<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-473/19</NO.CASE><NO.CASE>C-474/19</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62019CJ0473</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:166">EU:C:2021:166</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>16</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>16</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20210304">2021 m. kovo 4 d.</DATE> sprendimas – Sujungtos bylos C-473/19 ir C-474/19</HT></P><P><HT TYPE="SC">Föreningen Skydda Skogen</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (antroji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20210304">2021 m. kovo 4 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: švedų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Aplinka</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 92/43/EEB</KEYWORD><KEYWORD>Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga</KEYWORD><KEYWORD>12 straipsnio 1 dalis</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2009/147/EB</KEYWORD><KEYWORD>Laukinių paukščių apsauga</KEYWORD><KEYWORD>5 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Miškininkystė</KEYWORD><KEYWORD>Draudimai, skirti saugomų rūšių apsaugai užtikrinti</KEYWORD><KEYWORD>Projektas dėl galutinio miško iškirtimo</KEYWORD><KEYWORD>Teritorija, kurioje aptinkama saugomų rūšių</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Sujungtose bylose C‑473/19 ir C‑474/19</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Vänersborgs tingsrätt, mark- och miljödomstolen</HT> (Venešborgo pirmosios instancijos teismo nekilnojamojo turto ir aplinkos apsaugos bylų kolegija, Švedija) <DATE ISO="20190612">2019 m. birželio 12 d.</DATE> ir <DATE ISO="20190613">13 d.</DATE> sprendimais, kuriuos Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20190618">2019 m. birželio 18 d.</DATE> pagal SESV 267 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Föreningen Skydda Skogen</HT> (C‑473/19),</P><P><HT TYPE="BOLD">Naturskyddsföreningen i Härryda,</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Göteborgs Ornitologiska Förening</HT> (C‑474/19)</P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Länsstyrelsen i Västra Götalands län,</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">B.A.B</HT>. (C‑473/19),</P><P><HT TYPE="BOLD">U.T.B</HT>. (C‑474/19),</P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev (pranešėjas), antrosios kolegijos teisėjo pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai A. Kumin, T. von Danwitz ir P. G. Xuereb,</P><P>generalinė advokatė J. Kokott,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">Föreningen Skydda Skogen</HT>, atstovaujamos E. Götmark,</P></ITEM><?PAGE NO="2"?><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">Naturskyddsföreningen i Härryda</HT>, atstovaujamos J. Hort,</P></ITEM><ITEM><P>Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek, J. Vláčil ir L. Dvořáková,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos K. Simonsson, C. Hermes ir E. Ljung Rasmussen,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20200910">2020 m. rugsėjo 10 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl <DATE ISO="19920521">1992 m. gegužės 21 d.</DATE> Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="206" PAGE.FIRST="7" DATE.PUB="1992">OL L 206, 1992, p. 7</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102; toliau – Buveinių direktyva) 12 straipsnio 1 dalies ir <DATE ISO="20091130">2009 m. lapkričio 30 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="020" PAGE.FIRST="7" DATE.PUB="2010">OL L 20, 2010, p. 7</REF.DOC.OJ>; toliau – Paukščių direktyva) 5 straipsnio išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šie prašymai pateikti nagrinėjant <HT TYPE="ITALIC">Föreningen skydda Skogen</HT> (asociacija <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>Apsaugokime mišką<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>), <HT TYPE="ITALIC">Naturskyddsföreningen i Härryda</HT> (Heridos gamtos apsaugos asociacija) ir <HT TYPE="ITALIC">Göteborgs Ornitologiska Förening</HT> (Geteborgo ornitologų asociacija) ginčus su <HT TYPE="ITALIC">Länsstyrelsen i Västra Götaland</HT> (Vestra Jotalando regioninė administracinė valdyba, Švedija), B.A.B. ir U.T.B. dėl Vestra Jotalando regioninės administracinės valdybos sprendimo nesiimti jokių veiksmų dėl pranešimo apie vykdomą kirtimą miško plote, esančiame Heridos savivaldybėje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Buveinių direktyva</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Buveinių direktyvos trečia, ketvirta ir šešta konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>kadangi šios direktyvos tikslas – skatinti biologinės įvairovės palaikymą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus, todėl ši direktyva prisideda prie bendro subalansuotos [tvarios] plėtros siekio; kadangi siekiant išlaikyti biologinę įvairovę, gali tam tikrais atvejais prireikti palaikyti ar netgi skatinti žmogaus veiklą;</P><P>kadangi valstybių narių europinėje teritorijoje natūralių buveinių būklė nuolat blogėja, ir vis didėja rūšių skaičius, kurioms gresia didelis išnykimo pavojus; kadangi buveinės ir rūšys, kurioms gresia išnykimas, sudaro Bendrijos gamtos paveldo dalį, o jų išlikimui kylantys pavojai dažnai nepaiso valstybinių sienų [peržengia valstybines sienas], todėl joms išsaugoti reikalinga imtis priemonių Bendrijos mastu;</P><P>&lt;…&gt;</P><P>(6) kadangi tam, kad galima būtų atstatyti ar palaikyti Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių gerą apsaugos būklę, būtina pagal nustatytą grafiką steigti specialias saugomas teritorijas, siekiant sukurti vientisą Europos ekologinį tinklą.