Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo 2011 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose ES nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems ES laivams /* KOM/2010/0658 galutinis - NLE 2010/0324 */
[pic] | EUROPOS KOMISIJA | Briuselis, 2010.11.10 KOM(2010) 658 galutinis 2010/0324 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo 2011 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose ES nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems ES laivams AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. Pasiūlymo aplinkybės | Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Ministrų Taryba yra įsipareigojusi kasmet priimti sprendimą dėl Atlanto vandenyno, Šiaurės jūros ir tarptautinių vandenų išteklių žvejybos, vykdomos ES laivų, galimybių. Pagal reglamentuojamų išteklių skaičių tai pagrindinis žvejybos galimybių reglamentas. Drauge su reglamentais, kuriais nustatomos Baltijos jūros, Juodosios jūros ir giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės (giliavandenių žuvų išteklių reglamentas priimamas kas dvejus metus), šis reglamentas apriboja išteklių žvejybos mastą tiek, kad jis atitiktų bendrosios žuvininkystės politikos tikslus. Šiuo atžvilgiu 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[1] nustatomi metiniai sužvejojamų žuvų kiekio ir žvejybos pastangų apribojimo pasiūlymų tikslai, kuriais siekiama užtikrinti, kad ES žuvininkystės sektoriaus veikla būtų ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai tausi. Pagal šiais reglamentais nustatomas žvejybos galimybes galima vertinti, kaip sėkmingai įgyvendinami visos žuvininkystės politikos tikslai. Daugybė priemonių, kurias Sąjunga naudoja šiems tikslams įgyvendinti, drauge sudėjus turėtų padėti užtikrinti, kad pagrindiniai Europos žuvininkystės ištekliai būtų naudojami tinkamu mastu, jų nepereikvojant. Tinkamas išteklių valdymas priklauso ne tik nuo žvejybos galimybių apribojimo. Šiuo atžvilgiu lemiamos svarbos gali turėti ir daugelis kitų sričių, kuriose aktyviai diegiamos reguliavimo priemonės, dvi iš jų – laivyno politika ir žvejybos veiklos kontrolė. Metinių žvejybos galimybių pagrindinis aspektas – trumpalaikis jų galiojimas. Tai pirmiausia lėmė istorinės priežastys, susijusios su tuo, kaip BŽP numatyta nacionaliniams ES laivynams padalyti jūrų erdvę ir jos išteklius. Svarbu, kad šis žuvininkystės politikos pagrindu sudaromas visos ES paktas būtų ir toliau kasmet peržiūrimas. Tačiau tai netrukdo diegti ilgalaikio išteklių valdymo strategijų. Sąjunga šiuo atžvilgiu smarkiai pažengė į priekį ir pagrindiniams komercinės svarbos turintiems ištekliams šiuo metu taikomi daugiamečiai išteklių valdymo planai, pagal kuriuos derinami metiniai bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) ir didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos. Bendro vertinimo rezultatai rodo, kad daugiamečiai išteklių valdymo planai veiksmingi, nes daugumos pagal juos valdomų išteklių būklė geresnė nei kitų. Tik numatant ilgalaikę perspektyvą, ypač, kai išteklių negausu, galima tikėtis įgyvendinti prasmingą politiką ir sėkmingai pasiekti jos tikslus. Šiomis aplinkybėmis Komisija jau penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame apžvelgia bendrą padėtį, pagal kurią derinamas žvejybos galimybių pasiūlymas. Šių metų Komisijos komunikate „Konsultacijos dėl 2011 m. žvejybos galimybių“ (COM(2010)241 galutinis) galima rasti gerų naujienų, kadangi kai kurių išteklių būklė pagerėjo. Tačiau ir toliau rekomenduojama sumažinti daugelio žuvų išteklių leidžiamą sužvejoti žuvų kiekį iki nulio arba iki kuo žemesnio lygio. Daugelio išteklių dydis neatitinka biologiniu atžvilgiu saugaus išteklių dydžio. Nepaisant pagal BŽP nustatytų išteklių išsaugojimo priemonių, pažeidžiamoms kategorijoms vis dar priklauso per daug išteklių, o pagausėjo vis dar per mažai išteklių. Atliktoje analizėje patvirtinama, kad reikalingos sustiprintos pereikvotų žuvų išteklių išsaugojimo priemonės. Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT, angl. ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK, angl. STECF) rekomendacijose 2011 metams dar kartą pabrėžiama prasta daugelio žuvų išteklių ES vandenyse būklė. Tačiau jose taip pat pažymima, kad kai kurių svarbių išteklių, pvz., europinių paprastųjų jūrinių lydekų, jūrų liežuvių ir velniažuvinių, būklė pagerėjo. Atsiliepdamas į Komisijos prašymą, ŽMTEK rengia rekomendaciją dėl su didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejojamų žuvų kiekio reikalavimu suderinto išteklių valdymo 2015 m. strategijos. Šį įsipareigojimą Sąjunga prisiėmė, kai 2002 m. Johanesburge vykusiame Pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais pritarė šio susitikimo išvadoms ir susijusiam įgyvendinimo planui. | Bendrosios aplinkybės Sąjunga turi išimtinę kompetenciją nustatyti ir paskirstyti žvejybos galimybes. ES prisiimti tausaus gyvųjų vandens išteklių naudojimo įsipareigojimai – tai Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 2 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų dalis. Sąjungos nustatytos vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių žvejybos galimybės turi atitikti nacionalinius susitarimus, inter alia, 1995 m. Jungtinių Tautų susitarimą dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo. Šiuo pasiūlymu į ES teisę įtraukiamos Sąjungos ir jos tarptautinių partnerių sutartos minėtų išteklių išsaugojimo priemonės, t. y. žvejybos galimybės, ribojamos leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio arba žvejybos pastangų ribų. Tų išteklių, už kurių valdymą atsako tik Sąjunga, žvejybos galimybės siūlomos atsižvelgiant į Komisijai pateiktas mokslines rekomendacijas dėl išteklių būklės, kuriomis grindžiami leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio, atitinkančio daugiamečius išteklių valdymo planus, apribojimai. Išteklių, kuriems netaikomas toks planas, didžiausias leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) siūlomas atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, kaip pateikta Komunikate COM(2010) 241 galutinis. Komunikate pateikti įvairūs valdymo būdai, tinkami atskiriems scenarijams, kurie gali būti numatyti mokslinėse rekomendacijose. Šie scenarijai priklauso nuo išteklių statuso, kuris gali būti nuo „tausiai naudojamų“ iki „pereikvotų“, arba, jei neįmanoma atlikti tikslaus būklės įvertinimo pagal turimus duomenis, nuo pastebėtų tendencijų. Ištekliai suskirstyti pagal kategorijas. Kiekvienai jų apibrėžiamos taikytinų leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio arba žvejybos pastangų ribų nustatymo taisyklės. Mokslinės rekomendacijos pirmiausia grindžiamos turimais duomenimis. Įvertinti gali būti tik tie ištekliai, apie kuriuos surinkta pakankamai patikimų duomenų, kad būtų galima apskaičiuoti išteklių dydį ir prognozuoti, kaip jie reaguos į įvairius naudojimo scenarijus (tai vadinama sužvejojamų žuvų kiekio variantų lentele, angl. catch options table). Tačiau pakankamai duomenų turima tik apie dalį reglamentuojamų išteklių. Likusių išteklių valdymas turi būti grindžiamas pastebėtomis tendencijomis, apie kurias sprendžiama iš tokių rodiklių, kaip deklaruoti sužvejotų žuvų kiekiai, kuriais pasitikėti galima ne visuomet. Kai kuriais atvejais dėl patikimų duomenų trūkumo mokslininkai negali pateikti net informacijos apie tendencijas. Visais šiais atvejais Taryba žvejybos galimybes turėtų nustatyti remdamasi atsargumo principu, taigi taikyti išteklių išsaugojimo priemones. Atsargumo principu vadovautis kartais nelengva, nes reikia atsižvelgti į įvairių grupių interesus. Tačiau Komisijos pasiūlymai vis tiek privalo būti grindžiami šiuo principu. Visų svarbiausia yra griežtai taikyti taisyklę nedidinti žvejybos masto, išskyrus tuos atvejus, kai mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad tai nepablogintų atitinkamų išteklių būklės. | Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos taikomos iki 2010 m. gruodžio 31 d., išskyrus kai kurių išteklių žvejybos pastangų apribojimus, kurie taikomi iki 2011 m. sausio 31 d. | Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Siūlomos priemonės yra parengtos atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus ir dera su Europos Sąjungos vykdoma darnaus vystymosi politika. | 2. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas | Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis | Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į konsultacijas su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamuoju komitetu (ŽAPK, angl. ACFA) sudarytas iš gamybos sektoriui, perdirbimo pramonei ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų prekybai atstovaujančių profesinių organizacijų atstovų, taip pat vartotojų interesams ir aplinkos bei vystymosi sritims atstovaujančių neprofesinių organizacijų atstovų) ir regioninėmis patariamosiomis tarybomis (RPT, angl. RACs), turinčiomis interesų su šiuo pasiūlymu susijusiose žuvininkystės rajonuose. Šios konsultacijos vyko remiantis Komisijos komunikatu Tarybai ir Europos Parlamentui dėl konsultacijų dėl Bendrijos žvejybos valdymo gerinimo (COM(2006) 246 galutinis), kuriame nustatyti vadinamojo pirminio aptarimo proceso principai. Šiomis aplinkybėmis Komisija parengė keturis konsultacinius dokumentus atskiromis šiam pasiūlymui svarbiomis temomis, t. y.: erdviniu skirstymu grindžiamas omarų valdymas VII zonoje; skirtingų jūrinių plekšnių BLSK taikymas VIId ir VIIe zonose; žvejybos pastangų valdymas VIIfg zonoje – ekosistemomis grindžiama strategija; valdymo sprendimai atsižvelgiant į 11 kategorijos išteklių duomenų netikslumą. Dviejuose pirmuose dokumentuose aptariami leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimų erdvinio paskirstymo techniniai aspektai ir atitinkamo valstybių narių kvotų dalių paskirstymo skaičiavimai. Trečiame dokumente aptariamas didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų ribos įvedimas, kaip atsakas į bendrą rekomendaciją sustabdyti arba sumažinti Keltų jūros išteklių žvejybą. Paskutiniame dokumente svarstomas galimas būdas, kaip priimti išteklių valdymo sprendimus, kai mokslininkai dėl tinkamų duomenų trūkumo negali pateikti rekomendacijų, ir to būdo panaudojimas rengiant 2012 m. pasiūlymą. Siūlomas būdas negali būti panaudotas anksčiau, nes jis pirmiausia turi būti pritaikytas per paruošiamąjį mokslinės rekomendacijos procesą 2011 m. pirmoje pusėje. Šie pirminio aptarimo dokumentai buvo pateikti valstybėms narėms ir persiųsti regioninėms patariamosioms taryboms (RPT), kad jos galėtų pateikti savo atsiliepimus. Komisija spalio 14 d. organizavo jungtinį Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto ŽAPK ir RPT susitikimą, prieš kurį rugsėjo 14 d. buvo surengtas atviras seminaras (jame dalyvavo valstybių narių atstovai, Europos Parlamento nariai, žuvininkystės ekspertai, suinteresuotųjų šalių, spaudos ir visuomenės atstovai); susitikime buvo pristatyti ir aptarti mokslinės rekomendacijos rezultatai ir pagrindinės išvados. Konsultacijų procesas buvo grindžiamas ir Komisijos komunikatu „Konsultacijos dėl 2011 m. žvejybos galimybių“ (COM(2010) 241 galutinis), kuriame išdėstytos Komisijos nuostatos ir ketinimai dėl žvejybos galimybių pasiūlymų laukiant mokslinių rekomendacijų dėl išteklių būklės 2011 m. | Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta Nors pirminio aptarimo procesas sutelktas į techninius aspektus, atsakas į Komisijos konsultacijas dėl žvejybos galimybių rodo daugiau valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių nuomonę apie Komisijos atliktą išteklių būklės vertinimą ir apie būdus, kaip užtikrinti tinkamą išteklių valdymą. Keturios valstybės narės ir keturios regioninės patariamosios tarybos pateikė atsiliepimus į Komisijos komunikatą. Kiekvienos atsiliepusios RPT nuomonė gali būti apibendrinta taip: Pietvakarių vandenų RPT: Pritaria didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejojamų žuvų kiekio tikslui ir apgailestauja, kad Komisija jo nepasiūlė anksčiau. Šis tikslas turėtų būti taikomas įvairių rūšių žvejybai įvairiose ekosistemose. Tačiau ji apgailestauja, kad dėl šio metodo 2 ir 3 kategorijos išteklių BLSK bus sumažintas daugiau nei paprastai. Kalbant apie sprendimo dėl vienos valstybės narės BLSK teisės perleidimą tai valstybei narei, Pietvakarių vandenų RPT mano, kad tiesiog perleisti sprendimo teisę nepakanka, reikėtų sukurti sektoriaus konsultacijų sistemą. Pritaria daugiamečiams planams, tačiau mano, kad į juos turėtų būti įtrauktos techninės priemonės, pajėgumų ir pastangų apribojimai ir kt., taip pat planai turėtų būti rengiami regioniniu lygiu. Pabrėžia mokslinės informacijos stygiaus problemą. Išreiškė abejones dėl informacijos apie europinių paprastųjų jūrinių lydekų pietinių išteklių žvejybos pastangas tikslumo. Nepritaria perėjimui prie 6 ir 9 kategorijų išteklių vidutinių leidžiamų sužvejoti kiekių. Šiaurės vakarų vandenų RPT: Pažymi teisės aktais įtvirtintą ES įsipareigojimą pasiekti didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejojamų žuvų kiekio tikslą. Tačiau, atsižvelgdama į mokslinių duomenų netikslumą ir trūkumą, Komisija darydama pasirinkimus turės remtis atsargumo principu. Šiaurės vakarų vandenų RPT, kaip ir pietvakarių vandenų RPT, yra susirūpinusi, kad dėl šio tikslo 2 ir 3 kategorijų išteklių BLSK bus sumažinta daugiau nei ankstesniais metais. Pramonei atstovaujantys RPT nariai pritaria, kad 2011 m. kiekvienų išteklių žvejybos galimybių pasiūlymų, parengtų pagal naują principą, socialinio ir ekonominio poveikio visiems žvejams įvertinti neįmanoma. Tačiau jie pabrėžia, kad toks vertinimas turėtų būti atliktas prieš įgyvendinant kokį nors labai svarbų žuvininkystės politikos krypties pakeitimą. Kalbant apie Keltų jūros išteklių valdymą, Šiaurės Vakarų RPT pirmenybę teikia didžiausio žvejybos pajėgumų panaudojimo ribai, o ne didžiausių žvejybos pastangų ribai. RPT nepritaria siūlomiems skirtingiems jūrinių plekšnių BLSK VIId ir VIIe pakvadračiuose, kadangi šie ištekliai maišosi tarpusavyje; jos nuomone, šiuos išteklius žvejojančios valstybės narės turi visas galimybes tinkamai valdyti BLSK ir pasiekti tausaus naudojimo tikslus. Šiaurės vakarų vandenų RPT siūlo parengti bendrą VIIa zonos norveginių omarų žuvininkystės valdymo planą, kuris apimtų ir paprastųjų merlangų bei jūrų liežuvių išteklių išsaugojimą, nes, kai žvejojamos pastarųjų rūšių žuvys, norveginiai omarai paprastai sudaro priegaudą. Pelaginių žuvų rūšių RPT Norėtų, kad Komisija būtų pristačiusi geresnį pelaginių rūšių išteklių išsaugojimo planą. Pritaria Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejojamų žuvų kiekio sistemai. Norėtų, kad būtų pripažinta, jog atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas reikėtų nustatyti ir pelaginių rūšių BLSK. Ir toliau ragina spręsti duomenų kokybės klausimą. Norėtų, kad būtų parengtas ilgalaikis vakarinės Baltijos jūros dalies atlantinių silkių išteklių valdymo planas. Apgailestauja, kad vėluojama priimti daugiametį paprastųjų stauridžių vakarinių išteklių valdymo planą. Pažymi, kad būtina peržiūrėti žuvų mirtingumo dėl žvejybos įverčius, kad jie būtų suderinami su didžiausią tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejojamų žuvų kiekiu. Apgailestauja, kad neatliekama socialinio ir ekonominio poveikio analizė. Šiaurės jūros RPT Pirmenybę teikia įvairias rūšis apimančiai, ekosistema grįstai strategijai. Nepritaria 2 ir 10 kategorijų išteklių BLSK sumažinimui 25 proc., jos nuomone, sumažinti reikėtų tik 15 proc. Jos nuomone, užuot 4 etapais iki 2015 m. perėjus prie su didžiausią tausią žvejybą užtikrinančiu sužvejojamų žuvų kiekiu suderinto leidžiamos žuvų mirtingumo dėl žvejybos ribos taikymo, geriau išlaikyti tam tikrą lankstumą. Išreiškė susirūpinimą dėl to, kad trūksta daugybės išteklių duomenų, ir ragina naudoti žvejų sukauptą informaciją. Teigia, kad dėl nuolatinio žvejybos pastangų mažinimo sužvejotos žuvys išmetamos į jūrą. Apgailestauja, kad neatliekama kasmetinių žvejybos galimybių sprendimų socialinio ir ekonominio poveikio analizė. Norėtų, kad įgyvendinant atsakomybės perleidimo iniciatyvas dalyvautų ir suinteresuotosios šalys; Pateikė paaiškinimą dėl didžiausių leidžiamų giliavandenių rūšių žuvų žvejybos pastangų, nurodydama, kad šios ribos nustatytos remiantis kiekvienos valstybės narės užregistruotais duomenimis. Nepritaria 11 kategorijos išteklių BLSK sumažinimui. * * * Suinteresuotosios šalys primygtinai ragina užtikrinti, kad bet kokie metinių BLSK ir kvotų keitimai būtų laipsniški – tam, kad trumpalaikio ekonominės veiklos nutraukimo atvejų būtų kuo mažiau. Iš toliau pateikto išsamaus pasiūlymo paaiškinimo matyti, kad šis žvejybos galimybių metinių keitimų laipsniško koregavimo ir ribojimo principas į pasiūlymą įtrauktas visais atvejais, kai tik jo taikymas nelemtų pažeidžiamų išteklių būklės pablogėjimo. Suinteresuotosios šalys taip pat pateikė nuomonę apie išteklių atkūrimo iki tausią žvejybą užtikrinančio sužvejojamų žuvų kiekio tikslą, kuris atitinka įsipareigojimą, Europos Sąjungos prisiimtą 2002 m. Johanesburge vykusiame Pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais. Jos iš esmės pritaria šiam tikslui, tačiau apgailestauja, kad laipsniškos tikslo įgyvendinimo iki 2015 m. strategijos vykdymas šiuo metu gali turėti neigiamo poveikio pramonei, nes laiko lieka tik penkeri metai. Jos mano, kad atlikus tam tikras būtinas korekcijas gali sumažėti numatomas sužvejoti išteklių, kurių būklė gana gera, kiekis. Iš tiesų tokių išteklių atveju siekiant didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejojamų žuvų kiekio tikslo gali tekti sumažinti sužvejojamų žuvų kiekį ir taip optimizuoti geros jų būklės privalumus, palyginti su tais atvejais, kai leidžiamas sužvejoti žuvų kiekis nustatomas tiesiog siekiant neperžengti saugių biologinių išteklių ribų. Tiems ištekliams, kurių sukaupta techninė bazė yra pakankama, kad būtų galima toliau eiti šia kryptimi, laikytasi Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarnybos pasiūlytos strategijos, t. y. to paties laipsniško didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejojamų žuvų kiekio tikslo įgyvendinimo, tačiau prastos būklės ištekliams taikant dar ir papildomas apsaugos priemones. Atsižvelgti į RPT pasiūlymus dėl gana geros būklės išteklių reikštų atsisakyti galimybės įgyvendinti Johanesburgo tikslą toje srityje, kurioje jį realiausia įgyvendinti. Suinteresuotosios šalys sutaria dėl būtinybės perkelti atsakomybę pramonės sektoriui. Visose pateiktose nuomonėse pabrėžiama, kad reikia geresnių duomenų, ir siūloma suteikti didesnę galimybę žvejybos pramonei teikti tuos duomenis mokslininkams. Tačiau perimti atsakomybę reiškia ir atsakyti už pasekmes tais atvejais, kai nebuvo imtasi reikalingų veiksmų. Šios pasekmės išryškėja kintant išteklių būklei. Jei būklė negerėja, žvejybos galimybės turi likti mažos arba būti dar labiau sumažintos. | Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas | Susijusios mokslo ir (arba) tiriamųjų duomenų sritys Žuvininkystės išteklių biologija ir žuvininkystės ekonomika. | Taikyti metodai Komisija konsultavosi su nepriklausoma tarptautine mokslo įstaiga TJTT ir surengė plenarinį ŽMTEK posėdį. TJTT rekomendacijos grindžiamos TJTT sukurta rekomendacijų sistema, kuri naudojama atsižvelgiant į klientų, kuriems priklauso ir Komisija, prašymus. ŽMTEK pateikia rekomendacijas pagal Komisijos suteiktus įgaliojimus. | Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais konsultuotasi – Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (TJTT), – Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK). | Gautų ir panaudotų patarimų santrauka 2010 m. TJTT pirmą kartą savo rekomendacijoje pateikė tris pasirinktinus pasiūlymus: įgyvendinti atsargumo principo sistemą istorinio tęstinumo sumetimais, nedelsiant imti taikyti TJTT didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio žuvų kiekio sistemą, laipsniškai įgyvendinti TJTT didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio žuvų kiekio sistemą iki 2015 m. (kaip įsipareigota Johanesburgo pasauliniame aukščiausio lygio susitikime). Šie pasiūlymai pateikti drauge su informacija, kurios reikia siekiant įgyvendinti Komunikate COM(2010) 241 galutinis pateiktas taisykles, įskaitant laipsnišką perėjimą nuo dabartinės žuvų mirtingumo dėl žvejybos ribos prie su didžiausiu tausią žvejybą užtikrinančiu žuvų kiekiu suderintos žuvų mirtingumo dėl žvejybos ribos iki 2015 m. Svarbiausias rekomendacijose pateiktas išvadas galima reziumuoti pagal rajonus: Šiaurės jūra, Skagerako ir Kategato sąsiauriai (TJTT IIa zona (ES vandenys), III ir IV zonos) Galima šiek tiek padidinti jūrinių plekšnių BLSK. Reikia šiek tiek sumažinti jūrų liežuvių, atlantinių silkių, omarų, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių BLSK. Nuo 2007 m. didėja atlantinių menkių mirtingumas dėl žvejybos ir išteklių dydis vis dar yra mažesnis nei biomasės ribinis atskaitos taškas, net ir taikant į jūrą išmetamų žuvų kiekio mažinimo priemones. Apskaičiuotas sužvejotų šių žuvų kiekis maždaug tris kartus viršija kvotą. Atlantinės silkės ir juodadėmės menkės vis dar žvejojamos neviršijant didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejojamų žuvų kiekio. Vandenys į vakarus nuo Škotijos ir į šiaurę nuo Airijos (TJTT VI zona) Vykdant priedugnio žuvų žvejybą šiame rajone beveik visiškai išžvejotos baltosios žuvys, o šios žvejybos rūšies atstovai išsilaiko žvejodami omarus, velniažuvines ir megrimus. Naujų tyrimų duomenimis velniažuvinių skaičius mažėja nuo 2007 m., o jų biomasė – nuo 2009 m. Todėl jas reiktų priskirti 7 kategorijai ir 15 proc. sumažinti BLSK. Baltųjų žuvų būklė tebekelia rūpesčių. Nepaisant daug ginčų sukėlusių naujų techninių priemonių vakarinėje Škotijos dalyje, į 2009 m. jūrą išmestų juodadėmių menkių skaičius sudarė 66 proc. viso sužvejoto kiekio. Juodadėmių menkių išteklių dydis vis dar gerokai mažesnis nei biomasės ribinis atskaitos taškas, paprastųjų merlangų ištekliai išsekę, atlantinių menkių išteklių kiekis kiek padidėjo, bet tebėra gerokai mažesnis nei biomasės ribinis atskaitos taškas. Omarų žvejybą vėl rekomenduojama riboti ir BLSK mažinti 15 proc. Dėl nepatikimo sužvejotų kiekių deklaravimo trūksta žinių apie išteklių būklę. Pagal atlantinių menkių išteklių valdymo planą BLSK ir žvejybos pastangas reikia sumažinti dar 25 proc. Airijos jūra (TJTT VII zona) Padėtis nuo praėjusių metų nepakito: ir toliau netinkamai deklaruojami sužvejoti kiekiai, nerandama sprendimo, kaip sustabdyti paprastųjų merlangų ir jūrų liežuvių išteklių pereikvojimą. Pagal atlantinių menkių išteklių valdymo planą BLSK ir žvejybos pastangas reikia sumažinti dar bent 25 proc. Visi žvejojami ištekliai yra pereikvoti, išskyrus jūrinių plekšnių ir atlantinių silkių išteklius. Reikėtų pagalvoti apie išsamią žvejybos šiame rajone sąlygų peržiūrą. Keltų jūra (TJTT VII b–k zonos) Patvirtinta, kad norveginių omarų išteklių Porcupine pakrantėje būklė prasta, tačiau yra ženklų, jog 2010 m. įgyvendintas sezoninis žvejybos uždraudimas turėjo teigiamo poveikio. Apskaičiuota, kad į jūrą išmetamų norveginių omarų kiekis sudaro apie 20–25 proc. Iš naujo pradėtas teikti VIIe zonos jūrų liežuvių išteklių būklės įvertinimas ir rekomendacijos, vėl taikomas daugiametis šių išteklių valdymo planas. Galima padidinti velniažuvinių BLSK, tačiau šioje rekomendacijoje neatsižvelgiama į padidinimą, dėl kurio pernai susitarė Taryba. Biskajos įlanka ir Atlanto vandenyno Pirėnų pusiasalio pakrantė Yra požymių, kad sumažėjo europinių ančiuvių ištekliai vakarinėje Pirėnų pusiasalio pakrantės dalyje. Galima padidinti velniažuvinių BLSK. Europinių paprastųjų jūrinių lydekų pietinių išteklių valdymo planas nebuvo veiksmingas – žuvų mirtingumas dėl žvejybos nesumažėjo, o BLSK buvo viršytas. Reikėtų šiek tiek sumažinti megrimų BLSK. Siūloma 10 proc. sumažinti norveginių omarų BLSK VIIIc ir IXa zonose ir palikti tą patį BLSK VIII a ir b zonose. Reikėtų sumažinti Biskajos įlankos jūrų liežuvių BLSK. Giliavandenių rūšių ištekliai (visi rajonai) Kai kurie kiekio rodikliai rodo paprastųjų molvų, paprastųjų brosmių ir melsvųjų molvų išteklių didėjimo tendenciją, tačiau turimos informacijos nepakanka, kad būtų galima daryti išvadas apie išteklių dydžio kaitos kryptį. Mokslininkai ir toliau mano, kad pagrindinė išteklių valdymo priemonė turėtų būti žvejybos pastangų ribojimas ir kad toliau reikia taikyti arba išplėsti priemones, kurios padeda išvengti kai kurių rūšių žuvų (pvz., islandinių pjūklapilvių beriksų arba melsvųjų molvų) vietinių telkinių pereikvojimo. | ŽMTEK pritarė TJTT pateiktai rekomendacijai ir kai kuriais atvejais ją išplėtė. | Ekspertų patarimų paskelbimas visuomenei Visos ŽMTEK ataskaitos, Komisijai jas oficialiai priėmus, yra pateikiamos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato interneto svetainėje. Visos TJTT ataskaitos pateikiamos jos svetainėje. | Poveikio vertinimas Taryba nebegali žvejybos galimybių reglamentu viena priimti sudėtinių priemonių paketų, dabartinė šio reglamento taikymo sritis nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalyje. Tad jis gerai pritaikytas valdymo pagal rezultatus strategijai. Metines žvejybos galimybes bus galima padidinti, jei gerai veiks visa politikos sritis, pirmiausia laivyno valdymas, struktūrinė parama, kontrolė ir vykdymo užtikrinimas, rinkų reguliavimas ir valdymo priemonių įtraukimas į visą jūrų politiką. Tačiau žvejybos galimybių reglamentą ir toliau būtina naudoti nustatant korekcijas, reikalingas siekiant išsaugoti Europos žvejybos ir perdirbimo pramonės išteklių bazę, taip pat siekiant apsaugoti jūrų aplinką nuo neigiamo per didelio žuvų mirtingumo dėl žvejybos poveikio arba šį poveikį sumažinti. Sąjunga priėmė daugiamečius daugelio ekonomikai svarbiausių išteklių, pvz., europinių paprastųjų jūrinių lydekų, atlantinių menkių, plekšniažuvių ir kt., valdymo planus. Prieš patvirtinant šiuos planus atliekamas jų poveikio vertinimas. Planams įsigaliojus, siekiant ilgalaikių jų tikslų taikomi juose nustatyti atitinkamų metų BLSK. Komisija yra įsipareigojusi pateikti BLSK pasiūlymus atsižvelgdama į šiuos planus. Todėl daugelio svarbių išteklių BLSK šiame pasiūlyme nustatyti atsižvelgiant į konkrečius poveikio vertinimus, atliktus pagal tų išteklių valdymo planus. Likusiems ištekliams, kurių ilgalaikiai valdymo planai dar neįsigalioję, taip pat siūloma taikyti ilgalaikio tvarumo principu grindžiamas strategijas vengiant trumpalaikio poveikio sprendimų. Daugeliu atveju tai reiškia lėtesnį žvejybos galimybių mažinimą. Atitinkamai, dėl trumpam laikui sumažintų BLSK atsikuriant pereikvotiems ištekliams bus galima padidinti žuvų sužvejojimo galimybes. Numatoma, kad strategijos taikymo vidutinės trukmės ir ilgalaikiai rezultatai bus sumažėjęs poveikis aplinkai dėl mažesnių žvejybos pastangų, mažesnis žvejybos sektoriaus laivų skaičius ir (arba) mažesnės vidutinės laivo žvejybos pastangos bei nepakitęs arba didesnis iškrautų žuvų kiekis. | 3. Teisiniai pasiūlymo aspektai | Siūlomų veiksmų santrauka Pasiūlymu nustatomi ES žvejybos rajonuose ir tarptautiniuose žvejybos rajonuose, kuriuose žvejybos veiklą vykdo ES laivai, taikomi leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir žvejybos pastangų apribojimai siekiant bendrosios žuvininkystės politikos tikslo užtikrinti biologiškai, ekonomiškai ir socialiai tausų žuvininkystės lygį. | Teisinis pagrindas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalis. | Subsidiarumo principas Pasiūlymas yra išimtinė Sąjungos kompetencija, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. | Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių. | Bendroji žuvininkystės politika yra bendroji politika. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalį Taryba patvirtina priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo. Siūlomu Tarybos reglamentu valstybėms narėms yra skiriamos žvejybos galimybės. Atsižvelgdamos į Reglamento Nr. 2371/2002 20 straipsnio 3 dalį valstybės narės tas galimybes gali savarankiškai paskirstyti regionams arba veiklos vykdytojams taip, kaip jos mano esant tinkama. Taigi valstybės narės gali pasirinkti joms tinkamą socialinį ir (arba) ekonominį paskirtų žvejybos galimybių naudojimo modelį. | Pasiūlymas neturi papildomo finansinio poveikio valstybėms narėms. Taryba šį reglamentą priima kasmet, ir valstybinės bei privačios priemonės jam įgyvendinti jau yra parengtos. | Pasirinktos priemonės | Siūloma priemonė – reglamentas. | Tai žvejybos valdymo pasiūlymas, parengtas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalimi ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį. | 4. Poveikis biudžetui | Pasiūlymas ES biudžetui poveikio neturi. | 5. Papildoma informacija | Supaprastinimas | Pasiūlyme numatyta valdžios institucijoms (ES arba nacionalinėms) supaprastinti administracinę tvarką, ypač su žvejybos pastangų valdymu susijusius reikalavimus. | Persvarstymo, pakeitimo, laikino galiojimo sąlyga | Pasiūlymas teikiamas dėl metinio reglamento 2011 metams, todėl jame nėra persvarstymo sąlygos. | Išsamus pasiūlymo paaiškinimas Pagal Lisabonos sutartį bendro sprendimo procedūra taps įprasta BŽP sprendimų priėmimo procedūra. Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, taikoma „žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo“ priemonėms. Šias priemones, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima Taryba be Parlamento dalyvavimo. Todėl šiuo pasiūlymu tik nustatomos ir paskirstomos žvejybos galimybės ir nustatomos su jų naudojimu funkciškai susijusios sąlygos. Pasiūlymo nuostatos dėl leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimų ir žvejybos pastangų valdymo atitinka vadinamojo pirminio aptarimo proceso principus, nustatytus Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl konsultacijų dėl Bendrijos žvejybos valdymo gerinimo (COM(2006) 246 galutinis) ir Komisijos komunikate dėl konsultacijų dėl 2011 m. žvejybos galimybių (COM(2010) 241 galutinis), kuriame išdėstytas Komisijos požiūris ir ketinimai, susiję su jos pasiūlymais dėl žvejybos galimybių, iki bus gauta mokslinė rekomendacija dėl išteklių būklės 2011 metams. Pagal komunikatą buvo nustatytos didesnės nei anksčiau dalies išteklių, pvz., europinių paprastųjų jūrinių lydekų, paprastųjų jūrų liežuvių, jūrinių plekšnių ir norveginių omarų, žvejybos galimybės, remiantis daugiamečiuose tų išteklių valdymo planuose nustatytomis taisyklėmis. Tų išteklių, kuriems valdyti pasiūlyti nauji daugiamečiai planai (paprastųjų stauridžių vakarinių išteklių), ir tų, dėl kurių Taryba ir Komisija įsipareigojo 2009 m. gruodžio mėn. Tarybos posėdyje priimtu pareiškimu (Keltų jūros atlantinių silkių ir Vb ir VIa rajonų juodadėmių menkių išteklių), žvejybos galimybės pasiūlyme nustatytos remiantis tuose planuose ir pareiškime pateiktomis taisyklėmis. Reikėtų išsamiau paaiškinti apie atlantinių menkių išteklių padėtį. Vakarinių vandenų (Airijos jūros, į vakarus nuo Škotijos esančių vandenų ir Kategato sąsiaurio) atlantinių menkių išteklių dydis mažesnis nei 5 proc. jų natūralios biomasės, todėl jie buvo pereikvoti. Šiems ištekliams, drauge su Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje esančiais ištekliais, taikomas daugiametis išteklių valdymo planas (2008 m. gruodžio 18 d. Reglamentas (EB) Nr. 1342/2008), kuris, mokslinės rekomendacijos išvadomis, netinkamai įgyvendinamas. Šių išteklių būklė, užuot gerėjusi, toliau prastėja. Sužvejojamų žuvų kiekiai kur kas didesni, nei nustatyti teisės aktais, o tai rodo, kad nėra tinkamos žvejybos kontrolės ir trūksta patikimų duomenų, taip pat ir apie į jūrą išmetamas žuvis. Tokiu būdu smarkiai trūksta trijų išteklių (Airijos jūros, į vakarus nuo Škotijos esančių vandenų ir Kategato sąsiaurio) duomenų ir nematyti jokių padėties, dėl kurios šie ištekliai tapo pereikvoti, pokyčių į gerąją pusę. Šiaurės jūros atlantinių menkių išteklių padėtis turi būti aptarta su Norvegija, nes tai bendri ištekliai. Tačiau tų išteklių, už kurių valdymą atsako viena Sąjunga, valdymo plano 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jei ŽMTEK nustato, jog ištekliai tinkamai neatsikuria, Taryba taiko griežtesnes priemones nei paprastai taikomos. Gautose rekomendacijose pateikta pakankamai informacijos, kad būtų galima daryti išvadą, jog šią nuostatą galima taikyti, ir TJTT bei ŽMTEK taip pat aiškiai tai pabrėžia. Tad atsižvelgiant į šių išteklių pereikvojimo mastą reikėtų palaipsniui nutraukti jų žvejybą. Todėl pasiūlyme numatyta atlantinių menkių BLSK sumažinti 50 proc., vietoj 25 proc., kurie būtų taikomi įprastomis aplinkybėmis. Žvejybos pastangos sumažinamos 25 proc. bet kuriuo atveju. Atitinkamai 2012 m. žvejybos sezonui bus pasiūlytas nulinis BLSK. Komisija paprašys valstybių narių tuo pat metu imtis būtinų griežtos šių nuostatų įgyvendinimo kontrolės priemonių. Be to, pasiūlymas atitinka Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES tausiosios žuvininkystės įgyvendinimo taikant didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principą (COM(2006) 360 galutinis) nuostatas, nes taikant siūlomas žvejybos galimybes nepadidės šių išteklių žuvų mirtingumas dėl žvejybos. Toks padidėjimas pažeistų Johanesburge vykusiame Pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais ES ir valstybių narių prisiimtą įsipareigojimą išsaugoti arba atkurti žuvų išteklius tiek, kad būtų užtikrintas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis, labiausiai pereikvotų išteklių – kuo greičiau, jei įmanoma, iki 2015 m. Praeitais metais nustatyta galimybė sužvejoti papildomą atlantinių menkių kiekį, kuris gali sudaryti iki 5 proc. kvotos dydžio, jei žvejyba išsamiai dokumentuojama, išlieka ir šiame pasiūlyme, tačiau laužtiniuose skliaustuose, nes šioms nuostatoms turi pritarti ir Norvegija. Visais atvejais prieš įgyvendinant tokio pobūdžio iniciatyvą turėtų būti atliekamas (geriausia ŽMTEK) ex-ante mokslinis įvertinimas. Šiuo pagrindu jūrų liežuvių BLSK VIIe zonoje pasiūlyme numatyta sužvejojamų žuvų kiekio iniciatyva. Pasiūlyme nustatyti leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai, dėl kurių susitarta su tam tikromis regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis. Leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai ir kitos Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (RŽPRVVO, angl. SPRFMO), Australinių tunų apsaugos komisijos (ATAK, angl. CCSBT), Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (AJGIAK, angl. CCAMLR), Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (ŽŠRAK, angl. NEAFC), Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos (ŽPAO, angl. SEAFO), Vakarų ir Vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (VVRVŽK, angl. WCPFC), Indijos vandenyno tunų komisijos (IVTK, angl. IOTC) ir Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK, angl. ICCAT) rekomendacijos bus svarstomos 2010 m. spalio–gruodžio mėnesiais vyksiančiuose šių organizacijų metiniuose susirinkimuose. Išteklių Grenlandijos vandenyse bei išteklių, kurie naudojami kartu su Norvegija ir Farerų salomis, BLSK dar nėra nustatyti, nes laukiama 2010 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais vyksiančių konsultacijų išvadų. Šių išteklių BLSK yra pateikti kaip pro memoria (pm). Atlantinių menkių žvejybos pastangoms valdyti nuo 2009 m. taikoma kilovatdienių sistema, kuri bus taikoma ir 2011 m. Jūrų liežuvių išteklių vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, europinių paprastųjų jūrinių lydekų pietinių išteklių ir norveginių omarų išteklių žvejybos pastangoms valdyti 2010 m. bus toliau taikoma dienų, kurias atitinkamo tipo laivas, jau turintis tų išteklių žvejybos įrašų, praleido jūroje, skaičiaus sistema, tačiau siūlomu reglamentu valstybėms narėms ir toliau bus leidžiama taikyti kilovatdienių sistemą, kad kuo efektyviau būtų panaudotos žvejybos galimybės ir skatinama žvejybos sektoriaus palaikoma išteklių išsaugojimo praktika. Atskirai atsižvelgiant į europinių paprastųjų jūrinių lydekų pietinių išteklių ir omarų žvejybos pastangų taisykles pasiūlyme bus racionalizuota didžiausių žvejybos pastangų ribos, taikomos kiekvienai valstybei narei, nustatymo sistema. Nuo 2011 m. reglamente kiekvienai valstybei narei bus nurodomas faktinis skaičius. Tokiu būdu bus galima skaidriau paskirstyti dienas jūroje, kurios liko nepanaudotos į metalo laužą atiduotų tos rūšies žvejybą vykdžiusių laivų ir kurių skaičius kiekvienoje valstybėje narėje priklauso nuo to, kiek laivų patenka į metalo laužą. II priede nurodytos didžiausios leidžiamos įvairių išteklių žvejybos pastangos, matuojamos dienų, kurias vienas laivas gali būti jūroje, skaičiumi arba kilovatdienių skaičiumi pagal žvejybos pastangų grupę, yra dar negalutinės, nes jas gali tekti atnaujinti atsižvelgiant į naujausias ŽMTEK rekomendacijas, kurias jis priims 2010 m. lapkričio mėnesio plenariniame posėdyje. Taip pat tebenagrinėjami tobinių žvejybos IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse galutinių pastangų nustatymo metodai. Šiame pasiūlyme numatytos žvejybos Keltų jūroje pastangų apribojimo priemonės, kurios pirmą kartą pasiūlytos 2011 m. reguliavimo sistemai. Šios priemonės – tai nustatyta žvejybos šiame rajone pastangų riba, kuri bus taikoma bendrai visų rūšių žvejybai. Siūloma, kad ši riba būtų 10 proc. mažesnės žvejybos pastangos, palyginti su 2007 atskaitos metų žvejybos pastangomis. Šie atskaitos metai buvo pasirinkti siekiant išvengti, kad nebūtų nuskriaustos valstybės narės, kurios žvejybos pastangas sumažino pastaraisiais metais, kai tuo tarpu kitos valstybės narės tuo pačiu laikotarpiu savo pastangas tame rajone padidino. Priemonę pateisina tai, kad mokslinėse rekomendacijose daugelio išteklių žvejybos šiame rajone pastangas raginama sumažinti arba bent nepadidinti. Todėl dėl šiame rajone vykdomos žvejybos rūšių įvairovės tikslinga taikyti bendrą žvejybos pastangų ribą, kurios laikymąsi bus lengviau įgyvendinti ir stebėti. Ji bus taikoma TJTT VII zonos f ir g pakvadračiuose, kur panaudojama daugiausia žvejybos pastangų. Numatytas poveikis laivynui nedidelis, nes šia priemone turėtų būti stabilizuota dabartinė padėtis žvejybos plotuose. Išteklių būklei bus naudinga tai, kad ši priemonė padės užkirsti kelią žvejybos pastangų nuokrypiui iš kaimyninių regionų, kur ištekliai smarkiau sumažėję, pvz., iš Airijos jūros (VIIa pakvadratis). 2002 m. Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (ŽŠRAK) pasiūlė sustabdyti giliavandenių rūšių išteklių žvejybą dvejiems metams. Atitinkamai, metinėmis ŽŠRAK konvencijomis ir jų perkėlimu į ES teisę Tarybos sprendimu palaipsniui sumažintos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, kurios 2008 m. sudarė 75 proc., o 2009 m. – 65 proc. 2003 atskaitos metų žvejybos pastangų. ŽŠRAK rekomendavo, kad 2010–2012 m. didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos neviršytų 65 proc. ribos. Būtina žvejybos pastangas ir toliau riboti siekiant, kad ES įvykdytų tarptautinius įsipareigojimus ir kad būtų apsaugoti tie ištekliai, kurie, kaip jau keletą metų pabrėžia TJTT, yra ypač pažeidžiami ir kuriems reikia taikyti neatidėliotinas apsaugos priemones, nes jų reprodukcinis potencialas itin menkas. Tebelieka galioti trumpai gyvenančių žuvų rūšių, pvz., tobinių, norveginių menkučių ir šprotų Šiaurės jūroje, metinės valdymo sistemos. Atsižvelgiant į naujausias mokslines rekomendacijas, 2011 m. pradžiai pasiūlytos minėtų rūšių žvejybos galimybės per tuos metus gali būti persvarstytos ir pakoreguotos Komisijos reglamentais, kuriais numatytas valdymo priemones bus galima įgyvendinti nedelsiant. Tačiau šiuo metu peržiūrima tobinių išteklių valdymo metodika ir gali būti nuspręsta taikyti sistemą, pagal kurią kasmetinės peržiūros bus nebūtinos. Dėl šių galimų pakeitimų rudenį teks tartis ir pasiekti susitarimo su Norvegija, taigi atsižvelgiant į atitinkamas išvadas IID priedą gali prireikti iš esmės koreguoti arba net panaikinti. Galiausiai, šiame reglamente pirmą kartą per visą metinių žvejybos galimybių reguliavimo istoriją numatoma galimybė valstybėms narėms pačioms priimti kai kurių išteklių BLSK. Tokia galimybė numatyta 7 ištekliams – kiekvieno jų žvejybos galimybėmis naudojasi tik viena valstybė narė. Šiuo atveju tikro galimybių skyrimo nėra, nes BLSK taiko ir jo taikymą valdo tik viena valstybė narė. Tokiomis aplinkybėmis tikslinga supaprastinti reglamentą pasiūlant, kad šiais atvejais atsakomybę perimtų suinteresuotoji valstybė narė, tačiau ji turi įsipareigoti laikytis bendrosios žuvininkystės politikos tikslų. | 2010/0324 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo 2011 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose ES nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems ES laivams EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 43 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[2], kadangi: (1) Pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo. (2) 2002 m. gruodžio 20 d. Reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[3] reikalaujama, kad atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, ypač Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK, angl. STECF) parengtas ataskaitas, būtų priimtos priemonės, būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų galima naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą. (3) Taryba įsipareigojusi patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo pagal žvejybos rūšį arba žvejybos rūšių grupę priemones, įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas sąlyginis kiekvienos išteklių rūšies žvejybos arba žvejybos kiekviename rajone stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 2371/2002. (4) Jei bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK, angl. TAC) galioja tik vienai valstybei narei, tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti tą BLSK. Tačiau būtina numatyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad BLSK nustatanti valstybė narė visapusiškai laikytųsi bendrosios žuvininkystės politikos principų ir taisyklių ir užtikrintų, kad atitinkami ištekliai būtų naudojami siekiant išlaikyti didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį, tuo tikslu taikydama būtinas susijusių duomenų rinkimo, išteklių būklės įvertinimo ir didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio nustatymo priemones. (5) BLSK turėtų būti nustatyti remiantis turima moksline informacija ir atsižvelgiant į biologinius bei socialinius ekonominius aspektus, tuo pat metu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotosiomis šalimis, ypač susitikimuose su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto ir atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų atstovais. (6) Išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, BLSK turėtų būti nustatyti pagal tuose planuose apibrėžtas taisykles. Todėl atlantinių menkių, norveginių omarų, paprastųjų jūrų liežuvių Biskajos įlankoje, vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje ir Šiaurės jūroje, jūrinių plekšnių Šiaurės jūroje, atlantinių silkių į vakarus nuo Škotijos, atlantinių menkių Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje, rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje BLSK turėtų būti nustatyti pagal taisykles, atitinkamai apibrėžtas 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 811/2004, nustatančiame priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti[4], 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2166/2005, nustatančiame Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones[5], 2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 388/2006, nustatančiame jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą[6], 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 509/2007, nustatančiame Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą[7], 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 676/2007, nustatančiame plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą[8], 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1300/2008, nustatančiame atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą[9], Reglamente (EB) Nr. 1342/2008 ir 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano[10]. (7) Pagal 1996 m. gegužės 6 d. Reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas[11], 2 straipsnį reikia nustatyti išteklius, kuriems taikomos tame reglamente nurodytos įvairios priemonės. (8) Netgi ribota tam tikrų rūšių žuvų, pavyzdžiui, ryklių, žvejybos veikla galėtų sukelti rimtą pavojų jų apsaugai. Todėl tokių rūšių žvejybos galimybės turėtų būti visapusiškai ribojamos taikant bendrą draudimą žvejoti tas žuvis. (9) Norveginiai omarai sugaunami drauge su kitų rūšių žuvimis žvejojant įvairių priedugnio rūšių žuvis. Rajone, esančiame į vakarus nuo Airijos, kuris vadinamas Porcupine pakrante, būtinos skubios išsaugojimo priemonės siekiant kiek įmanoma sumažinti sugaunamų norveginių omarų kiekį. Todėl būtina apriboti žvejybos šiame rajone galimybes, leidžiant žvejoti tik pelaginių rūšių žuvis, kurias žvejojant norveginiai omarai nesugaunami. (10) Būtina nustatyti didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų ribas 2011 metams pagal Reglamento (EB) Nr. 2166/2005 8 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 509/2007 5 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 11 ir 12 straipsnius ir Reglamento (EB) Nr. 302/2009 5 ir 9 straipsnius, atsižvelgiant į 2009 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 754/2009, kuriuo leidžiama tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos[12]. [(11) Atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT, angl. ICES) rekomendaciją, būtina išlaikyti ir persvarstyti tobinių žvejybos TJTT IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse pastangų valdymo sistemą.] (12) Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis dėl Keltų jūros išteklių būklės ir atsižvelgiant į šiame rajone vykdomos žvejybos rūšių įvairovę, tikslinga priimti priemones, pagal kurias būtų nustatytos didžiausių leidžiamų žvejybos TJTT VII statistinės zonos f ir g pakvadračiuose pastangų ribos. (13) Atsižvelgiant į naujausias TJTT pateiktas mokslines rekomendacijas ir remiantis tarptautiniais įsipareigojimais pagal Žvejybos šiaurės rytų Atlante konvenciją (ŽŠRAK, angl. NEAFC), būtina apriboti tam tikrų giliavandenių rūšių žuvų žvejybos pastangas. (14) Pagal su Norvegija[13], Farerų salomis[14] ir Grenlandija[15] sudarytuose susitarimuose arba protokoluose dėl santykių žuvininkystės srityje numatytą tvarką Sąjunga dėl žvejybos teisių konsultavosi su šiomis partnerėmis. (15) Sąjunga yra kelių žvejybos organizacijų susitariančioji šalis ir dalyvauja kitose organizacijose kaip bendradarbiaujanti šalis ne narė. Be to, pagal 2003 m. Stojimo aktą, Lenkijos Respublikos anksčiau sudarytus žvejybos susitarimus, pvz., Konvenciją dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo, nuo Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą datos administruoja Sąjunga. Minėtos žvejybos organizacijos rekomendavo 2011 m. pradėti taikyti kai kurias priemones, pvz., nustatyti ES laivų žvejybos galimybes. Šias žvejybos galimybių nuostatas turėtų įgyvendinti Sąjunga. (16) 2010 m. metiniame susitikime Amerikos tropinių tunų komisijai (ATTK, angl. IATTC) nepavyko pasiekti sutarimo dėl gelsvauodegių, didžiaakių ir dryžųjų tunų išsaugojimo priemonių priėmimo. Tačiau dauguma Susitariančiųjų Šalių, įskaitant Europos Sąjungą, sutinka, kad, norint užtikrinti tausų šių trijų išteklių valdymą, jų žvejybos galimybės turėtų būti reglamentuojamos. Todėl šiuo tikslu Sąjungai reikėtų priimti atitinkamas priemones. (17) 2010 m. metiniame susitikime Indijos vandenyno tunų komisija (IVTK, angl. IOTC) peržiūrėjo bendrus laivynų, 2006–2008 m. žvejojusių tropinius tunus, o 2007–2008 m. – durklažuves ir ilgapelekius tunus, žvejybos pajėgumus. IVTK taip pat pritarė laivynų plėtros planų įgyvendinimui. Be to, IVTK pritarė rezoliucijai dėl ryklių jūrų lapių ( Alopiidae šeima), sugaunamų žvejojant jos raguliuojamo rajono išteklius, išsaugojimo. (18) 2007 m. gegužės mėnesį įvykusio Trečiojo tarptautinio susitikimo naujai Regioninei žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijai (RŽPRVVO, angl. SPRFMO) įsteigti dalyviai patvirtino laikinąsias pelaginių žuvų žvejybos ir dugninės žvejybos tame rajone reguliavimo priemones, įskaitant žvejybos galimybes, galiosiančias, kol bus įsteigta minėta regioninė žuvininkystės valdymo organizacija (RŽVO, angl. RFMO). Šios priemonės peržiūrėtos 2009 m. lapkričio mėn. vykusiose 8-osiose tarptautinėse konsultacijose dėl RŽPRVVO įsteigimo ir dar kartą bus peržiūrėtos 2011 m. sausio mėn. vyksiančioje 2-ojoje paruošiamojoje RŽPRVVO komisijos konferencijoje. Tad dabartinės laikinosios priemonės galios, kol bus priimtos naujos. Pagal dalyvių pasiektą susitarimą tos laikinosios priemonės pagal tarptautinę teisę yra savanoriškos ir teisiškai neprivalomos. Vis dėlto patartina, atsižvelgiant į atitinkamas Jungtinių Tautų susitarimo dėl žuvų išteklių nuostatas, minėtas priemones integruoti į Sąjungos teisę. (19) 2010 m. metiniame susitikime Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (ŽPAO, angl. SEAFO) patvirtino keturių išteklių ŽPAO konvencijos rajone leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus. Šiuos leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimus būtina įgyvendinti Sąjungos teise. (20) Pagal Sutarties 291 straipsnį dėl skubos priežasčių, priemonės, būtinos tam tikrų trumpai gyvenančių žuvų išteklių leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimams nustatyti, turėtų būti priimamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[16]. (21) Kai kurias tarptautines priemones, kuriomis nustatomos arba ribojamos ES žvejybos galimybės, priima atitinkamos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos metų gale, o jos pradedamos taikyti prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Todėl būtina, kad nuostatos, kuriomis įgyvendinamos tokios priemonės, būtų taikomos atgaline data. (22) Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės naudojamos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis[17], ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius su sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos turi naudoti valstybės narės, siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamas išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvis. (23) Žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos stropiai laikantis tai sričiai taikomų Sąjungos teisės aktų, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I ANTRAŠTINĖ DALIS TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS 1 straipsnis Dalykas Šiuo reglamentu nustatomos šios žvejybos galimybės ir su jų naudojimu funkciškai susijusios sąlygos: a) tam tikrų žuvų išteklių ir išteklių grupių 2011 m. leidžiamas sužvejoti žuvų kiekis, b) tam tikri žvejybos pastangų apribojimai 2011 m. vasario 1 d. – 2012 m. sausio 31 d. laikotarpiu, c) tam tikrų išteklių žvejybos Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos konvencijos (AJGIAK, angl. CCAMLR) rajone galimybės 18 ir 20 straipsniuose bei IE ir V prieduose nustatytais laikotarpiais, [d) tam tikrų išteklių žvejybos Amerikos tropinių tunų konvencijos rajone galimybės 26 straipsnyje nurodytais laikotarpiais.] 2 straipsnis Taikymo sritis Jeigu nenumatyta kitaip, šis reglamentas taikomas: a) ES laivams ir b) trečiųjų šalių laivams ES vandenyse. 3 straipsnis Apibrėžtys Šiame reglamente naudojamos tokios apibrėžtys: a) ES laivas – su valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Bendrijoje registruotas žvejybos laivas; b) trečiosios šalies laivas – su trečiosios šalies vėliava plaukiojantis ir joje registruotas žvejybos laivas; c) ES vandenys – vandenys, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus vandenis, esančius greta Sutarties II priede išvardytų teritorijų; d) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – kiekvienų išteklių kiekis, kurį per metus galima sužvejoti ir iškrauti; e) kvota – ES, valstybėms narėms arba trečiosioms šalims skirta BLSK dalis; f) tarptautiniai vandenys – nė vienos valstybės suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausantys vandenys; g) tinklo akių dydis – akių dydis, nustatytas pagal 2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį[18]; h) ES žvejybos laivyno registras – pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 15 straipsnio 3 dalį Komisijas sukurtas registras; i) žvejybos žurnalas – Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nurodytas žurnalas. 4 straipsnis Žvejybos zonos Šiame reglamente naudojamos tokios žvejybos zonų apibrėžtys: a) TJTT (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos – Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 218/2009[19] apibrėžtos zonos; b) Skagerako sąsiauris – rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija, brėžiama nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio, o pietuose – linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško; c) Kategato sąsiauris – rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija, brėžiama nuo Hasenøre iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Hoved iki Kullen; d) VII zona (Airijos jūros rytinė dalis – 14 padalinys) – rajonas, ribojamas i) loksodromos, kuria paeiliui sujungiami šie taškai: - 5º vakarų ilgumos dienovidinio ir Didžiosios Britanijos pakrantės netoli Portpatriko sankirta, - 54° 30' šiaurės platumos 5° vakarų ilgumos, - 54° 30' šiaurės platumos 4° vakarų ilgumos, - 4º vakarų ilgumos dienovidinio ir Didžiosios Britanijos pakrantės netoli Lanvairvechano sankirta; ii) Didžiosios Britanijos pakrantės. e) VII zona (Airijos jūros vakarinė dalis – 15 padalinys) – rajonas, ribojamas i) loksodromos, kuria paeiliui sujungiami šie taškai: - 55º šiaurės platumos lygiagretės ir Airijos pakrantės netoli Camlough kaimo sankirta, - 55º šiaurės platumos lygiagretės ir Didžiosios Britanijos pakrantės netoli Stranraro sankirta; ii) Didžiosios Britanijos pakrantės, esančios tarp 55º šiaurės platumos lygiagretės bei pakrantės netoli Stranraro sankirtos ir 5º vakarų ilgumos dienovidinio bei pakrantės netoli Portpatriko sankirtos; iii) loksodromos, kuria paeiliui sujungiami šie taškai: - 5º vakarų ilgumos dienovidinio ir Didžiosios Britanijos pakrantės netoli Portpatriko sankirta, - 54° 30' šiaurės platumos 5° vakarų ilgumos, - 54° 30' šiaurės platumos 4° vakarų ilgumos, - 4º vakarų ilgumos dienovidinio ir Didžiosios Britanijos pakrantės netoli Lanvairvechano sankirta; iv) Didžiosios Britanijos pakrantės, esančios tarp 4º vakarų ilgumos dienovidinio bei pakrantės netoli Lanvairvechano sankirtos ir 53º šiaurės platumos lygiagretės bei pakrantės Lino pusiasalyje sankirtos; v) loksodromos, kuria paeiliui sujungiami šie taškai: - 53º šiaurės platumos lygiagretės ir Didžiosios Britanijos pakrantės Lino pusiasalyje sankirta, - 53º šiaurės platumos lygiagretės ir Airijos pakrantės netoli Viklou sankirta, - Airijos rytinė pakrantė, esanti tarp 53° 00' šiaurės platumos lygiagretės ir 55° 00' šiaurės platumos lygiagretės. f) VII zona ( Porcupine pakrantė – 16 padalinys) – rajonas, apibrėžtas laksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai: - 53° 30' šiaurės platumos 15° 00' vakarų ilgumos, - 53° 30' šiaurės platumos 11° 00' vakarų ilgumos, - 51° 30' šiaurės platumos 11° 00' vakarų ilgumos, - 51° 30' šiaurės platumos 13° 00' vakarų ilgumos, - 51° 00' šiaurės platumos 13° 00' vakarų ilgumos, - 51° 00' šiaurės platumos 15° 00' vakarų ilgumos, - 53° 30' šiaurės platumos 15°00' vakarų ilgumos. g) VII zona (Arano salų teritorija – 17 padalinys) – rajonas, ribojamas i) Airijos vakarinės pakrantės, ii) 53° 30' šiaurės platumos lygiagretės, iii) 11° 00' vakarų ilgumos dienovidinio, iv) 52° 30' šiaurės platumos lygiagretės. h) VII zona (Airijos pietinė ir pietvakarinė dalys – 19 padalinys) – rajonas, ribojamas i) loksodromų, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai: - 53° 30' šiaurės platumos lygiagretės ir Airijos vakarinės pakrantės sankirta, - 52° 30' šiaurės platumos 11° 00' vakarų ilgumos, - 51° 00' šiaurės platumos 11° 00' vakarų ilgumos, - 51° 00' šiaurės platumos 8° 00' vakarų ilgumos, - 51° 30' šiaurės platumos 8° 00' vakarų ilgumos, - 51° 30' šiaurės platumos 7° 00' vakarų ilgumos, - 52° 00' šiaurės platumos 7° 00' vakarų ilgumos, - 52° 00' šiaurės platumos 6° 00' vakarų ilgumos, - 52° 30' šiaurės platumos 6° 00' vakarų ilgumos, - 52º 30' šiaurės platumos paralelės ir ii) Airijos rytinės pakrantės į pietus nuo 52° 30' šiaurės platumos sankirta. i) VII zona (Keltų jūra – 20–22 padaliniai) – rajonas, apibrėžtas laksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai: - 51° 00' šiaurės platumos 9° 00' vakarų ilgumos, - 51° 00' šiaurės platumos 8° 00' vakarų ilgumos, - 51° 30' šiaurės platumos 8° 00' vakarų ilgumos, - 51° 30' šiaurės platumos 7° 00' vakarų ilgumos, - 52° 00' šiaurės platumos 7° 00' vakarų ilgumos, - 52° 00' šiaurės platumos 6° 00' vakarų ilgumos, - 51° 30' šiaurės platumos 6° 00' vakarų ilgumos, - 51° 30' šiaurės platumos 5° 00' vakarų ilgumos, - 51° 00' šiaurės platumos 5° 00' vakarų ilgumos, - 51° 00' šiaurės platumos 6° 00' vakarų ilgumos, - 50° 30' šiaurės platumos 6° 00' vakarų ilgumos, - 50° 30' šiaurės platumos 7° 00' vakarų ilgumos, - 49° 30' šiaurės platumos 7° 00' vakarų ilgumos, - 49° 00' šiaurės platumos 9° 00' vakarų ilgumos, - 51° 00' šiaurės platumos 9° 00' vakarų ilgumos. j) VII zona (Airijos šiaurės vakarų dalis ir kiti rajonai – 18 padalinys) – VII zonos dalis, nepriklausanti d ir i punktuose nurodytiems rajonams. k) Kadiso įlanka – TJTT IXa zonos rajonas į rytus nuo 7º 23' 48” vakarų ilgumos; l) ŽRVAK (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto) zonos (rytų vidurio Atlanto arba MŽŪO 34 pagrindinė žvejybos zona) – Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2009[20] apibrėžtos zonos; m) ŽŠVAO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos) zonos – Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 217/2009[21] apibrėžtos zonos; n) ŽPAO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos) konvencijos rajonas – Konvencijoje dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo Pietryčių Atlanto vandenyne patvirtinimo[22] apibrėžtas rajonas; o) TATAK (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) konvencijos rajonas – Tarptautinėje konvencijoje dėl Atlanto tunų apsaugos apibrėžtas rajonas[23]; p) AJGIAK (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos konvencijos) konvencijos rajonas – 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 601/2004, nustatančiame tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos, apibrėžtas rajonas[24]; q) ATTK (Amerikos tropinių tunų komisijos) konvencijos rajonas – Konvencijoje dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo[25] apibrėžtas rajonas; r) IVTK (Indijos vandenyno tunų komisijos) rajonas – Susitarime įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją[26] apibrėžtas rajonas; s) RŽPRVVO (Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos) konvencijos rajonas – atviros jūros rajonas į pietus nuo 10º šiaurės platumos, į šiaurę nuo AJGIAK konvencijos rajono, į rytus nuo Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SŽPIVD) konvencijos rajono, kaip apibrėžta Susitarime dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje[27], ir į vakarus nuo Pietų Amerikos valstybių jurisdikcijai priklausančių žvejybos rajonų; t) VVRVŽK (Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės konvencijos, angl. WCPFC) konvencijos rajonas – Konvencijoje dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse apibrėžtas rajonas[28]; u) Beringo jūros atviros jūros rajonas – Beringo jūros atviros jūros rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinės jūros plotis. II ANTRAŠTINĖ DALIS ES LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 5 straipsnis BLSK ir jų paskirstymas 1. ES vandenyse arba kai kuriuose ES nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems ES laivams taikomi BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir funkciškai su tuo susijusios sąlygos nustatyti I priede. 2. Bendrijos laivams leidžiama žvejoti, Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, neviršijant I priede nurodytų BLSK ir laikantis šio reglamento 13 straipsnyje ir III priede, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 1006/2008[29] nustatytų sąlygų ir įgyvendinimo nuostatų. 3. Komisija nustato TJTT V ir XIV zonų Grenlandijos vandenyse taikomą paprastųjų stintenių BLSK, skiriamą Sąjungai, remiantis BLSK ir jų paskirstymu Sąjungoje, kuriuos nustatė Grenlandija pagal su ja sudarytą susitarimą. 4. Atsižvelgdama į 2011 m. pirmoje pusėje surinktus mokslinius duomenis, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali peržiūrėti I priede pateiktus šių išteklių BLSK: [a) tobinių išteklių TJTT IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse pagal IID priedo 6 punkte nustatytas taisykles;] b) norveginių menkučių išteklių TJTT IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse ir atlantinių šprotų išteklių TJTT IIa ir IV zonų ES vandenyse; c) paprastųjų merlangų išteklių TJTT IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse ir juodadėmių menkių išteklių TJTT IIa, III ir IV zonų ES vandenyse, kad būtų atsižvelgta į pramoninę šių išteklių žuvų priegaudą žvejojant norvegines menkutes. 6 straipsnis Žvejoti draudžiamos rūšys 1. [ES laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti šių rūšių žuvis: a) milžinryklius (Cetorhinus maximus) ir baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias) visuose ES ir ne ES vandenyse; b) europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) visuose ES vandenyse; c) švelniąsias rajas (Dipturus batis) IIa, III, IV, VI, VII, VIII, IX ir X zonų ES vandenyse; d) marmurines rombines rajas (Raja undulata) ir baltąsias rajas (Rostroraja alba) VI, VII, VIII, IX ir X zonų ES vandenyse; e) atlantinius silkiaryklius ( Lamna nasus ) tarptautiniuose vandenyse ir d) rykliauodeges rajas ( Rhinobatidae ) I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X ir XII zonų ES vandenyse. 2. 1 dalyje nurodytų rūšių sužvejotos žuvys iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. 7 straipsnis Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos 1. Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nepažeidžiant: a) žvejybos galimybių, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį; b) galimybių perskirstymo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnio 4 dalį; c) papildomo kiekio, leidžiamo iškrauti pagal (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį; d) neišnaudotos kvotos dalies, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnyje; e) išskaitymų, atliktų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37, 105, 106 ir 107 straipsnius. 2. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems galioja mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 4 straipsnis – ištekliams, kuriems galioja mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus tuos atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip. 8 straipsnis Žvejybos pastangų apribojimai 2011 m. vasario 1 d.–2012 m. sausio 31 d. žvejybos pastangų valdymo priemonės taikomos taip: a) IIA priedas taikomas tam tikriems ištekliams Kategato sąsiauryje, Skagerako sąsiauryje, toje TJTT IIIa zonos dalyje, kuri nepriklauso Skagerako ir Kategato sąsiauriams, TJTT IV, VIa, VIIa, VIId zonose ir TJTT IIa ir Vb zonų ES vandenyse valdyti; b) IIB priedas taikomas europinių paprastųjų jūrinių lydekų ir norveginių omarų ištekliams TJTT VIIIc ir IXa zonose, išskyrus Kadiso įlanką, atkurti; c) IIC priedas taikomas jūrų liežuvių ištekliams TJTT VIIe zonoje valdyti; [d) IID priedas taikomas tobinių ištekliams TJTT IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse valdyti;] e) IIe priedas taikomas tam tikriems ištekliams TJTT VIIf ir VIIg zonose valdyti. 9 straipsnis Giliavandenių žuvų išteklių leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio ir žvejybos pastangų apribojimai 1. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2347/2002[30] 3 straipsnis taikomas juodųjų paltusų žvejybai. Žvejojant, laikant laive, perkraunant arba iškraunant juoduosius paltusus taikomos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos. 2. Valstybės narės užtikrina, kad giliavandenių rūšių žuvų žvejybos Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 3 straipsnyje nurodytus leidimus turinčių laivų žvejybos pastangos, išreikštos kilovatdienėmis, kuriomis laivas nebūna uoste, 2011 m. neviršytų 65 proc. metinių žvejybos pastangų, kurias atitinkamos valstybės narės laivai panaudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo giliavandenių rūšių žuvų žvejybos leidimus ir (arba) per kuriuos buvo sužvejota minėto reglamento I ir II prieduose išvardytų giliavandenių rūšių žuvų, vidurkio. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, per kuriuos sužvejota daugiau nei 100 kg giliavandenių rūšių žuvų, išskyrus atlantines argentinas. 10 straipsnis Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos Išteklių, kuriems nustatyti BLSK, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tuo atveju, jeigu: a) žuvis sužvejoja kvotą turinčios valstybės narės laivai ir jeigu ta kvota nėra išnaudota, arba b) žuvys yra sužvejotos iš ES kvotos dalies, kuri nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, ir ta ES kvota nebuvo išnaudota. 11 straipsnis Tam tikrų žvejybos galimybių naudojimo apribojimai 1. I priede nustatytos paprastųjų brosmių, atlantinių menkių, megrimų, velniažuvinių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų, paprastųjų jūrinių lydekų, melsvųjų molvų, paprastųjų molvų, norveginių omarų, jūrinių plekšnių, sidabrinių polakų, ledjūrio menkių, rombinių rajų, jūrų liežuvių [ir paprastųjų dygliaryklių] žvejybos TJTT VII zonoje arba atitinkamose jos pazonėse galimybės apribojamos uždraudžiant žvejoti arba laikyti laive šių rūšių žuvis 2011 m. gegužės 1 d.–liepos 31 d. Porcupine pakrantėje. Atitinkami įrašai I priede pažymėti kryžmine nuoroda į šį straipsnį. 2. Šiame straipsnyje Porcupine pakrantę sudaro rajonas, apibrėžtas laksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai: Taškas | Platuma | Ilguma | 1 | 52o 27' šiaurės platumos | 12o 19' vakarų ilgumos | 2 | 52o 40' šiaurės platumos | 12o 30' vakarų ilgumos | 3 | 52o 47' šiaurės platumos | 12o 39,600' vakarų ilgumos | 4 | 52o 47' šiaurės platumos | 12o 56' vakarų ilgumos | 5 | 52o 13,5' šiaurės platumos | 13o 53,830' vakarų ilgumos | 6 | 51o 22' šiaurės platumos | 14o 24' vakarų ilgumos | 7 | 51o 22' šiaurės platumos | 14o 03' vakarų ilgumos | 8 | 52o 10' šiaurės platumos | 13o 25' vakarų ilgumos | 9 | 52o 32' šiaurės platumos | 13o 07,500' vakarų ilgumos | 10 | 52o 43' šiaurės platumos | 12o 55' vakarų ilgumos | 11 | 52o 43' šiaurės platumos | 12o 43' vakarų ilgumos | 12 | 52o 38,800' šiaurės platumos | 12o 37' vakarų ilgumos | 13 | 52o 27' šiaurės platumos | 12o 23' vakarų ilgumos | 14 | 52o 27' šiaurės platumos | 12o 19' vakarų ilgumos | 3. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 50 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys taikomos 2 dalyje nurodytame rajone. 12 straipsnis Duomenų perdavimas Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautą kiekvienų išteklių sužvejotų žuvų kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus. II SKYRIUS ŽVEJYBOS TREčIųJų šALIų VANDENYSE LEIDIMAS 13 straipsnis Žvejybos leidimai 1. Didžiausias žvejybos leidimų ES laivams, žvejojantiems trečiųjų šalių vandenyse, skaičius nurodytas III priede. 2. Jeigu, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalimi, viena valstybė narė perleidžia žvejybos III priede nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas žvejybos galimybėmis), kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neviršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos leidimų skaičius, nustatytas III priede. III SKYRIUS ŽVEJYBOS GALIMYBėS REGIONINIų žUVININKYSTėS VALDYMO ORGANIZACIJų JURISDIKCIJAI PRIKLAUSANčIUOSE VANDENYSE 1 SKIRSNIS TARPTAUTINėS ATLANTO TUNų APSAUGOS KOMISIJOS (TATAK) KONVENCIJOS RAJONAS 14 straipsnis Paprastųjų tunų žvejybos, auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai 1. Kartinėmis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių ES laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 1 punkte nurodyto skaičiaus. 2. Pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais žvejojančių ES laivų, kuriems Viduržemio jūroje leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 2 punkte nurodyto skaičiaus. 3. ES laivų, kuriems Adrijos jūroje leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus auginimo reikmėms, skaičius neviršija IV priedo 3 punkte nurodyto skaičiaus. 4. Žvejybos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, neviršija IV priedo 4 punkte nurodyto skaičiaus ir ribų. 5. Rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje paprastiesiems tunams žvejoti naudojamų gaudyklių skaičius neviršija IV priedo 5 punkte nurodyto skaičiaus. 6. Paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje esančius žuvininkystės ūkius, kiekis neviršija IV priedo 6 punkte nurodytų ribų. 15 straipsnis ID priede nustatytai paprastųjų tunų kvotai taikomos papildomos sąlygos Papildant Reglamento (EB) Nr. 302/2009 7 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimo laikotarpį nustatoma, kad 2010 m. balandžio 15 d.–gegužės 15 d. laikotarpiu draudžiama žvejoti paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytų Atlante ir Viduržemio jūroje. 16 straipsnis Pramoginė ir sportinė žūklė Valstybės narės iš joms paskirtų ir ID priede nustatytų kvotų paskiria specialią paprastųjų tunų pramoginės ir sportinės žūklės kvotą. 17 straipsnis Rykliai 1. Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių ( Alopias superciliosus ) dalį ar visą jų skerdeną vykdant bet kokią žvejybos veiklą. 2. Draudžiama vykdyti didžiaakių jūrų lapių Alopias genties specializuotosios žvejybos veiklą. 2 skirsnis ANTARKTIES JūRų GYVųJų IšTEKLIų APSAUGOS KONVENCIJOS (AJGIAK) RAJONAS 18 straipsnis Draudimai ir leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai 1. V priedo A dalyje nustatytų rūšių žuvų specializuotoji žvejyba draudžiama tame priede nustatytose zonose ir tame priede nustatytais laikotarpiais. 2. Naujų rūšių ir žvalgomajai žvejybai, vykdomai V priedo B dalyje nustatytuose parajoniuose, taikomi toje dalyje nustatyti BLSK ir priegaudos apribojimai. 19 straipsnis Žvalgomoji žvejyba 1. ES laivai, apie kuriuos AJGIAK buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnius, gali dalyvauti žvalgomojoje ūdomis vykdomoje nototeninių dančių ( Dissostichus spp.) žvejyboje MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose. 2. MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose BLSK ir visa leidžiama priegauda ir jų paskirstymas mažuose tiriamuosiuose plotuose (toliau – MTP, angl. SSRU), esančiuose tuose parajoniuose ir kvadratuose, nustatomas V priedo B dalyje. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, jei užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis yra lygus nustatytam BLSK, ir žvejyba tame MTP draudžiama visą likusį sezono laiką. 3. Žvejojama kuo didesniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sužvejotų žuvų kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 m gylyje. 20 straipsnis Krilių žvejyba 2011–2012 m. žvejybos sezonu 1. 2011–2012 m. žvejybos sezonu AJGIAK konvencijos rajone krilius ( Euphausia superba ) gali žvejoti tik tos valstybės narės, kurios yra AJGIAK komisijos narės. Jeigu tokios valstybės narės ketina žvejoti krilius AJGIAK konvencijos rajone, jos pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 5a straipsnį ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 1 d. AJGIAK sekretoriatui ir Komisijai praneša: a) apie ketinimą žvejoti krilius, naudodamos V priedo C dalyje pateiktą formą; b) apie tinklų išdėstymą, naudodamos V priedo D dalyje pateiktą formą. 2. 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė ketina leisti dalyvauti krilių žvejyboje. 3. Valstybės narės, ketinančios žvejoti krilius AJGIAK konvencijos rajone, praneša tik apie tuos leidimus turinčius laivus, kurie plaukioja su jos vėliava pranešimo metu. 4. Valstybės narės turi teisę leisti dalyvauti krilių žvejyboje laivui, apie kurį pagal 1, 2 ir 3 dalis nėra pranešta AJGIAK, jei koks nors turintis leidimą laivas, negali dalyvauti tokioje žvejyboje dėl su veikla susijusių pagrįstų priežasčių arba dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja AJGIAK sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos: a) visus duomenis apie laivą (-us), kuris (-ie) pakeis žvejoti negalintį laivą, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje numatytą informaciją; b) išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, ir visus svarbius įrodymus bei informaciją. 5. Valstybės narės neleidžia dalyvauti krilių žvejyboje laivams, įtrauktiems į vieną iš dviejų AJGIAK NNN (neteisėtą, nedeklaruotą ir nereglamentuojamą, angl. IUU) žvejybą vykdančių laivų sąrašų. 3 skirsnis INDIJOS VANDENYNO TUNų KOMISIJOS (IVTK) RAJONAS 21 straipsnis IVTK rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas 1. Didžiausias IVTK rajone tropinius tunus žvejojančių ES laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa (BT, angl. GT), nustatyti VI priedo 1 punkte. 2. Didžiausias IVTK rajone durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapalekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančių ES laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa (BT), nustatyti VI priedo 2 punkte. 3. Valstybės narės gali vienų 1 arba 2 dalyje nurodytų išteklių žvejybai skirtus laivus perskirti kitų 1 arba 2 dalyje nurodytų išteklių žvejybai, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad atlikus tokius pakeitimus nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos. 4. Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumus, perkeltini laivai būtų įregistruoti IVTK laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų (NNN laivų) sąrašą. Siekiant atsižvelgti į Indijos vandenyno tunų komisijai pateiktų plėtros planų įgyvendinimą, šiame straipsnyje nurodytus žvejybos pajėgumų apribojimus valstybės narės gali padidinti tik laikydamosi tuose planuose nustatytų ribų. 22 straipsnis Rykliai 1. Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti Alopiidae šeimai priklausančių ryklių jūrų lapių dalį ar visą jų skerdeną vykdant bet kokią žvejybos veiklą. 2. 1 dalyje nurodytų rūšių sužvejotos žuvys iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. 4 skirsnis REGIONINėS žVEJYBOS PIETų RAMIAJAME VANDENYNE VALDYMO ORGANIZACIJOS (RŽPRVVO) RAJONAS 23 straipsnis Pelaginių žuvų žvejyba. Pajėgumų apribojimas Valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybos veiklą RŽPRVVO konvencijos rajone, 2011 metais apriboja su jų vėliava plaukiojančių ir pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų BT dydį tiek, kad jos bendras dydis minėtame rajone neviršytų 78610 BT, ir taip būtų užtikrintas tausus pelaginių žuvų išteklių naudojimas pietų Ramiajame vandenyne. 24 straipsnis Pelaginių žuvų žvejyba. BLSK 1. Tik tos valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybos veiklą RŽPRVVO konvencijos rajone, kaip nurodyta 23 straipsnyje, gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius šiame rajone taikant IJ priede nustatytus BLSK. 2. Valstybės narės kas mėnesį praneša Komisijai savo laivų, vykdančių šiame straipsnyje nurodytą žvejybą, pavadinimus bei jų charakteristikas, įskaitant bendrąją talpą (BT). 3. Šiame straipsnyje nurodytos žvejybos veiklos stebėsenos tikslais valstybės narės kas mėnesį ir ne vėliau kaip iki kito mėnesio penkioliktos dienos perduoda Komisijai laivo stebėjimo sistemos (LSS) įrašus, mėnesines sugauto kiekio ataskaitas ir, jei turima, duomenis apie įplaukimą į uostus, kad Komisija juos perduotų RŽPRVVO laikinajam sekretoriatui. 25 straipsnis Dugninė žvejyba Valstybės narės riboja dugninės žvejybos pastangas arba leidžiamą sužvejoti žuvų kiekį RŽPRVVO konvencijos rajone, kad jis neviršytų 2002 m. sausio 1 d –2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpio vidutinio metinio lygio, kuris išreiškiamas žvejybos laivų skaičiumi ir kitais sužvejotų žuvų kiekį, žvejybos pastangas ir žvejybos pajėgumus apibūdinančiais parametrais, ir kad žvejyba būtų vykdoma tik tose RŽPRVVO rajono dalyse, kuriose dugninė žvejyba vykdyta ir ankstesniu žvejybos sezonu. 5 skirsnis AMERIKOS TROPINIų TUNų KONVENCIJOS (ATTK) RAJONAS 26 straipsnis Žvejyba gaubiamaisiais tinklais 1. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti gelsvauodegius tunus ( Thunnus albacares ), didžiaakius tunus ( Thunnus obesus ) ir dryžuosius tunus ( Katsuwonus pelamis ) draudžiama: a) 2010 m. liepos 29 d.–rugsėjo 28 d. arba 2011 m. lapkričio 10 d.–2012 m. sausio 18 d. rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis: – Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija, – 150º vakarų ilgumos, – 40º šiaurės platumos, – 40º pietų platumos. b) 2011 m. rugsėjo 29 d.–spalio 29 d. rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis: – 96º vakarų ilgumos, – 110º vakarų ilgumos, – 4º šiaurės platumos, – 3º pietų platumos. 2. Atitinkamos valstybės narės iki 2011 m. balandžio 1 d. praneša Komisijai pasirinktą žvejybos nutraukimo laikotarpį, nurodytą 1 dalies a punkte. Visi atitinkamos valstybės narės laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, apibrėžtame rajone pasirinktu laikotarpiu sustabdo žvejybą tais tinklais. 3. Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus ATTK reguliuojamame rajone, gali laikyti laive ir iškrauti visus sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus, išskyrus tuos, kurie dėl kitų priežasčių nei jų dydis laikomi netinkamais žmonėms vartoti. Ši nuostata netaikoma tik per paskutinį žvejybos įrankio panaudojimą per reisą, kai gali neužtekti vietos visiems to įrankio panaudojimo metu sužvejotiems tunams laikyti. 6 skirsnis ŽVEJYBOS PIETRYčIų ATLANTE ORGANIZACIJOS (ŽPAO) RAJONAS 27 straipsnis Giliavandenių ryklių apsaugos priemonės ŽPAO konvencijos rajone draudžiama specializuotoji šių giliavandenių ryklių žvejyba: - rombinių rajų ( Rajidae ), - paprastųjų dygliarylių ( Squalus acanthias ), - Bigelovo juodųjų dygliaryklių ( Etmopterus bigelowi ), - trumpauodegių juodųjų dygliaryklių ( Etmopterus brachyurus ), - naktinių juodųjų dygliaryklių ( Etmopterus princeps ), - mažųjų juodųjų dygliaryklių ( Etmopterus pusillus ), - katryklių pamėklių ( Apristurus manis ), - baltaakių dygliaryklių (Scymnodon squamulosus) - ir giliavandenių Selachimorpha viršutinei rūšiai priklausančių ryklių. 7 skirsnis VAKARų IR VIDURIO RAMIOJO VANDENYNO žUVININKYSTėS KONVENCIJOS (VVRVŽK) RAJONAS 28 straipsnis Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos pastangų apribojimai Valstybės narės užtikrina, kad bendros didžiaakių tunų ( Thunnus obesus ), gelsvauodegių tunų ( Thunnus albacares ), dryžųjų tunų ( Katsuwonus pelamis ) ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų ( Thunnus alalunga ) išteklių žvejybos pastangos VVRVŽK rajone neviršytų Sąjungos ir šio regiono pakrančių valstybių žvejybos partnerystės susitarimuose numatytų žvejybos pastangų. 29 straipsnis Zona, kurioje draudžiama žvejyba naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti 1. VVRVŽK rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, nuo 2011 m. liepos 1 d. 00:00 val. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. 24:00 val. gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams draudžiama žvejybos veikla naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti. Šiuo laikotarpiu gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gali vykdyti žvejybos operacijas toje VVRVŽK rajono dalyje tik tuo atveju, jei jame yra stebėtojas, tikrinantis, ar šis laivas jokiu metu: a) nestato ir nenaudoja plūdriųjų priemonių pelaginėms žuvims žvejoti ar susijusių elektroninių priemonių, b) nežvejoja žuvų būrių naudodamas plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti. 2. Visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, žvejojančiuose 1 dalyje nurodytoje VVRVŽK rajono dalyje, gali būti laikomi, iškraunami arba perkraunami į kitą laivą sužvejoti didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai. 3. 2 dalis netaikoma šiais atvejais: a) per paskutinį žvejybos įrankio panaudojimą per reisą, jei laivas nebeturi pakankamai vietos visoms žuvims laikyti, b) kai žuvis netinka žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei jų dydis, arba c) jei smarkiai sutrinka šaldymo įrangos funkcijos. 30 straipsnis Rajonai, kuriuose draudžiama žvejyba gaubiamaisiais tinklais Didžiaakių tunų ir gelsvauodegių tunų žvejyba gaubiamaisiais tinklais draudžiama šiuose atviros jūros rajonuose: a) tarptautiniuose vandenyse, kurie ribojasi su Indonezijos, Palau, Mikronezijos ir Papua Naujosios Gvinėjos išskirtinėmis ekonominėmis zonomis; b) tarptautiniuose vandenyse, kurie ribojasi su Mikronezijos, Maršalo Salų, Nauru, Kiribačio, Tuvalu, Fidžio, Saliamono Salų ir Papua Naujosios Gvinėjos išskirtinėmis ekonominėmis zonomis. 31 straipsnis Laivų, kuriems leidžiama žvejoti durklažuves, skaičiaus apribojimas Didžiausias ES laivų, kuriems VVRVŽK rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20º pietų platumos, leidžiama žvejoti durklažuves (Xiphias gladius), skaičius nustatytas VII priede. 8 skirsnis BERINGO JūRA 32 straipsnis Draudimas žvejoti Beringo jūros atviros jūros rajone Draudžiama Beringo jūros atviros jūros rajone žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Theragra chalcogramma). III ANTRAŠTINĖ DALIS TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS ES VANDENYSE GALIMYBĖS 33 straipsnis BLSK Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti ES vandenyse neviršijant I priede nustatyto BLSK ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje ir šioje antraštinėje dalyje nustatytų sąlygų. 34 straipsnis Žvejybos leidimai 1. Didžiausias žvejybos leidimų trečiųjų šalių laivams, žvejojantiems ES vandenyse, skaičius nustatytas VIII priede. 2. Išteklių, kuriems nustatyti BLSK, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, išskyrus tuos atvejus, kai tas žuvis sužvejojo neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios valstybės laivai. 35 straipsnis Žvejoti draudžiamos rūšys 1. Trečiųjų šalių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti šių rūšių žuvis: a) milžinryklius (Cetorinhus maximus) ir baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias) visuose ES vandenyse; b) europinius plokščiakūnius ryklius ( Squatina squatina ) visuose EB vandenyse; c) švelniąsias rajas ( Dipturus batis ) IIa, III, IV, VI, VII, VIII, IX ir X zonų EB vandenyse ir d) marmurines rombines rajas ( Raja undulata ) ir baltąsias rajas ( Rostroraja alba ) VI, VII, VIII, IX ir X zonų EB vandenyse. 2. 1 dalyje nurodytų rūšių sužvejotos žuvys iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. IV ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 36 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d. Jeigu AJGIAK rajone žvejybos galimybės nustatomos laikotarpiais, prasidedančiais prieš 2011 m. sausio 1 d., 18–20 straipsniai ir IE bei V priedai taikomi nuo atitinkamų tų žvejybos galimybių taikymo laikotarpių pradžios. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Tarybos vardu Pirmininkas I PRIEDAS Rajonuose, kuriuose galioja BLSK, ES laivams taikomi leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai ir ES vandenyse trečiųjų šalių žvejybos laivams taikomi leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai pagal žuvų rūšis ir rajonus (gyvojo svorio tonomis, išskyrus tuos atvejus, kai nurodyta kitaip) Toliau pateiktose lentelėse nustatyti kiekvienų išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip) ir atitinkamais atvejais – funkciškai su jais susijusios sąlygos. Visi šiame priede nustatyti BLSK taikant šį reglamentą laikomi kvotomis, ir todėl jiems taikomos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, ypač jo 33 ir 34 straipsniuose, nustatytos taisyklės. Žvejybos zonų nuorodos reiškia TJTT zonų nuorodas, jei nenurodyta kitaip. Žuvų ištekliai kiekviename rajone nurodomi lotyniškais, abėcėlės tvarka išdėstytais rūšių pavadinimais. Toliau pateikiama lotyniškų ir bendrinių pavadinimų, naudojamų šiame reglamente, atitikties lentelė. Mokslinis pavadinimas | Triraidis kodas | Bendrinis pavadinimas | Amblyraja radiata | RJR | Žvaigždėtoji raja | Ammodytes spp. | SAN | Tobinės | Argentina silus | ARU | Atlantinė argentina | Beryx spp. | ALF | Paprastieji beriksai | Brosme brosme | USK | Paprastoji brosmė | Centrophorus squamosus | GUQ | Pilkasis trumpadyglis ryklys | Centroscymnus coelolepis | CYO | Prtugalinis altaakis dygliaryklis | Chaceon maritae | CGE | Gelminiai krabai | Champsocephalus gunnari | ANI | Lydžiažiotė ledžuvė | Chionoecetes spp. | PCR | Snieginiai krabai | Atlantinė silkė | HER | Rūšis: | Coryphaenoides rupestris | RNG | Bukasnukis ilgauodegis grenadierius | Dalatias licha | SCK | Šokoladinis dygliaryklis | Deania calcea | DCA | Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis | Dipturus batis | RJB | Marmurinė švelnioji raja | Dissostichus eleginoides | TOP | Patagoniniai nototeniniai dančius | Engraulis encrasicolus | ANE | Europinis ančiuvis | Etmopterus princeps | ETR | Naktinis juodasis dygliaryklis | Etmopterus pusillus | ETP | Mažasis juodasis dygliaryklis | Euphausia superba | KRI | Krilis | Gadus morhua | COD | Atlantinė menkė | Galeorhinus galeus | GAG | Paprastasis sriubinis ryklys | Glyptocephalus cynoglossus | WIT | Raudonoji plekšnė | Hippoglossoides platessoides | PLA | Amerikinė paltusinė plekšnė | Hippoglossus hippoglossus | HAL | Atlantinis paltusas | Hoplostethus atlanticus | ORY | Islandinis pjūklapilvis beriksas | Illex illecebrosus | SQI | Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras | Lamna nasus | POR | Atlantinis silkiaryklis | Lepidonotothen squamifrons | NOS | Pilkoji nototenija | Lepidorhombus spp. | LEZ | Megrimai | Leucoraja circularis | RJI | Apvalioji raja | Leucoraja fullonica | RJF | Šagreninė raja | Leucoraja naevus | RJN | Raja gegutė | Limanda ferruginea | YEL | Geltonuodegė plekšnė | Limanda limanda | DAB | Paprastoji gelsvapelekė plekšnė | Lophiidae | ANF | Velniažuvinės | Macrourus spp. | GRV | Paprastieji grenadieriai | Makaira nigricans | BUM | Atlantinis marlinas | Mallotus villosus | CAP | Paprastoji stintenė | Martialia hyadesi | SQS | Kalmaras | Melanogrammus aeglefinus | HAD | Juodadėmė menkė | Merlangius merlangus | WHG | Paprastasis merlangas | Europinė paprastoji jūrinė lydeka | HKE | Rūšis: | Micromesistius poutassou | WHB | Šiaurinis žydrasis merlangas | Microstomus kitt | LEM | Europinė mažažiotė plekšnė | Molva dypterygia | BLI | Melsvoji molva | Molva molva Zona: | LIN | Paprastoji molva | Nephrops norvegicus | NEP | Norveginis omaras | Pandalus borealis | PRA | Šiaurinė paprastoji krevetė | Paralomis spp. | PAI | Krabai | Penaeus spp. | PEN | Plonaūsės krevetės | Platichthys flesus | FLE | Europinė upinė plekšnė | Pleuronectes platessa | PLE | Jūrinė plekšnė | Pleuronectiformes | FLX | Plekšniažuvės | Pollachius pollachius | POL | Sidabrinis polakas | Pollachius virens | POK | Ledjūrio menkė | Psetta maxima | TUR | Paprastasis otas | Raja brachyura | RJH | Trumpauodegė raja | Raja clavata | RJC | Dyglioji raja | Raja (Dipturus) nidarosiensis | JAD | Norveginė raja | Raja microocellata | RJE | Šlakuotoji raja | Raja montagui | RJM | Montegju šlakuotoji raja | Raja undulata | RJA | Marmurinė rombinė raja | Rajiformes - Rajidae | SRX-RAJ | Rombinės rajos | Reinhardtius hippoglossoides | GHL | Juodasis paltusas | Rostroraja alba | RJA | Baltoji raja | Scomber scombrus | MAC | Atlantinė skumbrė | Scophthalmus rhombus | BLL | Švelnusis rombas | Sebastes spp. | RED | Paprastieji jūriniai ešeriai | Solea solea | SOL | Europinis jūrų liežuvis | Solea spp. | SOO | Paprastieji jūrų liežuviai | Sprattus sprattus | SPR | Atlantinis šprotas | Squalus acanthias | DGS | Paprastasis dygliaryklis | Tetrapturus albidus | WHM | Atlantinis baltasis marlinas | Thunnus maccoyii | SBF | Australinis tunas | Thunnus obesus | BET | Didžiaakis tunas | Thunnus thynnus | BFT | Paprastasis tunas | Trachurus spp. | JAX | Paprastosios stauridės | Trisopterus esmarkii | NOP | Norveginė menkutė | Urophycis tenuis | HKW | Baltoji siaurapelekė vėgėlė | Xiphias gladius | SWO | Durklažuvė | Ši bendrinių ir lotyniškų pavadinimų atitikmenų lentelė pateikiama tik aiškinamaisiais tikslais. Paprastieji beriksai | ALF | Beryx spp. | Amerikinė paltusinė plekšnė | PLA | Hippoglossoides platessoides | Europinis ančiuvis | ANE | Engraulis encrasicolus | Velniažuvinės | ANF | Lophiidae | Lydžiažiotė ledžuvė | ANI | Champsocephalus gunnari | Atlantinis paltusas | HAL | Hippoglossus hippoglossus | Didžiaakis tunas | BET | Thunnus obesus | Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis | DCA | Deania calcea | Trumpauodegė raja | RJH | Raja brachyura | Melsvoji molva | BLI | Molva dypterygia | Atlantinis marlinas | BUM | Makaira nigricans | Šiaurinis žydrasis merlangas | WHB | Micromesistius poutassou | Paprastasis tunas | BFT | Thunnus thynnus | Švelnusis rombas | BLL | Scophthalmus rhombus | Paprastoji stintenė | CAP | Mallotus villosus | Atlantinė menkė | COD | Gadus morhua | Marmurinė švelnioji raja | RJB | Dipturus batis | Europinis jūrų liežuvis | SOL | Solea solea | Krabai | PAI | Paralomis spp. | Raja gegutė | RJN | Leucoraja naevus | Paprastoji gelsvapelekė plekšnė | DAB | Limanda limanda | Gelminiai krabai | CGE | Chaceon maritae | Plekšniažuvės | FLX | Pleuronectiformes | Europinė upinė plekšnė | FLE | Platichthys flesus | Naktinių juodieji dygliarykliai | ETR | Etmopterus princeps | Atlantinė argentina | ARU | Argentina silus | Juodasis paltusas | GHL | Reinhardtius hippoglossoides | Paprastieji grenadieriai | GRV | Macrourus spp. | Pilkoji nototenija | NOS | Lepidonotothen squamifrons | Juodadėmė menkė | HAD | Melanogrammus aeglefinus | Rūšis: | HKE | Europinė paprastoji jūrinė lydeka | Rūšis: | HER | Atlantinė silkė | Paprastosios stauridės | JAX | Trachurus spp. | Šokoladinis dygliaryklis | SCK | Dalatias licha | Krilis | KRI | Euphausia superba | Pilkasis trumpadyglis ryklys | GUQ | Centrophorus squamosus | Europinė mažažiotė plekšnė | LEM | Microstomus kitt | Paprastoji molva | LIN | Molva molva Zona: | Atlantinė skumbrė | MAC | Scomber scombrus | Megrimai | LEZ | Lepidorhombus spp. | Šiaurinė paprastoji krevetė | PRA | Pandalus borealis | Norveginis omaras | NEP | Nephrops norvegicus | Norveginė menkutė | NOP | Trisopterus esmarkii | Norveginė raja | JAD | Raja (Dipturus) nidarosiensis | Islandinis pjūklapilvis beriksas | ORY | Hoplostethus atlanticus | Patagoninis nototeninis dančius | TOP | Dissostichus eleginoides | Plonaūsės krevetės | PEN | Penaeus spp. | Jūrinė plekšnė | PLE | Pleuronectes platessa | Sidabrinis polakas | POL | Pollachius pollachius | Atlantinis silkiaryklis | POR | Lamna nasus | Prtugalinis altaakis dygliaryklis | CYO | Centroscymnus coelolepis | Paprastieji jūriniai ešeriai | RED | Sebastes spp. | Bukasnukis ilgauodegis grenadierius | RNG | Coryphaenoides rupestris | Ledjūrio menkė | POK | Pollachius virens | Tobinės | SAN | Ammodytes spp. | Apvalioji raja | RJI | Leucoraja circularis | Šagreninė raja | RJF | Leucoraja fullonica | Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras | SQI | Illex illecebrosus | Rombinės rajos | SRX-RAJ | Rajiformes - Rajidae | Šlakuotoji raja | RJE | Raja microocellata | Mažasis juodasis dygliaryklis | ETP | Etmopterus pusillus | Snieginiai krabai | PCR | Chionoecetes spp. | Paprastieji jūrų liežuviai | SOX | Solea spp. | Australinis tunas | SBF | Thunnus maccoyii | Montegju šlakuotoji raja | RJM | Raja montagui | Atlantinis šprotas | SPR | Sprattus sprattus | Paprastasis dygliaryklis | DGS | Squalus acanthias | Kalmaras | SQS | Martialia hyadesi | Žveogždėtoji raja | RJR | Amblyraja radiata | Durklažuvė | SWO | Xiphias gladius | Dyglioji raja | RJC | Raja clavata | Paprastasis sriubinis ryklys | GAG | Galeorhinus galeus | Paprastasis otas | TUR | Psetta maxima | Paprastoji brosmė | USK | Brosme brosme | Marmurinė rombinė raja | RJA | Raja undulata | Baltoji siaurapelekė vėgėlė | HKW | Urophycis tenuis | Atlantinis baltasis marlinas | WHM | Tetrapturus albidus | Baltoji raja | RJA | Rostroraja alba | Paprastasis merlangas | WHG | Merlangius merlangus | Raudonoji plekšnė | WIT | Glyptocephalus cynoglossus | Geltonuodegė plekšnė | YEL | Limanda ferruginea | IA PRIEDAS Skagerako ir Kategato sąsiauriai, TJTT I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonos, ŽRVAK ES vandenys, Prancūzijos Gajanos vandenys Rūšis | Tobinės Ammodytes spp. | Zona | IV zonos Norvegijos vandenys (SAN/04-N.) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | Netaikoma | Rūšis | Tobinės Ammodytes spp. | Zona | IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenys (1) (SAN/2A3A4.) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Jungtinė Karalystė | pm | Vokietija | pm | Švedija | pm | ES | pm | Norvegija | pm | Farerų salos | pm | BLSK | pm | (1) Išskyrus vandenis, esančius šešių mylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinių linijų prie Šetlando, Fero salos ir Fulos. (2) Turi būti sužvejota IV zonoje. | Rūšis | Atlantinė argentina Argentina silus | Zona | I ir II zonų ES ir tarptautiniai vandenys (ARU/1/2.) | Vokietija | 25 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Prancūzija | 8 | Nyderlandai | 20 | Jungtinė Karalystė | 42 | ES | 95 | BLSK | 95 | Rūšis | Atlantinė argentina Argentina silus | Zona | III ir IV zonų ES vandenys (ARU/3/4.) | Danija | 963 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Vokietija | 10 | Prancūzija | 7 | Airija | 7 | Nyderlandai | 45 | Švedija | 37 | Jungtinė Karalystė | 17 | ES | 1086 | BLSK | 1086 | Rūšis | Atlantinė argentina Argentina silus | Zona | V, VI ir VII zonų ES ir tarptautiniai vandenys (ARU/567.) | Vokietija | 330 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Prancūzija | 7 | Airija | 306 | Nyderlandai | 3449 | Jungtinė Karalystė | 242 | ES | 4334 | BLSK | 4334 | Rūšis | Paprastoji brosmė Brosme brosme | Zona | I, II ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (USK/1214EI.) | Vokietija | 6 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 6 | (1) | Jungtinė Karalystė | 6 | (1) | Kitos | 3 | (1) | ES | 21 | (1) | BLSK | 21 | (1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. | Rūšis | Paprastoji brosmė Brosme brosme | Zona | IIIa zona, IIIb, IIIc zonų ES vandenys ir 22–32 pakvadračiai (USK/03-C.) | Danija | 12 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Švedija | 6 | Vokietija | 6 | ES | 24 | BLSK | 24 | Rūšis | Paprastoji brosmė Brosme brosme | Zona | IV zonos ES vandenys (USK/04-C.) | Danija | 53 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Vokietija | 16 | Prancūzija | 37 | Švedija | 5 | Jungtinė Karalystė | 80 | Kitos | 5 | (1) | ES | 196 | BLSK | 196 | (1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. | Rūšis | Paprastoji brosmė Brosme brosme | Zona | V, VI ir VII zonų ES ir tarptautiniai vandenys (USK/567EI) | Vokietija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Ispanija | pm | Prancūzija | pm | Airija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | Kitos | pm | (1) | ES | pm | Norvegija(2) | pm | (3)(4) | BLSK | 3217 | (1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. (2) Turi būti sužvejota IIa, IV, Vb, VI ir VII zonų ES vandenyse. (3) Iš kurių Vb, VI ir VII zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti pm proc. atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotas kitų rūšių žuvų kiekis Vb, VI ir VII zonose neviršija pm tonų. (4) Įskaitant paprastąją molvą. Norvegijai skirtos pm tonos paprastųjų molvų ir pm tonų paprastųjų brosmių kvotos, iš kurių ne daugiau nei pm tonų galima iškeisti ir pagal kurias Vb, VI ir VII zonose galima žvejoti tik ūdomis. | Rūšis | Paprastoji brosmė Brosme brosme | Zona | IV zonos Norvegijos vandenys (USK/04-N.) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Danija | pm | Vokietija | pm | Prancūzija | pm | Nyderlandai | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | Netaikoma | (1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. (2) Turi būti sužvejota IIa, IV, Vb, VI ir VII zonų ES vandenyse. (3) Iš kurių Vb, VI ir VII zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti pm proc. atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotas kitų rūšių žuvų kiekis Vb, VI ir VII zonose neviršija pm tonų. (4) Įskaitant paprastąją molvą. Norvegijai skirtos pm tonos paprastųjų molvų ir pm tonų paprastųjų brosmių kvotos, iš kurių ne daugiau nei pm tonų galima iškeisti ir pagal kurias Vb, VI ir VII zonose galima žvejoti tik ūdomis. | Rūšis | Atlantinė silkė(1) Atlantinė silkė | Zona | IIIa (HER/03A.) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Vokietija | pm | Švedija | pm | ES | pm | Farerų salos | pm | (2) | BLSK | pm | (1) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklo akių dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrautas kiekis. (2) Turi būti sužvejota Skagerako sąsiauryje. | Rūšis | Atlantinė silkė(1) Atlantinė silkė | Zona | IV zonos į šiaurę nuo 53º 30' šiaurės platumos ES ir Norvegijos vandenys (HER/4AB.) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Vokietija | pm | Prancūzija | pm | Nyderlandai | pm | Švedija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | Norvegija | pm | (2) | BLSK | pm | (1) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklo akių dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrautas kiekis. Valstybės narės Komisijai turi pranešti apie jų iškrautą atlantinių silkių kiekį atskirai iš IVa ir IVb zonų. (2) Gali būti sužvejota ES vandenyse. Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies. | Specialiosios sąlygos: | Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje: | Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 62º šiaurės platumos (HER/*04N-) | ES | pm | Rūšis | Atlantinė silkė(1) Atlantinė silkė | Zona | Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 62º šiaurės platumos (HER/04-N.) | Švedija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | ES | pm | BLSK | pm | (1) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotą. | Rūšis | Atlantinė silkė(1) Atlantinė silkė | Zona | Priegauda IIIa zonoje (HER/03A-BC) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Vokietija | pm | Švedija | pm | ES | pm | BLSK | pm | (1) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklo akių dydis yra mažesnis nei 32 mm, iškrautas kiekis. | Rūšis | Atlantinė silkė(1) Atlantinė silkė | Zona | Priegauda IV, VIId zonose ir IIa zonos ES vandenyse (HER/2A47DX) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Danija | pm | Vokietija | pm | Prancūzija | pm | Nyderlandai | pm | Švedija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | pm | (1) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklo akių dydis yra mažesnis nei 32 mm, iškrautas kiekis. | Rūšis | Atlantinė silkė(1) Atlantinė silkė | Zona | IVc, VIId (2) (HER/4CXB7D) | Belgija | pm | (3) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Danija | pm | (3) | Vokietija | pm | (3) | Prancūzija | pm | (3) | Nyderlandai | pm | (3) | Jungtinė Karalystė | pm | (3) | ES | pm | BLSK | pm | (1) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklo akių dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrautas kiekis. (2) Išskyrus Blakvoterio išteklius: nuoroda daroma į Temzės žiočių jūros regiono, esančio zonoje, kurios ribas žymi loksodroma, brėžiama iš Landguard kyšulio (51º56' šiaurės platumos, 1º19.1' rytų ilgumos) tiesiai į pietus iki 51º33' šiaurės platumos ir iš čia – tiesiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės, atlantinių silkių išteklius. (3) Ne daugiau kaip 50 proc. šios kvotos gali būti sužvejota IVb zonoje. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą reikia iš anksto pranešti Komisijai (HER/*04B.). | Rūšis | Rūšis Atlantinė silkė | Zona | Vb, VIb ir VIaN zonų ES ir tarptautiniai vandenys (1) (HER/5B6ANB) | Vokietija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | pm | Airija | pm | Nyderlandai | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | Farerų salos | pm | (2) | BLSK | 22 481 | (1) Nuoroda daroma į atlantinių silkių išteklius VIa zonoje į šiaurę nuo 56º00' šiaurės platumos ir toje VIa zonos dalyje, kuri yra į rytus nuo 07º00' vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 55º00' šiaurės platumos, išskyrus Klaidą. (2) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik VIa zonoje į šiaurę nuo 56º 30'šiaurės platumos. | Rūšis | Rūšis Atlantinė silkė | Zona | VIIb, VIIc, VIaS (1) (HER/6AS7BC) | Airija | 3387 | Nyderlandai | 339 | ES | 3726 | BLSK | 3726 | (1) Nuoroda daroma į atlantinės silkės išteklius VIa zonoje į pietus nuo 56º 00' šiaurės platumos ir į vakarus nuo 07º 00' vakarų ilgumos. | Rūšis | Rūšis Atlantinė silkė | Zona | VI Klaido ištekliai (1) (HER/06ACL.) | Jungtinė Karalystė | Nenustatyta | (2) | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | ES | Nenustatyta | (3) | BLSK | Nenustatyta | (3) | (1) Klaido ištekliai: nuoroda daroma į atlantinės silkės išteklius jūros rajone į šiaurės rytus nuo linijos, iš Kintairo kyšulio brėžiamos į Corsewall punktą. (2) BLSK nustato atitinkama valstybė narė, jis turi būti suderinamas su tausaus išteklių naudojimo principu, o 2015 m. ir vėliau greičiausiai turės būti suderinamas su išteklių naudojimo atsižvelgiant į didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį principu. Atitinkama valstybė narė iki 2011 m. vasario 28 d. informuoja Komisiją apie priimtą BLSK ir valdymo priemones, kurių ji ketina imtis, kad būtų įgyvendinti pirmiau minėti principai ir tikslai. 3) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 2 išnašą. | Rūšis | Rūšis Atlantinė silkė | Zona | VIIa (1) (HER/07A/MM) | Airija | 1250 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Jungtinė Karalystė | 3550 | ES | 4800 | BLSK | 4800 | (1) Ši zona sumažinama rajonu, prijungiamu prie VIIg, VIIh, VIIj ir VIIk zonų, kuris apibrėžiamas: – šiaurėje iki 52º 30' šiaurės platumos, – pietuose iki 52º 00' šiaurės platumos, – vakaruose iki Airijos pakrantės, – rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės. | Rūšis | Rūšis Atlantinė silkė | Zona | VIIe ir VIIf (HER/7EF.) | Prancūzija | 425 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Jungtinė Karalystė | 425 | ES | 850 | BLSK | 850 | Rūšis | Rūšis Atlantinė silkė | Zona | VIIg(1), VIIh(1), VIIj(1) ir VIIk (1) (HER/7G-K.) | Vokietija | 147 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 815 | Airija | 11 407 | Nyderlandai | 815 | Jungtinė Karalystė | 16 | ES | 13 200 | BLSK | 13 200 | (1) Ši zona padidinama rajonu, kuris apibrėžiamas: – šiaurėje iki 52º 30' šiaurės platumos, – pietuose iki 52º 00' šiaurės platumos, – vakaruose iki Airijos pakrantės, – rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės. | Rūšis | Europinis ančiuvis Engraulis encrasicolus | Zona | IX ir X zonos, ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys (ANE/9/3411) | Ispanija | 3252 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Portugalija | 3548 | ES | 6800 | BLSK | 6 800 | Rūšis: | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona: | Skagerako sąsiauris (COD/03AN.) | Belgija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Danija | pm | (1) | Vokietija | pm | (1) | Nyderlandai | pm | (1) | Švedija | pm | (1) | ES | pm | BLSK | pm | [(1) Prie iniciatyvų, susijusių su visapusiškai dokumentais pagrįsta žuvininkyste, įgyvendinimo prisidedantiems laivams valstybės narės gali leisti sužvejoti ne tik pagal šią kvotą nustatytą žuvų kiekį, bet ir papildomą kiekį, kuris neviršytų 5 proc. tai valstybei narei skirtos kvotos, jei: - laive naudojamos prie jutiklių sistemos prijungtos uždarosios grandinės televizijos kameros (angl. CCTV), skirtos visai laive vykdomai žvejybos ir perdirbimo veiklai įrašyti; - visas to laivo sužvejotų menkių kiekis įskaičiuojamas į kvotą, taip pat ir tų rūšių žuvys, kurių dydis yra mažesnis už mažiausią leidžiamą iškrauti dydį; - papildomas leidžiamas sužvejoti kiekis neviršija 30 proc. tokiam laivui taikomos įprastos kvotos arba yra toks, dėl kurio nedidėja menkių išteklių mirtingumas dėl žvejybos. Jei valstybė narė nustato, kad prie iniciatyvos įgyvendinimo prisidedantis laivas nesilaiko pirmiau išvardytų sąlygų, valstybė narė uždraudžia tam laivui sužvejoti papildomą žuvų kiekį ir pašalina jį iš tolesnio dalyvavimo iniciatyvoje.] | Rūšis | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona | Kategato sąsiauris (COD/03AS.) | Danija | 118 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Vokietija | 2 | Švedija | 70 | ES | 190 | BLSK | 190 | Rūšis | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona | IV zona, IIa zonos ES vandenys, IIIa zonos dalis, nepriklausanti Skagerako ir Kategato sąsiauriams (COD/2A3AX4) | Belgija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Danija | pm | (1) | Vokietija | pm | (1) | Prancūzija | pm | (1) | Nyderlandai | pm | (1) | Švedija | pm | (1) | Jungtinė Karalystė | pm | (1) | ES | pm | Norvegija | pm | (2) | BLSK | pm | [(1) Prie iniciatyvų, susijusių su visapusiškai dokumentais pagrįsta žuvininkyste, įgyvendinimo prisidedantiems laivams valstybės narės gali leisti sužvejoti ne tik pagal šią kvotą nustatytą žuvų kiekį, bet ir papildomą kiekį, kuris neviršytų 5 proc. tai valstybei narei skirtos kvotos, jei: laive naudojamos prie jutiklių sistemos prijungtos uždarosios grandinės televizijos kameros (angl. CCTV), skirtos visai laive vykdomai žvejybos ir perdirbimo veiklai įrašyti; visas to laivo sužvejotų menkių kiekis įskaičiuojamas į kvotą, taip pat ir tų rūšių žuvys, kurių dydis yra mažesnis už mažiausią leidžiamą iškrauti dydį; papildomas leidžiamas sužvejoti kiekis neviršija 30 proc. tokiam laivui taikomos įprastos kvotos arba yra toks, dėl kurio nedidėja menkių išteklių mirtingumas dėl žvejybos. Jei valstybė narė nustato, kad prie iniciatyvos įgyvendinimo prisidedantis laivas nesilaiko pirmiau išvardytų sąlygų, valstybė narė uždraudžia tam laivui sužvejoti papildomą žuvų kiekį ir pašalina jį iš tolesnio dalyvavimo iniciatyvoje.] (2) Gali būti sužvejota ES vandenyse. Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies. | Specialiosios sąlygos: | Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje: | IV zonos Norvegijos vandenys (COD/*04N-) | ES | pm | Rūšis | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona | Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 62º šiaurės platumos (COD/04-N.) | Švedija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | ES | pm | BLSK | Netaikoma | (1) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotą. | Rūšis | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona | VIb zona, Vb zonos į vakarus nuo 12° 00' vakarų ilgumos ir XII bei XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (COD/561214) | Belgija | 0 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Vokietija | 2 | Prancūzija | 22 | Airija | 8 | Jungtinė Karalystė | 36 | ES | 68 | BLSK | 68 | Rūšis | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona | VIa zona, Vb zonos į vakarus nuo 12° 00' vakarų ilgumos ES ir tarptautiniai vandenys (COD/5B6A-C) | Belgija | 0 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Vokietija | 4 | Prancūzija | 38 | Airija | 15 | Jungtinė Karalystė | 64 | ES | 120 | BLSK | 120 | Rūšis | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona | VIIa zona (COD/07A.) | Belgija | 9 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 25 | Airija | 157 | Nyderlandai | 2 | Jungtinė Karalystė | 144 | ES | 337 | BLSK | 337 | Rūšis | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona | VIIb, VIIc, VIIe–k, VIII, IX ir X zonos, ŽRVAK 34.1.1 rajono ES vandenys (COD/7XAD34) | Belgija | 153 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Prancūzija | 2500 | Airija | 496 | Nyderlandai | 1 | Jungtinė Karalystė | 270 | ES | 3420 | BLSK | 3420 | Rūšis | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona | VIId zona (COD/07D.) | Belgija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | pm | (1) | Nyderlandai | pm | (1) | Jungtinė Karalystė | pm | (1) | ES | pm | BLSK | pm | [(1) Prie iniciatyvų, susijusių su visapusiškai dokumentais pagrįsta žuvininkyste, įgyvendinimo prisidedantiems laivams valstybės narės gali leisti sužvejoti ne tik pagal šią kvotą nustatytą žuvų kiekį, bet ir papildomą kiekį, kuris neviršytų 5 proc. tai valstybei narei skirtos kvotos, jei: laive naudojamos prie jutiklių sistemos prijungtos uždarosios grandinės televizijos kameros (angl. CCTV), skirtos visai laive vykdomai žvejybos ir perdirbimo veiklai įrašyti; visas to laivo sužvejotų menkių kiekis įskaičiuojamas į kvotą, taip pat ir tų rūšių žuvys, kurių dydis yra mažesnis už mažiausią leidžiamą iškrauti dydį; papildomas leidžiamas sužvejoti kiekis neviršija 30 proc. tokiam laivui taikomos įprastos kvotos arba yra toks, dėl kurio nedidėja menkių išteklių mirtingumas dėl žvejybos. Jei valstybė narė nustato, kad prie iniciatyvos įgyvendinimo prisidedantis laivas nesilaiko pirmiau išvardytų sąlygų, valstybė narė uždraudžia tam laivui sužvejoti papildomą žuvų kiekį ir pašalina jį iš tolesnio dalyvavimo iniciatyvoje.] | Rūšis | Atlantinis silkiaryklis Lamna nasus | Zona | III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X ir XII zonų ES vandenys (POR/3-12) | Danija | 0 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Prancūzija | 0 | Vokietija | 0 | Airija | 0 | Ispanija | 0 | Jungtinė Karalystė | 0 | ES | 0 | 0 | BLSK | 0 | Rūšis | Megrimai Lepidorhombus spp. | Zona | IIa ir IV zonų ES vandenys (LEZ/2AC4-C) | Belgija | 5 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Danija | 5 | Vokietija | 5 | Prancūzija | 29 | Nyderlandai | 23 | Jungtinė Karalystė | 1690 | ES | 1757 | BLSK | 1757 | Rūšis | Megrimai Lepidorhombus spp. | Zona | VI zona, Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (LEZ/561214) | Ispanija | 350 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Prancūzija | 1364 | Airija | 399 | Jungtinė Karalystė | 966 | ES | 3079 | BLSK | 3079 | Rūšis | Megrimai Lepidorhombus spp. | Zona | VII (LEZ/07.) | Belgija | 420 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Ispanija | 4667 | Prancūzija | 5663 | Airija | 2575 | Jungtinė Karalystė | 2230 | ES | 15 555 | BLSK | 15 555 | Rūšis | Megrimai Lepidorhombus spp. | Zona | VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (LEZ/8ABDE.) | Ispanija | 999 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Prancūzija | 807 | ES | 1806 | BLSK | 1806 | Rūšis | Megrimai Lepidorhombus spp. | Zona | VIIIc, IX ir X zonos, ŽRVAK 34.1.1 rajono ES vandenys (LEZ/8C3411) | Ispanija | 1010 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 50 | Portugalija | 34 | ES | 1094 | BLSK | 1094 | Rūšis | Paprastoji gelsvapelekė plekšnė ir Europinė upinė plekšnė Limanda limanda ir Platichthys flesus | Zona | IIa ir IV zonų ES vandenys (D/F/2AC4-C) | Belgija | 436 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Danija | 1638 | Vokietija | 2457 | Prancūzija | 170 | Nyderlandai | 9906 | Švedija | 5 | Jungtinė Karalystė | 1377 | ES | 15 989 | BLSK | 15 989 | Rūšis | Velniažuvinės Lophiidae | Zona | IIa ir IV zonų ES vandenys (ANF/2AC4-C) | Belgija | 341 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Danija | 752 | (1) | Vokietija | 367 | (1) | Prancūzija | 70 | (1) | Nyderlandai | 258 | (1) | Švedija | 9 | (1) | Jungtinė Karalystė | 7846 | (1) | ES | 9643 | (1) | BLSK | 9643 | (1) Iš kurių iki 5 proc. gali būti sužvejota VI zonoje, Vb zonos ES ir tarptautiniuose vandenyse, XII ir XIV zonų tarptautiniuose vandenyse (ANF/*561214). | Rūšis | Velniažuvinės Lophiidae | Zona | IV zonos Norvegijos vandenys (ANF/04-N.) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Danija | pm | Vokietija | pm | Nyderlandai | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | pm | Rūšis | Velniažuvinės Lophiidae | Zona | VI zona, Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (ANF/561214) | Belgija | 170 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Vokietija | 194 | Ispanija | 182 | Prancūzija | 2093 | Airija | 473 | Nyderlandai | 164 | Jungtinė Karalystė | 1456 | ES | 4732 | BLSK | 4732 | Rūšis | Velniažuvinės Lophiidae | Zona | VII (ANF/07.) | Belgija | 2536 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Vokietija | 283 | (1) | Ispanija | 1008 | (1) | Prancūzija | 16 277 | (1) | Airija | 2080 | (1) | Nyderlandai | 328 | (1) | Jungtinė Karalystė | 4936 | (1) | ES | 27 448 | (1) | BLSK | 27 448 | (1) | (1) Iš kurių iki 5 proc. gali būti sužvejojama VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonose (ANF/*8ABDE). | Rūšis | Velniažuvinės Lophiidae | Zona | VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (ANF/8ABDE.) | Ispanija | 1179 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 6563 | ES | 7742 | BLSK | 7742 | Rūšis | Velniažuvinės Lophiidae | Zona | VIIIc, IX ir X zonos, ŽRVAK 34.1.1 rajono ES vandenys (ANF/8C3411) | Ispanija | 1234 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 1 | Portugalija | 245 | ES | 1480 | BLSK | 1480 | Rūšis | Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus | Zona | IIIa zona, IIIb, IIIc zonų ES vandenys ir 22–32 pakvadračiai (HAD/3A/BCD) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Danija | pm | Vokietija | pm | Nyderlandai | pm | Švedija | pm | ES | pm | (1) | BLSK | pm | (1) Išskyrus apskaičiuotą pm tonų priegaudą pramoninėms reikmėms. | Rūšis | Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus | Zona | IV zona, IIa zonos ES vandenys (HAD/2AC4.) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Danija | pm | Vokietija | pm | Prancūzija | pm | Nyderlandai | pm | Švedija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | (1) | Norvegija | pm | BLSK | pm | (1) Išskyrus apskaičiuotą pm tonų priegaudą pramoninėms reikmėms. | Specialiosios sąlygos: | Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje: | IV zonos Norvegijos vandenys (HAD/*04N-) | ES | pm | Rūšis | Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus | Zona | Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 62º šiaurės platumos (HAD/04-N.) | Švedija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | ES | pm | BLSK | Netaikoma | (1) Atlantinių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotą. | Rūšis | Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus | Zona | VIb, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (HAD/6B1214) | Belgija | 8 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Vokietija | 10 | Prancūzija | 413 | Airija | 295 | Jungtinė Karalystė | 3022 | ES | 3748 | BLSK | 3748 | Rūšis | Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus | Zona | Vb ir VIa zonų ES ir tarptautiniai vandenys (HAD/5BC6A.) | Belgija | 2 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Vokietija | 3 | Prancūzija | 111 | Airija | 328 | Jungtinė Karalystė | 1561 | ES | 2005 | BLSK | 2005 | Rūšis | Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus | Zona | VIIb–k, VIII, IX ir X zonos, ŽRVAK 34.1.1 rajono ES vandenys (HAD/7X7A34) | Belgija | 129 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Prancūzija | 7719 | Airija | 2573 | Jungtinė Karalystė | 1158 | ES | 11 579 | BLSK | 11 579 | Rūšis | Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus | Zona | VIIa zona (HAD/07A.) | Belgija | 19 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Prancūzija | 88 | Airija | 524 | Jungtinė Karalystė | 579 | ES | 1210 | BLSK | 1210 | Rūšis | Paprastasis merlangas Merlangius merlangus | Zona | IIIa (WHG/03A.) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Nyderlandai | pm | Švedija | pm | ES | pm | (1) | BLSK | pm | (1) Išskyrus apskaičiuotą pm tonų priegaudą pramoninėms reikmėms. | Rūšis | Paprastasis merlangas Merlangius merlangus | Zona | IV zona, IIa zonos ES vandenys (WHG/2AC4.) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Danija | pm | Vokietija | pm | Prancūzija | pm | Nyderlandai | pm | Švedija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | (1) | Norvegija | pm | (2) | BLSK | pm | (1) Išskyrus apskaičiuotą pm tonų priegaudą pramoninėms reikmėms. (2) Gali būti sužvejota ES vandenyse. Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies. | Specialiosios sąlygos: | Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje: | IV zonos Norvegijos vandenys (WHG/*04N-) | ES | pm | Rūšis | Paprastasis merlangas Merlangius merlangus | Zona | VI zona, Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (WHG/561214) | Vokietija | 1 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 26 | Airija | 65 | Jungtinė Karalystė | 124 | ES | 216 | BLSK | 216 | Rūšis | Paprastasis merlangas Merlangius merlangus | Zona | VIIa zona (WHG/07A.) | Belgija | 0 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 4 | Airija | 68 | Nyderlandai | 0 | Jungtinė Karalystė | 46 | ES | 118 | BLSK | 118 | Rūšis | Paprastasis merlangas Merlangius merlangus | Zona | VIIb, VIIc, VIId, VIIe, VIIf, VIIg, VIIh ir VIIk zonos (WHG/7X7A.) | Belgija | 133 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Prancūzija | 8180 | Airija | 4565 | Nyderlandai | 66 | Jungtinė Karalystė | 1463 | ES | 14 407 | BLSK | 14 407 | Rūšis | Paprastasis merlangas Merlangius merlangus | Zona | VIII (WHG/08.) | Ispanija | 1102 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Prancūzija | 1652 | ES | 2754 | BLSK | 2754 | Rūšis | Paprastasis merlangas Merlangius merlangus | Zona | IX ir X zonos, ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys (WHG/9/3411) | Portugalija | Nenustatyta | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | ES | Nenustatyta | (2) | BLSK | Nenustatyta | (2) | (1) BLSK nustato atitinkama valstybė narė, jis turi būti suderinamas su tausaus išteklių naudojimo principu, o 2015 m. ir vėliau greičiausiai turės būti suderinamas su išteklių naudojimo atsižvelgiant į didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį principu. Atitinkama valstybė narė iki 2011 m. vasario 28 d. informuoja Komisiją apie priimtą BLSK ir valdymo priemones, kurių ji ketina imtis, kad būtų įgyvendinti pirmiau minėti principai ir tikslai. 3) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 1 išnašą. | Rūšis | Paprastasis merlangas ir sidabrinis polakas Merlangius merlangus ir Pollachius pollachius | Zona | Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 62º šiaurės platumos (W/P/04-N.) | Švedija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | ES | pm | BLSK | Netaikoma | (1) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotas. | Rūšis | Rūšis Europinė paprastoji jūrinė lydeka | Zona | IIIa zona, IIIb, IIIc zonų ES vandenys ir 22–32 pakvadračiai (HKE/3A/BCD) | Danija | 1531 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Švedija | 130 | ES | 1661 | BLSK | 1661 | (1) | (1) Neviršijant viso europinės paprastosios jūrinės lydekos šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK. | Rūšis | Rūšis Europinė paprastoji jūrinė lydeka | Zona | IIa ir IV zonų ES vandenys (HKE/2AC4-C) | Belgija | 28 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Danija | 1119 | Vokietija | 128 | Prancūzija | 248 | Nyderlandai | 64 | Jungtinė Karalystė | 348 | ES | 1935 | BLSK | 1935 | (1) | (1) Neviršijant viso europinės paprastosios jūrinės lydekos šiaurinių išteklių 63.371 tonų BLSK. | Rūšis | Rūšis Europinė paprastoji jūrinė lydeka | Zona | VI ir VII zonos, Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (HKE/571214) | Belgija | 284 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Ispanija | 9109 | Prancūzija | 14 067 | (1) | Airija | 1704 | Nyderlandai | 183 | (1) | Jungtinė Karalystė | 5553 | (1) | ES | 30 900 | BLSK | 30 900 | (2) | (1) Šią kvotą galima perkelti į IIa ir IV zonų ES vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą turi būti iš anksto pranešta Komisijai. (2) Neviršijant viso europinės paprastosios jūrinės lydekos šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK. | Specialiosios sąlygos: | Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose: | VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (HKE/*8ABDE) | Belgija | 37 | Ispanija | 1469 | Prancūzija | 1469 | Airija | 184 | Nyderlandai | 18 | Jungtinė Karalystė | 827 | ES | 4004 | Rūšis | Rūšis Europinė paprastoji jūrinė lydeka | Zona | VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (HKE/8ABDE.) | Belgija | 9 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Ispanija | 6341 | Prancūzija | 14 241 | Nyderlandai | 18 | (1) | ES | 20 609 | BLSK | 20 609 | (2) | (1) Šią kvotą galima perkelti į IV zoną ir IIa zonos ES vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą turi būti iš anksto pranešta Komisijai. (2) Neviršijant viso europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK. | Specialiosios sąlygos: | Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose: | VI ir VII zonos, Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (HKE/*57-14) | Belgija | 2 | Ispanija | 1837 | Prancūzija | 3305 | Nyderlandai | 6 | ES | 5150 | Rūšis | Rūšis Europinė paprastoji jūrinė lydeka | Zona | VIIIc, IX ir X zonos, ŽRVAK 34.1.1 rajono ES vandenys (HKE/8C3411) | Ispanija | 6844 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 657 | Portugalija | 3194 | ES | 10 695 | BLSK | 10 695 | Rūšis | Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou | Zona | II ir IV zonų Norvegijos vandenys (WHB/4AB-N.) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | pm | Rūšis | Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou | Zona | I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId, VIIIe, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (WHB/1X14) | Danija | pm | (1)(2) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Vokietija | pm | (1)(2) | Ispanija | pm | (1)(2) | Prancūzija | pm | (1)(2) | Airija | pm | (1)(2) | Nyderlandai | pm | (1)(2) | Portugalija | pm | (1)(2) | Švedija | pm | (1)(2) | Jungtinė Karalystė | pm | (1)(2) | ES | pm | (1)(2) | Norvegija | pm | (3) (4) | Farerų salos | pm | (5) (6) | BLSK | pm | (1) Iš kurių ne daugiau kaip 68 proc. gali būti sužvejojama Norvegijos ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą (WHB/*NZJM1). (2) Gali būti sužvejota Farerų salų vandenyse, neviršijant bendro pm tonų kiekio, kurį leidžiama sužvejoti ES (WHB/*05B-F). (3) Turi būti sužvejota II, IVa, VIa zonų į šiaurę nuo 56°30' šiaurės platumos ES vandenyse, VIb ir VII zonose į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos (WHB/*8CX34). IVa zonoje galima sužvejoti ne daugiau kaip pm tonų. (4) Iš kurių ne daugiau nei pm tonų gali sudaryti argentinos (Argentina spp.). (5) Į sužvejotų šiaurinių žydrųjų merlangų kiekį gali neišvengiamai patekti argentinos (Argentina spp.). (6) Turi būti sužvejota II, IVa, VIa zonų ES vandenyse į šiaurę nuo 56°30 šiaurės platumos, VIb ir VII zonose į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos. IVa zonoje galima sužvejoti ne daugiau kaip pm tonų. | Rūšis | Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou | Zona | VIIIc, IX ir X zonos, ŽRVAK 34.1.1 rajono ES vandenys (WHB/8C3411) | Ispanija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Portugalija | pm | ES | pm | (1)(2) | BLSK | pm | (1) Iš kurių ne daugiau kaip 68 proc. gali būti sužvejojama Norvegijos išskirtinėje ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą (WHB/*NZJM2). (2) Gali būti sužvejota Farerų salų vandenyse, neviršijant bendro 14 000 tonų kiekio, kurį leidžiama sužvejoti ES (WHB/*05B-F). | Rūšis | Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou | Zona | II, IVa, V, VI zonų į šiaurę nuo 56°30 šiaurės platumos ir VII zonos į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos ES vandenys (WHB/24A567) | Norvegija | pm | (1) (2) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Farerų salos | pm | (3)(4) | BLSK | pm | (1) Įskaičiuojama į Norvegijai leidžiamą sužvejoti žuvų kiekį, nustatytą pagal pakrantės valstybių susitarimą. (2) IV zonoje sužvejotų žuvų kiekis negali viršyti pm tonų, t.y. 25 proc. Norvegijai nustatyto kiekio. (3) Įskaičiuojama į Farerų saloms leidžiamą sužvejoti žuvų kiekį, nustatytą pagal pakrantės valstybių susitarimą. (4) Taip pat galima sužvejoti VIb zonoje. IV zonoje sužvejotų žuvų kiekis negali viršyti pm tonų. | Rūšis | Europinė mažažiotė plekšnė ir raudonoji plekšnė Microstomus kitt ir Glyptocephalus cynoglossus | Zona | IIa ir IV zonų ES vandenys (L/W/2AC4-C) | Belgija | 300 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Danija | 827 | Vokietija | 106 | Prancūzija | 226 | Nyderlandai | 688 | Švedija | 9 | Jungtinė Karalystė | 3387 | ES | 5543 | BLSK | 5543 | Rūšis | Melsvoji molva Molva dypterygia | Zona | Vb, VI, VII ir XIIb zonų ES ir tarptautiniai vandenys (BLI/5BX12B)(4) | Vokietija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Estija | pm | Ispanija | pm | Prancūzija | pm | Airija | pm | Lietuva | pm | Lenkija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | Kitos | pm | (1) | ES | pm | Norvegija | pm | (2) | Farerų salos | pm | (3) | BLSK | 2341 | (1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. (2) Turi būti sužvejota IIa, IV, Vb, VI ir VII zonų ES vandenyse. (3) Bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir juodųjų kalavijų priegaudos turi būti įskaičiuotos į šią kvotą. Turi būti sužvejota VIa zonos EB vandenyse į šiaurę nuo 56°30' šiaurės platumos ir VIb zonoje. (4) 2011 m. kovo–gegužės mėnesiais taikomos specialios taisyklės pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1288/2009 1 straipsnį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 43/2009 III priedo 7 punktą. | Specialiosios sąlygos: | Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje: | Vb zona (ES vandenys), VI ir VII zonos (BLI/*5B67.) | Vokietija | pm | Estija | pm | Ispanija | pm | Prancūzija | pm | Airija | pm | Lietuva | pm | Lenkija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | Kitos | pm | Norvegija | pm | Farerų salos | pm | ES | 2032 | Rūšis | Paprastoji molva Molva molva | Zona | I ir II zonų ES ir tarptautiniai vandenys (LIN/1/2.) | Danija | 8 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Vokietija | 8 | Prancūzija | 8 | Jungtinė Karalystė | 8 | Kitos | 4 | (1) | ES | 36 | BLSK | 36 | (1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. | Rūšis | Paprastoji molva Molva molva | Zona | IIIa zona, IIIb, IIIc zonų ES vandenys ir 22–32 pakvadračiai (LIN/03.) | Belgija | 7 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Danija | 51 | Vokietija | 7 | (1) | Švedija | 20 | Jungtinė Karalystė | 7 | (1) | ES | 92 | BLSK | 92 | (1) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IIIa, IIIb ir IIIc zonų ES vandenyse ir 22–23 pakvadračiuose. | Rūšis | Paprastoji molva Molva molva | Zona | IV zonos ES vandenys (LIN/04.) | Belgija | 16 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Danija | 243 | Vokietija | 150 | Prancūzija | 135 | Nyderlandai | 5 | Švedija | 10 | Jungtinė Karalystė | 1869 | ES | 2428 | BLSK | 2428 | Rūšis | Paprastoji molva Molva molva | Zona | V zonos ES ir tarptautiniai vandenys Belgija | Belgija | 9 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Danija | 5 | Vokietija | 5 | Prancūzija | 5 | Jungtinė Karalystė | 5 | ES | 29 | BLSK | 29 | Rūšis | Paprastoji molva Molva molva | Zona | VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (LIN/6X14.) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Danija | pm | Vokietija | pm | Ispanija | pm | Prancūzija | pm | Airija | pm | Portugalija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | Norvegija | pm | (1)(2) | Farerų salos | pm | (3)(4) | BLSK | 14 164 | (1) Iš kurių Vb, VI ir VII zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti pm proc. atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotas kitų rūšių žuvų kiekis VI ir VII zonose neviršija pm tonų. (2) Įskaitant paprastąją brosmę. Norvegijai skirtos pm tonos paprastųjų molvų ir pm tonų paprastųjų brosmių kvotos, iš kurių ne daugiau nei pm tonų galima iškeisti ir pagal kurias Vb, VI ir VII zonose galima žvejoti tik ūdomis. (3) Įskaitant paprastąją brosmę. Turi būti sužvejota VIb zonoje ir VIa zonoje į šiaurę nuo 56°30' šiaurės platumos. (4) Iš kurių VIa irVIb zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti pm proc. atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotų kitų rūšių žuvų kiekis VI zonoje neviršija pm tonų. | Rūšis | Paprastoji molva Molva molva | Zona | IV zonos Norvegijos vandenys (LIN/04-N.) