(1)

2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo reformuota ES ekonomikos valdymo sistema. Pagrindiniai reformuotos ES ekonomikos valdymo sistemos elementai yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros (1) kartu su iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo (2) ir iš dalies pakeista Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl valstybių narių biudžeto sistemų (3). Šia sistema siekiama skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, tvarų ir integracinį augimą bei atsparumą įgyvendinant reformas bei pasitelkiant investicijas ir užkirsti kelią perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui. Be to, ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir skiriamas didesnis dėmesys vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingesniam bei nuoseklesniam taisyklių laikymosi užtikrinimui;

(2)

naujosios ekonomikos valdymo sistemos pagrindas yra nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, kuriuos valstybės narės pateikia Tarybai ir Komisijai. Šiais planais siekiama dviejų tikslų: i) užtikrinti, kad, inter alia, iki koregavimo laikotarpio pabaigos valdžios sektoriaus bendroji skola imtų patikimai mažėti arba liktų apdairaus lygio, ir kad valdžios sektoriaus deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu būtų sumažintas ir išliktų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, ir ii) užtikrinti, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus ES prioritetus. Tuo tikslu kiekviename plane turi būti pateiktas vidutinės trukmės įsipareigojimas laikytis grynųjų išlaidų (4) plano, kuriuo veiksmingai nustatomas biudžeto apribojimas plano įgyvendinimo laikotarpiu, apimančiu ketverius ar penkerius metus (priklausomai nuo įprastos valstybės narės teisėkūros institucijos kadencijos trukmės). Be to, plane turi būti paaiškinta, kaip valstybė narė užtikrins, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste, visų pirma šaliai skirtose rekomendacijose (jei taikytina, įskaitant rekomendacijas, susijusias su makroekonominio disbalanso procedūra (MDP)), nustatytus iššūkius, ir kaip valstybė narė atsižvelgs į bendrus Sąjungos prioritetus. Fiskalinio koregavimo laikotarpis apima ketverių metų laikotarpį ir gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejais metais, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnyje nustatytus kriterijus;

(3)

pateikus planą, Komisija turi įvertinti, ar jis atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;

(4)

remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba turi priimti rekomendaciją, kurioje nustatomas atitinkamos valstybės narės grynųjų išlaidų planas ir, kai taikytina, pritarti reformų ir investicijų įsipareigojimams, kuriais grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas;

(5)

2024 m. spalio 31 d. Prancūzija Tarybai ir Komisijai pateikė savo nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Planas pateiktas pratęsus Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnyje nustatytą terminą, kaip susitarta su Komisija, suteikiant Prancūzijai galimybę pateikti tvirtu politiniu naujai paskirtos vyriausybės įsipareigojimu pagrįstą planą; Tačiau gruodžio 5 d. Parlamentui balsavus dėl nepasitikėjimo, 2024 m. gruodžio 23 d. buvo paskirta nauja vyriausybė. 2025 m. sausio 14 d. ministras pirmininkas paskelbė Nacionalinėje Asamblėjoje naują 2025 m. 5,4 % BVP deficito tikslą, kuris yra didesnis už ankstesnį 5,0 % BVP tikslą, ir pakartojo įsipareigojimą iki 2029 m. deficitą sumažinti iki mažesnės nei 3 % BVP vertės. 2025 m. sausio 16 d. Prancūzija iždo generalinio direktoriaus raštu paprašė patikslinti grynųjų išlaidų planą, kuriuo grindžiama rekomendacija, kuria pritariama Prancūzijos vidutinės trukmės laikotarpio planui, ir rekomendacija pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, kad būtų atspindėtas naujas deficito tikslas; Į raštą neįtrauktos atnaujintos kitų fiskalinių kintamųjų vertės;

(6)

siekdama suteikti struktūrą dialogui, po kurio pateikiami nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, 2024 m. birželio 21 d. Komisija Prancūzijai pagal Reglamento (ES) 2024/1263 9 straipsnį išsiuntė orientacinę trajektoriją (5). 2024 m. spalio 31 d. Komisija orientacinę trajektoriją paskelbė (6). Orientacinė trajektorija yra grindžiama rizika ir ja užtikrinama, kad iki fiskalinio koregavimo laikotarpio pabaigos ir nesiimant tolesnių biudžeto priemonių po koregavimo laikotarpio, valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu patikimai mažėtų arba liktų apdairaus lygio, o valdžios sektoriaus deficitas koregavimo laikotarpiu būtų sumažintas iki mažesnės nei 3 % BVP vertės ir vidutinės trukmės laikotarpiu išliktų mažesnis už tą pamatinę vertę. Vidutinės trukmės laikotarpis apibrėžiamas kaip dešimties metų laikotarpis po koregavimo laikotarpio pabaigos. Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio d punktą, 7 ir 8 straipsnius orientacinė trajektorija taip pat dera su deficito lyginamuoju dydžiu, skolos tvarumo apsaugos priemone ir atsparumo deficitui apsaugos priemone.

Prancūzijos orientacinėje trajektorijoje nustatyta, kad, remiantis Komisijos prielaidomis, kuriomis grindžiamos 2024 m. birželio mėn. perduotos išankstinės gairės, ir darant prielaidą, kad bus taikomas 7 metų koregavimo laikotarpis, grynosios išlaidos neturėtų didėti daugiau nei 1 lentelėje nurodytos vertės. Tai atitinka 1,6 % vidutinį grynųjų išlaidų augimą per koregavimo laikotarpį (2025–2031 m.) ir per plano įgyvendinimo laikotarpį (2025–2029 m.).

1 lentelė. 2024 m. birželio 21 d. Komisijos Prancūzijai pateikta orientacinė trajektorija

(7)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 12 straipsnį 2024 m. spalio mėn. vyko Prancūzijos ir Komisijos techninis dialogas. Per dialogą daugiausia dėmesio skirta Prancūzijos numatytam grynųjų išlaidų planui ir jo pagrindinėms prielaidoms (visų pirma numatytai potencialaus augimo, realiojo BVP ir BVP defliatoriaus trajektorijai, taip pat fiskaliniam daugikliui), numatomiems reformų ir investicijų įsipareigojimams, kuriais bus grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, įskaitant reformas ir investicijas, pavyzdžiui, įsipareigojimus papildyti pastarojo meto darbo rinkos reformas siekiant visiško užimtumo tikslo, remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas bei supaprastintą verslo aplinką stiprinti reindustrializaciją ir konkurencingumą, spartinti žaliąją pertvarką ir stiprinti viešųjų finansų valdymą, kuriais taip pat siekiama reaguoti į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius ir atsižvelgti į bendrus Sąjungos prioritetus, kurie apima sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, socialinį ir ekonominį atsparumą, energetinį saugumą ir gynybos pajėgumų stiprinimą;

(8)

apie konsultacijas su atitinkamais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais (įskaitant socialinius partnerius), vykusias prieš pateikiant planą, plane nepranešama;

(9)

viešųjų finansų aukščiausioji taryba (Prancūzijos nepriklausoma fiskalinė institucija) pateikė nuomonę dėl makroekonominės prognozės ir makroekonominių prielaidų, kuriomis grindžiamas daugiametis grynųjų išlaidų planas. Aukščiausioji taryba padarė išvadą, kad rengiant nuomonę vyriausybės pateiktos informacijos nepakanka, kad būtų galima įvertinti vidutinės trukmės laikotarpio plane nustatytos daugiametės trajektorijos realumą, visų pirma kalbant apie augimo po 2025 m. sudėtį, viešųjų finansų planą arba reformas bei investicijas, kuriomis būtų grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas nuo 4 iki 7 metų. Tačiau, remdamasi turima informacija, Aukščiausioji taryba laikėsi nuomonės, kad potencialiojo BVP scenarijus ir gamybos apimties atotrūkis, nors ir šiek tiek optimistiški, buvo pagrįsti, palyginti su ankstesniais įverčiais, o faktinis augimo scenarijus ir toliau buvo optimistinis. Aukščiausioji taryba pakartojo, kaip svarbu, kad Prancūzija laikytųsi vidutinės trukmės laikotarpio plano trajektorijos, kartu toliau finansuodama prioritetines investicijas ir išsaugodama augimo potencialą;

(10)

2024 m. spalio 21 d. planas buvo pristatytas nacionaliniam parlamentui;

(11)

2024 m. liepos 26 d. Taryba nustatė, kad Prancūzijoje dėl deficito kriterijaus nesilaikymo susidarė perviršinis deficitas (7).

