TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. liepos 16 d. ( *1 )
„Apeliacinis skundas – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į karinę agresiją prieš Ukrainą – Sprendimas 2014/145/BUSP – 1 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 straipsnio 1 dalies d punktas – Ribojamosios priemonės, taikomos fiziniam asmeniui, kuris teikia finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ar Ukrainos destabilizaciją – SESV 21 straipsnis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 45 straipsnio 1 dalis – Europos Sąjungos pilietybė – Judėjimo laisvė – Ribojamosios priemonės, darančios poveikį Sąjungos piliečio laisvei judėti ir gyventi šalyje“
Byloje C‑400/25 P
dėl 2025 m. birželio 13 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Gennady Nikolayevich Timchenko, gyvenantis Maskvoje (Rusija), atstovaujamas advokatų S. Bonifassi, T. Bontinck, E. Fedorova ir J. Goffin,
apeliantas,
dalyvaujant kitai proceso šaliai:
Europos Sąjungos Tarybai, atstovaujamai M.‑C. Cadilhac ir V. Piessevaux,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. Lycourgos, teisėjai O. Spineanu-Matei (pranešėja), S. Rodin, N. Piçarra ir N. Fenger,
generalinė advokatė J. Kokott,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
|
1 |
Apeliaciniu skundu Gennady Nikolayevich Timchenko prašo panaikinti 2025 m. balandžio 2 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Timchenko / Taryba (T‑297/23, EU:T:2025:352; toliau – skundžiamas sprendimas); tuo sprendimu šis teismas atmetė jo ieškinį, kuriuo, viena vertus, prašoma remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti, pirma, 2023 m. kovo 13 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2023/572, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 75 I, 2023, p. 134), taip pat 2023 m. kovo 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/571, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 75 I, 2023, p. 1) (toliau kartu – 2023 m. kovo mėn. aktai), ir, antra, 2023 m. rugsėjo 13 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2023/1767, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 226, 2023, p. 104), taip pat 2023 m. rugsėjo 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/1765, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 226, 2023, p. 3; toliau kartu – 2023 m. rugsėjo mėn. aktai), kiek 2023 m. kovo mėn. ir rugsėjo mėn. aktai (toliau kartu – ginčijami aktai) su juo susiję, ir, kita vertus, prašoma remiantis SESV 268 straipsniu priteisti jam neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl ginčijamų aktų priėmimo, atlyginimą. |
Teisinis pagrindas ir ginčo aplinkybės
|
2 |
Bylos faktinės ir teisinės aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 2–32 punktuose. Šio proceso tikslais jas galima apibendrinti ir papildyti, kaip nurodyta toliau. |
|
3 |
Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, kurias nuo 2014 m. taiko Europos Sąjunga, reaguodama į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. |
|
4 |
Apeliantas yra Rusijos ir Suomijos pilietybes turintis verslininkas. |
|
5 |
2014 m. kovo 17 d. Europos Sąjungos Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 16). |
|
6 |
Tą pačią dieną Taryba, remdamasi SESV 215 straipsnio 2 dalimi, priėmė Reglamentą (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 6). |
|
7 |
Po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 25 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/329, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 50, 2022, p. 1). Tą pačią dieną ši institucija priėmė Reglamentą (ES) 2022/330, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 51, 2022, p. 1). |
Direktyva 2004/38/EB
|
8 |
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46, klaidų ištaisymas OL L 274, 2009, p. 47), buvo priimta remiantis EB sutartimi, konkrečiai – EB 12, 18, 40, 44 ir 52 straipsniais. |
|
9 |
Direktyvos 2004/38 2 konstatuojamojoje dalyje nustatyta: „Laisvas asmenų judėjimas sudaro vieną iš pagrindinių vidaus rinkos, kuri yra teritorija be vidaus sienų, kurioje laisvė užtikrinta pagal Sutarties nuostatas, laisvių.“ |
|
10 |
Šios direktyvos 1 straipsnyje „Dalykas“ nustatyta: „Ši direktyva nustato:
|
|
11 |
Tos direktyvos VI skyrius „Teisės įvažiuoti į šalį ir teisės gyventi šalyje apribojimai dėl valstybinės politikos [viešosios tvarkos], visuomenės saugumo ir sveikatos apsaugos priežasčių“ pradedamas 27 straipsniu „Bendrieji principai“ ir jis suformuluotas taip: „1. Laikydamosi šio skyriaus nuostatų valstybės narės gali apriboti Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių, neatsižvelgiant į pilietybę, judėjimo ir gyvenimo šalyje laisvę dėl valstybinės politikos [viešosios tvarkos], visuomenės saugumo ar sveikatos apsaugos priežasčių. Šiomis priežastimis nesinaudojama ekonominėms reikmėms patenkinti. 2. Priemonės, kurių imtasi dėl valstybinės politikos [viešosios tvarkos] ar visuomenės saugumo priežasčių, turi atitikti proporcingumo principą ir turi būti grindžiamos vien tik atitinkamo asmens elgesiu. Buvę kriminaliniai nusikaltimai patys savaime negali būti tokių priemonių ėmimosi priežastis. Atitinkamo asmens elgesys turi kelti tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų. Pateisinimai, kurie yra nesusiję su atvejo aplinkybėmis arba grindžiami bendrosios prevencijos sumetimais, nėra priimtini. <…>“ |
|
12 |
Tos pačios direktyvos 42 straipsnyje nustatyta, kad ji skirta valstybėms narėms. |
2023 m. kovo mėn. aktų priėmimo momentu taikytinos redakcijos Sprendimas 2014/145
|
13 |
Pagal Sprendimo 2014/145, iš dalies pakeisto būtent Sprendimu 2022/329, 1 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms nustatyta imtis būtinų priemonių užkirsti kelią atvykti į jų teritorijas ar vykti per jas tranzitu, be kita ko, fiziniams asmenims, atitinkantiems būtent tos dalies a, b ir e punktuose numatytus kriterijus, o Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalyje numatyta įšaldyti fizinių asmenų, atitinkančių, be kita ko, tos dalies a, d ir g punktuose numatytus kriterijus, lėšas ir ekonominius išteklius; tie kriterijai iš esmės yra identiški numatytiesiems atitinkamai to 1 straipsnio 1 dalies a, b ir e punktuose. |
|
14 |
2023 m. kovo mėn. aktų priėmimo momentu taikytinos redakcijos Sprendimo 2014/145 1 straipsnyje buvo nustatyta: „1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykti į jų teritorijas ar vykti per jas tranzitu:
<…>
ir su jais susijusiems fiziniams asmenims, kurie išvardyti priede. 2. 1 dalis neįpareigoja valstybės narės atsisakyti įleisti į savo teritoriją savo piliečių. 3. 1 dalis nedaro poveikio tiems atvejams, kai valstybė narė privalo laikytis įsipareigojimo pagal tarptautinę teisę, būtent:
