Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. rugsėjo 10 d.(*)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Konkurencija – SESV 102 straipsnis – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Sąvoka „ekonominė veikla“ – Sprendimas, priimamas vykdant viešosios valdžios įgaliojimus – Savivaldybės tarybos suteikiama teisė teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas – Savivaldybės tarybai iš dalies priklausantis paslaugų teikėjas “
Byloje C‑11/25
dėl Augstākā tiesa (Senāts) (Aukščiausiasis Teismas, Latvija) 2025 m. sausio 8 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2025 m. sausio 9 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Jelgavas valstspilsētas pašvaldība
prieš
Konkurences padome
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas F. Biltgen, teisėjai I. Ziemele, A. Kumin, S. Gervasoni (pranešėjas) ir M. Bošnjak,
generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,
posėdžio sekretorius M. Aleksejev, skyriaus vadovas,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2025 m. gruodžio 10 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Jelgavas valstspilsētas pašvaldība, atstovaujamos juristės Z. Norenberga,
– Konkurences padome, atstovaujamos juridiskā departamenta direktors A. Eglons, juridiskā departamenta galvenā juriste tiesvedībās I. Lapiņa ir izpildinstitūcijas vadītājs M. Spička,
– Latvijos vyriausybės, atstovaujamos J. Davidoviča, K. Pommere ir S. Zellis,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Martínez Navarro ir I. Naglis,
susipažinęs su 2026 m. kovo 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 102 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Jelgavas valstspilsētas pašvaldība (Jelgavos miesto savivaldybės taryba, Latvija) ir Konkurences padome (Konkurencijos taryba) ginčą dėl sprendimo, kuriuo ši konstatavo, kad ta savivaldybės taryba piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal nacionalinę konkurencijos teisę.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
SESV
3 SESV 102 straipsnyje nurodyta:
„Kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.
Toks piktnaudžiavimas konkrečiai gali būti:
<...>
b) gamybos, rinkų arba technikos raidos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus;
<...>“
Direktyva 75/442/EEB
4 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (OL L 194, 1975, p. 39; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 23; toliau – Direktyva 75/442) 4 straipsnio pirmoje pastraipoje buvo numatyta, jog valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos būtų panaudotos ar pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar būdų, galinčių pakenkti aplinkai.
5 Pagal šios direktyvos 6 straipsnį valstybės narės turi įsteigti arba paskirti kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingas už šios direktyvos įgyvendinimą.
Latvijos teisė
6 2001 m. spalio 4 d. Konkurences likums (Konkurencijos įstatymas) (Latvijas Vēstnesis, Nr. 151, 2001) 13 straipsnyje nustatyta:
„1) Bet kuriam ekonominės veiklos vykdytojui draudžiama kaip nors piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi Latvijos teritorijoje. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi taip pat gali būti:
<...>
2) prekių gamybos ar pardavimo apimties, rinkų ar techninės plėtros ribojimas be objektyviai pateisinamų priežasčių, taip darant žalą vartotojui.“
7 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 1994 m. gegužės 19 d. Likums „Par pašvaldībām“ (Savivaldybių tarybų įstatymas) (Latvijas Vēstnesis, Nr. 61,1994) 15 straipsnyje nustatyta:
„Savivaldybių funkcinis savarankiškumas yra toks:
1) organizuoti komunalines paslaugas (vandens tiekimas ir asenizacija, šilumos tiekimas, komunalinių atliekų tvarkymas, nuotekų surinkimas, šalinimas ir valymas) gyventojams, neatsižvelgiant į tai, kam priklauso nekilnojamasis turtas.
<...>“
8 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2000 m. gruodžio 14 d. Atkritumu apsaimniekošanas likums (Atliekų tvarkymo įstatymas) (Latvijas Vēstnesis, Nr. 473/476, 2000) (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 9 straipsnyje buvo numatyta:
„1. Savivaldybės, apskritys ir miestai savo administracinėje teritorijoje:
1) organizuoja komunalinių atliekų, įskaitant pavojingas atliekas, tvarkymą pagal atliekų tvarkymo planus.