Ši rekomendacija teikiama vienu metu su Tarybos rekomendacija pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Prancūzijoje. Perėjimui prie naujos ekonomikos valdymo sistemos pritaikytas ir juo grindžiamas vienalaikis šių rekomendacijų priėmimas užtikrina rekomenduojamų koregavimo planų nuoseklumą;

(12)

2024 m. spalio 23 d. Prancūzija pateikė 2025 m. biudžeto plano projektą. 2024 m. lapkričio 26 d. Komisija priėmė nuomonę dėl šio biudžeto plano projekto (8); Parlamentui balsavus dėl nepasitikėjimo, 2025 m. biudžeto projekto priėmimo procesas buvo sustabdytas. Kol bus priimtas naujas 2025 m. biudžetas, 2024 m. gruodžio mėn. Parlamento priimtu specialiu įstatymu 2025 m. valstybei leidžiama rinkti mokesčius ir valstybei ir socialinės apsaugos subjektams leidžiama vykdyti skolos vertybinių popierių emisijas. Be to, 2024 m. gruodžio 30 d. vyriausybės priimtu dekretu leidžiama 2024 m. biudžetą perkelti į 2025 m.;

(13)

2024 m. spalio 21 d. Taryba Prancūzijai Europos semestro kontekste pateikė įvairių konkrečiai jai skirtų rekomendacijų (9);

(14)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnį Komisija planą įvertino taip:

(15)

skatinama privataus vartojimo ir teigiamo grynojo eksporto indėlio, ekonominė veikla Prancūzijoje 2023 m. išaugo 0,9 %. Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozėje numatoma, kad dėl valdžios sektoriaus vartojimą ir investicijas palaikančio vis dar didelio grynojo eksporto 2024 m. ekonomika augs 1,1 %. 2025 m. realusis BVP turėtų augti 0,8 %, nes stabdomoji fiskalinė politika turėtų stabdyti ekonominę veiklą. Nors privatų vartojimą skatins dezinfliacija ir realiojo darbo užmokesčio didėjimas, numatoma, kad jis ir toliau bus nedidelis, o uždelstas labiau skatinamosios pinigų politikos poveikis, taip pat ekonominis ir politinis neapibrėžtumas turėtų toliau daryti neigiamą poveikį privačiosioms investicijoms. Numatoma, kad 2026 m. realusis BVP padidės 1,4 %, nes prognozuojama, kad mažesnis fiskalinis koregavimas ir toliau mažėjančios kredito išlaidos paskatins privačiojo sektoriaus vidaus paklausą ir privačiąsias investicijas. Numatoma, kad prognozės laikotarpiu (t. y. 2024–2026 m.) potencialiojo BVP augimas Prancūzijoje šiek tiek sulėtės, daugiausia dėl sumažėjusio darbo jėgos indėlio. 2023 m. nedarbo lygis buvo 7,3 % ir Komisija prognozuoja, kad 2024 m. jis sieks 7,4 %, 2025 m. – 7,5 % ir 2026 m. – 7,6 %. Prognozuojama, kad infliacija (BVP defliatorius) sumažės nuo 5,3 % 2023 m. iki 2,2 % 2024 m. ir 2025 m. pasieks 1,6 %, o 2026 m. – 1,7 %;

(16)

kalbant apie fiskalinius pokyčius, 2023 m. Prancūzijos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 5,5 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę jis turėtų pasiekti 6,2 % BVP 2024 m. ir sumažėti iki 5,3 % BVP 2025 m. ir, remiantis nesikeičiančios politikos prielaida, padidėti iki 5,4 % 2026 m. Komisijos prognozė apima Prancūzijos 2025 m. biudžeto projektą, kurio pasiūlymą spalio mėn. vyriausybė pateikė nacionaliniam parlamentui. 2023 m. pabaigoje valdžios sektoriaus bendroji skola buvo 109,9 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę numatoma, kad skolos santykis 2024 m. pabaigoje padidės iki 112,7 % BVP. Numatoma, kad jis toliau didės iki 115,3 % BVP 2025 m. pabaigoje ir iki 117,1 % 2026 m. pabaigoje. Komisijos fiskalinėje prognozėje neatsižvelgiama į vidutinės trukmės laikotarpio planuose nustatytus politikos įsipareigojimus, kol jie nebus pagrįsti patikimai paskelbtomis ir pakankamai tiksliomis konkrečiomis politikos priemonėmis;

(17)

Prancūzijos nacionalinis vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas apima 2025–2029 m. laikotarpį ir jame pateikiamas septynerių metų fiskalinis koregavimas;

(18)

plane pateikiama informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnį, išskyrus informaciją apie konsultacijas su nacionaliniais parlamentais ir 11 straipsnyje nurodytą konsultaciją, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnio g punktą;

(19)

Plane, papildytame 2025 m. sausio 16 d. valdžios institucijų raštu, įsipareigojama laikytis 2 lentelėje nurodyto grynųjų išlaidų plano, atitinkančio 1,1 % vidutinį grynųjų išlaidų augimą 2025–2029 m. Toliau pateiktame vertinime atsižvelgiama į šį patikslintą grynųjų išlaidų planą. Be to, Prancūzija įsipareigoja vykdyti reformas ir investicijas, kad koregavimo laikotarpis būtų pratęstas iki septynerių metų (2025–2031 m.), per kuriuos vidutinis grynųjų išlaidų augimas, planuojama, bus 1,1 %.

Plane nurodytas vidutinis grynųjų išlaidų augimas koregavimo laikotarpiu (2025–2031 m.) yra mažesnis už 2024 m. birželio 21 d. Komisijos perduotoje orientacinėje trajektorijoje nurodytą vidutinį grynųjų išlaidų augimą.

Plane daroma prielaida, kad potencialiojo BVP augimas liks nepakitęs (nuo 2024 m.) ir sudarys 1,2 % iki 2028 m., o paskui sumažės iki 1,0 % 2029 m. Be to, plane numatoma, kad 2025 m. BVP defliatoriaus augimo tempas sumažės iki 1,7 % (nuo 2,3 % 2024 m.), o paskui dar sumažės iki 1,6 % 2026–2029 m.