4. 3 dalis taikoma ir tais atvejais, kai valstybė narė yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – ESBO) priimančioji šalis. 5. Taryba tinkamai informuojama apie visus atvejus, kai valstybė narė taiko išimtį pagal 3 ar 4 dalis. 6. Valstybės narės gali išimties tvarka netaikyti 1 dalyje nustatytų priemonių, kai kelionė yra pagrindžiama skubiu humanitariniu poreikiu arba dalyvavimu tarpvyriausybiniuose susitikimuose ir susitikimuose, kuriuos remia ar rengia Sąjunga, arba kurių priimančioji šalis yra ESBO pirmininkaujanti valstybė narė, jeigu jų metu vedamas politinis dialogas, kuriuo tiesiogiai propaguojami ribojamųjų priemonių politiniai tikslai, įskaitant paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei. <…>“ |
|
15 |
2023 m. kovo mėn. aktų priėmimo momentu taikytinos redakcijos Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies a, d, g punktuose ir in fine buvo nustatyta: „Visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie nuosavybės teise priklauso, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja:
<…>
<…>
ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos, išvardyti priede, yra įšaldomi.“ |
2023 m. rugsėjo mėn. aktų priėmimo momentu taikytinos redakcijos Sprendimas 2014/145
|
16 |
2023 m. birželio 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2023/1094, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 146, 2023, p. 20). Konkrečiai kalbant, Sprendimo 2014/145, iš dalies pakeisto Sprendimu 2023/1094, 1 straipsnio 1 dalies e punkte ir 2 straipsnio 1 dalies g punkte nustatyti kriterijai nuo to momento apima įtakingus verslininkus, veikiančius Rusijoje, ir jų artimuosius šeimos narius, kitus fizinius asmenis, gaunančius iš jų naudos, taip pat verslininkus ir juridinius asmenis, subjektus ir įstaigas, veikiančius ekonomikos sektoriuose, kurie yra didelių pajamų šaltinis Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizavimą. Priešingai, Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, taip pat 2 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose numatyti kriterijai liko nepakitę, palyginti su tais, kurie numatyti 2023 m. kovo mėn. aktų priėmimo momentu taikytinos redakcijos Sprendime 2014/145. |
2023 m. kovo mėn. aktų priėmimo momentu taikytinos redakcijos Reglamentas Nr. 269/2014
|
17 |
Reglamento Nr. 269/2014, iš dalies pakeisto Reglamentu 2022/330, 3 straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, kuriais vadovaujantis, be kita ko, į Reglamento Nr. 269/2014 I priede esantį sąrašą įtraukiami fiziniai asmenys, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi remiantis jo 2 straipsnio 1 dalimi. Minėto 3 straipsnio 1 dalies a, d ir g punktuose ir in fine nurodyti kriterijai iš esmės yra tokie patys, kaip šio sprendimo 15 punkte nurodyti kriterijai. |
2023 m. rugsėjo mėn. aktų priėmimo momentu taikytinos redakcijos Reglamentas Nr. 269/2014
|
18 |
2023 m. birželio 5 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2023/1089, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 146, 2023, p. 1). Konkrečiai kalbant, Reglamento Nr. 269/2014, iš dalies pakeisto Reglamentu 2023/1089, 3 straipsnio 1 dalies g punkte numatytas kriterijus nustatytas padarius pakeitimą, kuris iš esmės yra toks pats kaip ir šio sprendimo 16 punkte nurodytas pakeitimas. Priešingai, Reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose numatyti kriterijai liko nepakitę, palyginti su tais, kurie numatyti 2023 m. kovo mėn. aktų priėmimo momentu taikytinos redakcijos Reglamente Nr. 269/2014. |
Ginčijami aktai
|
19 |
Dėl toliau nurodytų motyvų 2023 m. kovo mėn. aktuose buvo paliktos galioti ribojamosios priemonės, nustatytos apeliantui 2022 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/337, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 59, 2022, p. 1), taip pat 2022 m. vasario 28 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/336, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 58, 2022, p. 1): „[Apeliantas] seniai pažįsta Rusijos Federacijos Prezidentą Vladimir[ą] Putin[ą] ir plačiai apibūdinamas kaip vienas iš jo patikėtinių. Jis gauna naudos iš ryšių su Rusijos sprendimus priimančiais asmenimis. Jis yra investicinės grupės Volga Group, turinčios portfelinių investicijų svarbiausiuose Rusijos ekonomikos sektoriuose, steigėjas ir akcininkas. Volga Group svariai prisideda prie Rusijos ekonomikos ir jos vystymosi. Jis taip pat yra Bank Rossiya akcininkas; šis bankas laikomas V. Putino ir jo bendrininkų banku. Nuo tada, kai buvo neteisėtai aneksuotas Krymas, Bank Rossiya atidarė filialus visame Kryme ir Sevastopolyje, taip įtvirtin[damas] jų integravimą į Rusijos Federaciją. Be to, Bank Rossiya priklauso Nacionalinės žiniasklaidos grupės National Media Group kapitalo dalis; ši grupė yra žiniasklaidos kontroliuojančioji bendrovė, kontroliuojanti 28 žiniasklaidos bendroves Rusijoje, kurios aktyviai skleidžia propagandą ir dezinformaciją, susijusią su Rusijos [Federacijos] agresijos karu prieš Ukrainą. Taigi jis yra atsakingas už veiksmų ar politikos, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, rėmimą. Taip pat jis [teikia] finansin[ę] ar materialin[ę] param[ą] Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją, ir gauna naudos iš jų.“ |
|
20 |
2023 m. rugsėjo mėn. aktais dėl iš esmės tų pačių motyvų, kuriuos papildė nuoroda, kad apeliantas yra „Rusijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas“, paliktos toliau taikyti ribojamosios priemonės, kurios jam pirmą kartą buvo paliktos galioti 2023 m. kovo mėn. aktais. |
Ieškinys Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
|
21 |
2023 m. gegužės 24 d. apeliantas pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme būtent dėl ginčijamų aktų panaikinimo. Jis pateikė šešis pagrindus, iš kurių pirmasis buvo grindžiamas Tarybos padaryta akivaizdžia vertinimo klaida, o penktasis – SESV 21 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės laisvai judėti, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 52 straipsnio 1 dalies ir valstybių narių bendrųjų konstitucinių tradicijų pažeidimu. |
|
22 |
Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė pirmąjį pagrindą, kurį dėstydamas apeliantas teigė, be kita ko, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad tiek 2023 m. kovo mėn. aktuose, tiek 2023 m. rugsėjo mėn. aktuose kriterijus, numatytas ginčijamų aktų priėmimo momentu taikytinų redakcijų Sprendimo 2014/145 (toliau – Sprendimas 2014/145) 1 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 straipsnio 1 dalies d punkte, taip pat tuo momentu taikytų redakcijų Reglamento Nr. 269/2014 (toliau – Reglamentas Nr. 269/2014) 3 straipsnio 1 dalies d punkte (toliau – d punkto kriterijus), jo atveju buvo tenkinamas. |
|
23 |
Dėl 2023 m. kovo mėn. aktų skundžiamo sprendimo 143–147 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad Taryba nepadarė vertinimo klaidos nuspręsdama, kad apeliantas, kaip svarbus Bank Rossiya, kuris pats teikė finansinę paramą V. Putinui, akcininkas, teikė jam finansinę paramą, todėl jis atitiko d punkto kriterijaus sąlygas. |
|
24 |
