>
<span>28</span>
</p>
<p class="CTOC5" id="para-41" title="page-2">
<span>1) Komisija </span>
<span>28</span>
</p>
<p class="CTOC5" id="para-42" title="page-2">
<span>2) Čekijos Respublika </span>
<span>29</span>
</p>
<p class="CTOC5" id="para-43" title="page-2">
<span>3) Lenkijos Respublika, į bylą įstojusi šalis </span>
<span>30</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-44" title="page-2">
<span>b) Vertinimas </span>
<span>30</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-45" title="page-2">
<span>VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų </span>
<span>32</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-46" title="page-2">
<span>VII. Išvada </span>
<span>32</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-47" title="page-2">
<span>VIII. I priedas: Komisijos pateiktos politinių partijų finansavimo taisyklės </span>
<span>34</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-48" title="page-2">
<span>IX. II priedas: Čekijos Respublikos pateikta informacija apie sąrašų sudėtį ir kandidatus, išrinktus per Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimus </span>
<span>35</span>
</p>
<p class="C36Centre" id="para-49" title="page-1">
<span/>
</p>
</div>
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-50" title="page-3">
      
        <br/>
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal SESV 258 straipsnį pareikštu ir SESV 22 straipsniu grindžiamu ieškiniu Europos Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad Čekijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų, jai tenkančių pagal SESV 22 straipsnį, iš esmės dėl to, kad nesuteikus Europos Sąjungos piliečiams, kurie nėra Čekijos piliečiai, bet gyvena jos teritorijoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>), teisės būti politinės partijos nariais, jų galimybės būti kandidatais per Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimus yra mažesnės nei Čekijos piliečių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje išvadoje paaiškinsiu, dėl kokių priežasčių negalima sutikti su Čekijos Respublikos nuomone, kad SESV 22 straipsnis turi būti aiškinamas pažodžiui, t. y. kad juo reglamentuojamos tik teisės būti kandidatu teisinės sąlygos, ir kodėl, atvirkščiai, iš šios nuostatos kylančių pareigų kontekstinės ir teleologinės analizės galima daryti išvadą, kad dėl veiksmingo naudojimosi teise būti kandidatu per rinkimus pažeidimo pareikštas ieškinio pagrindas, kurio laikosi Komisija, yra pagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV 20 straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-58" title="page-4">
      „1. Įvedama Sąjungos pilietybė. Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-59" title="page-4">
      2. Sąjungos piliečiai turi Sutartyse numatytas teises ir pareigas. Jie, be kita ko, turi:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-60" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-61" title="page-4">
      b) teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-62" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-63" title="page-5">
      Naudojimosi šiomis teisėmis sąlygas ir ribas nustato Sutartys ir joms įgyvendinti skirtos priemonės.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV 22 straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-65" title="page-5">
      „1. Kiekvienas Sąjungos pilietis, gyvendamas valstybėje narėje ir nebūdamas jos pilietis, turi teisę balsuoti ir būti kandidatu per vietos savivaldos rinkimus valstybėje narėje, kurioje gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Šia teise naudojamasi atsižvelgiant į išsamias nuostatas, kurias, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, vieningai priima Taryba; šios nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dėl valstybei narei būdingų problemų.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-66" title="page-5">
      2. Nepažeidžiant 223 straipsnio 1 dalies ir jai įgyvendinti priimtų nuostatų, kiekvienas Sąjungos pilietis, gyvendamas valstybėje narėje ir nebūdamas jos pilietis, turi teisę balsuoti ir būti kandidatu per Europos Parlamento rinkimus valstybėje narėje, kurioje gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Šia teise naudojamasi atsižvelgiant į išsamias nuostatas, kurias, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, vieningai priima Taryba; šios nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dėl valstybei narei būdingų problemų.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Chartija</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>) 12 straipsnis „Susirinkimų ir asociacijų laisvė“ suformuluotas taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-69" title="page-5">
      „1. Kiekvienas turi teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus, taip pat laisvę jungtis kartu su kitais į visų lygių asociacijas, ypač politinėje, profesinėje ir pilietinėje srityse, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas ginti savo interesų.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-70" title="page-5">
      2. Politinės partijos Sąjungos lygiu prisideda reiškiant Sąjungos piliečių politinę valią.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 93/109/EB</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvos 93/109/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>), ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-73" title="page-6">
      „kadangi EB sutarties 8b straipsnio 2 dalis yra susijusi tik su galimybe naudotis teise balsuoti ir būti kandidatu per Europos Parlamento rinkimus, nepažeidžiant EB sutarties 138 straipsnio 3 dalies, numatančios, kad visose valstybėse narėse bus nustatyta vienoda tų rinkimų tvarka; kadangi tuo iš esmės siekiama panaikinti valstybės narės pilietybės reikalavimą, kuris šiuo metu turi būti tenkinamas daugumoje valstybių narių norint naudotis tomis teisėmis.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-75" title="page-6">
      „Ši direktyva nustato išsamias priemones, kuriomis [Šia direktyva nustatoma išsami tvarka, kuria] vadovaudamiesi Sąjungos piliečiai, gyvenantys valstybėje narėje ir nesantys jos piliečiais, gali ten naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per rinkimus į Europos Parlamentą.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 94/80/EB</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 94/80/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>) penktojoje konstatuojamojoje dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-78" title="page-6">
      „kadangi Sutarties 8b straipsnio 1 dalies tikslas yra užtikrinti, kad visi Sąjungos piliečiai, būdami ar nebūdami valstybės narės, kurioje jie gyvena, piliečiais, galėtų toje valstybėje tomis pačiomis sąlygomis naudotis balsavimo teise ir teise būti kandidatais savivaldybių rinkimuose; kadangi dėl to ne valstybės narės piliečiams taikomi reikalavimai, įskaitant tuos, kurie yra susiję su gyvenamojo laikotarpio trukme ir jos įrodymu, turėtų būti tokie patys, jei jie apskritai yra, kaip ir tie, kurie taikomi atitinkamos valstybės narės piliečiams; kadangi ne valstybės narės piliečiams neturi būti keliami jokie specialūs reikalavimai, jeigu išimtiniais atvejais skirtingų reikalavimų taikymas valstybės narės piliečiams ir ne piliečiams nėra pateisinamas konkrečiomis aplinkybėmis, dėl kurių juos reikia skirti.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-80" title="page-6">
      „Ši direktyva nustato išsamias priemones, kuriomis [Šia direktyva nustatoma išsami tvarka, kuria] vadovaudamiesi Sąjungos piliečiai, gyvenantys valstybėje narėje ir nesantys jos piliečiais, gali ten naudotis teise balsuoti ir būti kandidatais vietos savivaldos rinkimuose.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Čekijos Respublikos teisės nuostatos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Politinių partijų įstatymas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš dalies pakeisto Zákon č. 424/1991 Sb., o sdružování v politických stranách a v politických hnutích (1991 m. spalio 2 d. Įstatymas Nr. 424/1991 dėl jungimosi į politines partijas ir politinius judėjimus) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-84" title="page-7">
      „Piliečiai turi teisę jungtis į politines partijas ir politinius judėjimus (toliau – partijos ir judėjimai). Naudojimasis šia teise suteikia piliečiams galimybę dalyvauti politiniame visuomenės gyvenime, be kita ko, sudarant teisėkūros institucijas ir regionų bei vietos valdžios organus &lt;…&gt;“.
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-86" title="page-7">
      „Kiekvienas vyresnis nei 18 metų pilietis gali įstoti į partiją ar judėjimą; vis dėlto jis gali įstoti tik į vieną partiją ar judėjimą.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš dalies pakeisto Zákon č. 491/2001 Sb., o volbách do zastupitelstev obcí a o změně některých zákonů (2001 m. gruodžio 6 d. Įstatymas Nr. 491/2001 dėl rinkimų į savivaldybių tarybas ir iš dalies keičiantis tam tikrus įstatymus) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-89" title="page-7">
      „Pagal šį įstatymą rinkimuose dalyvaujančia partija gali būti užregistruotos politinės partijos ir politiniai judėjimai &lt;…&gt;, kurių veikla nebuvo sustabdyta, taip pat šių partijų, nepriklausomų kandidatų, nepriklausomų kandidatų asociacijų ar politinių partijų arba politinių judėjimų ir nepriklausomų kandidatų asociacijų koalicijos.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Parlamento rinkimų įstatymas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Zákon č. 62/2003 Sb., o volbách do Evropského parlamentu a o změně některých zákonů (2003 m. vasario 18 d. Įstatymas Nr. 62/2003 dėl rinkimų į Europos Parlamentą, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri įstatymai) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>), 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-92" title="page-7">
      „Kandidatų sąrašus rinkimams į Europos Parlamentą gali teikti registruotos politinės partijos ir politiniai judėjimai, kurių veikla nėra sustabdyta &lt;…&gt;, taip pat jų koalicijos &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-94" title="page-8">
      „(2) Prie kandidatų sąrašo turi būti pridedamas kandidato pilietybę patvirtinantis dokumentas ir kandidato pasirašyta deklaracija, kurioje jis patvirtina, kad sutinka būti kandidatu, kad jam nėra žinoma apie jokias kliūtis, trukdančias dalyvauti rinkimuose, jei taikoma, kad šios kliūtys išnyks iki Europos Parlamento rinkimų dienos ir kad jis neprašė būti įtrauktas į jokį kitą Europos Parlamento rinkimų kandidatų sąrašą net ir kitoje valstybėje narėje. Kandidatas savo deklaracijoje taip pat turi nurodyti savo gyvenamąją vietą arba, jeigu jis yra kitos valstybės narės pilietis, savo buvimo vietą ir gimimo datą. Pareiškėjo deklaracija gali būti parengta čekų kalba arba viena iš Sąjungos darbo kalbų &lt;…&gt; pagal 4 straipsnį.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-95" title="page-8">
      (3) Jei kandidatas yra kitos valstybės narės pilietis, be 2 dalyje nurodytos informacijos, jis deklaracijoje nurodo savo gimimo vietą ir paskutinės gyvenamosios vietos savo kilmės valstybėje narėje adresą, taip pat prideda pareiškimą, kuriame nurodo, kad iš jo nebuvo atimta teisė būti kandidatu kilmės valstybėje narėje, ir sąrašo į kandidatus įrašo 2 dalies pirmame sakinyje nurodytus dokumentus.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ikiteisminė procedūra</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2010 m. Komisija, taikydama sistemą „EU Pilot 1300/10/JUST“, išnagrinėjo, ar teisės įstoti į politinę partiją suteikimas tik Čekijos piliečiams yra suderinamas su SESV 22 straipsniu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi Čekijos Respublikos pateikta informacija neišsklaidė Komisijos abejonių dėl to, ar ši valstybė narė įvykdė įsipareigojimus pagal SESV 22 straipsnį, 2012 m. lapkričio 22 d. Komisija nusiuntė jai oficialų pranešimą. 2013 m. sausio 22 d. atsakyme į pastabas ši valstybė narė ginčijo bet kokį Sąjungos teisės pažeidimą, nes nesutiko su šio straipsnio, konkrečiai – jame esančio posakio „tomis pačiomis sąlygomis“, išaiškinimu. Ji teigė, kad minėtame straipsnyje nenumatyta valstybių narių pareigos leisti kitų valstybių narių piliečiams tapti politinių partijų nariais ir steigti politines partijas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2014 m. balandžio 22 d. Komisija pateikė pagrįstą nuomonę, joje tvirtino, kad Čekijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 22 straipsnį, nes atsisakė suteikti „judiems“ ES piliečiams teisę steigti politinę partiją ar politinį judėjimą ir teisę tapti politinės partijos ar politinio judėjimo nariu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2014 m. birželio 20 d. atsakyme Čekijos Respublika nurodė, kad priemonės, kurių ji ėmėsi, turėtų būti laikomos proporcingomis, taigi, atitinkančiomis Sąjungos teisę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. gruodžio 2 d. raštu už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys paprašė Čekijos Respublikos informuoti jį apie bet kokius savo pozicijos pasikeitimus ar teisės aktų pakeitimus, priimtus siekiant užtikrinti aptariamas teises „judiems“ ES piliečiams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Negavusi atsakymo į šį raštą, Komisija pareiškė šį ieškinį, jo dalyką apribodama politinės partijos nario statuso suteikimu tik Čekijos Respublikos piliečiams. Komisija patikslino, kad, kiek tai susiję su teisės įsteigti politinę partiją suteikimu „judiems“ ES piliečiams klausimu, kuris buvo iškeltas ankstesniais procedūros etapais, ji pasiliko galimybę jį iškelti vykstant atskiram procesui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių reikalavimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo ieškinyje Komisija Teisingumo Teismo prašo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">pripažinti, kad „nesuteikdama Sąjungos piliečiams, kurie neturi Čekijos Respublikos pilietybės, tačiau šioje valstybėje gyvena, teisės įstoti į politinę partiją arba dalyvauti politiniame judėjime (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>), [ši valstybė narė] neįvykdė įsipareigojimų pagal [SESV] 22 straipsnį“ ir</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Čekijos Respublika iš esmės teigia, kad ieškinys yra nepriimtinas, o, nepatenkinus šio reikalavimo, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Ji taip pat prašo priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2022 m. gegužės 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Lenkijos Respublikai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Čekijos Respublikos reikalavimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo tikslu savo įstojimo į bylą pareiškime Lenkijos Respublika pateikė pastabas dėl naudojimosi SESV 22 straipsnyje numatytomis teisėmis, dėl Čekijos teisėje numatytų Sąjungos piliečių rinkimų teisių Europos Parlamento rinkimuose ir savivaldybių rinkimuose ir dėl įgaliojimų, kylančių iš SESV 22 straipsnio bei „narystės“ politinėje partijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo pastabas dėl šių trijų argumentų grupių Komisija pateikė palaikydama ieškinyje išdėstytus reikalavimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pateikdama argumentus dėl savo SESV 22 straipsnio grindžiamo ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo prieš Čekijos Respubliką, susijusio su nacionalinės teisės aktais, pagal kuriuos teisė įstoti į politinę partiją suteikiama tik Čekijos piliečiams, Komisija teigia, kad ši valstybė narė pažeidžia šią nuostatą, nes nesilaiko nediskriminavimo dėl pilietybės principo, pagal kurį ji privalo užtikrinti „judiems“ ES piliečiams teisę kandidatuoti savivaldybių ar Europos Parlamento rinkimuose tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos jos piliečiams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ji pabrėžia galimybės įstoti į partiją rinkimų metu svarbą ir, be kita ko, teigia, kad Chartijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Sąjungos lygmeniu politinės partijos padeda išreikšti Sąjungos piliečių politinę valią.