Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju Rumunijos įstatymuose yra numatyta konkreti galimybė panaikinti teismų sprendimus, kurie, atsižvelgiant į vėlesnę Teisingumo Teismo praktiką, neatitinka ES teisės. Tačiau tokia galimybė apribota administracinėse bylose priimtais sprendimais ir netaikoma civilinėse bylose priimtiems sprendimams panaikinti. Taip yra nepaisant to, kad Rumunijos teisėje yra numatyta, kad civilinėse bylose priimti sprendimai, kurie vėliau Rumunijos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažįstami pažeidžiančiais Rumunijos konstitucinę teisę, taip pat gali būti panaikinti.

Iš pradžių svarbu atsižvelgti į kitas ESS 4 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms, įskaitant ir jų teismus, nustatytos lojalaus bendradarbiavimo pareigos ribas. Šioje nuostatoje numatyta: „kad užtikrintų pagal Sutartis <...> atsirandančių pareigų vykdymą, valstybės narės imasi bet kurių reikiamų bendrų ar specialių priemonių“ ir „nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų“. Šią pareigą reikia aiškinti kartu su ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa. Joje teigiama, kad „valstybės narės privalo numatyti teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse“.

Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad „dėl valstybių narių turimų numatyti teisių gynimo priemonių <...> nei SESV, nei ESS 19 straipsniu nebuvo siekiama Europos Sąjungos teisės laikymosi tikslu sukurti nacionaliniuose teismuose įgyvendinamų papildomų teisinių priemonių, be tų, kurios jau įtvirtintos nacionalinėje teisėje“ 24  –Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba (C‑583/11 P, EU:C:2013:625) 103 punktas, kuriame cituojamas Sprendimo Unibet (C‑432/05, EU:C:2007:163) 40 punktas. . Papildomai pridurta, kad „kitaip būtų tik tuo atveju, jei iš nagrinėjamos nacionalinės teisinės sistemos struktūros būtų matyti, kad nėra jokių gynybos priemonių, leidžiančių, nors ir netiesiogiai, užtikrinti iš Europos Sąjungos teisės kylančių teisės subjektų teisių laikymąsi, arba jei vienintelis būdas kreiptis į teismą būtų priverstinis tų teisės subjektų padarytas šios teisės pažeidimas“ 25  –Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba (C‑583/11 P, EU:C:2013:625) 104 punktas. (išskirta mano).

Teisę į veiksmingą teisinę gynybą Chartijos 47 straipsnio 1 dalis garantuoja visiems, kurių pažeistos teisės, garantuojamos ES teisės. Neabejotina, kad, atsisakydamos suteikti teisę susigrąžinti aplinkos taršos mokesčio dydžio specialaus transporto priemonių mokesčio dalį ir tuo pažeisdamos SESV 110 straipsnį, Rumunijos institucijos įgyvendino ES teisę, kaip suprantama pagal ES Chartijos 51 straipsnio 1 dalį. Kai valstybė narė nustato mokestį, pažeisdama pirminę ir net antrinę ES teisę, ginčijamos valstybės narės priemonės, kaip ir reikalaujama, pagal savo objektą yra susijusios su materialinėmis Sąjungos normomis 26  –Sprendimo Åkerberg Fransson (C‑617/10, EU:C:2013:105) 24 punktas. . Teisingumo Teismo praktika taip pat patvirtina, kad tais atvejais, kai asmuo teisme siekia apginti savo teises dėl valstybei narei taikant Sąjungos teisę padaryto Sąjungos teisės pažeidimo, valstybės narės teismams privalomi visi Chartijos 47 straipsnio reikalavimai 27  –Sprendimas DEB (C‑279/09, EU:C:2010:811). .

