Tarybos sprendimas

2001 m. sausio 22 d.

dėl Politinio ir saugumo komiteto įsteigimo

(2001/78/BUSP)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 207 straipsnį,

prisimindama Europos Sąjungos sutarties 25 straipsnį,

kadangi:

(1) Europos Vadovų Taryba Helsinkyje iš principo sutarė įsteigti Politinį ir saugumo komitetą ir, remiantis šiomis išvadomis, Tarybos sprendimu 2000/143/BUSP [1] buvo įsteigtas laikinasis Politinis ir saugumo komitetas.

(2) 2000 m. gruodžio 7–11 d. Europos Vadovų Taryba Nicoje pasiekė susitarimą dėl nuolatinio Politinio ir saugumo komiteto įsteigimo, nustatydama jo vaidmenį, veiklos sąlygas ir funkcijas.

(3) Laikantis Nicoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos gairių, šis komitetas turėtų būti pasirengęs pradėti savo darbą.

(4) Turėtų būti visiškai gerbiamas visų valstybių narių atstovavimo Sąjungoje principas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Kaip Sutarties 25 straipsnyje nurodyto komiteto nuolatinis darinys įsteigiamas Politinis ir saugumo komitetas (toliau – Komitetas).

2 straipsnis

Komiteto vaidmuo, veiklos sąlygos ir funkcijos yra apibūdinti priede, kuris atitinka Nicoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos patvirtintą pirmininkaujančios valstybės narės pranešimą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2001 m. sausio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. Lindh

[1] 2000 m. vasario 14 d. Tarybos sprendimas 2000/143/BUSP dėl laikinojo Politinio ir saugumo komiteto įsteigimo (OL L 49, 2000 2 22, p. 1).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

POLITINIS IR SAUGUMO KOMITETAS

Pagal Helsinkyje patvirtintą nusistatymą Politiniam ir saugumo komitetui (PSK) skiriamas svarbus vaidmuo formuojant Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP) ir bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP): "PSK nagrinės visus BUSP aspektus, įskaitant BESGP …". Nepažeisdamas Europos bendrijos steigimo sutarties 207 straipsnio, PSK turi vaidinti pagrindinį vaidmenį apibrėžiant ES reagavimą į krizę ir jos paskesnius veiksmus.

PSK svarstys visus uždavinius, apibūdintus Europos Sąjungos sutarties (ESS) 25 straipsnyje. Jis gali rinktis kaip politinių direktorių darinys.

Pasikonsultavęs su pirmininkaujančia valstybe nare ir nepažeisdamas ESS 18 straipsnio, Generalinis sekretorius/ Vyriausiasis įgaliotinis BUSP gali pirmininkauti PSK, ypač krizės atveju.

1. Konkrečiai PSK:

a) seks tarptautinę padėtį bendrai užsienio ir saugumo politikai priklausančiose srityse, pateikdamas Tarybai "nuomones" arba Tarybos prašymu arba savo iniciatyva, ir padės apibrėžti politikos kryptis ir stebės sutartų politikos krypčių įgyvendinimą, visą tai vykdys nepažeisdamas Europos bendrijos steigimo sutarties 207 straipsnio ir pirmininkaujančiosios valstybės narės bei Komisijos kompetencijos;

b) nagrinės Bendrųjų reikalų tarybos (angl. GAC) išvadų projektų sritis, kuriose jis dalyvauja;

c) rengs gaires kitiems komitetams BUSP priklausančiais klausimais;

d) palaikys išskirtinį ryšį su Generaliniu sekretoriumi/ Vyriausiuoju įgaliotiniu (GS/VĮ) ir specialiais atstovais;

e) siųs gaires Kariniam komitetui; gaus Karinio komiteto nuomones ir rekomendacijas. Karinio komiteto (ESKK, angl. EUMC) pirmininkas, kuris palaiko ryšius su Europos Sąjungos kariniu štabu (ESKŠ, angl. EUMS), prireikus dalyvauja PSK posėdžiuose;

f) gaus informaciją, rekomendacijas ir nuomones iš Krizių valdymo civilinių aspektų komiteto ir siųs jam gaires BUSP priklausančiais klausimais;

g) koordinuos, prižiūrės ir stebės diskusijas BUSP klausimais įvairiose darbo grupėse, kurioms jis gali siųsti gaires ir kurių pranešimus jis turi nagrinėti;

h) vadovaus politiniam dialogui pagal savo statusą ir Sutartyje nustatytomis formomis;

i) teiks išskirtinį forumą dialogui ESGP klausimais su penkiolika ir šešiomis valstybėmis, taip pat su NATO pagal atitinkamuose dokumentuose išdėstytus susitarimus;

j) globojant Tarybai, imsis atsakomybės už politinį vadovavimą karinių gebėjimų plėtrai, atsižvelgiant į krizės, į kurią Sąjunga nori reaguoti, tipą. Karinių gebėjimų plėtros srityje PSK gaus Karinio komiteto, kuriam padeda Europos karinis štabas, nuomonę.