<...>“
9 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2001 m. liepos 5 d. Likums „Par iepirkumu valsts vai pašvaldību vajadzībām“ (Įstatymas dėl viešųjų pirkimų, vykdomų siekiant patenkinti valstybės ar savivaldybių poreikius) (Latvijas Vēstnesis, Nr. 110, 2001) (toliau – Įstatymas dėl viešųjų pirkimų, vykdomų siekiant patenkinti valstybės ar savivaldybių poreikius) 4 straipsnis suformuluotas taip:
„1) Perkančioji organizacija netaiko šio įstatymo, kai sutarties dalykas yra:
<...>
6) paslauga, teikiama perkančiosios organizacijos uždaviniams vykdyti įsteigtos įstaigos, kurią visiškai kontroliuoja perkančioji organizacija arba kuri yra jai pavaldi ir kuri daugiausia savo paslaugų (daugiau kaip 80 % paslaugų vertės) teikia perkančiajai organizacijai, o santykių su trečiaisiais asmenimis srityje visiškai atitinka šio įstatymo reikalavimus.
<...>“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
10 Jelgavas komunālie pakalpojumi SIA (toliau – Jelgava SIA) yra pagal Latvijos teisę įsteigta bendrovė, vykdanti atliekų surinkimo ir apdorojimo veiklą. Ją bendrai valdo Jelgavos savivaldybės taryba, kuriai priklauso 51 % jos akcinio kapitalo, ir privatinės teisės reglamentuojamas juridinis asmuo Kulk SIA, kuriam priklauso likę 49 % akcijų.
11 Ši savivaldybė nusprendė pavesti Jelgava SIA tvarkyti komunalines atliekas. 2004 m. lapkričio 1 d. ji su šia bendrove sudarė paslaugų sutartį dėl atliekų tvarkymo ir atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo bei skatinimo Jelgavos miesto administracinėje teritorijoje, kurios galiojimo terminas buvo nustatytas 2029 m. gruodžio 31 d. Ši paslaugų sutartis sudaryta pagal vidaus procedūrą, t. y. iš anksto nepaskelbus konkurso, remiantis nacionalinėje teisėje numatyta išimtimi, įtvirtinta Įstatymo dėl viešųjų pirkimų, vykdomų siekiant patenkinti valstybės ar savivaldybių poreikius, 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
12 2021 m. liepos 22 d. Konkurencijos taryba priėmė sprendimą skirti baudą Jelgavos savivaldybei už Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pirmiausia ji atitinkamą rinką apibrėžė kaip komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo Jelgavos miesto administracinėje teritorijoje rinką. Paskui ji nurodė, kad, nuspręsdama pavesti atliekų tvarkymo paslaugos teikimą Jelgava SIA ir dalyvaudama šios bendrovės veikloje, Jelgavos savivaldybės taryba veikė kaip „įmonė“, todėl toks sprendimas turi būti tikrinamas pagal Konkurencijos įstatymą. Pastaruoju klausimu Konkurencijos taryba nusprendė, kad ši savivaldybės taryba ir Jelgava SIA užėmė dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje dėl pastarosios išimtinės teisės teikti aptariamas paslaugas. Galiausiai ji nusprendė, kad ta savivaldybės taryba piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, kai suteikė Jelgava SIA išimtinę teisę teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą pagal vidaus procedūrą, nors ta pati savivaldybės taryba visiškai nekontroliavo Jelgava SIA, ir taip išstūmė iš atitinkamos rinkos kitus potencialius paslaugų teikėjus.
13 Jelgavos savivaldybės taryba pareiškė ieškinį dėl šio sprendimo kompetentingam administraciniam teismui. Ji teigė, kad sudarydama sutartį su Jelgava SIA ji veikė ne kaip „įmonė“, o kaip viešosios teisės reglamentuojamas juridinis asmuo.
14 2022 m. birželio 28 d. Administratīvā apgabaltiesa (Administracinis apygardos teismas, Latvija) atmetė šį ieškinį ir nusprendė, kad Jelgavos savivaldybės taryba, sudarydama sutartį su Jelgava SIA, kurios akcininkė ji yra, veikė kaip „įmonė“, kaip tai suprantama pagal Konkurencijos įstatymą.
15 Jelgavos savivaldybės taryba dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Augstākā tiesa (Senāts) (Aukščiausiasis Teismas, Latvija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
16 Šis teismas laikosi nuomonės, kad Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi taikymas reiškia, kad Jelgavos savivaldybės taryba vykdo ekonominę veiklą, todėl turi būti laikoma „įmone“, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį.
17 Tas teismas teigia, kad pagrindinėje byloje keliamas klausimas, ar priimdamas sprendimą dėl to, kaip bus užtikrintas atliekų organizavimas jo teritorijoje, subjektas, kaip antai Jelgavos savivaldybės taryba, vykdo ekonominę veiklą, ar veikia vykdydamas viešosios valdžios įgaliojimus.