Skundžiamo sprendimo 161–164 punktuose Bendrasis Teismas dėl tų pačių motyvų nusprendė, kad, kiek tai susiję su 2023 m. rugsėjo mėn. aktais, Taryba pagrįstai nustatė, jog apeliantas ieškovas atitinka d punkto kriterijuje nustatytas sąlygas, juo labiau kad Taryba pabrėžė, jog dėl atleidimo nuo mokesčių apeliantas „gauna naudos iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų, atsakingų už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizaciją“, kaip tai suprantama pagal šį kriterijų. |
|
25 |
Bendrasis Teismas taip pat atmetė apelianto nurodytą penktąjį pagrindą. Skundžiamo sprendimo 179–182 punktuose jis iš esmės nusprendė, kad naudojimosi SESV 21 straipsnyje ir Chartijos 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Sąjungos piliečių teise laisvai judėti ir gyventi šalyje ribojimai gali būti nustatyti bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) sprendimais, priimtais remiantis ESS 29 straipsniu. To sprendimo 183–193 punktuose jis taip pat nusprendė, kad naudojimosi šia teise ribojimai, kaip antai nustatyti apeliantui taikomomis ribojamosiomis priemonėmis, atitinka sąlygas, nustatytas Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tokie ribojimai turi būti numatyti įstatymo, nekeisti atitinkamos teisės esmės ir, remiantis proporcingumo principu, būti būtini ir tikrai atitikti Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugos poreikius. |
|
26 |
Atmetęs ir kitus apelianto nurodytus pagrindus, skundžiamo sprendimo 221 punkte Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį. |
Apeliacinės bylos šalių reikalavimai
|
27 |
Apeliaciniame skunde apeliantas Teisingumo Teismo prašo:
|
|
28 |
Taryba Teisingumo Teismo prašo:
|
Dėl apeliacinio skundo
|
29 |
Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas nurodo dešimt pagrindų, iš kurių pirmasis–ketvirtasis ir aštuntasis pagrindai grindžiami teisės klaidomis, kurias Bendrasis Teismas galimai padarė, kiek tai susiję su Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 1 dalies e punkte ir 2 straipsnio 1 dalies g punkte, taip pat Reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalies g punkte numatytu kriterijumi, penktasis – Bendrojo Teismo padarytomis teisės klaidomis, susijusiomis su Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 straipsnio 1 dalies a punkte, taip pat Reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalies a punkte numatytu kriterijumi, šeštasis – teisės klaida ir pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su d punkto kriterijumi, pažeidimu, septintasis – teisės klaidomis, susijusiomis su šiuo kriterijumi, devintasis – teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė analizuodamas ginčijamuose aktuose nustatytą apelianto, kaip Sąjungos piliečio, judėjimo ir gyvenimo šalyje laisvės ribojimą, o dešimtasis – teisės klaidomis ir pareigos motyvuoti pažeidimu vertinant šių aktų proporcingumą ir šios laisvės esmės paisymą. |
|
30 |
Teisingumo Teismo nuomone, pirmiausia reikia išnagrinėti šeštąjį ir septintąjį pagrindus, tada devintąjį ir dešimtąjį pagrindus ir galiausiai pirmąjį–penktąjį ir aštuntąjį pagrindus. |
Dėl šeštojo pagrindo
Šalių argumentai
|
31 |
Dėstydamas šeštąjį pagrindą dėl skundžiamo sprendimo 144, 146 ir 147 punktų, susijusių su 2023 m. kovo mėn. aktų pagrįstumo atsižvelgiant į d punkto kriterijų analize, apeliantas priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis padarė teisės klaidą, kai per plačiai aiškino sąvoką „materialinė ar finansinė parama“ Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, kaip tai suprantama pagal šį kriterijų, ir pažeidė jam tenkančią pareigą motyvuoti. |
|
32 |
Pirma, skundžiamo sprendimo 146 ir 147 punktuose Bendrasis Teismas savavališkai ir piktnaudžiaudamas bei pažeisdamas teisinio saugumo principą, taip pat savo paties jurisprudenciją pripažino tokios paramos buvimą vien dėl to, kad Bank Rossiya, kurio „svarbus akcininkas“ yra apeliantas, teikia finansinę paramą Rusijos Federacijos prezidentui V. Putinui. Iš tiesų d punkto kriterijuje numatyta materialinė ar finansinė parama turėtų būti tam tikros kiekybinės ar kokybinės svarbos, kad būtų galima veiksmingai tęsti Rusijos Federacijos vyriausybės veiksmus prieš Ukrainą, ir ją turėtų tiesiogiai teikti aptariamas asmuo dėl jo daromų veiksmų, o ne per kitą subjektą, kaip antai nagrinėjamu atveju Bank Rossiya. |
|
33 |
Antra, Bendrasis Teismas taip pat pažeidė pareigą motyvuoti, nes nesiekė nustatyti kokio nors apelianto dalyvavimo sprendžiant dėl tariamos finansinės paramos, kurią Bank Rossiya teikė V. Putinui, nes apelianto pavardė iš tiesų nenurodyta skundžiamo sprendimo 144 punkte. |
|
34 |
Be to, Bendrasis Teismas nepaaiškino apelianto, kaip smulkiojo ir netiesioginio akcininko, statuso reikšmės taikant d punkto kriterijų, be to, neatsakė į apelianto argumentus, susijusius su šiuo akcininko statusu. Šiuo klausimu apeliantas daro nuorodą į argumentus, šiuo klausimu pateiktus dėstant penktąjį pagrindą, kuris susijęs su to sprendimo 132–136 punktuose išdėstytais Bendrojo Teismo argumentais dėl apelianto pripažinimo Bank Rossiya„svarbiu akcininku“. Dėstydamas šiuos argumentus apeliantas iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių tokios bendrovės, kaip Bank Rossiya, smulkusis ir netiesioginis akcininkas galėjo būti laikomas svarbiu, nors toks akcininkas niekaip negali lemti šios bendrovės veiklos ar jos kasdienio valdymo ar daryti kokią nors įtaką jos sprendimų priėmimui. |
|
35 |
Taryba ginčija apelianto argumentų pagrįstumą. |
Teisingumo Teismo vertinimas
|
36 |
Pirma, dėl pareigos motyvuoti pažeidimu grindžiamo prieštaravimo reikia priminti, kad Bendrojo Teismo sprendimo ar nutarties motyvai turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti Bendrojo Teismo argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų susipažinti su priimto sprendimo pagrindimu, o Teisingumo Teismas – vykdyti teisminę kontrolę. Bendrajam Teismui tenkanti pareiga motyvuoti vis tik nereiškia, kad jis privalo išsamiai po vieną išnagrinėti visus bylos šalių pateiktus argumentus, o tas motyvavimas dėl to gali būti implicitinis, jeigu jis suinteresuotiesiems asmenims leidžia sužinoti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas atmetė jų argumentus, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam pavestą kontrolę (2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 101 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). |
|
37 |
Nagrinėjamu atveju apeliantas prieštarauja Bendrajam Teismui, kad šis nepakankamai paaiškino, kodėl skundžiamo sprendimo 147 punkte jis galėjo būti pripažintas Bank Rossiya„svarbiu akcininku“, nors jis buvo tik smulkusis ir netiesioginis jo akcininkas. |
|
38 |
Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad to sprendimo 147 punktas turi būti aiškinamas kartu su skundžiamo sprendimo 132–136 punktuose Bendrojo Teismo pateiktais argumentais dėl apelianto, kaip Bank Rossiya akcininko, statuso ir vaidmens. |
|
39 |
