(1)

2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo reformuota ES ekonomikos valdymo sistema. Pagrindiniai reformuotos ES ekonomikos valdymo sistemos elementai yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros (1) kartu su iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo (2) ir iš dalies pakeista Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl valstybių narių biudžeto sistemų (3). Šia sistema siekiama skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, tvarų ir integracinį augimą bei atsparumą įgyvendinant reformas bei pasitelkiant investicijas ir užkirsti kelią perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui. Be to, ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir skiriamas didesnis dėmesys vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingesniam bei nuoseklesniam taisyklių laikymosi užtikrinimui;

(2)

naujosios ekonomikos valdymo sistemos pagrindas yra nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, kuriuos valstybės narės pateikia Tarybai ir Komisijai. Šiais planais siekiama dviejų tikslų: i) užtikrinti, kad, inter alia, iki koregavimo laikotarpio pabaigos valdžios sektoriaus bendroji skola imtų patikimai mažėti arba liktų apdairaus lygio, ir kad valdžios sektoriaus deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu būtų sumažintas ir išliktų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, ir ii) užtikrinti, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus ES prioritetus. Tuo tikslu kiekviename plane turi būti pateiktas vidutinės trukmės įsipareigojimas laikytis grynųjų išlaidų (4) plano, kuriuo veiksmingai nustatomas biudžeto apribojimas plano įgyvendinimo laikotarpiu, apimančiu 4 ar 5 metus (priklausomai nuo įprastos valstybės narės teisėkūros institucijos kadencijos trukmės). Be to, plane turi būti paaiškinta, kaip valstybė narė užtikrins, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste, visų pirma konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose (jei taikytina, įskaitant rekomendacijas, susijusias su makroekonominio disbalanso procedūra (MDP)), nustatytus iššūkius, ir kaip valstybė narė atsižvelgs į bendrus Sąjungos prioritetus. Fiskalinio koregavimo laikotarpis apima ketverių metų laikotarpį ir gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejais metais, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas, atitinkančias Reglamente (ES) 2024/1263 nustatytus kriterijus;

(3)

pateikus planą, Komisija turi įvertinti, ar jis atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;

(4)

remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba turi priimti rekomendaciją, kurioje nustatomas atitinkamos valstybės narės grynųjų išlaidų planas ir, kai taikytina, pritaria reformų ir investicijų įsipareigojimams, kuriais grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas;

(5)

2024 m. spalio 11 d. Estija Tarybai ir Komisijai pateikė savo nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Planas pateiktas pratęsus Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnyje nustatytą terminą, kaip susitarta su Komisija, atsižvelgiant į Estijos nurodytas priežastis;

(6)

siekdama suteikti struktūrą dialogui, po kurio pateikiami nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, 2024 m. birželio 21 d. Komisija Estijai pagal Reglamento (ES) 2024/1263 9 straipsnį išsiuntė orientacinę trajektoriją (5). Spalio 11 d. Komisija orientacinę trajektoriją paskelbė (6). Orientacinė trajektorija yra grindžiama rizika ir ja užtikrinama, kad iki fiskalinio koregavimo laikotarpio pabaigos ir nesiimant tolesnių biudžeto priemonių po koregavimo laikotarpio, valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu patikimai mažėtų arba liktų apdairaus lygio, o valdžios sektoriaus deficitas koregavimo laikotarpiu būtų sumažintas iki mažesnės nei 3 % BVP vertės ir vidutinės trukmės laikotarpiu išliktų mažesnis už tą pamatinę vertę. Vidutinės trukmės laikotarpis apibrėžiamas kaip dešimties metų laikotarpis po koregavimo laikotarpio pabaigos. Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 7 ir 8 straipsnius orientacinė trajektorija taip pat dera su skolos tvarumo apsaugos priemone ir atsparumo deficitui apsaugos priemone. Estijos orientacinėje trajektorijoje nustatyta, kad, remiantis Komisijos prielaidomis, kuriomis grindžiamos 2024 m. birželio mėn. perduotos išankstinės gairės, ir darant prielaidą, kad bus taikomas 4 metų koregavimo laikotarpis, grynosios išlaidos neturėtų didėti daugiau nei 1 lentelėje nurodytos vertės. Tai atitinka 3,1 % vidutinį grynųjų išlaidų augimą per koregavimo laikotarpį (2025–2028 m.);