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Čekijos Respublikos pareikšto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Čekijos Respublika teigia, kad nors Komisija savo ieškinį formaliai grindžia SESV 22 straipsniu, ieškinio tekste ji vis dėlto nurodo įvairių kitų Sąjungos teisės nuostatų pažeidimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši valstybė narė mano, kad, nesant argumentų, kuriuos būtų galima pagrįsti SESV 22 straipsniu, pagal kurį, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>), teisei balsuoti ir būti kandidatu taikomas tik nediskriminavimo dėl pilietybės principas, Komisija, kiek tai susiję su teise įstoti į politinę partiją, iš tikrųjų rėmėsi šio SESV 18 straipsnyje įtvirtinto principo pažeidimu ir Chartijos 12 straipsnio 1 dalies pažeidimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis ieškinio pagrindas būtų nesuprantamas ir skirtųsi nuo to, kuris buvo nagrinėjamas ikiteisminėje proceso stadijoje. Dėl to Teisingumo Teismui galėtų tekti priimti sprendimą ultra petita.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisijos teigimu, tiek iš jos ieškinio, tiek iš jos reikalavimų matyti, kad Čekijos įstatymas, pagal kurį teisę įstoti į politinę partiją turi tik Čekijos piliečiai, yra nesuderinamas su SESV 22 straipsniu ir kad Komisija privalo, remdamasi Teisingumo Teismo jurisprudencija, turėti omenyje kitas pirminės teisės normas, visų pirma Chartijos nuostatas, siekdama atsižvelgti į iš Sutarčių ir pagrindinių teisių kildinamų nuostatų teisinį kontekstą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Čekijos Respublika mano, kad įvairūs ieškinio pagrindai išplaukia iš ieškinio reikalavimams prieštaraujančių motyvų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas nuosekliai laikėsi nuomonės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>), kad:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 120 straipsnio c punktą ir su šia nuostata susijusią jurisprudenciją kiekviename ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas, ieškinio pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi, ir šių pagrindų santrauka. Tai turi būti nurodyta pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Teisingumo Teismas – atlikti kontrolę. Tuo remiantis, pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas ieškinys, turi būti nuosekliai išdėstytos ir suprantamos iš paties ieškinio teksto, o jame pateikiami reikalavimai – suformuluoti nedviprasmiškai, siekiant išvengti, kad Teisingumo Teismas nepriimtų sprendimo ultra petita arba apskritai nespręstų dėl pagrindo, ir</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">pagal SESV 258 straipsnį pareikštame ieškinyje pagrindai turi būti pateikti nuosekliai ir tiksliai, kad leistų valstybei narei ir Teisingumo Teismui tiksliai suprasti nurodyto Sąjungos teisės pažeidimo apimtį, o tai yra būtina sąlyga tam, kad ši valstybė narė galėtų tinkamai pateikti savo gynybos argumentus, o Teisingumo Teismas galėtų patikrinti, ar egzistuoja nurodytas įsipareigojimų neįvykdymas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju iš ieškinio motyvų, kurie yra nedviprasmiški ir atitinka pagrįstą nuomonę, matyti, kad SESV 22 straipsnis, kuriuo jis grindžiamas, turi būti aiškinamas atsižvelgiant į jo kontekstą ir sąsajas su Chartija, ypač su jos 12 straipsnio 1 dalimi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu Komisija nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog valstybių narių rinkimų sistemose ir siekiant dalyvauti politiniame gyvenime politinės partijos vaidina pagrindinį ir esminį vaidmenį, Sąjungos pilietis negali būti laikomas galinčiu kandidatuoti rinkimuose savo gyvenamosios vietos valstybėje tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai, jeigu jis negali prisistatyti kaip politinės partijos narys minėtoje valstybėje, nes tokia padėtis daro neigiamą poveikį galimybėms būti išrinktam.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi negalima teigti, kad buvo pažeista Chartijos 12 straipsnio 1 dalis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Čekijos Respublikos nurodytas dviprasmiškumas, atrodo, yra susijęs su jos pačios atlikta nurodyto pažeidimo pagrindo, kuriuo, jos nuomone, turėtų būti SESV 18 straipsnis, analize. Taigi tai yra gynybos priemonė, kurią ši valstybė galėjo naudingai pasitelkti ir kuri turi būti nagrinėjama iš esmės, o ne ieškinio priimtinumo etape.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui atmesti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl esmės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ieškinio pagrindo dėl įsipareigojimų neįvykdymo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši institucija primena, kad SESV 20 straipsnio 2 dalies b punkte ir 22 straipsnyje konkrečiai reikalaujama, kad „judūs“ ES piliečiai galėtų būti kandidatais savivaldos ar Europos Parlamento rinkimuose „tomis pačiomis sąlygomis“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>) kaip ir tos valstybės piliečiai. Komisija pripažįsta, kad SESV 22 straipsnyje nenurodyti konkretūs būdai, kuriais turi būti užtikrintas vienodas požiūris, bet mano, kad jame nustatyta bendra ir visuotinė pareiga laikytis vienodo požiūrio. Taikant šią pareigą reikalaujama, kad, nesant išsamaus reikalavimų sąrašo, konkrečiai – reikalavimo, susijusio su naryste politinėje partijoje, valstybės narės užtikrintų, kad pagal galiojančias taisykles Sąjungos piliečiams būtų leidžiama balsuoti ir kandidatuoti savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose tomis pačiomis sąlygomis kaip ir jų piliečiams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, siekiant pripažinti, kad minėtos pareigos veiksmingai laikomasi, būtina išnagrinėti klausimą, ar valstybėje narėje esama de jure arba de facto kliūčių, dėl kurių „judiems“ ES piliečiams neįmanoma arba sunku pasinaudoti viena iš nacionalinėje teisėje oficialiai numatytų kandidatavimo formų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija taip pat remiasi Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal kurią, pirma, nors šiuo metu valstybės narės turi reglamentuoti su rinkimais į Europos Parlamentą susijusius aspektus, kurie nesuderinti Sąjungos lygmeniu, tai darydamos jos turi laikytis Sąjungos teisės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>). Kita vertus, nacionalinė priemonė, kuria galima apriboti naudojimąsi Sutartimi garantuojamomis pagrindinėmis laisvėmis, atsižvelgiant į Sąjungos teisę gali būti pateisinama bendruoju interesu, tik jeigu ši priemonė yra suderinama su Sąjungos teisėje garantuojamomis pagrindinėmis teisėmis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu ji nurodo, kad teisės įsteigti politinę partiją ir teisės įstoti į politinę partiją įgyvendinimo apribojimai akivaizdžiai yra Chartijos 12 straipsnio 1 dalyje, kurios formuluotė atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnį, įtvirtintos pagrindinės teisės į asociacijų laisvę apribojimai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į pagrindinį ir esminį politinių partijų vaidmenį valstybių narių rinkimų sistemose, Sąjungos pilietis negali būti laikomas turinčiu teisę būti renkamas savo gyvenamosios vietos valstybėje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai, jeigu jis negali būti tos valstybės politinės partijos nariu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, ji teigia, kad:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">visose valstybėse narėse politinės partijos tebėra esminė dalyvavimo politiniame gyvenime forma ir dažniausiai naudojama priemonė dalyvauti rinkimuose kaip kandidatams, ir</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">politinių partijų svarba pripažinta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>) bei pabrėžta Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) politinių partijų reglamentavimo gairėse (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija priduria, kad EŽTK 11 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriais gali būti pateisinamas naudojimosi teise į asociacijų laisvę apribojimas ir kuriais reikia remtis pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį, nagrinėjamu atveju akivaizdžiai netaikytini.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsakydama į argumentus dėl ribotos SESV 22 straipsnio taikymo srities, susijusios su valstybių narių kompetencija politinės veiklos srityje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>), Komisija teigia, pirma, kad SESV 22 straipsnyje įtvirtinto draudimo diskriminuoti dėl pilietybės aprėptis yra platesnė už direktyvų 93/109 ir 94/80, kuriomis reglamentuojami administraciniai ar procedūriniai klausimai, susiję su nagrinėjama rinkimų teise, taikymo sritį. Ši taikymo sritis negali būti pagrindas ar priežastis siaurai aiškinti pirminės teisės taikymo sritį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>). Be to, viena vertus, toks samprotavimas reikštų, kad reikėtų pripažinti diskriminaciją, susijusią su kitomis taisyklėmis, kaip antai siejamomis su rinkimų kampanija, pavyzdžiui, susirinkimų ar skelbimų srityje. Kita vertus, Čekijos Respublika negali iš Sprendimo Eman ir Sevinger (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>) daryti išvados, kad jis susijęs su kitų valstybių narių piliečių rinkimų teisėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, Komisija nesutinka, kad kitų valstybių narių piliečių politinės veiklos apribojimas gali būti priimtinas pagal EŽTK 16 straipsnį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>), ir pabrėžia, kad dabar reikia atsižvelgti į „Sąjungos pilietybės“ sąvoką ir su ja susijusias teises. Šiuo klausimu Komisija primena, kad neginčija, jog valstybės narės gali patvirtinti priemones, kuriomis būtų ribojamas „judžių“ ES piliečių dalyvavimas nacionaliniuose parlamento rinkimuose, bet primygtinai reikalauja, kad priimtų priemonių apimtis nebūtų tokia didelė, kad pakenktų tokių piliečių dalyvavimo savivaldybių rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą vienodoms sąlygoms. Ji taip pat nurodo, kad, išskyrus Čekijos Respubliką ir dar vieną valstybę narę, jokia kita valstybė narė nenumato tokio apribojimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, dėl konstitucinio dalyvavimo politinių partijų veikloje apribojimo pobūdžio, atsižvelgiant į jų svarbą nacionaliniu lygmeniu, pažymėtina, kad jį Čekijos Respublika grindžia nuoroda į Nejvyšší správní soud (Vyriausiasis administracinis teismas, Čekijos Respublika) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>) sprendimą, Komisija pažymi, kad šio sprendimo 9 punkte aiškiai nurodyta, jog bylos dalykas buvo sprendimas pakeisti minėtos partijos įstatus, o ne „tariamas Sąjungos piliečių teisių pažeidimas &lt;…&gt; nustatant jų dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose ir savivaldybių rinkimuose sąlygas“. Be to, dėl Listina základních práv a svobod (Pagrindinių teisių ir laisvių chartija), kuri yra Čekijos konstitucinės santvarkos dalis, išaiškinimo, kurį pateikė Nejvyšší správní soud (Vyriausiasis administracinis teismas), Komisija pažymi, kad Ústavní soud (Čekijos Respublikos Konstitucinis teismas) nėra priėmęs sprendimo dėl tokio aiškinimo ir kad dėl jo yra skirtingų teisinių nuomonių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Čekijos Respublika</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios valstybės narės teigimu, SESV 22 straipsnis neapima narystės politinėje partijoje klausimo. Ji visų pirma remiasi šios nuostatos turinio geneze ir nuoseklumu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>). Nuo pat pirmojo jų įtraukimo į pirminę teisę – EB sutarties 8B straipsnį su pakeitimais, padarytais Mastrichto sutartimi, iki Lisabonos sutarties, pagal kurią jos įtrauktos į SESV 22 straipsnį – „judžių“ ES piliečių rinkimų teisės buvo aprašytos tais pačiais terminais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, Čekijos Respublika tvirtina, kad jo aiškinimas išplaukia iš SESV 22 straipsnio formuluotės ir Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimo, nedviprasmiškai išreikšto direktyvų 93/109 ir 94/80 konstatuojamosiose dalyse (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>). Siekiama panaikinti bet kokią pilietybės sąlygą, kad būtų galima naudotis teise balsuoti ir būti kandidatu, nedarant poveikio kitiems aspektams, įskaitant narystės politinėje partijoje