Reikia pažymėti, kad to paties sprendimo 132–135 punktuose Bendrasis Teismas ne tik atsižvelgė į apelianto, kaip smulkiojo ir netiesioginio akcininko, statusą, bet ir paaiškino, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į jo išnagrinėtas faktines aplinkybes, kurių iškraipymo nei šeštajame pagrinde, nei, beje, penktajame pagrinde apeliantas nenurodo, galima teigti, kad apeliantas vis dėlto turi būti laikomas svarbiu akcininku. |
|
40 |
Iš tiesų, viena vertus, skundžiamo sprendimo 132 ir 133 punktuose konstatavęs, kad apeliantas yra netiesioginis Bank Rossiya akcininkas, nes akcijos priklausė bendrovei, visiškai priklausančiai grupei, kurios vienintelis akcininkas jis yra, Bendrasis Teismas teisiškai pakankamai paaiškino, kad pagal tokią kapitalo valdymo schemą, kuri visiškai priklausė apeliantui, ši bendrovė įsiterpia tarp jo ir Bank Rossiya, tačiau tai neturėjo įtakos tam, kad šio banko akcijos turi būti laikomos priklausančiomis pačiam apeliantui. |
|
41 |
Kita vertus, skundžiamo sprendimo 133 punkte Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad apeliantas yra smulkusis Bank Rossiya akcininkas, nes per šio sprendimo pirmesniame punkte minėtą įmonę ir grupę jam priklausė tik 10,323 % to banko akcijų, o tai vis dėlto reiškė, kad jis yra antras pagal dydį to banko akcininkas. To sprendimo 134 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad beveik 60 % to banko akcijų priklausė keturiems asmenims, įskaitant apeliantą, kurie buvo artimi V. Putino aplinkai ir daugiau nei dešimt metų sudarė stabilią Bank Rossiya akcininkų grupę. Taigi skundžiamo sprendimo 135 ir 136 punktuose tuo remdamasis jis padarė išvadą, kad, kaip antras didžiausias šio banko akcininkas tarp trijų kitų stabilių istorinių jo akcininkų grupės narių, jis turi būti laikomas „svarbiu“ akcininku. |
|
42 |
Tokiomis aplinkybėmis apeliantas galėjo nesunkiai suprasti, kad jo, kaip „svarbaus“ akcininko statusą, neatsižvelgiant į jo turimų akcijų kiekį, lėmė glaudūs ir stabilūs ryšiai, kuriuos jis palaikė su kitais trimis to banko akcininkais ir su V. Putino aplinka. |
|
43 |
Antra, apelianto argumentą, kad Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti, nes nesiekė nustatyti kokio nors jo dalyvavimo sprendžiant dėl tariamos finansinės paramos, kurią Bank Rossiya teikė V. Putinui, kadangi jo pavardė iš tiesų nenurodyta skundžiamo sprendimo 144 punkte, taip pat reikia atmesti. |
|
44 |
Iš tiesų, viena vertus, iš skundžiamo sprendimo 146 ir 147 punktų, aiškinamų atsižvelgiant į jo 132–136 punktus, apeliantas galėjo nesunkiai suprasti, kad Bank Rossiya teikiama finansinė parama Rusijos Federacijos prezidentui V. Putinui, gali būti siejama su juo, kaip svarbiu šio banko akcininku, neatsižvelgiant į tai, ar pateikdamas tokį „finansinės paramos“ sąvokos aiškinimą Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Kita vertus, skundžiamo sprendimo 144 punktas susijęs tik su faktine išvada, kad tas bankas teikia šią finansinę paramą, todėl nesvarbu, kad apelianto pavardės šiame 144 punkte nėra. |
|
45 |
Antra, dėl prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino d punkto kriterijuje nurodytą sąvoką „materialinė ar finansinė parama“, reikia priminti, kad šiuo kriterijumi siekiama leisti Tarybai nustatyti ribojamąsias priemones, be kita ko, fiziniams asmenims, kurie teikia materialinę ar finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ar Ukrainos destabilizaciją, arba gauna naudos iš šių sprendimus priimančių asmenų, turint omenyje, kad nagrinėjamu atveju reikšminga tik minėto kriterijaus dalis, susijusi su Rusijos sprendimus priimantiems asmenims teikiama finansine parama. |
|
46 |
Teisingumo Teismas nusprendė, kad kriterijus, kuris, kaip antai d punkto kriterijus, susijęs su, be kita ko, fizinių asmenų teikiama parama, yra bendro pobūdžio ir jame nėra jokios sąvokos „parama“ apibrėžties ir juo labiau paaiškinimų, susijusių su įrodinėjimo būdais. Šiomis aplinkybėmis vertinant ribojamųjų priemonių nustatymo fiziniams asmenims, kaip antai apeliantui, pagrįstumą visada reikia pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad atitinkamas asmuo teikė paramą. Iš tiesų tokio kriterijaus formuluotėje nėra jokios rėmimo prezumpcijos (pagal analogiją žr. 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimo Anbouba / Taryba, C‑630/13 P, EU:C:2015:247, 42–44 punktus ir 2020 m. liepos 9 d. Sprendimo Haswani / Taryba, C‑241/19 P, EU:C:2020:545, 61–63 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). |
|
47 |
Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad skundžiamo sprendimo 147 punkte padaryta išvada, jog Taryba nepadarė vertinimo klaidos nuspręsdama, kad 2023 m. kovo mėn. aktų priėmimo dieną apeliantas teikė „finansinę paramą“, kaip tai suprantama pagal d punkto kriterijų, V. Putinui, grindžiama to sprendimo 143–146 punktuose Bendrojo Teismo konstatavimais ir faktinių aplinkybių vertinimu, taip pat, kaip matyti iš šio Teisingumo Teismo sprendimo 38 punkto, skundžiamo sprendimo 132–136 punktuose Bendrojo Teismo išdėstytais argumentais. |
|
48 |
Iš šių skundžiamo sprendimo punktų visumos matyti, kad Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į išnagrinėtas faktines aplinkybes ir įrodymus, kurių iškraipymo apeliaciniame procese apeliantas nenurodo, nusprendė, kad, viena vertus, Bank Rossiya, kuris yra V. Putino aplinkai labai artimas bankas, suteikė jam, be kita ko, didelę finansinę paramą, ir kad, kita vertus, apeliantas, kuris yra jo draugas ir antras didžiausias šio banko akcininkas, kartu su kitais trimis V. Putino draugais sudarė to banko dalininkų nuolatinį daugumos bloką, todėl jis buvo svarbus šio banko akcininkas. |
|
49 |
Taigi tam, kad prieitų prie skundžiamo sprendimo 147 punkte padarytos išvadą, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos iš esmės nuspręsdamas, kad sąvoka „finansinė parama“, kaip ji suprantama pagal d punkto kriterijų, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, gali apimti paramą, kuri nėra tiesiogiai teikiama fizinio asmens, kuriam taikomos ribojamosios priemonės pagal šį kriterijų, bet gali būti jam suteikta dėl to, kad jis dalyvauja juridinio asmens, tiesiogiai teikiančio atitinkamą paramą, veikloje ar jam tarpininkaujant (šiuo klausimu žr. 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Timchenko / Taryba, C‑702/23 P, EU:C:2025:605, 33–35 punktus). |
|
50 |
Antra, negalima teigti, kad nusprendęs, jog d punkto kriterijuje vartojama sąvoka „finansinė parama“ gali apimti tokį atvejį, Bendrasis Teismas pažeidė teisinio saugumo principą, nes pagal šį principą nereikalaujama, kad Sąjungos teismas išsamiai nurodytų atvejus, kai tokia sąvoka gali būti taikoma, o šios sąvokos suvokimas labai priklauso nuo bylos konteksto ir aplinkybių (pagal analogiją žr. 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 191 punktą). |
|
51 |