1 lentelė. 2024 m. birželio 21 d. Komisijos Estijai pateikta orientacinė trajektorija

(7)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 12 straipsnį 2024 m. rugsėjo ir spalio mėn. vyko Estijos ir Komisijos techninis dialogas. Dialoge daugiausia dėmesio skirta Estijos numatytam grynųjų išlaidų planui (įskaitant fiskalinės erdvės galimybes) ir jo pagrindinėms prielaidoms (visų pirma kitokiam fiskaliniam atskaitos taškui, BVP projekcijoms ir BVP defliatoriui), taip pat numatomam reformų ir investicijų, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro metu nustatytus iššūkius ir bendrus Sąjungos prioritetus, kurie apima sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, socialinį ir ekonominį atsparumą, energetinį saugumą ir gynybos pajėgumų stiprinimą, įgyvendinimui;

(8)

apie konsultacijas su atitinkamais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais (įskaitant socialinius partnerius) prieš pateikiant planą Estijos pateiktame plane nepranešama;

(9)

2024 m. spalio 15 d. Estija pateikė 2025 m. biudžeto plano projektą. 2024 m. lapkričio 26 d. Komisija priėmė nuomonę dėl šio biudžeto plano projekto (7);

(10)

2024 m. spalio 21 d. Taryba Estijai Europos semestro kontekste pateikė įvairių konkrečiai jai skirtų rekomendacijų (8);

(11)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnį Komisija planą įvertino taip:

(12)

ekonominė veikla Estijoje 2023 m. susitraukė 3,0 %, nes smarkiai sumažėjo eksportas, taip pat mažėjo privatus vartojimas. Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozėje numatoma, kad dėl mažėjančio vartojimo ir investicijų, taip pat silpno eksporto, 2024 m. ekonomika toliau mažės 1,0 %. Numatoma, kad 2025 m. realusis BVP padidės 1,1 %, nes Estijos eksporto užsienio paklausa lėtai atsigauna, nors vidaus paklausa turėtų išlikti gana silpna. 2026 m. realusis BVP turėtų padidėti 2,6 %, nes numatoma, kad atsigaus vidaus paklausa, visų pirma privatus vartojimas ir investicijos. Numatoma, kad prognozės laikotarpiu (t. y. 2024–2026 m.) potencialiojo BVP augimas Estijoje laipsniškai didės nuo 0,1 % 2024 m. iki 0,3 % 2026 m. daugiausia dėl pagerėjusio realiojo BVP. 2023 m. nedarbo lygis buvo 6,4 % ir Komisija prognozuoja, kad 2024 m. jis sieks 7,5 %, 2025 m. – 7,7 % ir 2026 m. – 7,2 %. Prognozuojama, kad infliacija (BVP defliatorius) sumažės nuo 8,1 % 2023 m. iki 5,1 % 2024 m. ir 2025 m. išliks 4,0 %, o 2026 m. – sumažės iki 3,3 %;

(13)

(13) kalbant apie fiskalinius pokyčius, 2023 m. Estijos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 2,8 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę jis turėtų pasiekti 3,0 % BVP 2024 m. ir nusistovės ties 3,0 % BVP 2025 m. ir, remiantis nesikeičiančios politikos prielaida, taip pat 2026 m. Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozė apima Estijos 2025 m. biudžeto projektą, kurio pasiūlymą spalio mėn. vyriausybė pateikė nacionaliniam parlamentui. 2023 m. pabaigoje valdžios sektoriaus bendroji skola buvo 20,2 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę numatoma, kad skolos santykis 2024 m. pabaigoje padidės iki 23,2 % BVP. Numatoma, kad jis padidės iki 24,2 % BVP 2025 m. pabaigoje ir iki 25,5 % 2026 m. pabaigoje. Komisijos fiskalinėse projekcijose neatsižvelgiama į vidutinės trukmės laikotarpio planuose nustatytus politikos įsipareigojimus, kol jie nebus pagrįsti patikimai paskelbtomis ir pakankamai tiksliomis konkrečiomis politikos priemonėmis;

(14)

Estijos nacionalinis vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas apima 2025–2028 m. laikotarpį ir jame pateikiamas ketverių metų fiskalinis koregavimas;