Nesant nacionalinių mokesčių grąžinimo sritį reguliuojančių ES teisės normų, kiekviena valstybė narė, remdamasi savo proceso autonomijos principu, savo nacionalinės teisės sistemoje turi paskirti kompetentingus teismus ir nustatyti išsamias ieškinių, skirtų iš Sąjungos teisės kylančių mokesčių mokėtojų teisių apsaugai užtikrinti, pareiškimo procesines taisykles. Tačiau valstybės narės kiekvienu atveju privalo užtikrinti veiksmingą šių teisių apsaugą. Ieškinių, skirtų iš Sąjungos teisės kylančių mokesčių mokėtojų teisių apsaugai užtikrinti, pareiškimo procesinės taisyklės neturi būti suformuluotos taip, kad naudojimasis ES teisėje nustatytomis teisėmis taptų praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas 28  –Sprendimo Test Claimants in the Franked Investment Income Group Litigation (C‑362/12, EU:C:2013:834) 31 ir 32 punktai. .

Šiuo požiūriu Rumunijos teisės aktuose, konkrečiai Mokestinių bylų nagrinėjimo kodekse, yra numatyta galimybė mokesčių institucijų sprendimus ginčyti ir su neteisėtai nustatytais mokesčiais susijusius reikalavimus reikšti administracines ir mokesčių bylas nagrinėjančiuose teismuose 29  –Administracines ir mokestines bylas pirmąja instancija nagrinėjančių teismų ir apeliacinių teismų administracinių ir mokestinių bylų kolegijų kompetencijų pasidalijimas išdėstytas Administracinės teisenos įstatymo Nr. 544/2004 10 straipsnyje. arba atitinkamai apeliacinių teismų administracinių ir mokestinių bylų kolegijose 30  –Mokestinių ginčų nagrinėjimo kodekso 21 straipsnio 4 dalis, 113, 175 ir 188 straipsniai. . Šie žalos atlyginimo būdai taikomi ir tais atvejais, kai sprendimai dėl mokesčių ginčijami remiantis Sąjungos teisėje įtvirtintomis teisėmis. Taigi Rumunijos teisės aktuose veiksminga teisminė šių teisių apsauga yra akivaizdžiai užtikrinta.

Be to, Administracinės teisenos įstatymo Nr. 544/2004 21 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė panaikinti administracinių ginčų nagrinėjimo institucijų galutinius sprendimus, kai pagal Teisingumo Teismo vėlesnį sprendimą paaiškėja, kad jie prieštarauja Sąjungos teisei. Vertinant pagal pirmiau nurodytą Teisingumo Teismo praktiką res judicata principo klausimu, tai netgi viršija Sąjungos teisės reikalavimus 31  –Žr. 20 punktą. .

Kaip jau minėta, visos nacionalinės procesinės taisyklės, kurios yra svarbios užtikrinant Sąjungos teisės vykdymą, įskaitant res judicata principo išimtis, turi užtikrinti teisę į veiksmingą teisinę gynybą bei veiksmingumo ir lygiavertiškumo principus. Nagrinėjamoje byloje sunkumų kelia nepakankamas Rumunijos procesinės teisės aiškumas tuo metu, kai D. C. Târşia pirmą kartą teisme iškėlė civilinę bylą dėl 2007 m. sumokėto specialaus variklinėms transporto priemonėms taikomo mokesčio grąžinimo 32  –Bylos medžiagoje nenurodyta bylos iškėlimo data. .

Mano nuomone, abejotina, ar dėl nepakankamo Rumunijos procesinės teisės aiškumo buvo pažeistas Chartijos 47 straipsnis, Sąjungos teisės reikalavimai, susiję su teisiniu saugumu, ir ar dėl to taptų praktiškai neįmanoma arba pernelyg sudėtinga atgauti Sąjungos teisei prieštaraujantį aplinkos taršos mokestį už automobilius.

Primintina, kad teismo sprendimą, dėl kurio nebuvo galima susigrąžinti aplinkos taršos mokesčio ir kuris buvo priimtas anksčiau nei Teisingumo Teismo sprendimas Tatu (C‑402/09, EU:C:2011:219), priėmė civilinių bylų apeliacinis teismas (Tribunalul Sibiu) civilinėse bylose, išnagrinėjęs Rumunijos valstybės apeliacinį skundą dėl Judecătoria Sibiu pirmąja instancija priimto sprendimo civilinėje byloje. Pagrindinė byla taip pat buvo nagrinėjama tame pačiame apeliaciniame teisme, t. y. Tribunalul Sibiu.