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Danija | pm | Vokietija | pm | Prancūzija | pm | Nyderlandai | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | Netaikoma | Rūšis | Norveginis omaras Nephrops norvegicus | Zona | IIIa zona, IIIb, IIIc zonų ES vandenys ir 22–32 pakvadračiai (NEP/3A/BCD) | Danija | 3454 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Vokietija | 10 | Švedija | 1236 | ES | 4700 | BLSK | 4700 | "" | Rūšis | Norveginis omaras Nephrops norvegicus | Zona | IIa ir IV zonų ES vandenys (NEP/2AC4-C) | Belgija | 1181 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Danija | 1181 | Vokietija | 17 | Prancūzija | 35 | Nyderlandai | 608 | Jungtinė Karalystė | 19 558 | ES | 22 580 | BLSK | 22 580 | Rūšis | Norveginis omaras Nephrops norvegicus | Zona | IV zonos Norvegijos vandenys (NEP/04-N.) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Vokietija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | Netaikoma | Rūšis | Norveginis omaras Nephrops norvegicus | Zona | VI zona, Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys (NEP/5BC6.) | Ispanija | 28 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 111 | Airija | 185 | Jungtinė Karalystė | 13 357 | ES | 13 681 | BLSK | 13 681 | Rūšis | Norveginis omaras Nephrops norvegicus | Zona | VII zona (Airijos jūros rytinė dalis – 14 padalinys) (NEP/07U14..) | Prancūzija | 0 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Airija | 94 | Jungtinė Karalystė | 586 | ES | 680 | BLSK | 680 | Rūšis | Norveginis omaras Nephrops norvegicus | Zona | VII zona (Airijos jūros vakarinė dalis – 15 padalinys) (NEP/07U15.) | Airija | 3328 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Jungtinė Karalystė | 6172 | ES | 9500 | BLSK | 9500 | Rūšis | Norveginis omaras Nephrops norvegicus | Zona | VII zona (Porcupine pakrantė – 16 padalinys) (NEP/07U16.) | Ispanija | 429 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Prancūzija | 277 | Airija | 1143 | Jungtinė Karalystė | 111 | ES | 1254 | BLSK | 1254 | Rūšis | Norveginis omaras Nephrops norvegicus | Zona | VII zona (Arano salų teritorija – 17 padalinys) (NEP/07U17.) | Prancūzija | 0 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Airija | 950 | EU | 950 | BLSK | 950 | Rūšis | Norveginis omaras Nephrops norvegicus | Zona | VII zona (Airijos šiaurės vakarų dalis ir kiti rajonai – 18 padalinys) (NEP/07U18.) | Airija | 200 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | ES | 200 | BLSK | 200 | Rūšis | Norveginis omaras Nephrops norvegicus | Zona | VII zona (Airijos pietinė ir pietvakarinė dalys – 19 padalinys) (NEP/07U19.) | Prancūzija | 90 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Airija | 706 | Jungtinė Karalystė | 4 | ES | 800 | BLSK | 800 | Rūšis | Norveginis omaras Nephrops norvegicus | Zona | VII zona (Keltų jūra – 20–22 padaliniai) (NEP/07U222.) | Prancūzija | 8275 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Airija | 2207 | Jungtinė Karalystė | 59 | ES | 5300 | BLSK | 5300 | Rūšis | Norveginis omaras Nephrops norvegicus | Zona | VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (NEP/8ABDE.) | Ispanija | 199 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 3115 | ES | 3314 | BLSK | 3314 | Rūšis | Norveginis omaras Nephrops norvegicus | Zona | VIIIc zona (NEP/08C.) | Ispanija | 87 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 4 | ES | 91 | BLSK | 91 | Rūšis | Norveginis omaras Nephrops norvegicus | Zona | IX ir X zonos, ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys (NEP/9/3411) | Ispanija | 76 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Portugalija | 227 | ES | 303 | BLSK | 303 | Rūšis | Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis | Zona | IIIa (PRA/03A.) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Švedija | pm | ES | pm | BLSK | pm | Rūšis | Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis | Zona | IIa ir IV zonų ES vandenys (PRA/2AC4-C) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Nyderlandai | pm | Švedija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | pm | Rūšis | Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis | Zona | Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 62º šiaurės platumos (PRA/04-N.) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Švedija | pm | (1) | ES | pm | BLSK | Netaikoma | (1) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotas. | Rūšis | Plonaūsės krevetės Penaeus spp | Zona | Prancūzijos Gajanos vandenys (PEN/FGU.) | Prancūzija | Nenustatyta | (1,2 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | ES | Nenustatyta | (2,3) | BLSK | Nenustatyta | (2,3) | (1) BLSK nustato atitinkama valstybė narė, jis turi būti suderinamas su tausaus išteklių naudojimo principu, o 2015 m. ir vėliau greičiausiai turės būti suderinamas su išteklių naudojimo atsižvelgiant į didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį principu. Atitinkama valstybė narė iki 2011 m. vasario 28 d. informuoja Komisiją apie priimtą BLSK ir valdymo priemones, kurių ji ketina imtis, kad būtų įgyvendinti pirmiau minėti principai ir tikslai. (2) Žvejoti krevetes Penaeus subtilis ir Penaeus brasiliensis draudžiama vandenyse, kurių gylis yra mažesnis nei 30 m. 3) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 1 išnašą. | Rūšis | Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa | Zona | Skagerako sąsiauris (PLE/03AN.) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Danija | pm | Vokietija | pm | Nyderlandai | pm | Švedija | pm | ES | pm | BLSK | pm | Rūšis | Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa | Zona | Kategato sąsiauris (PLE/03AS.) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Vokietija | pm | Švedija | pm | ES | pm | BLSK | pm | Rūšis | Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa | Zona | IV zona, IIa zonos ES vandenys, IIIa zonos dalis, nepriklausanti Skagerako ir Kategato sąsiauriams (PLE/2A3AX4) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Danija | pm | Vokietija | pm | Prancūzija | pm | Nyderlandai | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | Norvegija | pm | BLSK | pm | (1(1) | Specialiosios sąlygos: | Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje: | pm EB pm | IV zonos Norvegijos vandenys (PLE/*04N-) | ES | pm | Rūšis | Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa | Zona | VI zona, Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (PLE/561214) | Prancūzija | 17 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Airija | 219 | Jungtinė Karalystė | 365 | ES | 601 | BLSK | 601 | Rūšis | Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa | Zona | VIIa zona (PLE/07A.) | Belgija | 83 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 36 | Airija | 651 | Nyderlandai | 25 | Jungtinė Karalystė | 832 | ES | 1627 | BLSK | 1627 | Rūšis | Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa | Zona | VIIb ir VIIc zonos (PLE/7BC.) | Prancūzija | 14 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Airija | 54 | ES | 68 | BLSK | 68 | Rūšis | Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa | Zona | VIId zona (PLE/07D.) | Belgija | 1002 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 2414 | (1) | Jungtinė Karalystė | 602 | (1) | ES | 4018 | (1) | BLSK | 4018 | (1) | (1)Negalima žvejoti sausio 1 d.– kovo 31 d. | Rūšis | Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa | Zona | VIIe zona (PLE/07E.) | Belgija | 18 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 125 | Jungtinė Karalystė | 504 | ES | 647 | BLSK | 647 | Rūšis | Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa | Zona | VIIf ir VIIg zonos (PLE/7FG.) | Belgija | 102 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 184 | Airija | 28 | Jungtinė Karalystė | 96 | ES | 410 | BLSK | 410 | Rūšis | Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa | Zona | VIIh, VIIj ir VIIk zonos (PLE/7HJK.) | Belgija | 6 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 12 | Airija | 132 | Nyderlandai | 23 | Jungtinė Karalystė | 12 | ES | 185 | BLSK | 185 | Rūšis | Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa | Zona | VIII, IX ir X zonos, ŽRVAK 34.1.1 rajono ES vandenys (PLE/8/3411) | Ispanija | 57 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Prancūzija | 229 | Portugalija | 57 | ES | 343 | BLSK | 343 | Rūšis | Sidabrinis polakas Pollachius pollachius | Zona | VI zona, Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (POL/561214) | Ispanija | 5 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Prancūzija | 165 | Airija | 48 | Jungtinė Karalystė | 126 | ES | 344 | BLSK | 344 | Rūšis | Sidabrinis polakas Pollachius pollachius | Zona | VII (POL/07.) | Belgija | 364 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Ispanija | 22 | Prancūzija | 8384 | Airija | 894 | Jungtinė Karalystė | 2041 | ES | 11 705 | BLSK | 11 705 | Rūšis | Sidabrinis polakas Pollachius pollachius | Zona | VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (POL/8ABDE.) | Ispanija | 218 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Prancūzija | 1067 | ES | 1285 | BLSK | 1285 | Rūšis | Sidabrinis polakas Pollachius pollachius | Zona | VIIIc zona (POL/08C.) | Ispanija | 181 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Prancūzija | 20 | ES | 201 | BLSK | 201 | Rūšis | Sidabrinis polakas Pollachius pollachius | Zona | IX ir X zonos, ŽRVAK 34.1.1 rajono EB vandenys (POL/9/3411) | Ispanija | 237 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Portugalija | 8 | ES | 245 | BLSK | 245 | Rūšis | Ledjūrio menkė Pollachius virens | Zona | IIIa ir IV zonos, IIa, IIIb ir IIIc zonų ES vandenys ir 22–32 pakvadračiai (POK/2A34.) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Danija | pm | Vokietija | pm | Prancūzija | pm | Nyderlandai | pm | Švedija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | Norvegija | pm | (1) | BLSK | pm | (1) Galima sužvejoti tik IV zonos ES vandenyse ir IIIa zonoje. Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies. | Rūšis | Ledjūrio menkė Pollachius virens | Zona | VI zona, Vb, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (POK/561214) | Vokietija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | pm | Airija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | pm | Rūšis | Ledjūrio menkė Pollachius virens | Zona | Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 62º šiaurės platumos (POK/04-N.) | Švedija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | ES | pm | BLSK | Netaikoma | (1) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotą. | Rūšis | Ledjūrio menkė Pollachius virens | Zona | VII, VIII, IX ir X zonos, ŽRVAK 34.1.1 rajono ES vandenys (POK/7/3411) | Belgija | 5 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Prancūzija | 1029 | Airija | 1453 | Jungtinė Karalystė | 412 | ES | 2899 | BLSK | 2899 | Rūšis | Paprastasis otas ir švelnusis rombas Psetta maxima ir Scopthalmus rhombus | Zona | IIa ir IV zonų ES vandenys (T/B/2AC4-C) | Belgija | 303 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Danija | 647 | Vokietija | 165 | Prancūzija | 78 | Nyderlandai | 2292 | Švedija | 5 | Jungtinė Karalystė | 637 | ES | 4127 | BLSK | 4127 | Rūšis | Rombinės rajos Rajidae | Zona | IIa ir IV zonų ES vandenys (SRX/2AC4-C) | Belgija | 235 | (1) (2)(3) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Danija | 9 | (1) (2)(3) | Vokietija | 12 | (1) (2)(3) | Prancūzija | 37 | (1) (2)(3) | Nyderlandai | 201 | (1) (2)(3) | Jungtinė Karalystė | 903 | (1) (2)(3) | ES | 1397 | (1)(3) | BLSK | 1397 | (3) | (1) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/2AC4-C), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/2AC4-C), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/2AC4-C), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/2AC4-C) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) (RJR/2AC4-C) kiekį. (2) Priegaudos kvota. Šių rūšių žuvys negali sudaryti daugiau kaip 25 proc. laive laikomų sužvejotų žuvų gyvojo svorio. Ši sąlyga taikoma tik didesnio nei 15 m bendro ilgio laivams. (3) Netaikoma švelniosioms rajoms (Dipturus batis). Šių rūšių sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti. | Rūšis | Rombinės rajos Rajidae | Zona | IIIa zonos ES vandenys (SRX/03-C.) | Danija | 45 | (1) (2) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Švedija | 13 | (1) (2) | ES | 58 | (1)(2) | BLSK | 58 | (2) | (1) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/03-C), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/03-C), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/03-C), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/03-C.) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) (RJR/03-C.) kiekį. (2) Netaikoma švelniosioms rajoms (Dipturus batis). Šių rūšių sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti. | Rūšis | Rombinės rajos Rajidae | Zona | VIa, VIb, VIIa–c ir VIIe–k zonų ES vandenys (SRX/67AKXD) | Belgija | 1027 | (1) (2) (3) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Estija | 6 | (1) (2) (3) | Prancūzija | 4612 | (1) (2) (3) | Vokietija | 14 | (1) (2) (3) | Airija | 1485 | (1) (2) (3) | Lietuva | 24 | (1) (2) (3) | Nyderlandai | 4 | (1) (2) (3) | Portugalija | 25 | (1) (2) (3) | Ispanija | 1241 | (1) (2) (3) | Jungtinė Karalystė | 2941 | (1) (2) (3) | ES | 11 379 | (1) (2) (3) | BLSK | 11 379 | (2) | (1) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/67 AKXD), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/67 AKXD), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/67 AKXD), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/67 AKXD), šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/67 AKXD), apvaliųjų rajų (Leucoraja circularis) (RJI/67 AKXD) ir šagreninių rajų (Leucoraja fullonica) (RJF/67 AKXD) kiekį. (2) Netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata), švelniosioms rajoms (Dipturus batis), norveginėms rajoms (Raja (Dipturus) nidarosiensis) ir baltosioms rajoms (Rostroraja alba). Šių rūšių sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti. (3) Iš kurių ne daugiau kaip 5 proc. gali būti sužvejota VIId zonos ES vandenyse (SRX/*07D.). | Rūšis | Rombinės rajos Rajidae | Zona | VIId zonos ES vandenys (SRX/07D) | Belgija | 80 | (1) (2) (3) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 670 | (1) (2) (3) | Nyderlandai | 4 | (1) (2) (3) | Jungtinė Karalystė | 133 | (1) (2) (3) | ES | 887 | (1) (2) (3) | BLSK | 887 | (2) | (1) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/07D.), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/07D), trumpauodegių rajų (Raja brachyuran) (RJH/07D.), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/07d.) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiate) (RJR/07D.) kiekį. (2) Netaikoma švelniosioms rajoms (Dipturus batis) ir marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulate). Šių rūšių sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti. (3) Iš kurių ne daugiau kaip 5 proc. gali būti sužvejota VIa, VIb, VIIa-c ir VIIe-k zonų ES vandenyse (SRX/*67AKD). | Rūšis | Rombinės rajos Rajidae | Zona | VIII ir IX zonų ES vandenys (SRX/89-C.) | Belgija | 9 | (1) (2) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 1760 | (1) (2) | Portugalija | 1426 | (1) (2) | Ispanija | 1435 | (1) (2) | Jungtinė Karalystė | 10 | (1) (2) | ES | 4640 | (1) (2) | BLSK | 4640 | (2) | (1) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/89-C) ir dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/89-C) kiekį. (2) Netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata), švelniosioms rajoms (Dipturus batis), ir baltosioms rajoms (Rostroraja alba). Šių rūšių sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti. | Rūšis | Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides | Zona | IIa ir IV zonų ES vandenys, Vb ir VI zonų ES ir tarptautiniai vandenys (GHL/2A-C46) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Vokietija | pm | Estija | pm | Ispanija | pm | Prancūzija | pm | Airija | pm | Lietuva | pm | Lenkija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | (1) | BLSK | 520 | (1) Iš kurių pm tonų skiriama Norvegijai ir turi būti sužvejota IIa ir VI zonų ES vandenyse. VI zonoje šį kiekį galima sužvejoti tik ūdomis. | Rūšis | Atlantinė skumbrė Scomber scombrus | Zona | IIIa ir IV zonos, IIa, IIIb ir IIIc zonų ES vandenys ir 22-32 pakvadračiai (MAC/2A34.) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Danija | pm | Vokietija | pm | Prancūzija | pm | Nyderlandai | pm | Švedija | pm | (1)(2) | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | (1)(3) | Norvegija | pm | (4) | BLSK | pm | (1) Įskaitant 242 tonas, kurios turi būti sužvejotos Norvegijos vandenyse į pietus nuo 62º šiaurės platumos (MAC/*04N-). (2) Žvejojant Norvegijos vandenyse, atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegaudos įskaičiuojamos į šios rūšies kvotas. (3) Taip pat gali būti sužvejota IVa zonos Norvegijos vandenyse. (4) Turi būti išskaičiuota iš BLSK Norvegijos dalies (patekimo kvota). Į šį kiekį įskaičiuojama Šiaurės jūros BLSK Norvegijos dalis, t. y. pm tonos. Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IVa zonoje, išskyrus pm tonų, kurias galima sužvejoti IIIa zonoje. | Specialiosios sąlygos: | Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose: | IIIa (MAC/*03A.) | IIIa ir IVc (MAC/*3A4BC) | IVb (MAC/*04B.) | IVc (MAC/*04C.) | VI zona, IIa zonos tarptautiniai vandenys, sausio 1 d.–kovo 31 d. ir 2011 m. gruodžio mėn. (MAC/*2A6.) | Danija | pm | pm | Prancūzija | pm | Nyderlandai | pm | Švedija | pm | pm | pm | Jungtinė Karalystė | pm | Norvegija | pm | Rūšis | Atlantinė skumbrė Scomber scombrus | Zona | VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos, Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys, IIa, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (MAC/2CX14-) | Vokietija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Ispanija | pm | Estija | pm | Prancūzija | pm | Airija | pm | Latvija | pm | Lietuva | pm | Nyderlandai | pm | Lenkija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | Norvegija | pm | (1) | Farerų salos | pm | (2) | BLSK | Netaikoma | (1) Galima sužvejoti IIa zonoje, VIa zonoje į šiaurę nuo 56º30' šiaurės platumos, IVa, VIId, VIIe, VIIf ir VIIh zonose. (2) Galima sužvejoti VIa zonoje į šiaurę nuo 56º30' šiaurės platumos VIIe, VIIf ir VIIh zonose. Taip pat galima sužvejoti IVa zonos į šiaurę nuo 59º šiaurės platumos ES vandenyse sausio 1 d.–vasario 15 d. ir rugsėjo 1 d.–gruodžio 31 d. | Specialiosios sąlygos: | Laikantis pirmiau nurodytų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti toliau nurodytoje zonoje ir tik nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. | IVa (MAC/*04A-C) | IVa zonos Norvegijos vandenys (MAC/*04N-) | Vokietija | pm | pm | Prancūzija | pm | pm | Airija | pm | pm | Nyderlandai | pm | pm | Jungtinė Karalystė | pm | pm | ES | pm | pm | Rūšis | Atlantinė skumbrė Scomber scombrus | Zona | VIIIc, IX ir X zonos, ŽRVAK 34.1.1 rajono ES vandenys (MAC/8C3411) | Ispanija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Prancūzija | pm | (1) | Portugalija | pm | (1) | ES | pm | BLSK | Netaikoma | (1) Kiekį, kuriuo leidžiama keistis su kitomis valstybėmis narėmis, galima žvejoti VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose (MAC/*8ABD). Tačiau kiekis, kurį Ispanija, Portugalija ar Prancūzija suteikė keitimosi tikslais ir kurį galima sužvejoti VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose, neturi viršyti 25 proc. duodančios valstybės narės kvotos. | Specialiosios sąlygos: | Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje: | VIIIb (MAC/*08B.) | " | Ispanija | pm | Prancūzija | pm | Portugalija | pm | Rūšis | Europinis jūrų liežuvis Solea solea | Zona | IIIa zona, IIIb, IIIc zonų ES vandenys ir 22–32 pakvadračiai (SOL/3A/BCD) | Danija | 704 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Vokietija | 41 | (1) | Nyderlandai | 68 | (1) | Švedija | 27 | ES | 840 | BLSK | 840 | (2) | (1) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IIIa, IIIb ir IIIc zonų EB vandenyse ir 22–23 pakvadračiuose. (2) Iš kurių ne daugiau nei 744 tonų galima sužvejoti IIIa zonoje. | „Rūšis | Europinis jūrų liežuvis Solea solea | Zona | II ir IV zonų ES vandenys (SOL/24.) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Danija | pm | Vokietija | pm | Prancūzija | pm | Nyderlandai | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | Norvegija | pm | (1) | BLSK | 13 600 | (1) Galima sužvejoti tik IV zonos ES vandenyse. | Rūšis | Europinis jūrų liežuvis Solea solea | Zona | VI zona, Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (SOL/561214) | Airija | 42 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Jungtinė Karalystė | 10 | ES | 52 | BLSK | 52 | Rūšis | Europinis jūrų liežuvis Solea solea | Zona | VIIa zona (SOL/07A.) | Belgija | 140 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 2 | Airija | 69 | Nyderlandai | 45 | Jungtinė Karalystė | 64 | ES | 320 | BLSK | 320 | Rūšis | Europinis jūrų liežuvis Solea solea | Zona | VIIb ir VIIc zonos (SOL/7BC.) | Prancūzija | 5 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Airija | 33 | ES | 38 | BLSK | 38 | Rūšis | Europinis jūrų liežuvis Solea solea | Zona | VIId zona (SOL/07D.) | Belgija | 1119 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 2238 | Jungtinė Karalystė | 799 | ES | 4156 | BLSK | 4156 | Rūšis | Europinis jūrų liežuvis Solea solea | Zona | VIIe zona (SOL/07E.) | Belgija | 25 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 267 | (1) | Jungtinė Karalystė | 418 | (1) | ES | 710 | BLSK | 710 | (1) Prie iniciatyvų, susijusių su visapusiškai dokumentais pagrįsta žuvininkyste, įgyvendinimo prisidedantiems laivams valstybės narės gali leisti sužvejoti ne tik pagal šią kvotą nustatytą žuvų kiekį, bet ir papildomą kiekį, kuris neviršytų 5 proc. tai valstybei narei skirtos kvotos, jei: laive naudojamos prie jutiklių sistemos prijungtos uždarosios grandinės televizijos kameros (angl. CCTV), skirtos visai laive vykdomai žvejybos ir perdirbimo veiklai įrašyti; visas to laivo sužvejotų jūrų liežuvių kiekis įskaičiuojamas į kvotą, taip pat ir tų rūšių žuvys, kurių dydis yra mažesnis už mažiausią leidžiamą iškrauti dydį; papildomas leidžiamas sužvejoti kiekis neviršija 30 proc. tokiam laivui taikomos įprastos kvotos arba yra toks, dėl kurio nedidėja jūrų liežuvių išteklių mirtingumas dėl žvejybos; jei valstybė narė nustato, kad prie iniciatyvos įgyvendinimo prisidedantis laivas nesilaiko pirmiau išvardytų sąlygų, valstybė narė uždraudžia tam laivui sužvejoti papildomą žuvų kiekį ir pašalina jį iš tolesnio dalyvavimo iniciatyvoje. | Rūšis | Europinis jūrų liežuvis Solea solea | Zona | VIIf ir VIIg zonos (SOL/7FG.) | Belgija | 775 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 78 | Airija | 39 | Jungtinė Karalystė | 349 | ES | 1241 | BLSK | 1241 | Rūšis | Europinis jūrų liežuvis Solea solea | Zona | VIIh, VIIj, and VIIk (SOL/7HJK.) | Belgija | 35 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Prancūzija | 71 | Airija | 190 | Nyderlandai | 56 | Jungtinė Karalystė | 71 | ES | 423 | BLSK | 423 | Rūšis | Europinis jūrų liežuvis Solea solea | Zona | VIIIa ir VIIIb zonos (SOL/8AB.) | Belgija | 52 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Ispanija | 9 | Prancūzija | 3850 | Nyderlandai | 289 | ES | 4200 | BLSK | 4200 | Rūšis | Paprastieji jūrų liežuviai Soleidae | Zona | VIIIc, VIIId, VIIIe, IX ir X zonos, ŽRVAK 34.1.1 rajono ES vandenys (SOX/8CDE34) | Ispanija | 350 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Portugalija | 580 | ES | 930 | BLSK | 930 | Rūšis | Atlantinis šprotas Sprattus sprattus | Zona | IIIa (SPR/03A.) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Vokietija | pm | Švedija | pm | ES | pm | BLSK | pm | Rūšis | Atlantinis šprotas Sprattus sprattus | Zona | IIa ir IV zonų ES vandenys (SPR/2AC4-C) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Danija | pm | Vokietija | pm | Prancūzija | pm | Nyderlandai | pm | Švedija | pm | (1) | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | Norvegija | pm | (2) | Farerų salos | pm | (3) (4) | BLSK | 144 500 | (5) | (1) Įskaitant tobines. (2) Galima sužvejoti tik IV zonos ES vandenyse. (3) Gali būti sužvejota VI zonoje ir VIa zonoje į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos. Bet kokia šiaurinių žydrųjų merlangų priegauda turi būti įskaičiuota į šiaurinių žydrųjų merlangų kvotą, nustatytą VIa, VIb ir VII zonoms. (4) pm tonos sužvejotų žuvų gali būti atlantinės silkės, sužvejotos tinklais, kurių tinklo akių dydis yra mažesnis nei 32 mm. Jei pm tonų atlantinių silkių kvota išnaudojama, žvejyba naudojant tinklus, kurių tinklo akių dydis yra mažesnis nei 32 mm, draudžiama. (5) Pirminis BLSK. Galutinis BLSK bus nustatytas per pirmąjį 2011 m. pusmetį atsižvelgiant į naujas mokslines rekomendacijas. | Rūšis | Atlantinis šprotas Sprattus sprattus | Zona | VIId ir VIIe zonos (SPR/7DE.) | Belgija | 24 | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | Danija | 1528 | Vokietija | 24 | Prancūzija | 329 | Nyderlandai | 329 | Jungtinė Karalystė | 2469 | ES | 4702 | BLSK | 4702 | Rūšis | Paprastasis dygliaryklis Squalus acanthias | Zona | IIIa zonos ES vandenys (DGS/03A-C.) | Danija | 0 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Taikomas 11 straipsnis. | Švedija | 0 | ES | 0 | BLSK | 0 | Rūšis | Paprastasis dygliaryklis Squalus acanthias | Zona | IIa ir IV zonų ES vandenys (DGS/2AC4-C) | Belgija | 0 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Danija | 0 | (1) | Vokietija | 0 | (1) | Prancūzija | 0 | (1) | Nyderlandai | 0 | (1) | Švedija | 0 | (1) | Jungtinė Karalystė | 0 | (1) | ES | 0 | (1) | BLSK | 0 | (1) | (1) Iskaitant ūdomis sužvejotus paprastuosius siurblinius ryklius (Galeorhinus galeus), šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha), paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calceus), trumpuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus), naktinius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps), lygiaodžius juoduosius ryklius (Etmopterus pusillus), portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ir paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias). Šių rūšių žuvys iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. | Rūšis | Paprastasis dygliaryklis Squalus acanthias | Zona | I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (DGS/15X14) | Belgija | 0 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Vokietija | 0 | (1) | Ispanija | 0 | (1) | Prancūzija | 0 | (1) | Airija | 0 | (1) | Nyderlandai | 0 | (1) | Portugalija | 0 | (1) | Jungtinė Karalystė | 0 | (1) | ES | 0 | (1) | BLSK | 0 | (1) | (1) Įskaitant ūdomis sužvejotus paprastuosius siurblinius ryklius (Galeorhinus galeus),šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha), paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea), trumpuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus), naktinius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps), lygiaodžius juoduosius ryklius (Etmopterus spinax), portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ir paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias). Šių rūšių žuvys iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. | Rūšis | Paprastosios stauridės Trachurus spp. | Zona | IVb, IVc ir VIId zonų ES vandenys (JAX/4BC7D) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Danija | pm | Vokietija | pm | (1) | Ispanija | pm | Prancūzija | pm | (1) | Airija | pm | Nyderlandai | pm | (1) | Portugalija | pm | Švedija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | (1) | ES | pm | Norvegija | pm | (2) | BLSK | 40 336 | (1) Iki 5 proc. šios kvotos kiekio, sužvejoto VIId zonoje, gali būti įskaičiuojama į kvotą, kuri nustatyta šioms zonoms: IIa, IVa; VI, VIIa–c, VIIe–k, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonų ES vandenims, Vb zonos ES ir tarptautiniams vandenims, XII ir XIV zonų tarptautiniams vandenims. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą reikia iš anksto pranešti Komisijai (JAX/*2A-14). (2) Galima sužvejoti tik IV zonos EB vandenyse. | Rūšis | Paprastosios stauridės Trachurus spp. | Zona | IIa, IVa; VI, VIIa–c, VIIe–k, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonų ES vandenys, Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (JAX/2A-14) | Danija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Vokietija | pm | (1) (2) | Ispanija | pm | Prancūzija | pm | (1) (2) | Airija | pm | (1) | Nyderlandai | pm | (1) (2) | Portugalija | pm | Švedija | pm | (1) | Jungtinė Karalystė | pm | (1) (2) | ES | pm | Farerų salos | pm | (3) | BLSK | 156 263 | (1) Iki 5 proc. šios kvotos kiekio, sužvejoto IIa ir IVa zonų ES vandenyse iki birželio 30 d., gali būti įskaičiuojama į IVb, IVc ir VIId zonų ES vandenims nustatytą kvotą. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą reikia iš anksto pranešti Komisijai (JAX/*4BC7D). (2) Ne daugiau kaip 5 proc. šios kvotos gali būti sužvejota VIId kvadrate. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą reikia iš anksto pranešti Komisijai (JAX/*07D.). (3) Galima sužvejoti tik IVa zonoje, VIa zonoje į šiaurę nuo 56º 30' šiaurės platumos, VIIe, VIIf ir VIIh zonose. | Rūšis | Paprastosios stauridės Trachurus spp. | Zona | VIIIc zona (JAX/08c.) | Ispanija | 22 163 | (1) (2) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Prancūzija | 384 | (1) | Portugalija | 2190 | (1) (2) | ES | 24 737 | BLSK | 24 737 | (1) Iš kurių ne daugiau nei 5 proc. gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant kontroliuoti šį kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,2 perskaičiavimo koeficientas. (2) Ne daugiau kaip 5 proc. šios kvotos gali būti sužvejota IX zonoje. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą reikia iš anksto pranešti Komisijai (JAX/*09). | Rūšis | Paprastosios stauridės Trachurus spp. | Zona | IX zona (JAX/09.) | Ispanija | 6849 | (1) (2) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Portugalija | 19 622 | (1) (2) | ES | 26 471 | BLSK | 26 471 | (1) Iš kurių ne daugiau nei 5 proc. gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant kontroliuoti šį kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,2 perskaičiavimo koeficientas. (2) Ne daugiau kaip 5 proc. šios kvotos gali būti sužvejota VIIIc zonoje. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą reikia iš anksto pranešti Komisijai (JAX/*08C). | Rūšis | Paprastosios stauridės Trachurus spp. | Zona | X zona, ŽRVAK rajono ES vandenys(1) (JAX/X34PRT) | Portugalija | Nenustatyta | (2)(3) | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | ES | Nenustatyta | (4) | BLSK | Nenustatyta | (4) | (1) Vandenys prie Azorų salų. (2) Iš kurių ne daugiau nei 5 proc. gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant kontroliuoti šį kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,2 perskaičiavimo koeficientas. (3) BLSK nustato atitinkama valstybė narė, jis turi būti suderinamas su tausaus išteklių naudojimo principu, o 2015 m. ir vėliau greičiausiai turės būti suderinamas su išteklių naudojimo atsižvelgiant į didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį principu. Atitinkama valstybė narė iki 2011 m. vasario 28 d. informuoja Komisiją apie priimtą BLSK ir valdymo priemones, kurių ji ketina imtis, kad būtų įgyvendinti pirmiau minėti principai ir tikslai. 4) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 3 išnašą. | Rūšis | Paprastosios stauridės Trachurus spp. | Zona | ŽRVAK rajono ES vandenys (1) (JAX/341PRT) | Portugalija | Nenustatyta | (2)(3) | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | ES | Nenustatyta | (4) | BLSK | Nenustatyta | (4) | (1) Vandenys prie Madeiros salos. (2) Iš kurių ne daugiau nei 5 proc. gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant kontroliuoti šį kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,2 perskaičiavimo koeficientas. (3) BLSK nustato atitinkama valstybė narė, jis turi būti suderinamas su tausaus išteklių naudojimo principu, o 2015 m. ir vėliau greičiausiai turės būti suderinamas su išteklių naudojimo atsižvelgiant į didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį principu. Atitinkama valstybė narė iki 2011 m. vasario 28 d. informuoja Komisiją apie priimtą BLSK ir valdymo priemones, kurių ji ketina imtis, kad būtų įgyvendinti pirmiau minėti principai ir tikslai. 4) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 3 išnašą. | Rūšis | Paprastosios stauridės Trachurus spp. | Zona | ŽRVAK rajono ES vandenys(1) (JAX/341SPN) | Ispanija | Nenustatyta | (2) | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK | ES | Nenustatyta | (3) | BLSK | Nenustatyta | (3) | (1) Vandenys prie Kanarų salų. (2) BLSK nustato atitinkama valstybė narė, jis turi būti suderinamas su tausaus išteklių naudojimo principu, o 2015 m. ir vėliau greičiausiai turės būti suderinamas su išteklių naudojimo atsižvelgiant į didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį principu. Atitinkama valstybė narė iki 2011 m. vasario 28 d. informuoja Komisiją apie priimtą BLSK ir valdymo priemones, kurių ji ketina imtis, kad būtų įgyvendinti pirmiau minėti principai ir tikslai. 3) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 2 išnašą. | Rūšis | Norveginė menkutė Trisopterus esmarki | Zona | IIIa zona, IIa ir IV zonų ES vandenys (NOP/2A3A4.) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Vokietija | pm | (1) | Nyderlandai | pm | (1) | ES | pm | Norvegija | pm | (2) | BLSK | pm | (1) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse. (2) Šią kvotą galima sužvejoti IV ir VIa zonose į šiaurę nuo 56º 30' šiaurės platumos. | Rūšis | Norveginė menkutė Trisopterus esmarki | Zona | IV zonos Norvegijos vandenys (NOP/04-N.) | Danija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Jungtinė Karalystė | pm | (1) | ES | pm | (1) | BLSK | Netaikoma | (1) Įskaitant neatskiriamai sumaišytas paprastąsias staurides. | Rūšis | Ne maistui sužvejotos žuvys | Zona | IV zonos Norvegijos vandenys (I/F/04-N.) | Švedija | pm | (1) (2) | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | ES | pm | BLSK | Netaikoma | (1) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotą. (2) Iš kurių ne daugiau nei 400 tonų paprastųjų stauridžių. | Rūšis | Kombinuota kvota | Zona | Vb, VI ir VII ES vandenys (R/G/5B67-C) | ES | Netaikoma | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Norvegija | pm | (1) | BLSK | Netaikoma | (1) Tik ūdomis sužvejotos žuvys, įskaitant paprastuosius grenadierius, grenadierius, Mora mora ir didžiaakes siūlapelekes vėgėles. | Rūšis | Kitos rūšys | Zona | IV zonos Norvegijos vandenys (OTH/04-N.) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Danija | pm | Vokietija | pm | Prancūzija | pm | Nyderlandai | pm | Švedija | Netaikoma | (1) | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | (2) | BLSK | Netaikoma | (1) Įprasto kiekio kitų rūšių kvotą Norvegija skyrė Švedijai. (2) Įskaitant konkrečiai nenurodytą žvejybą, pasikonsultavus atitinkamai gali būti nustatytos išimtys. | Rūšis | Kitos rūšys | Zona | IIa, IV ir VIa zonų ES vandenys į šiaurę nuo 56º 30' šiaurės platumos (OTH/2A46AN) | ES | Netaikoma | Norvegija | pm | (1) (2) | Farerų salos | pm | (3) | BLSK | Netaikoma | (1) Tik II air IV zonose. (2) Įskaitant konkrečiai nenurodytą žvejybą, pasikonsultavus atitinkamai gali būti nustatytos išimtys. (3) Tik baltažuvių priegauda IV zonoje ir VIa zonoje į šiaurę nuo 56º 30' šiaurės platumos. | IB PRIEDAS ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTAS IR GRENLANDIJA TJTT I, II, V, XII, XIV zonos ir ŽŠVAO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys Rūšis | Snieginiai krabai Chionoecetes spp. | Zona | ŽŠVAO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys (PCR/N01GRN) | Airija | pm | Ispanija | pm | ES | pm | BLSK | Netaikoma | Rūšis | Rūšis Atlantinė silkė | Zona | I ir II zonų ES ir tarptautiniai vandenys (HER/1/2.) | Belgija | 22 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Danija | 22 039 | (1) | Vokietija | 3859 | (1) | Ispanija | 73 | (1) | Prancūzija | 951 | (1) | Airija | 5705 | (1) | Nyderlandai | 7886 | (1) | Lenkija | 1115 | (1) | Portugalija | 73 | (1) | Suomija | 341 | (1) | Švedija | 8166 | (1) | Jungtinė Karalystė | 14 089 | (1) | ES | 64 319 | (1) | Norvegija | 602 680 | (2) | BLSK | 988 000 | (1) Pranešant Europos Komisijai sužvejotų žuvų kiekį, taip pat pranešamas kiekviename iš šių rajonų sužvejotų žuvų kiekis: ŽŠRAK reguliuojamame rajone, ES vandenyse, Farerų salų vandenyse, Norvegijos vandenyse, žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, žuvininkystės apsaugos zonoje aplink Svalbardą. (2) Pagal šią kvotą sužvejotas žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies (patekimo kvota). Pagal šią kvotą galima žvejoti ES vandenyse į šiaurę nuo 62º šiaurės platumos. | Specialiosios sąlygos: | Laikantis pirmiau minėtos ES skirtos BLSK dalies (64 319 tonų) ne daugiau kaip 57 887 tonas galima sužvejoti šioje zonoje: | Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 62º šiaurės platumos ir žvejybos zona aplink Jano Majeno salą (HER/*2AJMN) | Airija | Rūšis | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona | I ir II zonų Norvegijos vandenys (COD/1N2AB.) | Vokietija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Graikija | pm | Ispanija | pm | Airija | pm | Prancūzija | pm | Portugalija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | Netaikoma | Rūšis | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona | ŽŠVAO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys, V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (COD/N01514) | Vokietija | pm | (1) (2) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Jungtinė Karalystė | pm | (1) (2) | ES | pm | (1) (2) (3) | BLSK | Netaikoma | (1) Turi būti sužvejota į pietus nuo 62° šiaurės platumos Rytų Grenlandijoje. (2) Laivuose turi būti po mokslininką stebėtoją. (3) Iš kurių pm tonų skiriama Norvegijai. Gali būti sužvejota XIV ir Va zonose į pietus nuo 61º šiaurės platumos ir ŽŠVAO 1 parajonyje į pietus nuo 62º šiaurės platumos. | Rūšis | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona | I ir IIb zonos (COD/1/2B.) | Vokietija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Ispanija | pm | Prancūzija | pm | Lenkija | pm | Portugalija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | Visos valstybės narės | pm | (1) | ES | pm | (2) | BLSK | pm | (1) Išskyrus Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, Lenkiją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę. (2) Skiriant atlantinių menkių, kurias ES leidžiama žvejoti Špicbergeno ir Lokių salos zonoje, išteklių dalį griežtai laikomasi 1920 m. Paryžiaus sutartyje nustatytų teisių ir įpareigojimų. | Rūšis | Atlantinė menkė ir juodadėmė menkė Gadus morhua ir Melanogrammus aeglefinus | Zona | Vb zonos Farerų salų vandenys (C/H/05B-F.) | Vokietija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Prancūzija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | Netaikoma | Rūšis | Atlantinis paltusas Hippoglossus hippoglossus | Zona | V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (HAL/514GRN) | Portugalija | pm | (1) | ES | pm | (2) | BLSK | Netaikoma | (1) Turi sužvejoti ne daugiau kaip šeši ES priedugnio ūdomis atlantinius paltusus žvejojantys laivai. Sužvejotas susijusių rūšių žuvų kiekis turi būti įskaičiuotas į šią kvotą. (2) Iš kurių pm tonos, kurios turi būti sužvejotos tik ūdomis, skiriamos Norvegijai. | Rūšis | Atlantinis paltusas Hippoglossus hippoglossus | Zona | ŽŠVAO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys (HAL/N01GRN) | ES | pm | (1) | BLSK | Netaikoma | (1) Iš kurių pm tonų, kurios turi būti sužvejotos ūdomis, skiriamos Norvegijai. | Rūšis | Paprastoji stintenė Mallotus villosus | Zona | IIb zona (CAP/02B.) | ES | pm | BLSK | pm | Rūšis | Paprastoji stintenė Mallotus villosus | Zona | V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (CAP/514GRN) | Visos valstybės narės | pm | ES | pm | BLSK | Netaikoma | Rūšis | Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus | Zona | I ir II zonų Norvegijos vandenys (HAD/1N2AB.) | Vokietija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Prancūzija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | Netaikoma | Rūšis | Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou | Zona | Farerų salų (WHB/2A4AXF) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Vokietija | pm | Prancūzija | pm | Nyderlandai | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | pm | (1) | (1) Dėl BLSK susitarė ES, Farerų salos, Norvegija ir Islandija. | Rūšis | Paprastoji molva ir melsvoji molva Molva molva ir Molva dypterygia | Zona | Vb zonos Farerų salų vandenys (B/L/05B-F.) | Vokietija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Prancūzija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | (1) | BLSK | Netaikoma | (1) Ne didesnė nei pm tonų bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir juodųjų kalavijų priegauda turi būti įskaičiuota į šią kvotą. | Rūšis | Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis | Zona | V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (PRA/514GRN) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Prancūzija | pm | ES | pm | (1) | BLSK | Netaikoma | (1) Iš kurių pm tonų skiriama Norvegijai ir pm tonų skirtos Farerų saloms. | Rūšis | Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis | Zona | ŽŠVAO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys (PRA/N01GRN) | Danija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Prancūzija | pm | ES | pm | BLSK | Netaikoma | Rūšis | Ledjūrio menkė Pollachius virens | Zona | I ir II zonų Norvegijos vandenys (POK/1N2AB.) | Vokietija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Prancūzija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | Netaikoma | Rūšis | Ledjūrio menkė Pollachius virens | Zona | I ir II zonų tarptautiniai vandenys (POK/1/2INT) | ES | pm | BLSK | Netaikoma | Rūšis | Ledjūrio menkė Pollachius virens | Zona | Vb zonos Farerų salų vandenys (POK/05B-F.) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Vokietija | pm | Prancūzija | pm | Nyderlandai | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | Netaikoma | Rūšis | Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides | Zona | I ir II zonų Norvegijos vandenys (GHL/1N2AB.) | Vokietija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Jungtinė Karalystė | pm | (1) | ES | pm | (1) | BLSK | Netaikoma | (1) Tik kaip priegauda. | Rūšis | Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides | Zona | I ir II zonų tarptautiniai vandenys (GHL/1/2INT) | ES | pm | BLSK | Netaikoma | Rūšis | Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides | Zona | V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (GHL/514GRN) | Vokietija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | (1) | BLSK | Netaikoma | (1) Iš kurių pm tonų skiriama Norvegijai ir pm tonų skirta Farerų saloms. | Rūšis | Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides | Zona | ŽŠVAO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys (GHL/N01GRN) | Vokietija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | ES | pm | (1) | BLSK | Netaikoma | (1) Iš kurių pm tonų skiriama Norvegijai ir pm tonų skirta Farerų saloms. Turi būti sužvejota tik ŽŠVAO 1 parajonyje. | Rūšis | Atlantinė skumbrė Scomber scombrus | Zona | IIa zonos Norvegijos vandenys (MAC/02A-N.) | Danija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | ES | pm | (1) | BLSK | Netaikoma | (1) Taip pat galima sužvejoti Iva zonoje ir Iia zonos tarptautiniuose vandenyse (MAC/*04A2A). | Rūšis | Atlantinė skumbrė Scomber scombrus | Zona | Vb zonos Farerų salų vandenys (MAC/05B-F.) | Danija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | ES | pm | (1) | BLSK | Netaikoma | (1) Gali būti sužvejojama IVa zonos ES vandenyse (MAC/*04A.). | Rūšis | Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. | Zona | V zonos ES ir tarptautiniai vandenys, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (RED/51214.) | Estija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Vokietija | pm | Ispanija | pm | Prancūzija | pm | Airija | pm | Latvija | pm | Nyderlandai | pm | Lenkija | pm | Portugalija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | (1) | BLSK | pm | (1) Ne daugiau kaip 70 proc. kvotos gali būti sužvejota rajone, apibrėžtame toliau nurodytomis koordinatėmis, ir ne daugiau kaip 15 proc. kvotos gali būti sužvejota tame rajone balandžio 1 d. – gegužės 10 d. laikotarpiu. (RED/*5X14.). | Taško nr. | Šiaurės platuma | Vakarų ilguma | 1 | 64°45 | 28°30 | 2 | 62°50 | 25°45 | 3 | 61°55 | 26°45 | 4 | 61°00 | 26°30 | 5 | 59°00 | 30°00 | 6 | 59°00 | 34°00 | 7 | 61°30 | 34°00 | 8 | 62°50 | 36°00 | 9 | 64°45 | 28°30 | Rūšis | Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. | Zona | I ir II zonų Norvegijos vandenys (RED/1N2AB.) | Vokietija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Ispanija | pm | (1) | Prancūzija | pm | (1) | Portugalija | pm | (1) | Jungtinė Karalystė | pm | (1) | ES | pm | (1) | BLSK | Netaikoma | (1) Tik kaip priegauda. | Rūšis | Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. | Zona | I ir II zonų tarptautiniai vandenys (RED/1/2INT) | ES | Netaikoma | (1)(2) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | BLSK | pm | (1) Bus žvejojama tik 2011 m. rugpjūčio 15 d. – lapkričio 30 d. ŽŠRAK susitariančiosioms šalims visiškai išnaudojus BLSK, žvejyba bus uždrausta. Komisija valstybėms narėms praneša, kurią dieną ŽŠRAK sekretoriatas pranešė ŽŠRAK susitariančiosioms šalims, kad BLSK yra visiškai išnaudotas. Nuo tos dienos valstybės narės uždraudžia su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams vykdyti specializuotąją gelminių ilgažiomenių ešerių žvejybą. (2) Žvejodami kitų rūšių žuvis, laivai riboja gelminių ilgažiomenių ešerių priegaudą iki 1 proc. viso laive laikomo sugautų žuvų kiekio. | Rūšis | Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. | Zona | V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (RED/514GRN) | Vokietija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Prancūzija | pm | (1) | Jungtinė Karalystė | pm | (1) | ES | pm | (1) (2) (3) | BLSK | Netaikoma | (1) Galima žvejoti tik pelaginiu tralu. Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje. Pagal kvotą gali būti žvejojama NEAFC reguliuojamame rajone su sąlyga, kad būtų laikomasi pranešimo apie žvejybą Grenlandijos vandenyse sąlygų (RED /*51214). (2) Iš kurių pm tonų skiriama Norvegijai ir pm tonų skirta Farerų saloms. (3) Ne daugiau kaip 70 proc. kvotos gali būti sužvejota rajone, apibrėžtame toliau nurodytomis koordinatėmis, ir ne daugiau kaip 15 proc. kvotos gali būti sužvejota tame rajone balandžio 1 d. – gegužės 10 d. laikotarpiu. (RED/*5-14.) | Taško nr. | Šiaurės platuma | Vakarų ilguma | 1 | 64°45 | 28°30 | 2 | 62°50 | 25°45 | 3 | 61°55 | 26°45 | 4 | 61°00 | 26°30 | 5 | 59°00 | 30°00 | 6 | 59°00 | 34°00 | 7 | 61°30 | 34°00 | 8 | 62°50 | 36°00 | 9 | 64°45 | 28°30 | Rūšis | Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. | Zona | Va Islandijos vandenys (RED/05A-IS) | Belgija | pm | (1) (2) (3) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Vokietija | pm | (1) (2) (3) | Prancūzija | pm | (1) (2) (3) | Jungtinė Karalystė | pm | (1) (2) (3) | ES | pm | (1) (2) (3) | BLSK | Netaikoma | (1) Įskaitant neišvengiamą priegaudą (atlantinei menkei ši nuostata netaikoma). (2) Turi būti sužvejota liepos – gruodžio mėn. (3) Laikinoji kvota, taikoma kol bus baigtos konsultacijos žvejybos srityje su Islandija dėl 2011 m. | Rūšis | Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. | Zona | Vb Farerų salų vandenys (RED/05B-F.) | Belgija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Vokietija | pm | Prancūzija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | Netaikoma | Rūšis | Priegauda | Zona | ŽŠVAO 0 ir 1 parajonių Grenlandijos vandenys (XBC/N01GRN) | ES | pm | (1) (2) | BLSK | Netaikoma | (1) Priegauda – sužvejotas žuvų, kurių rūšys nėra žvejybos veiklos leidime nurodytos laivo žvejojamų žuvų rūšys, kiekis. Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje. (2) Iš kurių pm tonų bukasnukių ilgauodegių grenadierių skiriama Norvegijai. Turi būti sužvejota tik V ir XIV zonose bei ŽŠVAO 1 parajonyje. | Rūšis | Kitos rūšys (1) | Zona | I ir II zonų Norvegijos vandenys (OTH/1N2AB.) | Vokietija | pm | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Prancūzija | pm | (1) | Jungtinė Karalystė | pm | (1) | ES | pm | (1) | BLSK | Netaikoma | (1) Tik kaip priegauda. | Rūšis | Kitos rūšys(1) | Zona | Vb zonos Farerų salų vandenys (OTH/05B-F.) | Vokietija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Prancūzija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | Netaikoma | (1) Išskyrus komercinės vertės neturinčias žuvų rūšis. | Rūšis | Plekšniažuvės | Zona | Vb zonos Farerų salų vandenys (FLX/05B-F.) | Vokietija | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Prancūzija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | ES | pm | BLSK | Netaikoma | IC PRIEDAS ŠIAURĖS VAKARŲ ATLANTAS ŽŠVAO konvencijos rajonas Visi BLSK ir susijusios sąlygos patvirtinti laikantis Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (ŽŠVAO) reikalavimų. Rūšis | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona | ŽŠVAO 2J3KL (COD/N2J3KL) | ES | 0 | (1) | BLSK | 0 | (1) | (1) Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. | Rūšis | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona | ŽŠVAO 3NO (COD/N3NO.) | ES | 0 | (1) | BLSK | 0 | (1) | (1) Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. | Rūšis | Atlantinė menkė Gadus morhua | Zona | ŽŠVAO 3M (COD/N3M.) | Estija | 111 | Vokietija | 449 | Latvija | 111 | Lietuva | 111 | Lenkija | 379 | Ispanija | 1447 | Prancūzija | 200 | Portugalija | 1946 | Jungtinė Karalystė | 947 | ES | 5703 | Rūšis | Raudonoji plekšnė Glyptocephalus cynoglossus | Zona | ŽŠVAO 2J3KL (WIT/N2J3KL) | ES | 0 | (1) | BLSK | 0 | (1) | (1) Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. | Rūšis | Raudonoji plekšnė Glyptocephalus cynoglossus | Zona | ŽŠVAO 3NO (WIT/N3NO.) | ES | 0 | (1) | BLSK | 0 | (1) | (1) Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. | Rūšis | Amerikinė paltusinė plekšnė Hippoglossoides platessoides | Zona | ŽŠVAO 3M (PLA/N3M.) | ES | 0 | (1) | BLSK | 0 | (1) | (1) Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. | Rūšis | Amerikinė paltusinė plekšnė Hippoglossoides platessoides | Zona | ŽŠVAO 3LNO (PLA/N3LNO.) | ES | 0 | (1) | BLSK | 0 | (1) | (1) Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. | Rūšis | Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras Illex illecebrosus | Zona | ŽŠVAO 3 ir 4 pazonės (SQI/N34.) | Estija | 128 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Latvija | 128 | (1) | Lietuva | 128 | (1) | Lenkija | 227 | (1) | ES | (1) (2) | BLSK | 34 000 | (1) Turi būti sužvejota nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. Bendrijos dalis nenurodyta; (2) ES dalis nenustatyta; 29 458 tonas gali sužvejoti Kanada ir ES valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. | Rūšis | Geltonuodegė plekšnė Limanda ferruginea | Zona | ŽŠVAO 3LNO (YEL/N3LNO.) | ES | 0 | (1) (2) | BLSK | 17 000 | (1) Nors ES gali pasinaudoti bendra 85 tonų kvota, nuspręsta tą kvotą sumažinti iki 0. Specializuotoji šios rūšies žuvų žvejyba nebus vykdoma. Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. (2) Apie laivų pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekį pranešama vėliavos valstybei narei; pranešimai per Komisiją kas 24 valandas perduodami ŽŠVAO vykdomajam sekretoriui. | Rūšis | Paprastoji stintenė Mallotus villosus | Zona | ŽŠVAO 3NO (CAP/N3NO.) | ES | 0 | (1) | BLSK | 0 | (1) | (1) Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. | Rūšis | Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis | Zona | ŽŠVAO 3L (1) (PRA/N3L.) | Estija | 214 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Latvija | 214 | Lietuva | 214 | Lenkija | 214 | Visos valstybės narės | 214 | (2) | ES | 1069 | BLSK | 19 200 | (1) Išskyrus teritoriją, kurios ribas žymi šios koordinatės: | Taško nr. | Šiaurės platuma | Vakarų ilguma | 1 | 47° 20' 0 | 46° 40' 0 | 2 | 47° 20' 0 | 46° 30' 0 | 3 | 46° 00' 0 | 46° 30' 0 | 4 | 46° 00' 0 | 46° 40' 0 | (2) Išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. | Rūšis | Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis | Zona | ŽŠVAO 3M (1) (PRA/*N3M.) | BLSK | Netaikoma | (2) (3) | (1) Laivai gali žvejoti ir 3L kvadrate, dalyje, kurios ribas žymi šios koordinatės: | Taško nr. | Šiaurės platuma | Vakarų ilguma | 1 | 47° 20' 0 | 46° 40' 0 | 2 | 47° 20' 0 | 46° 30' 0 | 3 | 46° 00' 0 | 46° 30' 0 | 4 | 46° 00' 0 | 46° 40' 0 | Be to, draudžiama žvejoti krevetes 2011 m. birželio 1 d.–gruodžio 31 d. rajone, kurio ribas žymi šios koordinatės: | Taško nr. | Šiaurės platuma | Vakarų ilguma | 1 | 47° 55' 0 | 45° 00' 0 | 2 | 47° 30' 0 | 44° 15' 0 | 3 | 46° 55' 0 | 44° 15' 0 | 4 | 46° 35' 0 | 44° 30' 0 | 5 | 46° 35' 0 | 45° 40' 0 | 6 | 47° 30' 0 | 45° 40' 0 | 7 | 47° 55' 0 | 45° 00' 0 | (2) Netaikoma. Žvejyba valdoma apribojant žvejybos pastangas. Atitinkamos valstybės narės šią žvejybą vykdantiems savo laivams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1627/94 išduoda specialius žvejybos leidimus ir apie tuos leidimus praneša Komisijai prieš laivui pradedant žvejybą. | Valstybė narė | Didžiausias laivų skaičius | Didžiausias žvejybos dienų skaičius | Danija | 0 | 0 | Estija | 0 | 0 | Ispanija | 0 | 0 | Latvija | 0 | 0 | Lietuva | 0 | 0 | Lenkija | 0 | 0 | Portugalija | 0 | 0 | Kiekviena valstybė narė per 25 dienas nuo kalendorinio mėnesio, per kurį buvo sužvejotos žuvys, kas mėnesį praneša Komisijai žvejybos dienų skaičių ir 3M kvadrate bei 1 išnašoje apibrėžtame rajone sužvejotą kiekį. 3) Žuvys bus žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. | Rūšis | Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides | Zona | ŽŠVAO 3LMNO (GHL/N3LMNO) | Estija | 344,9 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Vokietija | 352,4 | Latvija | 48,5 | Lietuva | 24,6 | Ispanija | 4722,2 | Portugalija | 1974 | ES | 7466 | BLSK | 12 734 | Rūšis | Rombinės rajos Rajidae | Zona | ŽŠVAO 3LNO (SRX/N3LNO.) | Ispanija | 5 833 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Portugalija | 1 132 | Estija | 485 | Lietuva | 106 | ES | 7 556 | BLSK | 12 000 | Rūšis | Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. | Zona | ŽŠVAO 3LN (RED/N3LN.) | Estija | 297 | Vokietija | 204 | Latvija | 297 | Lietuva | 297 | ES | 1 094 | Rūšis | Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. | Zona | ŽŠVAO 3M (RED/N3M.) | Estija | 1 571 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Vokietija | 513 | (1) | Ispanija | 233 | (1) | Latvija | 1 571 | (1) | Lietuva | 1 571 | (1) | Portugalija | 2354 | (1) | ES | 7 813 | (1) | BLSK | 10 000 | (1) | (1) Naudodamos šią kvotą, visos ŽŠVAO susitariančiosios šalys turi laikytis 10 000 tonų BLSK, nustatyto šiems ištekliams. Išnaudojus BLSK, specializuotoji šių išteklių žvejyba nutraukiama neatsižvelgiant į sužvejotų žuvų kiekį. | Rūšis | Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. | Zona | ŽŠVAO 3O (RED/N3O.) | Ispanija | 1 771 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Portugalija | 5 229 | ES | 7 000 | BLSK | 20 000 | Rūšis | Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp. | Zona | ŽŠVAO 2 parajonis, IF ir 3K kvadratai (RED/N1F3K.) | Latvija | 269 | Lietuva | 2 234 | BLSK | 2 503 | Rūšis | Baltoji siaurapelekė vėgėlė Urophycis tenuis | Zona | ŽŠVAO 3NO (HKW/N3NO.) | Ispanija | 1 528 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. | Portugalija | 2 001 | ES | 3 529 | BLSK | 6 000 | ID PRIEDAS TOLI MIGRUOJANČIOS ŽUVYS. Visi rajonai Šių rajonų BLSK patvirtintas dalyvaujant tarptautinėms tunų žvejybos organizacijoms, pvz., Tarptautinei Atlanto tunų apsaugos komisijai (TATAK). Rūšis | Paprastasis tunas Thunnus thynnus | Zona | Atlanto vandenynas į rytus nuo 45º vakarų ilgumos ir Viduržemio jūra (BFT/AE045W) | Kipras | pm | (4) | Graikija | pm | Ispanija | pm | (2)(4) | Prancūzija | pm | (2)(3)(4) | Italija | pm | (4)(5) | Malta | pm | (4) | Portugalija | pm | Visos valstybės narės | pm | (1) | ES | pm | (2)(3)(4)(5) | BLSK | pm | (1) Išskyrus Kiprą, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Maltą ir Portugaliją, ir tik kaip priegauda. | (2) Laikantis šio BLSK, IV priedo 1 punkte nurodyti toliau nurodytų valstybių narių laivai, gali sužvejoti toliau nurodytus paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, kiekius (BFT/*8301): | Ispanija | pm | Prancūzija | pm | ES | pm | (3) Laikantis šio BLSK, IV priedo 1 punkte nurodyti toliau nurodytų valstybių narių laivai, gali sužvejoti toliau nurodytus paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 6,4 kg svorio ir 70 cm ilgio, kiekius (BFT/*641): | Prancūzija | pm | ES | pm | Šį kiekį Prancūzijos prašymu Komisija gali patikslinti iki pm tonų, kaip nurodyta ICCAT rekomendacijoje 08-05. | (4) Laikantis šio BLSK, IV priedo 2 punkte nurodyti toliau nurodytų valstybių narių laivai, gali sužvejoti toliau nurodytus paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir ne didesnių nei 30 kg svorio, kiekius (BFT/*8302): | Ispanija | pm | Prancūzija | pm | Italija | pm | Kipras | pm | Malta | pm | ES | pm | (5) Laikantis šio BLSK, IV priedo 3 punkte nurodyti toliau nurodytų valstybių narių laivai, gali sužvejoti toliau nurodytus paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir ne didesnių nei 30 kg svorio, kiekius (BFT/*643): | Italija | pm | ES | pm | Rūšis | Durklažuvė Xiphias gladius | Zona | Atlanto vandenynas į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos (SWO/AN05N) | Ispanija | pm | Portugalija | pm | Visos valstybės narės | pm | (1) | ES | pm | BLSK | pm | (1) Išskyrus Ispaniją ir Portugaliją, ir tik kaip priegauda. | Rūšis | Durklažuvė Xiphias gladius | Zona | Atlanto vandenynas į pietus nuo 5° šiaurės platumos (SWO/AS05N) | Ispanija | pm | Portugalija | pm | ES | pm | BLSK | pm | Rūšis | Ilgapelekis tunas Thunnus alalunga | Zona | Atlanto vandenynas į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos (ALB/AN05N) | Airija | pm | (2) | Ispanija | pm | (2) | Prancūzija | pm | (2) | Jungtinė Karalystė | pm | (2) | Portugalija | pm | (2) | ES | pm | (1) | BLSK | pm | (1) Nustatoma, kad ilgapelekius tunus kaip pagrindinę žuvų rūšį žvejojančių ES laivų skaičius pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 12 straipsnį turi būti 1253. (2) Didžiausio žvejybos laivų, plaukiojančių su leidimą žvejoti ilgapelekius tunus kaip pagrindinę žuvų rūšį turinčios valstybės narės vėliava, skaičiaus paskirstymas valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 12 straipsnį: | Valstybė narė | Didžiausias laivų skaičius | Airija | pm | Ispanija | pm | Prancūzija | pm | Jungtinė Karalystė | pm | Portugalija | pm | Rūšis | Ilgapelekis tunas Thunnus alalunga | Zona | Atlanto vandenynas į pietus nuo 5° šiaurės platumos (ALB/AS05N) | Ispanija | pm | Prancūzija | pm | Portugalija | pm | ES | pm | BLSK | pm | Rūšis | Didžiaakis tunas Thunnus obesus | Zona | Atalnto vandenynas (BET/ATLANT) | Ispanija | pm | Prancūzija | pm | Portugalija | pm | ES | pm | BLSK | pm | Rūšis | Atlantinis marlinas Makaira nigricans | Zona | Atalnto vandenynas (BUM/ATLANT) | ES | pm | BLSK | Netaikoma | Rūšis | Atlantinis baltasis marlinas Tetrapturus albidus | Zona | Atalnto vandenynas (WHM/ATLANT) | ES | pm | BLSK | Netaikoma | IE PRIEDAS ANTARKTIS AJGIAK konvencijos rajonas Šie Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (AJGIAK) priimti BLSK neskiriami AJGIAK šalims, todėl ES dalis nenustatoma. Sužvejotų žuvų kiekį kontroliuoja AJGIAK sekretoriatas, kuris praneša, kada turėtų būti nutraukta žvejyba išnaudojus BLSK. Rūšis | Lydžiažiotė ledžuvė Champsocephalus gunnari | Zona | MŽŪO 48.3 Antarktis (ANI/F483.) | BLSK | pm | Rūšis | Lydžiažiotė ledžuvė Champsocephalus gunnari | Zona | MŽŪO 58.5.2 Antarktis (1) (ANI/F5852.) | BLSK | pm | (2) | (1) Šį BLSK leidžiama žvejoti rajone, kuris yra MŽŪO 58.5.2 statistinio kvadrato dalis, apibrėžiama linija, kuri: a) prasideda taške, kuriame 72º 15' rytų ilgumos dienovidinis kerta Australijos ir Prancūzijos jūros ribų nustatymo susitarimo ribą, toliau eina į pietus išilgai dienovidinio iki jo sankirtos su 53º 25' pietų platumos lygiagrete; b) toliau eina į rytus išilgai tos lygiagretės iki jos sankirtos su 74º rytų ilgumos dienovidiniu; c) toliau eina į šiaurės rytus išilgai geodezinės linijos iki 52º 40' pietų platumos lygiagretės sankirtos su 76º rytų ilgumos dienovidiniu; d) toliau eina į šiaurę išilgai to dienovidinio iki jo sankirtos su 52º pietų platumos lygiagrete; e) toliau eina į šiaurės vakarus išilgai geodezinės linijos iki 51º pietų platumos lygiagretės sankirtos su 74º 30' rytų ilgumos dienovidiniu ir f) toliau eina į pietvakarius išilgai geodezinės linijos iki pradžios taško. (2) Šis BLSK taikomas 2010 m. gruodžio 1 d. – 2011 m. lapkričio 30 d. | Rūšis | Patagoninis nototetinis dančius Dissostichus eleginoides | Zona | MŽŪO 48.3 Antarktis (TOP/F483.) | BLSK | pm | (1) | Specialiosios sąlygos | Laikantis pirmiau minėtos kvotos šiuose parajoniuose galima sužvejoti ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį: | Valdymo rajonas A: 48º vakarų ilgumos iki 43º 30' vakarų ilgumos – 52º 30' pietų platumos iki 56º pietų platumos (TOP/*F483A) | pm | Valdymo rajonas B: 48º 30' vakarų ilgumos iki 40º vakarų ilgumos – 52º 30' pietų platumos iki 56º pietų platumos (TOP/*F483B) | pm | Valdymo rajonas C: 48º vakarų ilgumos iki 33º 30' vakarų ilgumos – 52º 30' pietų platumos iki 56º pietų platumos (TOP/*F483C) | pm | (1) Šis BSLK taikomas žvejybai ūdomis 2011 m. gegužės 1 d.–rugpjūčio 31 d. ir žvejybai dugninėmis gaudyklėmis 2010 m. gruodžio 1 d. – 2011 m. lapkričio 30 d. | Rūšis | Patagoninis nototetinis dančius Dissostichus eleginoides | Zona | MŽŪO 48.4 Antarktis (TOP/F484.) | BLSK | pm | Rūšis | Patagoninis nototetinis dančius Dissostichus eleginoides | Zona | MŽŪO 58.5.2 Antarktis (TOP/F5852.) | BLSK | pm | (1) | (1) Šis BLSK taikomas tik į vakarus nuo 79º 20' rytų ilgumos. Šioje zonoje draudžiama žvejoti į rytus nuo šio dienovidinio. | Rūšis | Krilis Euphausia superba | Zona | MŽŪO 48 (KRI/F48.) | BLSK | pm | (1) | Specialiosios sąlygos Laikantis pirmiau minėtos kvotos šiuose parajoniuose galima sužvejoti ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį: | 48.1 kvadratas (KRI/F48.1.) | pm | 48.2 kvadratas (KRI/F48.2.) | pm | 48.3 kvadratas (KRI/F48.3.) | pm | 48.4 kvadratas (KRI/F48.4.) | pm | (1) Šis BLSK taikomas 2010 m. gruodžio 1 d. – 2011 m. lapkričio 30 d. | Rūšis | Krilis Euphausia superba | Zona | MŽŪO 58.4.1 Antarktis (KRI/F5841.) | BLSK | pm | (1) | Specialiosios sąlygos | Laikantis pirmiau minėtos kvotos šiuose parajoniuose galima sužvejoti ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį: | 58.4.1 kvadratas, į vakarus nuo 115º rytų ilgumos (KRI/*F-41W) | pm | 58.4.1 kvadratas, į rytus nuo 115º rytų ilgumos (KRI/*F-41E) | pm | (1) Šis BLSK taikomas 2010 m. gruodžio 1 d. – 2011 m. lapkričio 30 d. | Rūšis | Krilis Euphausia superba | Zona | MŽŪO 58.4.2 Antarktis (KRI/F5842.) | BLSK | pm | (1) | Specialiosios sąlygos | Laikantis pirmiau minėtos kvotos šiuose parajoniuose galima sužvejoti ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį: | 58.4.2 kvadratas į vakarus nuo 55º rytų ilgumos (KRI/*F-42W) | pm | 58.4.2 kvadratas į rytus nuo 55º rytų ilgumos (KRI/*F-42E) | pm | (1) Šis BLSK taikomas 2010 m. gruodžio 1 d. – 2011 m. lapkričio 30 d. | Rūšis | Pilkoji nototenija Lepidonotothen squamifrons | Zona | MŽŪO 58.5.2 Antarktis (NOS/F5852.) | TAC | pm | Rūšis | Krabai Paralomis spp. | Zona | MŽŪO 48.3 Antarktis (PAI/F483.) | BLSK | pm | (1) | (1) Šis BLSK taikomas 2010 m. gruodžio 1 d. – 2011 m. lapkričio 30 d. | Rūšis | Paprastieji grenadieriai Macrourus spp. | Zona | MŽŪO 58.5.2 Antarktis (GRV/F5852.) | BLSK | pm | Rūšis | Kitos rūšys | Zona | MŽŪO 58.5.2 Antarktis (OTH/F5852.) | BLSK | pm | Rūšis | Rombinės rajos Rajidae | Zona | MŽŪO 58.5.2 Antarktis (SRX/F5852.) | BLSK | pm | (1) Šis BLSK taikomas 2010 m. gruodžio 1 d. – 2011 m. lapkričio 30 d. | IF PRIEDAS PIETRYČIŲ ATLANTO VANDENYNAS ŽPAO konvencijos rajonas Šie BLSK nepaskirstyti Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos (ŽPAO) šalims, todėl ES dalis nenustatoma. Sužvejotą žuvų kiekį kontroliuoja ŽPAO sekretoriatas, kuris praneša, kada turėtų būti nutraukta žvejyba išnaudojus BLSK. Rūšis | Paprastieji beriksai Beryx spp. | Zona | ŽPAO (ALF/SEAFO) | BLSK | 200 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Rūšis | Gelminiai krabai Chaceon maritae | Zona | ŽPAO pakvadratis B1 (1) (CGE/F47NAM) | BLSK | 200 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | (1) Kad būtų pritaikytas šis BLSK, rajonas, kuriame galima žvejoti, apibrėžiamas taip: – jo vakarų riba yra 0º rytų ilgumos, – jo šiaurės riba yra 20º pietų platumos, – jo pietų riba yra 28º pietų platumos ir – rytų riba yra išorinės Namibijos EEZ ribos. | Rūšis | Gelminiai krabai Chaceon maritae | Zona | ŽPAO, išskyrus B1 parajonį (CGE/F47X) | BLSK | 200 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Rūšis | Patagoninis nototeninis dančius Dissostichus eleginoides | Zona | ŽPAO (TOP/SEAFO) | BLSK | 230 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | Rūšis | Islandinis pjūklapilvis beriksas Hoplostethus atlanticus | Zona | ŽPAO pakvadratis B1 (1) (ORY/F47NAM) | BLSK | 0 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | (1) Šio priedo tikslais, rajonas, kuriame galima žvejoti, apibrėžiamas taip: – jo vakarų riba yra 0º rytų ilgumos, – jo šiaurės riba yra 20º pietų platumos, – jo pietų riba yra 28º pietų platumos ir – rytų riba yra išorinės Namibijos EEZ ribos. | Rūšis | Islandinis pjūklapilvis beriksas Hoplostethus atlanticus | Zona | ŽPAO, išskyrus B1 parajonį (ORY/F47X) | BLSK | 50 | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | IG PRIEDAS AUSTRALINIS TUNAS. Visi rajonai Rūšis | Australinis tunas Thunnus maccoyii | Zona | Visi rajonai (SBF/F41-81) | ES | 10 | (1) | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | BLSK | pm | (1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. | IH PRIEDAS ŽVVRVK konvencijos rajonas Rūšis | Durklažuvė Xiphias gladius | Zona | VVRVŽK konvencijos rajonas į pietus nuo 20° pietų platumos (F7120S) | ES | pm | Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK | BLSK | pm | IJ PRIEDAS RŽPRVVO konvencijos rajonas Rūšis | Peru stauridė Trachurus murphyi | Zona | RŽPRVVO konvencijos rajonas (CJM) | Vokietija | pm | Nyderlandai | pm | Lietuva | pm | Lenkija | pm | ES | pm | IIA PRIEDAS LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į TAM TIKRŲ IŠTEKLIŲ VALDYMĄ TJTT IIIa, IV, VIa, VIIa, VIId ZONOSE IR TJTT IIa BEI Vb ZONŲ ES VANDENYSE TAIKYMO SRITIS 1.1. Šis priedas taikomas ES laivams, turintiems arba naudojantiems bet kuriuos iš Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 I priedo 1 punkte apibrėžtų žvejybos įrankių ir esantiems bet kuriame iš to priedo 2 punkte nurodytų geografinių rajonų. 