(15)

plane pateikiama informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnį, išskyrus informaciją apie konsultacijas su vidaus suinteresuotaisiais subjektais prieš pateikiant planą (kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnio g punkto vi papunktį);

(16)

plane įsipareigojama laikytis 2 lentelėje nurodyto grynųjų išlaidų plano, atitinkančio 4,7 % vidutinį grynųjų išlaidų augimą 2025–2028 m. Plane nurodytas vidutinis grynųjų išlaidų augimas koregavimo laikotarpiu (2025–2028 m.) yra didesnis už 2024 m. birželio 21 d. Komisijos perduotoje orientacinėje trajektorijoje nurodytą vidutinį grynųjų išlaidų augimą. Plane numatytame grynųjų išlaidų augimo plane remiamasi tuo, kad Estija turi tam tikrų fiskalinio dekonsolidavimo galimybių, kurios neatsispindėjo 2024 m. birželio 21 d. Estijai perduotose išankstinėse Komisijos gairėse. Fiskalinė erdvė atsiranda dėl žemo Estijos skolos lygio ir nesikeičiant politikai numatomo pirminio deficito mažėjimo. Tai padidintų didžiausią grynųjų išlaidų augimo tempą, kuris užtikrintų, kad valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu liktų apdairaus lygio ir kad valdžios sektoriaus deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu išliktų mažesnis už pamatinę vertę, kaip parodyta 3 lentelėje. Plane daroma prielaida, kad potencialiojo BVP augimas padidės iki 1 % 2025 m. (nuo 0,7 % 2024 m.), o paskui sumažės iki 0,5 % 2027 m. ir 2028 m. Be to, plane numatoma, kad 2025 m. BVP defliatoriaus augimo tempas padidės iki 4,0 % (nuo 3,7 % 2024 m.), o paskui palaipsniui sumažės iki 2,8 % 2028 m.;

2 lentelė. Estijos plane pateiktas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos

(17)

jei plane numatytas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos pasitvirtintų, valdžios sektoriaus bendroji skola pagal planą laipsniškai padidėtų nuo 23,7 % 2024 m. iki 28,6 % BVP koregavimo laikotarpio pabaigoje (2028 m.), kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Prognozuojama, kad po koregavimo vidutinės trukmės laikotarpiu (t. y. iki 2038 m.) skolos santykis pagal planą, nors ir lėčiau, toliau didės ir iki 2038 m. pasieks 32,6 % BVP.

3 lentelė. Estijos plane pateikti valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir balanso pokyčiai

Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu liktų gerokai mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Tai yra tikėtina remiantis plano prielaidomis, nes pagal visus Komisijos skolos tvarumo analizės deterministinius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis numatoma, kad skola iki 2038 m. bus mažesnė nei 60 % BVP. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su skolos reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio a punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje;

(18)

remiantis plane pateiktu grynųjų išlaidų planu ir prielaidomis, valdžios sektoriaus deficitas pasiektų 3 % BVP 2025 m., o vėliau laipsniškai mažėtų iki 2,1 % 2028 m. Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus balansas koregavimo laikotarpio pabaigoje (2028 m.) neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės. Be to, per dešimt metų po koregavimo laikotarpio (t. y. iki 2038 m.) valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 % BVP. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su deficito reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio b punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje;

(19)

jeigu plano prielaidos ir įsipareigojimai pasitvirtintų, struktūrinis deficitas per visą koregavimo laikotarpį išliktų mažesnis nei 1,5 % BVP. Taigi, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, Reglamento (ES) 2024/1263 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros atsparumo maržos ir toliau bus laikomasi, todėl Reglamento (ES) 2024/1263 8 straipsnio 2 dalyje nurodyto struktūrinio pirminio balanso papildomo pagerėjimo nereikalaujama;

(20)

pagal planą numatoma, kad valdžios sektoriaus bendroji skola per visą koregavimo laikotarpį išliks mažesnė nei 60 % BVP. Todėl skolos tvarumo apsaugos priemonė netaikoma;

(21)

planas grindžiamas prielaidomis, kurios skiriasi nuo birželio 21 d. Estijai perduotų Komisijos prielaidų. Visų pirma plane naudojamos skirtingos pradinės fiskalinės būklės (įskaitant 2024 m. skolos, pirminių išlaidų augimo ir struktūrinio pirminio balanso), realiojo BVP augimo ir BVP defliatoriaus augimo prielaidos. Būtina atlikti kruopštų šių prielaidų skirtumų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad jos būtų paremtos patikimais ir duomenimis pagrįstais ekonominiais argumentais, ypač dėl to, kad plane numatytas vidutinis grynųjų išlaidų augimas yra didesnis nei orientacinėje trajektorijoje.

