L_202500025LT.000101.fmx.xml

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2025/25

2024 m. gruodžio 19 d.

kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/102/EB ir (ES) 2017/1132, kiek tai susiję su tolesniu skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimo bendrovių teisėje plėtojimu ir tobulinimu

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 straipsnio 1 bei 2 dalis ir 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1132 (3) nustatytos, inter alia, taisyklės dėl centriniuose, komerciniuose ar bendrovių registruose (toliau – registrai) esančios informacijos apie bendroves atskleidimo, siekiant vidaus rinkoje padidinti teisinį tikrumą, ir dėl registrų sąveikos sistemos. Ta registrų sąveikos sistema veikia nuo 2017 m. birželio mėn. ir šiuo metu jungia visų valstybių narių registrus. Atsižvelgiant į skaitmeninę plėtrą, Direktyva (ES) 2017/1132 buvo iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1151 (4), siekiant numatyti ribotos atsakomybės bendrovių steigimo vien internetu, tarpvalstybinių filialų registracijos vien internetu ir dokumentų bei informacijos pateikimo registrams vien internetu taisykles;

(2)

vis labiau skaitmeniniame pasaulyje skaitmeninės priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti verslo veiklos ir bendrovių sąveikos su registrais ir institucijomis tęstinumą. Siekiant didinti pasitikėjimą verslo aplinka ir jos skaidrumą bei palengvinti bendrovių operacijas ir veiklą vidaus rinkoje, visų pirma kai tai susiję su labai mažomis, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ), kaip jos apibrėžtos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (5), labai svarbu, kad bendrovės, institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai turėtų prieigą prie patikimos bendrovių informacijos, kuria be sudėtingų formalumų galėtų naudotis tarpvalstybiniame kontekste;

(3)

šia direktyva siekiama 2020 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikate „Teisingumo sistemų skaitmeninimo Europos Sąjungoje priemonių rinkinys“ ir 2021 m. kovo 9 d. Komunikate „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ nustatytų skaitmeninimo tikslų ir reaguojama į būtinybę sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei MVĮ plėtrai, kaip pažymima 2020 m. kovo 10 d. Komunikate „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ ir 2021 m. gegužės 5 d. Komunikate „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“;

(4)

prieigą prie registruose esančios patikimos bendrovių informacijos ir naudojimąsi šia informacija vis dar apsunkina kliūtys tarpvalstybiniais atvejais. Pirma, bendrovių informacija, kurios ieško naudotojai, įskaitant bendroves ir institucijas, dar nėra pakankamai prieinama nacionaliniuose registruose arba tarpvalstybiniu lygmeniu per registrų sąveikos sistemą. Antra, naudotis tokia bendrovių informacija tarpvalstybiniais atvejais, be kita ko, atliekant administracines procedūras nacionalinėse institucijose ar Sąjungos institucijose ir įstaigose, teismo procesuose ar steigiant tarpvalstybines patronuojamąsias bendroves ar filialus, vis dar kliudo ilgai trunkančios ir brangios procedūros bei reikalavimai, įskaitant apostilės ar bendrovės dokumentų vertimo reikalavimą;

(5)

visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant bendroves, institucijas ir plačiąją visuomenę, turi turėti galimybę remtis bendrovių informacija verslo tikslais arba administracinėse procedūrose ar teismo procesuose. Todėl bendrovių duomenys, kurie įvedami į registrus ir yra prieinami per registrų sąveikos sistemą, turi būti tikslūs, atnaujinami ir patikimi;

(6)

asmenų, steigiančių bendrovę, registruojančių filialą arba teikiančių dokumentus ar informaciją internetu tapatybės ir veiksnumo kontrolės standartų nustatymas Direktyvoje (ES) 2019/1151 buvo pirmasis svarbus etapas. Dabar svarbu imtis tolesnių veiksmų siekiant padidinti registruose pateikiamos bendrovių informacijos patikimumą ir teisingumą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ja naudotis tarpvalstybinėse procedūrose ir teismo procesuose;

(7)

nors visos valstybės narės atlieka tam tikrą bendrovių dokumentų ir informacijos ex ante patikrinimą prieš juos įvedant į registrus, valstybėse narėse taikomi skirtingi metodai, kiek tai susiję su patikrinimų intensyvumu, taikomomis procedūromis ir asmenimis ar įstaigomis, atsakingais už tokių dokumentų ir informacijos patikrinimą. Tai lemia nepakankamą pasitikėjimą bendrovių dokumentais ar informacija tarpvalstybiniame kontekste ir tais atvejais, kai bendrovių dokumentai ar informacija iš vienos valstybės narės registro kartais nepriimami kaip įrodymai kitoje valstybėje narėje;

(8)

todėl svarbu užtikrinti, kad tam tikri patikrinimai būtų atliekami visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti aukštą dokumentų ir informacijos tikslumo ir patikimumo lygį, kartu atsižvelgiant į valstybių narių teisines sistemas ir teisines tradicijas. Taip pat būtina, kad tokie patikrinimai būtų privalomi – ne tik steigiant bendroves vien internetu, bet ir taikant bet kokias kitas bendrovių steigimo formas. Be to, tokie patikrinimai taip pat turėtų būti vykdomi valstybėse narėse, kurios vis dar leidžia dokumentus ir informaciją pateikti ne tik internetu, bet ir kitais būdais, kad visai į registrą įvestai informacijai būtų taikoma to paties lygio kontrolė. Tokie patikrinimai ir kiti reikalavimai turėtų būti pritaikyti prie kitų bendrovių steigimo formų konkrečių ypatumų. Pavyzdžiui, internetinius šablonus pareiškėjai naudoja tik vykdydami bendrovių steigimo vien internetu procedūrą;

(9)

siekiant užtikrinti bendrovių dokumentų ir informacijos patikimumą tarpvalstybiniais atvejais, visose valstybėse narėse turėtų būti užtikrinta prevencinė administracinė, teisminė ar notarinė kontrolė arba bet koks jų derinys, atsižvelgiant į valstybių narių teisines sistemas ir teisines tradicijas, įskaitant registrus, kurie yra administracinės ar teisminės institucijos. Turėtų būti atliekamas bendrovės steigimo dokumento, jos įstatų, jeigu jie išdėstyti atskirame dokumente, ir bet kokių tokių dokumentų pakeitimų teisėtumo patikrinimas, nes tai yra patys svarbiausi su bendrove susiję dokumentai. Tokia privaloma prevencinė kontrolė visose valstybėse narėse taip pat derėtų su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir visų pirma galėtų padėti užtikrinti, kad bendrovių teisės procedūromis nebūtų galima naudotis siekiant apeiti kitus Sąjungos ir valstybių narių teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti viešąjį interesą. Ta prevencinė kontrolė neturėtų daryti poveikio nacionalinės teisės aktams, kuriais pagal valstybių narių teisines sistemas ir teisines tradicijas reikalaujama, kad tie dokumentai būtų parengiami ir patvirtinami laikantis reikiamos teisinės formos. Pagal šią direktyvą nereikalaujama vykdyti prevencinės bendrovių metinių finansinių ataskaitų kontrolės;

(10)

pagal bendrovių teisę sudaromų sandorių teisėtumui, viešųjų registrų patikimumo apsaugai ir neteisėtos veiklos prevencijai užtikrinti būtina tiksliai ir saugiai nustatyti, visų pirma, bendrovės steigėjų ir direktorių tapatybę, taip pat patikrinti jų veiksnumą. Todėl atliekant procedūras, patenkančias į šios direktyvos taikymo sritį, valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama numatyti papildomą tapatybės, veiksnumo ir teisėtumo viešąją elektroninę kontrolę. Ta papildoma viešoji elektroninė kontrolė galėtų apimti viešąją nuotolinę tapatybės kontrolę garso ir vaizdo technologijomis, įskaitant elektronines tapatybės dokumentų nuotraukų patikras. Taip pat patikima ir naujausia bendrovių informacija registruose padėtų kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Visų pirma, geresnė prieiga prie patikimesnės bendrovių informacijos Sąjungos lygmeniu, įskaitant ES bendrovės pažymėjimą, palengvintų patikimą kliento tapatybės nustatymą laikantis principo „pažink savo klientą“ pagal kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisykles. Be to, Sąjungos lygmeniu sujungus registrų sąveikos sistemą (toliau – registrų sąveikos sistema), tikrųjų savininkų registrų sąveikos sistemą (BORIS) ir nemokumo registrų sąsajos sistemą (IRI), kuriose saugoma svarbi bendrovių informacija, būtų palengvinta prieiga prie tos informacijos ir sudarytos sąlygos atlikti kryžmines tos informacijos patikras, kartu laikantis prieigos prie informacijos kiekvienoje sąveikos sistemoje tvarkos;

(11)

siekiant toliau mažinti su bendrovių steigimu susijusias išlaidas ir administracinę naštą, įskaitant procedūrų trukmę, ir sudaryti palankesnes sąlygas bendrovių, ypač MVĮ, plėtrai vidaus rinkoje, bendrovių teisės srityje turėtų būti dar labiau išplėstas vienkartinio duomenų pateikimo principo taikymas. Šis principas jau plačiai pripažįstamas Sąjungoje, be kita ko, 2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikate „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“, kaip priemonė, kuria sudaroma galimybė viešojo administravimo institucijoms keistis duomenimis ir įrodymais tarpvalstybiniu mastu, ir taikomas įvairiose srityse, pavyzdžiui, techninėje sistemoje, skirtoje įvairių valstybių narių kompetentingoms institucijoms automatizuotu būdu keistis įrodymais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1724 (6);

(12)

vienkartinio duomenų pateikimo principo taikymas reiškia, kad iš bendrovių nereikalaujama, kad tą pačią informaciją valdžios institucijoms jos teiktų daugiau nei vieną kartą. Pavyzdžiui, bendrovės, steigdamos patronuojamąją bendrovę kitoje valstybėje narėje, neturėtų pakartotinai teikti bendrovės dokumentų ar informacijos, susijusių su steigiančiosios bendrovės egzistavimu ir registracija, jau pateiktų registrui, kuriame steigiančioji bendrovė įregistruota. Vienkartinio duomenų pateikimo principo taikymas reiškia, kad informacija apie steigiančiąją bendrovę tarp registro, kuriame įregistruota bendrovė, ir registro, kuriame turi būti registruojama patronuojamoji bendrovė, turėtų būti keičiamasi elektroniniu būdu, naudojantis registrų sąveikos sistema. Kita alternatyva – tiesioginę prieigą prie informacijos apie steigiančiąją bendrovę būtų galima gauti registrų sąveikos sistemoje per Europos e. teisingumo portalą (toliau – portalas) arba steigiančiosios bendrovės nacionaliniame registre. Tais atvejais, kai dokumentais ir informacija apie steigiančiąją bendrovę keičiamasi per registrų sąveikos sistemą arba joje suteikiama tiesioginė prieiga prie jų skaitmeninėmis priemonėmis, neturėtų būti atsisakoma pripažinti jų teisinės galios arba jie neturėtų būti atmetami remiantis tuo, kad jie yra elektroninės formos;

(13)

vienkartinio duomenų pateikimo principo taikymas taip pat reiškia, kad steigiančioji bendrovė neturėtų iš naujo teikti bendrovės dokumentų ar informacijos jokiai institucijai, įstaigai ar asmeniui. Institucija, įstaiga ar asmuo pirmiausia turėtų turėti tiesioginę prieigą prie informacijos, viešai prieinamos registrų sąveikos sistemoje, per portalą. Tais atvejais, kai registras turėtų teikti tokią informaciją bet kuriai institucijai, įstaigai ar asmeniui, valstybės narės turėtų galėti savo nuožiūra nuspręsti, kokiomis priemonėmis tai padaryti, pavyzdžiui, per nacionalinius neprivalomus prieigos prie registrų sąveikos sistemos punktus, ir ar apmokestinti tokią informaciją;

(14)

siekiant didinti skaidrumą ir pasitikėjimą bendrovių atžvilgiu vidaus rinkoje, užtikrinti teisinį tikrumą bei apsaugoti trečiuosius asmenis santykiuose su bendrovėmis tarpvalstybiniu mastu, prisidėti prie kovos su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinėms bendrovių operacijoms ir veiklai, labai svarbu užtikrinti, kad Sąjungoje būtų pasiekiama daugiau bendrovių informacijos ir kad ši informacija būtų palyginama ir lengviau prieinama. Tai turėtų būti padaryta panaudojant bendrovių informaciją, jau esančią nacionaliniuose registruose, ir ją pateikiant Sąjungos lygmeniu per registrų sąveikos sistemą, taip pat suteikiant prieigą prie daugiau informacijos ir nacionaliniuose registruose, ir per registrų sąveikos sistemą;

(15)

siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų interesus ir skatinti pasitikėjimą verslo sandoriais su skirtingų rūšių bendrovėmis vidaus rinkoje, svarbu didinti skaidrumą ir užtikrinti lengvesnę tarpvalstybinę prieigą prie informacijos apie vadinamąsias ūkines bendrijas, kurios šios direktyvos tikslais turėtų būti suprantamos kaip IIB priede išvardytų tipų ūkinės bendrijos. Tos bendrijos atlieka svarbų vaidmenį valstybių narių ekonomikoje ir yra įregistruotos visuose nacionaliniuose registruose, tačiau Sąjungoje bendrijų tipai ir apie bendrijas teikiama informacija skiriasi, o tai lemia sunkumus norint susipažinti su ta informacija tarpvalstybiniu pagrindu. Siekiant spręsti šią problemą, visose valstybėse narėse turėtų būti atskleidžiama ta pati pagrindinė informacija apie tas bendrijas. Toms bendrijoms taikomi reikalavimai atskleisti informaciją turėtų atitikti esamus reikalavimus atskleisti informaciją, taikomus ribotos atsakomybės bendrovėms, tačiau turėtų būti pritaikyti atsižvelgiant į konkrečius ūkinių bendrijų ypatumus. Pavyzdžiui, reikalavimai atskleisti informaciją taip pat turėtų būti taikomi informacijai apie narius, kurie yra įgalioti atstovauti ūkinei bendrijai, visų pirma neribotos atsakomybės tikruosius narius. Kaip ir ribotos atsakomybės bendrovių atveju, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad ūkinės bendrijos atskleistų daugiau dokumentų ar informacijos, nei reikalaujama pagal šią direktyvą. Jeigu tokie papildomi dokumentai ar informacija apima asmens duomenis, tokius asmens duomenis valstybės narės privalo tvarkyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (7);

