(1)

2024 m. vasario 16 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija, KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės stiklo pluošto verpalų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija šį tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. sausio 3 d. organizacijos „Glass Fibre Europe“ (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateiktas Sąjungos stiklo pluošto verpalų pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde buvo pateikti dempingo ir materialinės žalos Sąjungos pramonei grėsmės įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį, Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu turėtų registruoti importą, dėl kurio vykdomas antidempingo tyrimas, nebent ji turi pakankamai įrodymų pagal 5 straipsnį, kad neįvykdyti reikalavimai pagal 10 straipsnio 4 dalies c arba d punktus.

(4)

Išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu Komisija importo neregistravo, nes inicijavus tyrimą importo kiekis nepadidėjo, todėl 10 straipsnio 4 dalies sąlygos nebuvo įvykdytos.

(5)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams bei prekiautojams ir paragino juos dalyvauti.

(6)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(8)

2024 m. vasario 16 d. pranešime dėl bylos Komisija nurodė, kad, remiantis turima informacija, dvi bendrovės „Saint-Gobain Vertex s.r.o“ ir „Valmiera Stikla Skieddra AS“ atstovauja visai Sąjungos pramonei, todėl atranka nėra būtina. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl šio preliminaraus sprendimo. Pastabų negauta. Todėl Komisija 2024 m. kovo 12 d. pranešime dėl bylos patvirtino savo sprendimą neatlikti atrankos.

(9)

Nei vienas importuotojas nepranešė apie save ir nepateikė informacijos dėl atrankos.

(10)

Tam, kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti. Penki Kinijos eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami.

(11)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko du eksportuojančius gamintojus – bendroves „Shandong Fiberglass Group Corp“ (toliau – bendrovė „Shandong Fiberglass“) ir „Henan Guangyuan New Material Co. Ltd“ (toliau – bendrovė „Henan Guangyuan“). Dviejų iš pradžių atrinktų eksportuojančių gamintojų eksportas iš viso sudarė [11–15 %] viso Kinijos eksporto į Sąjungą kiekio.

(12)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį, dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Kinijos valdžios institucijomis.

(13)

Vienas eksportuojantis gamintojas, t. y. bendrovė „Jiangsu Jiuding Special Fiber Co., Ltd.“, teigė, kad jis turėjo būti atrinktas. Tačiau atrankos formoje jis nurodė, kad eksportuoja kapotas sruogas, kurios, patikslinus produkto apibrėžtį, kaip paaiškinta 26 ir 28 konstatuojamosiose dalyse, nepatenka į produkto apibrėžtąją sritį. Remiantis likusia nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, šis eksportuojantis gamintojas nebuvo atrinktas.

(14)

2024 m. kovo 26 d. (likus 7 dienoms iki galutinio termino pateikti atsakymus į eksportuojančio gamintojo klausimyną) bendrovė „Shandong Fiberglass“, kurios eksportas į Sąjungą buvo didžiausias iš atrinktų bendrovių, pranešė, kad nebendradarbiaus atliekant tyrimą.

(15)

Kitų trijų eksportuojančių gamintojų, kurie atsakė į atrankos formą, eksportas iš viso sudarė [2–5,5 %] Kinijos eksporto apimties. Jie nurodė ketinantys prašyti atlikti individualų tyrimą, tačiau nė vienas iš jų nepateikė atsakymų į eksportuojančio gamintojo klausimyną, taigi ir galiojančio prašymo. Atsižvelgiant į tai, kad atrankos atsakymus pateikusių eksportuojančių gamintojų eksportas į Sąjungą buvo nedidelis, net jei būtų buvę pateikti antidempingo klausimyno atsakymai, nebūtų buvę atrinkti tipiški gamintojai (3).

(16)

Apskritai bendradarbiavimo lygis šioje byloje yra žemas, nes gamintojų, kurie pateikė atsakymus į atrankos klausimyną po bendrovės „Shandong Fiberglass“ sprendimo nutraukti bendradarbiavimą, importas sudarė [4,5–9 %] viso Kinijos eksporto į Sąjungą, išreikšto kaip dalis viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį, kuris buvo nustatytas remiantis Eurostato duomenimis, kaip išsamiai nurodyta 159 konstatuojamojoje dalyje.

(17)

Dėl menko bendradarbiavimo, dėl kurio nebuvo galima atrinkti tipiškų gamintojų, Komisija nusprendė apskritai atsisakyti atrankos ir dempingui nustatyti taikyti 18 straipsnį pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą.

(18)

2024 m. rugpjūčio 5 d. Komisija paskelbė pranešimą dėl bylos ir informavo Kinijos valdžios institucijas apie savo sprendimą atsisakyti atrankos (žr. 17 konstatuojamąją dalį). Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas, tačiau pastabų negauta.

(19)

Kaip paaiškinta 15 konstatuojamojoje dalyje, dar trys Kinijos eksportuojantys gamintojai savo atitinkamose atrankos formose nurodė pageidaujantys individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Tačiau šie eksportuojantys gamintojai nepateikė pagrįstų prašymų, nes per pranešime apie inicijavimą nurodytą terminą nepateikė atsakymų į eksportuojančių gamintojų klausimyną. Todėl Komisija mano, kad iš šių bendrovių prašymų atlikti individualų nagrinėjimą negauta.

(20)

Kadangi bendrovė „Henan Guangyuan“ buvo vienintelė iš pradžioje atrinktų bendrovių, kuri tinkamai ir laiku pateikė klausimyno atsakymą, kurį buvo galima patikrinti pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnio 1 dalį, Komisija nusprendė apskaičiuoti jai taikomą individualų skirtumą.

(21)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) taip pat nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų buvimo Kinijoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(22)

Komisija klausimynus Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams ir naudotojams paskelbė internete (4) inicijavimo dieną.

(23)

Komisija gavo klausimyno atsakymus iš dviejų Sąjungos gamintojų, vieno Kinijos eksportuojančio gamintojo, vieno nesusijusio importuotojo ir trijų naudotojų. Kinijos Vyriausybės klausimyno atsakymų Komisija negavo.

(24)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(25)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(26)

Tiriamasis produktas yra stiklo pluošto verpalai, suktieji arba nesuktieji, išskyrus stiklo pluošto gijas, stiklo pluošto virves ir kapotas sruogas, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7019 13 00 ir ex 7019 19 00 (TARIC kodai 7019 13 00 10, 7019 13 00 15, 7019 13 00 20, 7019 13 00 25, 7019 13 00 30, 7019 13 00 50, 7019 13 00 87, 7019 13 00 94, 7019 19 00 30, 7019 19 00 85).

(27)

Stiklo pluošto verpalai naudojami įvairiose srityse, pavyzdžiui, austuose, megztuose, pintuose arba neaustuose audiniuose, kurie vėliau naudojami cementinėms medžiagoms, pavyzdžiui, skiediniui, arba elastomerinėms, termoplastinėms ir termoreaktyviosioms dervoms kompozitų pramonėje sutvirtinti. Naudojimo pavyzdžiai – automobiliai, elektromobilių baterijos, sunkvežimiai, autobusai, traukiniai, vėjo malūnų mentės, orlaiviai, pastatų izoliacija, apsauga nuo dūmų ir gaisro, garso izoliacija, filtravimas (oro, metalo, dulkių ir skysčių), elektros izoliacija ir pan.

(28)

2024 m. kovo 25 d. Komisija, atsakydama į Kinijos eksportuojančio gamintojo užklausą, paskelbė pranešimą dėl bylos, kuriame paaiškino produkto apibrėžtį. Pranešime buvo paaiškinta, kad į tiriamojo produkto apibrėžtį įtraukti ištisiniai siūlai su dideliu silicio dioksido kiekiu, o kapotos sruogos, nepriklausomai nuo stiklo rūšies ir ilgio, į tiriamojo produkto apibrėžtį neįtrauktos. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas, tačiau pastabų negauta.

(29)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos kilmės tiriamasis produktas.

(30)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines charakteristikas ir tokią pačią pagrindinę naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(31)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(32)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad Kinijoje yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(33)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau būtų taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus Kinijos eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie stiklo pluošto verpalų gamybai naudojamus gamybos išteklius. Atitinkamą informaciją pateikė du eksportuojantys gamintojai (bendrovės „Jiangsu Jiuding Special Fiber Co., Ltd.“ ir „Chongqing Tianze New Material Corp.“).

(34)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(35)

Iki nustatyto termino iš Kinijos Vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(36)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(37)

2024 m. balandžio 19 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su stiklo pluošto verpalų gamyba. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija tuo etapu kaip galimas tipiškas šalis nustatė Braziliją, Malaiziją, Meksiką, Tailandą ir Turkiją.

(38)

Komisijai pastabų dėl pirmojo pranešimo pateikė skundo pateikėjas ir bendrovė „Henan Guangyuan“. Šios pastabos aptariamos 3.2. skirsnyje.

(39)

2024 m. birželio 27 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Turkiją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turimais 2023 m. finansiniais duomenimis apie tipiškoje šalyje stiklo pluošto verpalus gaminančią Turkijos grupę „Türkiye Şişe ve Cam Fabrikaları A.Ş“ (toliau – „Sisecam“ grupė).

(40)

Komisija iš pareiškėjo gavo pastabų dėl antrojo pranešimo. Šios pastabos išsamiai aptariamos 3.2. skirsnyje.

(41)

Išnagrinėjusi gautas pastabas ir informaciją Komisija padarė išvadą, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis, kurios neiškraipytos kainos ir sąnaudos būtų naudojamos normaliajai vertei nustatyti. Pagrindinės šio pasirinkimo priežastys išsamiau aprašytos 3.2.2 skirsnyje.

(42)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(43)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, o eksportuojantys gamintojai bendradarbiavo nepakankamai, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(44)

Neseniai atlikusi su Kinijos stiklo pluošto sektoriumi susijusius tyrimus (5) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(45)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi Kinijoje buvo iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (6). Visų pirma Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybei ne tik priklauso didelė nuosavybės dalis stiklo pluošto sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (7), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (8). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (9). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu Kinijoje (10). Komisija taip pat nustatė, kad stiklo pluošto sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (11), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su Kinijos įmonių galimybėmis gauti kapitalo (12).