Prielaidų skirtumai, turintys didžiausią poveikį vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, išvardyti toliau kartu su kiekvieno atskirai vertinamo skirtumo įvertinimu.

Apskritai, atsižvelgus į visus prielaidų skirtumus kartu ir fiskalinę erdvę, plane numatytas vidutinis grynųjų išlaidų augimas yra didesnis nei pagal orientacinę trajektoriją. Komisija į pirmiau išdėstytą plano prielaidų vertinimą atsižvelgs ateityje vertindama, ar laikomasi grynųjų išlaidų plano;

(22)

remiantis plane pateikta orientacine fiskaline strategija, įsipareigojimai dėl grynųjų išlaidų bus vykdomi tiek ribojant išlaidas, tiek atliekant diskrecinį pajamų didinimą. Įvairios plane išvardytos pajamų priemonės apima Pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus ir akcizų tarifų didinimą, motorinių transporto priemonių mokesčio įvedimą, taip pat fiksuoto papildomo saugumo mokesčio (kuris bus renkamas nuo 2025 m. vidurio didinant PVM ir nuo 2026 m. didinant fizinių asmenų visų pajamų ir įmonių pelno apmokestinimą) įvedimą. Kalbant apie išlaidas, Estija ketina atlikti 2023–2027 m. biudžeto peržiūrą, kad padidintų valstybės biudžeto lėšų naudojimo veiksmingumą ir atitinkamų paslaugų teikimą bei veiklos užtikrinimą optimaliomis sąnaudomis, remiantis valstybės tikslais. Kartu Estija taip pat ketina padidinti gynybos išlaidas ir investicijas į gynybą. Politikos priemonių, kurios turi būti priimtos, apibrėžimas turi būti patvirtinamas arba koreguojamas ir kiekybiškai įvertinamas metiniuose biudžetuose. Be to, plane pateiktos orientacinės fiskalinės strategijos įgyvendinimui kyla rizika dėl to, kad fiskalinis koregavimas iš dalies grindžiamas diskreciniu pajamų didinimu. Atsižvelgiant į lėtą prognozuojamą augimo atsigavimą, mokestinių pajamų surinkimas gali būti mažesnis, nei daroma prielaida plane. Be to, 2025 m. biudžeto plano projekte nurodomos politikos priemonės, kuriomis bus įvykdytas 2025 m. grynųjų išlaidų įsipareigojimas;

(23)

plane aprašomi politikos ketinimai, susiję su reformomis ir investicijomis, kuriomis siekiama reaguoti į pagrindinius Europos semestro kontekste, visų pirma konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, nustatytus iššūkius ir atsižvelgti į bendrus ES prioritetus. Į planą įtraukta vienuolika reformų ir investicijų, iš kurių šešios yra finansiškai remiamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP), o keturios – sanglaudos politikos fondų lėšomis;

(24)

kalbant apie bendrą sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įskaitant Reglamente (ES) 2021/1119 išdėstytus klimato srities tikslus, prioritetą, į planą, be Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių įgyvendinimo, įtrauktos kelios reformos. Pirma, į planą įtraukta 100 proc. atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos reforma, kuria raginama iki 2030 m. pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos vartojimo. Antra, į planą įtrauktas Klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos teisės akto priėmimas. Priimamu teisės aktu bus padėti klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos pagrindai, nustatant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, skatinant diegti švarias technologijas ir užtikrinti geresnę išteklių valorizaciją. Šiomis dviem priemonėmis siekiama atsižvelgti į 2024 m. šaliai skirtą rekomendaciją (ir ankstesnes 2023, 2022 ir 2020 m. šaliai skirtas rekomendacijas), kuriomis Estija raginama imtis veiksmų siekiant sumažinti degiųjų skalūnų dalį energijos rūšių derinyje ir didinti išteklių našumą įgyvendinant biožaliavinės ekonomikos inovacijas;