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio ieškiniai buvo keliami ir administracines, ir civilines bylas nagrinėjančiuose Rumunijos teismuose. Dėl to keista, kad nagrinėjant bylą posėdyje Rumunijos vyriausybė tvirtino, kad civilines bylas nagrinėjantys teismai yra visiškai nekompetentingi nagrinėti tokias bylas ir kad kiekvienas Rumunijos teismas, kuriame iškeliama tokio pobūdžio byla, turi teisę arba net pareigą ex officio kelti klausimą dėl savo kompetencijos.

Taigi, tikrai nebuvo aišku, koks teisminis procesas taikytinas toje byloje dėl ginčijamo mokesčio grąžinimo 33  –Posėdyje D. C. Târşia tvirtino, kad šis neaiškumas Rumunijos Aukščiausiojo Kasacinio Teismo sprendimu Nr. 24/2011 išaiškintas dar prieš jam iškeliant antrąją bylą, kurioje jis rėmėsi res judicata principo išimtimi, tačiau tai padaryta po to, kai buvo iškelta pradinė byla dėl sumokėto specialaus mokesčio už variklines transporto priemones. . Nesvarbu, koks yra dabartinis teisingas procesas, tiesa ta, kad įsiteisėjęs (Rumunijos) teismo sprendimas (Tribunalul Sibiu sprendimas civilinėje byloje Nr. 401/2008), kuriuo atsisakyta grąžinti aplinkos taršos mokesčio dydžio specialaus transporto priemonių mokesčio dalį, turi res judicata galią. Tai ir sukėlė šią teisinę problemą.

Dėl to kyla abejonių, kurie Rumunijos teismai turi (arba turėjo) teisę nagrinėti ieškinius dėl tuo metu neteisėtai nustatyto aplinkos taršos mokesčio už automobilius. Darytina išvada, kad Rumunijos teisė šiuo klausimu buvo neaiški ir tai sukelia problemą, visų pirma dėl Chartijos 47 straipsnio.

Chartijos 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingas gynimo priemones teisme pagal šio straipsnio reikalavimus 34  –Chartijos 47 straipsnyje numatyta papildoma konkretesnė teisių gynimo apsauga, kaip antai reikalavimas, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką teisingai ir viešai pagal įstatymą įsteigtame nepriklausomame ir nešališkame teisme, kad būtų užtikrinamos teisės į gynybą ir teisinę pagalbą. . Remiantis 47 straipsnio išaiškinimais, pirmoji jo dalis, numatanti teisę į veiksmingą teisinę gynybą, nors yra platesnė, tačiau paremta Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 13 straipsnyje įtvirtinta apsauga 35  –Be to, išaiškinimuose teigiama, kad 47 straipsnio antroji dalis, numatanti, inter alia, teisingą bylos nagrinėjimą, atitinka EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę. . Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį šioje Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių EŽTK garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta šioje konvencijoje, nors Sąjunga gali užtikrinti ir platesnę apsaugą.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, susijusia su EŽTK 6 straipsnio 1 dalimi, teisminės peržiūros sistemos turi būti „pakankamai nuoseklios ir aiškios“, kad būtų sudaryta galimybė „praktiškai ir veiksmingai kreiptis“ į teismą 36  – Geouffre de la pradelle / Prancūzija, 1992 m. gruodžio 16 d., A serija, Nr. 253‑B, 35 punktas . Jeigu taisyklės yra „tokios sudėtingos“, kad sukuria „teisinį nesaugumą“, tai prilygsta 6 straipsnio 1 dalies pažeidimui 37  –Ten pat, 33 punktas. Taip pat žr. Maširević / Serbija, Nr. 30671/08, 2014 m. vasario 11 d., 48 punktas. . Žmogaus Teisių Teismas taip pat pripažino, kad teisminėms gynybos priemonėms būtinos „pakankamos garantijos, kad galimybės pasinaudoti esamomis teisių gynimo priemonėmis tvarka nebūtų netinkamai suprasta“ 38  – Bellet / Prancūzija, 1995 m. gruodžio 4 d., A serija, Nr. 333‑B, 37 punktas. . Be to, nepagrįstas procesinis reikalavimas gali reikšti teisės kreiptis į teismą pažeidimą 39  – Běleš ir kt. / Čekijos Respublika, Nr. 47273/99, ECHR 2002‑IX, 50 ir 51 punktai. Omerović / Kroatija (Nr. 2), Nr. 22980/09, 2013 m. gruodžio 5 d., 39 punktas, kuriame Teismas priminė, kad, „pernelyg griežtai aiškinant tam tikrą procesinę taisyklę, ieškovas gali netekti teisės kreiptis į teismą“. . Europos Žmogaus Teisių Teismas neseniai dar kartą patvirtino, kad „valdžios institucijos vidaus teisės aktų turi laikytis ir juos taikyti numatomai ir nuosekliai“, „privalomi elementai turi būti pakankamai išaiškinti ir skaidrūs praktikoje, kad būtų užtikrintas teisinis ir procesinis saugumas“ 40  – Maširević / Serbija, Nr. 30671/08, 2014 m. vasario 11 d, 50 punktas ir jame nurodyta teismo praktika. Ši byla susijusi su Aukščiausiojo Teismo pateiktu procesinės taisyklės, dėl kurios teisinis neaiškumas kilo net praktikams, išaiškinimu. Žr. 51 punktą. . Procesinės taisyklės turi padėti siekti teisinio saugumo ir tinkamo teisingumo vykdymo tikslų. Jos neturi „sukurti kliūties, kuria iš bylos šalies būtų atimta galimybė, kad jo bylą iš esmės išnagrinėtų kompetentingas teismas“ 41  – Omerović / Kroatija (Nr. 2), Nr. 22980/09, 2013 m. gruodžio 5 d., 39 punktas. .