18 To paties teismo teigimu, pagal Latvijos teisę komunalinių atliekų tvarkymo organizavimas priskiriamas savivaldybės funkcinei autonomijai. Savivaldybės tarybai nustatyta pareiga organizuoti šį tvarkymą atitinka Direktyva 75/442 valstybėms narėms nustatytus įpareigojimus. Darytina išvada, kad šis komunalinių atliekų tvarkymo organizavimas priskiriamas viešosios valdžios įgaliojimų vykdymui.
19 Tokiomis aplinkybėmis Augstākā tiesa (Senāts) (Aukščiausiasis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar [SESV] 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, į jo taikymo sritį taip pat patenka viešosios teisės reglamentuojamo juridinio asmens sprendimas dėl atliekų tvarkymo organizavimo savivaldybėje tvarkos, kuris nagrinėjamu atveju buvo sprendimas šios paslaugos teikimą organizuoti teisę teikti paslaugą pagal vidaus procedūrą suteikiant įmonei, iš dalies priklausančiai savivaldybės tarybai?
Kitaip tariant, ar savivaldybės taryba gali būti laikoma rinkos dalyve arba įmone, kaip tai suprantama pagal [SESV] 102 straipsnį, jeigu ji priima sprendimą organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą taip, kad teisė teikti šią paslaugą taikant vidaus procedūrą suteikiama įmonei, kuri iš dalies priklauso savivaldybės tarybai?“
Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos
20 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagrindinėje byloje piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, už kurį Konkurencijos taryba (Konkurencijos taryba) skyrė sankciją pagal Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, susijęs tik su vidaus situacija ir neturi įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai. Vis dėlto šis teismas pažymi, kad tokiu atveju šis įstatymas atitinka Sąjungos teisėje nustatytus sprendimus.
21 Kaip nustatyta suformuotoje jurisprudencijoje, Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (2024 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Tallinna Kaubamaja Grupp ir KIA Auto, C‑606/23, EU:C:2024:1004, 16 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
22 Vis dėlto remiantis suformuota jurisprudencija taip pat pažymėtina, kad Teisingumo Teismas turi įvertinti sąlygas, kuriomis į jį kreipiasi nacionalinis teismas, ir patikrinti savo paties jurisdikciją (2024 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Tallinna Kaubamaja Grupp ir KIA Auto, C‑606/23, EU:C:2024:1004, 17 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
23 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas yra pripažinęs, jog turi jurisdikciją atsakyti į prašymus priimti prejudicinį sprendimą, kurie pateikti dėl Sąjungos teisės nuostatų, esant tokioms situacijoms, kai faktinėms aplinkybėms pagrindinėje byloje ši teisė tiesiogiai netaikoma, tačiau jos nuostatos tapo taikytinos remiantis nacionalinės teisės aktais, kuriuose, ieškant išeičių iš visiškai su vidaus klausimais susijusių padėčių, laikomasi Sąjungos teisėje įtvirtinto požiūrio (žr. 1990 m. spalio 18 d. Sprendimo Dzodzi, C‑297/88 ir C‑197/89, EU:C:1990:360, 36 punktą, taip pat 2024 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Tallinna Kaubamaja Grupp ir KIA Auto, C‑606/23, EU:C:2024:1004, 18 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
24 Tokia jurisdikcija grindžiama akivaizdžiu Sąjungos teisinės sistemos interesu, kad siekiant išvengti aiškinimo skirtumų ateityje iš Sąjungos teisės perimtos nuostatos būtų aiškinamos vienodai (žr. 1990 m. spalio 18 d. Sprendimo Dzodzi, C‑297/88 ir C‑197/89, EU:C:1990:360, 37 punktą, taip pat 2024 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Tallinna Kaubamaja Grupp ir KIA Auto, C‑606/23, EU:C:2024:1004, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
25 Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Konkurencijos įstatymas buvo parengtas atsižvelgiant į būtinybę suderinti Latvijos konkurencijos teisės nuostatas su atitinkamais Sąjungos teisės aktais ir, kiek tai susiję su sprendimais dėl išimtinai vidaus situacijų, atitinka Sąjungos teisėje nustatytas nuostatas. Šis teismas konkrečiai nurodo, kad Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas atitinka SESV 102 straipsnio antros pastraipos b punktą, todėl taikant nacionalinę teisę neturėtų būti nukrypstama nuo to, kaip taikoma Sąjungos teisė.