(46)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su Kinijos stiklo pluošto sektoriumi, Komisija šiame tyrime nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais prašyme bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (toliau – ataskaita) (13), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais ir kuriuos Komisija pridėjo prie bylos. Atliekant tą analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant tiriamojo produkto sektorių. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui Kinijoje patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir atlikus ankstesnius tyrimus.

(47)

Skundo pateikėjas teigė, kad yra pakankamai įtikinamų prima facie įrodymų, kad Kinijos stiklo pluošto verpalų pramonė patiria Kinijos Vyriausybės intervenciją, dėl kurios sektoriuje atsirado didelių iškraipymų, o tai savo ruožtu pateisina normaliosios vertės nustatymą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(48)

Siekdamas pagrįsti savo poziciją, skundo pateikėjas pabrėžė toliau nurodytus elementus, dėl kurių Kinijoje labai iškraipomas stiklo pluošto verpalų sektorius.

(49)

Pirma, šiame sektoriuje vyrauja valstybės nuosavybė, kontrolė arba politikos priežiūra:

(50)

Antra, Kinijos politika ir priemonėmis, taikomomis stiklo pluošto verpalų sektoriui, diskriminuojama vidaus tiekėjų naudai arba kitaip veikiamos laisvosios rinkos jėgos:

(51)

trečia, iš esmės visų stiklo pluošto verpalų gamybos veiksnių sąnaudos Kinijoje yra iškraipytos:

(52)

Ketvirta, galimybę gauti finansavimą ir kapitalą stiklo pluošto sektoriuje suteikia institucijos, kurios įgyvendina viešosios politikos tikslus arba kitaip nepriklauso nuo valstybės:

(53)

Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje turimi įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(54)

Stiklo pluošto verpalų sektoriuje vis dar didelė nuosavybės ir kontrolės dalis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje, priklauso Kinijos Vyriausybei. Kadangi Kinijos tiriamojo produkto eksportuotojai bendradarbiavo nepakankamai, nebuvo galima nustatyti tikslaus šio produkto privačių ir valstybės valdomų gamintojų santykio. Tačiau atlikus tyrimą buvo patvirtinta, kad trys didžiausi stiklo pluošto verpalų sektoriaus gamintojai, t. y. bendrovės „Jushi“, „Taishan Fiberglass“ ir CPIC, yra visiškai valdomos valstybės arba valstybei priklauso kontrolinis jų akcijų paketas. Šie trys gamintojai sudaro maždaug 60 % Kinijos stiklo pluošto gamintojų, o didžiausias iš jų yra bendrovė „Jushi“, kuriai priklauso 33 % Kinijos rinkos (14).

(55)

Tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms, veikiančioms stiklo pluošto verpalų sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su stiklo pluošto verpalų sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos Vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų Vyriausybės politiką. Tai matyti iš 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano, kuriame šis sektorius, visų pirma specialiosios paskirties stiklo pluoštai, nurodomas kaip vienas iš medžiagų sektorių, kurių technologinės inovacijos bus remiamos pagal planą vykdoma politika (15). Stiklo pluoštai taip pat įtraukti į skatinamųjų sektorių sąrašą 2024 m. pramonės struktūrinio koregavimo žinyne (16) ir 2024 m. pagrindinių naujų medžiagų, kurioms gali būti taikomos pirmojo panaudojimo ir (arba) demonstracinės schemos, žinyne (17).

(56)

Panašius pavyzdžius, kaip Kinijos valdžios institucijos ketina prižiūrėti ir valdyti sektoriaus pokyčius, galima rasti provincijų lygmeniu, pavyzdžiui, Šandongo regione, kuriame, kalbant konkrečiai apie stiklo pluošto ir kompozitų pramonę, planuojama „aktyviai skatinti pirmaujančias ir pagrindines įmones, turinčias įtakingus prekės ženklus ir patrauklią rinkodarą, stiprius integracijos pajėgumus ir darančias skatinamąjį poveikį pramonės grandinėms ir klasteriams, taip pat remti tarpsektorinius, tarpregioninius ir bendros nuosavybės įmonių susijungimus ir įmonių reorganizavimą“ ir „kurti itin didelio našumo stiklo pluoštus ir produktus [ir] skatinti kurti itin smulkius, didelio stiprio, aukšto modulio, šarmui atsparius, mažai dielektrinius, mažo plėtimosi, didelio silicio dioksido kiekio, skaidžius, specialios formos skerspjūvio ir kitų savybių turinčius didelio našumo stiklo pluoštus ir stiklo pluošto produktus. Daugiausia dėmesio skirti elektroninės informacijos, orlaivių ir erdvėlaivių, naujų energijos šaltinių, stambių veislininkystės ūkių, žemės ūkio šiltnamių ir kitų sričių poreikiams, stiklo pluošto sustiprintų termoplastinių ir termoplastinių kompozitinių produktų, taip pat stiklo pluošto kompozitinių grotelių, skirtų infrastruktūros projektams, moksliniams tyrimams, kūrimui ir populiarinimui“ (18). Panašiai 14-ajame Čongčingo strateginių ir besiformuojančių pramonės šakų plėtros penkmečio plane numatyta „išplėsti didelio našumo pluošto ir kompozitų pramonės grandines“ ir „sparčiau įgyvendinti projektus, pavyzdžiui, <...> didelio našumo stiklo pluošto gamybos linijos, kurios metinė produkcija sudarytų 150 000 tonų, statybą, ir ypač smulkaus stiklo pluošto ir kompozitų gamybos bazės statybą, kad būtų padidinti didelio našumo stiklo pluošto ir kompozitų gamybos pajėgumai“ (19). Dėmesys stiklo pluoštams pabrėžiamas ir kitų provincijų, pavyzdžiui, Guansi (20), Hubėjaus (21) ar Džedziango (22), planavimo dokumentuose.

(57)

Kalbant apie tai, kad Kinijos Vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, daugelis tiriamojo produkto gamintojų savo interneto svetainėse aiškiai pabrėžia partijos stiprinimo veiklą arba turi bendrovės vadovybės narių ir pabrėžia savo ryšį su KKP.

(58)

Pavyzdžiui, „Jushi“ grupės valdybos pirmininkas taip pat yra ir bendrovės CNMB partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (23). Panašiai partijos komiteto sekretoriaus pareigas eina ir bendrovės „Sinoma Science and Technology“, kuri yra bendrovės „Taishan Fiberglass“ kontroliuojančioji bendrovė, valdybos pirmininkas, o partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas yra bendrovės „Sinoma Science and Technology“ valdybos pirmininkas (24). Bendrovės CPIC atveju valdybos pirmininko pavaduotojas ir vykdomasis direktorius tuo pat metu eina partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojo pareigas, o CPIC patronuojančiosios bendrovės grupės pirmininkas taip pat yra partijos komiteto sekretorius, o grupės pirmininko pavaduotojas – partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (25).

(59)

Be to, bendrovės „Jushi“ įstatų 195 straipsnyje aiškiai numatyta tiesioginė partijos vykdoma esminių įmonės reikalų priežiūra, pagal kurią „įmonės partijos komitetas, laikydamasis teisės aktų, aptaria ir sprendžia svarbiausius įmonės klausimus“, o pagrindinės partijos komiteto pareigos apima „pagrindinių bendrovės verslo valdymo klausimų nagrinėjimą ir aptarimą, taip pat paramą akcininkų susirinkimui, valdybai, stebėtojų tarybai ir vadovybei, kad jie galėtų vykdyti savo įgaliojimus pagal įstatymus“; taip pat „stiprinti vadovavimą ir kontrolę įmonės darbuotojų atrankos ir įdarbinimo srityje ir atlikti gerą darbą kuriant įmonės vadovų komandą, kadrų ir talentų komandas“ (26).

(60)

Be to, bendrovė „Taishan Fiberglass“ paminėjo 100-ąsias KKP steigimo metines, o partijos komiteto sekretorius pasakė kalbą: „bendrovės „Taishan Fiberglass“ 30 metų reformų, naujovių ir plėtros metų – tai 30 metų, per kuriuos laikomasi ir stiprinama partijos lyderystė, 30 metų, per kuriuos paveldima ir tęsiama didžioji partijos dvasia, ir 30 metų, per kuriuos pasiekta apčiuopiamų rezultatų partijos kūrimo, reformų ir plėtros, gamybos ir veiklos srityse“ (27). Be to, „Jushi“ grupės įstatuose buvo nurodyta, kad viena iš pagrindinių pareigų yra „įgyvendinti Xi Jinpingo mintis apie socializmą, kuriam būdingos naujosios eros Kinijos savybės, studijuoti ir skelbti partijos teoriją, įgyvendinti partijos liniją, principus ir politiką, prižiūrėti ir užtikrinti, kad įmonėje būtų įgyvendinami svarbiausi partijos centrinio komiteto sprendimai ir susitarimai bei aukštesnio lygio partinių organizacijų nutarimai; tirti ir svarstyti svarbiausius įmonės verslo valdymo klausimus, padėti akcininkų susirinkimui, valdybai, stebėtojų tarybai ir vadovybei įgyvendinti savo įgaliojimus pagal teisės aktus“ (28).

(61)

Be to, stiklo pluošto verpalų sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje. Nors pramonės politika paprastai susijusi su keliais sektoriais, stiklo pluošto verpalų sektoriui taikoma daugybė nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu parengtų planų, gairių, direktyvų ir kitų politikos dokumentų (taip pat žr. 56 ir 57 konstatuojamąsias dalis). Ši politika kartais visiškai prieštarauja rinkos jėgoms, pavyzdžiui, Guangsi strateginių ir besiformuojančių pramonės šakų trejų metų veiksmų planas, kuriame administraciniu požiūriu nustatomi būsimi tiksliniai produkcijos kiekiai ir augimo tempai: „iki 2023 m. naujų medžiagų pramonės produkcijos vertė pasieks 133 mlrd. juanių, o pridėtinė vertė – 44 mlrd. juanių“ (29).

(62)

Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant tiriamajam produktui gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokiomis priemonės trukdoma laisvai veikti rinkos jėgoms.