2. Be to, kilus krizei, PSK yra Tarybos organas, kuris svarsto krizines situacijas ir nagrinėja visas pasirinkimo galimybes, kurios galėtų būti laikomos Sąjungos reagavimu pagal vieningą bendrą institucijų sistemą ir nepažeidžiant kiekvieno ramsčio sprendimų priėmimo bei įgyvendinimo procedūrų. Taigi tik Taryba, kurios parengiamąjį darbą atlieka Koreperas, ir Komisija, kiekviena savo kompetencijos srityje ir Sutartyse nustatyta tvarka, turi įgaliojimus priimti teisiškai privalomus sprendimus. Komisija naudojasi savo įgaliojimais, įskaitant iniciatyvos galią pagal Sutartis. Koreperas atlieka vaidmenį, kurį jam skiria Europos bendrijos steigimo sutarties 207 straipsnis ir Tarybos darbo tvarkos taisyklių 19 straipsnis. Tuo tikslu jam iš anksto praneš PSK.

Kritinėje situacijoje ypač būtinas glaudus šių organų bendradarbiavimas ir jis bus užtikrinamas:

a) jei reikia, PSK pirmininko dalyvavimu Korepero posėdžiuose;

b) užsienio reikalų patarėjų, kurių užduotis yra palaikyti veiksmingą nuolatinį BUSP diskusijų ir diskusijų pagal kitus ramsčius koordinavimą, vaidmeniu (1992 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadų priedas).

Kad būtų parengtas ES reagavimas į krizę, PSK turi siūlyti Tarybai Sąjungos siektinus politinius tikslus ir rekomenduoti darnų kompleksą galimybių prisidėti prie krizės sprendimo. Konkrečiai jis gali parengti nuomonę, rekomenduojančią Tarybai priimti bendrųjų veiksmų aktą. Nepažeidžiant Komisijos vaidmens, jis prižiūri priimtų priemonių įgyvendinimą ir įvertina jų poveikį. Komisija informuoja PSK apie priemones, kurių ji imasi ar numato imtis. Valstybės narės informuoja PSK apie priemones, kurių jos ėmėsi ar numato imtis nacionaliniu lygmeniu.

PSK atlieka ES karinio reagavimo į krizę "politinę kontrolę ir strateginį vadovavimą". Tuo tikslu Karinio komiteto nuomonių ir rekomendacijų pagrindu jis įvertina Tarybai pateiktinus esminius elementus (strategines karines pasirinkimo galimybes, įskaitant vadovybės grandinę, operacijos koncepciją, operacijos planą).

PSK vaidina svarbų vaidmenį plečiant glaudesnes konsultacijas, ypač su NATO ir dalyvaujančiomis trečiosiomis valstybėmis.

Remdamasis PSK komiteto darbu, Generalinis sekretorius/ Vyriausiasis įgaliotinis nurodo Situacijų centro veiklos kryptis. Pastarasis remia PSK ir teikia jam krizės valdymui reikalingus žvalgybos duomenis.

Siekiant sudaryti palankias sąlygas, kad PSK galėtų užtikrinti karinės krizių valdymo operacijos "politinę kontrolę ir strateginį vadovavimą", bus taikomos šios priemonės:

a) numatant pradėti operaciją, PSK įprasta Tarybos darbo rengimo tvarka siunčia Tarybai rekomendaciją, pagrįstą Karinio komiteto nuomonėmis. Ja remdamasi, Taryba nusprendžia pradėti operaciją pagal bendrųjų veiksmų aktą;

b) pagal ESS 18 ir 26 straipsnius bendrųjų veiksmų aktas konkrečiai nustatys Generalinio sekretoriaus/ Vyriausiojo įgaliotinio vaidmenį įgyvendinant priemones, priklausančias PSK "politinės kontrolės ir strateginio vadovavimo" sričiai. Įgyvendindamas šias priemones, Generalinis sekretorius/ Vyriausiasis įgaliotinis veikia gavęs PSK pritarimą. Jei manoma, kad reikia naujo Tarybos sprendimo, galėtų būti naudojama supaprastinta rašytinė procedūra (Tarybos darbo tvarkos taisyklių 12 straipsnio 4 dalis);

c) operacijos metu Taryba bus informuojama Generalinio sekretoriaus/ Vyriausiojo įgaliotinio kaip PSK pirmininko pateikiamais PSK pranešimais.

--------------------------------------------------