|
Europos Sąjungos |
LT L serija |
|
2025/325 |
2025 2 19 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2025/325
2025 m. vasario 18 d.
kuriuo, atlikus dalinę tarpinę peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 3 dalį, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1776, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui nustatomas galutinis antidempingo muitas
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
1. PROCEDŪRA
1.1. Ankstesni tyrimai ir galiojančios priemonės
|
(1) |
Atlikus tyrimą (toliau – pradinis tyrimas), Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 457/2011 (2) (toliau – pradinis reglamentas) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) kilmės melaminui nustatė galutines antidempingo priemones. Priemonės buvo nustatytos kaip fiksuoto dydžio 415 EUR už toną muitas visam importui iš KLR, išskyrus tris Kinijos bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus – „Sichuan Golden-Elephant Sincerity Chemical Co. Ltd“ (toliau – „Sichuan“), „Shandong Holitech Chemical Industry Co. Ltd“ (toliau – „Shandong“) ir „Henan Junhua Development Company Ltd“ (toliau – „Henan“), kurių eksportui taikoma minimali 1 153 EUR už toną importo kaina (toliau – MIK). |
|
(2) |
Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – pirmoji priemonių galiojimo termino peržiūra), Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1171 (3) vėl nustatė šias priemones. Atlikus antrą priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – antroji priemonių galiojimo termino peržiūra), Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/1776 (4) šias priemones nustatė dar kartą. |
|
(3) |
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/2653 (5) ir atlikus naujojo eksportuotojo peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį, Komisija iš dalies pakeitė 2 konstatuojamojoje dalyje nurodytas priemones importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės „Xinjiang Xinlianxin Energy Chemical Co. Ltd“ (toliau – „Xinjiang“) gaminamam melaminui nustatydama minimalią 1 346 EUR už toną importo kainą. |
1.2. Prašymas atlikti dalinę tarpinę peržiūrą
|
(4) |
2023 m. lapkričio 13 d. bendrovės „LAT Nitrogen Linz GmbH“ ir „LAT Nitrogen Piesteritz GmbH“ (toliau kartu – „LAT Nitrogen“ (6)), „OCI Nitrogen BV“ ir „Grupa Azoty Zaklady Azotowe Pulawy SA“ (toliau – pareiškėjai), veikdamos Sąjungos melamino pramonės vardu, kaip suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį, pateikė prašymą inicijuoti dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų importuojamam KLR kilmės melaminui, peržiūrą tik dėl priemonių formos. |
|
(5) |
Visų pirma pareiškėjai paprašė, kad dabartinių priemonių forma būtų pakeista iš fiksuoto dydžio muito ir MIK į ad valorem muitus, nes aplinkybės, kuriomis grindžiama pirminių muitų forma, pasikeitė iš esmės ir ilgam laikui; nes kiti ilgalaikiai pokyčiai reiškia, jog fiksuoto dydžio muitas ir MIK nebeatitinka paskirties, ir galiausiai, nes fiksuoto dydžio muito ir MIK taikymas daro didelę žalą pareiškėjams. |
1.3. Tarpinės peržiūros inicijavimas
|
(6) |
2023 m. gruodžio 20 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (7) Komisija paskelbė apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui, dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. |
|
(7) |
Atliekant dalinę tarpinę peržiūrą buvo nagrinėjama tik priemonių forma, visų pirma tai, ar toliau taikant šiuo metu galiojančias priemones MIK ir fiksuoto dydžio muitų forma nebūtų prieštaraujama Sąjungos interesams. |
1.4. Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis
|
(8) |
Peržiūros tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Nagrinėjamasis laikotarpis truko nuo 2020 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos. |
1.5. Suinteresuotosios šalys
|
(9) |
Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime. |
|
(10) |
Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl dalinės tarpinės peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. |
|
(11) |
Kelios šalys paprašė būti išklausytos ir pateikė pastabų inicijavus tyrimą. Komisija surengė klausymus su Europos plokščių pramonės federacija (toliau – EPF), Europos laminuotos grindų dangos gamintojais (toliau – EPLF) ir Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmais (toliau – CCCMC). Per klausymus pateikto pastabos buvo panašios į šių šalių raštu pateiktas pastabas po tyrimo inicijavimo ir yra nagrinėjamos šio reglamento 3 skirsnyje. |
1.6. Atranka
|
(12) |
Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. |
1.6.1. Sąjungos gamintojų atranka
|
(13) |
Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tris Sąjungos gamintojus, įsikūrusius trijose skirtingose valstybėse narėse. Komisija gamintojus atrinko remdamasi didžiausia gamybos apimtimi Sąjungoje laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., kurią Sąjungos gamintojai nurodė atlikdami padėties vertinimo analizę prieš inicijavimą. Atrinkti gamintojai Sąjungoje pagamino 83 % apskaičiuoto panašaus produkto kiekio. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų gamintojų. Pastabų negauta ir atrinktos bendrovės laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis. |
1.6.2. Nesusijusių importuotojų atranka
|
(14) |
Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti gamintojus Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Apie save pranešė tik vienas nesusijęs importuotojas, t. y. bendrovė „Borghi SpA“ (Grandatė, Italija). Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nėra būtina, ir paprašė bendrovės „Borghi SpA“ užpildyti nesusijusiems importuotojams skirtą klausimyną. |
1.7. Klausimyno atsakymai
|
(15) |
Komisija nusiuntė klausimynus atrinktiems Sąjungos gamintojams, vienam nesusijusiam importuotojui, kuris pranešė apie save atrankos procedūros metu, ir visiems žinomiems melamino naudotojams. Be to, visi aktualūs klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti Prekybos GD svetainėje (8). Per tyrimą Komisija pareiškėjams nusiuntė klausimyną, prašydama pateikti Sąjungos pramonės makroekonominius duomenis. |
|
(16) |
Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, vienas nesusijęs importuotojas ir penki naudotojai, kurių du yra tarpusavyje susiję. |
1.8. Tikrinimas
|
(17) |
Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant nustatyti, ar galiojančių antidempingo priemonių formos pakeitimas atitinka Sąjungos interesus. |
|
(18) |
Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:
|
1.9. Tolesnė procedūra
|
(19) |
2024 m. gruodžio 19 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino pakeisti galiojančių antidempingo muitų formą. Visoms šalims buvo nustatytas terminas, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo ir pateikti prašymą būti išklausytoms. |
|
(20) |
Pastabų pateikė pareiškėjai „Sichuan Golden-Elephant Sincerity Chemical Co., Ltd.“ (toliau – SGE), „Kronospan Polska Sp.z.o.o.“ (toliau – KRP), „Unilin“ grupė, CCCMC ir EPF. SGE, „Unilin“ grupė ir EPF paprašė būti išklausytos. |
2. PERŽIŪRIMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS
2.1. Peržiūrimasis produktas
|
(21) |
Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – melaminas (toliau – peržiūrimasis produktas), kurio KN kodas šiuo metu yra 2933 61 00 . |
|
(22) |
Melaminas yra balti kristaliniai milteliai, daugiausia gaminami iš karbamido ir dažniausiai naudojami laminatui, dervoms, medienos klijams, liejimo junginiams ir popieriui bei tekstilei apdoroti. |
2.2. Nagrinėjamasis produktas
|
(23) |
Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra Kinijos kilmės peržiūrimasis produktas. |
2.3. Panašus produktas
|
(24) |
Kaip paaiškėjo per pradinį tyrimą, kurį atlikus nustatytos galiojančios priemonės (9), tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:
|
|
(25) |
Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. |
3. SĄJUNGOS INTERESAI
3.1. Įvadas
|
(26) |
Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija nagrinėjo, ar pakeitus priemonių formą nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, nesusijusių importuotojų ir naudotojų, interesai. |
|
(27) |
Visų pirma Komisija nagrinėjo, ar aplinkybės, kuriomis grindžiamas fiksuoto dydžio muito ir MIK taikymas, pasikeitė iš esmės ilgam laikui ir ar dėl fiksuoto dydžio muito ir MIK Sąjungos pramonei darom didelė ir ilgalaikė žala. |
|
(28) |
Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį. |
3.2. Aplinkybių pasikeitimas ir ilgalaikis pobūdis
3.2.1. Pagrindiniai faktai
|
(29) |
Kaip minėta 1 ir 3 konstatuojamosiose dalyse, šioje peržiūroje nagrinėjamų antidempingo priemonių forma yra minimali 1 153 EUR už toną importo kaina, taikoma trims Kinijos eksportuojantiems gamintojams, minimali 1 346 EUR už toną importo kaina, taikoma ketvirtam Kinijos eksportuojančiam gamintojui, ir fiksuoto dydžio 415 EUR už toną muitas, taikomas visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Šie muitai buvo pagrįsti normaliosios vertės duomenimis, įvertintais tuo metu taikomu tiriamuoju laikotarpiu (2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d.) tuo metu naudotoje panašioje šalyje, t. y. Indonezijoje (žr. pradinio reglamento 78 ir 79 konstatuojamąsias dalis). |
|
(30) |
Priežastys, kuriomis grindžiama ši priemonių forma, paaiškintos pradinio reglamento 3.3 skirsnyje. Visų pirma buvo nustatyta, kad po tiriamojo laikotarpio melamino pardavimo kainos svyravo nuo 1 200 EUR iki 1 500 EUR už toną, t. y. buvo nuo 300 iki 600 EUR didesnės už vidutinę pardavimo kainą to tyrimo tiriamuoju laikotarpiu. Specifinis muitas, grindžiamas tuo tiriamuoju laikotarpiu vyravusiomis kainomis, „ribotų tolesnį melamino kainos didėjimą, kuris padarytų didelį poveikį visam naudotojų verslui“ (10). |
|
(31) |