(63)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką stiklo pluošto verpalų sektoriuje, kaip nurodyta 45 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų poveikio tiriamojo produkto gamintojams.

(64)

Be to, stiklo pluošto verpalų sektoriui taip pat daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktą įtrauką, kaip taip pat nurodyta 45 konstatuojamojoje dalyje. Minėti iškraipymai poveikį šiam sektoriui daro ir tiesiogiai (kai gaminamas tiriamasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(65)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad stiklo pluošto verpalų sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat apibūdinta 45 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(66)

Komisija primena, kad tiriamajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai tiriamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius arba dėl jų sudaro sutartis, sumokėtos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose.

(67)

Todėl negalima naudoti ne tik tiriamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tikrųjų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, matomas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad pats gamybos išteklius, pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(68)

2024 m. balandžio 29 d. bendrovė „Henan Guangyuan“ pateikė pastabų, kuriose pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte reikalaujama, kad didelis iškraipymas būtų vertinamas atskirai kiekvieno eksportuotojo ir gamintojo atveju. Šiuo atžvilgiu bendrovė „Henan Guangyuan“ teigė, kad neturėtų būti didelių iškraipymų, susijusių su jos gamybos sąnaudomis.

(69)

Komisija pažymėjo, kad bendrovė „Henan Guangyuan“ nepateikė jokių argumentų, kurie leistų abejoti didelių iškraipymų analize, išskyrus nuorodą į savo klausimyno atsakymą (kuriame, savo ruožtu, nėra jokių teiginių dėl didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, išskyrus teiginį, kad bendrovė įvairias žaliavas perka tarptautinėmis kainomis). Dideli iškraipymai, dėl kurių reikia taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, nustatomi visos šalies mastu. Jei nustatoma, kad esama didelių iškraipymų, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos a priori taikomos visiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir dėl visų sąnaudų, susijusių su jų gamybos veiksniais. Pagal tą pačią pagrindinio reglamento nuostatą taip pat numatyta naudoti vidaus sąnaudas, kurioms, kaip aiškiai nustatyta, dideli iškraipymai poveikio nedaro. Tačiau, nors bendrovė „Henan Guangyuan“ nepateikė tikslių ir tinkamų įrodymų dėl neiškraipytų kainų ir sąnaudų, bet kuriuo atveju su bendrove „Henan Guangyuan“ susiję skaičiavimai atspindi pačios bendrovės pateiktus duomenis, įskaitant gamybos veiksnius ir sumas, kuriuos bendrovė nurodė atsakydama į klausimyną, tačiau tinkamai atsižvelgiant į didelių iškraipymų Kinijoje buvimą ir poveikį pagal pagrindinio reglamento nuostatas, ypač jo 2 straipsnio 6a dalį.

(70)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad tiriamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę bendrovės „Henan Guangyuan“ atveju apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(71)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(72)

Kaip paaiškinta 37–41 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti: 2024 m. balandžio 19 d. pirmąjį pranešimą (toliau – pirmasis pranešimas) (31) ir 2024 m. birželio 27 d. antrąjį pranešimą (toliau – antrasis pranešimas) (32).

(73)

Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių.

(74)

Antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims ketinanti šioje byloje tinkama tipiška šalimi pasirinkti Turkiją, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(75)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad Brazilija, Malaizija, Meksika, Tailandas ir Turkija yra šalys, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, (t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas jos priskiriamos prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių) kuriose, kaip žinoma, vyko tiriamojo produkto gamyba.

(76)

Savo pastabose dėl pirmojo pranešimo bendrovė „Henan Guangyuan“ teigė, kad nė viena iš penkių šalių negamino tiriamojo produkto, tačiau iš esmės nepaneigė Komisijos duomenų. Bendrovė „Henan Guangyuan“ taip pat pasiūlė Taivaną ir Honkongą kaip alternatyvias tipiškas šalis.

(77)

Pirmajame pranešime pateikti įrodymai, kad visose penkiose pasiūlytose potencialiose tipinėse šalyse buvo gaminami stiklo pluošto verpalai arba bent jau tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) to paties sektoriaus produktas, kaip ir tiriamasis produktas. Todėl nebuvo pagrindo iš 75 konstatuojamojoje dalyje pateikto sąrašo išbraukti kurią nors šalį.

(78)

Be to, nei Taivanas, nei Honkongas nepriskiriami didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijai pagal Pasaulio banko klasifikaciją. Todėl pasiūlymas Taivaną ir Honkongą laikyti tipiškomis šalimis buvo atmestas.

(79)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad dėl šalių, kurios yra nurodytos kaip šalys, kuriose gaminamas tiriamasis produktas, t. y. Brazilijos, Malaizijos, Meksikos, Tailando ir Turkijos, reikia toliau tikrinti, ar duomenys, visų pirma tiriamojo produkto gamintojų vieši finansiniai duomenys, yra lengvai gaunami.

(80)

Kalbant apie Braziliją, nebuvo galima gauti išsamias abiejų bendrovių, gaminančių stiklo pluošto verpalus arba tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) to paties sektoriaus produktą kaip stiklo pluošto verpalai, t. y. bendrovių „CPCI Brasil Fibras de Vidro Ltda“ ir „Owens Corning Fiberglass A.S. Ltda“, auditorių patvirtintas finansines ataskaitas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, atliekant šį tyrimą, Brazilija negali būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(81)

Kalbant apie Malaiziją, vienintelės bendrovės, gaminančios stiklo pluošto verpalus arba tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) sektoriaus produktą kaip stiklo pluošto verpalai, „Nippon Electric Glass (Malaysia) SDN BHD“, lengvai gaunami finansiniai duomenys buvo pateikti 2022 m., todėl jie negalėjo būti laikomi tinkamais tiriamuoju laikotarpiu, nes, kaip paaiškinta toliau, buvo naujesnių duomenų apie gamintoją Turkijoje. Esama 2023 m. „Nippon Electric Glass Co., Ltd.“ grupės finansinių duomenų, tačiau juose nėra išsamios informacijos apie stiklo pluošto verpalus arba panašų tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) sektoriaus produktą. Be to, „Nippon Electric Glass Co., Ltd“ yra pasaulinė grupė, kurios finansiniai duomenys neatspindi padėties Malaizijoje. Priešingai, kaip paaiškinta 84–86 ir 119–124 konstatuojamosiose dalyse, Turkija pateikia išsamesnius finansinius duomenis, nes galima susipažinti su Turkijos pramoninio stiklo sektoriaus PBA išlaidomis ir patronuojamosios bendrovės, Turkijoje gaminančios tik stiklo pluošto verpalus ir tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) sektoriaus produktus, pelnu. Todėl Komisija padarė išvadą, kad atliekant šį tyrimą Malaizija negali būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(82)

Kalbant apie Meksiką, nebuvo galima gauti išsamias abiejų bendrovių, gaminančių stiklo pluošto verpalus arba tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) to paties sektoriaus produktą kaip stiklo pluošto verpalai, t. y. bendrovių „Ferguson Fibers de Mexico SA DE CF“ ir „Saint-Gobain Mexico“, finansines ataskaitas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, atliekant šį tyrimą, Meksika negali būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(83)

Kalbant apie Tailandą, vienintelės bendrovės, kuri, atrodo, gamina stiklo pluošto verpalus arba panašų tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) sektoriaus produktą, „Asia Composite Material (Thailand) Co Ltd.“, lengvai prieinami finansiniai duomenys buvo pateikti 2022 m., todėl jie negalėjo būti laikomi tinkamais tiriamajam laikotarpiui, nes, kaip paaiškinta toliau, Turkijoje buvo naujesnės finansinės informacijos. Be to, 2022 m. duomenys apima visą bendrovės veiklą, o išsamios finansinės informacijos apie stiklo pluošto verpalus arba panašų tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) sektoriaus produktą, nėra. Priešingai, Turkija pateikia išsamesnius finansinius duomenis. Kitos Tailando bendrovės „Thai United Glass Fiber Co Ltd“, kuri gamina stiklo pluošto kilimėlius, kurie gali būti laikomi produktu, priklausančiu tai pačiai bendrajai kategorijai arba sektoriui kaip ir stiklo pluošto verpalai, viešai skelbiami duomenys taip pat buvo pateikti už 2022 m. ir jie taip pat nebuvo tokie išsamūs, kaip Turkijos atveju. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, atliekant šį tyrimą, Tailandas negali būti laikomas tinkama tipiška šalimi.

(84)

Kalbant apie Turkiją, galima susipažinti su „Türkiye Şişe ve Cam Fabrikaları A.Ş“ grupės (toliau – „Sisecam“ grupė) konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis tiriamuoju laikotarpiu (33). „Sisecam“ grupė veikia įvairiuose su stiklu susijusiuose sektoriuose: architektūrinio stiklo, pramoninio stiklo, stiklo gaminių, stiklo pakuočių. Kalbant apie stiklo pluoštą, grupė teigė, kad jos gamybos pajėgumai sudaro 70 000 tonų, o 2022 m. buvo pagaminta 62 000 tonų (34).

(85)

„Sisecam“ grupė turi patronuojamąją bendrovę, kuri specializuojasi stiklo pluošto gamybos srityje, t. y. „Şişecam Balıkesir Cam Elyaf Fabrikası“ (toliau – bendrovė „Sisecam Elyaf“) (35). Bendrovė „Sisecam Elyaf“ gamina e. stiklo pusverpalius, kapotas sruogas ir kapotų sruogų kilimėlius. Pusverpaliai, kapotos sruogos, kapotų sruogų kilimėliai nėra tiriamasis produktas, tačiau turi bendrų esminių gamybos proceso etapų su pusverpaliais: žaliavų paruošimas, lydymas krosnyje, išlydyto stiklo išspaudimas per įvorių skylutes (36), kad susidarytų stiklo gijos, glitavimas (37), gijų surinkimas ir vyniojimas ant ričių. Todėl jie priskiriami tai pačiai bendrajai kategorijai, kaip ir tiriamasis produktas. Todėl Komisija daro išvadą, kad bendrovė „Sisecam Elyaf“ gamina arba tiriamąjį produktą, arba tos pačios bendrosios kategorijos produktus, kaip ir tiriamasis produktas. Pagal apyvartą bendrovei „Sisecam Elyaf“ tenka 13 % „Sisecam“ grupės, kuriai ji priklauso, pramoninio stiklo segmento.

