European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

C serija


C/2025/321

2025 1 13

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(C/2025/321)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Madiran“

PDO-FR-A0687-AM03

Pranešimo data: 2024 10 21

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

Geografinė vietovė

Specifikacijos I skyriaus IV skirsnio „Vietovės ir teritorijos, kuriose atliekami įvairūs veiksmai“ 1 dalis „Nustatytas sklypų plotas“ iš dalies keičiama įtraukiant nuorodą į Oficialųjį geografinių kodų registrą, kuriuo nacionaliniu lygmeniu sudaromas ir patvirtinamas kiekvieno departamento komunų sąrašas.

Ta nuoroda papildoma bendrojo dokumento dalis „Nustatyta geografinė vietovė“.

Specifikacijos I skyriaus IV skirsnio „Vietovės ir teritorijos, kuriose atliekami įvairūs veiksmai“ 2 dalis „Nustatytas sklypų plotas“ iš dalies keičiama įtraukiant nuorodą į sklypų plotą patvirtinusią instituciją. Šis perrašymas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Madiran

2.   Nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

3.1.   Kombinuotosios nomenklatūros kodas

—

22. NEALKOHOLINIAI IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI BEI ACTAS

2204. Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus priskiriamą 2009 pozicijai

4.   Vyno (-ų) aprašymas

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Tai – sausi raudonieji neputojantys vynai, daugiausia gaminami iš veislės „Tannat N“ vynuogių ir taip pat „Cabernet franc N“, „Cabernet-Sauvignon N“ ir „Fer N“ vynuogių. Dėl taikomų vyno gamybos metodų ir nustatyto brandinimo laiko taninai sušvelnėja ir išgaunama subalansuota struktūra. Iš šių veislių derinio išgaunami spalvingi, taninų gausūs vynai, tinkami ilgai laikyti vynai, skleidžiantys kompleksiškus daugiausia raudonųjų ir juodųjų uogų aromatus, ilgainiui įgyjančius prieskonių ir cukatų pokvapių.

Šių vynų savybės:

1.

mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – 11,5 %;

2.

visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais po sodrinimo – ne daugiau kaip 14 %;

3.

obuolių rūgšties kiekis – ≤ 0,4 g/l;

4.

fermentuojamųjų cukrų kiekis – ≤ 3 g/l, jei mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais < 14 %;

5.

fermentuojamųjų cukrų kiekis – ≤ 4 g/l, jei mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais > 14 %;

6.

modifikuotas spalvos ryškumas (OT 420 nm + OT 520 nm + OT 620 nm pagal spektrofotometrijos metodus) auginimo laikotarpio pabaigoje – ne mažesnis kaip 12.

Kiti analitiniai rodikliai atitinka galiojančias ES taisykles.

Bendrosios analitinės savybės

—

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) – 14.

—

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) –

—

Mažiausias bendrasis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) –

—

Didžiausias lakusis rūgštingumas kiekis (miliekvivalentais viename litre) –

—

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) –

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.   Specifiniai vynininkystės metodai

1.   Vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

—

Privaloma surinktas vynuoges atskirti nuo kekių.

—

Draudžiama naudoti nenutrūkstamo vynuogių spaudimo presus.

—

Leidžiama taikyti sodrinimo pašalinant vandenį metodus, jei koncentracija neviršija 10 proc.

—

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 14 proc.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

2.   Sodinimo tankumas

Auginimo praktika

Vynuogyno tankumas – ne mažiau kaip 4 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti mažesnis kaip 2,50 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis kaip 0,80 m.

Šios nuostatos netaikomos terasomis auginamų vynmedžių sklypams: tik atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje negali būti mažesnis kaip 0,80 m.

3.   Vynmedžių genėjimas

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi trumpai (Ruaja kordonu) arba vienpečiu ar dvipečiu Giujo kordonu, ant kiekvieno sodinio paliekant ne daugiau kaip po 15 pumpurų.