Be to, primintina, kad, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, „prie šių pagrindinių Sąjungos principų priskiriamas teisinio saugumo principas, pagal kurį reikalaujama, kad teisės aktai, privatiems asmenims sukeliantys nepalankių pasekmių, būtų aiškūs, tikslūs ir teisės subjektai galėtų numatyti jų taikymą“ (išskirta mano) 42  –Sprendimo Akzo Nobel Chemicals and Akcros Chemicals / Komisija (C‑550/07 P, EU:C:2010:512) 100 punktas ir jame nurodyta teismo praktika. .

Mano nuomone, atsižvelgiant į tai, kas jau išdėstyta, dėl to, kad nepakankamai aiškus teisminis procesas, taikytinas pažeidus Sąjungos teisę susigrąžinti nustatytus mokesčius, galima preziumuoti Chartijos 47 straipsnio pažeidimą tiek teisės į veiksmingą teisinę gynybą, tiek ir teisės į teisingumą požiūriu. Taip juo labiau būtų tuo atveju, jeigu visiškai nekompetentingo teismo civilinėje byloje priimtas sprendimas galėtų įgyti res judicata galią ir dėl to nebebūtų galima reikšti ieškinio dėl mokesčio grąžinimo kompetentingame civilines arba administracines bylas nagrinėjančiame teisme. Mano nuomone, visą Rumunijos procesinę teisę veiksmingos teisminės apsaugos sumokėto aplinkos taršos mokesčio už variklines transporto priemones grąžinimo atveju turėtų įvertinti būtent prašymą dėl prejudicinio sprendimo šioje byloje pateikęs nacionalinis teismas 43  –Nepaisydamas to, primenu, kad Sprendimo DEB (C‑279/09, EU:C:2010:811) 60 punkte Teisingumo Teismas priminė, kad veiksmingos teisinės apsaugos principui gali būti taikomi protingi apribojimai. .

Teisingumo Teismas laikosi nuoseklios nuomonės, kad „kiekviena byla, kurioje kyla klausimas, ar dėl nacionalinės procesinės nuostatos privatiems asmenims tampa neįmanoma arba pernelyg sudėtinga naudotis Sąjungos teisės sistemos suteiktomis teisėmis, turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į šios nuostatos vaidmenį visame procese, jo eigą ir ypatumus įvairiose nacionalinėse instancijose. Todėl reikia atsižvelgti į pagrindinius nacionalinės teismų sistemos principus, kaip antai teisės į gynybą apsaugą, teisinio saugumo principą ir tinkamą proceso eigą“ 44  –Sprendimo Surgicare – Unidades de Saúde (C‑662/13, EU:C:2015:89) 28 punktas ir jame nurodyta teismo praktika. .