(16)

informacija apie ūkines bendrijas taip pat turėtų būti prieinama Sąjungos lygmeniu pasitelkiant registrų sąveikos sistemą taip pat, kaip ir informacijos apie ribotos atsakomybės bendroves atveju, užtikrinant, kad tam tikra informacija būtų teikiama nemokamai, ir ūkines bendrijas turėtų būti galima aiškiai identifikuoti naudojant Europos unikalų atpažinties kodą (toliau – EUID);

(17)

tretiesiems asmenims svarbi informacija yra bendrovės darbuotojų skaičius. Pavyzdžiui, tai yra vienas iš elementų, lemiančių bendrovės dydžio kategoriją. Bendrovės vidutinį darbuotojų skaičių finansiniais metais turi įtraukti į savo finansines ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (8). Atsižvelgiant į tai, kad ateityje tokius duomenis bus galima gauti iš finansinių ataskaitų, valstybės narės galės naudotis ta jau turima informacija ir nemokamai ją viešai skelbti per registrų sąveikos sistemą. Kai tokia informacija viešai skelbiama per registrų sąveikos sistemą, portale turėtų būti aiškiai nurodyta, kad pateikiama informacija apie vidutinį metinį skaičių, įskaitant nuorodą į konkrečius finansinius metus;

(18)

akcininkai, galimi investuotojai, kreditoriai, institucijos, darbuotojai ir pilietinės visuomenės asociacijos turi teisėtą interesą turėti prieigą prie informacijos, susijusios su grupės, kuriai priklauso bendrovė, struktūra. Informacija apie bendrovių grupes yra svarbi siekiant didinti skaidrumą ir pasitikėjimą verslo aplinka, taip pat padeda veiksmingai nustatyti sukčiavimo ar piktnaudžiavimo schemas, kurios gali turėti poveikį viešosioms pajamoms ir vidaus rinkos patikimumui. Taigi, informacija apie nacionalinių ir tarpvalstybinių bendrovių grupių struktūras turėtų būti viešai prieinama per registrų sąveikos sistemą;

(19)

nors į tas ataskaitas yra įtraukta informacija apie bendrovių grupes, kurios turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Direktyvą 2013/34/ES, reikia sudaryti palankesnes sąlygas viešam tokios informacijos prieinamumui. Finansinės ataskaitos dažnai yra prieinamos tik už mokestį, o suinteresuotieji subjektai turi žinoti apie bendrovių grupės egzistavimą, kaip rasti ir kaip interpretuoti informaciją apie bendrovių grupę konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. Viešai prieinama informacija apie bendrovių grupes per registrų sąveikos sistemą užtikrina didesnį skaidrumą ir lengvą prieigą prie tos informacijos. Tos informacijos prieinamumas per registrų sąveikos sistemą taip pat leistų automatiškai susieti bendrovę su kitomis tai pačiai bendrovių grupei priklausančiomis bendrovėmis dėl jų EUID ir gauti prieigą prie papildomos informacijos apie kiekvieną bendrovių grupės bendrovę;

(20)

šia direktyva valstybėms narėms paliekama teisė nuspręsti, kaip rinkti reikiamą informaciją apie bendrovių grupes ir apie vidutinį bendrovės darbuotojų skaičių. Siekiant išvengti naujų reikalavimų bendrovėms nustatymo, registrai tokius duomenis galėtų gauti tiesiogiai iš informacijos, kurią bendrovės įtraukia į registrui teikiamas finansines ataskaitas. Todėl reikalavimas atskleisti informaciją apie vidutinį darbuotojų skaičių turėtų priklausyti nuo tos informacijos pateikimo formatu, leidžiančiu nuskaityti duomenis. Be to, atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktuose, pavyzdžiui, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/815 (9), Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2023/138 (10) ir Direktyvoje (ES) 2017/1132 nustatytus reikalavimus, susijusius su struktūrinių duomenų ir kompiuterio skaitomais bei paiešką atlikti leidžiančiais formatais, taip pat turėtų būti numatyta galimybė registrams gauti informaciją apie bendrovių grupes automatizuotomis priemonėmis. Siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų visiškai įgyvendinti reikalavimai, susiję su mašininiu nuskaitomumu, ir kad registrai turėtų technines priemones bendrovių informacijai tvarkyti kompiuterio skaitomu ir paiešką atlikti leidžiančiu formatu arba struktūrinių duomenų formatu, nuostatoms, kuriomis reikalaujama per registrų sąveikos sistemą teikti informaciją apie bendrovių grupes ir informaciją apie vidutinį bendrovės darbuotojų skaičių, būtina numatyti ilgesnį perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpį;

(21)

bendrovių grupių struktūra gali būti sudėtinga. Todėl kontrolės grandinės pagrindu parengta, per registrų sąveikos sistemą teikiama grupės struktūros vaizdinė schema leistų naudotojui palankiu ir lengvai prieinamu būdu susidaryti visapusišką bendrą bendrovių grupės vaizdą ir geriau suprasti jos veikimo būdą. Tokiai vaizdinei schemai parengti reikėtų informacijos apie kiekvienos patronuojamosios bendrovės padėtį grupės struktūroje, o tam savo ruožtu prireiktų išsamesnės informacijos apie bendrovių grupės organizavimą. Nors pagal šią direktyvą tokia grupių struktūrų vaizdinė schema nėra privaloma, valstybės narės vis dėlto raginamos parengti tokias vaizdines schemas ir jas viešai skelbti. Todėl atliekant būsimą šios direktyvos vertinimą turėtų būti toliau vertinamas poreikis parengti grupių struktūrų vaizdines schemas, konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

(22)

be bendrų standartų, taikomų tikrinant bendrovių informaciją prieš įvedant ją į registrą, svarbu užtikrinti, kad registre pateikiama informacija būtų nuolat atnaujinama. Finansinių veiksmų darbo grupės 24 rekomendacijoje „Skaidrumas ir juridinių asmenų tikrieji savininkai“, peržiūrėtoje 2022 m. kovo mėn., nustatyta, kad registruose pateikiama bendrovių informacija turėtų būti tiksli ir nuolat atnaujinama. Bendrovės taip pat yra suinteresuotos užtikrinti, kad jų informacija registre būtų atnaujinama, nes šia informacija, įskaitant ES bendrovės pažymėjimą, gali remtis tretieji asmenys. Todėl iš bendrovių turėtų būti reikalaujama nepagrįstai nedelsiant atskleisti bendrovių dokumentų ir informacijos pasikeitimus, o registrai tokius pasikeitimus turėtų laiku registruoti ir padaryti viešai prieinamus. Tie reikalavimai bendrovėms ir registrams turėtų būti netaikomi ribotos atsakomybės bendrovių pertvarkymui, susijungimui ar skaidymui, nes tam taikomos specialios taisyklės yra numatytos Direktyvoje (ES) 2017/1132. Registrams taikomas laikotarpis registruoti ir viešai paskelbti dokumentų ir informacijos pasikeitimus turėtų prasidėti nuo tos dienos, kai atlikti visi reikalingi su pateikimu susiję formalumai, įskaitant teisėtumo patikrinimą, kuriuo patvirtinama, kad dokumentai atitinka nacionalinę teisę. Tokius formalumus registras turėtų atlikti nepagrįstai nedelsdamas ir bendrovė turėtų būti informuojama apie numatomą jų trukmę. Registrams taikomą terminą turėtų būti galima pratęsti išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, dėl didelio registrui pateikiamų dokumentų skaičiaus arba nenumatytų techninių problemų. Nors apskaitos dokumentų paskelbimo terminas reglamentuotas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/34/ES, registrai taip pat turėtų viešai paskelbti šiuos dokumentus nepagrįstai nedelsdami. Be to, siekiant užtikrinti, kad bendrovių dokumentai ir informacija visose valstybėse narėse būtų tikslūs ir atnaujinti, turėtų būti taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos už visų informacijos atskleidimo pareigų pagal šią direktyvą nevykdymą, be kita ko, už pavėluotą informacijos pateikimą;

(23)

siekiant užtikrinti, kad registruose pateikiama bendrovių informacija būtų atnaujinama, svarbu nustatyti bendroves, kurios nebeatitinka reikalavimų, kad būtų toliau įregistruotos registre. Nors valstybės narės neturėtų būti įpareigotos vykdyti periodinių patikrinimų, jos turėtų nustatyti skaidrias procedūras, pagal kurias konkrečiais atvejais, kai kyla abejonių, būtų tikrinamas tokių bendrovių statusas. Nors bendrovės gali laikinai sustabdyti savo veiklą dėl pagrįstų priežasčių, svarbu, kad registre būtų atitinkamai atnaujintas bendrovės statusas. Pavyzdžiui, poreikio atnaujinti bendrovės informaciją registre rodiklis galėtų būti aplinkybė, kad bendrovė neturi veikiančios direktorių valdybos, kaip reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus, nėra pateikusi apskaitos dokumentų ar kelis metus nevykdo jokios ekonominės veiklos. Lygiai taip pat aplinkybė, kad tuo pačiu adresu yra registruota daug bendrovių, galėtų reikšti, kad kai kurios iš tų bendrovių galėjo būti įsteigtos piktnaudžiavimo tikslais. Valstybėse narėse vykdomų atitinkamų patikrinimo procedūrų metu bendrovėms turėtų būti sudaryta galimybė per pagrįstą terminą paaiškinti situaciją ir pateikti reikiamus duomenis, ir turėtų būti užtikrinta, kad būtų atitinkamai atnaujinamas bendrovės statusas, pavyzdžiui, tai, ar ji uždaryta, pašalinta iš registro, jos veikla nutraukta, ji likviduota, jai taikoma nemokumo procedūra, ji vykdo ekonominę veiklą ar jos nevykdo, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje ir jei tai įrašyta nacionaliniame registre. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė tų patikrinimo procedūrų metu imtis kraštutinės priemonės – pašalinti bendrovę iš registro pagal nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras. Informacija apie tas patikrinimo procedūras turėtų būti viešai skelbiama pagal Direktyvą (ES) 2017/1132;

(24)

vidaus rinkoje bendrovės turėtų turėti galimybę paprastu ir patikimu būdu, pripažįstamu tarpvalstybiniame kontekste kitų valstybių narių, įrodyti, kad bendrovė yra teisiškai įregistruota valstybėje narėje. Todėl reikėtų sukurti suderintą ES bendrovės pažymėjimą. Bendrovės galėtų prašyti išduoti tokį ES bendrovės pažymėjimą per nacionalinius registrus arba registrų sąveikos sistemą, siekdamos jį naudoti įvairiais tikslais, be kita ko, kitose valstybėse narėse vykstančiose nacionalinių institucijų arba Sąjungos institucijų ir įstaigų administracinėse procedūrose ir teismo procesuose. Tokį ES bendrovės pažymėjimą turėtų išduoti ir patvirtinti nacionaliniai registrai, jis turėtų būti prieinamas visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis ir jame turėtų būti pateikiama pagrindinė bendrovės informacija, bendrovių naudojama tarpvalstybiniais atvejais, įskaitant, pavyzdžiui, bendrovės pavadinimą, informaciją apie jos registruotą buveinę, teisinius atstovus arba bendrovės veiklos objektą. ES bendrovės pažymėjimas turėtų nedaryti poveikio nacionaliniams išrašams ir pažymėjimams. Elektroninio ES bendrovės pažymėjimo autentiškumas turėtų būti patvirtintas naudojantis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 (11). Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas bendrovių tarpvalstybinei veiklai ir kuo labiau sumažinti jų išlaidas, visose valstybėse narėse turėtų būti užtikrinta, kad bendrovė galėtų nemokamai gauti savo ES bendrovės pažymėjimą. Tuo pat metu, atsižvelgiant į registrų, įskaitant visiškai savo lėšomis finansuojamus registrus, finansavimo modelių įvairovę, svarbu užtikrinti, kad bet kokia šia direktyva nustatyta priemone nebūtų rimtai pakenkta registrų finansavimui. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti mokestį už ES bendrovės pažymėjimų išdavimą, jeigu dėl jų nemokamo išdavimo būtų padarytas didelis neigiamas poveikis valstybių narių registrų pajamoms. Bet kuriuo atveju kiekviena bendrovė turėtų turėti galimybę savo ES bendrovės pažymėjimą gauti nemokamai bent kartą per kalendorinius metus. Tretieji asmenys, įskaitant institucijas, kuriems reikia patikimos esminės bendrovių informacijos, taip pat turėtų turėti galimybę kreiptis dėl konkrečios bendrovės ES bendrovės pažymėjimo. Popierinio formato ES bendrovės pažymėjimo kilmę ir autentiškumą turėtų būti galima patikrinti elektroniniu būdu, pavyzdžiui, naudojant protokolo numerį, atitinkantį registre esančio dokumento originalą, arba tikrinant išduodančiosios institucijos skaitmeninį parašą, saugomą šiame dokumente esančiame greitojo atsako kode (QR kodas). Kitų valstybių narių registrai ir institucijos turėtų priimti ES bendrovės pažymėjimą atsižvelgdami į šią direktyvą;