1.2. Šis priedas netaikomas laivams, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei 10 m. Nereikalaujama, kad šie laivai turėtų pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį išduotus specialiuosius žvejybos leidimus. Atitinkamos valstybės narės tų laivų žvejybos pastangas vertina pagal pastangų grupes, kurioms jie priklauso, taikydamos tinkamus imčių ėmimo metodus. 2011 m. Komisijai reikės mokslinių rekomendacijų, kad galėtų įvertinti tų laivų pastangų naudojimą, siekdama tuos laivus ateityje įtraukti į pastangų valdymo sistemą. REGLAMENTUOJAMI įRANKIAI IR GEOGRAFINIAI RAJONAI Taikant šį priedą, taikomos nuostatos dėl Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 I priedo 1 punkte nurodytų reglamentuojamų žvejybos įrankių ir to priedo 2 punkte nurodytų geografinių rajonų. DIDžIAUSIOS LEIDžIAMOS žVEJYBOS PASTANGOS 3.1. Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 12 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos 2011 m. valdymo laikotarpiu (2011 m. vasario 1 d.–2012 m. sausio 31 d.) kiekvienos valstybės narės kiekvienai žvejybos pastangų grupei nustatytos 1 priedėlyje. 3.2. Didžiausias metinių žvejybos pastangų lygis, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1954/2003, neturi poveikio šiame priede nustatytoms didžiausioms leidžiamoms žvejybos pastangoms. VALSTYBIų NARIų įSIPAREIGOJIMAI 4.1. Valstybės narės valdo didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 4 ir 13–17 straipsniuose ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytas sąlygas. 4.2. Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas atlantinių menkių išteklių valdymo tikslais yra kiekvienas iš 2 punkte nurodytų geografinių rajonų, o paprastųjų jūrų liežuvių ir plekšnių išteklių valdymo tikslais – ICES IV zona. ŽVEJYBOS PASTANGų PASKIRSTYMAS 5.1. Valstybė narė savo laivams, kurie neturi ankstesnių tokios žvejybos įrašų, neleidžia žvejoti reglamentuojamu žvejybos įrankiu geografiniuose rajonuose, kuriems taikomas šis priedas, jei, jos nuomone, tai yra tikslinga siekiant sustiprinti tvarų šios žvejybos pastangų sistemos įgyvendinimą, išskyrus tuos atvejus, kai ji užtikrina, kad tame reglamentuojamame rajone nebus panaudoti lygiaverčiai žvejybos pajėgumai, išreikšti kilovatais. 5.2. Valstybė narė gali nustatyti valdymo laikotarpius, kuriais atskiriems laivams arba laivų grupėms skiriamos visos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos arba jų dalis. Tokiu atveju dienų arba valandų, kuriomis laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių atitinkama valstybė narė nustato savo nuožiūra. Tokiais valdymo laikotarpiais valstybė narė gali perskirstyti žvejybos pastangas atskiriems laivams arba laivų grupėms. 5.3. Jei valstybė narė laiką, kurį laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja pagal 4 punkte nurodytas sąlygas. Komisijai paprašius valstybė narė nurodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų išnaudota per daug žvejybos pastangų dėl to, kad laivas išplaukia iš rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui. ATITINKAMų DUOMENų TEIKIMAS 6.1. Nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnių, Komisijai paprašius valstybės narės jai perduoda žvejybos pastangų, kurias praėjusį mėnesį ir ankstesniais mėnesiais panaudojo jų žvejybos laivai, duomenis, užpildydamos 2 priedėlyje pateiktą duomenų teikimo formą. 6.2. Duomenys atsiunčiami atitinkamu elektroninio pašto adresu, kurį Komisija praneša valstybėms narėms. Kai ims veikti duomenų perdavimo į žuvininkystės duomenų mainų sistemą (arba bet kokią būsimą duomenų sistemą, priimtą Komisijos) funkcija, valstybė narė iki kiekvieno mėnesio 15 d. į sistemą pateiks duomenis, nurodydama žvejybos pastangas, panaudotas iki praėjusio mėnesio pabaigos. Dieną, kurią sistema bus naudojama duomenims perduoti, Komisija valstybėms narėms praneša ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki pirmos dienos, kurią reikia perduoti duomenis. Pirmajame žvejybos pastangų pranešime, kuris bus siunčiamas į sistemą, nurodomos žvejybos pastangos, panaudotos nuo 2011 m. vasario 1 d. Komisijai paprašius valstybės narės jai pateikia žvejybos pastangų, kurias jų žvejybos laivai panaudojo 2010 m. sausio mėnesį, duomenis. IIA priedo 1 priedėlis Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos kilovatdienėmis GEOGRAFINIS RAJONAS | REGLAMENTUOJAMAS įRANKIS | DK | DE | SE | A) KATEGATO SąSIAURIS | TR1 | TR2 | TR3 | BT1 | BT2 | GN | GT | LL | C) TJTT VIIA ZONA | TR1 | TR2 | TR3 | BT1 | BT2 | GN | GT | LL | Geografinis rajonas | Reglamentuojamas įrankis | DE | ES | FR | IE | UK | d) TJTT VIa zona ir TJTT Vb zonos ES vandenys. | TR1 | TR2 | TR3 | BT1 | BT2 | GN | GT | LL | IIA priedo 2 priedėlis II lentelė | Duomenų teikimo formatas | Šalis | Žvejybos įrankis | Rajonas | Metai | Mėnuo | Bendras pranešamas kiekis | (1) | (2) | (3) | (4) | (5) | (6) | II lentelė | Duomenų formatas | Laukelio pavadinimas | Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius | Išlygiavimas[31] K(airė)/D(ešinė) | Apibrėžtis ir pastabos | (1) Šalis | 3 | — | Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas | (2) Žvejybos įrankis | 3 | — | Vienas iš šių žvejybos įrankių rūšių BT – TR1 TR2 TR3 BT1 BT2 GN1 GT1 LL1 | (3) Rajonas | 8 | L | Vienas iš šių rajonų 03AS 02A0407D 07A 06A | (4) Metai | 4 | — | Mėnesio, apie kurį pranešama, metai | (5) Mėnuo | 2 | — | Mėnuo, apie kurio metu naudotas žvejybos pastangas pranešama (žymimas dviem skaitmenimis nuo 01 iki 12) | (6) Bendras pranešamas kiekis | 13 | R | Bendras žvejybos pastangų, išreikštų kilovatdienėmis, kiekis nuo (4) metų sausio 1 d. iki (5) mėnesio pabaigos | IIB PRIEDAS LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į EUROPINIŲ PAPRASTŲJŲ JŪRINIŲ LYDEKŲ PIETINIŲ IŠTEKLIŲ IR NORVEGINIŲ OMARŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ TJTT VIIIc IR IXa KVADRATUOSE, IŠSKYRUS KADISO ĮLANKĄ TAIKYMO SRITIS Šis priedas taikomas Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis yra 10 m arba didesnis, turintiems tralų, daniškų velkamųjų tinklų arba panašių žvejybos įrankių arba juos naudojantiems, kurių tinklo akių dydis yra 32 mm arba didesnis, žiauninių tinklų, kurių tinklo akių dydis yra 60 mm arba didesnis, arba inkarinių ūdų ir kurie yra TJTT VIIIc arba IXa kvadrate, išskyrus Kadiso įlanką. APIBRėžTYS Šiame priede: a) žvejybos įrankių grupė – tralų, daniškų velkamųjų tinklų ir panašių žvejybos įrankių, kurių tinklo akių dydis yra 32 mm arba didesnis, ir žiauninių tinklų, kurių tinklo akių dydis yra 60 mm arba didesnis, bei inkarinių ūdų grupė; b) reglamentuojamas žvejybos įrankis – bet kuris iš įrankių grupei priskiriamų dviejų kategorijų žvejybos įrankių; c) rajonas – TJJT VIIIc ir IXa kvadratai, išskyrus Kadiso įlanką; d) 2011 m. valdymo laikotarpis – laikotarpis nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d.; e) Specialiosios sąlygos – 5.2 punkte pateiktos specialiosios sąlygos. 3. LAIVAI, KURIEMS TAIKOMI žVEJYBOS PASTANGų APRIBOJIMAI 3.1. Valstybė narė šiame rajone reglamentuojamais žvejybos įrankiais neleidžia žvejoti nė vienam savo laivui, kuris neturi 2002–2010 m. įrašų apie tokią žvejybos veiklą tame rajone (išskyrus įrašus apie žvejybos veiklą, vykdytą laivams perleidus dienas), išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė užtikrina, kad tame rajone nebus panaudoti lygiaverčiai žvejybos pajėgumai, išreikšti kilovatais. 3.2. Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotos tame rajone, vėliava, neleidžiama žvejoti tame rajone naudojant reglamentuojamą žvejybos įrankį, išskyrus atvejus, kai tam laivui kvota skiriama perleidus žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį ir skiriamos dienos jūroje pagal šio priedo 10 arba 11 punktą. 4. BENDRIEJI įSIPAREIGOJIMAI IR VEIKLOS APRIBOJIMAI 4.1. Valstybės narės valdo didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 2166/2005 8 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytas sąlygas. 4.2. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 29 straipsnio, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ES laivai, turintys bet kokį reglamentuojamą žvejybos įrankį, rajone būtų ne daugiau dienų, nei nurodyta 5 punkte. 4.3. Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas yra 2 punkte apibrėžtas rajonas. ES LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIOMIS JIE GALI BŪTI RAJONE, SKAIČIUS 5. DIDžIAUSIAS DIENų SKAIčIUS 5.1. Didžiausias dienų jūroje, kuriomis valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam laivui, turinčiam kurį nors reglamentuojamą žvejybos įrankį, būti rajone 2011 m. valdymo laikotarpiu, skaičius nurodytas I lentelėje. 5.2. Norint nustatyti didžiausią dienų jūroje, kurias valstybė narė su jos vėliava plaukiojančiam ES laivui gali leisti būti rajone, skaičių, pagal I lentelę taikomos šios specialiosios sąlygos: a) bendras 2008 m. arba 2009 m. iš laivo iškrautų europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekis sudaro mažiau nei 5 tonas pagal žvejybos žurnale nurodytą iškrautų žuvų gyvąjį svorį, ir b) bendras 2008 m. arba 2009 m. iš laivo iškrautų norveginių omarų kiekis sudaro mažiau nei 2,5 tonas pagal Bendrijos žvejybos žurnale nurodytą iškrautų žuvų gyvąjį svorį. 5.3. Teisę pasinaudoti 5.2 punkte nurodyta specialiąja sąlyga laivas gali perleisti vienam arba keliems laivams, kurie pakeičia tą laivą laivyne, su sąlyga, kad pakeičiantysis laivas naudoja panašų žvejybos įrankį ir nė vienais savo veiklos metais nėra iškrovęs daugiau europinių paprastųjų jūrinių lydekų arba norveginių omarų, nei nurodyta 5.2 punkte. 5.4. Valstybė narė gali valdyti savo žvejybos pastangų paskirstymą pagal kilovatdienių sistemą. Pagal šią sistemą ji gali bet kokiam laivui, turinčiam reglamentuojamą žvejybos įrankį ir besinaudojančiam I lentelėje pateikta specialiąja sąlyga, skirti kitokį didžiausią dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičių, nei nustatytasis toje lentelėje, jeigu laikomasi bendro tokiam reglamentuojam įrankiui ir 5.2 punkte nurodytai specialiajai sąlygai taikomo kilovatdienių skaičiaus nuostatos. Bendras kilovatdienių skaičius yra visų atskirų žvejybos pastangų, skirtų su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams, atitinkantiems reglamentuojamų žvejybos įrankių ir, jei taikoma, specialiosios sąlygos reikalavimus, suma. Tokios individualios žvejybos pastangos apskaičiuojamos kilovatdienėmis, dauginant kiekvieno laivo variklio galią iš dienų jūroje, kuriomis tas laivas galėtų pasinaudoti pagal I lentelę, jeigu nebūtų taikomas šis punktas, skaičiaus. Kol dienų skaičius neapribotas pagal I lentelę, santykinis dienų jūroje, kuriomis laivas gali pasinaudoti, skaičius yra 360. 5.5. 5.4 punkto nuostatomis pasinaudoti pageidaujanti valstybė narė Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų žvejybos įrankių grupės ir specialiosios sąlygos duomenų apskaičiavimą, grindžiamą: - leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašu, nurodant laivų ES žvejybos laivyno registro (BLR) numerį ir variklio galią; - tokių laivų 2008 m. ir 2009 m. įrašais, nurodant, kokių rūšių žuvys buvo žvejojamos pagal 5.2 punkto a arba b papunkčio specialiąją sąlygą, jeigu tokie laivai atitinka šią specialiąją sąlygą; - dienų jūroje, kuriomis kiekvienam laivui būtų leista žvejoti pagal I lentelę, skaičiumi ir dienų jūroje, kuriomis kiekvienas laivas galėtų pasinaudoti taikant 5.4 punktą, skaičiumi. Komisija, remdamasi tuo aprašu, gali leisti tai valstybei narei pasinaudoti 5.4 punkto nuostatomis. 6. VALDYMO LAIKOTARPIAI 6.1. Valstybė narė I lentelėje nurodytas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, gali suskirstyti vieno ar daugiau kalendorinių mėnesių trukmės valdymo laikotarpius. 6.2. Dienų arba valandų, kuriomis laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių nustato atitinkama valstybė narė. Jei valstybė narė laiką, kurį laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja pagal 4,1 punkte nurodytas sąlygas. Komisijai paprašius valstybė narė nurodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų išnaudota per daug žvejybos dienų dėl to, kad laivas išplaukia iš rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui. PAPILDOMOS DIENOS, SKIRIAMOS ATSIžVELGIANT į VISAM LAIKUI NUTRAUKTą žVEJYBOS VEIKLą 7.1. Atsižvelgdama į tai, kad tarp 2010 m. vasario 1 d. ir 2011 m. sausio 31 d. žvejybos veikla buvo visam laikui nutraukta pagal Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 23 straipsnį arba dėl kitų valstybių narių tinkamai pagrįstų aplinkybių, Komisija valstybėms narėms gali skirti papildomų dienų jūroje, kuriomis laivui, turinčiam bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį, jo valstybė narė gali leisti būti rajone. Komisija, gavusi atitinkamus įrodymus, gali atsižvelgti ir į laivus, kurie visiškai nebenaudojami rajone. Žvejybos veiklai vykdyti nebenaudojamų laivų, kurie naudojo atitinkamus žvejybos įrankius, 2003 m. išnaudotos žvejybos pastangos, išreikštos kilovatdienėmis, padalijamos iš visų tokius pačius įrankius 2003 m. naudojusių laivų pastangų. Tuomet papildomas dienų jūroje skaičius apskaičiuojamas dauginant šį gautą santykį iš dienų, kurios būtų skirtos pagal I lentelę, skaičiaus. Jeigu apskaičiavus susidaro ne visa diena, ji apvalinama iki artimiausios visos dienos. Šis punktas netaikomas, jei laivas pakeistas kitu remiantis 3 arba 5.3 punktu arba jei ankstesniais metais jau buvo pasinaudota galimybe už nebenaudojamo laivo pastangas gauti papildomų dienų jūroje. 7.2. Valstybės narės, pageidaujančios gauti 7.1 punkte nurodytų dienų, Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų žvejybos įrankių grupės ir specialiosios sąlygos duomenų apskaičiavimą, grindžiamą: - nebenaudojamų laivų sąrašais, nurodant laivų ES žvejybos laivyno registro (BLR) numerį ir variklio galią; - tokių laivų 2003 m. vykdyta žvejybos veikla, apskaičiuojama dienomis jūroje pagal tam tikrą žvejybos įrankių grupę ir, jei būtina, specialiąją sąlygą. 7.3. Komisija, remdamasi tokiu prašymu, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali pakeisti tai valstybei narei pagal 5.1 punktą skirtą dienų skaičių. 7.4. 2011 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė gali perskirstyti papildomas dienas jūroje visiems laivyne dar naudojamiems laivams, atitinkantiems tam tikrų grupių žvejybos įrankių naudojimo reikalavimus, arba jų daliai. Tačiau neleidžiama savo veiklą nutraukusio laivo, kuris naudojosi 5.2 punkto a arba b papunktyje nurodyta specialiąja sąlyga, turėtų papildomų dienų perkelti toliau naudojamam laivui, kuriam netaikoma jokia specialioji sąlyga. 7.5. Papildomas dienų skaičius, Komisijos paskirtas 2010 m. valdymo laikotarpiui už visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą, įtraukiamas į I lentelėje nurodytą valstybei narei skirtą didžiausią dienų jūroje skaičių ir paskirstomas pagal I lentelėje nurodytas žvejybos įrankių grupes, 2011 m. valdymo laikotarpiu taikant didžiausio dienų jūroje skaičiaus korekciją pagal šį reglamentą. 7.6 Nukrypdama nuo 7.1, 7.2 ir 7.3 punktų, Komisija be išankstinio valstybės narės prašymo išimtine tvarka gali jai skirti papildomų dienų 2011 m. valdymo laikotarpiu, atsižvelgdama į 2004 m. vasario 1 d.–2010 m. sausio 31 d. visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą. PAPILDOMų DIENų SKYRIMAS SIEKIANT SUSTIPRINTI MOKSLINį STEBėJIMą 8.1. Komisija pagal sustiprintą mokslinio stebėjimo programą, grindžiamą mokslininkų ir žvejybos sektoriaus atstovų bendradarbiavimu, valstybėms narėms gali skirti tris papildomas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, turėdamas bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį. Pagal šią programą daugiausia dėmesio skiriama į jūrą išmetamų žuvų kiekiui ir sužvejoto žuvų kiekio sudėčiai, ir joje nustatyti griežtesni duomenų rinkimo reikalavimai, nei nustatytieji 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo[32] ir nustatytieji jo nuostatų dėl nacionalinių programų įgyvendinimo taisyklėse. Moksliniai stebėtojai yra nepriklausomi nuo laivo savininko, kapitono arba įgulos narių. 8.2. Valstybės narės, pageidaujančios gauti pagal 8,1 punktą skiriamų dienų, pateikia Komisijai tvirtinti savo sustiprinto mokslinio stebėjimo programos aprašymą. 8.3. Komisija, remdamasi šiuo aprašymu ir pasikonsultavusi su ŽMTEK, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali keisti 5.1 punkte nurodytą dienų skaičių, skiriamą su tos valstybės narės sustiprinto mokslinio stebėjimo programa susijusiems laivams, rajonams ir įrankiams. 8.4. Jeigu valstybė narė nori ir toliau be pakeitimų taikyti anksčiau Komisijos patvirtintą sustiprintą mokslinio stebėjimo programą, ji, likus keturioms savaitėms iki programos taikymo laikotarpio pradžios, praneša Komisijai apie tolesnį jos taikymą. SPECIALIOSIOS DIENų SKYRIMO SąLYGOS 9.1. Jeigu atsižvelgiant į tai, kad laivas atitinka specialiąsias sąlygas, jam skiriamas neribotas dienų jūroje skaičius, 2011 m. valdymo laikotarpiu to laivo iškraunamų europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekis neviršija 5 tonų gyvojo svorio, o iškraunamų norveginių omarų kiekis – 2,5 tonų gyvojo svorio. 9.2. Jeigu laivas nesilaiko kurios nors iš minėtų sąlygų, jam nedelsiant panaikinama teisė gauti dienų, kurios skiriamos, kai laivas atitinka tą specialiąją sąlygą. I lentelė | Didžiausias dienų, kuriomis laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal žvejybos įrankius | Specialioji sąlyga | Reglamentuojamas įrankis | Didžiausias dienų skaičius | Dugniniai tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklo akių dydis ≥ 32 mm, žiauniniai tinklai, kurių tinklo akių dydis ≥ 60 mm, ir inkarinės ūdos | ES | FR | PT | 5.2 a ir 5.2 b | Dugniniai tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklo akių dydis ≥ 32 mm, žiauniniai tinklai, kurių tinklo akių dydis ≥ 60 mm, ir inkarinės ūdos | Neribojama | PASIKEITIMAS PASKIRTOMIS ŽVEJYBOS PASTANGOMIS SU VALSTYBėS NARėS VėLIAVA PLAUKIOJANčIO LAIVO DIENų PERLEIDIMAS KITAM SU TOS PAčIOS VALSTYBėS NARėS VėLIAVA PLAUKIOJANčIAM LAIVUI 10.1. Valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kuriomis jis gali būti rajone, kitam su jos vėliava tame rajone plaukiojančiam laivui, jeigu laivui perleistų dienų skaičius, padaugintas iš jo variklio galios kilovatais (kilovatdienės), yra lygus perleidžiančiojo laivo perleistų dienų skaičiui, padaugintam iš to laivo variklio galios kilovatais, arba yra už jį mažesnis. Laivo variklio galia kilovatais – ES žvejybos laivyno registre užregistruota laivo variklio galia. 10.2. Pagal 10.1 punkto nuostatas perleistų dienų, kuriomis laivas gali būti rajone, bendras skaičius, padaugintas iš perleidžiančiojo laivo variklio galios kilovatais, negali būti didesnis nei 2008 m. ir 2009 m. žvejybos žurnale nurodytas perleidžiančiojo laivo vidutinis dienų skaičius tame rajone per metus, padaugintas iš to laivo variklio galios kilovatais. 10.3. Perleisti dienas, kaip nurodyta 10.1 punkte, leidžiama tik laivams, naudojantiems bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį ir vykdantiems veiklą tuo pačiu valdymo laikotarpiu. 10.4. Perleisti dienas gali tik laivai, kuriems skiriamos žvejybos dienos netaikant specialiųjų sąlygų. 10.5. Komisijai paprašius valstybės narės pateikia informaciją apie perleistas dienas. Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka šiame punkte nurodytai informacijai rinkti ir perduoti gali būti nustatytas lentelinės skaičiuoklės formatas. SU VIENOS VALSTYBėS NARėS VėLIAVA PLAUKIOJANčIO žVEJYBOS LAIVO DIENų PERLEIDIMAS SU KITOS VALSTYBėS NARėS VėLIAVA PLAUKIOJANčIAM žVEJYBOS LAIVUI Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kuriomis jie gali būti rajone, galiojančias tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, jeigu mutatis mutandis taikomi 3.1, 3.2 ir 10 punktai. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti perleisti dienas, prieš tai jos Komisijai praneša išsamią perleidimo informaciją, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas ir su jomis susijusias žvejybos kvotas, jei tokios taikomos. ĮSIPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ ATITINKAMų DUOMENų RINKIMAS Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri naudojama valdant žvejybos dienas, kuriomis laivas gali būti šiame priede nurodytame rajone, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie visas žvejybos pastangas rajone, žvejojant velkamaisiais ir pasyviaisiais žvejybos įrankiais, apie įvairių tipų žvejybos įrankius rajone naudojančių laivų žvejybos pastangas ir tų laivų variklio galią kilovatais. ATITINKAMų DUOMENų TEIKIMAS Komisijai paprašius, valstybės narės Komisijos nurodytu atitinkamu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę, kurioje II ir III lentelėse nustatytu formatu pateikiami 12 punkte nurodyti duomenys. Komisijos prašymu valstybės narės taip pat jai nusiunčia išsamią informaciją apie žvejybos pastangas, paskirtas ir panaudotas per visus 2010 m. ir 2011 m. valdymo laikotarpius arba jų dalis, naudodamos IV ir V lentelėse nurodytą duomenų formatą. II lentelė | Kilovatdienių duomenų pateikimo pagal metus formatas | Šalis | Žvejybos įrankis | Metai | Bendras pranešamas žvejybos pastangų kiekis | (1) | (2) | (3) | (4) | II lentelė | Kilovatdienių duomenų pagal metus formatas | Laukelio pavadinimas | Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius | Išlygiavimas[33] K(airė)/D(dešinė) | Apibrėžtis ir pastabos | (1) Šalis | 3 | Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas | (2) Žvejybos įrankis | 2 | Vienas iš šių žvejybos įrankių rūšių: TR – tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audinio akių kraštinės ilgis ≥ 32 mm GN – žiauniniai tinklai, kurių tinklo akių dydis ≥ 60 mm LL – dugninės ūdos | (3) Metai | 4 | 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 arba 2011 m. | (4) Bendras pranešamas žvejybos pastangų kiekis | 7 | R | Bendras žvejybos pastangų, išreikštų kilovatdienėmis, kiekis nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. | IV lentelė | Laivo informacijos perdavimo formatas | Šalis | BLR | Išoriniai žymenys | Valdymo laikotarpio trukmė | Deklaruojamas žvejybos įrankis | Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma specialioji sąlyga | Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta | Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta | Perleistos dienos | Laivo informacijos formatas | Laukelio pavadinimas | Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius | Išlygiavimas[34] K(airė)/D(dešinė) | Apibrėžtis ir pastabos | (1) Šalis | 3 | Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas. | (2)BLR | 12 | ES žvejybos laivyno registro numeris Unikalus žvejybos laivo atpažinties numeris. Valstybė narė (triraidis ISO kodas) ir atpažinties numeris (9 rašmenys). Jei numerį sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, kairėje pusėje privaloma įrašyti papildomus nulius. | (3)Išoriniai žymenys | 14 | L | Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 381/87 | (4) Valdymo laikotarpio trukmė | 2 | L | Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais | (5) Žvejybos įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta | 2 | L | Vienas iš šių žvejybos įrankių rūšių: TR – tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audinio akių kraštinės ilgis ≥ 32 mm GN – žiauniniai tinklai, kurių tinklo akių dydis ≥ 60 mm LL – dugninės ūdos | (6) Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma specialioji sąlyga | 2 | L | Nurodoma, kuri iš IIB priedo 7.2 punkto a–b papunkčiuose nurodytų specialiųjų sąlygų taikoma, jei taikoma. | (7) Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta | 3 | L | Nurodomas dienų, kuriomis laivui pagal IIB priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė. | (8) Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta | 3 | L | Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone, naudodamas įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta, skaičius. | (9) Perleistos dienos | 4 | L | Nurodant kitam laivui perleistas dienas, nurodyti „– perleistų dienų skaičius“, o nurodant gautas dienas – „+ perleistų dienų skaičius“. | IIC PRIEDAS LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į VAKARINĖS LAMANŠO SĄSIAURIO DALIES PAPRASTŲJŲ JŪRŲ LIEŽUVIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMĄ TJTT VIIe ZONOJE BENDROSIOS NUOSTATOS TAIKYMO SRITIS 1.1. Šis priedas taikomas bet kuriuos 3 punkte apibrėžtus žvejybos įrankius turintiems ir naudojantiems bei VIIe zonoje esantiems ES laivams, kurių bendras ilgis yra 10 m arba didesnis. Šiame priede nuoroda į 2011 m. valdymo laikotarpį reiškia 2011 m. vasario 1 d.–2012 m. sausio 31 d. laikotarpį. 1.2. Laivams, žvejojantiems pasyviaisiais tinklais, kurių tinklo akių dydis yra 120 mm arba didesnis, ir kurie pagal ES laivo žurnalo duomenis 2004 m. jie sužvejojo mažiau nei 300 kg paprastųjų jūrų liežuvių gyvojo svorio, šio priedo nuostatos netaikomos, jeigu: a) 2011 m. valdymo laikotarpiu šie laivai sužvejoja mažiau nei 300 kg paprastųjų jūrų liežuvių gyvojo svorio; b) jūroje iš šių laivų žuvis neperkraunama į kitą laivą ir c) iki 2011 m. liepos 31 d. ir 2012 m. sausio 31 d. kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia ataskaitą, nurodydama šių laivų 2004 m. sužvejotų paprastųjų jūrų liežuvių kiekio ir 2011 m. sužvejotų paprastųjų jūrų liežuvių kiekio duomenis. Jei neįvykdoma kuri nors iš minėtų sąlygų, atitinkamiems laivams nedelsiant vėl pradedamos taikyti šio priedo nuostatos. 2. ŽVEJYBOS įRANKIS Šiame priede skiriamos šios žvejybos įrankių grupės: a) plačiažiočiai tralai, kurių tinklo akių dydis yra 80 mm arba didesnis; b) pasyvieji tinklai, įskaitant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir inkarinius žiauninius tinklus, kurių tinklo akių dydis yra mažesnis nei 220 mm. 3. BENDRIEJI įSIPAREIGOJIMAI IR VEIKLOS APRIBOJIMAI 3.1. Didžiausias leidžiamas pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsnius. 3.2. Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas yra TJTT VIIe zona. ŽVEJYBOS PASTANGŲ APRIBOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS 4. LAIVAI, KURIEMS TAIKOMI žVEJYBOS PASTANGų APRIBOJIMAI 4.1. Laivai, naudojantys 2 punkte nurodytų tipų įrankius ir žvejojantys 1 punkte apibrėžtame rajone, turi specialų žvejybos leidimą, išduotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį. 4.2. Valstybė narė savo laivams neleidžia rajone žvejoti 2 punkte apibrėžtoms grupėms priklausančiais įrankiais, jei tie laivai neturi įrašų apie tokią žvejybos veiklą tame rajone 2002 m.–2010 m., išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė užtikrina, kad tame rajone nebus panaudoti lygiaverčiai žvejybos pajėgumai, išreikšti kilovatais. 4.3. Tačiau laivui, turinčiam įrašų apie kuriai nors iš 2 punkte apibrėžtų grupių priklausančių žvejybos įrankių naudojimą, galima leisti naudoti kitokį žvejybos įrankį, jeigu pastarajam įrankiui naudoti skirtų dienų skaičius yra didesnis nei pirmajam įrankiui naudoti skirtų dienų skaičius arba lygus tam skaičiui. 4.4. Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotos 1 punkte apibrėžtame rajone, vėliava neleidžiama žvejoti tame rajone naudojant 2 punkte apibrėžtai grupei priklausantį žvejybos įrankį, išskyrus atvejus, kai tam laivui kvota skiriama perleidus žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį ir skiriamos dienos jūroje pagal šio priedo 10 arba 11 punktą. 5. VEIKLOS APRIBOJIMAI Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir ES registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kokių iš 2 punkte nurodytoms žvejybos įrankių grupėms priklausančių įrankių, rajone būtų ne daugiau dienų nei nurodyta 6 punkte. ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIOMIS JIE GALI BŪTI RAJONE, SKAIČIUS 6. DIDžIAUSIAS DIENų SKAIčIUS 6.1. Didžiausias dienų jūroje, kuriomis valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam laivui, turinčiam ir naudojančiam kurį nors iš 2 punkte nurodytų žvejybos įrankių, būti rajone 2011 m. valdymo laikotarpiu, skaičius nurodytas I lentelėje. 6.2. 2011 m. valdymo laikotarpiu dienų, kuriomis laivas gali būti bendrame rajone, kuriam taikomas šis priedas ir IIA priedas, skaičius neviršija šio priedo I lentelėje nustatyto skaičiaus. Tačiau, jei laivui skiriamos žvejybos tik tuose rajonuose, kuriems taikomas IIA priedas, didžiausios pastangos, jis neviršija nustatytų didžiausių žvejybos tuose rajonuose pastangų. 6.3. 2011 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė gali valdyti savo žvejybos pastangų paskirstymą pagal kilovatdienių sistemą. Pagal šią sistemą ji gali bet kokiam laivui skirti kitokį didžiausią dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičių, nei atitinkamai įrankių grupei nustatytasis I lentelėje, jeigu laikomasi bendro tos grupės įrankiui taikomo kilovatdienių skaičiaus nuostatos. Bendras kilovatdienių skaičius, taikomas tam tikrai žvejybos įrankių grupei, yra visų atskirų žvejybos pastangų, skirtų su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams, atitinkantiems reglamentuojamų žvejybos įrankių naudojimo reikalavimus, suma. Tokios individualios žvejybos pastangos apskaičiuojamos kilovatdienėmis, dauginant kiekvieno laivo variklio galią iš dienų jūroje, kuriomis tas laivas galėtų pasinaudoti pagal I lentelę, jeigu nebūtų taikomos šio punkto nuostatos, skaičiaus. 6.4. 5.4 punktu pasinaudoti pageidaujanti valstybė narė Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie kiekvienos žvejybos įrankių grupės ir duomenų apskaičiavimą, grindžiamą: - leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašu, nurodant laivų Bendrijos laivyno registro (BLR) numerį ir variklio galią; - dienų jūroje, kuriomis kiekvienam laivui būtų leista žvejoti pagal I lentelę, skaičiumi ir dienų jūroje, kuriomis kiekvienas laivas galėtų pasinaudoti taikant 6,3 punktą, skaičiumi. Komisija, remdamasi tuo aprašu, gali leisti tai valstybei narei pasinaudoti 6.3 punkto nuostatomis. 