Šiuo atveju pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nacionalinis teismas ir visos pastabas pateikusios šalys laikosi nuomonės, kad Įstatymo Nr. 554/2004 21 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma civilinėse bylose. Man tai atrodo logiška, atsižvelgiant į tai, kad Rumunijos procesinėje teisėje aiškiai išskiriamos skirtingos teismo procesų formos. Tokiu atveju nuostatų, kuriomis nustatoma Įstatymo Nr. 554/2004 taikymo sritis, negalima aiškinti suteikiant civilines bylas nagrinėjantiems teismams galimybę jas taikyti ginčams, kurie ratione materiae yra administracinės arba mokesčių teisės pobūdžio. Jeigu tokia galimybė egzistuotų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas privalėtų atitinkamas nacionalines nuostatas aiškinti taip, kad būtų siekiama atitikties Sąjungos teisei 45  –Pvz., Sprendimo Impact (C‑268/06, EU:C:2008:223) 54 punktas. .

Būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas turi įvertinti, ar dėl ginčijamų Rumunijos normų tapo praktiškai neįmanoma arba pernelyg sudėtinga atgauti Sąjungos teisei prieštaraujantį aplinkos taršos mokestį. Pakanka paminėti, kad tokį poveikį padarė neaiškumas, ar aplinkos taršos mokesčio už automobilius susigrąžinimui turėtų būti taikomos civilinės ar administracinės teisinės gynybos priemonės.

D. C. Târşia tvirtina, kad tai, jog Įstatymo Nr. 554/2004 21 straipsnio 2 dalyje numatyta res judicata principo išimtis netaikoma civilinėse bylose, pažeistų Chartijos 20 straipsnyje įtvirtintą lygybės prieš įstatymą ir lygiavertiškumo principą.

Kad būtų laikomasi lygiavertiškumo principo, būtina, kad atitinkama nacionalinė taisyklė būtų vienodai taikoma ir ieškiniams, grindžiamiems ES teisės pažeidimu, ir ieškiniams, grindžiamiems nacionalinės teisės pažeidimu, kurių tikslas ir pagrindas yra panašus 46  –Sprendimo Surgicare – Unidades de Saúde (C‑662/13, EU:C:2015:89) 30 punktas. .

Mano nuomone, tai, kad Rumunijos teisėje yra numatyta res judicata principo išimtis su Sąjungos teise susijusiose administracinėse bylose, bet nenumatyta civilinėse bylose dėl to paties ginčo dalyko, pagal Sąjungos teisę lygiavertiškumo principo nepažeidžia. Pagal lygiavertiškumo principą reikalaujama vienodai traktuoti panašius ieškinius, grindžiamus nacionaline teise ir Sąjungos teise, o ne skirtingų proceso formų pagal nacionalinę teisę lygiavertiškumo 47  –Sprendimo ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38) 74 dalis. .

Bet kuriuo atveju yra pagrįsta, kad dėl sprendimų civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose nuo res judicata principo nukrypstama dėl skirtingų priežasčių 48  –Remiantis esamais šaltiniais atrodo, kad daugumoje Sąjungos teisinių sistemų numatyti res judicata principo išimčių civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose pagrindai nėra identiški. . Šių sprendimų pasekmės yra skirtingos, taip pat skiriasi ir teisinei politikai svarbiausi klausimai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant res judicata principo išimtis (jei taikoma). Dėl sprendimų civilinėse bylose svarbiausia teisinis saugumas ir teisinių santykių, kurie patvirtinami įsiteisėjusiu teismo sprendimu, stabilumas. Priešingai, proceso dėl baudžiamojo nuosprendžio atnaujinimo sąlygos neteisingai nuteisto asmens interesais neturėtų būti pernelyg griežtos. Administracinėje teisėje lankstesnė pozicija dėl proceso atnaujinimo dėl įsigaliojusių sprendimų negu dėl sprendimų civilinėse bylose gali būti pateisinama subjektinių teisių apsaugos sumetimais ir teisėtų interesų principu.