(86)

Konsoliduotosiose „Sisecam“ grupės finansinėse ataskaitose nurodytas bendrovės „Sisecam Elyaf“ pelnas ir pramoninio stiklo segmento PBA išlaidos.

(87)

Komisija taip pat išnagrinėjo pagrindinių gamybos veiksnių importą į Turkiją. Pagrindinių gamybos veiksnių importo analizė parodė, kad Turkija neiškraipytomis kainomis importavo didelį ir tipišką daugumos pagrindinių žaliavų kiekį. Tačiau Turkija, kaip didžiausia pasaulyje vienos iš žaliavų (smulkinto kolemanito) gamintoja, šios žaliavos neimportuoja. Nustatyta, kad kitos žaliavos (silicio dioksido miltelių) importas į Turkiją taip pat buvo nedidelis, todėl kilo abejonių dėl importo kainų patikimumo. Šių dviejų žaliavų atveju Komisija naudojo Malaizijos importo duomenis, nes ši šalis buvo vienintelė potenciali tipiška šalis, iš kurios buvo importuojama daug abiejų produktų, ir ji buvo atmesta kaip tipiška šalis tik dėl to, kad nebuvo naujausių ir pakankamai išsamių finansinių duomenų apie jos gamintoją.. Antrajame pranešime taip pat nurodyta, kad dėl importo iš Kinijos ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (38) I priede išvardytų šalių į Malaiziją (smulkinto kolemanito ir silicio dioksido miltelių) ir į Turkiją (kitų žaliavų) apimties šios šalys gali būti laikomos neiškraipytų kainų šaltiniais.

(88)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Komisija antrajame pranešime suinteresuotąsias šalis informavo, kad ji ketina naudoti Turkiją kaip tinkamą tipišką šalį, „Sisecam“ grupę kaip tipiškos šalies gamintoją ir į Malaiziją importuojamus smulkintą kolemanitą ir silicio dioksido miltelius siekdama nustatyti neiškraipytas kainas ir lyginamuosius dydžius normaliajai vertei apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmąją įtrauką.

(89)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos pateikti pastabas dėl Turkijos, kaip tipiškos šalies, „Sisecam“ grupės, kaip gamintojo tipiškoje šalyje, ir smulkinto kolemanito ir silicio dioksido miltelių importo į Malaiziją tinkamumo. Pastabų negauta.

(90)

Pradinė galimų tipiškų šalių ir tinkamų bendrovių, kurių duomenys yra viešai skelbiami, atranka nebūtinai yra galutinė – Komisija vėliau ją gali papildyti arba patikslinti, taip pat atlikti su ja susijusius tyrimus, pvz., siūlyti naujas galimas tipiškas šalis ir panašius produktus. Pažymėtina, kad pranešimų dėl gamybos veiksnių tikslas yra paraginti suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminaraus Komisijos tarnybų tyrimo ir, jei pagrįsta, gauti alternatyvių variantų, į kuriuos Komisijos tarnybos vėliau atsižvelgtų. Pranešimuose netgi yra specialus priedas, kuriame šalims nurodoma, kaip pateikti informaciją apie galimas papildomas tipiškas šalis ir (arba) bendroves, naudotinas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(91)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(92)

Atsižvelgiant į pateiktą analizę, Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(93)

Pirmajame pranešime Komisija išvardijo gamybos veiksnius, pvz., medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami nagrinėjamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(94)

Vėliau antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis duomenų baze „Global Trade Atlas“ (GTA) (39), kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, pirmiausia žaliavų, sąnaudas. Be to, Komisija nurodė, kad nustatydama neiškraipytas darbo jėgos, gamtinių dujų, suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir garo sąnaudas ji naudosis Turkijos statistikos instituto (40) teikiamais statistiniais duomenimis, nustatydama neiškraipytas elektros energijos sąnaudas – Energijos rinkos reguliavimo institucijos (41) teikiamais statistiniais duomenimis, o nustatydama neiškraipytas vandens sąnaudas – Turkijos Respublikos Prezidentūros Investicijų biuro (42) teikiamais statistiniais duomenimis.

(95)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl gausaus eksportuojančių gamintojų, pateikusių išsamią informaciją, gamybos veiksnių kiekio ir nedidelės santykinės kai kurių žaliavų dalies bendrose gamybos sąnaudose šie nereikšmingi elementai buvo priskirti prie kategorijos „vartojamosios priemonės“. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojamosios priemonės, ir pritaikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(96)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Stiklo pluošto verpalų gamybos veiksniai

(97)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Metodika tinkamai paaiškinta 3.2.4.9 skirsnyje.

(98)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina (CIF), nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos.

(99)

Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją ir Reglamento (ES) 2015/755 (45) 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis.

(100)

Komisija nusprendė neįtraukti importo iš Kinijos į tipišką šalį, nes 3.2.2 skirsnyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Likę kiekiai buvo laikomi tipiškais.

(101)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi naudojama šių sąnaudų vertė neturėjo didelės įtakos dempingo skirtumo skaičiavimams, kad ir koks šaltinis būtų naudojamas, Komisija nusprendė įtraukti šias sąnaudas į vartojimo prekių sąnaudas, kaip paaiškinta 95 konstatuojamojoje dalyje.

(102)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija taikė atitinkamus tipiškos šalies, arba Malaizijos smulkinto kolemanito ir silicio dioksido miltelių atveju, importo muitus.

(103)

Su žaliavų tiekimu susijusias bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtas vežimo išlaidas Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėjo būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti neiškraipytas iki bendrovės gamyklos vartų pristatytų žaliavų vežimo išlaidas.

(104)

Atsakydamas į antrąjį pranešimą, skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų įtraukti borą kaip žaliavą. Komisija paaiškino, kad boras gaunamas iš smulkinto kolemanito, kuris antrajame pranešime ir 1 lentelėje nurodytas kaip gamybos veiksnys. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(105)

Atsakydamas į antrąjį pranešimą, skundo pateikėjas teigė, kad deguonis turėtų būti pridėtas kaip energijos sąnaudos ir įtrauktas į normaliosios vertės apskaičiavimą. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas nurodė tyrimą dėl tam tikrų ištisinių gijų stiklo pluošto produktų, kurį atliekant deguonis buvo aiškiai laikomas gamybos veiksniu. Tačiau šiame tyrime, kaip ir ištisinių gijų stiklo pluošto produktų tyrime, Komisija atsižvelgia tik į visus patikrintus gamybos veiksnius, nurodydama juos atskirai arba įtraukdama į sunaudojamas medžiagas. Todėl į šį tvirtinimą neatsižvelgta.

(106)

Atsakydamas į antrąjį pranešimą, skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų atskleisti bent jau gamybos veiksnių suvartojimo normas, įskaitant numatomą sunaudojamų medžiagų procentinę dalį. Komisija paaiškina, kad pirmajame pranešime nurodyti gamybos veiksniai, kurie buvo priskirti sunaudojamoms medžiagoms, iš viso sudaro maždaug 7 % visų gamybos sąnaudų.

(107)

Be to, skundo pateikėjas pateikė pastabų, kad antrojo pranešimo I priede nurodyti gamybos veiksniai (kurie yra tokie patys, kaip 1 lentelėje) labai skiriasi nuo Sąjungos pramonės skunde nurodytų gamybos veiksnių. Pirma, skundo pateikėjas nepateikė jokių įrodymų, kad šie įtariami neatitikimai būtų neįprasti. Antra, palyginus pirmajame ir antrajame pranešimuose išvardytas žaliavas su skunde nurodytomis žaliavomis (pavyzdžiui, apskaičiuojant normaliąją vertę skundo 32 priede), matyti, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas naudoja visas Sąjungos pramonės naudojamas žaliavas: kolemanitą, kaoliną, silicio dioksidą, kalkakmenį, kukurūzų krakmolą, rodį ir platiną. Antrajame pranešime taip pat paaiškinta, kad eksportuojantis gamintojas naudoja kukurūzų aliejų, kuris sudaro nereikšmingą gamybos sąnaudų dalį. Taigi galima daryti išvadą, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas naudoja visas skunde išvardytas žaliavas. Todėl ši pastaba buvo atmesta.

(108)

Turkijos statistikos institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose (46). Komisija nustatė lyginamąjį rodiklį remdamasi naujausiais turimais 2022 m. statistiniais duomenimis apie ekonominės veiklos „Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba“, kurios NACE kodas pagal NACE 2 red. klasifikatorių yra C.23, vidutines darbo sąnaudas ir bendrovių, turinčių daugiau kaip 1 000 darbuotojų, kategoriją. Gautos vertės buvo papildomai pakoreguotos dėl infliacijos, naudojant Turkijos statistikos instituto (47) paskelbtą darbo sąnaudų indeksą, kad atspindėtų sąnaudas tiriamuoju laikotarpiu.

(109)

Elektros energijos kainas bendrovėms (pramoniniams naudotojams) Turkijoje skelbia Energijos rinkos reguliavimo institucija (ERRI) (48). Komisija naudojo duomenis apie pramoninės elektros energijos kainas (be PVM), kurias ERRI įpareigojo taikyti nuo 2023 m. sausio 1 d.

(110)

Gamtinių dujų kainą pramoniniams vartotojams Turkijoje skelbia Turkijos statistikos institutas. Komisija naudojo žinomą 2021 m. antrojo pusmečio ir 2022 m. pirmojo pusmečio kainą, atitinkančią 2 610 000–26 100 000 m3 suvartojimo intervalą (49). Ši kaina buvo papildomai koreguojama dėl infliacijos taikant Turkijos statistikos instituto skelbiamą gamintojų kainų indeksą (50) ir atėmus PVM, kuris yra įtrauktas į skelbiamą kainą.

(111)

Bendrovė „Henan Guangyuan“ naudoja kilogramą kaip SGD suvartojimo vienetą.