(25)

Direktyvoje (ES) 2017/1132 numatytos priemonės, kuriomis užtikrinama ne tik tai, kad bendrovės informacija būtų viešai atskleidžiama, bet ir kad tretieji asmenys galėtų ja remtis. Be to, Direktyva (ES) 2019/1151 nustatyti privalomi kontrolės standartai, susiję su bendrovių steigimu vien internetu ir filialų registravimu vien internetu. Šioje direktyvoje numatomas išsamus priemonių rinkinys, padėsiantis užtikrinti, kad registruose esantys bendrovių dokumentai ir informacija būtų tikslūs ir atnaujinti. Šios direktyvos nuostatos, kuriomis siekiama palengvinti tarpvalstybinį bendrovių dokumentų ir informacijos naudojimą, grindžiamos jau esamais kontrolės standartais, taip pat šioje direktyvoje nustatytu išsamiu priemonių rinkiniu, skirtu bendrovių informacijos tikslumui ir patikimumui užtikrinti;

(26)

siekiant kovoti su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama atsisakyti kaip įrodymą priimti bendrovių informaciją arba dokumentus iš kitos valstybės narės registro, jei kompetentinga institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti sukčiavimą arba piktnaudžiavimą, susijusį su tos bendrovės steigimu ar tolesniu egzistavimu, arba su kita informacija apie tą bendrovę. Tačiau tokia galimybė neturėtų būti aiškinama kaip reiškianti bendrą abipusio pripažinimo principą, taikytiną visiems nacionaliniuose registruose saugomiems dokumentams ir informacijai. Kilus įtarimui dėl sukčiavimo ar piktnaudžiavimo, kompetentinga institucija pirmiausia turėtų kreiptis į informaciją arba dokumentus pateikusį registrą, kad paprašytų jo pateikti savo nuomonę. Priimti bendrovių informaciją ar dokumentus iš registro kitoje valstybėje narėje turėtų būti atsisakoma ne sistemingai, o tik išimtiniais atvejais, kiekvienu konkrečiu atveju, kai tai pateisinama viešojo intereso pagrindais siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ar piktnaudžiavimui. Jei pateiktą informaciją ar dokumentus priimti atsisakoma, kompetentinga institucija turėtų informuoti apie tai tą informaciją arba dokumentus pateikusį registrą, pavyzdžiui, per atitinkamą kontaktinį punktą, kaip numatyta šioje direktyvoje. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad skirtingas valstybių narių požiūris į tai, kaip vykdyti prevencinę kontrolę, arba valstybių narių teisinių sistemų ir teisinių tradicijų skirtumai nebūtų atsisakymo pagrindai;

(27)

siekiant dar labiau palengvinti tarpvalstybines procedūras bendrovėms ir supaprastinti bei sumažinti formalumus, kaip antai reikalavimus dėl apostilės ar vertimo, reikėtų sukurti skaitmeninį ES įgaliojimą. Skaitmeninis ES įgaliojimas turėtų būti grindžiamas daugiakalbiu bendru Europos šablonu, kuriuo bendrovės gali nuspręsti naudotis, kad įgaliotų asmenį atstovauti bendrovei konkrečiose tarpvalstybinio pobūdžio procedūrose, patenkančiose į šios direktyvos taikymo sritį. Tame šablone turėtų būti pateikti bent duomenų apie atstovavimo aprėptį, bendrovei atstovauti įgaliotą asmenį ir atstovavimo rūšį laukeliai. Skaitmeninis ES įgaliojimas būtų parengiamas atsižvelgiant į nacionalinius teisinius reikalavimus. Jis turėtų būti priimamas kaip įrodymas, kad įgaliotas asmuo turi teisę atstovauti bendrovei. Tai neturėtų daryti poveikio nacionalinėms taisyklėms, susijusioms su bendrovių steigimu, ir apskritai naudojimosi įgaliojimais apribojimams. Skaitmeninis ES įgaliojimas turėtų atitikti elektroninio požymių liudijimo reikalavimus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1183 (12), ir europinės skaitmeninės tapatybės dėklės technines specifikacijas, kad būtų užtikrintas bendras sprendimas, apimantis didesnį patogumą naudoti. Tai padėtų sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę ir finansinę naštą, nes sumažėtų pavojus, kad bus plėtojamos lygiagrečios sistemos, kurios nėra sąveikios visoje Sąjungoje;

(28)

pagal šią direktyvą nustatytas skaitmeninis ES įgaliojimas nedaro poveikio nacionalinėms taisyklėms dėl teisinio atstovavimo ir teisės aktais numatyto atstovavimo ar bet kokių kitų rūšių įgaliojimų. Skaitmeninis ES įgaliojimas turėtų būti tik skaitmeninės formos, o jo autentiškumas turėtų būtų patvirtintas naudojantis Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nurodytomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis. Nors pagal Direktyvą (ES) 2017/1132 informaciją apie teisinius atstovus reikalaujama atskleisti registruose, valstybės narės turėtų galėti savo nuožiūra pasirinkti, ar reikalauti, kad konkretus skaitmeninis ES įgaliojimas būtų pateiktas verslo registrui arba kitam registrui pagal nacionalinę teisę. Siekiant įveikti kalbos barjerus ir palengvinti šių dokumentų naudojimą, ES bendrovės pažymėjimo ir skaitmeninio ES įgaliojimo šablonai portale turėtų būti prieinami visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis;

(29)

bendrovės dažnai susiduria su sunkumais ir administracinėmis kliūtimis norėdamos naudotis bendrovių informacija, kuri jau yra pateikta jų nacionaliniame registre, tarpvalstybiniais atvejais, be kita ko, bendraudamos su kompetentingomis institucijomis ar vykstant teismo procesui kitoje valstybėje narėje. Vienos valstybės narės registre prieinami bendrovių duomenys, neatlikus sudėtingų formalumų, dėl kurių patiriama išlaidų ir gaištamas laikas, dažnai nepriimami kitoje valstybėje narėje. Todėl siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei veiklai vidaus rinkoje valstybės narės turėtų užtikrinti, kad su bendrovėmis susijusių dokumentų patvirtintoms kopijoms ir su bendrovėmis susijusiai informacijai, gautiems iš registrų, nebūtų taikomi jokie legalizavimo reikalavimai ar panašūs formalumai, kaip antai apostilė. Tas pat turėtų būti taikoma dokumentams ir informacijai, kuriais keičiamasi per registrų sąveikos sistemą, pavyzdžiui, pasirengimo operacijai pažymėjimams, taip pat notariniams aktams ar administraciniams dokumentams procedūrose, patenkančiose į šios direktyvos taikymo sritį, ir kuriais naudojamasi tarpvalstybiniame kontekste. Prie tokių procedūrų priskiriamas bendrovių steigimas ir filialų registravimas kitoje valstybėje narėje, vienos valstybės ribas peržengiantis pertvarkymas, jungimas ir skaidymas;

(30)

kita vertus, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ar klastojimui, valstybės narės, kurioje pateikiamas bendrovės dokumentas ar informacija, institucijoms, jeigu joms kyla pagrįstų abejonių dėl dokumento ar informacijos kilmės ar autentiškumo, turėtų būti sudaryta galimybė juos patikrinti per išdavusį registrą ar per jų pačių valstybės narės registrą, kuris galėtų keistis informacija apie dokumento autentiškumą per registrų sąveikos sistemą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų Komisijai pranešti elektroninio pašto adresą, kuris būtų naudojamas kaip nacionalinis kontaktinis punktas. Toks keitimasis informacija turėtų padėti stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą vidaus rinkoje;

(31)

bendrovių steigimo dokumentai kartais parengiami dviem ar daugiau kalbų; viena iš jų dažnai būna oficialioji Sąjungos kalba, kurią plačiai supranta daugiausia tarpvalstybinių naudotojų. Bendrovės savo interneto svetainėse taip pat dažnai savanoriškai skelbia steigimo dokumento vertimą į tokią kalbą. Be to, vis daugiau bendrovių informacijos, pateiktos steigimo dokumente, prieinama atskirai ir lengvai atpažįstama naudojantis daugiakalbėmis kortelėmis per registrų sąveikos sistemą. Bendrovių informacija registruose taip pat turi būti saugoma kompiuterio skaitomu, paiešką atlikti leidžiančiu arba struktūrinių duomenų formatu, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2019/1151 nuostatose, dėl kurio bus paprasčiau atlikti tokių duomenų mašininį vertimą. Dėl šių pokyčių yra lengviau susipažinti su tokia bendrovių informacija ir ja naudotis tarpvalstybiniais atvejais ir nėra būtina turėti vertimą. Todėl šia direktyva siekiama supaprastinti tarpvalstybinį bendrovių informacijos naudojimą, sumažinant vertimo, visų pirma patvirtinto vertimo, būtinybę;

(32)

institucijos, kurios turi patikrinti konkrečią informaciją apie kitos valstybės narės bendrovę, pirmiausia turėtų susipažinti su reikalinga informacija, pateikiama ES bendrovės pažymėjime arba registrų sąveikos sistemoje, o ne prašyti išversti visą dokumentą, kuriame yra tokia konkreti informacija. Tai nedarytų poveikio valstybių narių teisei reikalauti nepatvirtinto vertimo į vieną iš savo oficialiųjų kalbų, jei joms reikėtų viso dokumento tam tikros procedūros kontekste. Kiek tai susiję su patvirtintais vertimais, paprastai teisiniai reikalavimai, taikomi rengiant tokius steigimo dokumentų ar kitų registro pateiktų dokumentų vertimus, turėtų neviršyti to, kas tikrai būtina, o patvirtintų vertimų turėtų būti reikalaujama tik konkrečiais atvejais. Tačiau galėtų būti reikalaujama pateikti patvirtintą vertimą, pavyzdžiui, kai registras turi viešai atskleisti dokumentus pagal Direktyvą (ES) 2017/1132, arba vykstant teismo procesui;

(33)

siekiant didinti skaidrumą, palengvinti prieigą prie bendrovių informacijos ir kurti labiau susietas viešojo administravimo įstaigas tarpvalstybiniu pagrindu vidaus rinkoje, svarbu sujungti Sąjungos lygmeniu jau veikiančias sąveikos sistemas, kuriose saugoma svarbi bendrovių informacija. Todėl registrų sąveikos sistema (BRIS) turėtų būti sujungta su tikrųjų savininkų registrų sąveikos sistema (BORIS), sukurta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 (13) su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 (14), kuri jungia nacionalinius centrinius registrus, turinčius informacijos apie bendrovių ir kitų juridinių asmenų, patikos fondų bei kitų juridinių struktūrų tipų tikruosius savininkus, ir su nemokumo registrų sąsajos sistema (IRI), sukurta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/848 (15). Informacija apie konkrečią bendrovę tose sistemose turėtų būti susieta naudojant EUID. Tačiau toks sistemų sujungimas neturėtų daryti poveikio taisyklėms ir reikalavimams dėl prieigos prie informacijos, nustatytiems atitinkamuose teisės aktuose, kuriais sukuriami šie registrai ir sąveikos. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad registrų sąveikos sistemos naudotojas prieigą prie BORIS sistemos galėtų gauti tik tuo atveju, jeigu jam suteikta prieigos prie BORIS sistemos teisė pagal atitinkamas tos sistemos taisykles ir reikalavimus;

(34)

siekiant padėti bendrovėms, ypač MVĮ, lengviau plėsti savo verslo veiklą kitose valstybėse, tais atvejais, kai bendrovės registruoja filialus kitose valstybėse narėse, turėtų būti toliau plėtojamas vienkartinio duomenų pateikimo principas. Kaip ir tuo atveju, kai steigiama tarpvalstybinė patronuojamoji bendrovė, vienkartinio duomenų pateikimo principo taikymas filialams reiškia, kad informaciją apie bendrovę, registruojančią tarpvalstybinį filialą, filialo registras elektroniniu būdu iš bendrovės registro turėtų gauti per registrų sąveikos sistemą. Šis keitimasis informacija, kaip ir bet kokio kito registrų keitimosi informacija per registrų sąveikos sistemą atveju, bus vykdomas saugiai perduodant informaciją tarp nacionalinių registrų, siekiant užtikrinti, kad informacija būtų galima pasitikėti ir kad jos nereikėtų patvirtinti ar jai taikyti legalizavimo reikalavimo ar panašių formalumų. Filialo registras taip pat galėtų gauti informaciją apie bendrovę tiesiogiai pasitelkiant registrų sąveikos sistemą per portalą arba tos bendrovės nacionaliniame registre;

(35)

nors informacija apie ES ribotos atsakomybės bendrovių tarpvalstybinius filialus jau yra prieinama per registrų sąveikos sistemą, informacija apie ne ES bendrovių filialus nėra prieinama, net jei ji jau yra atskleista nacionaliniuose registruose pagal Direktyvą (ES) 2017/1132. Siekiant palengvinti suinteresuotųjų subjektų prieigą prie tokios informacijos Sąjungos lygmeniu, informacija apie tokius trečiųjų valstybių bendrovių filialus turėtų būti prieinama per registrų sąveikos sistemą, o dalis tos informacijos turėtų būti prieinama nemokamai, kaip jau yra ES ribotos atsakomybės bendrovių tarpvalstybinių filialų atveju;