sąlygas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>). Be to, šis teisės aktų leidėjas aiškiai nurodė, kad šioje srityje reikia atsižvelgti į proporcingumo principą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, Čekijos Respublika pabrėžia, kad minėtas teisės aktų leidėjas SESV 22 straipsnyje pažymėjo, jog nagrinėjamos balsavimo teisės ir teisė būti kandidatu įgyvendinamos „laikantis Tarybos nustatytos tvarkos“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>). Vadinasi, kalbama būtent apie direktyvose 93/109 ir 94/80 nustatytas taisykles, kuriose visiškai neužsimenama apie tai, kad SESV 22 straipsnyje numatyta teisė gali turėti kokį nors poveikį stojimo į politinę partiją sąlygoms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirta, taip apribota SESV 22 straipsnio ir Sąjungos vykdomųjų teisės aktų taikymo sritis visiškai atitinka ESS 4 straipsnio 2 dalį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>), pagal kurią Sąjunga gerbia valstybių narių nacionalinį savitumą, neatsiejamą nuo jų pagrindinių politinių ir konstitucinių struktūrų. Vis dėlto politinių partijų veiklą reglamentuojančios taisyklės yra šių struktūrų kertinis akmuo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>), o EŽTK 16 straipsnyje taip pat pripažįstama, kad Susitariančiosios Šalys gali taikyti užsieniečių politinės veiklos suvaržymus. Šiuo klausimu SESV 22 straipsnis yra išimtis, kuri negali būti aiškinama plačiai, t. y. apima bet kokią politinę veiklą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>). Nurodyti, kaip tai daro Komisija, valstybių narių, kurios neužėmė tokios pozicijos, skaičių nėra svarbu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, iš Komisijos cituojamos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos matyti, kad politinės partijos yra esminis nacionalinio lygmens rinkimų elementas. Vis dėlto, kaip pripažįsta Komisija, tai nėra atvejis, kuriam taikoma Sąjungos teisė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai valstybių narių teisė suteikti teisę dalyvauti pagrindinėje nacionalinės politinės veiklos platformoje, t. y. politinėse partijose, tiktai savo piliečiams yra tiesiogiai susijusi su galimybe apriboti teisę būti kandidatu rinkimuose į įstatymų leidžiamąją valdžią, kuriai pritaria Komisija, ir su galimybe neleisti „judiems“ ES piliečiams užimti tam tikrų pareigų savivaldybių vykdomosiose institucijose pagal Direktyvos 94/80 5 straipsnio 3 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Triplike Čekijos Respublika papildė savo argumentus, kad šio ieškinio materialinis teisinis pagrindas turi būti SESV 18 straipsnis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>). Visų pirma iš Sprendimo Eman ir Sevinger  (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>) ji daro išvadą, kad šis straipsnis taikomas klausimams, kurie patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, atsižvelgiant į galimą diskriminaciją dėl pilietybės, pavyzdžiui, rinkimų viešumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Čekijos Respublika mano, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, siekiant pasirinkti taikytiną Sąjungos teisės nuostatą tarp nuostatos, kurioje įtvirtintas bendras diskriminacijos draudimas, ir specialiųjų pirminės teisės nuostatų, būtina žinoti, ar atitinkamas asmuo yra įgijęs tam tikrą „statusą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>), numatytą specialiojoje nuostatoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>), kaip antai, be kita ko, darbuotojo statusą, kaip tai suprantama pagal SESV 45 straipsnį, arba įsisteigusio asmens statusą, kaip tai suprantama pagal SESV 49 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, Čekijos Respublikos teigimu, SESV 22 straipsnis „judžiam“ Sąjungos piliečiui taikomas tik tada, kai jis įgyja rinkėjo arba kandidato rinkimuose statusą. Kandidato statusas negali priklausyti nuo narystės politinėje partijoje, nes ji negarantuoja, kad atitinkamas asmuo bus įtrauktas į kandidatų sąrašą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamas ieškinys pareikštas dėl pasekmių teisei būti kandidatu per vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus, kylančiai iš teisės įstoti į politinę partiją, kuri pagal Čekijos įstatymus nesuteikiama „judiems“ ES piliečiams. Ar šis draudimas lemia tai, kad, kaip teigia Komisija, šie piliečiai neįgyvendina savo teisės kandidatuoti šiuose rinkimuose „tomis pačiomis sąlygomis“ kaip ir Čekijos piliečiai, kaip tai suprantama pagal SESV 22 straipsnį?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal dabartinę ES teisę narystė politinėje partijoje priklauso valstybių narių kompetencijai. Vis dėlto iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad įgyvendindamos savo kompetenciją valstybės narės privalo vykdyti iš Sąjungos teisės kylančias pareigas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, būtina nustatyti, kokie reikalavimai kyla iš SESV 22 straipsnio, kuriuo remiasi Komisija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal SESV 22 straipsnio formuluotę jo taikymo sritis apsiriboja rinkimais, kuriems jis taikomas, t. y. savivaldos rinkimais (1 dalis) ir rinkimais į Europos Parlamentą (2 dalis), taigi neapima parlamento ar prezidento rinkimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiame ieškinyje Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, ar SESV 22 straipsnyje įtvirtintas lygybės principas turi būti suprantamas kaip apimantis visas sąlygas, kuriomis bet kuris „judus“ Sąjungos pilietis gali kandidatuoti rinkimuose, ar jis susijęs tik su teisinėmis tinkamumo dalyvauti rinkimuose sąlygomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi reikia apibrėžti veiksmų laisvę, valstybėms narėms suteiktą dėl to, kad teisės balsuoti ir būti kandidatu per Europos Parlamento rinkimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>) ir savivaldos rinkimus įgyvendinimo tvarka atitinkamai nustatyta direktyvose 93/109 ir 94/80.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Čekijos Respublikos argumentas, grindžiamas pažodiniu SESV 22 straipsnio aiškinimu, pagal kurį šiomis direktyvomis ribojamas šioje nuostatoje įtvirtintas lygybės principas, turi būti iš karto atmestas remiantis Komisijos teisingai palaikoma normų hierarchija, pagal kurią Sutartimi pripažinta teisė negali būti ribojama antrinės teisės aktais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi minėtomis direktyvomis tik apibrėžiama minimali sistema, kurioje lygybės principas konkrečiai taikomas teisės balsuoti ir būti kandidatu įgyvendinimo srityje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto visų pirma SESV 22 straipsnio genezė ir teisės sistemos, į kurią įtrauktas šios nuostatos turinys, raida labai aiškiai rodo, kad nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo ši nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į du ramsčius, kuriais ji grindžiama, t. y. Sąjungos pilietybę ir atstovaujamąją demokratiją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, kalbant apie Sąjungos pilietybę, Komisija pagrįstai remiasi SESV 20 straipsnio 2 dalies b punkto taikymu, nes jame nurodyta, kad tokia pilietybė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">44</a>
</span>), be kitų teisių, suteikia teisę balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose gyvenamosios vietos valstybėje narėje tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis ryšys su pilietybe nuo Mastrichto sutarties pasirašymo 1992 m. vasario 7 d. yra pirminės teisės dalis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">45</a>
</span>). Jis nuo pat pradžių buvo susijęs su teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">46</a>
</span>) ir su nediskriminavimo dėl pilietybės principu, kuris yra kiekvienos judėjimo laisvės sudedamoji dalis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto ypatingą mastą minėtas ryšys įgijo dėl Lisabonos sutartimi padarytų pakeitimų, visų pirma dėl valstybių narių siekio suteikti pilietybei lemiamą reikšmę. Pirma, ES sutartis buvo papildyta II antraštine dalimi „Nuostatos dėl demokratijos principų“, į kurią įtrauktas 9 straipsnis, pagal kurį „[s]avo veikloje Sąjunga visada laikosi piliečių, kuriems jos institucijos, įstaigos ir organai skiria vienodą dėmesį, lygybės principo. Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė papildo nacionalinę pilietybę, bet jos nepakeičia“. Sąjungos pilietybės teisės nustatytos SESV 20–24 straipsniuose, atitinkančiuose EB sutarties 17–21 straipsnius. „Judžių“ ES piliečių teisės, susijusios su rinkimais į Europos Parlamentą ir savivaldos rinkimais, nustatytos SESV 20 straipsnio 2 dalies b punkte ir 22 straipsnyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiekviena iš šių teisių taip pat nurodyta Chartijos V antraštinėje dalyje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-47" href="#t-47">47</a>
</span>) „Pilietinės teisės“. „Judžių“ ES piliečių teisės, susijusios su rinkimais į Europos Parlamentą, taip pat savivaldos rinkimais, bendrai nurodytos jos 39 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-48" href="#t-48">48</a>
</span>) ir 40 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-49" href="#t-49">49</a>
</span>) straipsniuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai SESV 22 straipsnyje įtvirtintos Sąjungos piliečių rinkimų teisės turi būti analizuojamos kaip pagrindinės teisės ir kaip valstybių narių piliečių pagrindiniam statusui būdingo vienodo požiūrio principo išraiška (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-50" href="#t-50">50</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Juos pakartojant ES sutartyje ir Chartijoje taip pat siekiama nustatyti sąsajas su kitomis joje įtvirtintomis teisėmis ar principais, kaip antai lygybe ir demokratija –valstybėms narėms bendromis vertybėmis, kuriomis grindžiama Sąjunga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-51" href="#t-51">51</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, kalbant apie demokratijos principus, nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo ESS 10 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „Sąjungos veikla pagrįsta atstovaujamąja demokratija“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-52" href="#t-52">52</a>
</span>), o 2 ir 3 dalyse pripažįstama Sąjungos piliečių teisė, kad jiems būtų tiesiogiai atstovaujama Europos Parlamente, ir teisė dalyvauti Sąjungos demokratiniame gyvenime.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi dėl to, kad, bent jau rinkimų į Europos Parlamentą atveju, Lisabonos sutartyje su Sąjungos pilietybe susijusi teisė balsuoti ir būti kandidatu buvo susieta su demokratijos principais Sąjungoje, tikslas užtikrinti veiksmingą atstovavimą „judiems“ ES piliečiams yra aiškiai išreikštas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija teisingai tvirtina, kad, kaip pabrėžta direktyvų 93/109 ir 94/80 konstatuojamosiose dalyse, šis atstovavimas yra „judžių“ ES piliečių integracijos jų gyvenamojoje valstybėje rezultatas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-53" href="#t-53">53</a>
</span>). Kalbant konkrečiau, vietos lygmeniu šiems piliečiams suteiktomis politinėmis teisėmis siekiama skatinti šių piliečių, nusprendusių gyventi valstybėje narėje, kurios piliečiai jie nėra, socialinę integraciją. Šiuo klausimu konstatuojamosiose dalyse taip pat nurodytas tikslas „išvengti supriešinančio dalijimo į savo valstybės piliečių ir ne savo valstybės piliečių kandidatų sąrašus“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, mano nuomone, Komisija, remdamasi SESV 22 straipsniu, siejamu su Sąjungos pilietybės teisėmis ir Sutartyse įtvirtintais demokratijos principais, gali visateisiškai teigti, kad vienodų Sąjungos piliečių rinkimų teisių užtikrinimas, nesant reikalo sudaryti orientacinį ar net išsamų kriterijų sąrašą, turi pasireikšti bendra prievole įvairiais veiksniais neatgrasyti nuo dalyvavimo rinkimuose (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-54" href="#t-54">54</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kitaip tariant, SESV 22 straipsnis turi būti suprantamas taip, kad bet kokios kliūtys naudotis rinkimų teisėmis dėl pilietybės ne direktyvose 93/109 ir 94/80 apibrėžtomis sąlygomis yra diskriminacija Sutarčių taikymo srityje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-55" href="#t-55">55</a>
</span>), kuri yra draudžiama.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi šios nacionalinės priemonės turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant į šias specialias SESV numatytas nediskriminavimo taisykles, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-56" href="#t-56">56</a>
</span>), šios sutarties 18 straipsnis, kuriuo remiasi Čekijos Respublika, netaikytinas. Be to, siekiant įgyvendinti SESV 22 straipsnio nuostatas, nereikia ieškoti kokio nors specialaus „statuso“, nes vienodos teisės rinkimų srityje kyla iš Sąjungos piliečio statuso (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-57" href="#t-57">57</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiomis aplinkybėmis dabar turi būti nagrinėjama Komisijos analizė, pagal kurią negalėjimas įstoti į politinę partiją trukdo pasinaudoti šiomis teisėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju šalys sutinka, kad galimybės gauti vietos ar ES lygmens renkamas pareigas priklauso įsitraukimo į valstybės narės, kurioje „judūs“ ES piliečiai yra kandidatai (kaip partijai priklausantys arba nepriklausomi kandidatai), demokratinį gyvenimą laipsnio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kaip ir Komisija, kuri remiasi Venecijos komisijos gairėmis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-58" href="#t-58">58</a>
</span>), kurių Čekijos Respublika nekritikuoja, laikausi nuomonės, kad galimybė naudotis politinių partijų turimais ištekliais yra esminis elementas, skatinant kandidatuoti per savivaldos rinkimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-59" href="#t-59">59</a>
</span>) arba rinkimus į Europos Parlamentą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, kaip nurodė Komisija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, politinių partijų vaidmuo yra labai svarbus politinių teisių įgyvendinimui valstybėse narėse (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-60" href="#t-60">60</a>