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></P></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Šios direktyvos 1 straipsnio i ir m punktuose numatyta:</TXT><P><P>„Šioje direktyvoje:</P><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>i)</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">rūšies apsaugos būklė</HT> reiškia atitinkamą rūšį veikiančių poveikių visumą, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį jos populiacijos paplitimui ir gausumui 2 straipsnyje nurodytoje teritorijoje;</TXT></NP></ITEM></LIST></P><P>Rūšies apsaugos būklė laikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>palankia<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>, kai:</P><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>atitinkamos rūšies populiacijos pokyčių duomenys rodo, kad ji pati pajėgi ilgą laiką išlikti kaip gyvybingas jos natūraliosios buveinės komponentas,</P><P>ir</P></ITEM><ITEM><P>rūšies natūralaus paplitimo arealas nemažėja ir nėra tikėtina, kad bus sumažintas ateityje,</P><P>ir</P></ITEM><ITEM><P>yra ir tikriausiai bus pakankamai didelė buveinė, kurioje jos populiacija galės išlikti ilgą laiką;</P></ITEM></LIST></P><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>m)</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">egzempliorius</HT> reiškia bet kurį į IV ir V priedus įtrauktos rūšies gyvą arba negyvą gyvūną ar augalą, bet kurią jo dalį ar išvestinį produktą, taip pat bet kokias kitas prekes, kurios pagal dokumentus, pakuotę, žymėjimą ar etiketę arba kitas aplinkybes yra tų rūšių gyvūnų ar augalų dalys ar išvestiniai produktai;</TXT></NP></ITEM></LIST></P></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Tos pačios direktyvos 2 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="002.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Šios direktyvos tikslas – padėti užtikrinti biologinę įvairovę, apsaugant natūralias buveines ir laukinę fauną bei florą europinėje valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis, teritorijoje.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="002.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Priemonės, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turi palaikyti ar atstatyti palankią Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="002.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Taikant priemones pagal šią direktyvą, atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir kultūrinius reikalavimus bei regionines ir vietines charakteristikas.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Valstybės narės imasi reikiamų priemonių sukurti į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių griežtos apsaugos jų [natūralaus] paplitimo areale sistemą, draudžiančią:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>bet kokia forma tyčia gaudyti ar žudyti šių rūšių individus gamtoje;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>šias rūšis tyčia trikdyti, ypač jų perėjimo, jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos metu;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>tyčia naikinti ar rinkti kiaušinius gamtoje;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>pažeisti ar naikinti perėjimo ar poilsio vietas.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Buveinių direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Jei nėra kitos priimtinos alternatyvos ir nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas netrukdo palaikyti atitinkamos rūšies populiacijų palankią apsaugos būklę jų natūralaus paplitimo areale, valstybės narės gali nukrypti nuo 12, 13 ir 14 straipsnių bei 15 straipsnio a ir b punktų:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>siekdamos apsaugoti laukinę fauną ir florą bei išsaugoti natūralias buveines;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>siekdamos išvengti didelės žalos, ypač pasėliams, naminiams gyvuliams, miškams, žūklės plotams, vandenims ir kitoms nuosavybės rūšims;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>atsižvelgdamos į visuomenės sveikatą ir saugą arba dėl kitų įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio, į pirminės svarbos gamtinei aplinkai naudingas pasekmes;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>mokslo tiriamojo darbo ir švietimo tikslais, siekiant šių rūšių populiacijų atstatymo ir reintrodukcijos bei dėl šiems tikslams įgyvendinti būtino veisimo, įskaitant dirbtinį augalų dauginimą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>e)</NO.P><TXT>siekdamos griežtai kontroliuojant leisti atrankos būdu ir ribotais kiekiais imti ir laikyti ribotą tam tikrų į IV priedą įrašytų rūšių egzempliorių skaičių, kurį nustato kompetentingos nacionalinės institucijos.