TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. rugsėjo 10 d.(*)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Telekomunikacijų sektorius – Direktyva (ES) 2018/1972 – Europos elektroninių ryšių kodeksas – Elektroninių ryšių paslaugų sutartis – Teikėjo teisė vienašališkai keisti sutartį – 105 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa – Galutinių naudotojų teisė nutraukti sutartį “
Byloje C‑669/24
dėl Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2024 m. spalio 11 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände – Verbraucherzentrale Bundesverband e.V.
prieš
Vodafone GmbH,
dalyvaujant
Bundesnetzagentur für Elektrizität, Gas, Telekommunikation und Eisenbahnen,
TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas F. Schalin, teisėjai M. Gavalec (pranešėjas) ir Z. Csehi,
generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände – Verbraucherzentrale Bundesverband e.V., atstovaujamos Rechtsanwalt T. Rader,
– Vodafone GmbH, atstovaujamos Rechtsanwalt C. Rohnke,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos S. Fiorentino, padedamo avvocato dello Stato E. Manzo,
– Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos E. Gane, R. Antonie ir L. Ghiță,
– Europos Komisijos, atstovaujamos G. Conte, O. Gariazzo ir G. Meeßen,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018, p. 36), 105 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände – Verbraucherzentrale Bundesverband e.V. (Federalinė vartotojų centrų ir asociacijų sąjunga, Vokietija; toliau – BV) ir telekomunikacijų paslaugų teikėjos Vodafone GmbH ginčą dėl šios bendrovės bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose esančios sąlygos, kuria šiai suteikiama teisė vienašališkai keisti sutarties sąlygas.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 93/13/EEB
3 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) 3 straipsnyje nustatyta:
„1. Ta sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.
<…>
3. Priede pateikiamas orientacinis ir neišsamus sąlygų, kurias galima laikyti nesąžiningomis, sąrašas.“
4 Šios direktyvos priede „3 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos“ nustatyta:
„[1.] Sąlygos, kurių tikslas arba rezultatas:
<…>
j) įgalinti pardavėją ar tiekėją [verslininką] vienašališkai be pakankamos priežasties, kuri nurodoma sutartyje, pakeisti jos sąlygas;
<…>
[2]. g, j ir l punktų taikymo sritis
<…>
b) <…>
j punktas taip pat nekliudo taikyti sąlygas, pagal kurias pardavėjas ar tiekėjas [verslininkas] pasilieka sau teisę vienašališkai keisti neterminuotos sutarties sąlygas, su sąlyga, kad reikalaujama, jog jis protingai informuotų vartotoją, o vartotojas yra laisvas nutraukti sutartį;
<…>“
Direktyva 2018/1972
5 Direktyvos 2018/1972 257, 258, 275 ir 276 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(257) dėl nevienodo galutinių naudotojų apsaugos taisyklių įgyvendinimo vidaus rinkoje atsirado didelių kliūčių, darančių poveikį ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, ir galutiniams naudotojams. Tų kliūčių turėtų sumažėti taikant tas pačias taisykles, užtikrinančias aukštą bendrą apsaugos lygį visoje [Europos] Sąjungoje. Tiksliai visiškai suderinus galutinių naudotojų teises pagal šią direktyvą turėtų padidėti teisinis tikrumas ir galutiniams naudotojams, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, taip pat turėtų likti kur kas mažiau kliūčių patekti į rinką ir sumažėti atitikties užtikrinimo našta, atsirandanti dėl nevienodų taisyklių. <…> Visiškas suderinimas turėtų būti taikomas tik toms sritims, kurioms taikomos nuostatos dėl galutinių naudotojų teisių šioje direktyvoje. <…>
(258) sutartys – galutiniams naudotojams svarbi priemonė, užtikrinanti informacijos skaidrumą ir teisinį tikrumą. Konkurencinėje aplinkoje dauguma paslaugų teikėjų sudaro su savo klientais sutartis todėl, kad taip pageidautina dėl komercinių priežasčių. Be šios direktyvos, vartotojų sandoriams dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų taikomi galiojantys Sąjungos vartotojų apsaugos teisės aktai, susiję su sutartimis, visų pirma [Direktyva 93/13] ir [2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011, p. 64)]. <…>
<…>