Taigi, remdamasi pranešimo apie inicijavimą 4 punkte nurodytu peržiūros pagrindu, Komisija nagrinėjo, ar vis dar yra aplinkybių, kuriomis pagrindžiamas dabartinės formos antidempingo priemonės (MIK ir specifinio muito) nustatymas. Komisija taip pat nagrinėjo, ar tokios formos antidempingo priemone toliau kompensuojamas ankstesniuose tyrimuose nustatyto dempingo poveikis ir taip užkertamas kelias žalai Sąjungos pramonei. |
3.2.2. Aplinkybių pasikeitimas
3.2.2.1. Reikšmingi didėjantys gamybos sąnaudų pokyčiai
3.2.2.1.1. Labai išaugusios dujų kainos
|
(32) |
Melamino kainą daugiausia lemia dujų kaina. Melaminas gali būti gaminamas iš karbamido arba amoniako. Per pradinį tyrimą, kurio rezultatas – dabartinės priemonės, pranešta, kad dujos sudaro beveik 50 % melamino gamybos sąnaudų (11). |
|
(33) |
Atlikdama šį tyrimą Komisija nustatė, kad nuo priemonių nustatymo pradiniu reglamentu Europos dujų rinkose įvyko struktūrinių pokyčių. Atsižvelgiant į dujų dalį melamino kainoje, šie pokyčiai turėjo didelį poveikį melamino gamybos sąnaudoms. |
|
(34) |
Iki 2021 m. Rusija tiekė didelę dalį dujų į Sąjungą. Iš tiesų Rusijos dujotiekiais tiekiamų dujų dalis ES importe sumažėjo nuo daugiau kaip 40 % 2021 m. iki maždaug 8 % 2023 m. (12) Ilgu ankstesniu laikotarpiu 2010–2021 m. Rusijos dujų importo į ES dalis sudarė 30–45,5 % (13). Todėl ES dujų vartotojams buvo užtikrintos palyginti stabilios kainos. Komisija nustatė, kad per 9 mėnesių laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn., prieš užbaigiant pradinį tyrimą, Nyderlandų TTF biržoje (toliau – TTF) dujomis buvo prekiaujama vidutiniškai už 19,08 EUR/MWh (14). 2011–2020 m. dujų kainos svyravo nuo 6 EUR/MWh iki 28 EUR/MWh. Nuo 2021 m. antrojo pusmečio ES dujų kainos pradėjo kilti iki daug aukštesnio nei iki šiol lygio. Ši tendencija dar labiau sustiprėjo po neišprovokuotos Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nuo 2022 m. kovo mėn. Nuo to laiko dujotiekiais tiekiamų gamtinių dujų importą iš Rusijos didžiąja dalimi pakeitė SGD pavidalo dujų importas iš kitų kilmės šalių arba visų pirma gamtinių dujų importas iš Norvegijos (15). Šis dujų tiekimo infrastruktūros pokytis buvo dar vienas veiksnys, pridėjęs prie sparčiai didėjančių dujų kainų. 2022 m. rugpjūčio 22 d. dujų, kuriomis prekiaujama TTF, kainos pasiekė itin didelį lygį – 339,20 EUR/MWh (16). Be to, investicijos į SGD infrastruktūrą dėl savo dydžio laikomos negrįžtamomis. Todėl galima pagrįstai daryti prielaidą, kad net pasibaigus minėtai karinei agresijai nėra tikėtina, kad dauguma valstybių narių vėl pirks dujas tokiomis mažomis kainomis, kokios buvo atliekant pradinį tyrimą, o MIK buvo nustatyta iki 2020 m. imtinai. |
|
(35) |
Be to, net po to, kai 2023 m. pradžioje dujų kainos pradėjo stabilizuotis, vidutinė dujų kaina išliko didesnė nei iki 2021 m. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dujomis buvo prekiaujama vidutiniškai už [50–60] EUR/MWh (17), t. y. maždaug tris kartus brangiau nei 2010 m. balandžio–gruodžio mėn. vidutinė kaina. 2023 m. rugsėjo 29 d., paskutinę peržiūros tiriamojo laikotarpio dieną, TTF gamtinėmis dujomis buvo prekiaujama už 41,86 EUR/MWh (18). Ši kaina yra gerokai mažesnė už 2022 m. rugpjūčio mėn. fiksuotą didelę kainą, tačiau vis dar gerokai viršija lygį, buvusį iki 2021 m. pirmojo pusmečio (imtinai). |
|
(36) |
Pradinio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., Sąjungos pramonės patirtos gamybos sąnaudos svyravo nuo 1 054 EUR iki 1 229 EUR už toną (19). Pirmosios priemonių galiojimo termino peržiūros nagrinėjamuoju laikotarpiu, 2012 m. sausio 1 d. – 2016 m. kovo 31 d., jos svyravo nuo 1 036 EUR iki 1 144 EUR už toną (20). 2019 m. Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos buvo 980 EUR už toną (21). Todėl visais Komisijos nagrinėtais laikotarpiais 2006–2019 m. Sąjungos pramonės melamino gamybos sąnaudos už toną išliko labai stabilios, t. y. skirtumas tarp mažiausių (980 EUR) ir didžiausių (1 229 EUR) buvo tik 25,4 %. |
|
(37) |
Kita vertus, didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Sąjungos pramonės patirtos gamybos sąnaudos svyravo nuo 1 611 EUR iki 3 132 EUR už toną. Į šią perspektyvą neįtraukti 2020 m., t. y. pirmieji nagrinėjamojo laikotarpio metai, nes palyginti mažos sąnaudos tais metais buvo patirtos dėl su COVID-19 pandemija susijusio ekonomikos nuosmukio. Tai rodo, kokį didelį poveikį visoms Sąjungos pramonės gamybos sąnaudoms padarė sparčiai didėjančios dujų kainos (žr. 34 konstatuojamąją dalį). |
|
(38) |
Pareiškėjai teigė, kad kartu gamtinės dujos, pagrindinės žaliavos iš gamtinių dujų ir garas, atsižvelgiant į šiuo metu vyraujančias dujų kainas, sudarė 80–90 % visų apskaičiuotų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų. CCCMC šio tvirtinimo neginčijo (22). |
|
(39) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad po pradinio tyrimo dujų sąnaudos labai padidėjo absoliučiais ir atitinkamai santykiniais dydžiais, o tai laikoma svarbiu aplinkybių pasikeitimu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje. |
3.2.2.1.2. Kiti veiksniai, dėl kurių labai didėja gamybos sąnaudos
|
(40) |
Pareiškėjai teigė, kad po pradinio tyrimo padidėjo atitikties Europos aplinkos apsaugos politikai išlaidos. Svarbiausia aplinkosaugos sistema, taikoma Sąjungos pramonei, yra ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). ATLPS sukurta 2005 m. Tai reiškia, kad ATLPS jau egzistavo pradinio tyrimo metu. Tačiau nuo to laiko įvyko didelių ATLPS pokyčių, dėl kurių Sąjungos gamintojai tiesiogiai patyrė gerokai didesnes gamybos sąnaudas. |
|
(41) |
CCCMC pažymėjo, kad atitikties tokiems aplinkosaugos reikalavimams išlaidų dalis, palyginti su bendromis gamybos sąnaudomis, nebuvo akivaizdi iš prašymo, ir apskritai suabejojo tokių išlaidų svarba. Šiomis aplinkybėmis CCCMC atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ATLPS galima gauti nemokamų apyvartinių taršos leidimų. CCCMC taip pat teigė, kad visas išlaidas, atsirandančias dėl atitikties ATLPS, turėtų kompensuoti naujai įvestas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM) (23). |
|
(42) |
Remiantis pareiškėjų pateiktais įrodymais ir prognozėmis, išlaidos, susijusios su teisėmis išmesti CO2, iki 2026 m. viršys naudą, gaunamą iš nemokamų apyvartinių taršos, kurią sukelia melamino gamybai reikalingos žaliavos, leidimų. Iš prašyme pateiktų duomenų matyti, kad 2021–2026 m. bendro bendrovės išmetamų teršalų kiekio kainų prognozės padidės [55–135 %] (24). |
|
(43) |
Dėl aplinkos apsaugos sąnaudų CCCMC tvirtino, kad tai, jog Komisija atskleidė tik procentinį pokytį ir nenurodė atitinkamos bazinės vertės ar sąnaudų konteksto, neturėjo prasmės. |
|
(44) |
Komisija pakartojo, kad nurodytas intervalas apėmė mažiausią ir didžiausią apskaičiuotą atrinktų Sąjungos gamintojų aplinkos apsaugos sąnaudų padidėjimą. Nėra neįprasta, kad bendrovių, taikančių skirtingą išmetamųjų teršalų leidimų pirkimo politiką, sąnaudų didėjimo lygis labai skiriasi. Be to, tikslūs kiekvienos bendrovės duomenys laikomi konfidencialia verslo informacija. |
|
(45) |
Kalbant apie bet kokį Sąjungos pramonės patiriamų išlaidų kompensavimą pagal PADKM, Komisija sutiko su pareiškėjais ir patvirtino, kad iš tiesų melaminas neatitinka apsaugos pagal PADKM reikalavimų. |
|
(46) |
Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad po pradinio tyrimo buvo pastebėta bendra kainų infliacija. Infliaciją lemiantys veiksniai visų pirma buvo struktūriniai dujų rinkų pokyčiai, paaiškinti 34 konstatuojamojoje dalyje, taip pat kliūtys tiekimo grandinėse ir didėjanti paklausa. Jei per pradinį tyrimą nustatyta minimali 1 153 EUR už toną importo kaina būtų buvusi pakoreguota atsižvelgiant į Eurostato paskelbtus metinius infliacijos lygius, 2022 m. minimali importo kaina būtų ne mažesnė kaip 1 474 EUR. Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonės melamino pardavimo kainos buvo net 3 196 EUR už toną (2022 m. vidurkis, žr. 7 lentelę), o importo iš Kinijos kainos – 1 990 EUR už toną (2022 m. vidurkis, žr. 3 lentelę). Nors vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kainos sumažėjo, pažymima, kad Sąjungos pramonės patirtos gamybos sąnaudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vis dar buvo 3 069 EUR už toną (žr. 7 lentelę). |
|
(47) |
CCCMC laikėsi nuomonės, kad Sąjungos infliacijos lygis aukščiausią lygį pasiekė 2022 m., tačiau vėliau sumažėjo, nes nebeliko pagrindinių infliacijos priežasčių, pavyzdžiui, dujų kainų ir melamino paklausos padidėjimo po COVID-19 pandemijos. Komisija sutiko su tuo, kad 2022 m. bendra kainų infliacija pasiekė aukščiausią tašką ir kad nuo to laiko infliacijos lygis sumažėjo. Tačiau kainos, taigi ir sąnaudos, vis dar gerokai didesnės už 2009 m., t. y. pradinio tyrimo tiriamojo laikotarpio, lygį. Nėra požymių, kad bendras infliacijos poveikis kainoms nuo 2009 m. pasikeistų. |
3.2.2.2. Pasiūlos padėtis Sąjungos rinkoje
|
(48) |
Per pradinį tyrimą naudotojai išreiškė susirūpinimą dėl pakankamo melamino tiekimo prieinamomis kainomis užtikrinimo (25). |
3.2.2.2.1. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai
|
(49) |
Prašyme pareiškėjai teigė, kad Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai yra maždaug 60 % didesni nei Sąjungos suvartojimas ir kad nuo 2009 m. jie gerokai padidėjo. Jie taip pat teigė, kad pirmenybę teiktų pardavimui Sąjungos rinkoje, o ne eksporto rinkoms, todėl prireikus galėtų tiekti produktus visai ES rinkai. |
|
(50) |
Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad nuo 2009 m., t. y. pradinio tyrimo tiriamojo laikotarpio, iki dabartinio peržiūros tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai padidėjo daugiau kaip 20 %. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sudarė 476 874 tonų, kaip parodyta 5 lentelėje, o suvartojimas – 339 676 tonų (žr. 1 lentelę). Todėl prireikus Sąjungos pramonė gali aprūpinti visą Sąjungos rinką. |
|
(51) |
CCCMC tvirtino, kad nuo 2006 m. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nuolat viršijo Sąjungos suvartojimą, todėl aplinkybės, susijusios su Sąjungos pramonės pajėgumu aprūpinti Sąjungos rinką, nepasikeitė (26). |
|
(52) |