(36)

bendrovių dokumentai ir informacija, įskaitant informaciją apie teisinius atstovus, bent apie tikruosius ūkinių bendrijų narius, taip pat kitus asmenis, kurie gali teisėtai atstovauti bendrovei, turėtų būti viešai prieinami registruose, kad bendrovių ir trečiųjų asmenų santykiuose būtų užtikrintas teisinis tikrumas. Visų pirma svarbu, kad tretiesiems asmenims, kaip antai kreditoriams, investuotojams ir verslo partneriams, taip pat institucijoms ir teismams, būtų užtikrintas visapusiškas teisinis tikrumas dėl asmens, kuris yra paskirtas veikti bendrovės vardu ir turi įgaliojimus sudaryti sutartis ar vykdyti veiklą bendrovės vardu. Ūkinių bendrijų atveju atstovauti ūkinei bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teismo procesuose dažnai yra įgalioti jų nariai. Be to, siekiant apsaugoti trečiuosius asmenis, būtina, kad tuo atveju, kai visos privačios ribotos atsakomybės bendrovės akcijos priklauso vieninteliam akcininkui, to vienintelio akcininko, kuris gali būti fizinis arba juridinis asmuo, tapatybė būtų viešai skelbiama registre, kai tokios bendrovės steigiamos arba kai tas vienintelis akcininkas pasikeičia. Atsižvelgiant į tai, kad vienintelis akcininkas gali, pavyzdžiui, įgyvendinti bendrovės visuotiniam susirinkimui priskirtas funkcijas arba sudaryti sutartis su bendrove, kuriai atstovauja tas akcininkas, tretiesiems asmenims turėtų būti sudaryta galimybė žinoti tokio vienintelio nario, taigi asmens, kontroliuojančio bendrovę arba jai atstovaujančio, tapatybę. Taigi, tokių asmenų tapatybė turėtų būti aiškiai nurodyta;

(37)

siekiant gerinti vidaus rinkos veikimą, tretiesiems asmenims reikalinga ne tik prieiga prie bendrovių informacijos jų valstybėje narėje, bet ir prieiga prie bendrovių informacijos kitose valstybėse narėse. Kaip ir vidaus atveju, tretiesiems asmenims turi būti užtikrintas teisinis tikrumas dėl teisinių atstovų, ūkinių bendrijų narių bei kitų asmenų, galinčių teisėtai atstovauti bendrovei, ir dėl kitų valstybių narių bendrovių vienintelių akcininkų. Todėl tokia informacija turėtų būti prieinama Sąjungos lygmeniu per registrų sąveikos sistemą, kurioje suteikiama prieiga prie tokios informacijos palyginama forma ir įvairiomis kalbomis, taip užtikrinant vienodo lygio trečiųjų asmenų apsaugą tarpvalstybiniais atvejais. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą dėl teisinių atstovų, ūkinių bendrijų narių ir kitų asmenų, galinčių teisėtai atstovauti bendrovei, taip pat dėl vienintelių akcininkų tapatybės, svarbu, kad tokių asmenų tapatybė galėtų būti aiškiai nustatyta. Būtinybė užtikrinti tikrumą dėl tikros tokių asmenų tapatybės yra itin didelė tarpvalstybiniais atvejais, kai per registrų sąveikos sistemą suteikiama prieiga prie tokios informacijos apie visas ribotos atsakomybės bendroves ir ūkines bendrijas. Kadangi nacionalinėse sistemose taikomas skirtingas požiūris į tokių asmenų tapatybės nustatymą, būtina suderinti asmens duomenų, su kuriais galima susipažinti Sąjungos lygmeniu, kategorijas. Nors tokių asmenų vardai ir pavardės yra asmens duomenys, padedantys nustatyti jų tapatybę, pagal vardus ir pavardes neįmanoma visais atvejais vienareikšmiškai nustatyti tapatybės, todėl kartu reikia pateikti papildomą informaciją. Šiuo atžvilgiu nepakaktų nurodyti tik gimimo metus, atsižvelgiant į tam tikrų vardų ir pavardžių bei jų derinių paplitimą valstybėse narėse ir į tai, kad dažnai pasitaiko, jog tam tikrais metais būna populiarūs tam tikri vardai, o tai lemia, kad daug vienodus vardus turinčių asmenų yra gimę tais pačiais metais. Todėl būtina ir proporcinga reikalauti, kad registruose būtų prieinama visa gimimo data arba, tų valstybių narių, kurios nacionaliniame registre neregistruoja visos gimimo datos, atveju – lygiavertė informacija. Toks reikalavimas leistų aiškiai identifikuoti teisinius atstovus, ūkinių bendrijų partnerius ir kitus asmenis, kurie gali teisėtai atstovauti bendrovei, taip pat pavienius akcininkus;

(38)

bet kokius teisinių atstovų, ūkinių bendrijų narių ir kitų asmenų, kurie gali teisėtai atstovauti bendrovei, taip pat vienintelių akcininkų asmens duomenis, įskaitant asmens duomenis, kurie turi būti viešai prieinami registruose, valstybės narės turėtų tvarkyti pagal Reglamentą (ES) 2016/679. Komisija su šia direktyva susijusius asmens duomenis turėtų tvarkyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (16). Visų pirma valstybės narės ir Komisija turėtų įgyvendinti tinkamas duomenų apsaugos priemones, siekdamos užtikrinti, kad šios direktyvos tikslais asmens duomenys būtų tvarkomi tik tiek, kiek būtina jos tikslams pasiekti;

(39)

siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos piliečiai galėtų gauti naudos iš to, kad registruose bus prieinama daugiau bendrovių informacijos, itin svarbu, kad tokia informacija būtų teikiama asmenims su negalia jiems prieinama forma. Pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnį valstybės, Konvencijos Šalys, turi imtis atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis, be kita ko, informacijos ir ryšių, įskaitant informacines ir ryšių technologijas bei sistemas, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą. Atsižvelgiant į tai, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2102 (17) nustatyti bendri viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo reikalavimai siekiant, kad jos būtų prieinamesnės naudotojams, visų pirma neįgaliesiems, taip pat siekiant skatinti sąveikumą. Toje direktyvoje valstybės narės skatinamos ją taikyti ir privatiems subjektams, siūlantiems infrastruktūrą ir paslaugas, kurios yra prieinamos ar teikiamos visuomenei. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/882 (18) numatyti tam tikrų gaminių ir paslaugų, įskaitant jų interneto svetaines ir susijusią informaciją, prieinamumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad už registrų administravimą yra atsakingos įvairios institucijos, pavyzdžiui, teismai, administracinės institucijos ar privatūs subjektai, ir į tai, kad registrai užsiima įvairia veikla, reikėtų įvertinti, ar reikalingos konkrečios priemonės siekiant užtikrinti, kad asmenys su negalia turėtų prieigą prie visų valstybių narių registruose teikiamos bendrovių informacijos lygiomis teisėmis su kitais naudotojais;

(40)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. padidinti registruose ar per registrų sąveikos sistemą prieinamų bendrovių dokumentų ir informacijos kiekį ir patikimumą ir sudaryti sąlygas tiesiogiai naudotis registruose prieinamais bendrovių duomenimis steigiant tarpvalstybinius filialus ir patronuojamąsias bendroves, taip pat vykdant kitą tarpvalstybinę veiklą ir kitais tarpvalstybiniais atvejais, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl reikalingų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(41)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (19) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(42)

Komisija turėtų atlikti šios direktyvos vertinimą. Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (20) 22 punktu, šis vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais – veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir pridėtine verte – ir turėtų būti galimų tolesnių priemonių poveikio vertinimų pagrindas. Vertinimas turėtų apimti praktinę ES bendrovės pažymėjimo, skaitmeninio ES įgaliojimo, mažesnių formalumų bendrovėms tarpvalstybiniais atvejais taikymo patirtį, prevencinės kontrolės bei teisėtumo patikrinimų ir nemokamo informacijos suteikimo per registrų sąveikos sistemą veiksmingumą ir informacijos atskleidimo reikalavimų taikymą ūkinėms bendrijoms. Informacija apie centrinės administracijos vietą ir pagrindinę verslo vietą yra svarbi siekiant didinti skaidrumą ir tokiu būdu stiprinti teisinį tikrumą Sąjungos bendrovių verslo santykiuose. Todėl Komisija turėtų įvertinti, ar tokia informacija turėtų būti atskleista nacionaliniame registre ir prieinama per registrų sąveikos sistemą, taip pat kaip apibrėžti tas sąvokas, kad būtų užtikrintas vienodas jų supratimas visoje Sąjungoje. Be to, Komisija turėtų įvertinti registrų sąveikos sistemos ir kitų sistemų, kuriomis nustatomi kompetentingų institucijų bendradarbiavimo mechanizmai, pavyzdžiui, mokesčių ar socialinio draudimo srityse, arba pagal Reglamentą (ES) 2018/1724 sukurtos vienkartinio duomenų pateikimo techninės sistemos, tarpsektorinio sąveikumo potencialą siekiant kurti labiau susietas viešojo administravimo įstaigas tarpvalstybiniu mastu vidaus rinkoje. Tarpsektorinio sąveikumo svarba taip pat pabrėžiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/903 (21) ir 2022 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikate dėl aktyvesnės viešojo sektoriaus sąveikumo politikos „Susieti viešąsias paslaugas, remti viešąją politiką ir užtikrinti viešąją naudą siekiant kurti sąveikią Europą“. Komisija taip pat turėtų įvertinti, ar reikia priimti papildomas priemones, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į asmenų su negalia poreikius jiems susipažįstant su registruose pateikiama bendrovių informacija. Komisija turėtų įvertinti, ar nuostatų dėl bendrovių grupių taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant kitų kategorijų ar rūšių grupes ir kitus subjektus ir ar grupės struktūros vaizdinė schema turėtų būti skelbiama viešai per registrų sąveikos sistemą. Galiausiai Komisija turėtų įvertinti, ar kooperatyvai, kurie atlieka svarbų vaidmenį daugelyje valstybių narių, turėtų būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį, atsižvelgiant į konkrečius jų ypatumus;

(43)	vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2023 m. gegužės 17 d. (22);

(44)	todėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/102/EB (23) ir Direktyva (ES) 2017/1132 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2009/102/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2009/102/EB 3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Jei bendrovė tampa vienanare bendrove dėl to, kad visos jos akcijos pereina vienam asmeniui, šis faktas kartu su vienintelio nario tapatybe įrašomi į bylą arba įtraukiami į registrą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 (*1) 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir turi būti viešai prieinami per registrų sąveikos sistemą, nurodytą tos direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje.

Direktyvos (ES) 2017/1132 18 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalis taikomi mutatis mutandis.

2 straipsnis

Direktyvos (ES) 2017/1132 daliniai pakeitimai

Direktyva (ES) 2017/1132 iš dalies keičiama taip:

1)	I antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas taip: „ BENDROSIOS NUOSTATOS IR BENDROVIŲ STEIGIMAS BEI VEIKIMAS “;

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

po antrosios įtraukos įterpiama ši įtrauka:

„—	bendrų prevencinės bendrovių dokumentų ir informacijos kontrolės taisyklių,“

;

po trečiosios įtraukos įterpiama ši įtrauka:

„—	atskleidimo reikalavimų ūkinėms bendrijoms,“

;

3)	I antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „Bendrovės pripažinimas negaliojančia ir jos įsipareigojimų galiojimas“ ;

4)	7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Šiame skirsnyje nurodytos koordinavimo priemonės taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams dėl II priede išvardytų bendrovių tipų ir, jei nurodyta, mutatis mutandis dėl IIB priede išvardytų bendrovių tipų.“ ;

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Prevencinė kontrolė

1. Valstybės narės numato prevencinę administracinę, teisminę ar notarinę II ir IIB prieduose išvardytų bendrovių steigimo dokumentų, įstatų ir tų dokumentų pakeitimų kontrolę arba bet kokį tokių kontrolės rūšių derinį tų bendrovių steigimo metu. Tas reikalavimas nedaro poveikio nacionalinės teisės aktams, pagal kuriuos, atsižvelgiant į valstybių narių teisines sistemas, reikalaujama, kad tie dokumentai būtų parengiami ir patvirtinami laikantis reikiamos teisinės formos.

2. Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymuose, taikomuose steigiant II ir IIB prieduose išvardytas bendroves, būtų nustatyta bendrovės steigimo dokumentų ir jos įstatų, jeigu jie yra atskiras dokumentas, teisėtumo patikrinimo procedūra. Valstybės narės užtikrina, kad teisėtumo patikrinimas būtų atliekamas ir tuo atveju, jei yra tų dokumentų pakeitimų.

Atliekant pirmoje pastraipoje nurodytą teisėtumo patikrinimą bent patikrinama, ar:

a)	įvykdyti steigimo dokumentų ir įstatų, jeigu jie yra atskiras dokumentas, formos reikalavimai ir, kai naudojami 13h straipsnyje nurodyti šablonai, patikrinama, ar jais tinkamai naudojamasi;

b)	pateiktas minimalus privalomas turinys;

c)	yra įvykdyti esminiai teisiniai reikalavimai, ir

d)	yra numatyti įnašai pinigais arba natūra, vadovaujantis nacionaline teise.

3. Jei, steigiant arba registruojant IIB priede išvardytas bendroves, pagal nacionalinę teisę nėra reikalaujama parengti steigimo dokumentų ir įstatų, teisėtumo patikrinimo procedūra apima dokumentų ar informacijos, kurių pagal nacionalinę teisę reikalaujama teikiant prašymą įtraukti tokias bendroves į registrą, formos ir turinio patikrinimus.