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Buveinių direktyvos IV priedo a punkte nurodyta, be kita ko, <HT TYPE="ITALIC">Rana arvalis</HT>, vadinamoji smailiasnukė varlė, kaip Bendrijos svarbos gyvūnų rūšis, kuriai reikalinga griežta apsauga.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Paukščių direktyva</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Paukščių direktyvos 3–5 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>(3)</NO.P><TXT>Daugelio rūšių laukinių paukščių, natūraliai paplitusių valstybių narių [e]uropinėje teritorijoje, skaičius mažėja, kai kuriais atvejais net labai greitai, ir dėl tokio jų skaičiaus mažėjimo kyla didelė grėsmė natūralios aplinkos, ypač biologinės pusiausvyros, apsaugai.</TXT></NP></CONSID><CONSID><NP><NO.P>(4)</NO.P><TXT>Valstybių narių [e]uropinėje teritorijoje natūraliai paplitusių laukinių paukščių rūšys daugiausia priklauso migruojančioms rūšims. Tokios rūšys sudaro bendrą paveldą ir veiksminga paukščių apsauga yra tipiška aplinkos apsaugos problema, peržengianti valstybių sienas ir reikalaujanti bendros atsakomybės.</TXT></NP></CONSID><CONSID><NP><NO.P>(5)</NO.P><TXT>Valstybių narių [e]uropinėje teritorijoje natūraliai paplitusių laukinių paukščių rūšių apsaugą būtina pasiekti laikantis Bendrijos tikslų dėl gyvenimo sąlygų gerinimo ir tvaraus vystymosi.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Šios direktyvos 1 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Šia direktyva siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių [e]uropinėje teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis. Ji apima šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę ir nustato jų naudojimo taisykles.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Ši direktyva taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Tos pačios direktyvos 2 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Valstybės narės imasi reikiamų priemonių 1 straipsnyje nurodytų rūšių populiacijoms palaikyti tokiu lygiu, kuris visų pirma atitiktų ekologinius, mokslinius ir kultūrinius reikalavimus, derinant juos su ekonominiais ir rekreaciniais reikalavimais, arba stengiasi šių rūšių populiacijas priartinti prie tokio lygio.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 3 straipsnyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Atsižvelgdamos į 2 straipsnyje minėtus reikalavimus, valstybės narės imasi reikiamų priemonių išsaugoti, palaikyti ar atkurti pakankamą buveinių įvairovę ir plotą visoms 1 straipsnyje nurodytoms paukščių rūšims.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA><P>Biotopams ir buveinėms išsaugoti, palaikyti ir atkurti taikomos šios pagrindinės priemonės:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>saugomų teritorijų steigimas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>buveinių saugomose teritorijose ir už jų ribų priežiūra ir tvarkymas pagal ekologinius reikalavimus;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>sunaikintų biotopų atkūrimas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>biotopų kūrimas.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Paukščių direktyvos 4 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="004.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Siekiant užtikrinti, kad I priede minimos rūšys savo paplitimo areale išliktų ir veistųsi, jų buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA><ALINEA>Atsižvelgdamos į šių rūšių apsaugos reikalavimus geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, šių rūšių apsaugai valstybės narės įsteigia kiekiu ir dydžiu tinkamiausias specialias apsaugos teritorijas.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="004.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>1 ir 2 dalyse nurodytose apsaugos teritorijose valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta buveinių taršos ar pažeidimo, arba bet kokio paukščių trikdymo, jei tai galėtų būti reikšminga atsižvelgiant į šio straipsnio tikslus. Valstybės narės taip pat stengiasi išvengti buveinių taršos ar pažeidimo už šių saugomų teritorijų ribų.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Šios direktyvos 5 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Nepažeisdamos 7 ir 9 straipsnių valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad sukurtų bendrą apsaugos sistemą visoms 1 straipsnyje nurodytoms paukščių rūšims, ypač uždrausdamos:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>tyčinį žudymą ar gaudymą bet kokiais būdais;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>tyčinį jų lizdų ir kiaušinių naikinimą arba pažeidimą, arba jų lizdų pašalinimą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>jų kiaušinių rinkimą gamtoje ir šių kiaušinių laikymą, netgi jei jie yra tušti;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>tyčinį paukščių trikdymą, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės šios direktyvos tikslams;</TXT></NP></ITEM></LIST><?PAGE NO="6"?