2 lentelė. Prancūzijos plane pateiktas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos

(20)

jei plane numatytas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos pasitvirtintų, valdžios sektoriaus bendroji skola pagal planą laipsniškai padidėtų nuo 112,9 % BVP 2024 m. iki 116,5 % BVP 2027 m. ir tada laipsniškai sumažėtų iki 113,5 % BVP koregavimo laikotarpio pabaigoje (2031 m.), kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Vidutinės trukmės laikotarpiu, t. y. per 10 metų nuo koregavimo laikotarpio pabaigos, valdžios sektoriaus skolos santykis ir toliau nuolat mažės ir 2041 m. pasieks 100,9 %.

3 lentelė. Prancūzijos plane pateikti valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir balanso pokyčiai

Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis būtų pradėtas mažinti iki koregavimo laikotarpio pabaigos (2031 m.). Tai yra tikėtina, nes, remiantis plano prielaidomis, pagal visus Komisijos skolos tvarumo analizės deterministinius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis numatoma, kad per dešimt metų po koregavimo laikotarpio skola mažės, o tikimybinės projekcijos su pakankamai didele tikimybe rodo, kad skola mažėtų.

Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su skolos reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio a punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje; Remiantis Prancūzijos valdžios institucijų ir pačios Komisijos skaičiavimais, vidutinės trukmės skolos pokyčiai pagal patikslintą grynųjų išlaidų planą iš esmės nesiskirs nuo pradiniame plane nurodytų pokyčių.

(21)

remiantis plane pateiktu grynųjų išlaidų planu ir prielaidomis, valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui mažėtų nuo 6,1 % BVP 2024 m. iki 2,8 % BVP 2029 m. ir iki 1,7 % BVP koregavimo laikotarpio pabaigoje (2031 m.). Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus balansas koregavimo laikotarpio pabaigoje (2031 m.) neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės. Be to, per dešimt metų po koregavimo laikotarpio (t. y. iki 2041 m.) valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 % BVP. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su deficito reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio b punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje; Remiantis Prancūzijos valdžios institucijų ir pačios Komisijos skaičiavimais, vidutinės trukmės deficito pokyčiai pagal valdžios institucijų rašte pateiktą patikslintą grynųjų išlaidų planą iš esmės nesiskirs nuo pradiniame plane nurodytų pokyčių.

(22)

fiskalinio koregavimo laiko profilis, matuojamas kaip plane aprašytas struktūrinio pirminio balanso pokytis, yra sutelktas laikotarpio pradžioje, palyginti su linijiniu planu, nurodytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio c punkte kaip taisyklė. Tai atspindi dideles konsolidavimo pastangas 2025 m. Be to, fiskalinis koregavimas per pirmuosius ketverius plano metus yra daugiau nei proporcingas bendroms koregavimo pastangoms.

Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su apsaugos sąlyga, pagal kurią neleidžiama fiskalinio koregavimo pastangų sutelkti laikotarpio pabaigoje, nustatyta Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio c punkte. Remiantis Prancūzijos valdžios institucijų ir pačios Komisijos skaičiavimais, fiskalinis koregavimas dėl patikslinto grynųjų išlaidų plano sutelktas laikotarpio pradžioje.

4 lentelė. Prancūzijos plane pateikti struktūrinio pirminio balanso pokyčiai

(23)

plane nustatytas grynųjų išlaidų planas atitinka perviršinio deficito procedūros reikalavimus (visų pirma Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje nustatytą minimalų metinį struktūrinį koregavimą); Remiantis Prancūzijos valdžios institucijų ir pačios Komisijos skaičiavimais, fiskalinis koregavimas dėl patikslinto grynųjų išlaidų plano ir toliau atitinka minimalų metinį struktūrinį koregavimą pagal perviršinio deficito procedūrą.

(24)

Reglamento (ES) 2024/1263 8 straipsnyje nustatytas prevencinės dalies reikalavimas dėl atsparumo deficitui apsaugos priemonės, kuriuo siekiama nustatyti bendrą maržą, palyginti su 3 % BVP deficito pamatine verte, Prancūzijai taikomas nuo 2030 m., nes nuo 2029 m. planuojamas mažesnis nei 3 % BVP vertės deficitas. Todėl 2030 m. ir 2031 m. struktūrinio pirminio balanso metinis koregavimas turėtų būti ne mažesnis kaip 0,25 % BVP, jei ankstesniais metais struktūrinis deficitas tebeviršijo 1,5 % BVP, kad struktūriniu požiūriu būtų pasiekta 1,5 % BVP bendra atsparumo marža. Fiskalinis koregavimas, kurio reikia pagal plano politikos įsipareigojimus ir makroekonomines prielaidas, viršija 0,25 % BVP vertę abiem metais. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su atsparumo deficitui apsaugos priemone; Remiantis Prancūzijos valdžios institucijų ir pačios Komisijos skaičiavimais, fiskalinis koregavimas dėl patikslinto grynųjų išlaidų plano ir toliau dera su atsparumo deficitui apsaugos priemone;

(25)

remiantis Reglamento (ES) 2024/1263 7 straipsniu, kadangi valdžios sektoriaus bendroji skola pagal planą bus didesnė nei 90 % BVP per koregavimo laikotarpį, skolos santykis turi vidutiniškai mažėti bent 1 procentiniu punktu per metus, kol bus mažesnis nei 90 %, o po to jis turėtų vidutiniškai mažėti po 0,5 procentinio punkto. Kadangi pagal planą nuo 2029 m. planuojamas mažesnis nei 3 % BVP vertės deficitas, šis sumažėjimas apskaičiuojamas 2031 m. (palyginti su 2030 m. lygiu) ir sieks 1,4 procentinio punkto (žr. 3 lentelę). Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su skolos tvarumo apsaugos priemone; Remiantis Prancūzijos valdžios institucijų ir pačios Komisijos skaičiavimais, skolos pokyčiai dėl patikslinto grynųjų išlaidų plano vis dar dera su skolos tvarumo apsaugos priemone.

(26)

planas grindžiamas prielaidomis, kurios skiriasi nuo 2024 m. birželio 21 d. Prancūzijai perduotų Komisijos prielaidų. Visų pirma plane taikomos skirtingos prielaidos dėl dešimties kintamųjų, t. y. pradinės būklės (struktūrinio pirminio balanso 2024 m.), potencialiojo BVP augimo, BVP defliatoriaus augimo, faktinio BVP augimo, gamybos apimties atotrūkio, nominaliosios numanomos palūkanų normos, fiskalinio daugiklio, atsargų ir srautų koregavimo, vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių ir biudžeto balanso pusinio elastingumo. Be to, koregavimas atliekamas laikotarpio pradžioje, o Prancūzija taiko kitokią formulę grynųjų išlaidų augimui apskaičiuoti. Toliau pateikiamas tų prielaidų skirtumų vertinimas.

Prielaidų skirtumai, turintys didžiausią poveikį vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, išvardyti toliau kartu su kiekvieno atskirai vertinamo skirtumo įvertinimu.

Plane daroma prielaida, kad 2024 m. struktūrinis pirminis balansas bus mažesnis, t. y. 3,6 % BVP struktūrinis pirminis deficitas, o Komisija išankstinėse gairėse 2024 m. pavasarį buvo numačiusi 3,0 % BVP struktūrinį pirminį deficitą. Šią mažiau palankią pradinę fiskalinę būklę taip pat atspindi didesnis 2024 m. biudžeto deficitas (6,1 % BVP plane), palyginti su 5,3 % BVP deficitu pagal Komisijos prielaidas pavasarį. Šis patikslinimas ir kartu plane pateiktos atnaujintos 2024 m. makroekonominės sąlygos atspindi naujesnę nuo pavasario turimą informaciją. Be to, tai atitinka Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę. Todėl šis prielaidų skirtumas laikomas tinkamai pagrįstu. Vertinant atskirai, šis prielaidų skirtumas prisideda prie mažesnio plane numatyto vidutinio grynųjų išlaidų augimo koregavimo laikotarpiu, palyginti su Komisijos prielaidomis.