4. 1, 2 ir 3 dalys taikomos ir vien internetu atliekamoms procedūroms, ir procedūroms, kurios nėra atliekamos vien internetu.“

;

6)	I antraštinės dalies III skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip: „ Internetu atliekamos ir kitos procedūros (steigimas, registravimas ir teikimas), atskleidimas ir registrai “;

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skirsnyje ir 1A skirsnyje nurodytos koordinavimo priemonės taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams dėl II priede išvardytų bendrovių tipų ir, jei nurodyta, dėl I, IIA ir IIB prieduose išvardytų bendrovių tipų.“

;

13a straipsnis papildomas šiais punktais:

„7)	patronuojančioji bendrovė – bendrovė, kuri kontroliuoja vieną ar daugiau patronuojamųjų bendrovių;

8)	pagrindinė patronuojančioji bendrovė – patronuojančioji bendrovė, kuri nėra kontroliuojama kitos bendrovės;

9)	tarpinė patronuojančioji bendrovė – valstybės narės teise reglamentuojama patronuojančioji bendrovė, kuri nėra kontroliuojama kitos valstybės narės teise reglamentuojamos bendrovės ir kuri nėra pagrindinė patronuojančioji bendrovė;

10)	patronuojamoji bendrovė – patronuojančiosios bendrovės kontroliuojama bendrovė;

11)	grupė – pagrindinė patronuojančioji bendrovė ir visos jos patronuojamosios bendrovės;

12)	legalizavimas – formalumas, kuriuo patvirtinamas viešąsias pareigas einančio asmens parašo dokumente autentiškumas, įgaliojimai, kuriais naudodamasis veikė tą dokumentą pasirašęs asmuo, ir, kai tinkama, spaudo ar antspaudo, kuris yra uždėtas ant to dokumento, tikrumas;

13)	panašus formalumas – pažymos, numatytos Konvencijoje dėl apostilės, pridėjimas.“

;

13b straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„c)	europinę skaitmeninės tapatybės dėklę, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1183 (*2).

(*2) 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1183, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014, kiek tai susiję su Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymu (OL L, 2024/1183, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1183/oj).“;"

10)

13c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalis papildoma šia pastraipa: „Šios dalies pirma pastraipa taikoma nedarant poveikio 10 straipsnyje nustatytoms prevencinės administracinės ar teisminės kontrolės taisyklėms.“ ;

b)	3 dalis papildoma šia pastraipa: „Šios dalies pirma pastraipa taikoma nedarant poveikio 16b, 16c, 16d ir 16g straipsniams.“ ;

11)

13f straipsnis iš dalies keičiamas taip:

papildoma šiuo punktu:

„e)	15 straipsnyje nurodytas taisykles dėl 16 straipsnyje nurodytuose registruose esančių dokumentų ir informacijos pakeitimų pateikimo ir dėl tų dokumentų ir informacijos nuolatinio atnaujinimo.“

;

b)	papildoma šia pastraipa: „Valstybės narės užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodyta informacija mutatis mutandis apimtų ir informaciją, susijusią su IIB priede išvardytomis bendrovėmis.“ ;

12)

13g straipsnis iš dalies keičiamas taip:

įterpiama ši dalis:

„2a. Valstybės narės užtikrina, kad, jei II arba IIB priede nurodyta bendrovė steigia bendrovę kitoje valstybėje narėje, tai bendrovei nebūtų taikomas reikalavimas pateikti valstybės narės, kurioje ta bendrovė registruota, registre esančius dokumentus ir informaciją, svarbius steigimo procedūrai. Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės, kurioje steigiama bendrovė, registras gautų tokius dokumentus ir informaciją keisdamasis informacija per 22 straipsnyje nurodytą registrų sąveikos sistemą. Tas registras gali gauti ES bendrovės pažymėjimą pagal 16b straipsnį. Valstybės narės, kurioje steigiama bendrovė, registras taip pat gali gauti tiesioginę prieigą prie dokumentų ir informacijos, kurie yra prieinami registrų sąveikos sistemoje per portalą arba valstybės narės, kurioje įregistruota steigiančioji bendrovė, registre.

Jeigu kuri nors institucija, asmuo ar įstaiga pagal nacionalinę teisę yra įgalioti nagrinėti visus su bendrovės steigimu susijusius klausimus, o pirmoje pastraipoje nurodyti dokumentai ir informacija yra reikalingi tokioms užduotims atlikti, valstybės narės, kurioje steigiama bendrovė, registras, gavęs prašymą, pagal pirmą pastraipą gautus dokumentus ir informaciją pateikia tai institucijai, asmeniui ar įstaigai, nebent tokie dokumentai ir informacija yra viešai ir nemokamai prieinami per registrų sąveikos sistemą.“

;

3 dalis iš dalies keičiama taip:

d punktas pakeičiamas taip:

„d)	reikalavimai patikrinti bendrovės veiklos objekto teisėtumą pagal nacionalinę teisę;“

;

ii)

e punktas pakeičiamas taip:

„e)	reikalavimai patikrinti bendrovės pavadinimo teisėtumą pagal nacionalinę teisę;“

;

c)	4 dalies a punktas išbraukiamas;

13)	13h straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus šablonus pareiškėjai galėtų naudoti vykdydami 13g straipsnyje nurodytą steigimo internetu procedūrą.“ ;

14)

13j straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip: „Valstybės narės užtikrina, kad dokumentus ir informaciją, įskaitant bet kokius jų pakeitimus, registrui, kuriame įregistruota bendrovė, būtų galima pateikti internetu. Šis reikalavimas taikomas ir IIB priede išvardytoms bendrovėms.“ ;

b)	4 dalis pakeičiama taip: „4. 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir 13g straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys mutatis mutandis taikomos dokumentų ir informacijos pateikimui internetu. 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys taikomos tame straipsnyje nurodytiems dokumentams ir informacijai.“ ;

15)

įterpiamas šis straipsnis:

„13k straipsnis

Kitos bendrovių steigimo ir dokumentų bei informacijos pateikimo formos

1. 13c straipsnyje, 13g straipsnio 2a dalyje, 13g straipsnio 3 dalies a, d, e ir f punktuose, 13g straipsnio 4 dalies b ir c punktuose, 13g straipsnio 5 ir 7 dalyse ir 28a straipsnio 5a dalyje nustatytos taisyklės mutatis mutandis taikomos kitoms II ir IIB prieduose išvardytų bendrovių steigimo formoms, jeigu jos taikomos ne vien internetu.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos taisyklės, skirtos patikrinti pareiškėjų tapatybę taikant tokias kitas bendrovių steigimo formas.

2. 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys bei 13g straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys mutatis mutandis taikomos bet kokiai kitai dokumentų ir informacijos pateikimo formai, kuri taikoma ne vien internetu, kai juos teikia II ir IIB prieduose išvardytos bendrovės. 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys taikomos tame straipsnyje nurodytiems dokumentams.“

;

16)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	14 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „ Ribotos atsakomybės bendrovių atskleidžiami dokumentai ir informacija “;

papildoma šiuo punktu:

„l)

bendrovės veiklos objektą, kuris apibūdina jos pagrindinę veiklą ar veiklos rūšis ir kuris gali būti išreikštas naudojant atitinkamą Europos bendrijos statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE) kodą, jei toks kodas naudojamas registro tikslais pagal taikytiną nacionalinę teisę ir jei veiklos objektas yra įrašytas nacionaliniame registre.“

;

17)

įterpiamas šis straipsnis:

„14a straipsnis

Ūkinių bendrijų atskleidžiami dokumentai ir informacija

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad IIB priede išvardytų tipų ūkinės bendrijos privaloma tvarka atskleistų bent šiuos dokumentus ir informaciją:

a)	ūkinės bendrijos pavadinimą;

b)	ūkinės bendrijos teisinę formą;

c)	ūkinės bendrijos registruotą buveinę ar jai lygiavertę buveinę;

d)	ūkinės bendrijos registracijos numerį;

e)	kiekvieno komanditoriaus didžiausią atsakomybės ar įnašo sumą, jei tokia informacija įrašyta nacionaliniame registre;

f)	steigimo dokumentą ir įstatus, jei jie yra atskiras dokumentas, jeigu pateikti tuos dokumentus registrui reikalaujama pagal nacionalinę teisę;

g)	visus f punkte nurodytų dokumentų pakeitimus, įskaitant ūkinės bendrijos veiklos trukmės pratęsimą, jei jos veiklos trukmė yra ribota;

h)	po kiekvieno f punkte nurodyto steigimo dokumento arba įstatų pakeitimo – viso steigimo dokumento ar įstatų teksto aktualią redakciją;

duomenis apie partnerius, direktorius ar kitus teisės aktais numatytus atstovus, įgaliotus atstovauti ūkinei bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose, ir informaciją apie tai, ar tie asmenys yra įgalioti atstovauti ūkinei bendrijai vieni, ar iš jų reikalaujama veikti kartu, arba, jei tai netaikytina, informaciją apie partnerių, direktorių ar kitų atstovų įgaliojimo atstovauti ūkinei bendrijai pobūdį bei aprėptį ir jų duomenis;

j)	jei tie duomenys skiriasi nuo i punkte nurodytų duomenų, duomenis apie tikruosius narius, o komanditinių ūkinių bendrijų atveju – komanditorių duomenis, kai pastarųjų duomenys skelbiami viešai nacionaliniame registre;

k)	kiekvienų finansinių metų apskaitos dokumentus, kuriuos reikalaujama paskelbti pagal direktyvas 86/635/EEB, 91/674/EEB ir 2013/34/ES;

l)	ūkinės bendrijos likvidavimą, jei ta informacija įrašyta nacionaliniame registre;

m)	bet kokį teismo sprendimą dėl ūkinės bendrijos pripažinimo negaliojančia, jei ta informacija įrašyta nacionaliniame registre;

n)	duomenis apie likvidatorius ir jų atitinkamus įgaliojimus, jei ta informacija įrašyta nacionaliniame registre, išskyrus atvejus, kai šie įgaliojimai tiesiogiai ir išimtinai yra numatyti įstatyme arba ūkinės bendrijos įstatuose;

o)	bet kokį likvidavimo užbaigimą, o tose valstybėse narėse, kuriose pašalinimas iš registro sukelia teisinių pasekmių, apie bet kurio tokio pašalinimo faktą, jei ta informacija įrašyta nacionaliniame registre.“

;

18)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Nuolat atnaujinami registrai

1. Valstybės narės nustato procedūras, skirtas užtikrinti, kad 16 straipsnyje nurodytuose registruose saugomi dokumentai ir informacija apie II ir IIB prieduose išvardytas bendroves būtų nuolat atnaujinami.

2. Pagal 1 dalyje nurodytas procedūras bent užtikrinama, kad:

apie bet kokius dokumentų ir informacijos, susijusių su II ir IIB prieduose išvardytomis bendrovėmis, pakeitimus registrui būtų pranešta per laikotarpį, neviršijantį 15 darbo dienų nuo tos dienos, kurią tie pakeitimai buvo padaryti; šis laikotarpis netaikomas apskaitos dokumentų, nurodytų 14 straipsnio f punkte ir 14a straipsnio k punkte, pakeitimams;

bet kokie dokumentų ir informacijos, susijusių su II ir IIB priede išvardytomis bendrovėmis, pakeitimai būtų įvesti į registrą ir atskleisti pagal 16 straipsnio 3 dalį per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią buvo užbaigti visi formalumai, reikalingi informacijai apie tuos pakeitimus pateikti, įskaitant visų dokumentų ir informacijos, atitinkančių nacionalinę teisę, gavimą; išimties tvarka tas terminas gali būti pratęstas 5 darbo dienomis;

c)	siekiant patikrinti konkrečią bendrovių informaciją, registrai galėtų konsultuotis su kitomis atitinkamomis institucijomis ar registrais laikantis pagal nacionalinę teisę nustatytos procedūrinės sistemos.

3. Valstybės narės nustato procedūras, kad kilus abejonėms būtų galima patikrinti, ar II ir IIB prieduose išvardytos bendrovės atitinka reikalavimus, kad liktų registruotos. Tas procedūras reglamentuojančios taisyklės apima galimybę bendrovei ištaisyti atitinkamą informaciją per pagrįstą laikotarpį, jomis užtikrinama, kad registre būtų atitinkamai atnaujintas bendrovės statusas, pavyzdžiui, tai, ar ji uždaryta, pašalinta iš registro, jos veikla nutraukta, ji likviduota, jai taikoma nemokumo procedūra, ji vykdo ekonominę veiklą arba jos nevykdo, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje ir jei tai įrašyta nacionaliniame registre, taip pat, kai pagrįsta, jos numato galimybę pašalinti bendroves iš registro pagal nacionalinę teisę.“

;

19)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kiekvienos valstybės narės centriniame, verslo ar bendrovių registre (toliau – registras) yra užvedama kiekvienos joje registruotos bendrovės, nurodytos II ir IIB prieduose, byla.

Valstybės narės užtikrina, kad II ir IIB prieduose išvardytoms bendrovėms būtų suteikiamas Europos unikalus atpažinties kodas (EUID), nurodytas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/1042 (*3) priedo 9 punkte, pagal kurį jas būtų galima aiškiai identifikuoti registrams keičiantis informacija, naudojantis pagal 22 straipsnį sukurta registrų sąveikos sistema (toliau – registrų sąveikos sistema). Tą EUID sudaro bent elementai, pagal kuriuos galima identifikuoti registro valstybę narę, nacionalinį kilmės registrą ir tame registre nurodytą bendrovės numerį, ir, kai tinkama, savybės, kurios padeda išvengti identifikavimo klaidų.