Nužydėjus žiedams (23-ioji Lorenzo fenologinė stadija), vaisius mezgančių šakų ant kiekvieno sodinio per metus turi būti ne daugiau kaip:

—

10, kai vynmedžiai „Tannat N“ veislės;

—

12, kai vynmedžiai antrinių veislių.

4.   Drėkinimas

Auginimo praktika

Vynuogyną leidžiama drėkinti.

5.2.   Didžiausias gamybos kiekis

1.

 

60 hektolitrų iš vieno hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius nuimamas, vynai gaminami ir brandinami geografinėje vietovėje, kuri tą dieną, kai kompetentingas nacionalinis komitetas patvirtina šią specifikaciją, apima šią 2023 m. Oficialiajame geografinių kodų registre apibrėžtų komunų teritoriją:

—

Žero departamentas: Maumusson-Laguian, Riscle (tik buvusios Kanė komunos teritoriją) ir Viella;

—

Aukštutinių Pirėnų departamentas: Castelnau-Rivière-Basse, Hagedet, Lascazères, Madiran, Saint-Lanne ir Soublecause;

—

Atlanto Pirėnų departamentas: Arricau-Bordes, Arrosès, Aubous, Aurions-Idernes, Aydie, Bétracq, Burosse-Mendousse, Cadillon, Castetpugon, Castillon (Canton de Lembeye), Conchez-de-Béarn, Corbère-Abères, Crouseilles, Diusse, Escurès, Gayon, Lasserre, Lembeye, Mascaraàs-Haron, Moncaup, Moncla, Monpezat, Mont-Disse, Portet, Saint-Jean-Poudge, Séméacq-Blachon, Tadousse-Ussau ir Vialer.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Cabernet franc N“

„Cabernet-Sauvignon N“

„Fer N“ – „Fer Servadou“, „Braucol“, „Mansois“, „Pinenc“

„Tannat N“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

Geografinė vietovė išsidėsčiusi į pietus ir vakarus nuo Adūro, pietinėse Pirėnų prieškalnėse. Ji driekiasi per kalvų ruožą. Vietovę sudaro 37 komunos, priklausančios trims departamentams.

Visur vyrauja santykinai vienodas švelnus ir gana drėgnas klimatas. Į vasaros pabaigą ir rudenį dažnai pučia šiltas ir sausas pietų vėjas fenas.

Madirano keteras daugiausia nukloję smiltainio klodai. Jie dažniausiai būna sudaryti iš mergelio, bet kartais pasitaiko ir klinčių sluoksnių. Ant smiltainio klodų nusėdusios žvyringo molio nuosėdos, kalvų viršūnėse nūdien pasidengusios akmeningų aliuvinių sąnašų sluoksniu. Visu kvartero periodu šias sanklodas veikė erozija, kol susiformavo penkios nesimetriškai išsidėsčiusių slėnių atskirtos keteros. Ant stačių į vakarus atsigręžusių jų šlaitų matyti smiltainio su klinčių sluoksniais atodanga. Nuožulnius į rytus atsigręžusius šlaitus dengia vėjo suneštas priemolis, sumišęs su po juo nusėdusiomis sąnašomis. Čia dirvožemis – dviejų pagrindinių rūšių: molingas kalkžemis ir išplautžemis.

Remiantis Madirano priorato archyvais galima teigti, kad XIII a. pradžioje vynmedžiai auginti visoje vietovės teritorijoje.

Jau XV amžiuje prasidėjo prekyba su Bigoru ir Pirėnais.

Tai, kad atsivėrė ši specifinė rinka, kur buvo galima realizuoti stiprius, taninų gausius, ilgai laikyti tinkamus raudonuosius vynus, lėmė vynuogininkų praktiką. Veislė „Tannat N“ tapo neatsiejama mišinių, iš kurių buvo gaminamas Madiraną išgarsinęs produktas, dalimi.

XVI ir XVII a. notariniai registrai rodo, kad raudonieji vynmedžiai buvo auginami panašiai, kaip ir dabar, – tuo metu tai laidavo kokybę.

XVII a. Madirano regione gaminamiems raudoniesiems vynams atsivėrė nauja rinka: juos imta parduoti ir vežti į Prancūzijos Antilus.