Komisija atmetė CCCMC tvirtinimą ir tai, kad reikia nagrinėti visus Sąjungos pramonės nepanaudotus pajėgumus nuo 2009 m., neatsižvelgiant į kitus svarbius veiksnius. Kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje, pasiūlos padėtis Sąjungos rinkoje apskritai pagerėjo dėl padidėjusių Sąjungos pramonės pajėgumų ir didesnio importo iš trečiųjų šalių sąžiningomis kainomis. |
3.2.2.2.2. Sąjungos pramonės rinkos dalis
|
(53) |
2006–2009 m., t. y. pradinio tyrimo ataskaitiniu laikotarpiu, Sąjungos pramonės rinkos dalis vidutiniškai buvo 80 % ir niekada nesumažėjo iki mažiau kaip 74 %. Panašiai nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. ši rinkos dalis buvo vidutiniškai 77 % (žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1171 6 lentelę), o 2019 m., t. y. metais, kurie baigėsi prieš prasidedant šio tyrimo ataskaitiniam laikotarpiui, ji buvo 73 % (žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/2653 7 lentelę). |
|
(54) |
Prašyme pareiškėjai teigė, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų agresyvios kainodaros. Iš tiesų, kadangi Sąjungos pramonės rinkos dalis ilgą laiką buvo 73–80 %, kaip paaiškinta 53 konstatuojamojoje dalyje, dabartiniu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji buvo tik 48,6 % (žr. 6 lentelę), o tai yra labai pasikeitusi aplinkybė. Komisija pažymėjo, kad, priešingai, Kinijos importo rinkos dalis padidėjo nuo vos 6,5 % 2009 m. iki 29,2 % dabartiniu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Kaip minima 56 konstatuojamojoje dalyje, importas iš kitų trečiųjų šalių taip pat padidėjo ir taip prisidėjo prie Sąjungos pramonės rinkos dalies praradimo, tačiau mažiau nei importas iš Kinijos. |
3.2.2.2.3. Importas iš trečiųjų šalių
|
(55) |
Prašyme pareiškėjai nurodė, kad esant pasiūlos trūkumui importas iš trečiųjų šalių gali užpildyti bet kokią spragą dėl galimo suvartojimo didėjimo. |
|
(56) |
Komisija pažymėjo, kad bendra importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, rinkos dalis 2009 m. buvo 6,2 % (žr. Reglamento (ES) Nr. 1035/2010 12 lentelę) ir kad šios rinkos dalies lygis kartu su tuometine 85 % Sąjungos pramonės rinkos dalimi buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių muito forma buvo pakeista fiksuoto dydžio muitu (27). Importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis nuo to laiko labai padidėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 22,3 %, o tai rodo, kad trečiųjų šalių gamintojai sukaupė pajėgumų, kurie gali padėti patenkinti suvartojimą Sąjungos rinkoje ir užtikrinti sveiką konkurencinę padėtį vienodomis sąlygomis. |
3.2.2.2.4. Išvada dėl pasiūlos padėties
|
(57) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad pasiūlos padėtis Sąjungos rinkoje po pradinio tyrimo labai pasikeitė. 2009 m. vienintelis svarbus importo šaltinis buvo Kinija ir, nustačius laikinąsias priemones, melamino trūkumas Sąjungos rinkoje galėjo lemti didelį kainų padidėjimą (žr. pradinio reglamento 63 konstatuojamąją dalį), tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ši padėtis akivaizdžiai skyrėsi, nes buvo keli svarbūs importo šaltiniai (dėl to buvo daromas sąžiningas konkurencinis spaudimas) ir, be to, Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai buvo gerokai didesni. |
3.2.2.3. Išvada
|
(58) |
Per šį tyrimą Komisija nustatė, kad po pradinio tyrimo pasikeitė kelios aplinkybės, visų pirma susijusios ne tik su Sąjungos pramonės patirtomis gamybos sąnaudomis, bet ir su pasiūla. Nuo 2021 m. Sąjungoje labai padidėjo gamybos sąnaudos, todėl, remiantis 2009 m. sąnaudomis ir kainomis, minimaliomis importo kainomis ir visoms kitoms bendrovėms taikomu specifiniu muitu nebegalima veiksmingai užkirsti kelio žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas iš Kinijos dempingo kaina. Todėl Sąjungos pramonė patyrė žalą, dėl kurios išvada pateikta 134 konstatuojamojoje dalyje. Be to, nors susirūpinimas dėl pakankamos melamino pasiūlos naudotojams buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios per pradinį tyrimą buvo nustatytos dabartinės formos priemonės, nuo 2009 m. labai pagerėjo pasiūlos naudotojų pramonei užtikrinimas. |
3.2.3. Ilgalaikis pobūdis
3.2.3.1. Įvadas
|
(59) |
Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį Komisija taip pat išnagrinėjo, ar būtų galima pagrįstai manyti, kad pasikeitusios aplinkybės, nustatytos 3.5.2 skirsnyje, yra ilgalaikio pobūdžio. |
|
(60) |
Kelios šalys savo pastabose abejojo, ar aplinkybių pasikeitimas galėtų būti laikomas ilgalaikiu. Kai kurios pastabos buvo pateiktos prieš atskleidžiant esminius faktus. Visi šie tvirtinimai apibendrinti šiame skirsnyje. |
3.2.3.2. Ilgalaikio pobūdžio vertinimas
3.2.3.2.1. Reikšmingi didėjantys gamybos sąnaudų pokyčiai
|
(61) |
Dėl didelio dujų kainų padidėjimo CCCMC tvirtino, kad peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje gamtinių dujų kainos gerokai sumažėjo, palyginti su ankstesniais piko lygiais. CCCMC teigimu, šis pokytis parodė, kad bet kokie aplinkybių pokyčiai, šiuo atveju labai padidėjusios dujų kainos, buvo tik laikino pobūdžio. Be to, CCCMC teigė, kad gamtinių dujų – pagrindinės melamino gamybos žaliavos – kainos sumažėjo beveik iki lygio, kuris buvo iki 2021 m. vidurio. |
|
(62) |
Europos plokščių pramonės federacija (toliau – EPF) panašiai priminė, kad pagrindinis melamino gamintojų gamybos sąnaudoms poveikį darantis veiksnys buvo gamtinių dujų sąnaudos. EPF teigimu, nuo 2023 m. gamtinių dujų kainos sparčiai ir gerokai sumažėjo. Ji pažymėjo, kad 2024 m. sausio mėn. gamtinių dujų momentinės kainos Europoje buvo 28–32 EUR/MWh, o 2018 m. vidutinės momentinės gamtinių dujų kainos Europoje buvo apie 22–23 EUR/MWh. EPF teigimu, finansų rinkose prognozuojama, kad 2024–2026 m. dujų kainos bus labai panašios į ankstesnius lygius. EPF tvirtino, kad dujų kainos vėl pasiekė įprastą ankstesnį lygį ir kad pareiškėjai gali vėl konkuruoti taikant dabartinės formos priemones. |
|
(63) |
Europos laminuotos grindų dangos gamintojai (toliau – EPLF) pateikė panašią dujų kainų raidos prognozę. EPLF pridūrė, kad dujų kainoms stabilizavusis kaip tikėtasi, infliacijos lygis vėliau sumažėtų. Savo ruožtu, jei infliacijos lygis sumažėtų, tikimasi, kad pagrindiniai centriniai bankai pradės mažinti palūkanų normas. Dėl mažesnių palūkanų normų atpigtų hipotekos paskolos. Todėl nekilnojamasis turtas taptų įperkamesnis ir statybos sektorius, kuris yra pagrindinis melamino produktų naudotojas, turėtų atsigauti. |
|
(64) |
Komisija su šiais tvirtinimais nesutiko. Komisija laikėsi nuomonės, kad labai mažai tikėtina, jog gamtinių dujų kainos vėl pasieks iki 2020 m. stebėtus kainų intervalus. |
|
(65) |
Dėl ankstesnėje 62 konstatuojamojoje dalyje pateikto tvirtinimo Komisija pažymėjo, kad, kaip 2024 m. sausio mėn. nustatė EPF, dujų kainos – 28–32 EUR/MWh – vis dar buvo gerokai didesnės už EPF 2019 m. nustatytas kainas, t. y. 22–23 EUR. Komisija pažymėjo, kad 2024 m. pirmąjį pusmetį vidutinė TTF dujų kaina buvo 29,82 EUR/MWh (28), t. y. 56 % didesnė už vidutinė TTF dujų kainą (19,08 EUR/MWh), kuri buvo 2010 m. balandžio–gruodžio mėn. vidurkis (žr. šio reglamento 16 išnašą), ir taip pat gerokai viršijo vidutinę TTF dujų kainą 2011–2020 m. laikotarpiu. Todėl, net jei dujų kainų padėtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu turėtų būti laikoma išimtine, dujų kainos vis tiek yra gerokai didesnės už vidutinę dujų kainą iki 2020 m. imtinai. |
|
(66) |
EPF papildomai nepagrindė tariamų tikėtinų dujų kainų prognozių iki 2026 m. Be to, dėl 61–63 konstatuojamosios dalyse apibendrintų tvirtinimų Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į geopolitinės padėties pokyčius, mažai tikėtina, jog dujų kainos stabilizuosis iki lygio, buvusio iki 2021 m. birželio mėn. Nuo 2021 m. dauguma valstybių narių, kurios gamtines dujas vamzdynais gauna tiesiogiai iš Rusijos, pradėjo mažinti tokį importą. Dėl nepateisinamos ir neišprovokuotos Rusijos agresijos prieš Ukrainą Europos Sąjunga ir valstybės narės sustiprino ir paspartino priemones, kad taptų mažiau priklausomos nuo Rusijos dujų. Vienos iš šių priemonių – planuojami arba statomi ne mažiau kaip 17 SGD terminalų (29). Atsižvelgiant į itin svarbias investicijas, kurių reikia SGD terminalams statyti, ir visą tiekimo infrastruktūrą, taip pat į Sąjungos įsipareigojimą panaikinti priklausomybę nuo Rusijos dujų (30), labai mažai tikėtina, kad Sąjunga vėl pirks Rusijos dujotiekiais tiekiamų dujų kiekį, kurį pirko iki 2021 m. ir už kainas, buvusias iki 2021 m., todėl tikėtina, kad rinkoje kainos ir toliau bus daug didesnės už stebėtas iki 2021 m. pirmojo pusmečio. |
|
(67) |
Po faktų atskleidimo CCCMC kritikavo tai, kad palyginimo tikslais Komisija rėmėsi paskutinės peržiūros tiriamojo laikotarpio dienos dujų kainą, kuri, kaip pažymėta, TTF buvo 41,86 EUR/MWh, ir vidutine peržiūros tiriamojo laikotarpio kaina, kuri, CCCMC nuomone, nebuvo tipiška, atsižvelgiant į ypač dideles kainas tuo laikotarpiu, įskaitant didžiausią 339,20 EUR/MWh kainą, pasiektą 2022 m. rugpjūčio 22 d. (žr. 34 ir 35 konstatuojamąsias dalis). CCCMC pridūrė, kad, atsižvelgiant į gamtinių dujų kainų ir Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų koreliaciją, šios gamybos sąnaudos jau grįžo į prieš krizę buvusį lygį arba tikimasi, kad greitai vėl pasieks tą lygį. |
|
(68) |
Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Ji priminė, kad, siekdama įvertinti, ar nustatytas aplinkybių pasikeitimas yra ilgalaikis, ji taip pat nurodė vidutinę TTF dujų kainą 2024 m. pirmąjį pusmetį (žr. 65 konstatuojamąją dalį), t. y. laikotarpiu, kuriuo kainos aiškiai sumažėjo, palyginti su ankstesniais ir išskirtiniais didžiausiais lygiais, tačiau stabilizavosi ir buvo gerokai didesnės už prieš 2021 m. pirmąjį pusmetį buvusį lygį. Komisija taip pat pažymėjo, kad 2024 m. antrąjį pusmetį vidutinė TTF dujų kaina buvo 29,82 EUR/MWh, o tai gerokai viršija vidutinę TTF dujų kainą 2011–2020 m. laikotarpiu (žr. 65 konstatuojamąją dalį). Vadinasi, nėra požymių, kad Sąjungos pramonės patirtos gamybos sąnaudos stabilizuotųsi ir būtų panašaus lygio kaip laikotarpiu nuo priemonių nustatymo iki 2021 m. pirmojo pusmečio. |