7. VALDYMO LAIKOTARPIAI 7.1. Valstybė narė I lentelėje nurodytas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, gali suskirstyti vieno ar daugiau kalendorinių mėnesių trukmės valdymo laikotarpius. 7.2. Dienų arba valandų, kuriomis laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių atitinkama valstybė narė nustato savo nuožiūra. Jei valstybė narė laiką, kurį laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja pagal 3 punkte nurodytas sąlygas. Komisijai paprašius valstybė narė nurodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų išnaudota per daug žvejybos pastangų dėl to, kad laivas išplaukia iš rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui. 8. PAPILDOMOS DIENOS, SKIRIAMOS ATSIžVELGIANT į VISAM LAIKUI NUTRAUKTą žVEJYBOS VEIKLą 8.1. Atsižvelgdama į tai, kad po 2004 m. sausio 1 d. žvejybos veikla buvo visam laikui nutraukta pagal Reglamento (EB) Nr. 2792/1999 7 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 23 straipsnį, Reglamentą (EB) Nr. 744/2008 arba dėl kitų valstybių narių tinkamai pagrįstų aplinkybių, Komisija valstybėms narėms gali skirti papildomų dienų jūroje, kuriomis laivui, turinčiam bet kurį 2 punkte nurodytą žvejybos įrankį, jo valstybė narė gali leisti būti geografiniame rajone. Žvejybos veiklai nebenaudojamų laivų, kurie naudojo atitinkamą žvejybos įrankį, 2003 m. išnaudotos žvejybos pastangos, išmatuotos kilovatdienėmis, padalijamos iš visų tokį patį įrankį 2003 m. naudojusių laivų pastangų. Tuomet papildomas dienų jūroje skaičius apskaičiuojamas dauginant šį gautą santykį iš dienų, kurios būtų skirtos pagal I lentelę, skaičiaus. Jeigu apskaičiavus susidaro ne visa diena, ji apvalinama iki artimiausios visos dienos. Šis punktas netaikomas, jei laivas pakeistas remiantis 4.2 punktu arba jei ankstesniais metais jau buvo pasinaudota galimybe už nebenaudojamo laivo pastangas gauti papildomų dienų jūroje. 8.2. Valstybės narės, pageidaujančios gauti 8.1 punkte nurodytų dienų, Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie kiekvienos žvejybos įrankių grupės duomenų apskaičiavimą, grindžiamą: - nebenaudojamų laivų sąrašais, nurodant laivų Bendrijos laivyno registro (BLR) numerį ir variklio galią; - tokių laivų 2003 m. vykdyta žvejybos veikla, apskaičiuojama dienomis jūroje pagal atitinkamas žvejybos įrankių grupes. 8.3. Komisija, remdamasi tokiu prašymu, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali pakeisti tai valstybei narei pagal 6.2 punktą skirtą dienų skaičių. 8.4. 2011 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė gali perskirstyti papildomas dienas jūroje visiems laivyne dar naudojamiems laivams, atitinkantiems tam tikrų grupių žvejybos įrankių naudojimo reikalavimus. 8.5. Anksčiau Komisijos už visam laikui nutrauktą veiklą paskirto papildomo dienų skaičiaus valstybė narė 2011 m. valdymo laikotarpiu perskirstyti negali, jei Komisija atitinkamu sprendimu iš naujo neįvertino tų papildomų dienų skaičius, remdamasi dabartinėmis įrankių grupių ir dienų jūroje skaičiaus apribojimo nuostatomis. Valstybei narei paprašius iš naujo įvertinti dienų skaičių, jai laikinai galima perskirstyti 50 proc. papildomo dienų skaičiaus, kol Komisija priims sprendimą. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti stebėjimą 9. PAPILDOMų DIENų SKYRIMAS SIEKIANT SUSTIPRINTI STEBėJIMą 9.1. Komisija pagal sustiprintą mokslinio stebėjimo programą, grindžiamą mokslininkų ir žvejybos sektoriaus atstovų bendradarbiavimu, 2011 m. vasario 1 d.–2012 m. sausio 31 d. valstybėms narėms gali skirti tris papildomas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, turėdamas bet kurį iš 2 punkte nurodytoms grupėms priklausančių įrankių. Pagal šią programą daugiausia dėmesio skiriama į jūrą išmetamų žuvų kiekiui ir sužvejoto žuvų kiekio sudėčiai, ir joje nustatyti griežtesni nacionalinėms programoms taikomi duomenų rinkimo reikalavimai nei nustatyti Reglamente (EB) Nr. 199/2008 ir Reglamente (EB) Nr. 665/2008. Moksliniai stebėtojai yra nepriklausomi nuo žvejybos laivo savininko, kapitono arba įgulos narių. 9.2. Valstybės narės, pageidaujančios gauti pagal 9.1 punktą skiriamų dienų, pateikia Komisijai tvirtinti savo sustiprinto stebėjimo programos aprašymą. 9.3. Komisija, remdamasi šiuo aprašymu ir pasikonsultavusi su ŽMTEK, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali keisti 6.1 punkte nurodytą dienų skaičių, skiriamą su tos valstybės narės sustiprinto stebėjimo programa susijusiems laivams, rajonams ir įrankiams. 9.4. Jeigu valstybė narė nori ir toliau be pakeitimų taikyti anksčiau Komisijos patvirtintą programą, valstybė narė, likus keturioms savaitėms iki programos taikymo laikotarpio pradžios, praneša Komisijai apie tolesnį sustiprinto stebėjimo programos taikymą. I lentelė | Didžiausias dienų, kuriomis laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal žvejybos įrankių grupes | Žvejybos įrankis 2 punktas | Aprašymas Naudojami tik 2 punkte apibrėžtų grupių žvejybos įrankiai | Vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis | 2 a | Plačiažiočiai tralai, kurių tinklo akių dydis ≥ 80 mm | 2 b | Pasyvieji tinklai, kurių tinklo akių dydis < 220 mm | PASIKEITIMAS PASKIRTOMIS ŽVEJYBOS PASTANGOMIS 10. SU VALSTYBėS NARėS VėLIAVA PLAUKIOJANčIO žVEJYBOS LAIVO DIENų PERLEIDIMAS KITAM SU TOS PAčIOS VALSTYBėS NARėS VėLIAVA PLAUKIOJANčIAM LAIVUI 10.1. Valstybė narė gali leisti bet kuriam su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kuriomis jis gali būti rajone, kitam su jos vėliava tame rajone plaukiojančiam žvejybos laivui, jeigu laivui perleistų dienų skaičius, padaugintas iš jo variklio galios kilovatais (kilovatdienių), yra lygus perleidžiančiojo laivo perleistų dienų skaičiui, padaugintam iš to laivo variklio galios kilovatais, arba yra už jį mažesnis. Laivo variklio galia kilovatais – Bendrijos žvejybos laivyno registre užregistruota laivo variklio galia. 10.2. Bendras dienų, kuriomis laivas gali būti rajone, skaičius, padaugintas iš perleidžiančiojo laivo variklio galios kilovatais, nėra didesnis nei 2001, 2002, 2003, 2004 ir 2005 m. žvejybos žurnale patvirtintas perleidžiančiojo laivo vidutinis dienų skaičius tame rajone per metus, padaugintas iš to laivo variklio galios kilovatais. 10.3. Perleisti dienas, kaip nurodyta 10.1 punkte, leidžiama tik laivams, naudojantiems tos pačios 2 punkte nurodytos grupės žvejybos įrankį ir vykdantiems veiklą tuo pačiu valdymo laikotarpiu. 10.4. Komisijai paprašius valstybės narės pateikia ataskaitas apie perleistas dienas. Kad šios ataskaitos būtų prieinamos Komisijai, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nustatytas išsamios lentelinės skaičiuoklės formatas. 11. SU VIENOS VALSTYBėS NARėS VėLIAVA PLAUKIOJANčIO žVEJYBOS LAIVO DIENų PERLEIDIMAS SU KITOS VALSTYBėS NARėS VėLIAVA PLAUKIOJANčIAM žVEJYBOS LAIVUI Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kuriomis jie gali būti rajone, galiojančias tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, jeigu mutatis mutandis taikomi 4.2, 4.4, 6 ir 10 punktai. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti perleisti dienas, prieš tai jos Komisijai praneša išsamią perleidimo, dėl kurio jos susitarė, informaciją, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas ir su jomis susijusias žvejybos kvotas, jei tokios taikomos. ĮSIPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ 12. ATITINKAMų DUOMENų RINKIMAS Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri naudojama valdant žvejybos dienas, kuriomis laivas gali būti šiame priede nurodytame rajone, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie visas žvejybos pastangas rajone, žvejojant velkamaisiais ir pasyviaisiais žvejybos įrankiais, ir apie įvairių tipų žvejybos įrankius naudojančių laivų žvejybos pastangas rajone, kuriam taikomas šis priedas. 13. ATITINKAMų DUOMENų TEIKIMAS Komisijai paprašius, valstybės narės Komisijos nurodytu atitinkamu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę, kurioje II ir III lentelėse nustatytu formatu pateikiami 12 punkte nurodyti duomenys. Komisijos prašymu valstybės narės taip pat jai nusiunčia išsamią informaciją apie žvejybos pastangas, paskirtas ir panaudotas per visus 2010 m. ir 2011 m. valdymo laikotarpius arba jų dalis, naudodamos IV ir V lentelėse nurodytą duomenų formatą. II lentelė | Kilovatdienių duomenų pateikimo pagal metus formatas | Šalis | Žvejybos įrankis | Metai | Bendras pranešamas žvejybos pastangų kiekis | (1) | (2) | (3) | (4) | III lentelė | Kilovatdienių duomenų pagal metus formatas | Laukelio pavadinimas | Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius | Išlygiavimas[35] K(airė)/D(dešinė) | Apibrėžtis ir pastabos | (1) Šalis | Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas | (2) Žvejybos įrankis | 2 | Vienas iš šių žvejybos įrankių rūšių: plačiažiočiai tralai, kurių tinklo akių dydis ≥ 80 mm GN – žiauniniai tinklai, kurių tinklo akių dydis < 220 mm TN – sieninis tinklas arba vertikalusis tinklas, kurio tinklinio audinio akių kraštinės ilgis < 220 mm | (3) Metai | 4 | 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 arba 2011 m. | (4) Bendras pranešamas žvejybos pastangų kiekis | 7 | R | Bendras žvejybos pastangų, išreikštų kilovatdienėmis, kiekis nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. | IV lentelė | Laivo informacijos perdavimo formatas | Šalis | BLR | Išoriniai žymenys | Valdymo laikotarpio trukmė | Deklaruojamas žvejybos įrankis | Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta | Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta | Perleistos dienos | Laivo informacijos formatas | Laukelio pavadinimas | Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius | Išlygiavimas[36] K(airė)/D(dešinė) | Apibrėžtis ir pastabos | (1) Šalis | 3 | Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas. | (2)BLR | 12 | ES žvejybos laivyno registro numeris Unikalus žvejybos laivo atpažinties numeris Valstybė narė (triraidis ISO kodas) ir atpažinties numeris (9 rašmenys). Jei numerį sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, kairėje pusėje privaloma įrašyti papildomus nulius. | (3)Išoriniai žymenys | 14 | L | Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87 | (4) Valdymo laikotarpio trukmė | 2 | L | Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais | (5) Žvejybos įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta | 2 | L | Vienas iš šių žvejybos įrankių rūšių: plačiažiočiai tralai, kurių tinklo akių dydis ≥ 80 mm GN – žiauniniai tinklai, kurių tinklo akių dydis < 220 mm TN – sieninis tinklas arba vertikalusis tinklas, kurio tinklinio audinio akių kraštinės ilgis < 220 mm | (6) Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma specialioji sąlyga | 3 | L | Nurodomas dienų, kuriomis laivui pagal IIC priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė. | (8) Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta | 3 | L | Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone, naudodamas įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta, skaičius. | (9) Perleistos dienos | 4 | L | Nurodant kitam laivui perleistas dienas, nurodyti „– perleistų dienų skaičius“, o nurodant gautas dienas – „+ perleistų dienų skaičius“. | IID PRIEDAS LAIVŲ, ŽVEJOJANČIŲ TOBINES TJTT IIa, IIIa IR IV ZONOSE ŽVEJYBOS GALIMYBĖS [1. ŠIAME PRIEDE NUSTATYTOS SąLYGOS TAIKOMOS ES LAIVAMS, TJTT IIA, IIIA IR IV ZONų ES VANDENYSE žVEJOJANTIEMS PRIEDUGNIO TRALU, VELKAMUOJU TINKLU ARBA PANAšIAIS VELKAMAISIAIS žVEJYBOS įRANKIAIS, KURIų TINKLO AKIų DYDIS YRA MAžESNIS NEI 16 MM. 2. Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos trečiųjų šalių laivams, kuriems leidžiama žvejoti tobines TJTT IV zonos ES vandenyse, jei nenurodyta kitaip, arba remiantis ES ir Norvegijos konsultacijomis, kaip nurodyta Sąjungos ir Norvegijos išvadų suderintame protokole. 3. Šiame priede diena, kurią laivas gali būti rajone, yra: a) 24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00:00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24:00 valandų arba tokio laikotarpio dalis, arba b) Žvejybos žurnale užregistruotas 24 valandų tęstinis laikotarpis nuo išvykimo dienos ir laiko iki atvykimo dienos ir laiko arba tokio laikotarpio dalis. 4. Kiekviena atitinkama valstybė narė parengia ir turi duomenų bazę, kurioje pateikiama toliau nurodyta informacija apie TJTT IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenis ir apie visus su tos valstybės vėliava plaukiojančius arba ES registruotus laivus, ten žvejojusius priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra mažesnis nei 16 mm: a) laivo pavadinimas ir vidinis registracijos numeris; b) įmontuoto laivo variklio galia kilovatais, išmatuota pagal Reglamento (EEB) Nr. 2930/86 5 straipsnį; c) dienų, kuriomis laivas, žvejodamas priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra mažesnis nei 16 mm, buvo rajone, skaičius; d) kilovatdienės, t. y. dienų, kuriomis laivas buvo rajone, skaičiaus ir įmontuoto variklio galios kilovatais sandauga. 5. Žvalgomoji žvejyba, susijusi su tobinių gausa, pradedama ne anksčiau kaip 2011 m. balandžio 1 d. ir baigiama ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 6 d. Žvejybos pastangų, leidžiamų žvalgomojoje žvejyboje, susijusioje su tobinių gausa, 2011 m. bendra didžiausia riba nustatoma remiantis 2007 m. ES laivų bendrai išnaudotomis žvejybos pastangomis, nustatytomis pagal 4 dalį, ir jos paskirstomos valstybėms narėms pagal šiam BLSK skirtas kvotas. 6. Komisija, remdamasi TJTT ir ŽMTEK rekomendacijomis dėl Šiaurės jūros tobinių 2010 m. klasės dydžio, kuo anksčiau peržiūri I priede nustatytus tobinių BLSK ir kvotas TJTT IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse, atsižvelgdama į toliau nurodytus principus bei kitą mokslinėse rekomendacijose pateiktą svarbią informaciją: BLSK TJTT IIa ir IV zonų ES vandenyse nustatomas pagal tokią formulę: TAC 2011 = –333+R1,2011*3,692 kai R1,2011 – 1 amžiaus grupės tobinių išteklių dydis, išreikštas milijardais, apskaičiuotas 2011 m. sausio 1 d., o BLSK išreikštas tūkstančiais tonų. 7. Jeigu 6 punkte apskaičiuotas BLSK viršija 400000 tonų, nustatomas 400000 tonų BLSK. 8. Komercinė žvejyba priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis mažesnis nei 16 mm, draudžiama nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.] IIE PRIEDAS TJTT VIIf IR VIIg ZONOSE ŽVEJOJANČIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS 1. KIEKVIENA VALSTYBė NARė UžTIKRINA, KAD 2011 M. SU Jų VėLIAVOMIS PLAUKIOJANčIų LAIVų PRIEDUGNIO žVEJYBOS TJTT VIIF IR VIIG ZONOSE PASTANGOS SUDARYTų NE DAUGIAU NEI 90 PROC. 2007 M. SU TOS VALSTYBėS NARėS VėLIAVA PLAUKIOJUSIų LAIVų žVEJYBOS PASTANGų. 2. Taikant 1 punktą: a) priedugnio žvejybos pastangos – dienų, kuriomis laivas buvo rajone, skaičiaus ir įmontuoto variklio galios kilovatais sandaugų suma, b) diena, kurią laivas gali būti rajone, yra: - 24 valandų laikotarpis nuo kalendorinės dienos 00:00 valandų iki tos pačios kalendorinės dienos 24:00 valandų arba tokio laikotarpio dalis, arba - žvejybos žurnale užregistruotas 24 valandų tęstinis laikotarpis nuo išvykimo dienos ir laiko iki atvykimo dienos ir laiko arba tokio laikotarpio dalis; c) įmontuoto laivo variklio galia kilovatais matuojama pagal Reglamento (EEB) Nr. 2930/86 5 straipsnį. 3. Nepaisant 2 punkto b papunkčio, dienos, kuriomis laivas yra rajone ir jame yra tik sardinės, atlantinės skumbrės, atlantinės silkės, atlantiniai šprotai, šiauriniai žydrieji merlangai, paprastosios stauridės ir argentinos, neįskaičiuojamos į priedugnio žvejybos pastangas. 4. Nepaisant 2 punkto b papunkčio, dienos, kuriomis laivas yra rajone ir naudoja, surenka arba turi tik - omarų dugnines gaudykles, - krabų ir omarų gaudykles, - jūrinių sraigių dugnines gaudykles arba - krabų dugnines gaudykles, neįskaičiuojamos į priedugnio žvejybos pastangas, jei laive yra tik vėžiagyvių ir moliuskų. 5. Valstybės narės ne vėliau kaip 2011 m. liepos 1 d. Komisijai praneša su jos vėliava plaukiojusių laivų 2007 m. žvejybos pastangas, apskaičiuotas pagal šiame priede nustatytas taisykles. 6. Didžiausias leidžiamas pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsnius. 7. Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas yra TJTT VIIf ir VIIg zonos. 8. Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri naudojama valdant žvejybos dienas, kuriomis laivas gali būti šiame priede nurodytame rajone, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie a) visas žvejybos pastangas, panaudotas rajone, kuriam taikomas šis priedas ir b) laivų, naudojančių kitų tipų žvejybos įrankius, nei išvardytieji 4 punkte, žvejybos pastangas, panaudotas rajone, kuriam taikomas šis priedas. III PRIEDAS TREČIŲJŲ ŠALIŲ VANDENYSE ŽVEJOJANTIEMS ES ŽVEJYBOS LAIVAMS IŠDUOTŲ ŽVEJYBOS LEIDIMŲ KIEKYBINIAI APRIBOJIMAI ŽVEJYBOS RAJONAS | ŽVEJYBA | ŽVEJYBOS VEIKLOS LEIDIMų SKAIčIUS | ŽVEJYBOS LEIDIMų PASKIRSTYMAS VALSTYBėMS NARėMS | DIDžIAUSIAS BET KOKIU METU RAJONE ESANčIų LAIVų SKAIčIUS | NORVEGIJOS VANDENYS IR žVEJYBOS ZONA APLINK JAN MAJENO SALą | ATLANTINė SILKė, į šIAURę NUO 62º00' šIAURėS PLATUMOS | 93 | DK: 32, DE: 6, FR: 1, IE: 9, NL: 11, PL: 1, SV: 12, UK: 21 | 69 | PRIEDUGNIO RūšYS, į šIAURę NUO 62º00' šIAURėS PLATUMOS | 80 | DE: 16, IE: 1, ES: 20, FR: 18, PT: 9, UK: 14 | 50 | ATLANTINė SKUMBRė | 97 | DK: 15, DE: 4, FR: 2, IE: 23, NL: 11, SE: 6, UK: 36 | 70 | PRAMONINėMS REIKMėMS žVEJOJAMOS žUVų RūšYS, į PIETUS NUO 62°00' šIAURėS PLATUMOS | 480 | DK: 450, UK: 30 | 150 | FARERų SALų | VISų RūšIų žVEJYBA TRALAIS NE DIDESNIAIS NEI 180 PėDų ILGIO LAIVAIS ZONOJE, ESANčIOJE 12–21 MYLIų ATSTUMU NUO FARERų SALų BAZINIų LINIJų | 26 | BE: 0, DE: 4, FR: 4, UK: 18 | 13 | SPECIALIZUOTOJI ATLANTINIų MENKIų IR JUODADėMIų MENKIų žVEJYBA žVEJYBOS įRANKIAIS, KURIų TINKLO AKIų DYDIS NE MAžESNIS NEI 135 MM, LEIDžIAMA TIK RAJONE, ESANčIAME į PIETUS NUO 62°28' šIAURėS PLATUMOS IR į RYTUS NUO 6°30' VAKARų ILGUMOS | 8 | 4 | Žvejyba tralais didesniu nei 21 mylia atstumu nuo bazinės Farerų salų linijos. Kovo 1 d. – gegužės 31 d. ir spalio 1 d. – gruodžio 31 d. tie laivai gali vykdyti veiklą rajone tarp 62°00' šiaurės platumos bei 61°20' šiaurės platumos bei 12 – 21 mylių atstumu nuo bazinių linijų esančiame rajone. | 70 | BE: 0, DE: 10, FR: 40, UK: 20 | 26 | Melsvųjų molvų žvejyba tralu, kurio tinklo akių dydis ne mažesnis nei 100 mm, rajone, esančiame į pietus nuo 61°30' šiaurės platumos ir į vakarus nuo 9°00' vakarų ilgumos, bei rajone, esančiame tarp 7°00' vakarų ilgumos ir 9°00' vakarų ilgumos į pietus nuo 60°30' šiaurės platumos, ir rajone, esančiame į pietvakarius nuo linijos tarp 60°30' šiaurės platumos, 7°00' vakarų ilgumos ir 60°00' šiaurės platumos, 6°00' vakarų ilgumos. | 70 | DE: 8(2), FR: 12(2), UK: 0(2) | 20 (3) | Specializuotoji ledjūrio menkių žvejyba tralu, kurio tinklo akių dydis yra ne mažesnis nei 120 mm, turint galimybę naudoti skersines tralo maišo virves. | 70 | 22 (3) | Šiaurinių žydrųjų merlangų žvejyba. Bendrą –žvejybos leidimų skaičių galima padidinti keturiems laivams išduotomis licencijomis, kad būtų galima suformuoti poras, jeigu Farerų salų institucijos imtų taikyti specialias galimybių žvejoti rajone, kuris vadinamas "pagrindiniu šiaurinių žydrųjų merlangų žvejybos rajonu", taisykles. | 36 | DE: 3, DK: 19, FR: 2, NL: 5, UK: 5 | 20 | Žvejyba ūdomis | 10 | UK: 10 | 6 | Atlantinė skumbrė | 12 | DK: 12 | 12 | Atlantinė silkė, į šiaurę nuo 61º šiaurės platumos | 21 | DK: 7, DE: 1, IE: 2, FR: 0, NL: 3, SV: 3, UK: 5 | 21 | (1) Pagal 1999 metų suderintą protokolą duomenys apie atlantinių menkių ir juodadėmių menkių specializuotąją žvejybą pateikiami su duomenimis „Visa žvejyba tralais 12-21 mylių nuo Farerų salų bazinių linijų esančioje zonoje ne ilgesniais nei 180 pėdų laivais„. (2) Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius. (3) Šie skaičiai pateikti skiltyje „Žvejyba tralais didesniu atstumu nei 21 mylia nuo bazinių Farerų salų linijų“. | IV PRIEDAS TATAK KONVENCIJOS RAJONAS 1. DIDžIAUSIAS KARTINėMIS ūDOMIS IR VELKAMOSIOMIS ūDOMIS žVEJOJANčIų ES LAIVų, KURIEMS šIAURINėJE ATLANTO VANDENYNO LEIDžIAMA AKTYVIAISIAIS žVEJYBOS įRANKIAIS žVEJOTI PAPRASTUOSIUS TUNUS, NE MAžESNIUS NEI 8 KG SVORIO IR 75 CM ILGIO IR NE DIDESNIUS NEI 30 KG SVORIO IR 115 CM ILGIO, SKAIčIUS Ispanija | Prancūzija | ES | 2. Didžiausias ES pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais žvejojančių laivų, kuriems Viduržemio jūroje aktyviaisiais žvejybos įrankiais leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius Ispanija | Prancūzija | Italija | Kipras | Malta | ES | 3. Didžiausias ES laivų, kuriems leidžiama Adrijos jūroje ūkio verslo reikmėms aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius Italija | ES | 4. Didžiausias kiekvienos valstybės narės žvejybos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje gali būti leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa A lentelė Žvejybos laivų skaičius | Kipras | Graikija | Italija | Prancūzija | Ispanija | Malta | Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai | Ūdomis žvejojantys laivai | Laivai, kuriuose žvejojama kartinėmis ūdomis su jauku | Laivai, kuriuose žvejojama rankinėmis ūdomis | Traleriai | Kiti mėgėjų žvejybos laivai | B lentelė Bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa | Kipras | Graikija | Italija | Prancūzija | Ispanija | Malta | Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai | Ūdomis žvejojantys laivai | Laivai, kuriuose žvejojama kartinėmis ūdomis su jauku | Laivai, kuriuose žvejojama rankinėmis ūdomis | Traleriai | Kiti mėgėjų žvejybos laivai | 5. Didžiausias rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje paprastiesiems tunams žvejoti naudojamų kiekvienos valstybės narės leidžiamų gaudyklių skaičius Gaudyklių skaičius | Ispanija | Italija | Portugalija | 6. Didžiausias kiekvienos valstybės narės paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, kuriuos kiekviena valstybė narė gali perkelti į rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje esančius savo žuvininkystės ūkius, kiekis A lentelė Didžiausias tunų auginimo pajėgumas ir tukinimo pajėgumas | Ūkių skaičius | Pajėgumas (tonomis) | Ispanija | Italija | Graikija | Kipras | Malta | B lentelė Didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų kiekis (tonomis) | Ispanija | Italija | Graikija | Kipras | Malta | V PRIEDAS AJGIAK KONVENCIJOS RAJONAS A DALIS SPECIALIZUOTOSIOS ŽVEJYBOS DRAUDIMAS AJGIAK KONVENCIJOS RAJONE Pagrindinės žvejojamos žuvų rūšys | Zona | Draudimo laikotarpis | Rykliai (visos rūšys) | Konvencijos rajonas | Ištisus metus | Notothenia rossii | MŽŪO 48.1 Antarktis, pusiasalio rajone MŽŪO 48.2 Antarktis, aplink South Orkneys MŽŪO 48.3 Antarktis, aplink South Orkneys | Ištisus metus | Pelekinės žuvys | MŽŪO 48.1 Antarktis(1) MŽŪO 48.2 Antarktis(1) | Ištisus | Gobionotothen gibberifrons Chaenocephalus aceratus Pseudochaenichthys georgianus Lepidonotothen squamifrons Patagonotothen guntheri Electrona carlsbergiv[37] | MŽŪO 48.3 | Ištisus metus | Dissostichus spp. | MŽŪO 48.5 Antarktis | Nuo 2010 12 01 iki 2011 11 30 | Dissostichus spp. | MŽŪO 88.3 Antarktis(1) MŽŪO 58.5.1 Antarktis(1)(2) MŽŪO 58.5.2 Antarktis į rytus nuo 79°20' rytų ilgumos ir už EEZ ribų į vakarus nuo 79°20' rytų ilgumos(1) MŽŪO 88.2 Antarktis į šiaurę nuo 65° pietų platumos (1) MŽŪO 58.4.4 Antarktis (1) (2) MŽŪO 58.6 Antarktis (1) MŽŪO 58.7 Antarktis (1) | Ištisus metus | Lepidonotothen squamifrons | MŽŪO 58.4.4(1)(2) | Ištisus metus | Visos rūšys, išskyrus Champsocephalus gunnari ir Dissostichus eleginoides | MŽŪO 58.5.2 Antarktis | Nuo 2010 12 01 iki 2011 11 30 | Dissostichus mawsoni | MŽŪO 48.4 Antarktis (1) rajone, esančiame tarp 55º30' pietų platumos ir 57º20' pietų platumos bei 25º30' vakarų ilgumos ir 29º30' vakarų ilgumos | Ištisus metus | (1) Išskyrus žvejybą moksliniais tikslais. (2) Išskyrus nacionalinėms jurisdikcijoms priklausančius vandenis (EEZ). | B dalis LEIDŽIAMO SUŽVEJOTI ŽUVŲ KIEKIO IR PRIEGAUDOS APRIBOJIMAI 2010–2011 M. VYKDANT NAUJĄ IR ŽVALGOMĄJĄ ŽVEJYBĄ AJGIAK KONVENCIJOS RAJONE Parajonis/kvadratas | Regionas | Sezonas | MTP | Dissotichus spp. Leidžiamas sužvejoti kiekis (tonomis) | Leidžiamos priegaudos kiekio apribojimas (tonomis) | Rombinės rajos | Macrourus spp. | Kitos rūšys | 58.4.1 | Visas kvadratas | Nuo 2010 12 01 iki 2011 11 30 | A, B, D, F ir H MTP: 0 C MTP: 100 E MTP: 50 G MTP: 60 | Iš viso 210 | Visas kvadratas 50 | Visas kvadratas 33 | Visas kvadratas 20 | 58.4.2 | Visas kvadratas | Nuo 2010 12 01 iki 2011 11 30 | A MTP: 30 B, C ir D MTP 0 E MTP: 40 | Iš viso 70 | Visas kvadratas 50 | Visas kvadratas 20 | Visas kvadratas 20 | 88.1 | Visas parajonis | Nuo 2010 12 01 iki 2011 08 31 | A MTP: 0 B, C ir G MTP 372 D, E ir F MTP: 0 H, I ir K MTP: 2104 J ir L MTP: 374 M MTP: 0 | Iš viso 2850 | 142 A MTP: 0 B, C ir G MTP 50 D, E ir F MTP: 0 H, I ir K MTP: 105 J ir L MTP: 50 M MTP: 0 | 430 A MTP: 0 B, C ir G MTP 40 D, E ir F MTP: 0 H, I ir K MTP: 320 J ir L MTP: 70 M MTP: 0 | 20 A MTP: 0 B, C ir G MTP 60 D, E ir F MTP: 0 H, I ir K MTP: 60 J ir L MTP: 40 M MTP: 0 | 88.2 | Į pietus nuo 65º pietų platumos | Nuo 2010 12 01 iki 2011 08 31 | A ir B MTP: 0 C, D, F ir G MTP: 214 E MTP: 361 | Iš viso 575 (1) | 50(1) A ir B MTP: 0 C, D, F ir G MTP: 50 E MTP: 50 | 92(1) A ir B MTP: 0 C, D, F ir G MTP: 34 E MTP: 58 | 20 A ir B MTP: 0 C, D, F ir G MTP: 80 E MTP: 20 | (1) Žuvų rūšių, kurios mažame tiriamajame plote (MTP) sužvejojamos kaip priegauda, leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimo taisyklės taikomos atsižvelgiant į bendrą leidžiamos priegaudos apribojimą parajonyje: rombinės rajos: 5 proc. leidžiamo sužvejoti Dissostichus spp. kiekio arba 50 tonų (taikomas didesnis skaičius), Macrourus spp.: 16 proc. leidžiamo sužvejoti Dissostichus spp. kiekio, Kitos žuvų rūšys: 20 tonų kiekvienam MTP. | C dalis PRANEŠIMAS APIE KETINIMUS DALYVAUTI EUPHAUSIA SUPERBA ŽVEJYBOJE Susitariančioji Šalis: Žvejybos sezonas: Laivo pavadinimas: Tikėtinas sugautų žuvų kiekis (tonomis): Žvejybos būdas: | Įprastiniu tralu | Nuolatinės žvejybos sistema | Siurbimas į skaidrų tralo maišą | Kiti patvirtinti metodai: Nurodykite | Produktai, kurie bus gauti iš sugautų žuvų kiekio, ir jų perskaičiavimo koeficientai[38]: Produkto tipas | Sužvejoto kiekio procentinė dalis | Perskaičiavimo koeficientas[39] | Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti leidžiamo sugauti kiekio apribojimai nenustatyti, todėl laikoma žvalgomąja žvejyba | Atkreipkite dėmesį, kad šioje formoje duomenys pateikiami tik informavimo tikslais ir neužkerta kelio vykdyti žvejybos veiklą jūsų nenurodytuose rajonuose ir nenurodytu laiku. D dalis TINKLŲ KONFUGURACIJA IR ŽVEJYBOS BŪDŲ NAUDOJIMAS Tinklo angos (žiočių) apskritimo ilgis (m) | Vertikali anga (m) | Horizontali anga (m) | Tinklo sekcijos ilgis ir akių dydis Sekcija | Ilgis (m) | Akių dydis (mm) | 1-oji sekcija | 2-oji sekcija | 3-oji sekcija | … | Paskutinioji sekcija (tralo maišas) | Pateikite kiekvienos naudotos tinklo konfigūracijos schemą Įvairių žvejybos būdų naudojimas[40]: Taip Ne Žvejybos būdas: | Numatoma naudojimo laiko dalis ( proc.) | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | … | Viso 100 proc. | Jūros žinduolių pašalinimo įtaiso naudojimas[41]: Taip Ne Pateikite paaiškinimus, susijusius su žvejybos būdais, žvejybos įrankių konfigūracija ir žvejybos modeliais: VI PRIEDAS IVTK RAJONAS 1. DIDžIAUSIAS ES LAIVų, KURIEMS IVTK RAJONE LEIDžIAMA žVEJOTI TROPINIUS TUNUS, SKAIčIUS Valstybė narė | Didžiausias laivų skaičius | Pajėgumai (GT) | Ispanija | 22 | 61 364 | Portugalija | 5 | 1 627 | ES | 49 | 96 595 | 2. Didžiausias ES laivų, kuriems IVTK rajone leidžiama žvejoti durklažuves ir ilgapelekius tunus, skaičius Valstybė narė | Didžiausias laivų skaičius | Pajėgumai (GT) | Ispanija | 27 | 11 590 | Parncūzija[42] | 26 | 2 007 | Portugalija | 15 | 6 925 | Jungtinė Karalystė | 4 | 1 400 | ES | 72 | 21 922 | 3. 1 punkte nurodytiems laivams taip pat leidžiama žvejoti durklažuves ir ilgapelekius tunus IVTK rajone. 4. 2 punkte nurodytiems laivams taip pat leidžiama žvejoti tropinius tunus IVTK rajone. VII PRIEDAS ŽVVRVK KONVENCIJOS RAJONAS DDžIAUSIAS ES LAIVų, KURIEMS ŽVVRVK KONVENCIJOS RAJONO DALYJE į šIAURę NUO 20° PIETų PLATUMOS, LEIDžIAMA žVEJOTI DURKLAžUVES, SKAIčIUS Ispanija | ES | VIII PRIEDAS ES VANDENYSE ŽVEJOJANTIEMS TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS IŠDUOTŲ ŽVEJYBOS LEIDIMŲ KIEKYBINIAI APRIBOJIMA VėLIAVOS VALSTYBė | ŽVEJYBA | ŽVEJYBOS VEIKLOS LEIDIMų SKAIčIUS | DIDžIAUSIAS BET KOKIU METU RAJONE ESANčIų LAIVų SKAIčIUS | NORVEGIJA | ATLANTINė SILKė, į šIAURę NUO 62º00' šIAURėS PLATUMOS | FARERų SALOS | ATLANTINė SKUMBRė, VIA (į šIAURę NUO 56°30' šIAURėS PLATUMOS), VIIE, F, H; PAPRASTOJI STAURIDė, IV, VIA (į šIAURę NUO 56°30' šIAURėS PLATUMOS), VIIE, F, H; ATLANTINė SILKė, VIA (į šIAURę NUO 56°30' šIAURėS PLATUMOS) | ATLANTINė SILKė, į šIAURę NUO 62º00' šIAURėS PLATUMOS | ATLANTINė SILKė, IIIA | PRAMONINė NORVEGINIų MENKUčIų IR ATLANTINIų šPROTų žVEJYBA, IV, VIA (į šIAURę NUO 56°30' šIAURėS PLATUMOS): TOBINėS, IV (įSKAITANT NEIšVENGIAMą šIAURINIų žYDRųJų MERLANGų PRIEGAUDą) | PAPRASTOJI MOLVA IR PAPRASTOJI BROSMė | ŠIAURINIS žYDRASIS MERLANGAS II, VIA (į šIAURę NUO 56°30' šIAURėS PLATUMOS), VIB, VII (į VAKARUS NUO 12°00' VAKARų ILGUMOS) | MELSVOJI MOLVA | [pic][pic][pic][pic][pic][pic] [1] OL L 358, 2002 12 31, p. 59. [2] OL C ... , ..., p. ... . [3] OL L 358, 2002 12 31, p. 59. [4] OL L 150, 2004 4 30, p. 1. [5] OL L 345, 2005 12 28, p. 5. [6] OL L 65, 2006 3 7, p. 1. [7] OL L 122, 2007 5 11, p. 7. [8] OL L 157, 2007 6 19, p. 1. [9] OL L 344, 2008 12 20, p. 6. [10] OL L 96, 2009 4 15, p. 1. [11] OL L 115, 1996 5 9, p. 3. [12] OL L 214, 2009 8 19, p. 16. [13] Susitarimas dėl žvejybos tarp Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės (OL L 226, 1980 8 29, p. 48). [14] Susitarimas tarp Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų Vidaus Vyriausybės dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 12). [15] Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarimas (OL L 172, 2007 6 30, p. 4) ir Protokolas nustatantis tame susitarime numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą (OL L 172, 2007 6 30, p. 9). [16] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. [17] OL L 343, 2009 12 22, p. 1. [18] OL L 151, 2008 6 11, p. 5. [19] 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (nauja redakcija) (nauja redakcija) (OL L 87, 2009 3 31, p. 70). [20] 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (nauja redakcija) (OL L 87, 2009 3 31, p. 1). [21] 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (nauja redakcija) (OL L 87, 2009 3 31, p. 42). [22] Sudaryta Tarybos sprendimu 2002/738/EB (OL L 234, 2002 8 31, p. 39). [23] Europos Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 86/238/EEB (OL L 162, 1986 6 18, p. 33). [24] OL L 97, 2004 4 1, p. 16. [25] Sudaryta Tarybos sprendimu 2006/539/EB (OL L 224, 2006 8 16, p. 22). [26] Europos Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 95/399/EB (OL L 236, 1995 10 5, p. 24). [27] Sudaryta Tarybos sprendimu 2008/780/EB (OL L 268, 2008 10 9, p. 27). [28] Europos Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 2005/75/EB (OL L 32, 2005 2 4, p. 1). [29] 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (OL L 286, 2008 10 29, p. 33). [30] 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL L 351, 2002 12 28, p. 6). [31] Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuotojo ilgio formatu. [32] OL L 60, 2008 3 5, p. 1. [33] Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuotojo ilgio formatu. [34] Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuotojo ilgio formatu. [35] Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuotojo ilgio formatu. [36] Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuotojo ilgio formatu. [37] Išskyrus žvejybą moksliniais tikslais. [38] [39] Perskaičiavimo koeficientas = bendras svoris/perdirbtos žuvies svoris. [40] Jei taip, perėjimo nuo vieno prie kito žvejybos būdo dažnis: [41] Jei taip, pateikite įtaiso projektą: [42] Prancūzija gali papildomai suteikti leidimus 15 su jos vėliava plaukiojančių ir išimtinai Reunione registruotų laivų su sąlyga, kad jie neviršys 3375 GT didžiausio bendro pajėgumo.