</span>). Sąjungos lygmeniu šis vaidmuo aiškiai pripažįstamas ESS 10 straipsnio 4 dalyje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-61" href="#t-61">61</a>
</span>), kurią atitinka Chartijos 12 straipsnio 2 dalis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-62" href="#t-62">62</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų šį Chartijos straipsnį ir jos 39 bei 40 straipsnius sieja aiškus ryšys (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-63" href="#t-63">63</a>
</span>). Tokiomis aplinkybėmis dėl jau išdėstytų priežasčių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-64" href="#t-64">64</a>
</span>), taip pat griežtai laikydamasi ESS 5 straipsnio 2 dalyje nustatyto priskyrimo principo kiekviena valstybė narė turi atsižvelgti į šias nuostatas, kad užtikrintų SESV 22 straipsniu suteiktų teisių įgyvendinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi sutinku su Komisija, kad jos SESV 22 straipsniu grindžiamas ieškinys turi būti vertinamas atsižvelgiant į Chartijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į asociacijų laisvę, siejamą su 11 straipsniu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-65" href="#t-65">65</a>
</span>) dėl saviraiškos laisvės. Šios laisvės yra ypač apsaugotos dėl jų pagrindinio vaidmens piliečiams dalyvaujant demokratijoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-66" href="#t-66">66</a>
</span>). Chartijos 12 straipsnio 2 dalyje šis ryšys dar kartą primintas kalbant apie Europos politines partijas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši teisė į asociacijų laisvę atitinka EŽTK 11 straipsnio 1 dalyje garantuojamą teisę, todėl pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį jai turi būti suteikiama tokia pati reikšmė ir taikymo sritis kaip ir nurodytame EŽTK straipsnyje įtvirtintai teisei (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-67" href="#t-67">67</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos matyti, kad teisė į asociacijų laisvę yra vienas esminių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės pagrindų, nes ją turėdami piliečiai gali kolektyviai veikti bendrojo intereso srityse ir tai darydami prisidėti prie tinkamo viešojo gyvenimo veikimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-68" href="#t-68">68</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, atsižvelgiant į šias ES sutarties ir Chartijos nuostatas taip pat reikia nustatyti, ar, kaip teigia Komisija, dėl aplinkybės, kad teisės aktuose nenumatyta galimybės „judiems“ ES piliečiams įstoti į politinę partiją Čekijos Respublikoje kyla grėsmė, kad sąlygos, kuriomis jie gali būti kandidatai savivaldos rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą, nėra vienodos kaip Čekijos piliečių atveju, visų pirma dėl to, kad „judūs“ ES piliečiai turi gerokai mažesnes galimybes būti išrinkti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl naudojimosi rinkimų teisėmis apribojimo buvimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai Komisija atkreipia dėmesį į trijų rūšių pranašumą, kurį narystė politinėje partijoje suteikia kandidatuojant rinkimuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, kandidatai, kurie yra įsitvirtinusios politinės partijos nariai, gali pasinaudoti su šia partija siejamomis tradicijomis, įvaizdžiu ir socialinėmis bei organizacinėmis struktūromis. Komisija primygtinai pabrėžia, kad, nesant ryšio su tam tikru asmeniu, vien partijos pavadinimo pakanka tam tikroms vertybėms ar požiūriams į politiką apibūdinti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, šie kandidatai gali naudotis politinių partijų rinkimų aparatu ir ištekliais. Taigi jos padeda rinkimuose dalyvaujantiems kandidatams, pasitelkdamos savo specifinę patirtį, infrastruktūrą ir veiklos procedūras (pvz., tinklus, žiniasklaidos priemones ir ryšių sistemas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, kadangi politinės partijos yra pripažinti politiniai veikėjai, joms dažnu atveju suteikiamos nacionalinėje teisėje numatytos specialios privilegijos, kaip antai finansinės lengvatos, speciali apmokestinimo tvarka ir galimybė naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Kalbant apie finansavimą Čekijos Respublikoje, Komisija nurodo kelias su partijomis susijusias nuostatas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-69" href="#t-69">69</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Komisija teigia, kad, skirtingai nei piliečiai, kurie yra įsitvirtinusių politinių partijų nariai, „judūs“ ES piliečiai, kurie Čekijos Respublikoje yra priversti kelti savo kandidatūras kaip nepriklausomi kandidatai, turi susikurti ir pristatyti savo politinę tapatybę, suburti savo organizaciją rinkimų kampanijai vykdyti, turėti galimybę gauti finansavimą ir naudotis žiniasklaidos priemonėmis be ypatingų privilegijų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">93.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, ši institucija atkreipia dėmesį į keletą sunkumų, susijusių su sąrašais, į kuriuos įtraukiami nepriklausomi kandidatai. Ji nurodo, kad tik šie kandidatai privalo per savivaldybių rinkimus pateikti jų kandidatūrą remiančių rinkėjų pasirašytą peticiją. Reikalaujamų parašų skaičius priklauso nuo savivaldybės, kurioje keliama kandidatūra, dydžio (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-70" href="#t-70">70</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">94.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Komisija mano, kad neginčijama, jog įtraukiant nepriklausomus kandidatus į partijos sąrašą, nepriklausomų kandidatų padėtis būna silpnesnė nei kandidatų, kurie yra politinės partijos nariai, nes jie priklauso nuo minėtos partijos sprendimo įtraukti juos į sąrašą ir nustatyti jų vietą šiame sąraše ir negali toje pačioje partijoje daryti jokios įtakos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">95.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ji taip pat nurodo, kad reikia atsižvelgti į tai, jog kandidatų sąrašuose ir rinkimų biuleteniuose nurodoma, kad tam tikras asmuo veikia kaip nepriklausomas kandidatas arba „asmuo be etiketės“ politinės partijos sąraše. Tokiomis aplinkybėmis, kalbant apie politinių prioritetų ar krypčių pasirinkimą, nepriklausomų kandidatų patikimumas yra mažesnis nei partijos nario, kuris rinkėjų akyse gali remtis savo aktyviu vaidmeniu partijoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-71" href="#t-71">71</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">96.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai Komisija remiasi Kancelář Veřejného ochránce práv (Čekijos viešojo teisių gynėjo tarnyba) išvada, kad „judūs“ ES piliečiai per rinkimus atsiduria nepalankioje padėtyje, ir, jos nuomone, dėl tiesioginės diskriminacijos, kurią jie patiria per rinkimus į Europos Parlamentą dėl to, kad kandidatus kelia tik politinės partijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-72" href="#t-72">72</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">97.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo dublike Komisija atmeta bet kokius argumentus, grindžiamus rinkimų praktika. Ji visų pirma nurodo, kad skirtingas požiūris kyla iš nagrinėjamo įstatymo, iš kurio matyti, kad Čekijos pilietis gali pasirinkti, ar prisijungti prie politinės partijos ir jai atstovauti rinkimuose, ar likti nepriklausomam ir galbūt priimti pasiūlymą būti įrašytam „nepartiniu“ kandidatu į politinės partijos, kuri to paprašytų, sąrašą, o „judus“ Sąjungos pilietis tokios galimybės neturi ir gali kandidatuoti tik kaip nepriklausomas kandidatas arba tikėtis sulaukti politinės partijos, kurios nariu jis būtų norėjęs tapti, pasiūlymo būti įtrauktam į sąrašą kaip „nepartiniam“ kandidatui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">98.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, dėl įrodinėjimo pareigos ji mano, kad de jure diskriminacijos, kokia remiamasi, atveju, siekiant konstatuoti Sąjungos teisės pažeidimą, nebūtina pateikti Teisingumo Teismui statistinių duomenų apie „judžių“ ES piliečių, praktiškai patyrusių žalą dėl tokios tiesioginės diskriminacijos, skaičių. Ji pridūrė, kad praktiškai neįmanoma suregistruoti atvejų, kai „judūs“ ES piliečiai buvo atgrasyti nuo kandidatavimo per rinkimus dėl to, kad negalėjo įstoti į politinę partiją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-73" href="#t-73">73</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">99.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, Komisija mano, kad Čekijos Respublikos pateikti statistiniai duomenys (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-74" href="#t-74">74</a>
</span>) yra nereikšmingi, jei esama de jure diskriminacijos. Kadangi jie yra neaiškiai ir netiesiogiai susiję su šia šalimi, jais veikiau patvirtinama jos pozicija. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad šie statistiniai duomenys apskritai susiję su „nepartiniais asmenimis“ ir negalima nustatyti, kiek iš jų yra „judūs“ ES piliečiai, kurių padėtis yra šio ieškinio dalykas. Be to, išsamiai išnagrinėjusi šiuos duomenis, Komisija dėl rinkimų į Europos Parlamentą iš esmės pažymi, kad:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">beveik du trečdaliai kandidatų prisistatė kaip politinės partijos nariai;</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">trejuose iš ketverių rinkimų į Europos Parlamentą išrinktų nepriklausomų kandidatų dalis buvo mažesnė nei politinių partijų narių, ir</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">į Europos Parlamentą išrinkti nepriklausomi kandidatai labai dažnai būna ypač plačiai žinomos ir populiarios asmenybės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-75" href="#t-75">75</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">100.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie savivaldybių rinkimus, pažymėtina, jog Komisija sutinka, kad vietinių asmenybių žinomumas padeda rinkėjams lengviau pasirinkti. Vis dėlto ji mano, kad tai rodo, jog „judūs“ ES piliečiai kaip tik turi didesnį poreikį įstoti į politinę partiją, kad turėtų daugiau galimybių būti išrinkti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Čekijos Respublika</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">101.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dar kartą pabrėžusi, kad šis ieškinys nėra susijęs su rinkimų teisių įgyvendinimo teisinėmis sąlygomis, ši valstybė narė primena, pirma, kad asmenys, kurie nėra politinės partijos nariai, gali naudotis visais Komisijos ieškinyje išsamiai aprašytais pranašumais, būdami įtraukti į bet kurios partijos kandidatų sąrašą, ir kad tai yra įprasta praktika jos teritorijoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-76" href="#t-76">76</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">102.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toliau Čekijos Respublika pažymi, kad Komisijos nurodytas pažeidimas grindžiamas prielaidomis ir nepagrįstais teiginiais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-77" href="#t-77">77</a>
</span>). Be to, Komisija neatsižvelgė į dar ikiteisminiame etape pateiktus paaiškinimus dėl vietos aplinkybių, nors iš jų matyti, kad ji klysta teigdama, jog nepriklausomų kandidatų padėties silpnumas yra neginčijamas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">103.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ji pateikia įvairių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad Čekijos Respublikoje „nepartiniai asmenys“ reguliariai užima pirmąsias vietas svarbiausių politinių partijų kandidatų sąrašuose, kad jie dažnai yra išrenkami ir vėliau eina svarbias pareigas institucijose, į kurias buvo išrinkti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-78" href="#t-78">78</a>
</span>). Tuo remdamasi ši valstybė narė daro išvadą, kad kandidato sėkmė per rinkimus priklauso ne nuo jo narystės politinėje partijoje, o nuo tokių veiksnių, kaip jo pažiūros ir asmenybė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">104.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Čekijos Respublika, palaikoma Lenkijos Respublikos, teigia, jog Komisija nepateikė įrodymų apie ginčijamų teisinių nuostatų praktinį poveikį „judžių“ ES piliečių teisei kandidatuoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">105.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad įsipareigojimų neįvykdymas gali būti įrodomas, jeigu kyla iš įstatymo ar kito teisės akto, kurio buvimas ir taikymas nėra ginčijami, priėmimo, atliekant teisinę šios priemonės nuostatų analizę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-79" href="#t-79">79</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">106.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju įsipareigojimų neįvykdymas, dėl kurio Komisija priekaištauja Čekijos Respublikai, grindžiamas teisės akto, kurio buvimo ar taikymo ši valstybė narė neginčija ir kurio nuostatų teisinė analizė atlikta ieškinyje, priėmimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">107.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, būtina įvertinti, kokiu mastu šios nuostatos turi atgrasomąjį poveikį galimam kandidatavimui rinkimuose, o to neįmanoma kiekybiškai įvertinti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">108.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Čekijos Respublika nepagrįstai priekaištauja Komisijai, kad ši nepateikė įrodymų, jog įstatymas, pagal kurį teisę įstoti į politinę partiją turi tik Čekijos piliečiai, daro praktinį poveikį „judžių“ ES piliečių rinkimų teisėms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">109.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie nagrinėjamą Čekijos įstatymą, pagal kurį teisė įstoti į politinę partiją suteikiama tik Čekijos piliečiams, manau, kad nevienodas požiūris į rinkimų teises atsiranda vien dėl to, kad Čekijos piliečiai gali laisvai nuspręsti būti kandidatais savivaldybių rinkimuose arba rinkimuose į Europos Parlamentą arba kaip politinės partijos nariai, arba kaip nepriklausomi kandidatai, o „judūs“ ES piliečiai turi tik pastarąją galimybę. Kaip jau paaiškinta, galimybė dalyvauti politinėse partijose suteikia galimybę veiksmingiau naudotis rinkimų teisėmis, siekiant dalyvauti demokratiniame gyvenime.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">110.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tikėtina, kad nė viena iš Čekijos Respublikos pateiktų švelninančių priemonių nepakeis šio vertinimo. Visų pirma tai, kad „judiems“ ES piliečiams gali būti leidžiama būti kandidatais partijos sąraše, negali kompensuoti šio jų galimybių veikti apribojimo, nes jie priklauso nuo konkrečių kriterijų, kuriuos privalo atitikti, kaip nurodė Komisija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">111.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, kaip ir ši institucija, net jei šį ieškinį būtų galima vertinti remiantis Čekijos Respublikos pateiktais išsamiais duomenimis apie išrinktus kandidatus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-80" href="#t-80">80</a>