Trečia, dėl apelianto argumento, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į savo jurisprudenciją, pagal kurią d punkto kriterijuje numatyta finansinė parama turi būti tam tikros kiekybinės ar kokybinės svarbos, reikia pažymėti, kad, kaip apeliantas teigė Bendrajam Teismui pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, jo nurodyta jurisprudencija susijusi su sąvoka „finansinė parama“, numatyta pagal kriterijų, panašų į d punkto kriterijų, kurį Taryba nustatė savo teisės aktuose dėl ribojamųjų priemonių Irano Islamo Respublikai. |
|
52 |
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo sprendimo 143 ir 144 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės konstatavo, jog Bank Rossiya, taigi ir pats apeliantas, kaip svarbus šio banko akcininkas, per lengvatinio apmokestinimo bendroves teikė didelės kiekybinės svarbos finansinę paramą, kurią sudarė didelis JAV dolerių (USD) srautas, V. Putino aplinkos žmonėms, taip pat pačiam V. Putinui ir jo draugams už 2 mlrd. JAV dolerių, Bendrajam Teismui negalima prieštarauti dėl to, kad jis nepaisė šios jurisprudencijos, nesant reikalo tikrinti, ar ji pagal analogiją gali būti perkelta ir taikoma d punkto kriterijui. |
|
53 |
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šeštąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą. |
Dėl septintojo pagrindo
Šalių argumentai
|
54 |
Dėstydamas septintąjį pagrindą, kurį sudaro dvi dalys, apeliantas pirmoje iš šių dalių teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai Tarybos motyvus pakeitė savaisiais ir skundžiamo sprendimo 143 ir 144 punktuose nusprendė, kad, kiek tai susiję su 2023 m. kovo mėn. aktais, d punkto kriterijaus taikymas jo atveju galėjo būti grindžiamas tuo, kad Bank Rossiya nukreipė lėšas V. Putino ir jo draugų naudai, nors tokio teiginio Taryba nesuformulavo šių aktų motyvuojamojoje dalyje ir bet kuriuo atveju ši institucija jo neįrodė. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas siekė pašalinti Tarybos motyvavimo spragas, nes Taryba tame teisme tik įrodinėjo, kad Bank Rossiya teikė finansinę paramą V. Putinui. |
|
55 |
Septintojo pagrindo antroje dalyje apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas, analizuodamas 2023 m. rugsėjo mėn. aktų pagrįstumą, padarė teisės klaidą, kai Tarybos motyvus pakeitė savaisiais ir skundžiamo sprendimo 162 punkte nusprendė, kad apeliantui buvo taikomas atleidimas nuo mokesčių ir kad dvi bendrovės, kurių akcininkas buvo apeliantas, gavo Rusijos Federacijos vyriausybės pagalbą, nors tokių motyvų nėra šių aktų motyvuojamojoje dalyje ir Taryba jų nepateikė Bendrajame Teisme, kad pagrįstų d punkto kriterijaus taikymą apeliantui. |
|
56 |
Taryba ginčija apelianto argumentų pagrįstumą. |
Teisingumo Teismo vertinimas
|
57 |
Dėl septintojo pagrindo pirmos dalies reikia priminti, jog dėl Chartijos 47 straipsnyje garantuojamos veiksmingos teisminės kontrolės, be kita ko, reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, jog sprendimas, kuris konkrečiai susijęs su atitinkamu asmeniu ar subjektu, būtų pagrįstas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, jog turi būti patikrintos to sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytos faktinės aplinkybės, kad teisminė kontrolė neapsiribotų abstrakčia nurodytų motyvų tikimybe, bet apimtų ir klausimą, ar tie motyvai arba bent vienas jų, vertinamas kaip savaime pakankamas šiam sprendimui pateisinti, yra pagrįsti. Šiuo tikslu Sąjungos teismas turi atlikti šią analizę ir prireikus prašyti kompetentingos Sąjungos institucijos pateikti konfidencialius arba nekonfidencialius duomenis ar įrodymus, reikšmingus atliekant tokią analizę. Nors ta institucija neprivalo Sąjungos teismui pateikti visos su prašomame panaikinti akte nurodytais motyvais susijusios informacijos ir įrodymų, vis dėlto svarbu, kad pateikta informacija ar įrodymai patvirtintų atitinkamo asmens atžvilgiu pateiktus motyvus (2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 327 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). |
|
58 |
Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad 2023 m. kovo mėn. aktų motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog apeliantas teikia „finansinę ar materialinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją“, ir kad jis yra „Bank Rossiya akcininkas; šis bankas laikomas V. Putino ir jo bendrininkų banku“. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šalys neginčija, jog šiose motyvuojamosios dalies ištraukose daroma nuoroda į d punkto kriterijų, Bendrasis Teismas, atlikdamas šių aktų teisėtumo teisminę kontrolę ir taikydamas pirmesniame šio sprendimo punkte primintą jurisprudenciją, turėjo patikrinti, ar apeliantas tiesiogiai ar per šį banką teikė finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims ir šiuo klausimu išnagrinėti Tarybos pateiktus ir Bendrajame Teisme aptartus įrodymus. |
|
59 |
Būtent tai Bendrasis Teismas padarė skundžiamo sprendimo 143–147 punktuose. Konkrečiai kalbant, tai, kad to sprendimo 143 ir 144 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo įrodymus, kuriais remiantis galima konstatuoti, kad Bank Rossiya teikė finansinę paramą V. Putinui ir jo artimiesiems nukreipdamas lėšas, patenka į Bendrojo Teismo teisminės kontrolės apimtį, nes tokios šio banko teikiamos paramos buvimas turėjo būti konstatuotas dar prieš nustatant, ar ši parama galėjo siejama su apeliantu, kaip minėto banko akcininku. Šiomis aplinkybėmis Bendrajam Teismui negalima priekaištauti dėl to, kad jis Tarybos nurodytus motyvus pakeitė savaisiais. |
|
60 |
Dėl septintojo pagrindo antros dalies reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją prieštaravimai dėl Bendrojo Teismo sprendimo perteklinių motyvų negali lemti šio sprendimo panaikinimo, todėl yra nereikšmingi (2019 m. spalio 2 d. Sprendimo Crédit mutuel Arkéa / ECB, C‑152/18 P ir C‑153/18 P, EU:C:2019:810, 68 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). |
|
61 |
Skundžiamo sprendimo 162 punktas, pradedamas žodžių junginiu „be to“, yra perteklinis, palyginti su argumentais, išdėstytais to sprendimo 161 punkte, kuris apeliaciniame procese neginčijamas ir kuriame Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, kiek tai susiję su 2023 m. rugsėjo mėn. aktais, apeliantas neįrodė, jog jo asmeninė padėtis pasikeitė, palyginti su ta, kuri buvo 2023 m. kovo mėn. aktų priėmimo momentu. |
|
62 |
Kadangi, viena vertus, to sprendimo 161 ir 164 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad Taryba nepadarė vertinimo klaidos nuspręsdama, kad apeliantas vis dar tenkina d punkto kriterijaus sąlygas, kaip buvo ir 2023 m. kovo mėn. aktų atveju, ir kad, kita vertus, išnagrinėjus šeštąjį pagrindą ir septintojo pagrindo pirmą dalį matyti, jog Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidų nuspręsdamas, kad pastarieji aktai yra pagrįsti, galima klaida nagrinėjant Tarybos nurodytus papildomus įrodymus, susijusius su 2023 m. rugsėjo mėn. aktais, kuriuos Bendrasis Teismas išnagrinėjo to paties sprendimo 162 ir 163 punktuose, negali lemti šio sprendimo panaikinimo. |
|
63 |
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, septintojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta, o antra dalis – kaip nereikšminga. |