(112)

Norint nustatyti SGD lyginamąją kainą CNY/kg, gamtinių dujų kaina, 1 lentelėje nurodyta CNY/m3, buvo perskaičiuota į CNY už milijonus britų terminių vienetų (CNY/MMBtu). Tam reikėjo nustatyti dujų energinę vertę ir ją išreikšti MMBtu naudojant visuotinai priimtą perskaičiavimo koeficientą (51).

(113)

Tada ši perskaičiuota kaina CNY/MMBtu buvo pritaikyta visuotinai priimtai vieno kilogramo SGD energinei vertei, išreikštai MMBtu (52), kad būtų gauta SGD kaina CNY už kilogramą.

(114)

Bendrovė „Henan Guanyuan“ naudoja gigadžaulį (GJ) kaip garo suvartojimo vienetą.

(115)

Siekdama nustatyti CNY/GJ išreikštą garo lyginamąjį dydį, Komisija pirmiausia perskaičiavo gamtinių dujų kainą CNY/m3, kaip nurodyta 1 lentelėje, į CNY/MMBtu, naudodama visuotinai pripažintą perskaičiavimo koeficientą (53), pagal kurį nustatoma 1 kubinio metro dujų energinė vertė (MMBtu). Antra, buvo atsižvelgta į degimo efektyvumą siekiant nustatyti dujų energinės vertės dalį, kurią galima panaudoti kaip garo energinę vertę. Šis veiksmas buvo atliekamas pagal JAV energetikos departamento pasiūlytą metodiką (54). Trečia, energijos vienetas buvo perskaičiuotas iš MMBtu į GJ naudojant fizinio perskaičiavimo konstantą.

(116)

Turkijos Respublikos Prezidentūros Investicijų biuras (55) paskelbė vandens, skirto pramoniniam naudojimui, kainą. Komisija naudojo 2023 m. galiojančią kainą be PVM Balikesyro regione, kuriame yra įsikūrusi bendrovė „Sisecam Elyaf“.

(117)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(118)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų gamybos išlaidų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(119)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno EXW sąlygomis sumą, Komisija rėmėsi viešai skelbiamais ir 84–86 konstatuojamosiose dalyse nurodytais „Sisecam“ grupės 2023 m. finansiniais duomenimis.

(120)

Bendrovės „Sisecam Elyaf“, kuri gamina tik stiklo pluošto verpalus ir tos pačios bendrosios kategorijos / sektoriaus produktus, 2023 m. viešai skelbiamose finansinėse ataskaitose pateikiami grynoji apyvarta ir pelnas, tačiau jose nėra informacijos apie parduotų prekių savikainą ir PBA išlaidas.

(121)

Parduotų prekių savikaina pateikiama „Sisecam“ grupės pramoninio stiklo segmento lygmeniu.

(122)

Visi PBA išlaidų elementai, išskyrus grynąsias finansines išlaidas, yra tiesiogiai skelbiami pramoninio stiklo segmento lygmeniu. Kad nustatytų pramoninio stiklo segmento PBA išlaidas, Komisija „Sisecam“ grupės grynąsias finansines išlaidas priskyrė segmentui kaip paskirstymo schemą naudodama apyvartą.

(123)

Komisija panaudojo 122 konstatuojamojoje dalyje apskaičiuotas pramoninio stiklo segmento PBA išlaidas ir pramoninio segmento parduotų prekių savikainą ir nustatė, kad PBA išlaidos sudarė 22,67 % parduotų prekių savikainos. Komisija manė, kad taikant šią normą neiškraipytoms gamybos sąnaudoms, PBA išlaidų suma būtų pagrįsta, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, prekybos EXW sąlygomis lygiu.

(124)

Norėdama apskaičiuoti pelną, išreikštą parduotų prekių savikainos procentine dalimi, Komisija padalijo bendrovės „Sisecam Elyaf“ pelną iš jai priskirto pramoninio segmento parduotų prekių savikainos kaip paskirstymo schemą naudodama apyvartą. Jis sudarė 22,44 %. Komisija manė, kad taikant šią normą neiškraipytoms gamybos sąnaudoms, pelno dydis būtų pagrįstas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, prekybos EXW sąlygomis lygiu.

(125)

Atsakydamas į antrąjį pranešimą, skundo pateikėjas paprašė, kad Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę, įtrauktų pridėtines išlaidas. Komisija patvirtina, kad, kaip paaiškinta 3.2.3.9 skirsnyje, apskaičiuojant normaliąją vertę iš tiesų atsižvelgiama į pridėtines išlaidas.

(126)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(127)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualius gamybos veiksnius. Šie suvartojimo rodikliai buvo patikrinti per tikrinamąjį vizitą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 3.2.4.1 skirsnyje.

(128)

Tada Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, kaip paaiškinta 118 konstatuojamojoje dalyje, prie neiškraipytų gamybos sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas gamybos sąnaudas.

(129)

Gamybos sąnaudoms, kurios buvo nustatytos, kaip aprašyta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija pritaikė 123–124 konstatuojamosiose dalyse apskaičiuotus PBA išlaidų ir pelno procentinius dydžius.

(130)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(131)

Kaip paaiškinta 17 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nusprendė taikyti 18 straipsnį dempingui nustatyti, remdamasi geriausiais turimais faktais.

(132)

Konkrečiai visų kitų eksportuojančių gamintojų eksporto kainų vertinimą Komisija grindė Eurostato pateikta vidutine eksporto kaina ir bendrovės „Henan Guangyuan“ pardavimo duomenimis, kaip paaiškinta 145 konstatuojamojoje dalyje.

(133)

Bendrovė „Henan Guangyuan“ maždaug pusę savo eksporto kiekio pardavė tiesiogiai Sąjungos rinkai, o kitą pusę – per nesusijusį Honkongo prekiautoją. Komisija įsitikino, kad prekiautojui parduotos prekės buvo tiesiogiai vežamos iš Kinijos į Sąjungos uostą, todėl atitinkamą pardavimą laikė eksportu į Sąjungą.

(134)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, eksporto kaina – tai kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduodamą nagrinėjamąjį produktą.

(135)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Nagrinėjamoje byloje Komisija nusprendė bendrovės „Henan Guangyuan“ normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti prekybos EXW sąlygomis lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant: i) jas grąžinti į kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) atsižvelgti į veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(136)

Kaip paaiškinta 135 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta pagal prekybos EXW sąlygomis lygį, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokioms gamintojo kainoms. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(137)

Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų reikėję pakoreguoti normaliąją vertę, o bendrovė „Henan Guangyuan“ nepaprašė atlikti tokių korekcijų.

(138)

Siekiant eksporto kainą grąžinti į prekybos EXW sąlygomis lygį, buvo atliktas koregavimas dėl transporto, draudimo, tvarkymo, krovimo ir pakavimo.

(139)

Buvo koreguojama atsižvelgiant į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: garantiją ir garantijos išlaidas, kredito išlaidas ir mokesčius už banko paslaugas.

(140)

(141)

Kaip paaiškinta 17 konstatuojamojoje dalyje, nustatydama dempingą Komisija nusprendė taikyti 18 straipsnį, išskyrus bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją „Henan Guangyuan“, kuriam buvo apskaičiuotas individualus skirtumas.

(142)

Vertindama bendrovę „Henan Guangyuan“, Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(143)

Tuo remiantis procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinasis vidutinis svertinis dempingo skirtumas yra toks:

(144)

Visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Kaip paaiškinta 16 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavimo lygis, išreikštas viso importo iš Kinijos į Sąjungą dalimi, buvo [4,5–9 %], o tai laikoma labai žemu lygiu.

(145)

Atsižvelgdama į žemą bendradarbiavimo lygį, Komisija, remdamasi turimais faktais, nustatė dempingo skirtumą visoms kitoms bendrovėms. Siekdama nustatyti geriausius turimus faktus, Komisija naudojo bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateiktus duomenis, nes juos buvo galima apskaičiuoti produkto rūšių lygmeniu. Iš šio duomenų rinkinio Komisija pasirinko tos rūšies produktą, kurio Sąjungos rinkoje daugiausia pardavė ir bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, ir Sąjungos pramonė (56). Komisija pažymėjo, kad vidutinė importo iš Kinijos kaina (4 lentelė) CIF lygiu buvo mažesnė už bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinę eksporto kainą tuo prekybos lygiu. Kad tai atspindėtų, Komisija pasirinko tipišką pasirinktos rūšies produkto sandorių skaičių (sudarančių [15–25] % eksportuojančio gamintojo eksporto į Sąjungą), kurių eksporto kaina buvo mažesnė už eksportuojančio gamintojo parduodamo tos rūšies produkto vidurkį. Komisijos nuomone, remiantis importo statistinių duomenų ir vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateiktų duomenų ribotos informacijos analize, šie sandoriai buvo pagrįstas nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo elgesio rodiklis.

(146)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(147)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino du gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(148)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug [85 000–95 000] tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi patikrintais dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų, kurie pagamino 100 % produkcijos, duomenimis.

(149)

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą, o jei taip – kokiu mastu.

(150)

Komisija nustatė, kad didelė Sąjungos gamintojų produkcijos dalis buvo skirta uždarajam naudojimui.

(151)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją rinką ir laisvąją rinką yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuojamais. Priešingai, laisvojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su nagrinėjamuoju produktu.

(152)

Komisija gavo ir patikrino visos Sąjungos pramonės stiklo pluošto verpalų veiklos duomenis ir nustatė, ar produkcija buvo skirta uždarajam naudojimui, ar laisvajai rinkai. Patikrinusi dviejų gamintojų, kurie pagamina 100 % Sąjungos stiklo pluošto verpalų produkcijos, duomenis, Komisija galėjo susidaryti išsamų vaizdą.

(153)

Komisija išnagrinėjo tam tikrus su Sąjungos pramone susijusius ekonominius rodiklius remdamasi atvirosios rinkos duomenimis. Šie rodikliai yra: pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje; rinkos dalis; augimas; eksporto apimtis ir kainos; pelningumas; investicijų grąža ir pinigų srautas. Kai buvo įmanoma ir pagrįsta, nagrinėjimo rezultatai buvo palyginti su uždarosios rinkos duomenimis, siekiant susidaryti aiškų Sąjungos pramonės padėties vaizdą.