</span>), manau, kad jie nėra tokio pobūdžio, kad jais remiantis būtų galima įrodyti vienodą požiūrį į „judžius“ ES piliečius. Tiesa, statistiniai duomenys atskleidžia specifinę vietos savivaldos rinkimų realybę. Vis dėlto iš to negalima daryti jokių svarbių išvadų, susijusių su „judžių“ ES piliečių, kurie yra šio ieškinio dalykas, padėtimi. Pirma, iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad į Europos Parlamentą išrinkti nepartiniai kandidatai yra daugiausia (arba tik) Čekijos piliečiai. Antra, būtina atsižvelgti į sunkumus, kuriuos reikia įveikti nesant politinės partijos nariu, ypač į sunkumus, susijusius su įrašymu į kandidatų sąrašus, kurie tiesiogiai kyla iš teisės nuostatų, kurias Komisijos nurodyti autoriai įvardija kaip „diskriminacines“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-81" href="#t-81">81</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">112.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti, kad Komisija pakankamai įrodė, jog egzistuoja naudojimosi rinkimų teisėmis apribojimas, dėl kurio nukenčia „judūs“ ES piliečiai, atsidūrę tokioje pačioje padėtyje kaip atitinkamos valstybės piliečiai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">113.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to matyti, kad Čekijos Respublika, priimdama ginčijamas nacionalines nuostatas pagal savo kompetenciją, nesilaikė iš Sąjungos teisės kylančių reikalavimų, būtent SESV 22 straipsnio, kuris turi būti aiškinamas kartu su Chartijos 12, 39 ir 40 straipsniais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl narystės politinėje partijoje apribojimo pagrįstumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">114.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, Komisija mano, kad reikia atmesti Čekijos Respublikos argumentą, jog „judiems“ ES piliečiams nustatytas stojimo į politinę partiją apribojimas pateisinamas būtinybe apsaugoti nacionalinius politinius reikalus nuo šių piliečių „kišimosi“, kurį nulemtų narystė politinėje partijoje, kurioje priimami svarbūs sprendimai dėl teisėkūros institucijos rinkimų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-82" href="#t-82">82</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">115.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ji mano, kad toks pagrindimas tiesiogiai prieštarauja pagrindinei Sutarčių nuostatų dėl pilietybės dvasiai ir tikslui. Jose įtvirtintomis politinėmis teisėmis konkrečiai siekiama užtikrinti, kad „judūs“ ES piliečiai galėtų integruotis ir per savivaldos bei Europos Parlamento rinkimus atlikti aktyvų politinį vaidmenį savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">116.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu Komisija pabrėžia, kad SESV 20 straipsnio 2 dalies b punkte ir 22 straipsnyje numatyta pareiga užtikrinti vienodą požiūrį (ji turi būti aiškinama atsižvelgiant į Chartijos 11 ir 12 straipsnius, kuriais garantuojamas dalyvavimas politinių partijų veikloje) jokiu būdu netrukdo valstybėms narėms teisę būti kandidatu įstatymų leidžiamosios valdžios, regionų ar vietos valdžios rinkimuose suteikti tik asmenims, turintiems priimančiosios valstybės narės pilietybę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">117.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, atsakydama į argumentą dėl nacionalinio identiteto apsaugos, grindžiamą ES sutarties 4 straipsnio 2 dalimi, nes politinių partijų veikimas ir laisva konkurencija yra įtvirtinti Ústava (Konstitucija), Komisija primena, kad ši nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į kitas Sutarčių nuostatas, kurių valstybės narės įsipareigojo laikytis stodamos į Sąjungą, įskaitant SESV 22 straipsnį, kuris netaikomas įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimams (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-83" href="#t-83">83</a>
</span>). Vadinasi, „judžių“ ES piliečių rinkimų teisės negali būti laikomos pažeidžiančiomis pagarbos nacionaliniam identitetui principą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">118.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, dėl Čekijos Respublikos prieštaravimo, kad Komisija nenurodė mažiau ribojančios priemonės, kuri padėtų pasiekti siekiamą tikslą, Komisija abejoja, ar valstybė narė gali pateisinti nacionalinę priemonę, kuria nukrypstama nuo SESV 20 straipsnio 2 dalies b punkto ir 22 straipsnio reikalavimų ir kuria tiesiogiai diskriminuojama dėl pilietybės. Be to, ji turi pagrįsti savo priemonių proporcingumą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-84" href="#t-84">84</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">119.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Komisija pažymi, kad per ikiteisminę procedūrą Čekijos Respublika neįrodė – ypač atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes – konkretaus viešojo intereso uždrausti „judiems“ ES piliečiams įstoti į politinę partiją egzistavimo. Iš to ji daro išvadą, kad nei siekiamas tikslas, nei šio draudimo būtinumas ar proporcingumas nebuvo išaiškinti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">120.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, savo dublike dėl „pagrindinio politinės partijos narių lygybės principo“, kuriuo remiasi Čekijos Respublika, Komisija mano, kad visiškai neteisinga ir nenuoseklu vadinti neproporcinga diskriminacija Sąjungos piliečių dalyvavimo politinėse partijose nustatymą tokiu lygmeniu, kuris atitinka jų politines teises pagal Sąjungos teisę, pavyzdžiui, apribojant jų dalyvavimą priimant tam tikrus politinės partijos sprendimus, ir, atvirkščiai, proporcinga diskriminacija laikyti absoliutų draudimą „judiems“ ES piliečiams dalyvauti politinės partijos veikloje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Čekijos Respublika</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">121.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ji remiasi trimis toliau išdėstytais argumentais: „[p]irma, aptariamais nacionalinės teisės aktais siekiama teisėto tikslo galimybę nacionaliniu lygmeniu dalyvauti pagrindinėje politinės veiklos platformoje suteikti tik Čekijos piliečiams, o tai visiškai atitinka ESS 4 straipsnio 2 dalį. Beje, būtent tai Komisija iš esmės pripažįsta pagrįstoje nuomonėje &lt;…&gt;. Antra, leidimas tik Čekijos piliečiams įstoti į politinę partiją yra tinkama priemonė šiam tikslui pasiekti, nes ja šis tikslas tiesiogiai įgyvendinamas iš esmės. Trečia, minėtas nacionalinės teisės aktas yra proporcingas. Juo nepažeidžiama SESV 22 straipsnyje numatytų rinkimų teisių esmė, nes niekaip nekeičiamos aktyviosios ir pasyviosios judžių ES piliečių rinkimų teisės &lt;…&gt; ir praktiškai sudaromos sąlygos visapusiškai pasinaudoti šiomis teisėmis &lt;…&gt;. Dėl to nagrinėjamas teisės aktas visiškai atitinka Komisijos nurodytą jurisprudenciją &lt;…&gt;“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-85" href="#t-85">85</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">122.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Čekijos Respublika teigia, kad siekiamo teisėto tikslo negalima pasiekti mažiau ribojančia priemone, nes neįsivaizduojama, kad „judiems“ ES piliečiams būtų leista stoti į politinę partiją, kad jie galėtų dalyvauti tik nedidelėje politinės veiklos dalyje, apimančioje tik savivaldybių rinkimus arba rinkimus į Europos Parlamentą. Ji mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų pagrindiniam principui, kad turi būti laikomasi vienodo požiūrio į politinės partijos narius. Be to, tai nesuteiktų šiems piliečiams stiprios pozicijos politinėje partijoje, kurią Komisija klaidingai laiko reikalinga. Ji pažymi, kad ši institucija pati negalėjo nurodyti, kuri priemonė galėtų būti laikoma mažiau ribojančia šiuo atžvilgiu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lenkijos Respublika, į bylą įstojusi šalis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">123.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Komisijos numatyto „judžių“ ES piliečių veiklos politinėse partijose apimties apribojimo Lenkijos Respublika teigia, kad „narystė“ politinėje partijoje apima daug platesnį veiklos spektrą nei veiklą, vykdomą prieš tam tikrus rinkimus. Ši veikla susijusi su poveikiu nacionalinei politikai, įskaitant politikos sritis, kurios lieka priskirtos išimtinės valstybių narių kompetencijos sričiai. Vis dėlto valstybė narė nėra įpareigota leisti šiems piliečiams per partijų sistemą daryti įtaką parlamento ir prezidento rinkimų rezultatams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">124.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis Čekijos Respublikos argumentais galima tiksliau nustatyti, kokiomis sąlygomis būtų galima pateisinti SESV 22 straipsnyje įtvirtinto vienodo požiūrio principo apribojimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">125.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši valstybė narė remiasi ESS 4 straipsnio 2 dalimi ir iš esmės teigia, kad remtis Sąjungos teise, kaip ją aiškina Komisija, reikštų, kad „judūs“ ES piliečiai dalyvauja viešajame gyvenime kitokiu lygmeniu, nei leidžia valstybės narės, visų pirma jiems leidžiama turėti tam tikrą svorį priimant nacionalinius sprendimus, tuo tikslu pasinaudojant politinių partijų vektoriumi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">126.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dera priminti, kad pagal ESS 4 straipsnio 2 dalį Sąjunga gerbia savo valstybių narių nacionalinį savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių ir konstitucinių jų struktūrų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">127.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, kad šalies politinio gyvenimo struktūra, prie kurios prisideda politinės partijos, yra nacionalinės tapatybės dalis, kaip tai suprantama pagal ESS 4 straipsnio 2 dalį. Šiuo klausimu pagarba šiam savitumui reiškia, kad „judūs“ ES piliečiai gali dalyvauti tik rinkimuose į Europos Parlamentą ir vietos savivaldos rinkimuose ir kad nesiekiama tikslo suderinti valstybių narių rinkimų sistemas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-86" href="#t-86">86</a>
</span>). Sąjungos teisės aktų leidėjas taip pat atsižvelgė į paprastų galimybių dalyvauti šiuose rinkimuose poveikį gyvenamosios vietos valstybės narės politinio gyvenimo pusiausvyrai, numatydamas, kad valstybės narės gali priimti tam tikras apibrėžtas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-87" href="#t-87">87</a>
</span>) ir pereinamojo laikotarpio priemones savo piliečių naudai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">128.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl to, kokią įtaką nacionaliniu lygmeniu daro „judžių“ ES piliečių narystė politinėse partijose dėl galimo jos poveikio šioms partijoms, pažymiu, kad, visų bylos šalių nuomone, tai yra pačių partijų reikalas. Jos gali laisvai apibrėžti savo struktūrą ir savo kandidatų atrankos būdus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-88" href="#t-88">88</a>
</span>). Atkreipiu dėmesį, kad Čekijos Respublika tik teigia, bet neįrodo, jog neįmanoma apriboti partijos narių, kurie yra „judūs“ ES piliečiai, veikimo srities tam tikrais rinkimais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">129.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi pritariu Komisijos nuomonei, kad leidimas „judiems“ ES piliečiams įstoti į politinę partiją, siekiant užtikrinti jų teisių dalyvauti savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose veiksmingumą, nepakenks Čekijos Respublikos nacionaliniam identitetui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">130.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, darant prielaidą, kad toks pažeidimas bus nustatytas, ESS 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į lygiavertes nuostatas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-89" href="#t-89">89</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">131.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, pagal ESS 4 straipsnio 2 dalį negalima valstybių narių atleisti nuo pareigos laikytis Chartijoje pakartotinai įvardytų pagrindinių teisių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-90" href="#t-90">90</a>
</span>), tarp kurių yra demokratijos principas ir lygybės principas, įtvirtintas SESV 22 straipsnyje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-91" href="#t-91">91</a>
</span>), kurį suteikia Sąjungos pilietybė, kad būtų galima įgyvendinti teisę būti kandidatu per savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimus. Šie principai yra vieni iš pagrindinių Sąjungos vertybių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-92" href="#t-92">92</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">132.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, atsižvelgiant į Čekijos Respublikos argumentus dėl ginčijamų nacionalinės teisės aktų proporcingumo, reikia pridurti, kad SESV 22 straipsniu suteiktų teisių apribojimo pagrįstumas gali būti nagrinėjamas tik šioje nuostatoje numatytomis sąlygomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">133.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų rinkimų teisės, pripažintos Chartijos 39 ir 40 straipsniuose, reglamentuojamos konkrečiomis SESV nuostatomis, t. y. 22 straipsniu. Vieninteliai šių teisių įgyvendinimo būdai, numatyti antrinėje teisėje, į kurią daroma nuoroda šiame straipsnyje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-93" href="#t-93">93</a>