Dėl devintojo pagrindo
Šalių argumentai
|
64 |
Dėstydamas devintąjį pagrindą apeliantas teigia, kad skundžiamo sprendimo 180 ir 181 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad sprendimu, priimtu remiantis ESS 29 straipsniu, Taryba galėjo apriboti judėjimo laisvę, kurią jis, kaip Sąjungos pilietis, dėl Suomijos pilietybės turi pagal SESV 21 straipsnį ir Chartijos 45 straipsnį. Priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, valstybių narių taikomi Europos piliečių laisvo judėjimo ribojimai, kurie turi būti aiškinami siaurai, galimi, kaip nustatyta Direktyvos 2004/38 27 straipsnyje, tik viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos sumetimais, be to, tokie apribojimai turi būti proporcingi ir pagrįsti asmeniniu atitinkamo asmens elgesiu. |
|
65 |
Nei ESS 29 straipsnio tekste, nei Sutartyse nenustatyta, kad ši judėjimo laisvė gali būti ribojama remiantis minėtu 29 straipsniu priimtomis ribojamosiomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti, ar Taryba, kaip visas valstybes nares apimanti Sąjungos institucija, patikrino, ar apelianto asmeninis elgesys kelia grėsmę valstybių narių viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai. Taigi Taryba negali naudoti BUSP, kad ribotų Sąjungos piliečių judėjimo laisvę, ne pagal įprastai taikomas procedūrines garantijas, kai valstybės narės nustato tokius ribojimus pagal Direktyvą 2004/38, o apeliantas dublike patikslina, kad tokį požiūrį patvirtina ESS 40 straipsnis. |
|
66 |
Taryba ginčija apelianto argumentus. |
Teisingumo Teismo vertinimas
|
67 |
Skundžiamo sprendimo 180 ir 181 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį Sąjungos piliečių laisvė judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje įgyvendinama laikantis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų ribojimų bei sąlygų, o tai apima remiantis ESS 29 straipsniu priimtus sprendimus BUSP srityje. Pagal plačią šio straipsnio formuluotę Tarybai suteikiama kompetencija, siekiant ESS 21 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, priimti ribojamąsias priemones, kuriomis būtų ribojama Sąjungos piliečių laisvė judėti ir gyventi už valstybės narės, kurios piliečiai jie yra, ribų, neatsižvelgiant į Direktyvoje 2004/38 šiuo klausimu numatytas taisykles. |
|
68 |
Taigi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos. |
|
69 |
Šiuo klausimu reikia priminti, kad Sąjungos piliečiai, kurie pagal ESS 9 straipsnį ir SESV 20 straipsnio 1 dalį yra kiekvienas fizinis asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, turi tiesiogiai pagal SESV 20 straipsnio 2 dalies a punktą ir 21 straipsnio 1 dalį suteiktą teisę laisvai judėti ir gyventi kitų valstybių narių teritorijoje. Pastarojoje nuostatoje numatyta, kad su šia teise susiję ribojimai ir sąlygos nustatomi Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose. |
|
70 |
Darytina išvada, kad, kaip skundžiamo sprendimo 180 punkte pagrįstai nusprendė Bendrasis Teismas, Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir gyventi kitoje šalyje gali būti ribojama ir jai gali būti taikomos sąlygos tiek pagal SESV, tiek pagal ESS. |
|
71 |
Kaip Bendrasis Teismas priminė skundžiamo sprendimo 181 punkte, BUSP srityje Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, gali priimti sprendimus, kuriais nustatoma Sąjungos pozicija konkrečiu geografinio ar teminio pobūdžio klausimu, o tokia pozicija gali apimti ribojamąsias priemones, nukreiptas prieš fizinius ar juridinius asmenis, grupes ar nevalstybinius subjektus. Šiomis aplinkybėmis Taryba, turėdama plačią diskreciją ir spręsdama vienbalsiai, privalo apibrėžti ar net patikslinti ribojamųjų priemonių, kurias Sąjunga priima BUSP srityje, dalyką. Tokia didelė diskrecija paaiškinama plačia Sąjungos tikslų ir uždavinių šioje srityje apimtimi, kaip apibrėžta ESS 3 straipsnio 5 dalyje ir 21 straipsnyje, taip pat konkrečiose nuostatose dėl BUSP, būtent ESS 23 ir 24 straipsniuose (2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 269 ir 270 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). |
|
72 |
Atsižvelgiant į plačią Tarybos diskreciją siekiant šių tikslų BUSP srityje ir į tai, kad nei ESS 29 straipsnio, nei apskritai ESS ir SESV nuostatų, susijusių su BUSP, formuluotėje savaime nenumatyta ir nedraudžiama nustatyti specialių ribojamųjų priemonių, reikia konstatuoti, kaip skundžiamo sprendimo 180 ir 181 punktuose tai padarė Bendrasis Teismas, Taryba iš esmės turi kompetenciją remdamasi ESS 29 straipsniu nuspręsti, kad fiziniai asmenys, net jeigu jie yra Sąjungos valstybės narės piliečiai, taigi ir Sąjungos piliečiai, negali nei atvykti į kitas Sąjungos valstybes nares, nei vykti per jas tranzitu, jeigu šie asmenys atitinka kriterijus, iš kurių matyti objektyvus ryšys tarp kategorijos, kuriai jie priklauso, ir trečiosios šalies, kuriai Sąjunga ketina daryti spaudimą (pastaruoju klausimu žr. 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 273 punktą). Šiomis aplinkybėmis pagal ESS 29 straipsnį Tarybai iš esmės leidžiama nustatyti ribojamąsias priemones, kuriomis ribojama, kaip tai suprantama pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį, tokių piliečių teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, ir įpareigoti valstybes nares užtikrinti, kad tokio ribojimo būtų laikomasi. |
|
73 |
Taigi, kaip skundžiamo sprendimo 181 punkto pabaigoje teisingai nusprendė Bendrasis Teismas, nesvarbu, kad tokie ribojimai ar sąlygos neatitinka nustatytųjų Direktyvoje 2004/38, kuria, remiantis jos 1 straipsnio c punktu ir 27 straipsniu, aiškinamais atsižvelgiant į jos 42 straipsnį, siekiama, be kita ko, nustatyti taisykles, pagal kurias valstybės narės, o ne tokia Sąjungos institucija, kaip Taryba, gali pačios nustatyti tokius ribojimus. |
|
74 |
Be to, tokio aiškinimo nepaneigia apelianto nurodyta ESS 40 straipsnio antra pastraipa. Kaip pažymėta toje nuostatoje, ESS 3–6 straipsniuose apibrėžtų politikos krypčių įgyvendinimas nedaro poveikio Sutartyse nustatytų procedūrų taikymui ir institucijų įgaliojimams vykdyti pagal BUSP Sąjungai suteiktas kompetencijas. Šiomis aplinkybėmis tai, kad Direktyva 2004/38, kaip matyti iš jos 2 konstatuojamosios dalies, reglamentuojama asmenų judėjimo laisvė kaip pagrindinė vidaus rinkos laisvė, dėl kurios Sąjunga turi pasidalijamąją kompetenciją su valstybėmis narėmis pagal SESV 4 straipsnį, negali paveikti kompetencijos, kurią Taryba turi BUSP srityje pagal ESS 29 straipsnį, apimties. |
|
75 |
Beje, priešingai, nei teigia apeliantas, tai, kad pagal ESS 29 straipsnį nustatydama ribojamąsias priemones, kuriomis siekiama riboti laisvą fizinių asmenų, įskaitant atvejus, kai jie yra Sąjungos piliečiai, judėjimą valstybių narių teritorijoje, Tarybos nesaisto Direktyvoje 2004/38 numatytos procedūrinės taisyklės ir garantijos, nereiškia, kad ši institucija šiuo klausimu turi įgaliojimus, kurių neriboja Sąjungos teisė. |
|
76 |