Taigi D. C. Târşia tvirtinimas, kad res judicata principo išimtis dėl Sąjungos teisės apribojama administracinėmis bylomis, pažeidžia lygybę prieš įstatymą, yra nepagrįstas. Primintina, kad nevienodas požiūris pagal įstatymą būna tik tada, kai atitinkamos situacijos yra panašios 49  –Primintina, kad vienodo požiūrio principas, kurio esmė pripažinta Chartijos 20 straipsnyje, reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai ir kad skirtingos situacijos nebūtų vertinamos vienodai, jeigu tai nėra objektyviai pagrįsta. Žr. Sprendimo Chatzi (C‑149/10, EU:C:2010:534) 63 ir 64 punktus ir jame nurodytą teismo praktiką. . Dėl įsiteisėjusių sprendimų civilinėse ir administracinėse bylose taip nėra. Tais atvejais, kai vėlesniu Teisingumo Teismo sprendimu nacionalinė nuostata pripažįstama prieštaraujančia Sąjungos teisei, įsiteisėjusio administracinio sprendimo panaikinimas, kuris nėra palankus valstybės narės valdžios institucijai, gali būti pateisinamas, tačiau įsiteisėjusio civilinėje byloje priimto sprendimo, kuriuo sprendžiami dviejų privačių asmenų privatinės teisės santykiai, panaikinimas gali būti netinkamas dėl teisinio saugumo priežasčių. Dėl šios priežasties Rumunijoje taikyto pobūdžio įstatymų leidybos sprendimas, kuriuo tokia galimybė sudaryta administraciniame procese, tačiau negalima civiliniame procese, savaime nepažeidžia lygybės prieš įstatymą principo.

Tačiau lygybė prieš įstatymą yra kitokia teisės norma negu lygiavertiškumo principas. Kaip nurodyta Komisijos rašytinėse pastabose, tuo atveju, jeigu res judicata principo išimtis Rumunijos teisėje numatyta atsižvelgiant į vėlesnius Konstitucinio Teismo sprendimus, kuriuose buvo ginčijamas ankstesnių teismo sprendimų (visuose vidaus teismuose) teisingumas 50  –Primintina, kad tokios pasekmės išplaukia iš Civilio proceso kodekso 322 straipsnio 10 dalies, kuri, remiantis Įstatymo Nr. 554/2004 21 straipsnio 1 dalimi, taip pat taikoma administracinėse bylose. , pagal lygiavertiškumo principą taip pat gali būti reikalaujama, kad išimtis būtų taikoma ir Teisingumo Teismo sprendimams, susijusiems su Sąjungos teise 51  –Šiuo atveju Komisija remiasi Sprendimu Weber’s Wine World Handels GmbH ir kt. (C‑147/01, EU:C:2003:533). .

Nors šis argumentas ir nepatenka į prašymo priimti prejudicinį sprendimą apimtį 52  –Primintina, kad pagal nusistovėjusią praktiką, atsakydamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą, Teisingumo Teismas gali atsižvelgti į visas atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, net jeigu jos nepaminėtos prašymą pateikusio teismo. Žr., pvz., Sprendimo Efir (C‑19/12, EU:C:2013:148) 27 punktą. , mano nuomone, lygiavertiškumo principas būtų pažeistas, jeigu vėlesniu nacionalinio konstitucinio teismo sprendimu būtų sudaryta galimybė atnaujinti procesą dėl anksčiau civilinėje byloje priimto sprendimo ir susigrąžinti nepagrįstai nustatytą mokestį, o teismo sprendimu tai nebūtų įmanoma. Tokiu atveju nacionaline Konstitucija paremtoms teisėms būtų taikoma didesnė apsauga negu Sąjungos teisėje numatytoms teisėms – joms nebūtų taikoma apsauga, lygiavertė nacionaline teise paremtos šios kategorijos teisėms. Panaši asimetrija pagal Rumunijos civilinio proceso kodekso 322 straipsnio 9 dalį pastebima ir kalbant apie Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo sprendimų pasekmes.