</span>), taikomi tik balsavimo ar kandidatavimo teisinėms sąlygoms (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-94" href="#t-94">94</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">134.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti, kad Komisijos ieškinys yra pagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">VI.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl bylinėjimosi išlaidų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">135.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi, mano nuomone, Teisingumo Teismas turėtų patenkinti Komisijos reikalavimus, iš Čekijos Respublikos turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">136.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį Lenkijos Respublika turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">VII.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">137.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-253" title="page-34">
      1. Nesuteikdama Sąjungos piliečiams, kurie neturi Čekijos Respublikos pilietybės, bet joje gyvena, teisės įstoti į politinę partiją arba prisijungti prie politinio judėjimo, Čekijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 22 straipsnį.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-254" title="page-34">
      2. Priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-255" title="page-35">
      3. Lenkijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.<br/>
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">VIII.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">I priedas: Komisijos pateiktos politinių partijų finansavimo taisyklės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Politinėms partijoms, kurios per Europos Parlamento rinkimus surenka ne mažiau kaip 1 % balsų, už kiekvieną balsą skiriama po 30 Čekijos kronų (CZK) (maždaug 1,20 EUR), kaip įnašas rinkimų išlaidoms padengti (Europos Parlamento rinkimų įstatymo 65 straipsnis).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Politinėms partijoms, kurios surenka ne mažiau kaip 1,5 % balsų per rinkimus į Poslanecká sněmovna (Deputatų Rūmai, Čekijos Respublika), skiriama po 100 CZK (apie 4 EUR) už kiekvieną balsą, kaip įnašas rinkimų išlaidoms padengti (Įstatymo Nr. 247/1995 dėl Čekijos Respublikos parlamento rinkimų, iš dalies keičiančio ir papildančio tam tikrus įstatymus, 85 straipsnis).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Politinėms partijoms, surinkusioms 3 % balsų per paskutinius rinkimus į Deputatų Rūmus, taip pat skiriamas 6 000 000 CZK (apie 245 430 EUR) metinis įnašas partijai ar judėjimui ir tuo pačiu metu partija arba judėjimas gauna 200 000 CZK (apie 8 180 EUR) per metus už kiekvieną 0,1 % papildomų balsų (Politinių partijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalis).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu partija ar judėjimas gauna daugiau kaip 5 % balsų, įnašas nedidinamas ir partija ar judėjimas gauna 10 000 000 CZK (apie 409 000 EUR) (Politinių partijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalis).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Politinės partijos taip pat gauna metinį 900 000 CZK (apie 36 800 EUR) įnašą už deputato ar senatoriaus mandatą ir 250 000 CZK (maždaug 10 200 EUR) įnašą už Prahos regiono tarybos nario ir Prahos miesto tarybos nario mandatą (Politinių partijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalis).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tam tikromis sąlygomis politinės partijos ir judėjimai taip pat gauna metinį įnašą politinio instituto veiklai remti, kurio dydis sudaro 10 % visos įnašo į tokios partijos ar judėjimo veiklą sumos (Politinių partijų įstatymo 20 straipsnio 5 ir 8 dalys).<br/>
      </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IX.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">II priedas: Čekijos Respublikos pateikta informacija apie sąrašų sudėtį ir kandidatus, išrinktus per Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimus</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rinkimai į Europos Parlamentą Čekijos Respublikoje vyko 2004, 2009, 2014 ir 2019 metais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-265" title="page-38">
      1. Nepartinių kandidatų dalis politinių partijų ir politinių koalicijų sąrašuose buvo tokia:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-266" title="page-38">
      a) 2004 m. nepartinių kandidatų buvo 37,22 %;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-267" title="page-38">
      b) 2009 m. nepartinių kandidatų buvo 38,28 %;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-268" title="page-38">
      c) 2014 m. nepartinių kandidatų buvo 30,27 % ir
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-269" title="page-38">
      d) 2019 m. nepartinių kandidatų buvo 33,89 %.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-270" title="page-38">
      2. Buvo išrinkti:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-271" title="page-38">
      a) 2004 m. – septyni nepartiniai kandidatai, t. y. 29,17 % Čekijos Respublikoje išrinktų asmenų;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-272" title="page-38">
      b) 2009 m. – vienas nepartinis kandidatas, t. y. 4,55 % Čekijos Respublikoje išrinktų asmenų;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-273" title="page-38">
      c) 2014 m. – aštuoni nepartiniai kandidatai, t. y. 38,10 proc. visų Čekijos Respublikoje išrinktų asmenų, ir
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-274" title="page-38">
      d) 2019 m. – keturi nepartiniai kandidatai, t. y. 19,05 proc. visų Čekijos Respublikoje išrinktų asmenų.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-275" title="page-38">
      3. Nepartiniai kandidatai dažnai užimdavo pirmąsias vietas kandidatų, taip pat ir didžiųjų politinių partijų, sąrašuose. Konkrečiai:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-276" title="page-38">
      a) 2004 m. į Europos Parlamentą buvo išrinkti trys europarlamentarai iš partijos Sdružení nezávislých a evropští demokraté (Nepriklausomų kandidatų ir Europos demokratų sąjunga) (SNK), kurios sąrašo lyderis buvo J. Zieleniec, o antrąją vietą sąraše užėmė J. Hybášková; arba V. Remek, kuris buvo antroje pozicijoje partijos Komunistická strana Čech a Moravy (Bohemijos ir Moravijos komunistų partija) (KSČM) kandidatų sąraše;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-277" title="page-38">
      b) 2009 m. tai buvo V. Remek, užėmęs antrąją vietą KSČM kandidatų sąraše;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-278" title="page-39">
      c) 2014 m. tai buvo partijos TOP 09 a Starostové („TOP 09 ir merai“) sąrašo lyderis L. Niedermayer ir antrasis šiame sąraše J. Pospíšil; partijos Česká strana sociálně demokratická (Čekijos socialdemokratų partija) (ČSSD), tuo metu stipriausios Čekijos Respublikos valdančiosios partijos, sąrašo lyderis J. Keller; dar keturi parlamento nariai, išrinkti pagal partijos ANO, tuo metu antrosios pagal stiprumą valdančiosios partijos, kurios lyderis Pavel Telička vėliau buvo išrinktas Europos Parlamento pirmininko pavaduotoju, sąrašą, ir
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-279" title="page-39">
      d) 2019 m. tai buvo trys išrinkti Europos Parlamento nariai, užėmę pirmąsias tris vietas partijos ANO sąraše, kurio lyderė Dita Charanzová vėliau buvo išrinkta Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-280" title="page-39">
      4. 2004 m. Čekijos Respublikoje į Europos Parlamentą buvo išrinktas Vokietijos pilietis J. Stros.
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savivaldos (savivaldybių, miestelių ir miestų) tarybų rinkimai vyko 2006, 2010, 2014 ir 2018 metais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-282" title="page-39">
      1. Nepartinių kandidatų ir išrinktų atstovų dalis buvo tokia:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-283" title="page-39">
      a) 2006 m. – 79,85 % kandidatų ir 84,51 % išrinktų atstovų;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-284" title="page-39">
      b) 2010 m. – 81,25 % kandidatų ir 86,15 % išrinktų atstovų;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-285" title="page-39">
      c) 2014 m. – 84,13 % kandidatų ir 88,30 % išrinktų asmenų ir
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-286" title="page-39">
      d) 2018 m. – 84,97 % kandidatų ir 89,96 % išrinktų atstovų.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-287" title="page-39">
      2. Didelė nepartinių kandidatų ir išrinktų atstovų dalis yra reiškinys, pastebimas ir pagrindinių politinių partijų sąrašuose. Pavyzdžiui, per 2018 m. savivaldybių rinkimus:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-288" title="page-39">
      a) ČSSD, seniausios Čekijos politinės partijos, tvirtai įsišaknijusios savivaldos politiniame lygmenyje, kandidatų sąrašuose buvo 54,58 % nepartinių asmenų ir 57,31 % iš šių sąrašų išrinktų asmenų buvo nepartiniai;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-289" title="page-39">
      b) Partijos Občanská demokratická strana (Pilietinės demokratijos partija) (ODS), tradicinės konservatyvios politinės partijos, tvirtai įsišaknijusios savivaldos politiniame lygmenyje, kandidatų sąrašuose buvo 59,47 % nepartinių asmenų ir 52,93 % iš šių sąrašų išrinktų asmenų buvo nepartiniai, ir
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-290" title="page-39">
      c) Partijos Křesťanská a demokratická unie – Československá strana lidová (Krikščionių demokratų sąjunga – Čekoslovakijos liaudies partija) (KDU-ČSL), tradicinės politinės partijos, turinčios daugiausia kandidatų ir išrinktų atstovų savivaldos politiniame lygmenyje, kandidatų sąrašuose buvo 73,62 % nepartinių asmenų ir 72,49 % iš šių sąrašų išrinktų asmenų buvo nepartiniai.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-291" title="page-40">
      3. Kalbant apie didžiuosius Čekijos miestus, Prahoje 2010 m. nepartinis kandidatas Bohuslav Svoboda tapo ODS, kuri tuo metu buvo stipriausia Čekijos Respublikos vyriausybinė partija, sąrašo lyderiu; vėliau jis tapo Prahos meru. 2014 m. Prahos mere tapo Adriana Krnáčová, nepartinė kandidatė ir ANO sąrašo lyderė, o Ostravos – trečiojo pagal dydį Čekijos Respublikos miesto – meru tapo nepartinis kandidatas ir ANO sąrašo lyderis Tomáš Macura.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: prancūzų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) Toliau tekste – „judūs“ ES piliečiai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) Komisija pareiškė identišką ieškinį Lenkijos Respublikai (byla C‑814/21), šis nagrinėjamas koordinuotai. 2023 m. rugsėjo 12 d. įvyko teismo posėdis, jame išnagrinėtos abi šios bylos.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) Toliau – Chartija.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) OL L 329, 1993 12 30, p. 34, taip pat 2004 m. Europos Sąjungos oficialiojo leidinio specialusis leidimas čekų kalba, 20 sk., 1 t., p. 7.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) OL L 368, 1994 12 30, p. 38, taip pat 2004 m. Europos Sąjungos oficialiojo leidinio specialusis leidimas čekų kalba, 20 sk., 1 t., p. 12.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) Toliau – Politinių partijų įstatymas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Toliau – Europos Parlamento rinkimų įstatymas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Toliau – „įstoti į politinę partiją“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Čekijos Respublika remiasi 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimu Eman ir Sevinger (C‑300/04, toliau – Sprendimas Eman ir Sevinger, EU:C:2006:545, 53 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Dėl nediskriminavimo principo Komisija cituoja 1989 m. gruodžio 5 d. Sprendimą Komisija / Italija (C‑3/88, EU:C:1989:606, 8 punktas), 2008 m. liepos 17 d. Sprendimą Raccanelli (C‑94/07, EU:C:2008:425, 45 punktas) ir Direktyvos 93/109 trečiąją konstatuojamąją dalį. Kaip pavyzdį ji nurodo 2004 m. gruodžio 16 d. Sprendimą My (C‑293/03, EU:C:2004:821, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), susijusį su EB 18 straipsniu (dabar – SESV 21 straipsnis). Dėl pagrindinių teisių Komisija nurodo 1991 m. birželio 18 d. Sprendimą ERT (C‑260/89, EU:C:1991:254, 43 ir 44 punktai) ir primena savo ieškinyje nurodytus sprendimus, būtent 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimo Komisija / Vokietija (C‑441/02, EU:C:2006:253, 108 punktas) ir 2021 m. liepos 15 d. Sprendimą The Department for Communities in Northern Ireland (C‑709/20, EU:C:2021:602, 88 punktas). Dėl reikalavimo, kad nacionalinės taisyklės turi atitikti Chartijos 12 straipsnyje įtvirtintą asociacijų laisvę, ji nurodo 2020 m. birželio 18 d. Sprendimą Komisija / Vengrija (Asociacijų skaidrumas)(C‑78/18, EU:C:2020:476).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Žr., be kita ko, 2023 m. birželio 5 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) (C‑204/21, EU:C:2023:442, 188–190 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2010 m. rugsėjo 30 d. Sprendimą Komisija / Belgija (C‑132/09, EU:C:2010:562, 40 ir 41 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Kursyvu išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Šis argumentas pateikiamas atsakant į Lenkijos Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Šiuo klausimu Komisija remiasi Sprendimu Eman ir Sevinger.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Komisija nurodo 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimą Komisija / Vokietija (C‑441/02, EU:C:2006:253, 108 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) 1950 m. lapkričio 4 d. pasirašyta Romoje, toliau – EŽTK.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Komisija cituoja 1998 m. sausio 30 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą Turkijos jungtinė komunistų partija ir kiti prieš Turkiją (CE:ECHR:1998:0130JUD001939292, 44 punktas), o dėl politinių partijų svarbos kaip pavyzdį nurodo 1998 m. gegužės 25 d. sprendimą Socialistų partija ir kiti prieš Turkiją (CE:ECHR:1998:0525JUD002123793, 41 punktas) ir 2003 m. vasario 13 d. Sprendimą Refah Partisi (Gerovės partija) ir kiti prieš Turkiją (CE:ECHR:2003:0213JUD004134098, 86–89 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Toliau – Venecijos komisijos gairės. Žr. 2-ąjį šių gairių leidimą (tyrimas Nr. 881/2017). Komisija remiasi 1 punkte (p. 5) ir 17 bei 18 punktuose (p. 9) pateiktais komentarais. Kalbant apie partijas kaip ryšį tarp piliečių ir valstybines pareigas einančių asmenų, ši institucija minima 18 punkte (p. 9).