(25)

kalbant apie bendrą socialinio ir ekonominio atsparumo, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, prioritetą, į planą, be Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo, įtrauktos kelios reformos. Pirma, į planą įtrauktos priemonės, kuriomis gerinama specialios priežiūros kokybė ir prieinamumas, pertvarkant agentūras ir paslaugų vietas, kad psichikos sutrikimų turintiems asmenims būtų užtikrintos šiuolaikiškos gyvenimo sąlygos. Antra, reabilitacijos sistema bus pertvarkyta, kad žmonės, kuriems reikia reabilitacijos, gautų paslaugas pagal savo poreikius, kad paslaugos būtų lengvai prieinamos ir remiamos ir kad jos būtų teikiamos integruotai, bendradarbiaujant įvairiose srityse. Trečia, bus parengti ir įgyvendinti įvairūs sveikatos priežiūros sistemos patobulinimai. Ketvirta, į planą įtraukta tolesnė ilgalaikės priežiūros reforma. Nuo 2025 m. visą parą teikiamų slaugos paslaugų organizavimas ir finansavimas bus perduotas Sveikatos draudimo fondui. Penkta, į planą įtraukta bedarbio pašalpų ir nedarbo draudimo reforma, taip pat svarstoma galimybė nedarbo draudimo apsaugą taikyti naujoms darbo formoms. Šiomis penkiomis priemonėmis siekiama atsižvelgti į 2024 m. šaliai skirtą rekomendaciją (ir netiesiogiai – į 2023, 2022 ir 2020 m. šaliai skirtas rekomendacijas), kuria Estija raginama imtis veiksmų socialinei apsaugai stiprinti, inter alia, siekiant spręsti skurdo senatvėje problemą ir išplėsti bedarbio pašalpų mokėjimo aprėptį, visų pirma šią pašalpą mokant ir tiems, kurie dirba trumpalaikį ir nestandartinių formų darbą. Jomis taip pat ketinama atsižvelgti į 2024 m. šaliai skirtą rekomendaciją (ir netiesiogiai – į ankstesnes 2023, 2022 ir 2020 m. šaliai skirtas rekomendacijas), kuria Estija raginama gerinti sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų pasiekiamumą ir finansavimą. Į planą taip pat įtraukta profesinio rengimo reforma. Ši priemonė susijusi su 2024 m. šaliai skirta rekomendacija (ir netiesiogiai – su ankstesnės 2019 m. šaliai skirtos rekomendacijos dalimi), kuria Estija raginama gerinti įgūdžių pasiūlą užtikrinant perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat geriau pritraukiant ir išlaikant talentus;

(26)

kalbant apie bendrą energetinio saugumo prioritetą, į planą įtraukta 100 proc. atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos reforma, kuria raginama ne tik įgyvendinti Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytas priemones, bet ir iki 2030 m. pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos vartojimo. Šia priemone siekiama atsižvelgti į 2024 m. šaliai skirtą rekomendaciją (ir ankstesnes 2023, 2022 ir 2020 m. šaliai skirtas rekomendacijas), kuriomis Estija raginama imtis veiksmų siekiant sumažinti degiųjų skalūnų dalį energijos rūšių derinyje ir didinti išteklių našumą įgyvendinant biožaliavinės ekonomikos inovacijas;

(27)

kalbant apie bendrą gynybos pajėgumų prioritetą, į planą įtrauktas mokesčių reformų sąrašas tam tikslui vartojant bendrą terminą „papildomas saugumo mokestis“. Nors mokestinės pajamos, gautos taikant naujus ar pakeistus mokesčius, yra pakeičiamos, vyriausybės pateiktas pagrindimas reiškia, kad tai yra gynybos pajėgumų didinimo priemonė. Tačiau, be pirmiau minėto papildomo saugumo mokesčio, su gynyba susijusios reformos ir investicijos plane aiškiai nėra aptariamos;

(28)

plane pateikiama informacija apie suderinamumą ir, kai tinkama, papildomumą su sanglaudos politikos fondais ir Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu. Plane minima, kad specialios priežiūros kokybės ir prieinamumo gerinimas, reabilitacijos sistemos reorganizavimas ir ilgalaikės priežiūros reforma padeda siekti sanglaudos politikos partnerystės susitarimo P04 tikslo (Socialinė Estija) ir EGADP 6 komponento (sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga). Bedarbio pašalpų ir nedarbo draudimo reforma ir nedarbo draudimo apsaugos išplėtimas įtraukiant naujas darbo formas taip pat prisideda prie EGADP 6 komponento (sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga). 100 proc. atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos reforma prisidedama prie EGADP 4 komponento (energija ir energijos vartojimo efektyvumas) ir 8 komponento („REPowerEU“);