Apskritai bendras atsargesnių prielaidų ir prielaidų, kurios laikomos tinkamai pagrįstomis, skirtumų poveikis nusveria potencialiojo BVP augimo prielaidos poveikį. Be to, likę prielaidų skirtumai, nors ir ne visada suderinami su bendra skolos tvarumo analizės sistema, neturi didelio poveikio vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, palyginti su Komisijos prielaidomis. Apskritai, atsižvelgus į visus prielaidų skirtumus, vidutinis grynųjų išlaidų augimas plane yra mažesnis nei orientacinėje trajektorijoje.

Komisija į pirmiau išdėstytą plano prielaidų vertinimą atsižvelgs ateityje vertindama, ar laikomasi grynųjų išlaidų plano;

(27)

remiantis plane pateikta orientacine fiskaline strategija, įsipareigojimai dėl grynųjų išlaidų bus vykdomi tiek ribojant išlaidas, tiek atliekant diskrecinį pajamų didinimą. Plane numatoma, kad konsolidavimas bus vykdomas laikotarpio pradžioje, o ketvirtadalis deficito santykio su BVP sumažinimo iki mažesnės nei 3 % pamatinės vertės bus pasiektas tik 2025 m. Tai daugiausia būtų pasiekta ribojant išlaidas, palyginti su scenarijumi, pagal kurį politika nesikeis, daugiausia centrinės valdžios lygmeniu, tačiau prisidedant visiems viešojo administravimo subsektoriams. Plano įgyvendinimo laikotarpiu pastangos apriboti išlaidas, kartu gerinant jų kokybę ir veiksmingumą, būtų remiamos persvarsčius įsipareigojimus, susijusius su išlaidų peržiūromis ir viešojo sektoriaus veiksmų supaprastinimu. Pagrindinėmis papildomomis priemonėmis, kurių bus imtasi pajamų srityje, siekiama didesnio socialinio ir fiskalinio teisingumo ir skatinti didesnį energijos vartojimo efektyvumą. Jos susijusios su išskirtiniais didžiausių pajamų ir didžiausių įmonių pelno mokesčiais, tam tikrų mokesčių išlaidų mažinimu ir mokesčių žalinimu.

Politikos priemonių, kurios turi būti priimtos, apibrėžimas turi būti patvirtinamas arba koreguojamas ir kiekybiškai įvertinamas metiniuose biudžetuose. Be to, plane pateiktos orientacinės fiskalinės strategijos įgyvendinimui kyla rizika dėl makroekonominių prielaidų, kuriomis grindžiamas planas, o tai reiškia, kad pagal koregavimo scenarijų BVP augimas paspartės, ir gali būti taip, kad bus sutaupyta mažiau, nei tikimasi pagal išlaidų peržiūras.

Be to, 2025 m. biudžete, kurį vyriausybė 2024 m. spalio mėn. pateikė nacionaliniame parlamente, nurodoma dauguma politikos priemonių, kuriomis bus įvykdytas 2025 m. grynųjų išlaidų įsipareigojimas (10);

(28)

plane Prancūzija įsipareigoja vykdyti reformas ir investicijas, kuriomis siekiama pagerinti potencialų augimą ir fiskalinį tvarumą ir pagrindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas nuo 4 iki 7 metų.

Reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, apima tris dabartinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įsipareigojimus, du ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įsipareigojimus su papildomais patikslinimais, taip pat šešias naujas reformas ir investicijas (taip pat žr. II priedą):

į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta nedarbo draudimo reforma (8 komponentas „Darbo vietų apsauga, jaunimas, negalia, profesinis mokymas“), kuria siekiama stiprinti paskatas grįžti į stabilų darbą ir apriboti trumpalaikių darbo sutarčių keitimą nedarbo laikotarpiais. Reforma yra dabartinis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įsipareigojimas. Ją sudarė pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą 2019 m. priimtas teisės aktų rinkinys, kuris įsigaliojo 2021 m. Į ją įtrauktos priemonės, susijusios su kompensacijos apskaičiavimu, ir bonus-malus priemonė, kuria nustatomos darbdavių įmokos į sistemą;

reformos pagal Mokslinių tyrimų programavimo įstatymą. Ši priemonė yra dabartinis įsipareigojimas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (6 komponentas „Techninis suverenumas ir atsparumas“), visų pirma pagal priemonę „Mokslinių tyrimų programavimo įstatymo struktūriniai aspektai“, kuria raginama iki 2025 m. III ketv. parodyti, kad, palyginti su 2020 m., viešosios išlaidos moksliniams tyrimams padidėjo. Įvairios nuostatos yra susijusios su moksliniais tyrimais ir aukštuoju mokslu, jomis siekiama stiprinti mokslinių tyrimų finansavimą ir organizavimą, skatinti mokslinę kompetenciją, didinti darbo vietų ir karjeros mokslo srityje patrauklumą ir geriau skleisti viešųjų mokslinių tyrimų rezultatus privačiajame sektoriuje, stiprinant viešųjų mokslinių tyrimų ir privačių inovacijų, ekonomikos ir visuomenės sąsajas. Mokslinių tyrimų programavimo įstatymo įgyvendinimas vyks 2021–2030 m. laikotarpiu, pasibaigus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano galiojimo laikotarpiui;

reformos pagal Įstatymą dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos spartinimo. Priemonės, susijusios su įstatymo, priimto ir įsigaliojusio 2023 m. I ketv., įgyvendinimu, yra dabartinis įsipareigojimas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (10 komponentas, „REPowerEU“), t. y. pagal priemonę „Įstatymas dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos spartinimo“. Priėmus ankstesnius ir būsimus įgyvendinimo dekretus, 2023–2030 m. laikotarpiu numatoma įgyvendinti keletą veiksmų, kuriais apskritai siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą Prancūzijoje, pasiekti Prancūzijos energetikos pertvarkos tikslus ir užtikrinti jos energijos tiekimo saugumą. Priemonė apima įvairius intervencijos kanalus, t. y. procedūrų supaprastinimą ir teritorijų planavimo spartinimą, dėmesį saulės energijai (šiluminei, fotovoltinei ir agrofotovoltinei) ir jūrų atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, taip pat bendrą finansavimą;

investicijos pagal daugiametį planą „Prancūzija 2030 m. “. Į investicijų planą įtraukta ateities investicijų programa PIA4 (Programme d’Investissements d’Avenir), o šiuo įsipareigojimu papildomos dabartinės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės (visų pirma pagal 6 komponentą „Technologinis suverenumas ir atsparumas“), t. y. „Inovacijos siekiant mūsų verslo modelių atsparumo“, remiant investicijų į pagrindinių skaitmeninių technologijų plėtrą, ir „Parama novatoriškoms įmonėms“, finansuojant novatoriškų įmonių investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP). Tikimasi, kad abi priemonės bus baigtos įgyvendinti iki 2024 m. IV ketv. Planu „Prancūzija 2030 m.“ remiama ilgalaikė gamybos procesų transformacija strateginiuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos, energetikos ir aeronautikos, visoje vertės grandinėje – nuo fundamentinių mokslinių tyrimų iki inovacijų ir industrializacijos, ir jis apima platesnę taikymo sritį nei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas. Planas taip pat padeda užpildyti investicijų į MTP spragą konkrečiose srityse, spartinant ekonomikos žalinimą ir skaitmenizaciją. Jis apima 2022–2026 m. laikotarpį;