(275) visi galutiniam naudotojui nenaudingi sutarties sąlygų pakeitimai, kuriuos pasiūlo viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikėjai, pavyzdžiui, pakeitimai, susiję su mokesčiais, tarifais, duomenų kiekio apribojimu, duomenų perdavimo sparta, aprėptimi arba asmens duomenų tvarkymu, turėtų suteikti galutiniams naudotojams teisę nutraukti sutartį be jokių išlaidų, net jei tie pakeitimai pasiūlomi kartu su tam tikrais naudingais pakeitimais. Todėl bet koks paslaugų teikėjo atliktas sutarties sąlygų keitimas turėtų suteikti galutiniam naudotojui teisę nutraukti sutartį, nebent kiekvienas tas pakeitimas savaime yra naudingas galutiniam naudotojui arba pakeitimai yra išimtinai administracinio pobūdžio, kaip antai teikėjo adreso pakeitimas, ir nedaro neigiamo poveikio galutiniam naudotojui, arba pakeitimai yra griežtai susiję su įstatymų arba kitų teisės aktų pakeitimais, tokiais kaip Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatyti nauji sutarties informacijos reikalavimai. Tai, ar pakeitimas yra išskirtinai naudingas galutiniam naudotojui, turėtų būti vertinama remiantis objektyviais kriterijais. Galutiniam naudotojui teisė nutraukti sutartį gali būti nenumatoma tik tuo atveju, jei teikėjas gali įrodyti, kad visi sutarties pakeitimai yra išskirtinai naudingi galutiniam naudotojui arba yra visiškai administracinio pobūdžio, be jokio neigiamo poveikio galutiniam naudotojui;
(276) galutiniams naudotojams apie visus sutarties sąlygų pakeitimus turėtų būti pranešta naudojant patvariąją laikmeną. Galutiniams naudotojams, išskyrus vartotojus, labai mažas ar mažąsias įmones arba ne pelno organizacijas, sutarties nutraukimo teisės sutarties pakeitimų atveju neturėtų būti taikomos, jei tai susiję su perdavimo paslaugomis, naudojamomis mašinų sąveikos paslaugoms teikti. Valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti konkrečias su sutarčių nutraukimu susijusias galutinių naudotojų apsaugos priemones, kai galutiniai paslaugų naudotojai pakeičia gyvenamąją vietą. Nuostatos dėl sutarties nutraukimo neturėtų daryti poveikio kitoms Sąjungos arba nacionalinės teisės nuostatoms, susijusioms su pagrindu, kuriuo galima nutraukti sutartis arba kuriuo paslaugų teikėjas ar galutinis naudotojas gali keisti sutarties sąlygas[.]“
6 Direktyvos 2018/1972 3 straipsnio „Bendrieji tikslai“ 2 dalies d punkte nustatyta:
„Šios direktyvos kontekste nacionalinės reguliavimo ir kitos kompetentingos institucijos, taip pat [Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC)], [Europos] Komisija ir valstybės narės siekia kiekvieno iš toliau nurodytų bendrųjų tikslų, kurie yra išdėstyti netaikant pirmumo tvarkos:
<…>
d) rūpinasi Sąjungos piliečių interesais, užtikrindamos junglumą ir itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant fiksuotojo, judriojo ir belaidžio ryšio tinklus, bei elektroninių ryšių paslaugų plataus masto prieinamumą ir įsisavinimą, sudarydamos sąlygas dėl veiksmingos konkurencijos rinktis patraukliausią paslaugą, kainą ir kokybę, išlaikydamos tinklų ir paslaugų saugumą, užtikrindamos aukštą ir vienodo lygio galutinių naudotojų apsaugą nustačius būtinas sektoriui skirtas taisykles bei tenkindamos konkrečių socialinių grupių, ypač neįgalių galutinių naudotojų, vyresnio amžiaus ir turinčių specialių socialinių poreikių galutinių naudotojų, poreikius, pavyzdžiui, užtikrindamos prieinamas kainas, taip pat pasirinkimą ir lygiavertę prieigą neįgaliems galutiniams naudotojams.“
7 Šios direktyvos 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:
„Valstybės narės neturi palikti galioti ar priimti nacionalinės teisės nuostatų dėl galutinių naudotojų apsaugos, kuriomis nukrypstama nuo 102–115 straipsnių, įskaitant griežtesnes ar švelnesnes nuostatas, kuriomis užtikrinama skirtingo lygio apsauga, nebent šioje antraštinėje dalyje būtų numatyta kitaip.“
8 Minėtos direktyvos 105 straipsnio „Sutarties galiojimo trukmė ir nutraukimas“ 4 dalyje nustatyta:
„Galutiniai naudotojai turi teisę nutraukti sutartį be jokių papildomų išlaidų, kai jiems pranešama apie viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikėjų siūlomus sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus tuos atvejus, kai siūlomi pakeitimai yra išskirtinai galutinio naudotojo naudai, yra grynai administracinio pobūdžio ir nedaro neigiamo poveikio galutiniam naudotojui, arba yra tiesiogiai nustatyti pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę.