Pirma, kaip skundžiamo sprendimo 181 ir 186 punktuose nurodė Bendrasis Teismas, tokios priemonės turi būti priimtos atsižvelgiant į tarptautinės teisės principą, patvirtintą 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 protokolo 3 straipsnyje, pagal kurį valstybė narė negali atsisakyti savo piliečiams suteikti teisės atvykti į savo teritoriją ir joje gyventi. Šis principas valstybėms narėms yra privalomas (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo A (Sienų kirtimas pramoginiu laivu), C‑35/20, EU:C:2021:813, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 2 dalimi užtikrinama, kad šiuo sprendimu valstybei narei nebūtų nustatyta pareiga neleisti į jos teritoriją atvykti savo piliečiams. |
|
77 |
Antra, reikia priminti, kad bet kokiame sprendime, kuriuo nustatomos tokios priemonės remiantis ESS 29 straipsniu, siekiant, kaip skundžiamo sprendimo 182 punkte pažymėjo Bendrasis Teismas, daryti spaudimą trečiajai šaliai, kad būtų pasiekti ESS 21 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodyti tikslai, t. y. įtvirtinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus bei išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą, turi būti nustatytas ir apibrėžtas siekiamas spaudimo tikslas, teisiniai kriterijai, leidžiantys nustatyti ribojamąsias priemones, taip pat asmenų ar subjektų, kuriems taikomi šie kriterijai, kategorijos, kad nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis būtų galima pasiekti nustatytą tikslą tokiu būdu, kuris nebūtų akivaizdžiai netinkamas (šiuo klausimu žr. 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 272 ir 273 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). |
|
78 |
Trečia, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taip pat yra pagrindinė teisė, nes ji garantuojama pagal Chartijos 45 straipsnio 1 dalį, šios teisės ribojimas sprendimais, priimtais remiantis ESS 29 straipsniu, yra tos teisės „įgyvendinimo ribojimas“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, todėl, kaip Bendrasis Teismas pagrįstai nurodė skundžiamo sprendimo 183 punkte, jis turi atitikti pastarojoje nuostatoje numatytas sąlygas. |
|
79 |
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, devintąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą. |
Dėl dešimtojo pagrindo
Šalių argumentai
|
80 |
Dėstydamas dešimtąjį pagrindą, kurį sudaro dvi dalys, apeliantas iš esmės prieštarauja Bendrajam Teismui, kad jis padarė teisės klaidų ir pažeidė pareigą motyvuoti, kai nusprendė, kad jam taikomomis ribojamosiomis priemonėmis nustatytas jo, kaip Sąjungos piliečio, teisės laisvai judėti ir gyventi šalyje ribojimas atitinka proporcingumo principą (dešimtojo pagrindo pirma dalis) ir reikalavimą, kad toks ribojimas nepažeistų šios teisės esmės (dešimtojo pagrindo antra dalis). |
|
81 |
Kiek tai susiję su pirma dalimi, Bendrasis Teismas, nagrinėdamas apelianto teisės judėti ir gyventi šalyje ribojimo proporcingumą, padarė teisės klaidą ir pažeidė pareigą motyvuoti, nes apelianto atžvilgiu nenustatė didelį pavojų keliančio asmeninio elgesio, susijusio su valstybių narių viešąja tvarka, visuomenės saugumu ar visuomenės sveikata, kaip to reikalaujama pagal Direktyvos 2004/38 27 straipsnį, arba didelės grėsmės Sąjungos interesams, taip pat nepaaiškino, kodėl toks ribojimas buvo tinkamas siekiant Tarybos nustatytų tikslų, kuriuos Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 187 punkte. |
|
82 |
Kiek tai susiję su antra dalimi, apeliantas ginčija skundžiamo sprendimo 186 ir 189 punktuose pateiktus Bendrojo Teismo motyvus. Iš tiesų, priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, jo teisės laisvai judėti ir gyventi šalyje ribojimo, nustatyto jam taikomomis ribojamosiomis priemonėmis, apimtis yra ypač didelė, nes jis susijęs su 26 iš 27 valstybių narių teritorija. Be to, nė vienoje iš Sprendimo 2014/145 1 straipsnyje numatytų nukrypti leidžiančių nuostatų neatsižvelgiama nei į Sąjungos piliečio statusą, nei į konkrečią Sąjungos piliečių, susijusių su keliomis Sąjungos šalimis, padėtį. Beje, ribojamosios priemonės, nepaisant jų tariamai laikino pobūdžio, gali būti toliau taikomos asmeniui daugelį metų. Galiausiai skundžiamo sprendimo 186 punkte Bendrojo Teismo pagal analogiją nurodyta jurisprudencija yra nereikšminga. |
|
83 |
Taryba prašo pripažinti, kad dešimtojo pagrindo pirma dalis yra nepriimtina, nes apeliantas nenurodė, kurias skundžiamo sprendimo dalis ginčija. Dėl esmės Taryba ginčija apelianto argumentus. |
Teisingumo Teismo vertinimas
|
84 |
Iš pradžių dėl dešimtojo pagrindo pirmos dalies priimtinumo pažymėtina, kad akivaizdu, jog, kaip teigia Taryba, apeliantas tiksliai nenurodo skundžiamo sprendimo dalių, kurioms taiko argumentus, pateiktus pirmai daliai pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas prieštarauja Bendrajam Teismui iš esmės dėl to, kad jis padarė teisės klaidų analizuodamas ribojamųjų priemonių, kuriomis siekiama apriboti jo, kaip Sąjungos piliečio, teisę laisvai judėti ir gyventi šalyje, proporcingumą, iš jo argumentų pakankamai aiškiai matyti, kad jie taikomi skundžiamo sprendimo 188–191 punktams, kuriuose Bendrasis Teismas atliko šią analizę, be to, pati Taryba šiuos 188–191 punktus nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą. Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, dešimtojo pagrindo pirmoje dalyje pakankamai tiksliai nurodytos skundžiamo sprendimo ginčijamos dalys ir teisiniai argumentai, kuriais konkrečiai grindžiamas apeliacinis skundas, todėl ji yra priimtina (šiuo klausimu žr. 2025 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Hamoudi / Frontex, C‑136/24 P, EU:C:2025:977, 54 ir 55 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). |
|
85 |
Iš esmės, dėl dešimtojo pagrindo pirmos dalies reikia pažymėti, pirma, jog apelianto argumentą, kad skundžiamo sprendimo 188–191 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai neišnagrinėjo jos pagrindinės teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje suvaržymo proporcingumo pagal Chartijos 45 straipsnio 1 dalį pagal Direktyvos 2004/38 taisykles, reikia atmesti. |
|
86 |
Reikia priminti, viena vertus, kad, remiantis šio Teisingumo Teismo sprendimo 73–78 punktais, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai iš esmės nusprendė, kad pagal ESS 29 straipsnį nustatydama ribojamąsias priemones, kuriomis siekiama apriboti Sąjungos pilietybę turinčių fizinių asmenų teisę laisvai judėti ir gyventi šalių teritorijoje, Taryba nebuvo saistoma Direktyvoje 2004/38 numatytų procedūrinių taisyklių ir garantijų. |
|
87 |
Kita vertus, siekiant nustatyti, ar pagrindinės teisės, kaip antai garantuojamos Chartijos 45 straipsnio 1 dalyje, suvaržymas dėl šios teisės ribojimų Sąjungos aktu yra proporcingas, kaip reikalaujama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, reikia patikrinti, pirma, ar šios priemonės atitinka Sąjungos pripažintą bendrojo intereso tikslą, antra, ar jos nėra akivaizdžiai netinkamos atsižvelgiant į šį tikslą, t. y. ar jomis akivaizdžiai neįmanoma jo pasiekti, ir, trečia, ar atitinkamu ribojimu akivaizdžiai neviršijama tai, kas būtina tam tikslui pasiekti (šiuo klausimu žr. 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 233 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tokia analizė atliekama neatsižvelgiant į Direktyvos 2004/38 nuostatas. |
