(1)

Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2012/47/ES (2) Švedijai leidžiama iki 2017 m. gruodžio 31 d. taikyti sumažintą akcizo normą tam tikrose šiaurinėse Švedijos vietovėse esančių namų ūkių ir paslaugų sektoriaus įmonių (toliau – lengvatą gaunantys subjektai) suvartojamai elektros energijai, kaip numatyta Direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnyje;

(2)

2017 m. gegužės 10 d. laišku Švedija paprašė leidimo dar šešerius metus, t. y. iki 2023 m. gruodžio 31 d., toliau taikyti sumažintą akcizo normą lengvatą gaunančių subjektų suvartojamai elektros energijai. Akcizo norma negali būti sumažinta daugiau kaip 96 SEK už MWh. 2017 m. rugsėjo 1 d. laišku Švedija pateikė papildomos informacijos ir paaiškinimus;

(3)

atitinkamose geografinėse vietovėse šildymo išlaidos yra vidutiniškai 30 % didesnės nei likusioje šalies dalyje, nes šildymo laikotarpis šiose vietovėse yra ilgesnis. Todėl sumažinus lengvatą gaunančių subjektų patiriamas su elektros energija susijusias išlaidas sumažėtų šiaurinėje ir likusioje Švedijos dalyje vartotojų patiriamų bendrų šildymo išlaidų skirtumai. Taigi ši priemonė padeda siekti regioninės ir sanglaudos politikos tikslų. Mokestis neturėtų būti sumažintas daugiau, nei reikia siekiant kompensuoti papildomas šildymo išlaidas vienetui, patiriamas tam tikrų geografinių vietovių vartotojų;

(4)

sumažintos akcizo normos turėtų viršyti Direktyvos 2003/96/EB 10 straipsnyje nustatytas minimalias normas;

(5)

nemanoma, kad dėl šios priemonės bus labai iškraipoma konkurencija arba pasikeis valstybių narių tarpusavio prekybos pobūdis atsižvelgiant į tai, kad: vietovės, kuriose taikoma ši priemonė, yra atokios; į tai, kad akcizo normos sumažinimo suma neturėtų viršyti papildomų šildymo išlaidų šiaurinėje Švedijos dalyje; taip pat į tai, kad ši priemonė taikoma tik namų ūkiams ir paslaugų sektoriaus įmonėms;

(6)

taigi ši priemonė yra priimtina tinkamo vidaus rinkos veikimo ir būtinybės užtikrinti sąžiningą konkurenciją požiūriu. Ji taip pat atitinka Sąjungos sveikatos, aplinkos, energetikos ir transporto politikos nuostatas;

(7)

atsižvelgiant į Direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnio 2 dalį, kiekvieno pagal šį straipsnį suteikto leidimo galiojimo laikotarpis turi būti griežtai apribotas. Siekiant susijusiems vartotojams užtikrinti pakankamą tikrumą, leidimas turėtų būti suteikiamas šešerių metų laikotarpiui; Šiuo sprendimu nedaromas poveikis Sąjungos taisyklėms dėl valstybės pagalbos;

(8)

pagal Sprendimą 2012/47/ES suteikti leidimai turėtų būtų toliau taikomi, siekiant išvengi pertrūkio nuo to sprendimo galiojimo pabaigos iki šio sprendimo įsigaliojimo,