(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/2019 (2), remiantis preliminariu rizikos vertinimu, nustatomas didelės rizikos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašas;

(2)

atlikus preliminarų rizikos vertinimą, į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2019 priedo sąrašą kaip didelės rizikos augalai laikinai įtraukti 34-ių genčių ir vienos rūšies trečiųjų šalių kilmės sodinti skirti augalai. Viena iš išvardytų genčių yra Acer L.;

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1213 (3) yra nustatytos fitosanitarinės priemonės, taikomos tam tikriems į Sąjungą įvežti skirtiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, kurie buvo išbraukti iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2019 priedo, tačiau jų keliama fitosanitarinė rizika dar nėra išsamiai įvertinta. Taip yra todėl, kad vienas ar daugiau kenkėjų, kurių šeimininkai yra tie augalai, dar nėra įtraukti į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 (4) Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą, tačiau, atlikus papildomą išsamų rizikos vertinimą, jie gali atitikti įtraukimo sąlygas;

(4)

2022 m. gegužės 3 d. Jungtinė Karalystė (5) pateikė Komisijai prašymus leisti eksportuoti į Sąjungą tokius sodinti skirti augalus (toliau – atitinkami augalai):

Tie prašymai buvo pagrįsti atitinkamu techninių dokumentų rinkiniu;

(5)

2023 m. gegužės 24 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) priėmė keturias mokslines nuomones dėl su Jungtinės Karalystės kilmės atitinkamais augalais susijusios rizikos vertinimo (6) (7) (8) (9). Tarnyba nustatė, kad su šių rūšių atitinkamais augalais susiję kenkėjai yra Bemisia tabaci, Coniella castaneicola, Cryphonectria parasitica, Entoleuca mammata, Eulecanium excrescens, Meloidogyne fallax, Meloidogyne mali, Phytophthora ramorum, Scirtothrips dorsalis ir Takahashia japonica;

(6)

Tarnyba įvertino dokumentų rinkiniuose aprašytas rizikos mažinimo priemones ir įvertino tikimybę, kad atitinkami augalai nebus užkrėsti šiais kenkėjais. Ji padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog atitinkami augalai nebus užkrėsti šiais kenkėjais;

(7)

remiantis šiomis nuomonėmis, su atitinkamų augalų įvežimu į Sąjungos teritoriją susijusi fitosanitarinė rizika laikoma sumažinta iki priimtino lygio, jeigu, siekiant sumažinti su šiais augalais susijusių kenkėjų riziką, yra taikomos tinkamos priemonės;

(8)

Jungtinės Karalystės techninių dokumentų rinkiniuose aprašytos priemonės laikomos pakankamomis, kad atitinkamų augalų įvežimo į Sąjungos teritoriją rizika būtų sumažinta iki priimtino lygio. Todėl tos priemonės turėtų būti priimtos kaip fitosanitariniai importo reikalavimai fitosanitarinei Sąjungos teritorijos apsaugai nuo atitinkamų augalų įvežimo užtikrinti;

(9)

todėl atitinkami augalai nebeturėtų būti laikomi didelės rizikos augalais;

(10)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

Bemisia tabaci, Cryphonectria parasitica ir Entoleuca mammata yra įtraukti į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 III priedo sąrašą kaip saugomų zonų karantininiai kenkėjai, susiję su tam tikromis Sąjungos teritorijos saugomomis zonomis. Meloidogyne fallax, Phytophthora ramorum ir Scirtothrips dorsalis yra įtraukti į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 II priedo sąrašą kaip Sąjungos karantininiai kenkėjai;

(12)

Coniella castaneicola, Eulecanium excrescens ir Takahashia japonica dar nėra įtraukti į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą. Reikalingas išsamus tų kenkėjų keliamos rizikos vertinimas, siekiant nustatyti, ar kenkėjai atitinka įtraukimo į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 II priedo sąrašą sąlygas, o Jungtinės Karalystės kilmės atitinkami augalai kartu su atitinkamomis priemonėmis – įtraukimo į to reglamento VII priedą sąlygas;

(13)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1213 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

Meloidogyne mali nėra įtrauktas į Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą. 2017 m. rugsėjo mėn. Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacija (EPPO) paskelbė to kenkėjo keliamos rizikos analizę (10). Remiantis diskusijomis su valstybėmis narėmis padaryta išvada, kad tas kenkėjas neturėtų būti reguliuojamas nei kaip Sąjungos karantininis kenkėjas, nei kaip Sąjungos reguliuojamas nekarantininis kenkėjas, nes, nors kenkėjas tam tikrose valstybėse narėse yra ilgą laiką aptinkamas netaikant oficialios kontrolės priemonių, jo poveikis tose valstybėse narėse laikomas nedideliu. Dėl šios priežasties dėl to kenkėjo nebūtina taikyti importo reikalavimų;

(15)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,