|
(69) |
Po faktų atskleidimo EPF pakartojo, kad prognozuojamas 2026 m. antrojo pusmečio gamtinių dujų kainų lygis bus panašus į faktines dujų kainas, užfiksuotas 2023 m. liepos mėn. (23–25 EUR/MWh). Jis būtų panašesnis į 2021 m. buvusį lygį. Šiomis aplinkybėmis EPF rėmėsi naujausia 2024 m. lapkričio 15 d. Europos ekonomine prognoze (31). |
|
(70) |
Komisija pažymėjo, kad prognozuojamos gamtinių dujų kainos laikotarpiu nuo 2025 m. antrojo ketvirčio iki 2026 m. pirmojo ketvirčio svyruoja nuo 43,5 iki 47,25 EUR/MWh (32). Šios kainos yra bent 46 % didesnės už 2024 m. pirmąjį pusmetį užfiksuotą vidutinę TTF dujų kainą (žr. 65 konstatuojamąją dalį). |
|
(71) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija patvirtino, kad laikoma, jog pirkimo ir pasiūlos modelio pokytis ir dėl to padidėjusios Sąjungos gamintojų patiriamos gamtinių dujų sąnaudos yra ilgalaikio pobūdžio. |
|
(72) |
Kalbant apie atitikties aplinkosaugos reikalavimams išlaidas, kurias turi padengti Sąjungos pramonė (žr. 40 konstatuojamąją dalį), nėra požymių, kad šie aplinkos srities reglamentavimo įpareigojimai artimiausiu metu bus panaikinti. Tiesą sakant, dėl vis didėjančio dėmesio aplinkos tvarumui, visų pirma įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, Sąjungos gamintojai patirs vis daugiau išlaidų, susijusių su pramonės atitiktimi reikalavimams. Šis teiginys patvirtinamas Sąjungos gamintojų iki šiol pateiktomis projekcijomis (žr. 42 konstatuojamąją dalį). Todėl tikėtina, kad nustatytas aplinkybių pasikeitimas bus ilgalaikio pobūdžio. |
|
(73) |
Po faktų atskleidimo CCCMC paprašė informacijos apie santykinę tariamų reikalavimų laikymosi išlaidų svarbą, palyginti su visomis melamino vieneto gamybos sąnaudomis, kuri buvo svarbi vertinant faktinę procentinio sąnaudų padidėjimo svarbą. |
|
(74) |
Komisija pažymėjo, kad aplinkos apsaugos sąnaudos, kurias patyrė Sąjungos pramonė, sudarė mažesnę visų melamino gamybos sąnaudų dalį nei dujų sąnaudos. Tačiau tai nekeičia fakto, kad nustatyti pokyčiai tebebuvo reikšmingo ir ilgalaikio pobūdžio. |
|
(75) |
Dėl infliacijos (žr. 46 konstatuojamąją dalį) Komisija pažymėjo, kad dėl ilgalaikio sąnaudų elementų (dujų ir aplinkos apsaugos sąnaudų) padidėjimo pobūdžio neišvengiamai padidės pagaminto produkto – melamino – kainos. Be to, kai tik bus atkurtos vienodos sąlygos, Sąjungos pramonė sieks atspindėti padidėjusią sąnaudų bazę pardavimo kainose, nes ji negali ilguoju laikotarpiu padengti 2022 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu patirtų nuostolių. Todėl tikėtina, kad didesnis melamino kainų lygis, palyginti su per pradinį tyrimą nustatytu kainų lygiu, bus ilgalaikis. |
|
(76) |
Po faktų atskleidimo CCCMC nesutiko su tuo, kad Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnės nei pradinio tiriamuoju laikotarpiu ir kad buvo tikimasi, jog aukštesnis sąnaudų lygis bus ilgalaikio pobūdžio. |
|
(77) |
Komisija nurodė paneigimą, susijusį su padidėjusių dujų sąnaudų ilgalaikiu pobūdžiu (žr. 70 konstatuojamąją dalį), ir nurodė jog tikimasi, kad dėl šių sąnaudų, atsižvelgiant į jų svarbą bendroms gamybos sąnaudoms, bendrų sąnaudų padidėjimas taip pat bus ilgalaikis. |
3.2.3.2.2. Pasiūlos padėtis Sąjungos rinkoje
|
(78) |
Kalbant apie padidėjusius Sąjungos pramonės gamybos pajėgumus, atlikus tyrimą nenustatyta jokių Sąjungos gamintojų planų artimiausioje ateityje sumažinti pajėgumus. Todėl laikoma, kad padidėję bendri pajėgumai yra ilgalaikio pobūdžio. |
|
(79) |
Tačiau CCCMC tvirtino, kad didelių (arba ilgalaikių) Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų ar pajėgumų tiekti ES rinkai pokyčių nebuvo. |
|
(80) |
Komisija paaiškino, kad Sąjungos pramonė turi pakankamai pajėgumų Sąjungos suvartojimui patenkinti. Šiuo klausimu Komisija nurodė per šį tyrimą surinktus duomenis (žr. 1 ir 5 lenteles). Nors suvartojimas niekada neviršijo 427 309 tonų per metus (nustatyta 2021 m.), pajėgumai buvo bent 476 874 tonų per metus (nustatyta peržiūros tiriamuoju laikotarpiu). |
|
(81) |
CCCMC pridūrė, kad Sąjungos pramonės rinkos dalies 2022 m. liepos 1 d. – 2023 m. birželio 30 d. laikotarpiu sumažimas iki mažiau nei 30 % nėra ilgalaikio pobūdžio, nes jį lėmė išskirtinės aplinkybės, pavyzdžiui, gamybos sunkumai Sąjungos gamintojų lygmeniu ir padidėjusi naudotojų paklausą tuo pačiu metu. Kad kompensuotų pasiūlos trūkumą, naudotojai turėjo pasikliauti didesniu importu, daugiausia iš Kinijos. |
|
(82) |
Komisija pažymėjo, kad reikšmingas Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimas buvo faktinis, todėl CCCMC jo neginčijo. Komisija laikėsi nuomonės, kad rinkos dalis sumažėjo daugiausia dėl eksponentinio Kinijos importo dempingo kaina padidėjimo, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos (žr. 102 konstatuojamąją dalį). |
|
(83) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, CCCMC pastabos buvo atmestos. |
|
(84) |
Po faktų atskleidimo SGE tvirtino, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamos esamos priemonės, t. y. fiksuoto dydžio muitas ir MIK, iš esmės ir ilgam laikui nesikeitė. Dėl melamino importo iš trečiųjų šalių SGE teigė, kad tam tikrais atvejais trečiųjų šalių kainos buvo mažesnės už Kinijos kainas ir kad pasiūla iš trečiųjų šalių nebuvo stabili ir negalėjo pakeisti importo iš Kinijos. |
|
(85) |
Komisija pažymėjo, kad importo iš trečiųjų šalių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu apskritai atitiko rinkos tendencijas. Dar svarbiau tai, kad, kaip parodyta 4 lentelėje, viso importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko palyginti panaši į 19,2–22,3 % intervalą, kitaip tariant, kainos Sąjungos pramonės rinkos daliai nedarė tokio pat neigiamo poveikio kaip Kinijos kainos (žr. 2 lentelę). 19,2–22,3 % rinkos dalys taip pat yra gerokai didesnės už Kinijos rinkos dalis per visą tyrimo, po kurio nustatytos peržiūrimos priemonės, nagrinėjamąjį laikotarpį, todėl Komisija nesutiko su SGE. Komisija nustatė, kad bendras importas iš trečiųjų šalių buvo stabilus alternatyvaus tiekimo į Sąjungos rinką veiksnys. |
|
(86) |
SGE pakartojo 2024 m. spalio 30 d. naudotojo KRP pateiktą tvirtinimą (33), kad vien Europos gamybos pajėgumai negali patenkinti paklausos. Be to, EPF savo pastabose dėl faktų atskleidimo suabejojo Komisijos įvertintais ir 5 lentelėje nurodytais pajėgumų duomenimis. EPF tvirtino, kad 2023 m. balandžio mėn. pabaigoje Liudvigshafene visam laikui uždarytos dvi BASF melamino gamyklos (34). Be to, EPF nurodė savo narių rinkos tyrimus, pagal kuriuos 2024 m. melaminą mažesniais pajėgumais gamino tik bendrovės OCI ir „LAT Nitrogen“. EPF teigimu, visi šių gamintojų gamybos pajėgumai iš viso sudarė 290 000 tonų per metus. |
|
(87) |
Siekdama apsaugoti konfidencialia laikomą verslo informaciją, Komisija negalėjo atskleisti atskirų Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumų duomenų. Tačiau ji patvirtino, kad 5 lentelėje pateikti gamybos pajėgumų duomenys buvo tinkamai patikrinti. Komisija taip pat pažymėjo, kad atitinkamos BASF gamyklos nebuvo visam laikui uždarytos, kaip teigė EPF, bet pateiktos parduoti rinkoje (35). Be to, EPF metodas neįtraukti pajėgumų, kurie buvo laikinai nenaudojami arba parduodami, neatitinka įprastos Komisijos bylų praktikos. Tai, kad Sąjungos gamintojai sumažino produkciją, nes negalėjo įveikti nesąžiningų importo iš Kinijos, besiskverbiančio į Sąjungos rinką precedento neturinčia apimtimi, kainų, neturėtų būti klaidingai laikoma nuolatiniu gamybos pajėgumų sumažėjimu. Todėl EPF tvirtinimas buvo atmestas. KRP tvirtinimas nebuvo išsamiau pagrįstas ir dėl šios priežasties taip pat atmestas. |
3.2.4. Išvada
|
(88) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį padarė išvadą, kad 3.2.2 skirsnyje nurodytos aplinkybės po pradinio tyrimo pasikeitė ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio. |
3.3. Žala
3.3.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba
|
(89) |
Remiantis prašyme pateikta informacija, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą gamino trys pareiškėjai ir kiti du gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Du prašyme nurodyti neatrinkti gamintojai yra „BASF AG“ (Liudvigshafenas, Vokietija) ir „S.C. Azomures“ (Tirgu Murešas, Rumunija). Kaip suinteresuotoji šalis užsiregistravo tik BASF. Tyrimo metu nė vienas iš šių dviejų gamintojų nepateikė pastabų ar informacijos. |
|
(90) |
Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 175 786 tonos. Šis skaičius apskaičiuotas remiantis trijų atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir pareiškėjų pateiktais makroekonominių rodiklių klausimyno atsakymais. |
|
(91) |
Kaip minėta 13 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atrinko Sąjungos gamintojus, kurie pagamino apie 83 % viso numatomo panašaus produkto Sąjungoje kiekio. Trys atrinkti gamintojai yra pareiškėjai. |
3.3.2. Sąjungos suvartojimas
|
(92) |
Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi: a) pareiškėjų duomenimis apie Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimą, iš dalies sutikrintus pagal atrinktų Sąjungos gamintojų nurodytą pardavimo apimtį, ir b) peržiūrimojo produkto importu į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių, kaip nurodyta Eurostato COMEXT duomenų bazėje. |
|
(93) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia: 1 lentelė Sąjungos suvartojimas (tonomis)
|
||||||||||||||||||||||
|
(94) |
Atlikus peržiūrą nustatyta, kad po COVID-19 pandemijos atsigavus ekonomikai Sąjungos suvartojimas 2020–2021 m. padidėjo 18 %. Apskritai Sąjungos suvartojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 %. |
3.3.3. Importas iš nagrinėjamosios šalies
3.3.3.1. Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis
|
(95) |