(154)

Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant uždarąjį naudojimą Sąjungos pramonėje. Tai: gamyba; pajėgumai, pajėgumų naudojimas; investicijos; atsargos; užimtumas; našumas; darbo užmokestis ir pajėgumas padidinti kapitalą. Šie rodikliai priklauso nuo visos veiklos, nepriklausomai nuo to, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar parduodama atvirojoje rinkoje.

(155)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi:

(156)

Komisija taip pat nustatė, kad maždaug [55–65 %] visos Sąjungos gamintojų produkcijos (neįtrauktos į Sąjungos suvartojimą ir kitus šiame reglamente nurodytus ekonominius rodiklius) nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo skirta uždarajam naudojimui.

(157)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(158)

2020–2022 m. suvartojimas Sąjungoje gerokai padidėjo (62 %), tačiau tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo, o tai rodo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas apskritai sumažėjo.

(159)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis ir ją koregavo derindama su keliomis nacionalinėmis muitinėmis, kaip paaiškinta 155 konstatuojamojoje dalyje. Importo rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtį ir suvartojimą Sąjungos rinkoje (žr. 2 lentelę).

(160)

Importo iš Kinijos į Sąjungą raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(161)

Iš šios lentelės matyti, kad, vertinant absoliučiaisiais skaičiais, importas iš Kinijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 42 %. Bendras padidėjimas absoliučiaisiais skaičiais buvo didžiausias 2022 m., kai importas išaugo daugiau nei dvigubai. Kartu bendra importo iš Kinijos į Sąjungą rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 68 %.

(162)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi patikrintais Eurostato duomenimis ir papildomais nacionalinių muitinių pateiktais duomenimis.

(163)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR už toną)

(164)

Iš šios lentelės matyti, kad importas iš Kinijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 26 %. Bendras padidėjimas absoliučiaisiais skaičiais buvo didžiausias 2022 m., kai kainos buvo 59 % didesnės nei nagrinėjamo laikotarpio pradžioje.

(165)

Komisija nustatė priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu lygindama:

(166)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 0–34,4 %. Nustatyta, kad dėl 99,9 % importo apimties kainos buvo priverstinai mažinamos. Komisija, remdamasi Eurostato duomenimis, taip pat palygino Kinijos importo į ES kainą su visų rūšių produktų, kuriuos Sąjungos gamintojai pardavė nesusijusiems pirkėjams, vidutine kaina. Atlikus šį skaičiavimą paaiškėjo, kad Kinijos kainos yra 15,4 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, todėl jis patvirtino išvadą dėl priverstinio kainų mažinimo, kuris apskaičiuotas kaip nurodyta 165 konstatuojamojoje dalyje.

(167)

Be to, be išvados dėl priverstinio kainų mažinimo, Komisija taip pat pažymėjo, kad dėl importo dempingo kaina sumažėjo Sąjungos pramonės kainos. Iš tiesų, kaip nurodyta 8 lentelėje, tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė, norėdama parduoti savo produktus, turėjo sumažinti pardavimo kainas iki tokio lygio, kuris buvo net mažesnis už jos gamybos sąnaudas.

(168)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(169)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Kadangi Komisija patikrino dviejų Sąjungos gamintojų, kurie pagamina 100 % Sąjungos produkcijos, duomenis, Komisija makroekonominius ir mikroekonominius rodiklius įvertino remdamasi šiais duomenimis.

(170)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(171)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(172)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(173)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis iš pradžių 2021 m. padidėjo 4 %, 2022 m. išliko stabili, o vėliau gerokai sumažėjo ir buvo 22 % mažesnė nei 2020 m.

(174)

Nurodyti pajėgumai susiję su įrengtaisiais pajėgumais, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7 %. Stiklo pluošto verpalų gamybos įrenginiams kas penkerius metus atliekama reguliari techninė priežiūra. Ją atliekant reguliariai atnaujinamos tam tikros technologijos, todėl pajėgumai padidėjo.

(175)

2020, 2021 ir 2022 m. pajėgumų naudojimas buvo aukšto [80–90 %] lygio, o tiriamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo iki [60–70 %]. Nors pajėgumų naudojimas iš pradžių 2021 m. padidėjo 3 %, 2022 m. jis šiek tiek sumažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu labai smuko ir buvo 27 % mažesnis nei 2020 m.

(176)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(177)

2020–2022 m. Sąjungos pramonės pardavimas lėtai didėjo, tačiau tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo. Jis tiriamuoju laikotarpiu smuko 29 %, palyginti su 2022 m., ir pasiekė 26 % žemesnį lygį nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(178)

Rinkos dalis kito skirtingai. Nepaisant to, kad nuo 2020 m. iki 2022 m. apimtis padidėjo, Sąjungos pramonė prarado 36 % savo pradinės rinkos dalies. Tiriamuoju laikotarpiu ji galėjo tik iš dalies atgauti šią rinkos dalį ir per nagrinėjamąjį laikotarpį vis tiek prarado 22 % savo rinkos dalies.

(179)

Nuo 2020 m. iki 2022 m. Sąjungos suvartojimas didėjo, o vėliau tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo, todėl per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso sumažėjo. Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį tuo metu, kai suvartojimas didėjo, ir galėjo tik iš dalies atgauti rinkos dalį tiriamuoju laikotarpiu sumažėjus suvartojimui.

(180)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(181)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas nuosaikiai padidėjo: 2021 m. jis išaugo 3 %, 2022 m. išliko stabilus, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki lygio, kuris yra 5 % žemesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Nagrinėjamuoju laikotarpiu našumas nuosaikiai padidėjo: 2021 m. jis išaugo 1 %, 2022 m. išliko stabilus, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki lygio, kuris yra 18 % žemesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(182)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(183)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(184)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(185)

Iš lentelės duomenų matyti, kaip keitėsi vieneto pardavimo kaina Sąjungos rinkoje, palyginti su atitinkamomis gamybos sąnaudomis. 2020–2022 m. pardavimo kainos vidutiniškai buvo didesnės už vieneto gamybos sąnaudas. Tiriamuoju laikotarpiu vidutinė pardavimo kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas.

(186)

Pagrindinis veiksnys, turėjęs įtakos kainai 2020–2022 m., buvo žaliavų ir energijos sąnaudų padidėjimas. Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo kaina, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo, o jos gamybos sąnaudos gerokai padidėjo.

(187)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(188)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinis vieno darbuotojo darbo užmokestis nuolat didėjo ir per visą laikotarpį išaugo 30 %.

(189)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(190)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų lygis padidėjo 13 %. Nors 2021 m. atsargos, palyginti su padidėjusia gamyba, padidėjo tik šiek tiek, 2022 m. jos gerokai išaugo. Tiriamuoju laikotarpiu atsargų lygis gerokai sumažėjo.

(191)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(192)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nuo 2020 m. iki 2022 m. pelningumas buvo teigiamas, o didžiausias pelnas užregistruotas 2022 m. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu pelnas virto dideliu nuostoliu.

(193)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. 2020–2022 m. grynojo pinigų srauto tendencija buvo gana stabili: 2021 m. jis šiek tiek sumažėjo, o 2022 m. buvo teigiamas. Tačiau 2023 m. pinigų srautas gerokai sumažėjo.

(194)

Investicijos, nors laikotarpio pradžioje buvo palyginti nedidelės, 2021 m. padidėjo 45 %, o 2022 m. tik šiek tiek sumažėjo. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu investicijos gerokai sumažėjo. Dauguma investicijų buvo susijusios su gamybos linijų technine priežiūra ir modernizacija siekiant padidinti įrenginių ilgaamžiškumą ir atnaujinti gamybą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai neinvestavo į naujus stiklo pluošto verpalų pajėgumus, išskyrus tam tikrą pajėgumų padidėjimą dėl modernizavimo. Investicijų sumažėjimas tiriamuoju laikotarpiu yra susijęs su vėluojančia technine priežiūra.

(195)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų balansinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Kaip ir pelningumas, 2020–2022 m. investicijų grąža buvo teigiama, o tiriamuoju laikotarpiu tapo neigiama.

(196)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų pajėgumui padidinti kapitalą tai neturėjo įtakos, nes jie gamina pelningus išvestinius produktus, kaip žaliavą naudodami stiklo pluošto verpalus.

(197)

Nors 2020–2022 m. daugumos žalos rodiklių tendencijos buvo teigiamos, tuo laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado didelę rinkos dalį. Iki 2022 m. jos rinkos dalis sumažėjo 34 %. Dėl pokyčių tiriamuoju laikotarpiu visi žalos rodikliai nagrinėjamuoju laikotarpiu kito neigiamai. Gamybos apimtis sumažėjo 22 %, o pardavimo apimtis – 26 %. Pardavimo apimties sumažėjimas buvo toks didelis, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 12 %, nors tiriamuoju laikotarpiu dalį rinkos dalies pavyko susigrąžinti.

(198)

Panašiai pagrindiniai finansiniai rodikliai – vieneto pardavimo kaina, pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža – 2020–2022 m. taip pat rodė teigiamą tendenciją, tačiau dėl didelio sumažėjimo tiriamuoju laikotarpiu rodė neigiamą tendenciją, kuri atspindėjo didelį kainų smukdymą Sąjungos rinkoje, kaip parodyta 8 lentelėje. 2020–2022 m. vieneto pardavimo kainos gerokai padidėjo, o tai atspindėjo ne tik gerokai padidėjusias gamybos sąnaudas tuo laikotarpiu, bet ir leido Sąjungos pramonei padidinti pelną. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu jos pardavimo kaina sumažėjo iki mažesnio už gamybos sąnaudas lygio. Todėl Sąjungos pramonės pelningumas iš [13–17 %] pelno 2020 m. virto [(– 22 %)–(– 18 %)] nuostoliu per tiriamąjį laikotarpį. Panašus neigiamas poveikis buvo padarytas ir pinigų srautui bei investicijų grąžai.

(199)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad per tiriamąjį laikotarpį Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, t. y. žala dėl apimties, kainų smukdymas ir finansiniai nuostoliai.

(200)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala dėl kitų veiksnių nei importas iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina nebūtų priskirta importui dempingo kaina. Šie veiksniai yra: uždarasis naudojimas, gamybos sąnaudų padidėjimas, importas iš kitų trečiųjų šalių ir sumažėjęs suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu.