Teikėjai galutiniams naudotojams ne vėliau kaip prieš mėnesį praneša apie sutarties sąlygų pakeitimus ir tuo pačiu metu praneša apie jų teisę nutraukti sutartį be jokių papildomų išlaidų, jei naujos sąlygos jiems nepriimtinos. Teise nutraukti sutartį galima pasinaudoti per vieną mėnesį nuo pranešimo. Valstybės narės tą laikotarpį gali pratęsti daugiausia trimis mėnesiais. Valstybės narės užtikrina, kad pranešimas būtų aiškus, suprantamas ir teikiamas patvariojoje laikmenoje.“
Vokietijos teisė
9 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2021 m. birželio 23 d. Telekommunikationsgesetz (Telekomunikacijų įstatymas) (BGBl. 2021 I, p. 1858; toliau – TKG) 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Jei viešai prieinamų telekomunikacijų paslaugų teikėjas bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose pasiliko teisę vienašališkai keisti sutartį ir vienašališkai pakeičia sutarties sąlygas, galutinis naudotojas gali nesilaikydamas įspėjimo termino ir nepatirdamas išlaidų nutraukti sutartį, išskyrus atvejus, kai pakeitimai yra:
1) išskirtinai galutinio naudotojo naudai,
2) grynai administracinio pobūdžio ir nedaro neigiamo poveikio galutiniam naudotojui; arba
3) tiesiogiai nustatyti pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę.“
10 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Bürgerliches Gesetzbuch (Civilinis kodeksas; toliau – BGB) 307 straipsnyje numatyta:
„1. Bendrųjų komercinių sąlygų nuostatos negalioja, jeigu jomis, priešingai, nei reikalaujama pagal sąžiningumo principą, nepagrįstai pabloginama kontrahento padėtis. Padėtis gali būti nepagrįstai pabloginama ir dėl to, kad nuostata yra neaiški ir nesuprantama.
2. Kilus abejonių, prielaida, kad padėtis nepagrįstai pablogėjo, darytina tuomet, kai tam tikra nuostata:
1) yra nesuderinama su teisės normos, nuo kurios nukrypstama, pagrindine ir svarbiausia idėja; arba
2) dėl sutarties pobūdžio kylančias esmines teises arba pareigas apriboja taip, kad kyla pavojus, jog nepavyks pasiekti sutarties tikslo.
3. 1 ir 2 dalys bei 308 ir 309 straipsniai taikomi tik toms bendrųjų komercinių sąlygų nuostatoms, kuriomis susitariama dėl nuo teisės aktų nukrypstančių arba juos papildančių nuostatų. Kitos nuostatos gali būti netaikytinos pagal 1 dalies antrą sakinį, siejamą su tos dalies pirmu sakiniu.“
11 BGB 308 straipsnyje nustatyta:
„Bendrosiose komercinėse sąlygose visų pirma negalioja <…>
4) <…> sąlyga dėl naudotojo teisės keisti pažadėtą paslaugą arba nuo jos nukrypti, jei, atsižvelgiant į naudotojo interesus, iš kitos sutarties šalies negalima pagrįstai reikalauti sutikti su tokiu pakeitimu arba nukrypimu.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
12 Vartotojų apsaugos asociacija BV, turinti teisę pareikšti ieškinį dėl vartotojų kolektyvinių interesų gynimo, Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas, Vokietija) bendrovei Vodafone pareiškė ieškinį dėl veiksmų nutraukimo. Juo siekiama šiai bendrovei uždrausti bendrosiose su klientais sudarytų sutarčių dėl tam tikrų elektroninių telekomunikacijų paslaugų teikimo sąlygose naudoti, be kita ko, sąlygą, pagal kurią ji pasilieka teisę vienašališkai ex aequo et bono savo nuožiūra keisti sutarties sąlygas.