reformos, susijusios su viešųjų išlaidų kokybės vertinimu atliekant griežtesnes išlaidų peržiūras, palyginti su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įsipareigojimais. Planu įsipareigojama griežtinti visų valdžios sektoriaus subsektorių metines išlaidų peržiūras. Taigi, įsipareigojimu papildomos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės (7 komponentas „Valstybės, teritorijų, įmonių, kultūros skaitmenizacija“) įgyvendinant priemonę „Viešųjų išlaidų kokybės vertinimas“. 2025–2027 m. laikotarpiui nustatytas kiekybinis bendras nuolatinio viešųjų lėšų taupymo ir mokesčių bei socialinių išlaidų mažinimo tikslas (be priemonės „Bendro socialinių įmokų sumažinimo atsižvelgiant į minimalųjį darbo užmokestį (SMIC) reforma“), paskatintas išlaidų peržiūrų. Tikimasi, kad įgyvendinimas vyks per visą koregavimo laikotarpį ir reikš, kad į išlaidų peržiūrų rezultatus bus veiksmingai ir reguliariai atsižvelgiama metiniuose biudžeto projektuose, kartu skelbiant metines stebėsenos ataskaitas, kuriose nurodomos nustatytos ir pasiektos tiek metinės, tiek bendros sutaupytų lėšų sumos;

nedarbo draudimo reforma po socialinių partnerių derybų. Šia nauja, palyginti su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, priemone siekiama per ateinančius trejus metus toliau reformuoti nedarbo draudimo taisykles, visų pirma susijusias su vyresnio amžiaus darbuotojais, kartu išsaugant 2019 m., 2021 m. ir 2023 m. reformų laimėjimus ir prisidedant prie jų teigiamo poveikio biudžetui didinimo. Plane numatyta iki 2025 m. vidurio įgyvendinti naujas taisykles, priimtas po socialinių partnerių derybų, ir iki 2027 m. pabaigos pateikti visų nedarbo draudimo reformų bendro poveikio vertinimo ataskaitą;

įmokos į vietos valdžios pareigūnų ir darbuotojų senatvės pensijų sistemą (Caisse Nationale de Retraites des Agents des Collectivités Locales, CNRACL) tarifo reforma. Ši reforma, palyginti su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, yra nauja ir jos esmė – nuolatinis darbdavių socialinių įmokų į specialią pensijų sistemą, pagal kurią draudžiami vietos valdžios institucijų ir ligoninių pareigūnai, tarifo didinimas. Darant teigiamą poveikį biudžetui, ja siekiama prisidėti prie sistemos finansinės pusiausvyros, ir, siekiant šio tikslo, į planą įtrauktas įsipareigojimas pagal galimybes koregavimo laikotarpiu tą tarifą toliau nuolat didinti. Taigi, pateikiama, kad šia reforma ir kartu vykdoma esmine 2023 m. pensijų reforma, kurios pagrindiniai bruožai buvo teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus didinimas ir galimas minimalaus įmokų mokėjimo laikotarpio, skirto visai pensijai gauti, pailginimas ir kurios tvarų poveikį plane įsipareigojama išsaugoti, taip pat prisidedama prie bendro pensijų sistemos tvarumo. Plane numatoma, kad, be 2024 m. atlikto padidinimo, socialinės apsaugos biudžeto teisės aktuose įmokos CNRCAL padidinamos 5 procentiniais punktais 2025 m. ir 2026 m. ir bus didinamos paskesniais metais;

mažo darbo užmokesčio socialinio draudimo įmokų bendro sumažinimo atsižvelgiant į minimalųjį darbo užmokestį (SMIC) reforma. Reforma, palyginti su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, yra nauja ir ja siekiama supaprastinti bei racionalizuoti esamas darbo sąnaudų mažinimo sistemas, siekiant skatinti darbo užmokesčio judumą ir sumažinti mažo darbo užmokesčio spąstų riziką, daugiausia minimaliojo darbo užmokesčio lygmeniu. Visų pirma reforma siekiama sušvelninti bendro sumažinimo kreivę, kad ji mažėtų proporcingiau, ir sumažinti konkrečias sveikatos ir šeimos įmokoms taikomas išimtis. Plane numatoma priimti 2025 m. socialinės apsaugos biudžeto įstatymo reformą, kuri turi būti patvirtinta iki 2024 m. gruodžio mėn., ir ją laipsniškai įgyvendinti dviem etapais: vienas turi būti užbaigtas iki 2025 m. pabaigos, o kitas – iki 2026 m. pabaigos;

reformos pagal naująjį Verslo aplinkos supaprastinimo įstatymą. Reforma, palyginti su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, yra nauja ir turi tris pagrindinius tikslus: iš esmės sumažinti įmonėms tenkančią administracinių procedūrų naštą, pavyzdžiui, tam tikras leidimų išdavimo procedūras paverčiant paprastomis deklaracijomis arba gerinant įmonių galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; peržiūrėti administracijos ir įmonių, visų pirma labai mažų įmonių, santykius, suderinant jų teises su savarankiškai dirbančių asmenų teisėmis; taip pat racionalizuoti esamus standartus taikant nukrypti leidžiančias priemones, kuriomis remiamas pramonės ir energetikos pertvarkos projektų rengimas. Naująjį įstatymą numatoma priimti iki 2025 m. pabaigos ir jis bus įgyvendinamas palaipsniui, iki 2028 m. priimant įgyvendinimo dekretus ir vykdant jų stebėseną;

reformos pagal Žaliosios pramonės įstatymą. 2023 m. IV ketv. pagal įstatymą prisiimtais naujais, palyginti su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, įsipareigojimais, numatoma įgyvendinti ir reguliariai stebėti rezultatus, numatomus laikotarpiu iki 2030 m. Pagrindiniai siekiami tikslai – paspartinti žaliųjų technologijų plėtrą ir padėti pramonei mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Konkretesnės, tačiau plačios intervencijos kryptys yra susijusios su naujų pramoninių vietovių įrengimo palengvinimu, žaliosios pramonės projektų finansavimo sąlygų gerinimu, viešųjų pirkimų žalinimu ir viešosios paramos žaliosios pertvarkos tikslams pasiekti sąlygų sugriežtinimu;

mokesčių ir socialinių išlaidų reforma. Reforma, palyginti su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, yra nauja ir ja siekiama racionalizuoti mokesčių ir socialines išlaidas mažinant ir šalinant mažiausiai efektyvias išlaidas. 2025–2027 m. laikotarpiui nustatytas kiekybinis bendras nuolatinio mokesčių bei socialinių išlaidų mažinimo ir viešųjų lėšų taupymo tikslas (be priemonės „Bendro socialinių įmokų sumažinimo atsižvelgiant į minimalųjį darbo užmokestį (SMIC) reforma“). Tikimasi, kad įgyvendinimas vyks per visą koregavimo laikotarpį ir reikš, kad mokesčių ir socialinių išlaidų mažinimas bus veiksmingai ir reguliariai įtraukiamas į metinius biudžeto projektus, kartu skelbiant metines stebėsenos ataskaitas, kuriose nurodomos nustatytos ir pasiektos tiek metinės, tiek bendros sutaupytų lėšų sumos;