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Žr. šios išvados 51 ir 52 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad Čekijos Respublikos argumentas, grindžiamas Direktyvos 94/80 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra nepagrįstas. Atsakydama į Lenkijos Respublikos pareiškimą dėl įstojimo į bylą, Komisija teigia, kad bendras draudimas būti politinės partijos nariu viršija pagal antrinės teisės aktus leidžiamus apribojimus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Šio sprendimo 53 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) Ji remiasi 1995 m. balandžio 27 d. EŽTT sprendimu Piermont prieš Prancūziją (CE:ECHR:1995:0427JUD001577389, 64 punktas), pagal kurį Sąjungos valstybės narės negali remtis šia nuostata prieš kitų valstybių narių piliečius, įgyvendinančius jiems pagal Sutartis suteiktas teises.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Žr. šios išvados 33 išnašą. Komisija nurodo, kad šiuo sprendimu buvo atmestas politinės partijos evropani.cz skundas dėl Ministerstva vnitra (Vidaus reikalų ministerija, Čekijos Respublika) sprendimo atsisakyti įregistruoti šios politinės partijos įstatų pakeitimą, kuriuo siekta leisti šios partijos nariais tapti Sąjungos piliečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi Čekijos Respublikoje.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Komisija remiasi šios išvados 71 ir 72 išnašose nurodytais dokumentais.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) Atsiliepime į ieškinį Čekijos Respublika teigia, kad šio ieškinio tikslas yra politinis, nes juo siekiama užtikrinti aktyvesnį „judžių“ ES piliečių dalyvavimą Europos politiniame gyvenime, įskaitant jų teisę balsuoti nacionaliniuose ar regioniniuose rinkimuose. Kaip pavyzdį ši valstybė narė nurodo 2018 m. sausio 25 d. Komisijos ketvirtąją Sąjungos pilietybės ataskaitą (2001 m. gegužės 1 d.–2004 m. balandžio 30 d.) [COM(2004) 695 final], p. 11, arba 2018 m. sausio 25 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Direktyvos 94/80/EB dėl galimybių naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus taikymo [COM(2018) 44 final], p. 12.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) Gynyboje pateiktos citatos atitinka pirmosios direktyvos preambulės ketvirtą–šeštą konstatuojamąsias dalis ir antrosios direktyvos preambulės penktą konstatuojamąją dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Čekijos Respublika nurodo, kad Teisingumo Teismas taip išaiškino EB sutarties 19 straipsnio 2 dalį, ir cituoja Sprendimą Eman ir Sevinger (53 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Savo triplike Čekijos Respublika nurodo, kad pagal šią formuluotę SESV 22 straipsnį reikia skirti nuo, pavyzdžiui, SESV 59 straipsnio, kuriame kalbama apie antrinės teisės aktų priėmimą siekiant laipsniškai „pasiekti“ tam tikros rūšies paslaugų liberalizavimą. Ši valstybė narė daro išvadą, kad naudojimasis laisve teikti paslaugas tiesiogiai nepriklauso nuo antrinės teisės aktų priėmimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Kitaip tariant, pasak Čekijos Respublikos, ESS 4 straipsnio 2 dalimi nesiekiama apriboti SESV 22 straipsnio turinio, nes jis neturi tokios aprėpties, kokią nurodo Komisija, ir dėl to „valstybės narės gali pasirinkti taisykles, kurios geriausiai atitinka jų konstitucinę struktūrą“. Ši valstybė narė cituoja Sprendimą Eman ir Sevinger (50 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Šiuo klausimu Čekijos Respublika kaip pavyzdį nurodo 2018 m. sausio 10 d. Nejvyšší správní soud (Vyriausiasis administracinis teismas) sprendimą Nr. 6 As 84/2017-27. Atsakydama į Komisijos pastabas, ji atkreipia dėmesį į tai (žr. šios išvados 48 punktą), kad, nesant Ústavní soud (Konstitucinio teismo) sprendimo, ši jurisprudencija turi lemiamą reikšmę aiškinant Sąjungos teisę.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) Grįsdama šį argumentą Lenkijos Respublika teigia, kad šios nuostatos aiškinimas, kurio laikosi Komisija, prieštarauja ESS 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam suteikimo principui.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) Žr. šios išvados 29 ir 37 punktus dėl šio ieškinio priimtinumo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) Žr. šios išvados 30 išnašą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) Čekijos Respublika nurodo 1998 m. gegužės 12 d. Sprendimą Martínez Sala (C‑85/96, EU:C:1998:217, 58, 59 ir 63 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) Čekijos Respublika nurodo 1989 m. gegužės 30 d. Sprendimą Komisija / Graikija (305/87, EU:C:1989:218, 28 punktas). Ji primena, kad „šios konkrečios nuostatos, be kita ko, yra pagrindines laisves įtvirtinančios nuostatos, t. y. SESV 34, 45, 49, 56 ir 63 straipsniai, taip pat kitos nuostatos, pavyzdžiui, SESV 54 arba 94 straipsniai, ir galiausiai SESV 22 straipsnis“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) Šios valstybės narės nuomone, tokio požiūrio Teisingumo Teismas laikėsi 1999 m. birželio 29 d. Sprendime Komisija / Belgija (C‑172/98, EU:C:1999:335, 12 punktas), kuriame nusprendė, kad pilietybės reikalavimas, siejamas su asociacijų teisinio subjektiškumo pripažinimu, yra susijęs su vidaus rinkos pagrindinėmis laisvėmis, todėl jam taikomas bendras diskriminacijos draudimas, kaip jis suprantamas pagal EB sutarties 6 straipsnį (dabar – SESV 18 straipsnis). Čekijos Respublika nurodo, kad įsisteigimo laisve, kaip diskriminacijos draudimo srityje taikoma konkrečia pirminės teisės nuostata, šioje byloje nesiremta.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) Rinkimų tema, dėl teisių dalyvauti rinkimuose turėtojų nustatymo, žr. Sprendimą Eman ir Sevinger (45 ir 52 punktai) ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimą Delvigne (C‑650/13, EU:C:2015:648, 42 punktas). Dėl teisių, susijusių su Sąjungos pilietybe, taip pat žr. 2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Stolichna obshtina, rayon „Pancharevo“ (C‑490/20, EU:C:2021:1008, 52 punktą). Galiausiai, kalbant apie Sąjungos vertybes, žr. 2023 m. birželio 5 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) (C‑204/21, EU:C:2023:442, 64–67 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) Teisingumo Teismas nusprendė, kad iš 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Asamblėjos atstovų rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (OL L 278, 1976, p. 5), kuriame nustatyti bendri principai, taikytini Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise procedūrai, 8 straipsnio pirmos pastraipos ir 12 straipsnio matyti, kad valstybės narės iš principo lieka kompetentingos reglamentuoti rinkimų procedūrą. Žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimą Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115, 67–69 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 16 d. Sprendimą Komisija / Austrija (Išmokų šeimai indeksavimas) (C‑328/20, EU:C:2022:468, 57 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) Žr. SESV 22 straipsnį in fine, taip pat Direktyvos 93/109 ketvirtąją ir šeštąją konstatuojamąsias dalis bei Direktyvos 94/80 ketvirtąją ir penktąją konstatuojamąsias dalis. Šiose direktyvose išsamiai išdėstytos bendros teisės balsuoti ir būti kandidatu įgyvendinimo sąlygos, susijusios, pavyzdžiui, su Sąjungos pilietybe ir gyvenamosios vietos valstybės narės nustatytu gyvenimo joje laikotarpiu, įrašymo į rinkėjų sąrašus tvarka, kandidato deklaracijos pateikimo tvarka bei pašalinimo atvejais.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">44</a>
</span>) Dėl „pagrindinio statuso“ žr., be kita ko, 2022 m. birželio 9 d. Sprendimą Préfet du Gers ir Institut national de la statistique et des études économiques (C‑673/20, EU:C:2022:449, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">45</a>
</span>) Žr. direktyvų 93/109 ir 94/180 preambulės pirmąją–trečiąją konstatuojamąsias dalis. Pasak Shaw, J., „Sovereignty at the Boundaries of the Polity“, Walker, N., Sovereignty in Transition, Hart Publishing, Londonas, 2003, p. 461–500, ypač p. 471, nuostatos, susijusios su rinkimų teisėmis, sudaro didelę Mastrichto sutarties nuostatų pridėtinės vertės dalį. Galimybė dalyvauti tiesioginiuose Europos Parlamento rinkimuose egzistuoja nuo 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto [įsigaliojimo] (žr. šios išvados 41 išnašą). Tik įsigaliojus Mastrichto sutarčiai ši teisė pradėta reglamentuoti EB sutarties 8b straipsniu, vėliau – EB sutarties 19 straipsniu ir SESV 22 straipsniu. Žr. teisėkūros istorijos apžvalgą Shaw, J., ir Khadar, L., „Article 39“, in: Peers, S., Hervey, T., Kenner, J. ir Ward, A., The EU Charter of Fundamental Rights: A Commentary, 2-asis leidimas, Hart Publishing, Oksfordas, 2021, p. 1085–1112, visų pirma 39.33 ir 39.34 punktus (p. 1093 ir 1094). Tas pats pasakytina ir apie savivaldybių rinkimus nuo šios sutarties įsigaliojimo. Dėl išsamios istorinės apžvalgos žr. Groenendijk, K., „Article 40“, The EU Charter of Fundamental Rights: A Commentary, op. cit., p. 1113–1123, visų pirma 40.17 punktą (p. 1118). Dėl EB sutarties 19 straipsnio žr. 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimą Ispanija / Jungtinė Karalystė (C‑145/04, EU:C:2006:543, 66 punktas) ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimą Delvigne (C‑650/13, EU:C:2015:648, 42 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">46</a>
</span>) Žr. direktyvų 93/109 ir 94/80 trečiąsias konstatuojamąsias dalis ir ta pačia tema – 2022 m. birželio 9 d. Sprendimą Préfet du Gers et Institut national de la statistique et des études économiques (C‑673/20, EU:C:2022:449, 50 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-47" href="#c-47">47</a>
</span>) Pagal ESS 6 straipsnio 1 dalį ji turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Sutartys.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-48" href="#c-48">48</a>
</span>) Remiantis Su pagrindinių teisių chartija susijusiais išaiškinimais (OL C 303, 2007, p. 17) (toliau – su Chartija susiję išaiškinimai), „39 straipsnio 1 dalis atitinka [SESV] 20 straipsnio 2 dalyje garantuotą teisę“, o SESV 22 straipsnis yra teisinis pagrindas priimti išsamias šios teisės įgyvendinimo taisykles.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-49" href="#c-49">49</a>
</span>) Remiantis su Chartija susijusiais išaiškinimais, šis straipsnis „atitinka [SESV] 20 straipsnio 2 dalyje garantuojamą teisę“, o SESV 22 straipsnis yra teisinis pagrindas priimti išsamias nuostatas dėl naudojimosi šia teise. Žr. 2022 m. birželio 9 d. Sprendimą Préfet du Gers ir Institut national de la statistique et des études économiques (C 673/20, EU:C:2022:449, 51 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-50" href="#c-50">50</a>
</span>) Žr. 2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimą Grzelczyk (C‑184/99, EU:C:2001:458, 31 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-51" href="#c-51">51</a>
</span>) Žr. ESS 2 straipsnį. Šiuo klausimu žr. 2023 m. birželio 5 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatumas) (C‑204/21, EU:C:2023:442, 64 ir 67 punktai bei juose nurodyta jurisprudencija), kurį reikia lyginti su 2020 m. birželio 18 d. Sprendimu Komisija / Vengrija (Asociacijų skaidrumas) [(C‑78/18, EU:C:2020:476, 112 punktas), grindžiamu netiesioginiu ryšiu tarp trijų ESS 2 straipsnyje nurodytų vertybių, t. y. demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms teisėms]. Dėl institucijų priežiūros įgaliojimų žr. 2022 m. vasario 16 d. Sprendimą Vengrija / Parlamentas ir Taryba (C‑156/21, EU:C:2022:97, 159 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-52" href="#c-52">52</a>
</span>) Teisingumo Teismas nusprendė, kad ESS 10 straipsnio 1 dalimi konkrečiai išreiškiama ESS 2 straipsnyje nurodyta demokratijos vertė. Žr., pavyzdžiui, 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimą Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115, 63 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-53" href="#c-53">53</a>
</span>) Žr. Direktyvos 93/109 dešimtą konstatuojamąją dalį ir 14 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą bei Direktyvos 94/80 keturioliktą konstatuojamąją dalį ir 12 straipsnio 1 dalies c punktą. Dėl šio veiksnio svarbos taip pat žr. Shaw, J., „Sovereignty at the Boundaries of the Polity“, op. cit., p. 478, pagal kurį „rinkimų teisės &lt;…&gt; yra papildomos Sąjungos piliečių migracijos teisės, teisės, kurias turi nustatyti Sąjunga, veikdama kaip apsauginė politinė visuma, siekdama paskatinti gilesnį Sąjungos migranto integracijos priimančiojoje valstybėje jausmą ir tam tikrus jo politinės kultūros aspektus, bei sumažinti žalą, susijusią su politinių teisių praradimu, nuo kurio migrantas gali nukentėti dėl to, kad išvyko iš savo kilmės valstybės“ (laisvas vertimas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-54" href="#c-54">54</a>
</span>) Vadovaujantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, vienodo vertinimo taisyklėmis draudžiama ne tik atvira diskriminacija dėl nacionalinės priklausomybės, bet ir visos paslėptos diskriminacijos formos, kuriomis, taikant kitus diferencijavimo kriterijus, pasiekiamas toks pats rezultatas. Žr. 2023 m. vasario 2 d. Sprendimą Freikirche der Siebenten-Tags-Adventisten in Deutschland (C‑372/21, EU:C:2023:59, 29 punktas)</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-55" href="#c-55">55</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Direktyvos 93/109 šeštą konstatuojamąją dalį ir Direktyvos 94/80 penktąją konstatuojamąją dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-56" href="#c-56">56</a>
</span>) Žr. 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo TÜV Rheinland LGA Products ir Allianz IARD (C-581/18, EU:C:2020:453, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-57" href="#c-57">57</a>
</span>) Žr. 2022 m. birželio 9 d. Sprendimą Préfet du Gers et Institut national de la statistique et des études économiques (C‑673/20, EU:C:2022:449, 48 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-58" href="#c-58">58</a>