13 Grįsdama savo ieškinį dėl veiksmų nutraukimo BV teigė, kad ši sąlyga prieštarauja BGB 307 straipsnio 1 dalies pirmam ir antram sakiniams bei 308 straipsnio 4 punktui, ir kad jos negalima pateisinti TKG 57 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu. Šiuo klausimu BV visų pirma teigė, kad iš BGB 308 straipsnio 4 punkto matyti, jog bendrosiose sąlygose naudojama sąlyga dėl vienašališko sutarties keitimo galioja tik tuomet, jei, atsižvelgiant į naudotojo interesus, iš kitos sutarties šalies negalima pagrįstai reikalauti sutikti su tokiu pakeitimu arba nukrypimu.
14 Vodafone nesutiko su tuo, kad ginčijama sąlyga atitinka TKG 57 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio formuluotę, pagal kurią teikėjams suteikiama teisė bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose pasilikti teisę vienašališkai keisti sutartį. Jos teigimu, šioje nuostatoje įtvirtinta išsami taisyklė. Kadangi ginčijamoje sąlygoje tik pakartojama šios taisyklės formuluotė, jos galiojimo negalima vertinti pagal bendrųjų komercinių sąlygų specialiąsias nuostatas. Bet kuriuo atveju Vodafone tvirtino, kad dėl minėtos sąlygos klientas nepagrįstai neatsiduria nepalankesnėje padėtyje, nes, pirma, reikalaujama elgtis sąžiningai ir, antra, jam suteikta speciali teisė nutraukti sutartį. Galiausiai, jos teigimu, TKG 57 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys tiek, kiek pagal šią nuostatą reikalaujama, kad bendrosiose sąlygose būtų numatyta teisė keisti sutartį, prieštarauja Direktyvos 2018/1972 101 straipsnio 1 dalyje nurodytam visiško suderinimo reikalavimui. Todėl, atsižvelgiant į šią direktyvą, šią nuostatą reikėtų aiškinti kaip suteikiančią teisę vienašališkai keisti sutartį, nepaisant iš BGB 308 straipsnio 4 punkto kylančių apribojimų.
15 Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) ieškinį atmetė ir nurodė, kad ginčijama sąlyga nesiekiama nukrypti nuo teisės nuostatų ar jų papildyti, todėl pagal BGB 307 straipsnio 3 dalį jos turinio tikrinti negalima. To teismo teigimu, net pripažinus galimybę tai atlikti, ginčijama sąlyga yra leistina, nes ja galutiniams naudotojams suteikiama speciali teisė be jokių išlaidų nutraukti sutartį, todėl jie gali ją nutraukti iki pakeitimų, apie kuriuos jiems pranešta, įsigaliojimo dienos. Be to, jis pripažino, kad TKG 57 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys suponuoja, kad bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose gali būti numatyta teisė vienašališkai keisti sutartį ir jame (kaip tokios teisės atsvara) nustatytos sąlygos, kuriomis kita sutarties šalis gali ją nutraukti.
16 BV tą sprendimą apskundė Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui; ji laikosi nuomonės, kad Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa ir TKG 57 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu verslininkui nesuteikiama teisės vienašališkai keisti sutarties, ir kad šiomis teisės nuostatomis tik nustatomos šios teisės įgyvendinimo teisinės pasekmės. Vodafone prašė apeliacinį skundą atmesti.
17 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos aiškinimo. Jo manymu, šią nuostatą galima aiškinti įvairiai. Šiomis aplinkybėmis jis pabrėžia, kad Vokietijoje ji dažnai aiškinama kaip suteikianti teikėjui teisę ipso jure vienašališkai keisti sutarties sąlygas. Vis dėlto, nacionalinio teismo teigimu, galimas ir priešingas jos aiškinimas, t. y. kad minėta nuostata nustatomos tik teikėjo teisės vienašališkai keisti sutartį teisinės pasekmės, o pati teisė įtvirtinta kitose teisės normose.
18 Tokiomis aplinkybėmis Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikėjams suteikiama teisė ipso jure vienašališkai keisti sutarties sąlygas, o galutiniams naudotojams už tai suteikiama išimtinė teisė nutraukti sutartį, ar ši nuostata suponuoja paslaugų teikėjų jau dėl kitų priežasčių turimą teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas ir joje tik nustatoma iš to kylanti išimtinė galutinio naudotojo teisė nutraukti sutartį?“
Dėl prejudicinio klausimo
19 Savo vieninteliu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad ja elektroninių ryšių paslaugų teikėjams suteikiama teisė vienašališkai keisti sutarties sąlygas, ar ji suponuoja tokios teisės buvimą ir joje tik nustatoma galutiniams naudotojams suteikiama teisė nutraukti sutartį, teikėjui pasinaudojus teise vienašališkai ją keisti.