(29)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 3 dalį, kiekviena iš reformų ir investicijų, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, yra pakankamai detalizuota, sutelkta laikotarpio pradžioje, įgyvendintina per nustatytą laiką ir patikrinama;

(30)

įsipareigojimuose pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuriais grindžiamas pratęsimas, numatytos reikšmingos reformos ir investicijos, kuriomis siekiama gerinti fiskalinį tvarumą ir didinti ekonomikos augimo potencialą. Be to, Prancūzija įsipareigoja tęsti reformų pastangas vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano laikotarpiu ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų lygius, pasiektus per ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano taikymo laikotarpį (žr. toliau 5 lentelę). Įsipareigojimai bus stebimi visą plano įgyvendinimo laikotarpį. Todėl į įsipareigojimus pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą galima atsižvelgti pratęsiant koregavimo laikotarpį, kaip numatyta Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnio 1 dalies d punkte;

(31)

numatoma, kad reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas pratęsimas, tvariai pagerins Prancūzijos ekonomikos augimo ir atsparumo potencialą, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies a punkte. Prancūzijos plane nepateikiamas bendras numatomas siūlomų reformų ir investicijų poveikis. Tačiau remiantis ankstesnėmis analizėmis ir turima literatūra nurodomas toks kai kurių reformų poveikis. Šiuo atžvilgiu pagal planą bendras kai kurių iš šių reformų poveikis BVP iki 2030 m. viršytų 0,7 procentinio punkto, o ilguoju laikotarpiu būtų šiek tiek didesnis. Visų pirma apskaičiuota, kad dėl nedarbo draudimo reformos BVP padidės 0,5 procentinio punkto ir ilgainiui bus sukurta daugiau kaip 40 000 darbo vietų. Be to, remiantis Komisijos parengtu makroekonominio modelio QUEST-III R&D modeliavimu, įgyvendintas Mokslinių tyrimų programavimo įstatymas per 15 metų BVP padidintų 0,2 procentinio punkto, o ilguoju laikotarpiu – 0,3 procentinio punkto. Nurodyta, kad kitų reformų ad hoc vertinimas jau atliekamas arba bus atliekamas visą plano įgyvendinimo laikotarpį, taigi parems susijusius rodiklius. Šios reformos taip pat turėtų turėti teigiamą poveikį veiklai, kuri šiuo etapu nėra kiekybiškai įvertinta. Apskritai, remiantis pateikta informacija, ekonominė strategija, kuria grindžiamos reformos ir investicijos, įskaitant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įsipareigojimus, atrodo gerai suformuluota ir daroma prielaida, kad ja bus veiksmingai šalinami anksčiau (pvz., šalies ataskaitose) nustatyti Prancūzijos ekonomikos augimo ir atsparumo potencialo trūkumai. Pagrindinės intervencijos sritys iš tiesų yra susijusios su darbo rinka ir pažanga siekiant visiško užimtumo; būtinybe remti reindustrializaciją ir konkurencingumo stiprinimą; teisingos žaliosios ir energetikos pertvarkos ir viešųjų finansų valdymo iššūkiais;

(32)

numatoma, kad reformomis ir investicijomis, kuriomis grindžiamas pratęsimas, bus remiamas fiskalinis tvarumas, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies b punkte. Remiantis plane pateiktais įverčiais, reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas pratęsimas, nuo 2027 m. turėtų tiesioginį deficitą mažinantį poveikį, kuris sudarytų apie 20 mlrd. EUR (0,6 % BVP) per metus, daugiausia dėl poveikio biudžetui, kurį turėtų 2021 m. nedarbo draudimo sistemos reformos ir 2023 m. priimta papildoma reforma, kuria, atsižvelgiant į padėtį darbo rinkoje, koreguojama bedarbio pašalpų mokėjimo trukmė, siekiant suteikti daugiau paskatų grįžti į darbą palankiu laiku ir didesnę apsaugą nepalankiais etapais (0,1 % BVP), taip pat socialinių įmokų sumažinimas atsižvelgiant į minimalųjį darbo užmokestį (0,2 % BVP), ir dėl išlaidų peržiūrų nuolat sutaupomos lėšos ir mokesčių bei socialinių išlaidų sumažinimas (0,3 % BVP). Savo ruožtu taip pat tikimasi, kad reformos ir investicijos, kuriomis siekiama įgyvendinti investicijų planą „Prancūzija 2030 m.“, reformos ir investicijos pagal mokslinių tyrimų programavimo, supaprastinimo ir žaliosios pramonės teisės aktus dėl didesnių mokestinių pajamų turės netiesioginį teigiamą poveikį viešiesiems finansams, nes tos reformos turėtų turėti teigiamą poveikį užimtumui, investicijoms ir ekonomikos augimui. Apskritai reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas priemonių pratęsimas, reiškia tiesioginį nedidelį indėlį į viešųjų finansų tvarumo gerinimą, nors šis indėlis gali būti šiek tiek didesnis sudėjus galimą numatomų išlaidų peržiūrų indėlį, mokesčių išlaidų racionalizavimą ir netiesioginį poveikį, kurį turėtų didesnis BVP ir užimtumas ilguoju laikotarpiu;

(33)

reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas pratęsimas, skiriamos bendriems ES prioritetams įgyvendinti, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies c punkte. Visų pirma socialinio ir ekonominio atsparumo, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, klausimas būtų sprendžiamas reformuojant nedarbo draudimo sistemą, didinant vietos valdžios ir ligoninių pareigūnų įmokas į pensijų sistemą, kartu išsaugant 2023 m. pensijų reformą, mažo darbo užmokesčio socialinių įmokų bendro sumažinimo atsižvelgiant į minimalųjį darbo užmokestį reformą ir Verslo aplinkos supaprastinimo įstatymą. Prioritetai, susiję su sąžininga žaliąja ir skaitmenine pertvarka ir energetinio saugumo užtikrinimu, būtų įgyvendinami vykdant reformas ir investicijas pagal investicijų planą „Prancūzija 2030 m.“, Mokslinių tyrimų programavimo įstatymą, Žaliosios pramonės įstatymą ir Įstatymą dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos spartinimo;

(34)

reformomis ir investicijomis, kuriomis grindžiamas pratęsimas, įgyvendinamos aktualios (11) per Europos semestrą pateiktos šaliai skirtos rekomendacijos, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies d punkte. Visų pirma reformos ir priemonės biudžeto sistemos ir fiskalinio valdymo, pensijų sistemų ir aktyvaus senėjimo srityse yra susijusios su 2019 m., 2021 m., 2022 m. ir 2024 m. fiskalinėmis struktūrinėmis šaliai skirtomis rekomendacijomis, kuriose Prancūzijos prašoma tikslingiau nukreipti mokesčių išlaidas, toliau dėti pastangas gerinti biudžeto priemonių kokybę, be kita ko, nustatant kiekybinius išlaidų mažinimo tikslus, visuose valdžios sektoriaus subsektoriuose mažinti išlaidas ir didinti efektyvumą, reformuoti pensijų sistemą, kartu remiant jos tvarumą, ir toliau gerinti pagrindines sąlygas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms ir inovacijoms. Kitos reformos ir priemonės žaliosios pertvarkos, pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo bei socialinės ir teritorinės sanglaudos srityse yra susijusios su atitinkamomis 2019 m., 2020 m., 2021 m., 2022 m., 2023 m. ir 2024 m. šaliai skirtomis rekomendacijomis, kuriose prašoma gerinti verslo aplinką, skatinti verslo MTP intensyvumą, spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro;

(35)

planu užtikrinama, kad būtų išlaikytas planuojamas bendras nacionalinėmis lėšomis finansuojamų viešųjų investicijų, vidutiniškai realizuotų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano laikotarpiu, lygis, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 4 dalyje.

