(1)

1958 m. Lisabonos susitarimas dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos yra Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) administruojamas susitarimas. Prie jo gali prisijungti Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo šalys. Susitarimo narės yra 28 susitariančiosios šalys, įskaitant septynias Sąjungos valstybes nares (Bulgariją, Čekiją, Prancūziją, Italiją, Vengriją, Portugaliją ir Slovakiją);

(2)

Lisabonos susitarimu nustatyta tarptautinė sistema šiuo metu yra peržiūrima siekiant ją patobulinti, kad jos narėmis taptų daugiau narių, kartu išlaikant susitarimo principus ir tikslus. Atsižvelgiant į 2014 m. spalio mėn. pagrindinį pasiūlymą dėl peržiūros parengusios darbo grupės padarytą pažangą, 2015 m. gegužės 11–21 d. Ženevoje buvo surengta diplomatinė konferencija dėl peržiūrėto Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų susitarimo (toliau – peržiūrėtas Lisabonos susitarimas) priėmimo;

(3)

atsižvelgiant į esminį intelektinės nuosavybės apsaugos, visų pirma kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos, vaidmenį tarptautinės prekybos srityje, peržiūrėtas Lisabonos susitarimas patenka į Sąjungos bendros prekybos politikos sritį. Peržiūrėtas Lisabonos susitarimas yra konkrečiai susijęs su tarptautine prekyba ir iš esmės yra skirtas tai prekybai skatinti ir palengvinti, taip pat daro jai tiesioginį ir betarpišką poveikį (1). Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 1 dalies e punktą bendra prekybos politika patenka į Sąjungos išimtinės kompetencijos sritį. Todėl derybos dėl peržiūrėto Lisabonos susitarimo patenka į Sąjungos išimtinės kompetencijos sritį;

(4)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 3 dalį Sąjungos išimtinės kompetencijos srityje Sąjungos derybininkė yra Komisija (2),