26 Tuo remiantis darytina išvada, kad šioje byloje Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimo.
Dėl prejudicinio klausimo
27 Savo vieninteliu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad savivaldybės tarybos priimtas sprendimas suteikti teisę juridiniam asmeniui teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, kuris iš dalies jai priklauso, yra ekonominės veiklos vykdymas.
28 Pagal SESV 102 straipsnį kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.
29 Kad būtų galima atsakyti į pateiktą klausimą, reikia patikrinti, ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, veikiantis juridinis asmuo gali būti laikomas „įmone“, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį. Tik tuo atveju, jei šis juridinis asmuo būtų įmonė, veikla, kurią jis turi vykdyti, galėtų būti laikoma ekonomine veikla.
30 Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos konkurencijos teisės srityje sąvoka „įmonė“, kaip ji suprantama pagal SESV 102 straipsnį, apima bet kokį ekonominę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ir finansavimo būdą (1991 m. balandžio 23 d. Sprendimo Höfner ir Elser, C‑41/90, EU:C:1991:161, 21 punktas, taip pat 2025 m. liepos 10 d. Sprendimo INTERZERO ir kt., C‑254/23, EU:C:2025:569, 47 punktas).
31 Ekonomine veikla laikoma bet kokia veikla, kurią vykdant tam tikroje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos, t. y. paprastai už atlygį teikiamos paslaugos. Šiuo klausimu pagrindinis atlyginimo požymis yra tai, kad tas atlyginimas yra ekonominis atlygis už atitinkamą paslaugą (2025 m. liepos 10 d. Sprendimo INTERZERO ir kt., C‑254/23, EU:C:2025:569, 48 punktas).
32 Atvirkščiai, veiklai, kuri dėl savo pobūdžio, jai taikomų taisyklių ar dalyko nepatenka į ekonominės veiklos sritį arba kuri yra susijusi su viešosios valdžios įgaliojimų įgyvendinimu, gali būti netaikomos Sutarčių normos (2025 m. liepos 10 d. Sprendimo INTERZERO ir kt., C‑254/23, EU:C:2025:569, 49 punktas).
33 Be to, viešasis subjektas gali būti laikomas įmone tik tiek, kiek tai susiję su veikla, kuri turi būti kvalifikuojama kaip ekonominė veikla, su sąlyga, kad ši veikla gali būti atskirta nuo viešosios valdžios įgaliojimų vykdymo (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Compass-Datenbank, C‑138/11, EU:C:2012:449, 37 ir 38 punktus, taip pat 2022 m. kovo 24 d. Sprendimo GVN / Komisija, C‑666/20 P, EU:C:2022:225, 71 punktą).
34 Teisingumo Teismas nusprendė, kad prie veiklos, susijusios su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu, priskiriama, be kita ko, Eurokontrolės veikla, susijusi su oro erdvės kontrole ir priežiūra (1994 m. sausio 19 d. Sprendimo SAT Fluggesellschaft, C‑364/92, EU:C:1994:7, 30 punktas), taršos priežiūra, kurią privatinės teisės reglamentuojamam subjektui viešosios valdžios institucijos pavedė vykdyti naftos uoste (1997 m. kovo 18 d. Sprendimo Diego Calì & Figli, C‑343/95, EU:C:1997:160, 23–25 punktai), arba duomenų apie įmones rinkimo veikla remiantis teisės aktuose joms nustatyta pareiga pranešti ir su tuo susijusiais vykdymo užtikrinimo įgaliojimais (2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Compass-Datenbank, C‑138/11, EU:C:2012:449, 40 punktas).
35 Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir kaip, beje, sutaria visi proceso Teisingumo Teisme dalyviai, komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra ekonominė veikla.
36 Atvirkščiai, prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad Jelgavos savivaldybės tarybos sprendimas jos iš dalies valdomam juridiniam asmeniui suteikti teisę teikti šią paslaugą buvo priimtas remiantis Atliekų tvarkymo įstatymu, kuriame numatyta, kad savivaldybės savo administracinėje teritorijoje organizuoja komunalinių atliekų tvarkymą.
37 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Atliekų tvarkymo įstatymu įgyvendinama Direktyva 75/442.
38 Reikia priminti, kad pagal tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės turėjo imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos būtų perdirbtos ar pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar būdų, galinčių pakenkti aplinkai. Pagal tos direktyvos 6 straipsnį valstybės narės turi įsteigti arba paskirti kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingas už šios direktyvos įgyvendinimą.