(29)

plane pateikiama Estijos viešųjų investicijų poreikių, susijusių su bendrais ES prioritetais, apžvalga. Kalbant apie bendrą sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos prioritetą, plane nustatytas papildomų investicijų, susijusių su Klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos akto įgyvendinimu, poreikis. Kalbant apie bendrą sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos prioritetą, plane nurodomas papildomų investicijų, susijusių su socialinio ir sveikatos sektoriaus integracija, poreikis. Kalbant apie bendrą energetinio saugumo prioritetą, plane nurodomas papildomų investicijų, reikalingų sinchronizacijai su Europos elektros energijos sistema ir didesnei atsinaujinančiųjų išteklių energijos daliai užtikrinti, poreikis. Kalbant apie bendrą gynybos pajėgumų prioritetą, plane nurodomas papildomų investicijų, susijusių su gynybos pajėgumų stiprinimu, poreikis;

(30)

apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Estijos planas atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;

(31)

Taryba palankiai vertina Estijos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą ir mano, kad jo visapusiškas įgyvendinimas padėtų užtikrinti patikimus viešuosius finansus ir remti valstybės skolos tvarumą, taip pat tvarų ir integracinį augimą;

(32)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą plano vertinimą. Tačiau Taryba prašo Komisijos pateikti būsimų planų vertinimą atskirame dokumente, o ne Komisijos rekomendacijose dėl Tarybos rekomendacijų;

(33)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą grynųjų išlaidų plano vertinimą ir pagrindines plane pateiktas makroekonomines prielaidas, be kita ko, susijusias su išankstinėmis Komisijos gairėmis, taip pat į plano grynųjų išlaidų plano poveikį valdžios sektoriaus deficitui ir skolai. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad makroekonominės ir fiskalinės prielaidos, nors kai kuriais atvejais skiriasi nuo Komisijos prielaidų, be kita ko, siekiant atsižvelgti į atnaujintus makroekonominius ir fiskalinius duomenis, iš esmės yra tinkamai pagrįstos ir paremtos patikimais ekonominiais argumentais. Taryba atkreipia dėmesį į plano plačią fiskalinę strategiją ir perspektyvai kylančią riziką, kuri galėtų turėti įtakos makroekonominio scenarijaus realizavimui ir pagrindinėms prielaidoms bei plano grynųjų išlaidų plano įgyvendinimui. Be to, visų pirma Taryba palankiai vertina tai, kad prieš pateikiant planą buvo konsultuotasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, nors apie tai plane nebuvo pranešta. Taryba taip pat pažymi, kad geopolitinė rizika gali daryti spaudimą gynybos išlaidoms;

(34)

Taryba tikisi, kad Estija bus pasirengusi prireikus pakoreguoti savo fiskalinę strategiją, kad užtikrintų savo grynųjų išlaidų plano įgyvendinimą. Taryba yra pasiryžusi atidžiai stebėti ekonominius ir fiskalinius pokyčius, įskaitant pokyčius, kuriais grindžiamas plano scenarijus;

(35)

Taryba mano, kad būtina laiku iki kito fiskalinės priežiūros etapo surengti tolesnes diskusijas siekiant bendro sutarimo dėl bendrųjų grynųjų išlaidų augimo tempų poveikio metinei priežiūrai;

(36)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą reformų ir investicijų poreikių bei ketinimų, kuriais reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius, aprašymą ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tokių reformų ir investicijų įgyvendinimą. Remdamasi Komisijos pateiktomis ataskaitomis Taryba įvertins tokias reformas bei investicijas ir stebės jų įgyvendinimą Europos semestro kontekste;

(37)

Taryba laukia Estijos parengtų metinių pažangos ataskaitų, kuriose visų pirma pateikiama informacija apie pažangą įgyvendinant Tarybos nustatytą grynųjų išlaidų planą ir platesnio masto reformų bei investicijų įgyvendinimą Europos semestro kontekste;

(38)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 17 straipsnį Taryba Estijai turėtų rekomenduoti plane nustatytą grynųjų išlaidų planą,

1.