Abi didelės rinkos – Pirėnai ir Antilai – lėmė spalvingų, stiprių, taninų gausių, ilgai laikyti tinkamų vynų gamybą.

XVIII ir XIX a. pavadinimu „Madiran“ (pirmą kartą paminėtu 1744 m.) parduoti raudonieji vynai plačiai išgarsėjo.

XVIII a. pabaigoje vynuogynas užėmė 5 000 ha plotą.

1948 m. dekretu vynams suteikta SKVN „Madiran“.

XX a. vynuogyno plotas gerokai sumažėjo. Nuo praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pradžios vynuogynas plotas išaugo ir dabar siekia 1 300 ha. Beveik po tiek pat vynų iš čia užaugintų vynuogių pagamina privatūs vyndariai ir kooperatyvai.

„Tannat N“ veislė – stipri, gana vėlyva ir jautri pilkajam puviniui, tačiau vietinėmis klimato sąlygomis šios veislės vynuogės nesunkiai sunoksta. Kalvų šlaitai sudaro palankias topologines ir klimato sąlygas ir leidžia nutekėti lietaus vandens pertekliui. Kai jie išsidėstę tinkama kryptimi, derliui sunokti padeda saulė ir aukšta temperatūra. Šioje vietovėje, kur dirvožemis ir reljefas margas it mozaika, vynuogininkai neišvengiamai vynmedžius sodino su pertrūkiais, pirmenybę teikdami tiems sklypams, kurie labiausiai tinka vynuogėms sunokinti gerą jų būklę užtikrinančiomis sąlygomis. Tokių sklypų (išsidėsčiusių ant tinkamos ekspozicijos šlaitų, kur dirvožemis paprastai būna gana pralaidus ir neretai akmeningas) ribas žymi nustatytas sklypų plotas.

Ilgainiui augintojai įgijo techninių žinių, kaip valdyti ir optimizuoti vynuogių taninų potencialą. Jie siekia, kad vynuogėse susiformuotų fenolio junginiai, o brendimą pritaiko prie taninų kokybės ir kiekio. Vynus jie maišo ir brandina taip, kad jie išlaikytų ilgo laikymo potencialą ir vaisinius vynuogių aromatus.

Tvirta struktūra pasižyminčių, taninų gausių, stiprių Madirano vynų pelnytas geras vardas neišblėso iki šiol. Garsas apie juos pasklido XX a. pradžioje ir ypač sustiprėjo devintajame dešimtmetyje, kai, įdėję pastangų, vyndariai išgavo vynus, kurių taninai, nors vis dar juntami, tačiau tapo švelnesni ir elegantiškesni.

Dėl savo struktūros šie itin spalvingi, taninų gausūs raudonieji vynai gali ilgai išsilaikyti. Neretai raudonosiomis ir juodosiomis uogomis atsiduodantis jų aromatas paprastai ilgainiui įgyja kompleksiškų – cukatų ir prieskonių – pokvapių. Paprastai iš pradžių vyraujantys taninai, pasibaigus brandinimui, sušvelnėja, todėl galiausiai vynai būna subalansuotos struktūros.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Smulkesnis ir stambesnis geografiniai vienetai

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų reikalavimų rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

SKVN žymimų vynų etiketėse galima nurodyti smulkesnį geografinį vienetą, jeigu jis:

—

įtrauktas į kadastrą;

—

nurodytas derliaus deklaracijoje.

Vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda etiketėse galima nurodyti stambesnį geografinį vienetą „Sud-Ouest“.

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų reikalavimų rūšis

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Arčiausiai esanti vietovė, kuriai taikoma su vyndaryste, vyno gamyba ir brandinimu susijusi nukrypti leidžianti nuostata, apima šių Žero departamento komunų teritoriją: Labarteto, Risklo ir Sen Mono.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-986187c9-c1e0-48f7-9d84-2641e63dea15


(1)   OL L 9, 2019 1 11, p. 2.


ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/321/oj

ISSN 1977-0960 (electronic edition)