</span>) Visų pirma žr. 17 ir 18 punktus (p. 9).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-59" href="#c-59">59</a>
</span>) Šiuo klausimu, kiek tai susiję su finansavimu ir galimybe naudotis žiniasklaida, žr. Venecijos komisijos gairių 185 punktą (p. 59 ir 60).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-60" href="#c-60">60</a>
</span>) Žr. šios išvados 44 punktą. Taip pat žr. 2008 m. liepos 8 d. EŽTT sprendimo Yumak ir Sadak prieš Turkiją (CE:ECHR:2008:0708JUD00102260, 107 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Savo suformuotoje jurisprudencijoje EŽTT pabrėžia, kad politinės diskusijos, prie kurių prisideda politinės partijos, „sudaro demokratinės visuomenės sąvokos esmę“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-61" href="#c-61">61</a>
</span>) Ši nuostata susijusi su Europos politinėmis partijomis. Joje iš esmės atkartotos EB sutarties 191 straipsnio pirmos pastraipos nuostatos.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-62" href="#c-62">62</a>
</span>) Žr. su Chartija susijusius išaiškinimus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-63" href="#c-63">63</a>
</span>) Dėl nustatyto ryšio tarp Chartijos 39 ir 40 straipsnių ir jos 12 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl politinių partijų vaidmens žr. Costa, O., „Article 39 – Droit de vote et d’éligibilité aux élections municipales et au Parlement européen“ („39 straipsnis – Teisė balsuoti ir būti kandidatu vietos savivaldos rinkimuose ir Europos Parlamente“) in Picod, F., Rizcallah, C. ir Van Drooghenbroeck, S., Charte des droits fondamentaux de l’Union européenne: commentaire article par article (Sąjungos pagrindinių teisių chartija: komentaras straipsnis po straipsnio), leid. Bruylant, Briuselis, 2023, p. 1043–1068, visų pirma 6 punktas (p. 1048), ir tame pačiame leidinyje Ducoulombier, P., „Article 12 – Liberté de réunion et d’association“ („Susirinkimų ir asociacijų laisvė“), p. 313–327, visų pirma 6 punktas (p. 317 ir 318). Taip pat žr. Shaw, J. ir Khadar, L., op. cit. 39.04 punktą (p. 1087) ir Groenendijk, K., op. cit. 40.26 punktą (p. 1120).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-64" href="#c-64">64</a>
</span>) Žr. šios išvados 72 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-65" href="#c-65">65</a>
</span>) Šis straipsnis atitinka EŽTK 10 straipsnį. Žr. su Chartija susijusius išaiškinimus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-66" href="#c-66">66</a>
</span>) Šiuo klausimu taip pat žr. EŽTK protokolo Nr. 1 3 straipsnį ir 1999 m. vasario 18 d. EŽTT sprendimo Matthews prieš Jungtinę Karalystę (CE:ECHR:1999:0218JUD002483394, 44 punktas) nuostatą dėl šios nuostatos taikymo Europos Parlamento narių rinkimams.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-67" href="#c-67">67</a>
</span>) Žr. 2020 m. birželio 18 d. Sprendimą Komisija / Vengrija (Asociacijų skaidrumas) (C‑78/18, EU:C:2020:476, 111–114 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-68" href="#c-68">68</a>
</span>) Žr. 1998 m. sausio 30 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Jungtinė Turkijos komunistų partija ir kiti prieš Turkiją (CE:ECHR:1998:0130JUD001939292, 25 punktas). Jame teigiama, kad „politinės partijos yra asociacijos forma, būtina tinkamam demokratijos veikimui. Atsižvelgiant į politinės priklausomybės svarbą [EŽTK] sistemoje &lt;…&gt;, nekyla abejonių, kad joms taikomas 11 straipsnis“. Dėl piliečių dalyvavimo viešajame gyvenime svarbos platesniame kontekste žr., be kita ko, 2004 m. vasario 17 d. EŽTT sprendimą Gorzelik ir kiti prieš Lenkiją (CE:ECHR:2004:0217JUD004415898, 88, 90 ir 92 punktai) ir 2009 m. spalio 8 d. EŽTT sprendimą Tebieti Mühafize Cemiyyeti ir Israfilov prieš Azerbaidžaną (CE:ECHR:2009:1008JUD003708303, 52 ir 53 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-69" href="#c-69">69</a>
</span>) Tai yra Europos Parlamento rinkimų įstatymo 65 straipsnis, 1995 m. rugsėjo 27 d. Zákon č. 247/1995 Sb. o volbách do Parlamentu České republiky a o změně a doplnění některých dalších zákonů (Įstatymas Nr. 247/1995 dėl rinkimų į Čekijos Respublikos parlamentą, kuriuo iš dalies keičiami ir papildomi tam tikri įstatymai) 85 straipsnis ir Politinių partijų įstatymo 20 straipsnio 5–8 dalys. Išsamus šių nuostatų turinio priminimas pateiktas šios išvados I priede.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-70" href="#c-70">70</a>
</span>) Komisija remiasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi ir priedu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-71" href="#c-71">71</a>
</span>) Komisija remiasi nuomone, išreikšta Antoš, M., „Politická participace cizinců v České republice“, Politologický časopis, Masarykova universita, Brno, 2012, Nr. 2, p. 113–127, ypač p. 123 ir 124.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-72" href="#c-72">72</a>
</span>) Ji remiasi 2014 m. liepos 23 d. Čekijos viešojo teisių gynėjo biuro pranešimu spaudai „Občané EU žijící v ČR mají právo účastnit se politický života“ („Čekijos Respublikoje gyvenantys Europos Sąjungos piliečiai turi teisę dalyvauti politiniame gyvenime“), kurį galima rasti internete šiuo adresu: https://www.ochrance.cz/aktualne/obcane-eu-zijici-v-cr-maji-pravo-ucastnit-se-politickeho-zivota (paskutinė pastraipa).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-73" href="#c-73">73</a>
</span>) Vis dėlto Komisija remiasi poveikio vertinimo ataskaita, pridedama prie 2021 m. lapkričio 25 d. pateikto pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatoma išsami Sąjungos piliečių, gyvenančių valstybėje narėje ir neturinčių jos pilietybės, naudojimosi teise balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose tvarka (Darbo dokumentas SWD(2021) 357 final). Ji pažymi, kad šiame dokumente nurodyta, jog per viešas konsultacijas, nors visuomenės atsakas į jas buvo ribotas, atsirado mažiausiai vienas dalyvis, teigęs, kad bandė dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą kitoje valstybėje narėje ir negalėjo įsteigti politinės partijos arba įstoti į esamą politinę partiją.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-74" href="#c-74">74</a>
</span>) Žr. šios išvados II priedą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-75" href="#c-75">75</a>
</span>) Komisija pažymi, kad minėti asmenys yra Čekijos piliečiai. Pavyzdžiui, tarp jų yra vienintelis Čekijos kosmonautas (Vladimír Remek), buvęs užsienio reikalų ministras (Josef Zieleniec), gerai žinoma buvusi Čekijos ambasadorė Katare ir Kuveite (Jana Hybášková), iš žiniasklaidos žinomas ilgametis Česká národní banka (Čekijos nacionalinis bankas) valdybos narys, taip pat buvęs šio banko valdytojo pavaduotojas (Luděk Niedermayer), buvęs teisingumo ministras (Jiří Pospíšil) ar populiarus ir žiniasklaidoje dažnai minimas akademikas (Jan Keller). Dėl į Europos Parlamentą išrinkto Vokietijos piliečio Franz Stros Komisija primena, kad jis yra literatas ir buvęs Čekoslovakijos pilietis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-76" href="#c-76">76</a>
</span>) Į bylą įstojusi Lenkijos Respublika nurodo, kad „nepartiniams“ kandidatams – įskaitant „judžius“ ES piliečius – visiškai užtikrinama galimybė kandidatuoti visais Čekijos teisėje numatytais būdais ir kad pasirinkimas pristatyti kandidatus politinių partijų sąrašuose praktiškai priklauso tik nuo abipusio noro bendradarbiauti.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-77" href="#c-77">77</a>
</span>) Ji primena Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl Komisijai tenkančios įrodinėjimo pareigos ir cituoja 2019 m. kovo 14 d. Sprendimą Komisija / Čekijos Respublika (C‑399/17, EU:C:2019:200, 51 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-78" href="#c-78">78</a>
</span>) Žr. šios išvados II priedą. Savo triplike Čekijos Respublika nurodo, kad Čekijos piliečių ir ne Čekijos piliečių atskyrimas beprasmis, nes tai, kad kandidatai rinkimuose „nepriklauso politinei jėgai“ ir kad jų statusas niekaip nesiskiria priklausomai nuo pilietybės, yra įprasta. Ji nesutinka su tuo, kaip Komisija reliatyvizuoja informaciją apie tam tikrų kandidatų sėkmę rinkimuose (žr. šios išvados 99 punktą).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-79" href="#c-79">79</a>
</span>) Žr. 2020 m. birželio 18 d. Sprendimą Komisija / Vengrija (Asociacijų skaidrumas) (C‑78/18, EU:C:2020:476, 37 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-80" href="#c-80">80</a>
</span>) Juos taip pat išnagrinėjo Lenkijos Respublika.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-81" href="#c-81">81</a>
</span>) Žr. visų pirma šios išvados 93 punktą, susijusį su savivaldybių rinkimų teisinėmis sąlygomis, kuriomis remiasi Komisija, bet nenagrinėja Čekijos Respublika, taip pat šios išvados 71 ir 72 išnašose nurodytus dokumentus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-82" href="#c-82">82</a>
</span>) Atsakydama į Lenkijos Respublikos išdėstytus argumentus (žr. šios išvados 123 punktą), Komisija iš jų daro išvadą, kad šis pateisinimas taip pat apima situaciją, kai „judūs“ ES piliečiai į politinių partijų vidaus organus išrinktų priimančiųjų valstybių narių piliečius, kurie nederamai kištųsi į valstybių narių kompetencijai priskirtas sritis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-83" href="#c-83">83</a>
</span>) Pasak Komisijos, šis apribojimas rodo, kad pagarba nacionalinei tapatybei „visiškai atsispindi SESV 22 straipsnyje“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-84" href="#c-84">84</a>
</span>) Komisija remiasi 2003 m. gegužės 8 d. Sprendimu ATRAL (C‑14/02, EU:C:2003:265, 69 punktas); 2020 m. birželio 18 d. Sprendimu Komisija / Vengrija (Asociacijų skaidrumas) (C‑78/18, EU:C:2020:476, 76 ir 77 punktai) ir 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimu Sayn-Wittgenstein (C‑208/09, EU:C:2010:806, 81 ir 90 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-85" href="#c-85">85</a>
</span>) Turimas omenyje 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimas Komisija / Vokietija (C‑441/02, EU:C:2006:253, 108 punktas). Čekijos Respublikos teigimu, Komisija klaidingai aiškina šį punktą formuluotės atžvilgiu, pabrėždama paskutinę jos dalį, konkrečiai: „[b]endrojo intereso motyvais galima remtis siekiant pateisinti nacionalinę priemonę, kuri gali kliudyti Sutarties užtikrinamų pagrindinių teisių įgyvendinimą, tik tuomet, jei priimant nagrinėjamą priemonę atsižvelgiama į tokias teises“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-86" href="#c-86">86</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Direktyvos 93/109 penktąją konstatuojamąją dalį ir Direktyvos 94/80 ketvirtąją konstatuojamąją dalį. Taip pat žr. Sprendimą Eman ir Sevinger (52 ir 53 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-87" href="#c-87">87</a>
</span>) Žr. šios išvados 77 punktą. Šiuo klausimu dėl valstybės piliečių galimybės eiti tam tikras pareigas ir dalyvavimo parlamentinės asamblėjos rinkimuose apribojimo žr. Direktyvos 94/80 penktą ir dešimtą konstatuojamąsias dalis bei 5 straipsnio 3 ir 4 dalis. Dėl valstybių narių teisės aktų naudojantis šia diskrecija žr. šios išvados 73 išnašoje nurodytos poveikio vertinimo ataskaitos 1.3.6 punktą (p. 20) ir P. Blacher analizę „Article 40 – Droit de vote et d'éligibilité aux élections municipales“ („40 straipsnis – Teisė balsuoti ir būti kandidatu savivaldos rinkimuose“) in Picod, F., Rizcallah, C., ir Van Drooghenbroeck, S., op. cit., p. 1069–1088, ypač 16 punktas (p. 1083 ir 1084). Dėl teisės balsuoti ir būti kandidatu apribojimų, ypač atsižvelgiant į „judžių“ ES piliečių dalį gyvenamosios vietos valstybėje narėje ir gyvenimo šalyje trukmę, žr. Direktyvos 93/109 14 straipsnį ir Direktyvos 94/80 12 straipsnį. Taip pat žr. Shaw, J. ir Khadar, L., komentarą, op. cit., 39.74 punktą (p. 1104) dėl rinkimų į Europos Parlamentą, ir Groenendijk, K., op. cit., 40.27 ir 40.28 punktus (p. 1121) dėl vietos savivaldos rinkimų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-88" href="#c-88">88</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Venecijos komisijos gairių 153 ir 155 punktus (p. 49 ir 50). Kaip pavyzdį taip pat žr. Alinos Ostling ataskaitą, finansuotą pagal Komisijos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą (2014–2020 m.), pavadintą „Fair EU Synthesis report: Electoral Rights for Mobile EU Citizens – Challenges and Facilitators of Implementation“, 4.1.2 punktas (p. 27).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-89" href="#c-89">89</a>
</span>) Žr. 2023 m. birželio 5 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) (C‑204/21, EU:C:2023:442, 72 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-90" href="#c-90">90</a>
</span>) Žr. Chartijos preambulės antrą ir penktą konstatuojamąsias dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-91" href="#c-91">91</a>
</span>) Dėl šio straipsnio taikymo srities daroma nuoroda į šių išvadų 74, 84 ir 87 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-92" href="#c-92">92</a>
</span>) Taip pat žr. 2022 m. vasario 16 d. Spendimą Vengrija / Parlamentas ir Taryba (C‑156/21, EU:C:2022:97, 127 punktas) ir 2022 m. vasario 16 d. Sprendimą Lenkija / Parlamentas ir Taryba (C‑157/21, EU:C:2022:98, 145 punktas). Žr. 2023 m. birželio 5 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) (C‑204/21, EU:C:2023:442, 72 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-93" href="#c-93">93</a>
</span>) Priešingai, nei teigia Čekijos Respublika, remiantis Chartijos 52 straipsnio 2 dalimi, reikia konstatuoti, kad, skirtingai nei kituose Sutarties straipsniuose, pavyzdžiui, SESV 45 straipsnio 3 dalyje ir 65 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnyje nenumatyta, kad valstybės narės, be jo pagrindu priimtų antrinės teisės aktų, gali priimti priemones, galinčias sutrukdyti „judiems“ ES piliečiams įgyvendinti rinkimų teises.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-94" href="#c-94">94</a>
</span>) Žr. Direktyvos 93/109 1 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio pirmą pastraipą bei Direktyvos 94/80 1 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnį. Taip pat žr. šios išvados 127 punktą.</p>
</body>
</html>