39 Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad jeigu savivaldybės taryba, pagal nacionalinę teisę turinti kompetenciją nustatyti atliekų tvarkymo jos administracinėje teritorijoje tvarką, nusprendžia suteikti juridiniam asmeniui teisę teikti šią paslaugą toje teritorijoje, ji rinkoje nesiūlo prekių ar paslaugų už atlygį. Ji nevykdo ekonominės veiklos, bet veikia kaip kompetentinga valdžios institucija, vykdydama teisės aktais jai suteiktus viešosios valdžios įgaliojimus ir laikydamasi šiuo tikslu Direktyvoje 75/442 nustatytų reikalavimų.
40 Toks vertinimas taip pat peršasi ir tuo atveju, kai savivaldybės taryba, veikdama kaip kompetentinga valdžios institucija, nusprendžia suteikti tokią teisę iš dalies jos valdomam juridiniam asmeniui.
41 Be to, atliekant šį vertinimą neturi reikšmės aplinkybė, kad savivaldybės tarybos sprendimas gali prieštarauti nacionalinėms ir Sąjungos viešųjų pirkimų teisės normoms dėl to, kad netenkinamos Įstatymo dėl viešųjų pirkimų, vykdomų siekiant patenkinti valstybės ar savivaldybių poreikius, 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos vidaus procedūros taikymo sąlygos. Iš tiesų subjekto, vykdančio viešosios valdžios įgaliojimus, galimai padarytas viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių pažeidimas negali būti laikomas šio subjekto piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį. Beje, svarbu pažymėti, kad, kaip išvados 85 punkte nurodė generalinis advokatas, toks sprendimas gali, jei reikia, būti užginčytas institucijose, pagal nacionalinę teisę atsakingose už viešosios valdžios administravimo institucijų aktų dėl viešųjų pirkimų vertinimą.
42 Be to, aplinkybė, kad savivaldybės tarybos ir įmonės, atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymą, sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip „viešųjų paslaugų koncesija“ arba „viešojo paslaugų pirkimo sutartis“, neturi įtakos sprendimo, kaip antai nagrinėjamo pagrindinėje byloje, kuriuo ši savivaldybės taryba įgyvendina viešosios valdžios įgaliojimus, kvalifikavimui.
43 Iš tiesų, viena vertus, šio sprendimo 42 punkte nurodytu pirmuoju atveju reikia pripažinti, kad SESV 102 straipsnis iš esmės netaikomas savivaldybės tarybos, veikiančios kaip viešosios valdžios institucija, koncesijos sutarties sudarymui su koncesininku, kuriam pavesta teikti viešąją paslaugą (šiuo klausimu žr. 1988 m. gegužės 4 d. Sprendimą Bodson, C‑30/87, EU:C:1988:225, 18 punktą ir 2005 m. liepos 21 d. Sprendimo Coname (C‑231/03, EU:C:2005:487, 12 punktą).
44 Kita vertus, šio sprendimo 42 punkte nurodytu antruoju atveju reikia priminti, kad, remiantis jurisprudencija, paslaugų pirkimo veiklos nereikia atskirti nuo vėlesnio tų paslaugų naudojimo, kad būtų galima įvertinti tos veiklos pobūdį, ir kad vėlesnio įsigytų paslaugų naudojimo ekonominis ar neekonominis pobūdis neišvengiamai lemia pirkimo veiklos pobūdį (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 11 d. Sprendimo FENIN / Komisija, C‑205/03 P, EU:C:2006:453, 26 punktą). Vis dėlto ši jurisprudencija netaikytina pagrindinėje byloje susiklosčiusioms aplinkybėms. Iš tiesų, kai savivaldybės taryba, vykdydama viešosios valdžios įgaliojimus, suteikia teisę teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą rengdama viešojo paslaugų pirkimo konkursą, negalima teigti, kad ši savivaldybės taryba tą paslaugą vėliau naudoja ekonominei veiklai vykdyti.
45 Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus reikia pripažinti, kad SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad savivaldybės tarybos priimtas sprendimas suteikti teisę juridiniam asmeniui teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, kuris iš dalies jai priklauso, nėra ekonominės veiklos vykdymas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad savivaldybės tarybos priimtas sprendimas suteikti teisę juridiniam asmeniui teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, kuris iš dalies jai priklauso, nėra ekonominės veiklos vykdymas.
Parašai.
* Proceso kalba: latvių.