Komisija importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Kinijos rinkos dalis nustatyta lyginant importą ir Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta 2 lentelėje. |
|
(96) |
Importo iš KLR raida: 2 lentelė Importo apimtis ir rinkos dalis
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(97) |
Importo iš Kinijos apimtis nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo daugiau nei aštuoniasdešimt kartų. NET jei 2020 m. negali būti laikomi tipiškais dėl ekonomikos nuosmukio po COVID-19 pandemijos, nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio importas iš Kinijos vis tiek padidėjo beveik keturis kartus. |
|
(98) |
Vertinant santykinai (žr. 2 lentelėje pateiktus indeksus), importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo dar labiau nei šio importo apimtis ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė beveik 30 %. Palyginti su 2021 m., rinkos dalis padidėjo daugiau nei keturis kartus. |
3.3.3.2. Importo iš Kinijos kainos ir priverstinis kainų mažinimas
3.3.3.2.1. Kainos
|
(99) |
Komisija vidutines importo iš Kinijos kainas nustatė remdamasi Eurostato statistikos duomenimis. |
|
(100) |
Importo iš Kinijos vidutinės svertinės kainos raida: 3 lentelė Importo kainos (EUR/t)
|
||||||||||||||||||||||
|
(101) |
Vidutinės melamino importo iš Kinijos kainos 2020–2022 m. padidėjo 108 %. Nuo 2022 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio kainos smarkiai sumažėjo – 32 %. |
3.3.3.2.2. Priverstinis kainų mažinimas
|
(102) |
Priverstinį kainų mažinimą Komisija įvertino lygindama a) vidutines svertines statistines importo iš KLR per peržiūros tiriamąjį laikotarpį kainas, nustatytas remiantis CIF ir tinkamai pakoreguotas atsižvelgiant į konvencinę muito normą, antidempingo muitą (36) ir išlaidas po importo, ir b) vidutines svertines trijų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainas. Taip apskaičiuotas priverstinio kainų mažinimo skirtumas siekė 8,5 %. |
|
(103) |
Komisija taip pat nagrinėjo kitą poveikį kainoms, visų pirma, ar buvo vykdomas didelis kainų smukdymas. Komisija pastebėjo, kad kainos buvo smukdomos, nes Sąjungos pramonė nuo 2022 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio turėjo sumažinti savo pardavimo kainas maždaug 53 % (žr. 7 lentelę), t. y. gerokai daugiau nei jos gamybos sąnaudos, todėl peržiūros tiriamuoju laikotarpiu patirtas 100,1 % nuostolis (žr. 10 lentelę). |
3.3.4. Importo iš trečiųjų šalių apimtis ir kainos
|
(104) |
Komisija nustatė importo iš trečiųjų šalių apimtį ir kainas, taikydama tą pačią metodiką, kurią taikė KLR atveju (žr. 3.3.3.1 skirsnį). |
|
(105) |
Importo iš trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 4 lentelė Importas iš trečiųjų šalių
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(106) |
Be Kinijos, svarbiausi importo šaltiniai buvo Kataras, Trinidadas ir Tobagas bei Indija. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš kiekvienos iš šių šalių padidėjo bent 54 % (Kataras) ir iki 360 % (Indija). Tačiau 2020 m. importas iš Indijos prasidėjo nuo daug mažesnio lygio nei kitų dviejų šalių. Viso importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo tik 5 %. |
|
(107) |
Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu trijų svarbiausių šaltinių, išskyrus Kiniją, vidutinės importo kainos buvo didesnės už vidutines importo iš KLR kainas. Tik importo iš Trinidado ir Tobago kainos buvo palyginti panašios, nors vis tiek didesnės už importo iš Kinijos kainas (1 379 EUR už toną, palyginti su 1 361 EUR už toną). Tačiau importo iš Trinidado ir Tobago apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo mažesnė nei 20 % importo iš Kinijos. |
|
(108) |
Trečiųjų šalių rinkos dalies padidėjimą 2,5 procentiniais punktais per nagrinėjamąjį laikotarpį akivaizdžiai užgožia importo iš Kinijos rinkos dalies padidėjimas, kuris sudarė 28,9 procentinio punkto. Vidutinė importo iš trečiųjų šalių kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo gerokai didesnė už Sąjungos pramonės pardavimo kainą (žr. 7 lentelę) ir vidutinę importo iš Kinijos kainą (žr. 3 lentelę). |
3.3.5. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis
3.3.5.1. Bendrosios pastabos
|
(109) |
Siekdama įvertinti, ar buvo daroma žala, Komisija makroekonominius žalos rodiklius atskyrė nuo mikroekonominių. Komisija įvertino makroekonominius rodiklius remdamasi pareiškėjų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis ir informacija, tinkamai sutikrintais su prašyme pateikta informacija ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais bei Eurostato statistikos duomenimis. Mikroekonominius rodiklius Komisija įvertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. |
|
(110) |
Šiuo atveju makroekonominiai rodikliai yra šie: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas ir našumas. |
|
(111) |
Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto pardavimo kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą. |
3.3.5.2. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas
|
(112) |
Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 5 lentelė Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(113) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo 56 %. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik nesikeitė ir šiek tiek sumažėjo (–1 %). Todėl pajėgumų naudojimas sumažėjo 56 %. |
3.3.5.3. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis
|
(114) |
Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 6 lentelė Pardavimo apimtis ir rinkos dalis
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(115) |
Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis 2020–2021 m. padidėjo 9 %, tačiau nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio ji sumažėjo 52 procentiniais punktais ir buvo 43 % mažesnė nei 2020 m. |
|
(116) |
Pagal tą pačią tendenciją Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 79,9 % iki 48,6 %. |
3.3.5.4. Augimas
|
(117) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 7 % (žr. 1 lentelę), o Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimtis sumažėjo 43 % (žr. 6 lentelę). Todėl Sąjungos pramonė prarado svarbią rinkos dalį (žr. 6 lentelę), palyginti su importu iš Kinijos (žr. 2 lentelę). |
3.3.5.5. Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai
|
(118) |
Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų ir vieneto gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 7 lentelė Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(119) |
Vieneto gamybos sąnaudos eksponentiškai augo iki lygio, kuris 2022 m. buvo 250 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vis dar 239 % viršijo 2020 m. užregistruotą lygį. Šis staigus gamybos sąnaudų padidėjimas visų pirma buvo susijęs su labai smarkiu dujų kainų augimu nuo 2021 m. |
|
(120) |
Pardavimo kainų tendencija buvo panaši iki 2022 m., kai jos pasiekė 244 % didesnį lygį už 2020 m. buvusį lygį. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pardavimo kainos, palyginti su 2022 m., sumažėjo daugiau nei perpus. 2024 m. rugpjūčio 23 d. pateiktame dokumente (37) pareiškėjai pabrėžė, kad Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo iki netvaraus lygio, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gerokai padidėjo sąnaudų bazė. |
3.3.5.6. Užimtumas ir našumas
|
(121) |
Sąjungos gamintojų užimtumo, našumo ir vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 8 lentelė Užimtumas ir našumas
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(122) |
Nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio darbuotojų skaičius sumažėjo daugiau nei 9 %, nes Sąjungos pramonė pradėjo mažinti darbuotojų skaičių dėl nepalankios rinkos padėties. |
|
(123) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį darbo našumas sumažėjo 56 %, taip pat staigiai sumažėjo gamyba (žr. 5 lentelę). |
|
(124) |
Vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 23 %, nes darbo užmokestis buvo pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją ir ankstesnį ekonomikos augimą. |
3.3.5.7. Atsargos
|
(125) |
Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 9 lentelė Atsargos
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(126) |
Atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo labai skirtingas. 2021 m. lygis buvo 56 % mažesnis už 2020 m. lygį. 2022 m. lygis buvo 165 % didesnis už 2020 m. lygį. Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, nuo 2020 m. iki 2022 m. padidėjo beveik penkis kartus, o nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio – daugiau nei tris kartus. Tai dar vienas požymis, kad dėl labai padidėjusio importo iš Kinijos Sąjungos pramonė nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje patyrė vis daugiau sunkumų mėgindama parduoti savo produkciją. |
3.3.5.8. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą
|
(127) |
Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 10 lentelė Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(128) |
Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelną nustatė savo melamino pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi pagrindinio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Tik 2021 m. Sąjungos pramonė gavo 12,3 % pelną. 2020 m. ir 2022 m. pagrindinis pardavimas buvo nuostolingas – atitinkamai –4,1 % ir –5,6 %. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nuostolis buvo –100,1 %. |
|
(129) |
Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. 2021 m. grynųjų pinigų srauto raida buvo teigiama. 2022 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl neigiamos pelningumo tendencijos Sąjungos pramonės grynųjų pinigų srautas buvo neigiamas. |
|
(130) |
Sąjungos pramonės investicijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 194 %. Remiantis tyrimo rezultatais, investicijos buvo susijusios beveik vien su visiškai nuvertėjusio ir nusidėvėjusio turto pakeitimu. Tai, kad šio investicijos buvo sutelktos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, yra gana atsitiktinis faktas. Be to, investicijos buvo santykinai nedidelės, palyginti su kitais rodikliais, pavyzdžiui, bendra pardavimo verte. Todėl Komisija nemano, kad šis rodiklis konkrečiu atveju yra labai reikšmingas. |