(*3) 2021 m. birželio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1042, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 taikymo taisyklės, susijusios su registrų sąveikos sistemos techninėmis specifikacijomis ir procedūromis, ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2244 (OL L 225, 2021 6 25, p. 7).“;"

b)	papildoma šia pastraipa: „7. Šio straipsnio 2–6 dalys taikomos visiems dokumentams ir informacijai, nurodytiems 14a straipsnyje.“ ;

20)

16a straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„5. Valstybės narės užtikrina, kad registro pateiktų dokumentų ir informacijos elektroninės kopijos ir išrašai būtų suderinami su Reglamente (ES) 2024/1183 numatyta europine skaitmeninės tapatybės dėkle.

6. Šis straipsnis mutatis mutandis taikomas visų 14a straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos ar bet kurių jų dalių kopijoms.“

;

21)

įterpiami šie straipsniai:

„16b straipsnis

ES bendrovės pažymėjimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad registrai išduotų II ir IIB prieduose išvardytų bendrovių ES bendrovės pažymėjimus. ES bendrovės pažymėjimas visose valstybėse narėse priimamas kaip pakankamas įrodymas jo išdavimo metu, patvirtinantis bendrovės įsisteigimą ir atitinkamai šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją, saugomą registre, kuriame bendrovė yra įregistruota.

2. II priede išvardytų ribotos atsakomybės bendrovių ES bendrovės pažymėjime pateikiama ši informacija:

a)	bendrovės pavadinimas arba pavadinimai;

b)	bendrovės teisinė forma;

c)	bendrovės registracijos numeris ir valstybė narė, kurioje ji įregistruota;

d)	bendrovės EUID;

e)	bendrovės registruota buveinė;

f)	bendrovės adresas korespondencijai, pavyzdžiui, jos elektroninio pašto arba pašto adresas;

g)	bendrovės registracijos data;

h)	bendrovės pasirašytojo kapitalo dydis, jei taikytina;

i)	bendrovės statusas, pavyzdžiui, tai, ar ji uždaryta, pašalinta iš registro, jos veikla nutraukta, ji likviduota, jai taikoma nemokumo procedūra, ji vykdo ekonominę veiklą ar jos nevykdo, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje ir jei tai įrašyta nacionaliniame registre;

visų asmenų, kuriuos kaip organą ar tokio organo narius bendrovė yra įgaliojusi jai atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose, vardai, pavardės ir gimimo data arba lygiavertė informacija, jei ta data nėra įrašyta nacionaliniame registre, taip pat tai, ar tie asmenys gali tai daryti vieni, ar reikalaujama, kad jie veiktų kartu;

k)	jei j punkte nurodyti asmenys yra juridiniai asmenys – bendrovės pavadinimas, teisinė forma, EUID arba, jei EUID netaikomas – registracijos numeris;

bendrovės veiklos objektas, kuris apibūdina jos pagrindinę veiklą ar veiklos rūšis ir kuris gali būti išreikštas naudojant atitinkamą Europos bendrijos statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE) kodą, jei toks kodas naudojamas registro tikslais pagal taikytiną nacionalinę teisę ir jei veiklos objektas yra įrašytas nacionaliniame registre;

m)	bendrovės veiklos laikotarpis, kai jo trukmė yra ribota;

n)	duomenys apie bendrovės interneto svetainę, jei tokie duomenys įrašyti į nacionalinį registrą;

o)	bendrovei išduoto ES bendrovės pažymėjimo išdavimo data.

3. IIB priede išvardytų ūkinių bendrijų ES bendrovės pažymėjime pateikiama šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus e, h, j ir k punktus, nurodyta informacija.

Taip pat nurodoma ši informacija:

a)	ūkinės bendrijos registruota buveinė ar jai lygiavertė buveinė;

b)	kiekvieno komanditoriaus didžiausios atsakomybės ar įnašo suma, jei ta informacija įrašyta nacionaliniame registre;

partnerių, direktorių ar kitų teisės aktais numatytų atstovų, įgaliotų atstovauti ūkinei bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose, vardai, pavardės ir gimimo data arba lygiavertė informacija, jei ta data nėra įrašyta nacionaliniame registre, arba, jei tai netaikytina, informacija apie partnerių, direktorių ar kitų atstovų įgaliojimo atstovauti ūkinei bendrijai pobūdį bei aprėptį ir jų duomenys;

d)	jei c punkte nurodyti asmenys yra juridiniai asmenys – pavadinimas, teisinė forma, EUID arba, jei EUID netaikomas – registracijos numeris;

jei tie duomenys skiriasi nuo c ir d punktuose nurodytų duomenų – tikrųjų narių, o komanditinių ūkinių bendrijų atveju – komanditorių vardai, pavardės ir gimimo data arba lygiavertė informacija, jei ta data nėra įrašyta nacionaliniame registre, kai tokie duomenys apie komanditorius skelbiami viešai nacionaliniame registre;

f)	jei e punkte nurodyti asmenys yra juridiniai asmenys – pavadinimas, teisinė forma, EUID arba, jei EUID netaikomas – registracijos numeris.

4. Valstybės narės užtikrina, kad ES bendrovės pažymėjimą elektroninėmis priemonėmis ar popierine forma būtų galima gauti iš registro, pateikus jam prašymą.

Valstybės narės užtikrina, kad elektroninę ES bendrovės pažymėjimo versiją taip pat būtų galima gauti per registrų sąveikos sistemą.

5. Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena II arba IIB priede nurodyta bendrovė, pateikusi prašymą, galėtų elektronine forma nemokamai gauti savo ES bendrovės pažymėjimą, nebent tai rimtai pakenktų nacionalinių registrų finansavimui. Bet kuriuo atveju kiekviena bendrovė turi turėti galimybę savo ES bendrovės pažymėjimą gauti nemokamai bent kartą per kalendorinius metus.

Jei ES bendrovės pažymėjimas elektroninėmis priemonėmis ar popierine forma pateikiamas už tam tikrą kainą, ji neturi viršyti administracinių jo pateikimo išlaidų, įskaitant registrų sukūrimo ir priežiūros išlaidas.

6. Valstybės narės užtikrina, kad ES bendrovės pažymėjimo, kurį registras pateikė elektronine forma, autentiškumas būtų patvirtintas naudojantis Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nurodytomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, taip siekiant garantuoti, kad pažymėjimą pateikė registras, kad jame pateikiama tikra registre saugomos informacijos kopija arba kad pažymėjimas atitinka registre esančią informaciją. ES bendrovės pažymėjimas taip pat turi būti suderinamas su Reglamente (ES) 2024/1183 numatyta europine skaitmeninės tapatybės dėkle.

7. Valstybės narės užtikrina, kad ES bendrovės pažymėjime, kurį registras pateikė popierine forma, būtų nurodyta išdavimo data, taip pat būtų uždėtas registro spaudas ar antspaudas arba naudojamos lygiavertės autentiškumo patvirtinimo priemonės, taip siekiant patvirtinti, kad pažymėjime pateikiama tikra registre saugomos informacijos kopija arba kad pažymėjimas atitinka jame esančią informaciją, ir būtų nurodytas unikalus protokolas ar identifikavimo numeris, arba panaši savybė, leidžianti elektroniniu būdu patikrinti dokumento kilmę ir autentiškumą.

8. Komisija Europos e. teisingumo portale (toliau – portalas) skelbia ES bendrovės pažymėjimo daugiakalbį šabloną visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.

16c straipsnis

Skaitmeninis ES įgaliojimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad II ir IIB prieduose išvardytos bendrovės, norėdamos procedūras, patenkančias į šios direktyvos taikymo sritį, atlikti kitoje valstybėje narėje, visų pirma norėdamos steigti bendroves, registruoti arba uždaryti filialus, atlikti vienos valstybės narės ribas peržengiantį pertvarkymą, susijungimą ir skaidymą, galėtų įgalioti asmenį atstovauti bendrovei naudodamosi skaitmeninio ES įgaliojimo šablonu pagal šį straipsnį.

Skaitmeninis ES įgaliojimas parengiamas, iš dalies keičiamas arba atšaukiamas pagal nacionalinius reikalavimus. Tokiuose nacionaliniuose skaitmeninio ES įgaliojimo parengimo, dalinio keitimo ar atšaukimo reikalavimuose turi būti numatytas bent asmens, suteikiančio, iš dalies keičiančio ar atšaukiančio įgaliojimą, tapatybės, veiksnumo ir įgaliojimo atstovauti bendrovei patikrinimas, kurį atliktų teismai, notarai ar kitos kompetentingos institucijos.

Valstybės narės užtikrina, kad skaitmeninio ES įgaliojimo autentiškumas būtų patvirtintas naudojantis Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nurodytomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis ir kad jo suteikimas, dalinis keitimas ar atšaukimas būtų suderinamas siekiant naudoti Reglamente (ES) 2024/1183 numatytą europinę skaitmeninės tapatybės dėklę.

2. Skaitmeninis ES įgaliojimas laikomas įrodymu, kad įgaliotas asmuo turi teisę atstovauti bendrovei, kaip nurodyta dokumente.

3. Valstybės narės gali reikalauti, kad skaitmeninis ES įgaliojimas, bet kokie jo daliniai pakeitimai ir bet koks atšaukimas būtų registruojami registre. Tokiu atveju mokesčiai už prieigos prie informacijos apie skaitmeninį ES įgaliojimą gavimą negali viršyti administracinių tokio gavimo išlaidų, įskaitant registrų sukūrimo ir priežiūros išlaidas.

4. Komisija priima 24 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytus įgyvendinimo aktus, kuriais nustato skaitmeninio ES įgaliojimo šabloną, kuriame turi būti pateikti bent duomenų apie atstovavimo aprėptį, bendrovei atstovauti įgaliotą asmenį ir atstovavimo rūšį laukeliai. Komisija tą šabloną portale skelbia visomis Sąjungos oficialiosiomis kalbomis.

16d straipsnis

Atleidimas nuo legalizavimo ir bet kokių panašių formalumų

1. Jeigu registro pateiktos dokumentų ir informacijos kopijos ir išrašai, kurie yra patvirtinti kaip tikri, įskaitant patvirtintus vertimus, turi būti pateikiami kitoje valstybėje narėje, valstybės narės užtikrina, kad jie būtų atleidžiami nuo visų formų legalizavimo ir bet kokių panašių formalumų.

Pirma pastraipa taikoma dokumentų ir informacijos elektroninėms kopijoms ir išrašams, įskaitant patvirtintus vertimus, jeigu jų autentiškumas buvo patvirtintas pagal 16a straipsnio 4 dalį. Ji taip pat taikoma popierine forma pateikiamų dokumentų ir informacijos kopijoms ir išrašams, jeigu juose nurodyta jų išdavimo data, taip pat uždėtas registro spaudas ar antspaudas arba naudojamos lygiavertės autentiškumo patvirtinimo priemonės ir yra nurodytas unikalus protokolas ar identifikavimo numeris, arba naudojama panaši savybė, leidžianti elektroniniu būdu patikrinti dokumento kilmę ir autentiškumą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad ES bendrovės pažymėjimas, išduotas pagal 16b straipsnį, skaitmeninis ES įgaliojimas, nurodytas 16c straipsnyje, ir pasirengimo pertvarkymui, pasirengimo susijungimui ir pasirengimo skaidymui pažymėjimai, perduoti pagal 86n, 127a ir 160n straipsnius, būtų atleidžiami nuo bet kokių legalizavimo formų ir bet kokių panašių formalumų.

3. Jeigu valstybės narės pagal procedūras, kurioms taikoma ši direktyva, išduoti notariniai aktai, administraciniai dokumentai, jų patvirtintos kopijos ir vertimai turi būti pateikiami kitoje valstybėje narėje, valstybės narės užtikrina, kad jie būtų atleidžiami nuo visų formų legalizavimo ir bet kokių panašių formalumų.

Pirma pastraipa taikoma elektroniniams notariniams aktams, administraciniams dokumentams, jų patvirtintoms kopijoms ir vertimams, jeigu jų autentiškumas buvo patvirtintas naudojantis Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nurodytomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis. Ji taip pat taikoma popierine forma pateikiamiems notariniams aktams, administraciniams dokumentams, jų patvirtintoms kopijoms ir vertimams, jeigu juose nurodytas unikalus protokolas ar identifikavimo numeris, arba naudojama panaši savybė, leidžianti elektroniniu būdu patikrinti dokumento kilmę ir autentiškumą.

16e straipsnis

Apsaugos priemonės pagrįstų abejonių dėl kilmės ar autentiškumo atvejais

1. Jeigu kitos valstybės narės institucijoms, kurioms pateikiamos pagal 16d straipsnio 1 dalį registro pateiktos dokumentų ir informacijos kopijos ir išrašai, kurie yra patvirtinti kaip tikri, arba pagal 16b straipsnį išduotas ES bendrovės pažymėjimas, kyla pagrįstų abejonių dėl kilmės ar autentiškumo, įskaitant spaudo ar antspaudo tikrumą, arba jos turi priežasčių manyti, kad dokumentas buvo suklastotas arba pakeistas, tos institucijos prašymą pateikti informaciją gali pateikti kontaktiniam punktui:

a)	susietam su registru, kuris pateikė tas dokumentų ir informacijos kopijas bei išrašus ar išduotą ES bendrovės pažymėjimą, arba

susietam su institucijos, kuriai buvo pateiktos dokumentų ir informacijos kopijos bei išrašai ar ES bendrovės pažymėjimas, valstybės narės registru; tas registras per registrų sąveikos sistemą patikrina tų dokumentų ir informacijos kopijų bei išrašų ir to ES bendrovės pažymėjimo autentiškumą juos pateikusiame ar išdavusiame registre.

Valstybės narės nurodo Komisijai atitinkamus kontaktinius punktus.