(201)

2020–2022 m. Kinijos importas absoliučia išraiška labai padidėjo (290 %). Vien 2022 m., t. y. metais prieš tiriamąjį laikotarpį, Kinijos eksportas išaugo daugiau nei dvigubai nuo 14 000 tonų 2021 m. iki rekordiškai didelio 31 000 tonų kiekio 2022 m., o importo kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Kinijos importuotojai gerokai padidino savo rinkos dalį nuo [15–25] % 2020 m. iki [30–40] % 2022 m.

(202)

Tuo pat metu suvartojimas 2021–2022 m. išaugo nuo [60 000–70 000] tonų iki visų laikų rekordinio dydžio, t. y. [85 000–95 000] tonų. Dėl tokio didelio suvartojimo Sąjungos gamintojai 2022 m. galėjo toliau parduoti produktus pelningomis kainomis, todėl 2022 m. žala nebuvo padaryta, nepaisant didelio importo kiekio ir Sąjungos pramonės rinkos dalies praradimo.

(203)

Tačiau tiriamuoju laikotarpiu suvartojimas labai sumažėjo ir siekė tik [40 000–50 000] tonų, t. y. 47,7 % mažiau nei 2022 m. Tuo pat metu Kinijos eksportuotojai išlaikė didelę rinkos dalį, kuri tiriamuoju laikotarpiu sudarė [30–40] %. Nors nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio Kinijos rinkos dalis šiek tiek sumažėjo 2 procentiniais punktais, palyginti su jos rinkos dalimi nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, kuri buvo [15–25] %, per nagrinėjamąjį laikotarpį ji padidėjo 68 % arba 14 procentinių punktų. Todėl tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė nebegalėjo parduoti ankstesniais metais parduoto kiekio ir netgi turėjo sumažinti pardavimo kainas, kad galėtų parduoti tokį mažą parduodamą kiekį. Nors 2020–2022 m. jos pardavimo apimtis pamažu didėjo, tiriamuoju laikotarpiu ji gerokai sumažėjo nuo [20 000–40 000] tonų 2022 m. iki [10 000–30 000] tonų tiriamuoju laikotarpiu. Sąjungos pramonė paaiškino, kad suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo dėl to, kad naudotojai 2022 m. savo atsargas papildė Kinijos stiklo pluošto verpalais ir todėl tiriamuoju laikotarpiu susidarė mažesnė paklausa. Skundo pateikėjai pateikė vidaus ataskaitas ir posėdžių protokolus, iš kurių matyti, kad daugelis jų ES ir ne ES pirkėjų 2022 m. sukaupė dideles atsargas, o 2023 m., kai paklausa sumažėjo, pradėjo nenoriai pirkti iš ES pramonės. Nė viena šalis nepateikė pastabų dėl šio pareiškimo ir neginčijo šio atsargų kaupimo. Be to, dėl menko Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo kartu su palyginti menku naudotojų bendradarbiavimu tolesnė atsargų kaupimo klausimo analizė buvo neįmanoma. Komisija manė, kad 2022 ir 2023 m. pardavimo negalima analizuoti atskirai. 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu suvartojimo vidurkis buvo [62 000–73 000] tonų, o tai yra tiesioginis 2020 ir 2021 m. tendencijos tęsinys.

(204)

Atsižvelgiant į sumažėjusį suvartojimą tiriamuoju laikotarpiu, vidutinė importo iš Kinijos kaina tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo, todėl rinkoje buvo daromas spaudimas kainoms. Kadangi Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu toliau didėjo, paaiškėjo, kad tais metais Kinijos kainodaros praktika buvo ypač žalinga, nes neleido Sąjungos pramonei padengti didėjančių sąnaudų. Vietoje to ji turėjo sumažinti kainas tiek, kad jos buvo mažesnės už sąnaudas. Be to, kaip paaiškinta 220 konstatuojamojoje dalyje, didelės Sąjungos pramonės pastoviosios sąnaudos buvo paskirstytos mažesniam pardavimo kiekiui, todėl tiriamuoju laikotarpiu patirta didelių finansinių nuostolių.

(205)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(206)

Importas iš Taivano gerokai padidėjo – nuo 11 000 tonų 2021 m. iki 18 000 tonų 2022 m. Tačiau, nors Kinijos importo kaina 2022 m. (2 163 EUR/t) ir tiriamuoju laikotarpiu (1 720 EUR/t) buvo gerokai mažesnė už Sąjungos pramonės kainą (2 443 EUR/t 2022 m. ir 2 226 EUR/t tiriamuoju laikotarpiu), Taivano kaina (2 421 EUR/t 2022 m. ir 1 954 EUR/t) buvo tik šiek tiek mažesnė už Sąjungos pramonės kainą ir gerokai didesnė už Kinijos kainą. Be to, Taivano eksportas per dvejus metus nuo 2022 m. iki 2023 m. sudarė tik maždaug pusę viso Kinijos eksporto kiekio.

(207)

Todėl Komisija importo iš Taivano nelaikė veiksniu, galinčiu susilpninti priežastinį Kinijos eksporto ir žalos ryšį.

(208)

Importas iš Meksikos ir kitų trečiųjų šalių labai sumažėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu, o tiriamuoju laikotarpiu ypač sumenko.

(209)

Todėl Komisija nelaikė importo iš Meksikos ar kitų trečiųjų šalių veiksniu, galinčiu susilpninti Kinijos eksporto ir žalos priežastinį ryšį. Be to, bendras importas iš visų trečiųjų šalių, įskaitant Taivaną, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo ir neprisidėjo prie žalos.

(210)

Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(211)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu eksporto apimtis sumažėjo 48 %. Vidutinė eksporto kaina visu nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl padarėme išvadą, kad eksportas neprisidėjo prie žalos.

(212)

Tiriamuoju laikotarpiu suvartojimas gerokai sumažėjo nuo [85 000–95 000] tonų 2022 m. iki [40 000–50 000] tonų tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau, palyginus su 2020 m., kai suvartojimas taip pat buvo gerokai mažesnis ir sudarė [50 000–60 000] tonų, matyti, kad Sąjungos pramonė galėjo parduoti pakankamą kiekį už pakankamai aukštą kainą, kad būtų pelninga, kol importas iš Kinijos sudarė tik 19 % rinkos dalies. Todėl suvartojimo sumažėjimas nėra atskiras veiksnys, dėl kurio susilpnėjo importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys. Greičiau priešingai – didelis suvartojimas 2022 m. atitolino žalingą Kinijos importo, kuriam jau tais metais teko didelė rinkos dalis, poveikį.

(213)

Todėl sumažėjęs suvartojimas nesusilpnino priežastinio ryšio tarp Kinijos importo ir žalos.

(214)

Sąjungos pramonė labai daug stiklo pluošto verpalų naudoja savo reikmėms ir tai sudaro maždaug du trečdalius visos jos produkcijos. Tačiau savoms reikmėms naudojamų stiklo pluošto verpalų gamyba yra pigesnė ir tiriamuoju laikotarpiu buvo pelninga galutinės grandies rinkoje. Sąjungos gamintojai taip pat nesumažino stiklo pluošto verpalų pardavimo tiriamuoju laikotarpiu, kad stiklo pluošto verpalus galėtų naudoti savo reikmėms, kaip matyti iš to, kad tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo ir savoms reikmėms naudojamų stiklo pluošto verpalų kiekis. Todėl tai neprisidėjo prie žalos.

(215)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos gerokai padidėjo nuo [1 190–1 240] EUR/t 2020 m. iki [2 280–2 330] EUR/t tiriamuoju laikotarpiu, t. y. iš viso išaugo 91 %. Šį padidėjimą lėmė padidėjusios energijos ir žaliavų kainos, taip pat dėl mažesnio tiriamuoju laikotarpiu pagaminto kiekio padidėjusios pastoviosios sąnaudos vienai pagamintai tonai.

(216)

Apskritai gamybos sąnaudos didėja reguliariai ir, esant sąžiningoms rinkos sąlygoms, į jas atsižvelgiama nustatant pardavimo kainas. Komisija išnagrinėjo, ar yra veiksnių, kurių negalima laikyti kompensuojančiais stiklo pluošto verpalų pardavimo kainos padidėjimą sąžiningos rinkos sąlygomis.

(217)

Nuo 2021 m. iki 2022 m. gamybos sąnaudos jau buvo gerokai padidėjusios: nuo [1 300–1 350] EUR/t 2020 m. jos išaugo iki [1 800–1 850] EUR/t, t. y. padidėjo 37 %. Tačiau dėl didelės paklausos 2022 m. Sąjungos pramonė galėjo parduoti kiekį, kuris, palyginti su ankstesniais metais, labai nepasikeitė, ir nustatyti tokias kainas, kad ji išliktų pelninga. Tai rodo, kad pirkėjai buvo pajėgūs padengti net didelį kainų padidėjimą, jei tik yra paklausa.

(218)

Nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio gamybos sąnaudos padidėjo 27 %. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu paklausa gerokai sumažėjo. Be to, kaip matyti iš 4 lentelės, Kinijos kainos, kurios didėjo per pirmuosius trejus nagrinėjamojo laikotarpio metus, tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo (20 %). Todėl Sąjungos pramonė negalėjo derėtis dėl kainų didinimo, o turėjo sumažinti pardavimo kainas, kurios buvo mažesnės už sąnaudas.

(219)

Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų padidėjimą galima suskirstyti į tris kategorijas.

(220)

Pirma, dėl mažesnio tiriamuoju laikotarpiu parduoto stiklo pluošto verpalų kiekio mažesnei bazei paskirstytos pastoviosios sąnaudos padidino pastoviąsias sąnaudas vienai pagamintai tonai. Toks padidėjimas yra tiesioginė Kinijos užimtos rinkos dalies ir dėl to mažesnio Sąjungos pramonės parduoto kiekio pasekmė. Šį gamybos sąnaudų padidėjimą laikant atskiru veiksniu, prisidėjusiu prie žalos, būtų paneigta, kad tai yra tiesioginis Kinijos eksportuotojų nesąžiningos konkurencijos mažomis kainomis padarinys. Todėl jis neturėtų būti laikomas atskiru veiksniu, prisidedančiu prie žalos.