|
(131) |
Investicijų grąža yra investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentinė dalis, o jos tendencija atitiko analizuotų pelningumo normų tendenciją. |
3.3.5.9. Išvada dėl Sąjungos pramonės padėties
|
(132) |
Didėjant gamybos sąnaudoms ir kainų nepastovumui Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį prarado didelę rinkos dalį, kuri teko KLR. Importo iš Kinijos apimtis eksponentiškai didėjo ir į Sąjungos rinką pateko kainomis, dėl kurių buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Dėl tokio spaudimo Sąjungos pramonė negalėjo perkelti padidėjusių gamybos sąnaudų į pardavimo kainas ir vėliau patyrė didelių precedento neturinčių ir netvaraus lygio nuostolių. |
|
(133) |
Iš esmės visų žalos rodiklių, kaip antai gamybos, pajėgumų naudojimo koeficientų, pardavimo apimties, vieneto pardavimo kainų, rinkos dalių, pelningumo ir grynųjų pinigų srauto, tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo labai neigiamos. |
|
(134) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje. |
3.3.6. Priežastinis ryšys
|
(135) |
Padariusi išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, ir remdamasi 27 konstatuojamąja dalimi, Komisija nagrinėjo, ar dėl taikytinos MIK ir fiksuoto dydžio muito Sąjungos pramonei daroma didelė ir ilgalaikė žala. |
|
(136) |
Pirmiausia Komisija priminė, kad MIK struktūra yra tokia, kad kai kainos pasiekia gerokai didesnį nei MIK lygį, eksportuojantys gamintojai gali eksportuoti praktiškai neribotą nagrinėjamojo produkto kiekį netaikant jokių antidempingo muitų Sąjungoje. Šis scenarijus pasitvirtino 2022 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kai rinkos kainos pasiekė tokį lygį (žr. 2 lentelę ir 97 ir 98 konstatuojamąsias dalis). |
|
(137) |
Antra, Komisija nustatė, kad importas iš Kinijos Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą. Iš tiesų, šis importas didėjo eksponentiškai, t. y. 8013 % per nagrinėjamąjį laikotarpį (žr. 2 lentelę), dėl to labai padidėjo rinkos dalys, t. y. nuo 0,3 % 2020 m. iki 29,2 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės, kuri per tą patį laikotarpį prarado rinkos dalį (nuo 79,9 % iki 48,6 %), sąskaita. Be to, produktas buvo importuojamas iš Kinijos mažėjančiomis kainomis (žr. 3 lentelę, nuo 2022 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio) ir dėl jo buvo priverstinai mažinamos kainos (žr. 102 konstatuojamąją dalį), todėl Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinę žala. Šis importas taip pat darė didelį spaudimą Sąjungos pramonės kainoms. Iš tiesų, nuo 2021 m. importo kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas ir, dar svarbiau, nuo 2022 m. – mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas. Dėl pastebėto kainų smukdymo Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atsižvelgdama į padidėjusias sąnaudas ir todėl patyrė didelių nuostolių. Prie tos žalos taip pat prisidėjo kiti veiksniai, pavyzdžiui, dujų kainos, kurie buvo pagrindinė gamybos sąnaudų padidėjimo, viršijančio pardavimo kainas, priežastis (žr. 7 lentelėje pateiktus 2022 m. ir peržiūros tiriamojo laikotarpio duomenis), tačiau nesusilpnino nustatyto priežastinio ryšio. Viso importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 13 % (žr. 4 lentelę), o šį padidėjimą užgožė daugiau nei aštuoniasdešimt kartų padidėjęs importas iš Kinijos per tą patį laikotarpį (žr. 2 lentelę). Panašiai bendras importas iš kitų trečiųjų šalių peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutiniškai buvo beveik 200 EUR už toną brangesnis nei importas iš Kinijos. Todėl importas iš trečiųjų šalių nesusilpnino nustatyto importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio. |
|
(138) |
Po faktų atskleidimo CCCMC tvirtino, kad išskirtinės ES vidaus rinkos aplinkybės, susiklosčiusios 2022 m. antrąjį pusmetį ir 2023 m., o ne importas iš Kinijos, buvo pagrindinės priežastis, dėl kurios Sąjungos gamintojai negalėjo padidinti savo kainų, kad padengtų gamybos sąnaudas ir išliktų pelningi. |
|
(139) |
Komisija šį tvirtinimą atmetė. Atlikus tyrimą nustatyta, kad 2021 m. ir tam tikru mastu dar 2022 m. Sąjungos pramonė galėjo padidinti kainas pagal didėjančias gamybos sąnaudas, kai importas iš Kinijos į rinką pateko 1 627–1 990 EUR už toną importo kainomis. Tik peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kai importo kainos nukrito iki 1 361 EUR už toną, Sąjungos pramonė nebegalėjo parduoti produktų sąnaudas padengiančiomis kainomis. Tai aiškiai parodė, kad priemonės nepadarė numatyto poveikio, nes pagrindinė žalos Sąjungos pramonei priežastis buvo didelės apimties importas iš Kinijos mažomis kainomis. |
|
(140) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad MIK struktūra iš esmės leido Kinijos gamintojams padidinti eksporto mažesnėmis kainomis apimtį, o tai savo ruožtu padarė didelę materialinę žalą Sąjungos pramonei. |
3.4. Nesusijusių importuotojų ir naudotojų interesai
|
(141) |
Visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir naudotojams pranešta apie peržiūros inicijavimą. |
|
(142) |
Komisija gavo vieno nesusijusio importuotojo klausimyno atsakymus, tačiau ši šalis atsisakė pateikti nekonfidencialią atsakymų versiją. Todėl pateiktos informacijos nebuvo galima išanalizuoti. |
|
(143) |
Klausimyno atsakymus pateikė trys naudotojai ir „Unilin“ grupė (kurią sudaro du naudotojai). Trys naudojai nepateikė prasmingų nekonfidencialių atsakymų į klausimyną versijų, todėl šios pateiktos informacijos nebuvo galima nagrinėti. Tik „Unilin“ grupė toliau bendradarbiavo atliekant tyrimą, be kita ko, leido atlikti patikrinimą vietoje savo patalpose (kaip paaiškinta 18 konstatuojamojoje dalyje). |
|
(144) |
Tačiau „Unilin“ grupė tvirtino, kad ji negalėjo pateikti išsamios nekonfidencialios savo pateiktos informacijos versijos, nes konkurenciniu požiūriu ji nenorėjo tam tikros informacijos atskleisti platesnei auditorijai. Todėl „Unilin“ grupė rėmėsi „išskirtinėmis aplinkybėmis“ pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį. Komisija atsižvelgė į „Unilin“ grupės tvirtinimą. Remdamasi pateikta informacija, ji galėjo nustatyti tik tai, kad ir „Unilin“ grupės pirkimas iš Sąjungos pramonės, ir jos importas iš Kinijos nebuvo tipiški viso naudotojų sektoriaus atžvilgiu ir kad pakeitus priemonių formą susijusiai šaliai nebūtų daromas nepagrįstas poveikis. |
|
(145) |
Po faktų atskleidimo EPF išreiškė susirūpinimą dėl Komisijos atlikto naudotojų interesų vertinimo, nes atrodė, kad ji rėmėsi tik dviem „Unilin“ grupės pateiktais klausimyno atsakymais. EPF pridūrė, kad dėl 2022 m. lapkričio mėn. – 2023 m. lapkričio mėn. didėjančių melamino sąnaudų labai padidėjo atotrūkis tarp neapdirbtų plokščių ir dengtų plokščių, t. y. nuo vidutiniškai 30–50 % iki 60–124 %. |
|
(146) |
Komisija paaiškino, kad atlikdama vertinimą ji gali remtis tik bendradarbiaujančių suinteresuotųjų šalių pateiktais patikrinamais duomenimis. Inicijavus peržiūrą buvo susisiekta su maždaug 80 naudotojų ir jiems pranešta apie peržiūrą. Galiausiai „Unilin“ grupės pateikti duomenys buvo vieninteliai Komisijai pateikti naudotojo duomenys. Komisija savo išvados dėl „Unilin“ neišplėtė visiems naudotojams, tačiau, nesant kitų bendradarbiaujančių naudotojų, analizei atlikti ji neturėjo kitos informacijos. |
|
(147) |
Be to, laikoma, kad EPF metodas, pagal kurį melamino gamybos sąnaudos nustatomos iš produkcijos kainų skirtumo, yra ydingas. Kainų skirtumai gali būti siejami su įvairiomis kitomis priežastimis, pavyzdžiui, klientų suvokimui ir pan., tačiau nebūtinai ir ne tik su vieno sąnaudų elemento padidėjimu. |
|
(148) |
Inicijavus tyrimą, EPF teigė, kad Europos medienos apdirbimo pramonės metinė apyvarta viršijo 500 mlrd. EUR ir kad Sąjungoje ji sukuria 4 mln. tiesioginių darbo vietų. Plokščių pramonė, kuriai tenka 9 % šios apyvartos, atliko svarbų vaidmenį suteikdama vertę medienos ruošos ir perdirbimo šalutiniams produktams – baldų ir statybos sektoriams tiekiami aukštos kokybės, lengvi ir įperkami produktai. Todėl bet koks priemonių formos pakeitimas neigiamai paveiktų daug daugiau darbuotojų (ES medienos plokščių gamintojų ir jų tolesnių naudotojų vertės grandinės), nei duotų naudos Sąjungos melamino gamintojų darbuotojams. |
|
(149) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad EPF neįrodė, kokia tariamos metinės apyvartos dalis buvo susijusi su produktų, kurių sudėtyje yra melamino, pardavimu, kiek melamino sąnaudos buvo reikšmingos tuose produktuose ir kiek darbo vietų prisidėjo prie tokių produktų gamybos ir pardavimo. Todėl priemonės formos pakeitimo poveikio nebuvo galima nustatyti, todėl ji tvirtinimą atmetė. |
|
(150) |
Po faktų atskleidimo EPF apskaičiavo, kad apie 650 000 darbo vietų medienos plokščių pramonėje ir susijusiuose sektoriuose visoje tiekimo grandinėje buvo susijusios su melamino naudojimu ir kad visoms šioms darbo vietoms kiltų didelė grėsmė, jei būtų pakeista priemonių forma. Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes EPF nepagrindė, kodėl ad valorem muitai, taikomi vienai žaliavai iš vienos konkrečios šalies, vietoje fiksuoto dydžio muito ir MIK, būtų žalingi šiems ekonomikos sektoriams. |
|
(151) |
EPLF tvirtino, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai, kuriems taikomas fiksuoto dydžio 415 EUR muitas už toną, negalėjo vykdyti eksporto į Sąjungą, nes tas muitas buvo pernelyg didelis, ir kad bendri trijų Kinijos gamintojų, kuriems taikoma minimali importo kaina, pajėgumai buvo ne didesni kaip 300 000 tonų, o to nepakako Europos rinkai aprūpinti. EPLF taip pat teigė, kad Sąjungos naudotojai negalėtų pasikliauti vien Europos melamino gamyba, ypač atsigavus rinkai. |
|
(152) |