2. 1 dalyje nurodytuose prašymuose pateikti informaciją nurodomos priežastys, dėl kurių institucijai kyla abejonių dėl dokumentų ir informacijos kopijų ir išrašų ar ES bendrovės pažymėjimo kilmės ar autentiškumo, visų pirma atvejais, kai institucija negali patvirtinti dokumentų ir informacijos kopijos ar išrašo ar ES bendrovės pažymėjimo autentiškumo elektroniniais patikrinimo būdais. Kartu su kiekvienu prašymu pateikiama elektroniniu būdu perduodama atitinkamo dokumento ir informacijos kopija ar išrašas arba ES bendrovės pažymėjimas.

Prašymai, neatitinkantys šioje dalyje nustatytų reikalavimų, atmetami jų nenagrinėjus, o prašymą pateikusi institucija apie atmetimą informuojama per kontaktinį punktą.

3. Į prašymus pateikti informaciją, pateiktus pagal 1 dalį, kontaktiniai punktai atsako per 5 darbo dienų neviršijantį laikotarpį.

4. Prašančioji institucija gali nuspręsti nepriimti dokumentų ir informacijos kopijų ir išrašų arba ES bendrovės pažymėjimo tik tuo atveju, jeigu jų kilmės ar autentiškumo nepatvirtina registras, iš kurio ji prašo informacijos pagal 2 dalį. Tokiu atveju prašančioji institucija apie tą sprendimą tokius dokumentus ir informaciją arba ES bendrovės pažymėjimą pateikusiems asmenims praneša nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kontaktinio punkto atsakymo gavimo.

16f straipsnis

Apsaugos priemonės pagrįstų abejonių dėl piktnaudžiavimo ar sukčiavimo atvejais

1. Kai tai pateisinama viešojo intereso priežastimis siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ar sukčiavimui, kitos valstybės narės institucijos gali išimties tvarka ir kiekvienu konkrečiu atveju, jei jos turi pagrįstų priežasčių įtarti piktnaudžiavimą ar sukčiavimą, atsisakyti priimti dokumentus ar informaciją apie bendrovę iš kitos valstybės narės registro kaip įrodymą, kad bendrovė įregistruota arba ji tebeegzistuoja, arba kaip įrodymą dėl konkrečios informacijos apie bendrovę, kurios atžvilgiu kyla įtarimų dėl piktnaudžiavimo ar sukčiavimo.

2. 1 dalyje nurodytais atvejais institucijos kreipiasi į dokumentą ar informaciją pateikusį registrą. Jei dokumentas ar informacija valstybėje narėje nepriimami pagal šį straipsnį, institucijos informuoja tokį dokumentą ar informaciją pateikusį registrą.

3. Šis straipsnis nedaro poveikio 16 straipsnio 5 dalies taikymui ir kompetentingų institucijų galimybei įspėti registrą, iš kurio gautas dokumentas ar informacija, tais atvejais, kai jos mano, kad joms pateiktame dokumente ar informacijoje gali būti netyčinių, kanceliarinių ar kitokių akivaizdžių klaidų, kad prieš pasikliaujant dokumentu ar informacija būtų galima prašyti juos ištaisyti, be kita ko, įrašų jų pačių registre atžvilgiu.

16g straipsnis

Reikalavimo pateikti vertimą netaikymas

1. Valstybės narės stengiasi nereikalauti kitos valstybės narės registro pateiktų dokumentų kopijų ar išrašų vertimo, be kita ko, 13g straipsnio 2a dalyje ir 28a straipsnio 5a dalyje nurodytais atvejais, kai reikiama konkreti informacija apie bendrovę yra prieinama ir su ja galima susipažinti:

a)	ES bendrovės pažymėjime, nurodytame 16b straipsnyje, arba

b)	per registrų sąveikos sistemą ir ją galima atpažinti naudojant aiškinamąsias korteles, nurodytas 18 straipsnyje.

2. Nedarant poveikio 1 daliai, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai steigimo dokumentai bei įstatai, jeigu jie yra atskiras dokumentas, ir kiti dokumentai, pateikti kurio nors registro, turi būti pateikiami kitoje valstybėje narėje, reikalauti pateikti patvirtintą vertimą būtų galima tik tuo atveju, kai tai pateisinama atsižvelgiant į tikslą, kuriuo bus naudojamas dokumentas, pavyzdžiui, siekiant įvykdyti privalomą reikalavimą viešai atskleisti informaciją arba siekiant pateikti dokumentą teisminiame procese, ir kai tai yra tikrai būtina.

3. Šis straipsnis taikomas nedarant poveikio 21 ir 32 straipsniams.“

;

22)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Valstybės narės teikia informaciją, kuri turi būti skelbiama portale laikantis portalo taisyklių ir techninių reikalavimų.“ ;

b)	papildoma šia dalimi: „4. Šis straipsnis taip pat taikomas 14a straipsnyje nurodytai informacijai apie ūkines bendrijas.“ ;

23)

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Dokumentų ir informacijos elektroninių kopijų prieinamumas

1. Elektroninės 14 ir 14a straipsniuose nurodytų dokumentų ir informacijos kopijos taip pat turi būti viešai prieinamos naudojantis registrų sąveikos sistema. Valstybės narės prieinamais gali padaryti ir 14 bei 14a straipsniuose nurodytus dokumentus ir informaciją apie kitų nei II ir IIB prieduose išvardytų tipų bendroves.

16a straipsnio 3, 4 ir 5 dalys mutatis mutandis taikomos elektroninėms dokumentų ir informacijos kopijoms, padarytoms viešai prieinamomis per registrų sąveikos sistemą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad dokumentai ir informacija, nurodyti 14 ir 14a straipsniuose, 19 straipsnio 2 dalyje, 19a straipsnio 2 dalyje ir 19b straipsnyje, būtų prieinami pasitelkiant registrų sąveikos sistemą, naudojantis standartiniu pranešimo formatu, ir su jais būtų galima susipažinti elektroninėmis priemonėmis. Be to, valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi duomenų perdavimo saugumo būtiniausių standartų.

3. Komisija numato valstybėse narėse registruotų bendrovių ir filialų paieškos paslaugą visomis Sąjungos oficialiosiomis kalbomis, siekdama, kad per portalą būtų galima padaryti prieinamą šią informaciją:

a)	14 ir 14a straipsniuose, 19 straipsnio 2 dalyje, 19a straipsnio 2 dalyje ir 19b straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, įskaitant dokumentus ir informaciją apie kitų nei II ir IIB prieduose išvardytų tipų bendroves, jeigu valstybės narės tokius dokumentus ir informaciją padaro prieinamus;

aa)	86g, 86n, 86p, 123, 127a, 130, 160g, 160n ir 160p straipsniuose nurodytus dokumentus ir informaciją;

b)	aiškinamąsias korteles, pateiktas visomis Sąjungos oficialiosiomis kalbomis, kuriose išvardijama ta informacija ir tų tipų dokumentai.

4. Valstybės narės užtikrina, kad per registrų sąveikos sistemą būtų prieinami asmenų, nurodytų 14 straipsnio d punkte, 14a straipsnio i ir j punktuose, 19 straipsnio 2 dalies g punkte, 19a straipsnio 2 dalies g punkte, 30 straipsnio 1 dalies e punkte ir 36 straipsnio 4 dalies f punkte, jei tokie asmenys yra fiziniai asmenys, vardai, pavardės ir gimimo data arba lygiavertė informacija, jei ta data nėra įrašyta nacionaliniame registre.

Jei šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti asmenys yra juridiniai asmenys, per registrų sąveikos sistemą turi būti prieinamas bendrovės pavadinimas, jos teisinė forma, jos EUID arba, jei EUID netaikomas – jos registracijos numeris.

5. Valstybės narės užtikrina, kad per registrų sąveikos sistemą būtų prieinami asmenų, nurodytų Direktyvos 2009/102/EB 3 straipsnyje, jei tokie asmenys yra fiziniai asmenys, vardai, pavardės ir gimimo data arba lygiavertė informacija, jei ta data nėra įrašyta nacionaliniame registre.

6. Valstybės narės užtikrina, kad registrai, institucijos arba asmenys ar įstaigos, pagal nacionalinę teisę įgalioti nagrinėti visus su procedūromis, kurioms taikoma ši direktyva, susijusius klausimus, nesaugotų per registrų sąveikos sistemą 13g, 28a ir 30a straipsnių tikslais perduotų asmens duomenų, nebent pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę būtų numatyta kitaip.“

;

24)

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	pavadinimas pakeičiamas taip: „ Mokesčiai už dokumentus ir informaciją apie ribotos atsakomybės bendroves “;

2 dalis papildoma šiuo punktu:

„i)	vidutinis bendrovės darbuotojų skaičius finansiniais metais, kai pagal nacionalinę teisę reikalaujama, kad tokia informacija būtų pateikta bendrovės finansinėse ataskaitose, ir nuo to momento, kai tokia informacija yra nuskaitoma kaip duomenys.“

;

c)	4 dalis pakeičiama taip: „4. Valstybės narės gali nuspręsti, kad d, f ir i punktuose nurodyta informacija turi būti prieinama nemokamai tik kitų valstybių narių institucijoms.“ ;

25)

įterpiami šie straipsniai:

„19a straipsnis

Mokesčiai už dokumentus ir informaciją apie ūkines bendrijas

1. Mokesčiai už 14a straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimą per registrų sąveikos sistemą neviršija administracinių jų pateikimo išlaidų, įskaitant registrų sukūrimo ir priežiūros išlaidas.

2. Valstybės narės užtikrina, kad per registrų sąveikos sistemą nemokamai būtų teikiami šie dokumentai ir informacija apie IIB priede išvardytas bendroves:

a)	ūkinės bendrijos pavadinimas ir teisinė forma;

b)	ūkinės bendrijos registruota buveinė ir valstybė narė, kurioje ji įregistruota;

c)	ūkinės bendrijos registracijos numeris ir jos EUID;

d)	duomenys apie ūkinės bendrijos svetainę, jei tokie duomenys įrašyti į nacionalinį registrą;

e)	ūkinės bendrijos statusas, pavyzdžiui, tai, ar ji uždaryta, pašalinta iš registro, jos veikla nutraukta, ji likviduota, vykdo ekonominę veiklą arba jos nevykdo, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje ir jei tai įrašyta nacionaliniame registre;

f)	ūkinės bendrijos veiklos objektas, jei tai įrašyta nacionaliniame registre;

duomenys apie partnerius, direktorius ar kitus teisės aktais numatytus atstovus, įgaliotus atstovauti ūkinei bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose, ir informacija apie tai, ar asmenys yra įgalioti atstovauti ūkinei bendrijai vieni, ar iš jų reikalaujama veikti kartu, arba, jei tai netaikytina, informacija apie partnerių, direktorių ar kitų atstovų įgaliojimo atstovauti ūkinei bendrijai pobūdį bei aprėptį ir jų duomenys;

h)	informacija apie kitoje valstybėje narėje įsteigtus ūkinės bendrijos filialus, įskaitant pavadinimą, registracijos numerį, EUID ir valstybę narę, kurioje filialas įregistruotas.

3. Keitimasis informacija naudojantis registrų sąveikos sistema registrams yra nemokamas.

4. Valstybės narės gali nuspręsti, kad 2 dalies d ir f punktuose nurodyta informacija turi būti prieinama nemokamai tik kitų valstybių narių institucijoms.

19b straipsnis

Informacija apie bendrovių grupes

1. Valstybės narės užtikrina, kad grupių, kurių patronuojančiosios bendrovės, išvardytos II arba IIB priede, privalo rengti ir skelbti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Direktyvos 2013/34/ES 21–29 straipsnius, atveju per registrų sąveikos sistemą būtų nemokamai prieinama ši informacija:

i)	jei pagrindinė patronuojančioji bendrovė reglamentuojama valstybės narės teise, tos konsoliduotąsias finansines ataskaitas parengusios pagrindinės patronuojančiosios bendrovės pavadinimas, teisinė forma ir EUID, taip pat valstybė narė, kurioje ji įregistruota, arba

ii)

jei pagrindinė patronuojančioji bendrovė reglamentuojama trečiosios valstybės teise, tos konsoliduotąsias finansines ataskaitas parengusios pagrindinės patronuojančiosios bendrovės pavadinimas, trečioji valstybė, kurioje ji registruota, ir, jei yra, registracijos numeris bei registro pavadinimas arba, jei konsoliduotąsias finansines ataskaitas parengė tarpinė patronuojančioji bendrovė, tos tarpinės patronuojančiosios bendrovės pavadinimas, teisinė forma ir EUID, taip pat valstybė narė, kurioje ji įregistruota, ir

i)	kiekvienos patronuojamosios bendrovės, reglamentuojamos valstybės narės teise, atveju – informacija, reikalaujama pagal Direktyvos 2013/34/ES 28 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį bei šios direktyvos 19 straipsnio 2 dalies a–c punktus ir 19a straipsnio 2 dalies a–c punktus, ir

ii)

kiekvienos patronuojamosios bendrovės, reglamentuojamos trečiosios valstybės teise, atveju – informacija, reikalaujama pagal Direktyvos 2013/34/ES 28 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį; šiuo atžvilgiu informacija apie registruotą buveinę apima trečiąją valstybę, kurioje yra patronuojamosios bendrovės registruota buveinė, ir, jei yra, registracijos numerį ir registro pavadinimą.

2. Valstybės narės gali numatyti, kad į 1 dalyje nurodytą informaciją būtų įtraukta pagrindinės patronuojančiosios bendrovės ir kiekvienos iš patronuojamųjų bendrovių turima kapitalo dalis.