20 Remiantis suformuota jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (1983 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Merck, 292/82, EU:C:1983:335, 12 punktas ir 2026 m. kovo 12 d. Sprendimo Magyar Telekom, C‑514/24, EU:C:2026:184, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
21 Pirma, Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad galutiniai naudotojai turi teisę nutraukti sutartį be jokių papildomų išlaidų, kai viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas jiems praneša ketinantis pakeisti sutarties sąlygas. Šioje nuostatoje paaiškinta, kad ši teisė galutiniams naudotojams vis dėlto nesuteikiama, kai siūlomi pakeitimai yra išskirtinai jų naudai, yra grynai administracinio pobūdžio ir nedaro jiems neigiamo poveikio, arba yra tiesiogiai nustatyti pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę.
22 Šios direktyvos 275 konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad bet kokie teikėjo siūlomi sutarties sąlygų pakeitimai turėtų leisti galutiniams naudotojams nutraukti sutartį be jokių papildomų išlaidų, išskyrus pirmesniame punkte nurodytas išimtis.
23 Taigi iš minėtos direktyvos 105 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos, siejamos su šia 275 konstatuojamąja dalimi, teksto matyti, kad šia nuostata nustatomos elektroninių ryšių paslaugų teikėjo numatomų sutarties sąlygų pakeitimų pasekmės galutiniams naudotojams. Joje numatytas atvejis, kai dėl tokių pakeitimų atsiranda teisė be jokių išlaidų nutraukti sutartį, taip pat šios teisės išimtys. Vis dėlto toje nuostatoje nėra nustatoma nei vienašališko sutarties sąlygų pakeitimo teisinio pagrindo, nei sąlygų, kurias teikėjas turi atitikti, norėdamas tai padaryti. Vadinasi, minėta nuostata suponuoja tokią teisę, tačiau jos nesuteikia.
24 Antra, tokį aiškinimą patvirtina Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos kontekstas.
25 Iš tiesų šios direktyvos III antraštinėje dalyje „Galutinių naudotojų teisės“ esančiame 105 straipsnyje „Sutarties galiojimo trukmė ir nutraukimas“ numatyta bendra taisyklė, kuria iš esmės siekiama reglamentuoti įvairius atvejus ir sąlygas, kurioms esant galutiniai naudotojai turi teisę nutraukti sutartį. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad juo nereglamentuojama teikėjų teisių, juo labiau jiems nesuteikiama teisės vienašališkai keisti sutarties.
26 Taip pat reikia pažymėti, kad Direktyvos 2018/1972 101 straipsnyje numatyta, kad pagal jos 105 straipsnį visiškas suderinimas turi būti atliekamas tik tiek, kiek juo siekiama galutinių naudotojų, o ne teikėjų apsaugos. Be to, minėtos direktyvos 257 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad visiškas suderinimas turėtų būti atliekamas tik tais klausimais, kuriuos apima šios direktyvos nuostatos dėl galutinių naudotojų teisių.
27 Iš Direktyvos 2018/1972 258 konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad vartotojų sandoriams dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų taikomi galiojančių Sąjungos vartotojų apsaugos teisės aktų, susijusių su sutartimis, visų pirma direktyvų 93/13 ir 2011/83, reikalavimai.
28 Direktyvos 93/13 priedo 1 punkto j papunktyje tarp sąlygų, kurios gali būti pripažintos nesąžiningomis pagal jos 3 straipsnio 1 ir 3 dalis, nurodytos ir sąlygos, kurių tikslas arba rezultatas – leisti verslininkui vienašališkai be pakankamos sutartyje nurodytos priežasties keisti jos sąlygas. Vis dėlto šio priedo 2 punkto b papunktyje pažymėta, kad 1 punkto j papunktis nekliudo taikyti sąlygų, pagal kurias verslininkas pasilieka teisę vienašališkai keisti neterminuotos sutarties sąlygas, su sąlyga, kad vartotojas protingai apie tai informuojamas ir yra laisvas nutraukti sutartį.