Komisija atmetė šiuos EPLF tvirtinimus. Suvartojimas niekada neviršijo maždaug 430 000 tonų per metus. Pavyzdžiui, 2021 m. suvartojimas buvo 427 185 tonų. Turėdama daugiau kaip 476 000 tonų pajėgumų (nustatyta peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, žr. 5 lentelę), Sąjungos pramonė tikrai galėtų pati patenkinti šį suvartojimą. |
|
(153) |
EPLF pridūrė, kad jos nariai susiduria su vis didesne konkurencija su Turkija, nes Turkijos laminato gamintojai gali toliau importuoti melaminą iš Kinijos nemokėdami antidempingo muitų ir taip patirti mažesnes išlaidas nei Sąjungos laminato gamintojai. |
|
(154) |
EPLF nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių įtarimus dėl didesnės konkurencijos su Turkija. Be to, nebuvo jokių požymių, kad pasikeitus priemonių formai naudotojams apskritai būtų nepagrįstai pakenkta (žr. 144 konstatuojamąją dalį). Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą. |
|
(155) |
SGE teigė, kad pakeitus antidempingo priemonės formą į ad valorem muitus, dėl nustatytų muito normų labai padidėtų peržiūrimojo produktų importo iš Kinijos sąnaudos. Dar blogiau – dėl tokių didelių muito normų Kinijos eksportuotojai galėtų tapti nekonkurencingi, o tai galėtų priversti juos pasitraukti iš Sąjungos rinkos. Dėl to Sąjungos importuotojams ir naudotojams liktų ribotos tiekimo, visų pirma iš pareiškėjų, galimybės, todėl ES rinka taptų mažiau konkurencinga. Tiekimo grandinė būtų išbalansuota, o melamino pirkimo kainos veikiausiai labai išaugtų. |
|
(156) |
Komisija šį tvirtinimą atmetė. Komisija pripažino, kad melamino rinkos kainos veikiausiai didės, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatytos kainos Sąjungos pramonės atžvilgiu buvo netvarios, o MIK ir fiksuoto dydžio muito formos priemonėmis Sąjungos pramonė nebuvo pakankamai apsaugota nuo nesąžiningos eksportuojančių gamintojų prekybos praktikos, dėl kurios labai sumažėjo jos pardavimo kainos (žr. 7 lentelę). Tačiau Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad nustačius 12–65,2 % ad valorem muitus (priklausomai nuo nustatyto dempingo lygio), naudotojai apskritai galės įsigyti kinišką melaminą tokiomis kainomis, įskaitant muitus, kurios atitiktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainas. Be to, naudotojai taip pat gali pirkti iš kitų Sąjungai nepriklausančių šalių, kaip jie tai darė nagrinėjamuoju laikotarpiu (žr. 4 lentelę). |
|
(157) |
Po faktų atskleidimo EPF nurodė, kad Kinijos gamybos pajėgumai yra riboti. EPF teigimu, 2022 m. Kinijos eksportas į Sąjungą pasiekė aukščiausią lygį, o tai reiškia, kad mažai tikėtina, jog jis išaugs daugiau nei tais metais nustatytas kiekis. |
|
(158) |
Komisija pažymėjo, kad EPF nepateikė pagrįstų duomenų apie faktinius ir nepanaudotus pajėgumus Kinijoje. Bet kuriuo atveju, kaip geriausiai matyti iš 10 lentelėje pateiktų pelningumo duomenų, 2022 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos eksporto į Sąjungą apimtis jau buvo labai žalinga Sąjungos pramonei. |
|
(159) |
Po faktų atskleidimo Komisija taip pat gavo pastabų iš KRP – melamino naudotojo, kuris užsiregistravo kaip suinteresuotoji šalis, bet nepateikė klausimyno atsakymų. |
|
(160) |
KRP tvirtino, kad MIK užtikrina sąžiningą konkurenciją, nes nustatyta žemiausia kaina. Tai leido Sąjungos gamintojams gauti pelno, kartu užtikrinant, kad tiekimas naudotojams būtų stabilus ir įperkamas. Taigi, KRP teigimu, tolesnis MIK taikymas atitinka Sąjungos interesus. KRP taip pat teigė, kad, jei dabartinė priemonė būtų pakeista ad valorem muitais, ji patirtų daug didesnes melamino sąnaudas, todėl labai padidėtų gamybos sąnaudos. Dėl to sumažėtų jos konkurencingumas ne tik vidaus, bet ir tarptautinėse rinkose ir kiltų pavojus jos verslui. |
|
(161) |
KRP nepagrindė nė vieno iš pateiktų tvirtinimų, todėl jie abu buvo atmesti. |
|
(162) |
Kadangi naudotojai ir naudotojų asociacijos toliau nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad pasikeitus priemonių formai naudotojams nebūtų nepagrįstai pakenkta. |
|
(163) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių požymių, rodančių, kad siūlomu priemonių formos pakeitimu daromas neigiamas poveikis naudotojams ir (arba) importuotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį. |
3.5. Išvada dėl Sąjungos interesų
|
(164) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad priemonių, taikomų importuojamam Kinijos kilmės melaminui, formos pakeitimas neatitiktų Sąjungos interesų. |
|
(165) |
Atsižvelgiant į 134 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą. Todėl dabartinės formos priemonės nebėra tinkamos Sąjungos pramonei apsaugoti nuo importo iš Kinijos, kuris į Sąjungos rinką pateko precedento neturinčia apimtimi ir kuriuo priverstinai mažinamos kainos. |
4. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS
4.1. Žalos ir pasikeitusių aplinkybių ryšys
|
(166) |
Atsižvelgiant į įvertintas pasikeitusias aplinkybes, dabartinės formos priemonės, kurios yra 1 153 EUR už toną MIK grindžiamas muitas, taikomas daugiau kaip 80 % viso importo iš Kinijos per PTL, t. y. muitas nebuvo taikomas, ir likusiam importui taikomas fiksuoto dydžio 415 EUR už toną muitas, nebegali ištaisyti nustatytos materialinės žalos, kurią patyrė Sąjungos pramonė ir kurią sukėlė importas iš Kinijos. Visų pirma MIK nebuvo galima ištaisyti didelio priverstinio kainų mažinimo (žr. 102 konstatuojamąją dalį) ir kanų smukdymo, nustatyto peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. |
|
(167) |
Abiejose ankstesnėse priemonių galiojimo termino peržiūrose padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į veiksmingą galiojančių priemonių teikiamą apsaugą, Sąjungos pramonei žala nebedarom (žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1171 128 konstatuojamąją dalį ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1776 277 konstatuojamąją dalį). Kita vertus, atlikus šią dalinę tarpinę peržiūrą Komisija padarė išvadą, kad dabartinės formos priemonių nebepakanka žalą darančiam dempingui neutralizuoti. |
|
(168) |
Nuo 2020 m. labai padidėjo melamino kainų nepastovumas bei dujų, kurios yra pagrindinė melamino gamybos žaliava, kainų nepastovumas. Tam tikrai laikotarpiais melamino kainos pasiekė precedento neturintį aukštą lygį, kuris nebuvo pastebėtas bent jau po pradinio tyrimo. Pasiekusios šį aukštą lygį, kainos sparčiai mažėjo, nes labai padidėjo importo iš Kinijos apimtis mažesnėmis kainomis. Dėl to Sąjungos pramonė buvo priversta parduoti kainomis, kurios buvo gerokai mažesnės už sąnaudas. |
|
(169) |
Todėl ši priemonių forma nebegalėjo suteikti apsaugos, kurią ji suteikė per ankstesnes priemonių galiojimo termino peržiūras nagrinėtais laikotarpiais ir kuri pasirodė esanti pakankama, kad Sąjungos pramonė būtų apsaugota nuo žalos. Kinijos gamintojai eksportavo į Sąjungą tokiomis kainomis, dėl kurių tuo pačiu metu buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos, tačiau kurios viršijo taikomą MIK, todėl jiems nebuvo taikomi antidempingo muitai. |
|
(170) |
Darytina išvada, kad dėl pasikeitusių aplinkybių žala pasikartojo ir dėl jų priemonės tapo nepakankamos siekiant apsaugoti Sąjungos pramonę nuo importo priverstinai mažinamomis kainomis. |
4.2. Priemonės formos pakeitimas
|
(171) |
Remdamasi pirmiau pateiktomis išvadomis, visų pirma išvadomis dėl Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos, pasikeitusių aplinkybių, palyginti su pradiniu tyrimu, ir šių pokyčių ilgalaikio pobūdžio, taip pat Sąjungos interesų, Komisija laikėsi nuomonės, kad dabartinės formos antidempingo priemonės, taikomos Kinijos Liaudies Respublikos melaminui, nebėra tinkamos importo dempingo kaina padarytai žalai pašalinti. |
|
(172) |
Todėl Komisija nusprendė visoms bendrovėms vėl nustatyti ad valorem muitus. |
|
(173) |
Po faktų atskleidimo SGE ir KRP tvirtino, kad daugiau nei prieš dešimt metų nustatytų ad valorem muitų grąžinimas buvo nesąžiningas. Jų nuomone, jei aplinkybės, kuriomis iš pradžių buvo nustatyta MIK, pasikeitė, tos pačios pradinės aplinkybės taip pat būtų nebeaktualios ad valorem muitų nustatymui. Be to, kai kurie vėl nustatytini ad valorem muitai buvo apskaičiuoti remiantis 2009 m. duomenimis ir tik vienas jų buvo grindžiamas 2022 m. duomenimis. Todėl ad valorem muitų grąžinimas yra nesąžiningas Kinijos eksportuojančių gamintojų atžvilgiu, nes jiems taikytinos muito normos buvo apskaičiuotos remiantis pradinio tyrimo duomenimis, kurie yra nebeaktualūs ir neatitinka dabartinių rinkos sąlygų. |
|
(174) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad tvirtinimai yra nepagrįsti. Ad valorem muitai yra standartinė antidempingo priemonės forma, kurią Komisija taiko po tyrimo nustačiusi priemones. Kitų formų priemonėms nustatyti paprastai reikalingas specialus pagrindimas atitinkamuose įgyvendinimo reglamentuose, o ad valorem muitams nustatyti jis nereikalingas. Šiame reglamente Komisija pakankamai pagrindė, kad aplinkybių, dėl kurių pagal pradinį reglamentą išimties tvarka buvo nustatyti minimaliomis kainomis grindžiami muitai, nebėra. |
|
(175) |
Be to, Komisija priminė, kad Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/2653, kuriuo „Xinjiang“ buvo nustatytas 12 % ad valorem antidempingo muitas, iš dalies pakeistos esamos priemonės. Atlikdama šią tarpinę peržiūrą Komisija yra teisiškai įpareigota peržiūrėti esamas priemones, įskaitant visus pakeitimus, padarytus pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/2653. Todėl ji negali vertinti pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/2653 nustatytos iš dalies pakeistos priemonės kitaip, nei pradinių priemonių. |
|
(176) |
SGE ir KRP pasiūlė pakoreguoti MIK nuo 1 153 EUR už toną iki 1 300–1 400 EUR už toną intervalo, remiantis nepriklausomų biržos prekių informacijos tarnybų (ICIS (38)) surinktais ir paskelbtais momentinių kainų duomenimis. Šis siūlomas kainų intervalas nustatytas pagal vidutinę melamino kainą laikotarpiu nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2024 m. gruodžio mėn., kaip pranešė ICIS. Po faktų atskleidimo surengtame klausyme SGE nurodė, kad pagal siūlomą MIK schemą kainos bus nuolat koreguojamos remiantis minėtais ICIS duomenimis. Šiomis aplinkybėmis SGE laikėsi nuomonės, kad Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/82 (39) yra su šiuo tyrimu susijęs precedentas. |