5 lentelė. Plane numatytos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos viešosios investicijos (% BVP)

(36)

galiausiai reformų ir investicijų įsipareigojimai, kuriais grindžiamas pratęsimas, gali būti laikomi derančiais su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane ir partnerystės susitarime, dėl kurio susitarta pagal daugiametę finansinę programą, nustatytais įsipareigojimais, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 4 dalies d punkte. Visų pirma, remiantis reikalavimais, tikimasi, kad kiekvieno įsipareigojimo bus laikomasi nepertraukiamai ir kiekvienas iš jų papildys Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą arba partnerystės susitarimą ir atitiks šaliai skirtas rekomendacijas bei vieną ar daugiau bendrų ES prioritetų;

(37)

apibendrinant vertinama, kad reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, visos kartu atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnyje nustatytus kriterijus. Todėl koregavimo laikotarpis gali būti pratęstas nuo 4 iki 7 metų, kaip numatyta plane;

(38)

be reformų ir investicijų, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, plane aprašomi politikos ketinimai, susiję su kitomis reformomis ir investicijomis, kuriomis siekiama reaguoti į pagrindinius Europos semestro kontekste, visų pirma šaliai skirtose rekomendacijose, nustatytus iššūkius ir atsižvelgti į bendrus ES prioritetus. Į planą įtrauktos 28 reformos ir investicijos, iš kurių septynios finansiškai remiamos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

(39)

kalbant apie bendrą sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įskaitant Reglamente (ES) 2021/1119 išdėstytus klimato srities tikslus, prioritetą, į planą įtrauktos kelios priemonės. Jos susijusios su transporto sektoriumi, taip pat taršos prevencija, viešojo transporto plėtra (pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą), Prancūzijos uostų žalinimu (pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą), vaikščiojimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu planu ir parama mažataršių lengvųjų transporto priemonių pirkimui ir nuomai. Plane taip pat daug dėmesio skiriama žaliajai pertvarkai (pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą) skirtiems inovacijų projektams vykdant ketvirtąją į ateitį orientuotą investicijų programą (Programme d’Investissements d’Avenir, PIA4). Kalbant apie 2022 m. ir 2023 m. šaliai skirtas rekomendacijas, apimančias energijos vartojimo efektyvumą, į planą įtrauktos tokios priemonės kaip dujiniams katilams taikomo PVM tarifo suderinimas ir ligoninių pastatų renovacija bei modernizavimas. Plane numatytos priemonės, susijusios su skaitmeninės pertvarkos prioritetu, grindžiamos Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje nustatytais tikslais, susijusiais su junglumo infrastruktūra ir viešųjų paslaugų skaitmeninimu. Plane numatytų priemonių pavyzdžiai yra susiję su sparčiojo plačiajuosčio ryšio planu, kuris, kaip tikimasi, bus naudingas Prancūzijos ekonomikos skaitmenizacijai, taip pat su kosmoso, skaitmeninės sveikatos ir profesinio mokymo modernizavimo ir skaitmenizacijos priemonėmis;

(40)

kalbant apie bendrą socialinio ir ekonominio atsparumo, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, prioritetą, į planą įtraukta keletas reformų ir investicijų. Su 2019 m., 2022 m. ir 2023 m. šaliai skirtomis rekomendacijomis dėl įgūdžių, profesinio rengimo ir mokymo bei suaugusiųjų švietimo ir 2019 m. bei 2020 m. šaliai skirtomis rekomendacijomis dėl aktyvios darbo rinkos politikos, paskatų dirbti ir dalyvauti darbo rinkoje, susijusios priemonės skirtos: viešajai ikimokyklinio ugdymo tarnybai sukurti vietos lygmeniu, siekiant padėti tėvams, visų pirma moterims, ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams patekti į darbo rinką ir joje likti, valstybinėms užimtumo tarnyboms reformuoti ir didesnei paramai aktyvaus solidarumo pajamų gavėjams ir įmonėms teikti, paramai nedirbančiam ar mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui siekiant ilgalaikės profesinės integracijos teikti, programos „Prancūzija 2030 m.“ mokymo komponentui diegti, Įgūdžių investicijų planui, kuriuo siekiama didinti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių asmenų įsidarbinamumą, pameistrystės paramos programai ir profesinių aukštųjų mokyklų reformai įgyvendinti. Tolesnėmis priemonėmis, susijusiomis su 2022 m., 2023 m. ir 2024 m. šaliai skirtomis rekomendacijomis dėl švietimo, siekiama gerinti pagrindinius įgūdžius vidurinėje mokykloje ir skatinti bei stiprinti mokytojo profesiją, visų pirma stiprinant pirminį ir tęstinį mokymąsi. Be to, į planą įtrauktos kitos politikos priemonės, kuriomis siekiama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir veiksmingumą, renovuoti ir pritaikyti priklausomų vyresnio amžiaus žmonių priežiūros įstaigas, taip pat priemonės, kuriomis siekiama stiprinti prevenciją ir sutelkti dirbtinį intelektą, kad būtų pagerinta medicininė diagnostika ir receptų išrašymas sveikatos priežiūros paslaugų srityje;

(41)

kalbant apie bendrą energetinio saugumo prioritetą, į planą įtrauktos kelios priemonės, pavyzdžiui, mažų branduolinių reaktorių plėtra ir esamų branduolinės energetikos objektų renovacija. Atsižvelgiant į 2019 m., 2020 m., 2022 m. ir 2023 m. šaliai skirtas rekomendacijas, apimančias atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energetikos infrastruktūrą ir tinklus, į planą įtrauktos tokios priemonės kaip antroji elektros jungtis tarp Savojos (Prancūzija) ir Pjemonto (Italija) ir plano dėl saikingo energijos vartojimo įgyvendinimas;

(42)

kalbant apie bendrą gynybos pajėgumų prioritetą, į planą įtrauktas Karinio programavimo įstatymas, kuriame nustatyti gynybos politikos tikslai ir jos 2024–2030 m. finansinis programavimas, siekiant stiprinti gynybos pajėgumus geopolitinėmis didėjančios įtampos sąlygomis, įskaitant karą Ukrainoje. Šia priemone numatomos investicijos į gynybos pramonę ir perversminės inovacijos gynybos srityje;

(43)

plane pateikiama informacija apie suderinamumą ir, kai tikslinga, papildomumą su sanglaudos politikos fondais ir Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu. Plane pabrėžiama, kad, siekiant išvengti dvigubo finansavimo ir nepakankamo lėšų panaudojimo rizikos, reikia glaudžiai koordinuoti šių fondų lėšų panaudojimą Prancūzijoje. Plane nurodyta, kad į planą įtrauktos reformos ir investicijos, kurioms netaikomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, yra nacionalinėmis lėšomis finansuojamos priemonės, kurioms netaikomas bendras Europos finansavimas. Kai kurios į planą įtrauktos priemonės buvo priimtos tęsiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktas priemones. Be to, plane paaiškinama, kad kai kurioms iš jų tęsiami ir išplečiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane patvirtinti veiksmai (dėl nedarbo draudimo, valstybinių užimtumo tarnybų ir žaliosios pramonės reformų);

(44)

planu siekiama prisidėti prie Prancūzijos viešųjų investicijų poreikių, susijusių su bendrais ES prioritetais, tenkinimo.