3. Valstybės narės užtikrina, kad 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija būtų atnaujinama atsižvelgiant į naują informaciją, įtrauktą į paskesnes finansines ataskaitas.“

;

26)	21 straipsnis papildomas šia dalimi: „5. Šis straipsnis taikomas 14a straipsniui.“ ;

27)

22 straipsnis papildomas šia dalimi:

„7. Pagal 24 straipsnio 2 dalies f punktą Komisija sukuria jungtis tarp registrų sąveikos sistemos, tikrųjų savininkų registrų sąveikos, numatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (*4) 30 straipsnio 10 dalyje ir 31 straipsnio 9 dalyje, ir nemokumo registrų sąveikos, numatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 (*5) 25 straipsnio 1 dalyje.

Toks jungčių sukūrimas pagal pirmą pastraipą nekeičia ar neleidžia išvengti taisyklių ir reikalavimų dėl prieigos prie atitinkamos informacijos, kaip nustatyta atitinkamuose teisės aktuose, kuriais sukuriami šie registrai ir sąveikos.

(*4) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73)."

(*5) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL L 141, 2015 6 5, p. 19).“;"

28)

24 straipsnio pirma, antra ir trečia pastraipos tampa naujos 1 dalies pirma, antra ir trečia pastraipomis ir 24 straipsnis papildomas šia dalimi:

„2. Priimdama įgyvendinimo aktus, Komisija taip pat patvirtina:

a)	išsamų duomenų sąrašą ir technines specifikacijas, kuriose apibrėžiami informacijos gavimo metodai tarp bendrovės steigėjos registro ir steigiamos bendrovės registro, kaip nurodyta 13g straipsnio 2a dalyje, ir tarp bendrovės registro ir filialo registro, kaip nurodyta 28a straipsnio 5a dalyje;

b)	išsamų duomenų sąrašą, išsamius aiškinamųjų kortelių duomenis ir technines specifikacijas, kuriose apibrėžiama 14a straipsnyje, 19 straipsnio 2 dalyje, 19a straipsnio 2 dalyje ir 19b straipsnyje nurodyta informacija, kuri turi būti prieinama per registrų sąveikos sistemą;

c)	dokumentų ir informacijos, kurie turi būti pateikiami pagal 16 straipsnio 6 dalį, techninius standartus ir taksonomiją, atsižvelgiant į valstybių narių registrų jau naudojamus techninius standartus;

d)	ES bendrovės pažymėjimo, nurodyto šios direktyvos 16b straipsnyje, technines specifikacijas, įskaitant suderinamumą su Reglamente (ES) 2024/1183 numatyta europine skaitmeninės tapatybės dėkle, taip pat taksonomiją ir šabloną įvairiomis kalbomis;

e)	skaitmeninio ES įgaliojimo, nurodyto 16c straipsnyje, technines specifikacijas, įskaitant suderinamumą su Reglamente (ES) 2024/1183 numatyta europine skaitmeninės tapatybės dėkle, taip pat taksonomiją ir šabloną įvairiomis kalbomis;

f)	technines specifikacijas ir išsamų duomenų sąrašą, apibūdinant 22 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąveikų abipusio prieinamumo techninius reikalavimus, kurie turi apimti unikalaus bendrovių atpažinties kodo, priskirto pagal 16 straipsnį, naudojimą;

g)	technines specifikacijas ir išsamų duomenų sąrašą, apibūdinant 16e straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto patikrinimo techninius reikalavimus.

Komisija pirmoje pastraipoje nurodytus įgyvendinimo aktus priima ne vėliau kaip 2026 m. liepos 31 d. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 164 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“

;

29)	26 straipsnis papildomas šia pastraipa: „Šis straipsnis mutatis mutandis taikomas IIB priede išvardytoms bendrovėms.“ ;

30)

28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės numato veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas bent tokiais atvejais, kai:

a)	neatskleidžiami dokumentai ir informacija, kaip reikalaujama 14 ir 14a straipsniuose;

b)	per 15 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą laikotarpį nepranešama apie pakeitimus;

c)	komerciniuose dokumentuose ar bet kurioje bendrovės svetainėje nepateikiama 26 straipsnyje numatyta privaloma informacija.

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių pirmoje pastraipoje nurodytų sankcijų vykdymui užtikrinti.“

;

31)

28a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)	procedūros dokumentų ir informacijos, pateiktų siekiant įregistruoti filialą, išskyrus dokumentus ir informaciją, gautus iš bendrovės registro pagal 5a dalį, teisėtumui patikrinti;“

;

b)	5 dalies pirma pastraipa išbraukiama;

įterpiama ši dalis:

„5a. Valstybės narės užtikrina, kad, jei II arba IIB priede nurodyta bendrovė įregistruoja filialą kitoje valstybėje narėje, tai bendrovei nebūtų taikomas reikalavimas pateikti valstybės narės, kurioje ta bendrovė registruota, registre esančius dokumentus ir informaciją, svarbius registracijos procedūrai. Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės, kurioje įregistruojamas filialas, registras gautų tokius dokumentus ir informaciją keisdamasis informacija per registrų sąveikos sistemą. Tas registras gali gauti ES bendrovės pažymėjimą pagal 16b straipsnį. Valstybės narės, kurioje registruojamas filialas, registras taip pat gali gauti tiesioginę prieigą prie dokumentų ir informacijos, kurie yra prieinami registrų sąveikos sistemoje per portalą arba valstybės narės, kurioje filialą registruojanti bendrovė yra įregistruota, registre.

Jeigu kuri nors institucija, asmuo ar įstaiga pagal nacionalinę teisę yra įgalioti nagrinėti visus su filialo įregistravimu susijusius klausimus, o pirmoje pastraipoje nurodyti dokumentai ir informacija yra reikalingi tokioms užduotims atlikti, valstybės narės, kurioje įregistruojamas filialas, registras, gavęs prašymą, pagal pirmą pastraipą gautus dokumentus ir informaciją pateikia tai institucijai, asmeniui ar įstaigai, nebent tokie dokumentai ir informacija yra viešai ir nemokamai prieinami per registrų sąveikos sistemą.“

;

32)	28b straipsnio 1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „1. Valstybės narės užtikrina, kad 30 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją arba jų pakeitimus būtų įmanoma pateikti internetu pagal 15 straipsnio 2 dalies a ir b punktus.“ ;

33)	30 straipsnio 2 dalies c punktas išbraukiamas;

34)

36 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„3. 37 straipsnyje nurodyti dokumentai ir informacija turi būti prieinami viešai per registrų sąveikos sistemą. 18 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalis taikomi mutatis mutandis.

4. Valstybės narės užtikrina, kad per registrų sąveikos sistemą būtų nemokamai prieinami bent šie dokumentai ir informacija:

a)	bendrovės pavadinimas ir filialo pavadinimas, jeigu jis skiriasi nuo bendrovės pavadinimo;

b)	bendrovės teisinė forma;

c)	valstybės teisė, kuria reglamentuojama bendrovės veikla;

d)	jei teisėje, kuria reglamentuojama bendrovės veikla, nustatyta, registras, kuriame įregistruota bendrovė ir bendrovės registracijos numeris tame registre;

e)	filialo adresas;

duomenys apie asmenis, kurie yra įgalioti atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose:

—	kaip bendrovės organas, sudarytas pagal įstatymą, arba kaip bet kurio tokio organo nariai,

—	kaip nuolatiniai bendrovės atstovai jos filialo veiklai;

Nurodomos asmenų, įgaliotų atstovauti bendrovei, įgaliojimų ribos, taip pat nurodoma, ar tie asmenys gali atstovauti bendrovei vieni, ar reikalaujama, kad jie veiktų bendrai;

g)	unikalus filialo atpažinties kodas pagal 5 dalį.

5. Valstybės narės 29 straipsnio 4 dalį taiko mutatis mutandis trečiųjų valstybių bendrovių filialams.“

;

35)

40 straipsnis pakeičiamas taip:

„40 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės numato veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už dokumentų ir duomenų, nurodytų 29, 30, 31, 36, 37 ir 38 straipsniuose, neatskleidimą ir privalomos informacijos, nurodytos 35 ir 39 straipsniuose, neįtraukimą į laiškus ir užsakymų formas.

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių tų sankcijų vykdymui užtikrinti.“

;

36)	įterpiamas IIB priedas, kurio tekstas išdėstytas šios direktyvos priede.

3 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir peržiūra

1. Komisija ne vėliau kaip 2032 m. liepos 31 d. atlieka šios direktyvos vertinimą ir Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą dėl pagrindinių išvadų.

Valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitoms parengti būtiną informaciją, visų pirma duomenis, susijusius su 2 dalimi.

2. Komisijos ataskaitoje, inter alia, įvertinami toliau išdėstyti aspektai, ypatingą dėmesį skiriant veiksniams, kurie skatina skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimą tokių aspektų kontekste arba nuo tokio naudojimo atgraso:

a)	praktinė ES bendrovės pažymėjimo naudojimo patirtis, įskaitant jo paplitimą, t. y. išduotų ES bendrovės pažymėjimų skaičių, jo prieinamumą nemokamai ir poveikį bendrovėms, registrams ar institucijoms;

b)	praktinė skaitmeninio ES įgaliojimo naudojimo patirtis;

c)	praktinė bendrovėms taikomų formalumų tarpvalstybiniais atvejais sumažinimo patirtis;

d)	prevencinės kontrolės ir teisėtumo patikrinimų, kuriuos valstybės narės taiko ir įgyvendina užtikrindamos aukštą bendrovių informacijos tikslumo ir patikimumo lygį, veiksmingumas ir poreikis užtikrinti didesnį su tokia informacija susijusį skaidrumą;

poreikis nemokamai teikti daugiau informacijos nei reikalaujama pagal Direktyvos (ES) 2017/1132 19 straipsnio 2 dalį ir 19a straipsnio 2 dalį, ir, kai taikytina, nei numatyta pagal tos direktyvos 19 straipsnio 4 dalį ir 19a straipsnio 4 dalį, ir poreikis užtikrinti nesuvaržytą prieigą prie tokios informacijos ir galimybė tai padaryti;

f)	ūkinėms bendrijoms taikomų informacijos atskleidimo reikalavimų pagal Direktyvos (ES) 2017/1132 14a straipsnį įgyvendinimas, visų pirma kiek tai susiję su informacija, kurią reikalaujama atskleisti tik įrašius į nacionalinį registrą.

3. Komisija taip pat vertina:

a)	registrų sąveikos sistemos ir kitų sistemų, kuriomis nustatomi kompetentingų institucijų bendradarbiavimo mechanizmai, tarpsektorinio sąveikumo galimybę;

b)	ar reikalingos papildomos priemonės, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į asmenų su negalia poreikius jiems susipažįstant su registruose pateikiama bendrovių informacija;

ar nuostatų dėl informacijos apie bendrovių grupes taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų kitų kategorijų ar tipų grupes ir kitus subjektus, ar daugiau informacijos apie grupes turėtų būti skelbiama viešai, taip pat ar ir kaip naudojantis registrų sąveikos sistema turėtų būti pateikiamos grupių struktūrų vaizdinės schemos;

d)	ar laikantis nuostatų dėl IIB priede išvardytų ūkinių bendrijų į šios direktyvos taikymo sritį reikėtų įtraukti kooperatyvus, atsižvelgiant į konkrečius kooperatyvų ypatumus.

4. Komisija taip pat įvertina, ar informacija apie centrinės administracijos vietą ir pagrindinę verslo vietą turėtų būti atskleista nacionaliniame registre ir būti prieinama per registrų sąveikos sistemą, taip pat tai, kaip apibrėžti tas sąvokas, siekiant užtikrinti, kad jos visoje Sąjungoje būtų suprantamos vienodai.

5. Jei tikslinga, kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl papildomo Direktyvos (ES) 2017/1132 dalinio pakeitimo.

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Ne vėliau kaip 2027 m. liepos 31 d. valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės 1 dalyje nurodytas priemones taiko nuo 2028 m. liepos 31 d.

3. Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, valstybės narės užtikrina, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi Direktyvos (ES) 2017/1132 19 straipsnio 2 dalies i punkto ir tos direktyvos 19b straipsnio, įsigaliotų ne vėliau kaip 2028 m. rugpjūčio 1 d., ir tuos teisės aktus taiko nuo 2029 m. rugpjūčio 1 d.

4. Valstybės narės, priimdamos 1 dalyje nurodytas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

5. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2024 m. gruodžio 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

BÓKA J.

(1) 2023 m. birželio 14 d. nuomonė (OL C 293, 2023 8 18, p. 82).

(2) 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2024 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).

(4) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1151, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl skaitmeninių priemonių ir procesų, naudojamų taikant bendrovių teisės aktus (OL L 186, 2019 7 11, p. 80).

(5) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(6) 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).

(7) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(8) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(9) 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (OL L 143, 2019 5 29, p. 1).

(10) 2022 m. gruodžio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/138, kuriuo sudaromas konkrečių didelės vertės duomenų rinkinių sąrašas ir nustatoma jų skelbimo bei pakartotinio naudojimo tvarka (OL L 19, 2023 1 20, p. 43).

(11) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(12) 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1183, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014, kiek tai susiję su Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymu (OL L, 2024/1183, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1183/oj).

(13) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(14) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 43).

(15) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL L 141, 2015 6 5, p. 19).

(16) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(17) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(18) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(19) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(20) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(21) 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/903, kuriuo nustatomos viešojo sektoriaus aukšto lygio sąveikumo visoje Sąjungoje priemonės (Europos sąveikumo aktas) (OL L, 2024/903, 2024 3 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/903/oj).

(22) OL C 253, 2023 7 18, p. 8.

(23) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/102/EB bendrovių teisės srityje dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių (OL L 258, 2009 10 1, p. 20).