|
(177) |
Komisija priminė, kad ši tarpinė peržiūra apima tik priemonių formą. Tačiau SGE ir KRP pateiktas pasiūlymas susijęs su priemonių lygio pakeitimu, t. y. 1 153 EUR už toną MIK pakeisti į bent 1 300 EUR už toną. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad SGE nuoroda į Reglamentą (ES) 2015/82 yra netinkama, nes tuo reglamentu buvo atlikta ne tik dalinė tarpinė peržiūra, kurioje nagrinėta tik priemonių forma (žr. to reglamento 8 konstatuojamosios dalies trečią įtrauką), bet ir dalinė tarpinė peržiūra, kurioje nagrinėta tik žala (žr. to reglamento 8 konstatuojamosios dalies ketvirtą įtrauką). Kaip nustatyta to reglamento 181 konstatuojamojoje dalyje, atlikdama dalinę tarpinę peržiūrą, kuri apėmė tik žalą, Komisija nustatė naują Sąjungos pramonei nežalingą kainą ir tuo remdamasi nustatė naują MIK (nes priemonės buvo grindžiamos žala). Kadangi ši dalinė tarpinė peržiūra apima tik priemonių formą, priemonių lygio keisti neįmanoma. Todėl SGE ir KRP pasiūlymai turėjo būti atmesti. |
|
(178) |
Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių muitų normų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatytos individualios muito normos, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas. |
|
(179) |
Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos galėtų taikyti individualias muito normas, tai nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek turi atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis individualių muito normų taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus. |
|
(180) |
Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje, arba aplinkybių pasikeitimu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas arba tarpinės peržiūros tyrimas. Atliekant tokį tyrimą galima, be kita ko, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą. |
|
(181) |
Šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos individualios muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam Kinijos kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. |
|
(182) |
Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (40). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
|
(183) |
Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti pakeisti priemonių formą. Visoms šalims taip pat buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta. |
|
(184) |
Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (41) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną. |
|
(185) |
Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas pateikė teigiamą nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui, kurio KN kodas šiuo metu yra 2933 61 00 , nustatomas galutinis antidempingo muitas.
2. Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje nurodyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:
|
Bendrovė |
Galutinis antidempingo muitas (%) |
Papildomas TARIC kodas |
|
Xinjiang Xinlianxin Energy Chemical Co., Ltd |
12,0 |
8 99B |
|
Sichuan Golden-Elephant Sincerity Chemical Co., Ltd |
44,9 |
A 986 |
|
Shandong Holitech Chemical Industry Co., Ltd |
47,6 |
A 987 |
|
Henan Junhua Development Company Ltd |
49,0 |
A 988 |
|
Visas kitas Kinijos kilmės importas |
65,2 |
A 999 |
3. 2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, (nagrinėjamoji šalis) pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.
2 straipsnis
Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitų reglamentavimo nuostatos.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2025 m. vasario 18 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1036/oj.
(2) 2011 m. gegužės 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 457/2011, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaninui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas, (OL L 124, 2011 5 13, p. 2, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2011/457/oj).
(3) 2017 m. birželio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1171, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui nustatomas galutinis antidempingo muitas, (OL L 170, 2017 7 1, p. 62, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2017/1171/oj).
(4) 2023 m. rugsėjo 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1776, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui nustatomas galutinis antidempingo muitas, (OL L 228, 2023 9 15, p. 199, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2023/1776/oj).
(5) 2023 m. lapkričio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/2653, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1776, kuriuo, atlikus naujojo eksportuotojo peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 4 dalį, importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui nustatomas galutinis antidempingo muitas, (OL L, 2023 11 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2023/2653/oj).
(6) „LAT Nitrogen“ buvo sukurta 2023 m. AGROFERT įsigijus „Borealis“ trąšų, techninio azoto ir melamino verslą. Šaltinis – Company (lat-nitrogen.com).
(7) Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui, dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą (OL C/2023/1595, 2023 12 20).
(8) https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2609.
(9) Žr. 2 išnašą.
(10) Pradinio reglamento 63 ir 65 konstatuojamosios dalys.
(11) 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1035/2010, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui nustatomas laikinasis antidempingo muitas, (OL L 298, 2010 11 16, p. 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2010/1035/oj) 22 konstatuojamoji dalis.
(12) https://www.consilium.europa.eu/lt/infographics/eu-gas-supply/.
(13) https://www.statista.com/statistics/1021735/share-russian-gas-imports-eu/.
(14) Žr. https://tradingeconomics.com/commodity/eu-natural-gas. Komisija kaip atskaitos tašką naudojo 2010 m. balandžio–gruodžio mėn., nes šis laikotarpis yra anksčiausias matomas laikotarpis viešai prieinamoje tos svetainės schemoje.
(15) https://www.consilium.europa.eu/lt/infographics/eu-gas-supply/.
(16) https://tradingeconomics.com/commodity/eu-natural-gas.
(17) Intervalas nurodytas siekiant apsaugoti duomenis, kuriems taikomos autorių teisės.
(18) https://tradingeconomics.com/commodity/eu-natural-gas.
(19) Žr. Reglamento (ES) Nr. 1035/2010 7b lentelę.
(20) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1171 11 lentelę.
(21) Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1776 8 lentelę.
(22) t24.001030, p. 9, 22 ir 23 punktai.
(23) 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/956, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, (OL L 130, 2023 5 16, p. 52, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/956/oj).
(24) Pateikiamas platesnis intervalas siekiant apsaugoti neskelbtinus duomenis.
(25) Pradinio reglamento 62–67 konstatuojamosios dalys.
(26) t24.001039, 10 punktas.
(27) Žr. 25 išnašą.
(28) 2024 m. sausio–birželio mėn. kiekvieno mėnesio pirmųjų prekybos dienų vidurkis.
(29) „Financial Times“, 2024 m. balandžio 29 d., https://www.ft.com/content/16031b21-cb2f-40c7-a77d-1ac061196264.
(30) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (COM(2022) 360 final, 2022 7 20).
(31) https://economy-finance.ec.europa.eu/document/download/3b537fad-ad74-419f-8b54-d73553ca7f7f_en?filename=AF2024%20PPT_final.pdf.
(32) https://www.ice.com/products/27996665/Dutch-TTF-Natural-Gas-Futures/data?marketId=5786628&span=1, 2025 m. sausio 8 d. patikrintos kainos.
(33) t24.009914.
(34) https://mcgroup.co.uk/news/20230426/melamine-market-challenges-dynamics.html.
(35) BASF Sells Ammonia, Methanol and Melamine Plants - ChemistryViews.
(36) Kalbant apie pridėtinį antidempingo muitą, priemones peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė minimalios importo kainos trims eksportuojantiems gamintojams ir nustatytas specifinis muitas visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams. Trijų šalių, kurių importo kainos buvo didesnės už minimalią kainą, importuojamiems produktams nebuvo taikomas antidempingo muitas, o iš šių šalių importuojamiems produktams, kurių kaina mažesnė už minimalias importo kainas, taikomi antidempingo muitai skyrėsi priklausomai nuo grynosios sąskaitos faktūros vertės prieš importą. Produktai taip pat buvo importuojami iš kitų eksportuojančių gamintojų, kuriems buvo taikomas specifinis 415 EUR už toną muitas. Atsižvelgiant į šį mišrų vaizdą, pridėtinių antidempingo muitų suma buvo grindžiama valstybių narių pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį pateiktais melamino importo duomenimis, nes į tą duomenų rinkinį įtrauktos sumokėtos sumos.
(37) t24.007253.
(38) Pasak SGE, ICIS yra nepriklausoma pasaulinės biržos prekių rinkos informacijos teikėja. ICIS informacija yra plačiai naudojama pasaulinėje melamino rinkoje ir atspindi bendrą melamino rinkos vaizdą tikruoju laiku, įskaitant kainų tendencijas, frachto tendencija ir kt. ICIS interneto svetainė https://www.icis.com.
(39) 2015 m. sausio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/82, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį ir dalines tarpines peržiūras pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalį, nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgščiai, (OL L 15, 2015 1 22, p. 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2015/82/oj).
(40) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate G, Rue de la Loi 170, 1040 Brussels, Belgium (Belgija).
(41) 2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/oj).
ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2025/325/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)