(221)

Antra, tiriamuoju laikotarpiu labai padidėjo kelių žaliavų kainos. Tokios svarbios žaliavos, kaip kolemanitas ir kalkakmenis, greta kitų žaliavų, kurios sudaro tik mažesnę žaliavų sąnaudų dalį, labai pabrango. Tačiau šios žaliavos daugiausia importuojamos iš tarptautinės rinkos, o visi gamintojai, kurie veikia neiškraipytose rinkose, susiduria su tokiu kainų padidėjimu ir turi perkelti šį padidėjimą savo klientams. Pvz., 2022 m. didžiausi kalkakmenio eksportuotojai buvo Jungtiniai Arabų Emyratai, Japonija, Malaizija, Vietnamas ir Omanas. Todėl žaliavų kainų padidėjimas nėra įvykis, kuris prisidėjo prie žalos taip, kad jo neatsvertų stiklo pluošto verpalų kainų padidėjimas sąžiningomis rinkos sąlygomis.

(222)

Trečia, prie gamybos sąnaudų padidėjimo prisidėjo energijos kainos. Tačiau tai nebuvo pavienis įvykis tiriamuoju laikotarpiu. Jau 2022 m. energijos kainos gerokai padidėjo. Latvijoje vidutinė elektros energijos kaina tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2022 m., netgi sumažėjo (57). Todėl energijos kainų padidėjimas nėra įvykis, kuris prisidėjo prie žalos taip, kad jo neatsvertų stiklo pluošto verpalų kainų padidėjimas sąžiningomis rinkos sąlygomis.

(223)

Gamybos sąnaudų padidėjimas nėra pavienis veiksnys, sukeliantis žalą. Padidėjusios gamybos sąnaudos sukelia žalą tik tuo atveju, jei to padidėjimo negali atspindėti stiklo pluošto verpalų pardavimo kainos. Tačiau spaudimas pardavimo kainoms yra tiesiogiai susijęs su importu iš Kinijos dempingo kaina tiriamuoju laikotarpiu.

(224)

Be to, 2022 m. padėtis rodo, kad sąžiningomis rinkos sąlygomis, kai dėl Kinijos eksporto mažesnėmis kainomis Sąjungos pramonė nepraranda pardavimo apimties, Sąjungos pramonė galėjo perkelti padidėjusias sąnaudas savo pirkėjams, net kai šis padidėjimas siekė 37 %. Todėl, jei tiriamuoju laikotarpiu nebūtų buvę importo iš Kinijos mažomis kainomis ir importo dempingo kaina, Sąjungos pramonė būtų galėjusi, kaip matyti ankstesniais nagrinėjamojo laikotarpio metais, padidinti savo kainas, kad jos atspindėtų tolesnį sąnaudų padidėjimą. Tačiau Kinijos kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo net mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas.

(225)

Tai rodo, kad tiriamuoju laikotarpiu padidėjusios gamybos sąnaudos nesumažino importo iš Kinijos dempingo kaina ir žalos priežastinio ryšio.

(226)

Didelio importo iš Kinijos padidėjimo ir Sąjungos pramonės padėties pablogėjimo laikotarpiai sutapo. Nors iki tiriamojo laikotarpio žala nebuvo padaryta dėl didelės paklausos, tiriamuoju laikotarpiu Kinijos importas išlaikė didelę rinkos dalį, todėl buvo padaryta žala apimčiai ir daromas spaudimas kainoms.

(227)

Komisija taip pat tyrė kitus žalos veiksnius ir nerado jokių kitų veiksnių, kurie būtų prisidėję prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos. Faktiškai dėl jokių kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, nekyla abejonių, kad tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos yra tikras ir stiprus ryšys.

(228)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(229)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(230)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį, siekdama nustatyti tikslinį pelną, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš nagrinėjamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(231)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis.

(232)

Skundo pateikėjas skunde nurodė, kad bent 20 % pelno lygis atspindėtų Sąjungos pramonės pelno lygį įprastomis rinkos sąlygomis, remiantis ankstesniais veiklos rezultatais. Skundo pateikėjas taip pat pabrėžė, kad stiklo pluošto verpalų pramonė yra labai kapitalui imli pramonė, todėl norint užtikrinti periodišką krosnių techninę priežiūrą ir atnaujinimą bei investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, reikia didelio pelno lygio.

(233)

Komisija manė, kad nė vieni tiriamojo laikotarpio metai negali būti laikomi tipiškais, kad būtų galima nustatyti bazinį pelną pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį.

(234)

2020 ir 2021 m., t. y. metais iki staigaus Kinijos importo rinkos dalies padidėjimo, Sąjungos pramonės pelningumas sudarė [13–17 %]. Tačiau abiem metais įtakos turėjo judėjimo suvaržymo dėl COVID-19 išskirtinės aplinkybės ir sumažėję tarptautinės prekybos srautai. Todėl Komisija padarė išvadą, kad tais metais pasiektas pelningumo lygis nebuvo tipiškas rodiklis, kurį būtų galima pasiekti normalioms konkurencijos sąlygoms.

(235)

2022 m. buvo išskirtiniai metai, kai stiklo pluošto verpalų suvartojimas Sąjungos rinkoje išaugo, todėl padidėjo Kinijos importo rinkos dalis ir Sąjungos gamintojų, kurie galėjo išlaikyti ir net padidinti savo pelningumą, pardavimo apimtis.

(236)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad 2022 m. nebūtų galima laikyti tipiškais metais, tinkamais baziniam pelnui nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį.

(237)

Ieškodama laikotarpio, kuriuo vyrautų įprastos konkurencijos sąlygos, Komisija išnagrinėjo pelningumą, pasiektą per penkerius metus iki nagrinėjamojo laikotarpio, ir apskaičiavo dviejų Sąjungos gamintojų vidutinį pelningumą 2015–2019 m.

(238)

Toks pelno dydis, kaip nustatyta, buvo 20,7 %.

(239)

Sąjungos pramonės atstovai teigė, kad jų investicijų, mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Tačiau šie teiginiai nebuvo pakankamai pagrįsti, todėl apskaičiuojant tikslinį pelną į juos nebuvo atsižvelgta.

(240)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį, Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Komisija manė, kad Sąjungos gamintojai nepateikė pakankamai įrodymų, susijusių su šiomis sąnaudomis, todėl apskaičiuodama nežalingą kainą į jas neatsižvelgė.

(241)

Tuo remdamasi Komisija, Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu taikydama 238 konstatuojamojoje dalyje nurodytą tikslinį pelną, apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą, kuri yra lygi [3 600–4 600] EUR. Koregavimas pagal 7 straipsnio 2d dalį nebuvo atliekamas.

(242)

Tuomet Komisija, remdamasi Kinijos bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo „Henan Guangyuan“ vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos skirtumo lygį. Taip palyginus gautas skirtumas buvo išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(243)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus laikinuosius antidempingo muitus:

(244)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti išvadą, kad šiuo atveju laikinųjų priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(245)

Remiantis pateikta analize, laikinųjų priemonių nustatymas atitinka Sąjungos stiklo pluošto verpalų pramonės interesus. Jei nebus nustatytos priemonės, Kinijos gamintojai ir toliau eksportuos stiklo pluošto verpalus mažomis kainomis į Sąjungos rinką ir darys kainų spaudimą, neleisdami Sąjungos pramonei parduoti stiklo pluošto verpalus gaunant pakankamą pelną ir susigrąžinant prarastas rinkos dalis.

(246)

Vienas importuotojas, kuris tiriamąjį produktą perka iš Kinijos, pateikė klausimyno atsakymą. Iš pateiktų duomenų Komisija supranta, kad importuotojas, atrodo, veikia taikydamas nustatyto dydžio pelną. Importuotojas dar nepateikė jokių argumentų. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti laikinųjų priemonių.

(247)

Naudotojai gamina audinius įvairiems pramonės gaminiams, įskaitant vėjo jėgaines, statybines, izoliacines ar aviacines medžiagas.

(248)

Klausimyno atsakymus pateikė trys naudotojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu kartu įsigijo maždaug 10 % iš Kinijos importuojamų stiklo pluošto verpalų. Iš jų duomenų matyti, kad priemonių poveikis dviem naudotojams neturėtų būti didelis, nes jie naudoja tik nedidelę tiriamojo produkto iš Kinijos dalį arba tiriamasis produktas sudaro tik nedidelę jų gamybos sąnaudų procentinę dalį, todėl bet koks muitas neturėtų kelti pavojaus bendrovės pelningumui. Be to, atrodo, kad, nepaisant to, jog tiriamojo produkto kainos iki tiriamojo laikotarpio gerokai padidėjo, naudotojai tiriamuoju laikotarpiu galėjo ir toliau veikti pelningi. Negalima atmesti, kad vieno naudotojo, kuris didžiąją dalį stiklo pluošto verpalų pirko iš Kinijos ir kurio pelningumas šiuo metu yra mažas, atveju muitai gali turėti įtakos jo pelningumui. Atsižvelgdama į neaktyvų naudotojų dalyvavimą, Komisija padarė išvadą, kad pastarasis naudotojų atžvilgiu nėra tipiškas.

(249)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti laikinųjų priemonių.

(250)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog laikinųjų priemonių nustatymas importuojamiems Kinijos kilmės stiklo pluošto verpalams neatitiktų Sąjungos interesų.

(251)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygmens ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(252)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą mažesniojo muito taisyklę, importuojamiems Kinijos kilmės stiklo pluošto verpalams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni.

(253)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(254)

Šiame reglamente nurodyta konkrečioms bendrovėms taikoma antidempingo muito norma buvo nustatyta remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl ji parodė atliekant tyrimą nustatytą su šia bendrove susijusią padėtį. Ši muito norma taikoma tik importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretus nurodytas juridinis asmuo. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, gaminamam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(255)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol bus pateikta tokia sąskaita faktūra, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Kinijos kilmės importui galiojantis antidempingo muitas.

(256)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(257)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(258)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(259)

Dėl skaičiavimų tikslumo pastabų negauta.

(260)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(261)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,