Kalbant apie sąžiningą skaitmeninę pertvarką, plane minima, kad Prancūzijos ekonomika turi tęsti skaitmenizaciją ir didinti investicijas į MTP, atsižvelgiant į tarptautinę patirtį. Pavyzdžiui, nors pastaruoju metu pasiekta vilčių teikianti pažanga, reikia toliau remti naujų informacinių ir ryšių technologijų ir pagrindinių skaitmeninių priemonių diegimą Prancūzijos bendrovėse, visų pirma MVĮ, taip didinant jų našumą. Be kitų prioritetų, įmonės, kad taptų konkurencingesnės, turi būti skatinamos daugiau investuoti, ypač į pagrindinius žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sektorius.

Kalbant apie sąžiningą žaliąją pertvarką ir energetinio saugumo užtikrinimą, plane nurodomi numatomi metiniai investicijų poreikiai, kad iki 2030 m. būtų pasiekti nacionaliniai priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai, ir ekonominės politikos svertai, kuriais siekiama skatinti ir remti šias papildomas tiek viešųjų, tiek privačiųjų subjektų pastangas, kaip nustatyta 2024 m. spalio mėn. paskelbtoje Prancūzijos žaliosios pertvarkos ir energetikos politikos daugiametėje finansavimo strategijoje (SPAFTE).

Kalbant apie socialinį ir ekonominį atsparumą, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, plane nurodomas pagrindinis tikslas užtikrinti visišką užimtumą ir šiuo tikslu planuojamos investicijos, kuriomis remiama aktyvi darbo rinkos politika ir didinamas dalyvavimas darbo rinkoje, kartu remiant jaunimo ir moterų užimtumą ir visų darbuotojų įtrauktį. Kita nurodyta intervencijos sritis yra susijusi su įgūdžių ir švietimo stiprinimu, be kita ko, vietos lygmeniu, siekiant numatyti būsimus Prancūzijos ekonomikos poreikius ir remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat inovacijas strateginiuose sektoriuose.

Kalbant apie gynybos pajėgumų stiprinimą, plane nurodyta, kad geopolitinėmis didėjančios įtampos aplinkybėmis reikia stiprinti Prancūzijos suverenitetą ir remti 2024–2029 m. strateginėje darbotvarkėje, kurią Taryba priėmė 2024 m. birželio 27 d., nustatytus tikslus, t. y. stiprinti ES parengtį ir pajėgumus gynybos srityje, be kita ko, didinant gynybos išlaidas;

(45)

apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Prancūzijos planas, papildytas 2025 m. sausio 16 d. valdžios institucijų raštu, atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;

(46)

Taryba palankiai vertina Prancūzijos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą ir mano, kad jo visapusiškas įgyvendinimas padėtų užtikrinti patikimus viešuosius finansus ir remti valstybės skolos tvarumą, taip pat tvarų ir integracinį augimą;

(47)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą plano vertinimą. Tačiau Taryba prašo Komisijos pateikti būsimų planų vertinimą atskirame dokumente, o ne Komisijos rekomendacijose dėl Tarybos rekomendacijų;

(48)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą grynųjų išlaidų plano vertinimą ir pagrindines plane pateiktas makroekonomines prielaidas, be kita ko, susijusias su išankstinėmis Komisijos gairėmis, taip pat į plano grynųjų išlaidų plano poveikį valdžios sektoriaus deficitui ir skolai. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad makroekonominės ir fiskalinės prielaidos, nors kai kuriais atvejais skiriasi nuo Komisijos prielaidų, be kita ko, siekiant atsižvelgti į atnaujintus makroekonominius ir fiskalinius duomenis, iš esmės yra tinkamai pagrįstos ir paremtos patikimais ekonominiais argumentais. Taryba atkreipia dėmesį į plano plačią fiskalinę strategiją ir perspektyvai kylančią riziką, kuri galėtų turėti įtakos makroekonominio scenarijaus realizavimui ir pagrindinėms prielaidoms bei plano grynųjų išlaidų plano įgyvendinimui. Be to, visų pirma Taryba palankiai vertina tai, kad su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais bendradarbiauta nacionaliniu lygmeniu prieš pateikiant planą, nors apie tai plane nebuvo pranešta. Taryba taip pat pažymi, kad geopolitinė rizika gali daryti spaudimą gynybos išlaidoms;

(49)

Taryba tikisi, kad Prancūzija bus pasirengusi prireikus pakoreguoti savo fiskalinę strategiją, kad užtikrintų savo grynųjų išlaidų plano įgyvendinimą. Taryba yra pasiryžusi atidžiai stebėti ekonominius ir fiskalinius pokyčius, įskaitant pokyčius, kuriais grindžiamas plano scenarijus;

(50)

Taryba mano, kad būtina laiku iki kito fiskalinės priežiūros etapo surengti tolesnes diskusijas siekiant bendro sutarimo dėl bendrų grynųjų išlaidų augimo tempų poveikio metinei priežiūrai;

(51)

Taryba pritaria Prancūzijos vidutinės trukmės laikotarpio plane pateiktiems reformų ir investicijų įsipareigojimams, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, ir palankiai vertina pastangas kiekybiškai įvertinti poveikį augimui ir fiskaliniam tvarumui. Taryba pritaria Komisijai, kad Prancūzijos pateikti reformų ir investicijų įsipareigojimai pateisina koregavimo laikotarpio pratęsimą nuo 4 iki 7 metų. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kuriame nurodoma, kad reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas laikotarpio pratęsimas, bendrai atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat atsižvelgiant į to reglamento 36 straipsnio 1d dalies pereinamojo laikotarpio nuostatą. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kuriame nurodoma, kad reformų ir investicijų įsipareigojimai turėtų tvariai pagerinti ekonomikos augimo potencialą ir atsparumą ir remti fiskalinį tvarumą. Taryba rekomenduoja Prancūzijai visapusiškai įgyvendinti reformų ir investicijų įsipareigojimus, kad būtų išlaikytas koregavimo laikotarpio pratęsimas;

(52)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą reformų ir investicijų poreikių bei ketinimų, taip pat reformų ir investicijų įsipareigojimų, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, vertinimo, kuriais reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius, aprašymą ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tokių reformų ir investicijų įgyvendinimą. Remdamasi Komisijos pateiktomis ataskaitomis Taryba įvertins tokias reformas bei investicijas ir stebės jų įgyvendinimą Europos semestro kontekste;

(53)

Taryba laukia Prancūzijos parengtų metinių pažangos ataskaitų, kuriose visų pirma pateikiama informacija apie pažangą įgyvendinant Tarybos nustatytą grynųjų išlaidų planą ir platesnio masto reformų bei investicijų įgyvendinimą Europos semestro kontekste, taip pat reformų ir investicijų, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, įgyvendinimą;

(54)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 17 straipsnį Taryba Prancūzijai turėtų rekomenduoti plane nustatytą grynųjų išlaidų planą ir turėtų būti pritarta reformoms ir investicijoms, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas iki 7 metų,

1.

2.