|
88 |
Taigi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos ir nepažeidė pareigos motyvuoti, kai neįvertino apelianto teisės laisvai judėti ir gyventi šalių teritorijoje ribojimo proporcingumo atsižvelgiant į šioje direktyvoje numatytas procedūrines taisykles ir garantijas. |
|
89 |
Antra, apeliantas prieštarauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis pažeidė jam tenkančią pareigą motyvuoti, nes, analizuodamas jo pagrindinės teisės laisvai judėti ir gyventi kitų nei Suomijos Respublika valstybių narių teritorijoje suvaržymo proporcingumą, nepatikrino, ar nagrinėjamas draudimas atvykti ir vykti tranzitu buvo tinkamas tikslui, kuris, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 182 ir 187 punktų, šiuo klausimu neginčijamų apeliacinio skundo stadijoje, yra daryti spaudimą Rusijos Federacijos valdžios institucijoms, kad jos nutrauktų Ukrainos destabilizavimo veiksmus ir politiką. |
|
90 |
Šis argumentas taip pat turi būti atmestas dėl to, kad, remiantis šio sprendimo 36 punkte priminta jurisprudencija, šio draudimo tinkamumo nagrinėjimas pateiktas skundžiamo sprendimo 190 ir 191 punktuose. Iš tiesų minėtuose 190 ir 191 punktuose nurodęs, kad, atsižvelgiant į apeliantui nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis siekiamo tikslo svarbą, jo teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje apribojimas nėra akivaizdžiai neproporcingas, Bendrasis Teismas netiesiogiai, bet neišvengiamai rėmėsi išvada, kad minėtu draudimu nebuvo akivaizdžiai neįmanoma pasiekti šio tikslo (pagal analogiją žr. 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 237 punktą). |
|
91 |
Dešimtojo pagrindo antroje dalyje apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 186 ir 189 punktuose nusprendė, kad Chartijos 45 straipsnio 1 dalyje garantuojamos jo teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje ribojimas atitinka šios teisės esmę. |
|
92 |
Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 189 punkte kalbama apie šio ribojimo būtinumą atsižvelgiant į proporcingumo principą ir kad tik to sprendimo 186 punktas susijęs su tos teisės esmės paisymo klausimu. Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad dešimtojo pagrindo antra dalis susijusi tik su tuo punktu. |
|
93 |
Reikia priminti, kad pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį bet koks joje numatytų pagrindinių teisių įgyvendinimo ribojimas turi, be kita ko, nekeisti šių teisių esmės. |
|
94 |
Skundžiamo sprendimo 186 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad apelianto pagrindinės teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje ribojimu nepažeidžiama šios teisės esmė, nes šis draudimas, viena vertus, netrukdo apeliantui atvykti į valstybę narę, kurios pilietybę jis turi, ir joje gyventi pagal šio Teisingumo Teismo sprendimo 76 punkte primintą ir Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 2 dalyje patvirtintą tarptautinės teisės principą ir, kita vertus, nebuvo nuolatinis, nes apeliantui taikomų ribojamųjų priemonių, taigi ir šio draudimo, tolesnis taikymas turi būti periodiškai peržiūrimas pagal to sprendimo 6 straipsnį. |
|
95 |
Nesant reikalo nagrinėti jurisprudencijos, kuria Bendrasis Teismas rėmėsi šiame skundžiamo sprendimo 186 punkte, svarbos, reikia konstatuoti, kad antrojo iš tame 186 punkte nurodytų elementų, susijusio su Sprendimo 2014/145 6 straipsniu, pakanka, kad būtų padaryta išvada, jog ginčijamais aktais nepažeidžiama apelianto pagrindinės teisės laisvai judėti esmė (pagal analogiją žr. 2025 m. kovo 13 d. Sprendimo Shuvalov / Taryba, C‑271/24 P, EU:C:2025:180, 78 ir 79 punktus). Iš reikalavimo periodiškai peržiūrėti apeliantui nustatytas ribojamąsias priemones matyti, kad ginčijamų aktų tikslas ir poveikis nėra panaikinti jam dėl Sąjungos pilietybės suteiktas teises ar visam laikui pakeisti šių teisių apimtį. |
|
96 |
Šios išvados nepaneigia apelianto nurodyta aplinkybė, kad Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse numatytos išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos daugiausia susijusios su asmenimis, kurių padėtis labai specifinė, be kita ko, kiek tai susiję su tarptautiniais įsipareigojimais. Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad ši aplinkybė neturi jokios įtakos skundžiamo sprendimo 186 punkte nurodyto reikalavimo periodiškai peržiūrėti apimčiai. |
|
97 |
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, dešimtąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą. |
Dėl pirmojo–penktojo ir aštuntojo pagrindų
|
98 |
Išnagrinėjus šeštąjį ir septintąjį, taip pat devintąjį ir dešimtąjį pagrindus galima teigti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos nuspręsdamas, kad Taryba ginčijamais aktais galėjo teisėtai palikti galioti ribojamąsias priemones apeliantui pagal d punkto kriterijų, nepagrįstai neapribodama teisės laisvai judėti ir gyventi šalyje. |
|
99 |
Šiomis aplinkybėmis pagrindai, grindžiami teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas galimai padarė vertindamas apeliantui nustatytų ribojamųjų priemonių, nustatytų apeliantui remiantis, remdamasis, viena vertus, Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 1 dalies e punkte ir 2 straipsnio 1 dalies g punkte, taip pat Reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalies g punkte numatytu kriterijumi (pirmasis–ketvirtasis ir aštuntasis pagrindai) ir, kita vertus, Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 straipsnio 1 dalies a punkte, taip pat Reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalies a punkte numatytu kriterijumi (penktasis pagrindas), pagrįstumą, turi būti pripažinti nereikšmingais. |
|
100 |
Iš tiesų, kadangi skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis yra pagrįsta, tokia teisės klaida, darant prielaidą, kad ji įrodyta, negalėtų lemti nei šio sprendimo, nei juo labiau ginčijamų aktų panaikinimo (šiuo klausimu žr. 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 440 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). |
|
101 |
Taigi reikia atmesti visą apeliacinį skundą. |
Dėl bylinėjimosi išlaidų
|
102 |
Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, Teisingumo Teismas priima sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal šio Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. |
|
103 |
Kadangi Taryba reikalavo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, o jis pralaimėjo bylą, iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. |
|
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: |
|
|
|
Parašai. |
( *1 ) Proceso kalba: prancūzų.