29 Darytina išvada, kad sąlygos, kurioms esant teikėjas gali pasilikti teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas, patenka į Direktyvos 93/13, o ne į Direktyvos 2018/1972 taikymo sritį. Be to, pagal Direktyvos 93/13 8 straipsnį valstybėms narėms leidžiama priimti arba išlaikyti griežtesnes SESV atitinkančias nuostatas, siekiant užtikrinti didesnę vartotojų apsaugą.
30 Taigi konteksto analizė patvirtina pažodinį Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos aiškinimą, pagal kurį šia nuostata teikėjams nesuteikiama teisės vienašališkai keisti sutarties, o suponuojama, kad tokia teisė egzistuoja pagal kitas taikytinas taisykles. Todėl šia teise keisti sutartį galima pasinaudoti laikantis Sąjungos ir nacionalinėje vartotojų apsaugos teisėje numatytų sąlygų ir iš jos kylančių reikalavimų.
31 Šiuo klausimu reikia priminti, kad nors pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją sąlyga dėl vienašališko sutarties keitimo gali būti skirta teisėtam teikėjo interesui užtikrinti, vis dėlto ji turi atitikti, be kita ko, iš Direktyvos 93/13 kylančius sąžiningumo, pusiausvyros ir skaidrumo reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo RWE Vertrieb, C‑92/11, EU:C:2013:180, 46 ir 47 punktus).
32 Tokį aiškinimą patvirtina ir Direktyvos 2018/1972 276 konstatuojamoji dalis; joje numatyta, kad nuostatos dėl sutarties nutraukimo nedaro poveikio kitoms Sąjungos arba nacionalinės teisės nuostatoms, susijusioms su pagrindais, kuriais galima nutraukti sutartis arba sąlygoms, kurioms esant paslaugų teikėjas ar galutinis naudotojas gali keisti sutarties sąlygas.
33 Galiausiai, trečia, šio sprendimo 30 punkte pateiktas aiškinimas atitinka Direktyvos 2018/1972 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą tikslą – apsaugoti galutinius naudotojus. Taigi šia direktyva jiems suteikiama speciali apsauga sutarčių nutraukimo atveju papildo iš kitų Sąjungos ir nacionalinės teisės normų, nustatančių sutarties sąlygų keitimą, kylančias garantijas. Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad galutinis naudotojas yra silpnesnė sutartinių santykių su verslininku šalis, todėl jam turėtų būti taikoma didesnė apsauga. Tokios apsaugos veiksmingumą galima užtikrinti tik taikant visas įvairiuose teisės aktuose nustatytas priemones. Šią išvadą taip pat patvirtina šios direktyvos 276 konstatuojamoji dalis, pagal kurią nuostatos dėl sutarties nutraukimo neturėtų daryti poveikio kitoms Sąjungos arba nacionalinės teisės nuostatoms.
34 Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą aiškinant taip, kad teikėjams savaime suteikiama teisė vienašališkai keisti sutartį, gali nebelikti galimybės naudotis šia teise Sąjungos ar nacionalinės teisės bendrosiose vartotojų apsaugos taisyklėse numatytomis sąlygomis. Toks aiškinimas prieštarautų šia direktyva siekiamam tikslui ir jos 276 konstatuojamajai daliai, todėl jam negalima pritarti.
35 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2018/1972 105 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikėjams nesuteikiama teisės vienašališkai keisti sutarties sąlygų, tačiau ši teisė suponuojama pagal kitas taikytinas taisykles, ir toje nuostatoje tik nustatoma galutiniams naudotojams suteikiama teisė nutraukti sutartį, teikėjui pasinaudojus teise vienašališkai ją keisti; tai nedaro poveikio Sąjungos ir nacionalinėje vartotojų apsaugos teisėje tuo tikslu numatytoms sąlygoms ir reikalavimams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:
2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas, 105 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa
turi būti aiškinama taip:
viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikėjams nesuteikiama teisės vienašališkai keisti sutarties sąlygų, tačiau ši teisė suponuojama pagal kitas taikytinas taisykles, ir toje nuostatoje tik nustatoma galutiniams naudotojams suteikiama teisė nutraukti sutartį, teikėjui pasinaudojus teise vienašališkai ją keisti; tai nedaro poveikio Sąjungos ir nacionalinėje vartotojų apsaugos teisėje tuo tikslu numatytoms sąlygoms ir reikalavimams.
Parašai.
* Proceso kalba: vokiečių.