><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>Jei nėra jokio kito priimtino sprendimo, valstybės narės gali nukrypti nuo 5–8 straipsnių nuostatų šiais atvejais:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>žmonių sveikatos ir saugos labui,</P></ITEM><ITEM><P>oro saugos labui,</P></ITEM><ITEM><P>siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystę ir vandenį,</P></ITEM><ITEM><P>dėl floros ir faunos apsaugos;</P></ITEM></LIST></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>dėl mokymo ir mokslo tiriamųjų darbų, populiacijos atkūrimo, reintrodukcijos ir šiems tikslams būtino veisimo;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>kad griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu būtų leista gaudyti, laikyti ar kitaip teisėtai naudoti nedidelį tam tikrų rūšių paukščių skaičių.<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Paukščių direktyvos 14 straipsnis suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>Valstybės narės gali įvesti griežtesnes apsaugos priemones, negu numato ši direktyva.<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Švedijos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Artskyddsförordningen (2007:845)</HT> (Nutarimas dėl rūšių apsaugos (2007:845), toliau – Nutarimas dėl rūšių apsaugos), kuris buvo priimtas remiantis <HT TYPE="ITALIC">Miljöbalken, lag (1998:808)</HT> (Įstatymas dėl aplinkos kodekso (1998:808)) 8 skyriaus 1 straipsniu, siekiant į Švedijos teisę perkelti <DATE ISO="19790402">1979 m. balandžio 2 d.</DATE> Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="103" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1979">OL L 103, 1979, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 98) 5 straipsnį, kurio tekstas buvo pakartotas Paukščių direktyvos (ji panaikino ir pakeitė Direktyvą 79/409) 5 straipsnyje ir Buveinių direktyvos 12 straipsnyje, 4 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>Jei laukiniai paukščiai arba laukinių gyvūnų rūšys šio reglamento 1 priede pažymėti raidėmis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>N<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>n<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, tuomet draudžiama:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>tyčia gaudyti ar žudyti gyvūnus;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>tyčia trikdyti gyvūnus, ypač jų perėjimo ar dauginimosi, jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos metu;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3)</NO.P><TXT>tyčia naikinti ar rinkti kiaušinius gamtoje;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4)</NO.P><TXT>pažeisti ar naikinti gyvūnų perėjimo ar dauginimosi arba poilsio vietas.</TXT></NP></ITEM></LIST><P>Draudimai taikomi visuose gyvūnų gyvenimo etapuose.</P><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Taigi šio nutarimo 4 straipsnio pirmos pastraipos 1–3 punktais į nacionalinę teisę perkeliami pagal Paukščių direktyvos 5 straipsnio a–d punktus ir Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktus draudžiami tyčiniai veiksmai. Šio nutarimo 4 straipsnio pirmos pastraipos 4 punktu savo ruožtu perkeliamas Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punktas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Nutarimo dėl rūšių apsaugos 1 priede pateiktas visų rūšių, kurios išvardytos Paukščių direktyvos I–III prieduose bei Buveinių direktyvos II, IV ir V prieduose, sąrašas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Iš <HT TYPE="ITALIC">Sogsvårdslagen</HT> <HT TYPE="ITALIC">(1979:429)</HT> (Miškininkystės įstatymas (1979:429)) 30 straipsnio matyti, kad vyriausybė ar jos paskirta administracinė institucija gali duoti nurodymus atsižvelgti į natūralią aplinką, kuri, be kita ko, svarbi tvarkant miškus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Skogsstyrelsen</HT> (Nacionalinė miškų direkcija, Švedija) gavo pranešimą apie Heridos savivaldybėje esančiame miško plote vykdomą kirtimą. Šis pranešimas susijęs galutiniu kirtimu, o tai reiškia beveik visų medžių iškirtimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Nacionalinė miškų direkcija šiuo konkrečiu atveju pateikė nuomonę dėl rekomenduojamų atsargumo priemonių ir nusprendė, kad, jei bus atsižvelgiama į jos nuomonę, šiame pranešime aprašyta veikla neprieštarauja nė vienam iš Nutarime dėl rūšių apsaugos numatytų draudimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Kaip matyti iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą, nagrinėjame pranešime nurodytas miško plotas yra pagal Nutarimą dėl rūšių apsaugos saugomų rūšių natūrali buveinė. Tačiau dėl šioje teritorijoje planuojamos vykdyti miško eksploatavimo veiklos šių saugomų rūšių egzemplioriai bus trikdomi arba nužudyti. Be to, toje teritorijoje esantys minėtų rūšių kiaušiniai bus sunaikinti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT><DATE ISO="20161222">2016 m. gruodžio 22 d.</DATE> ir <DATE ISO="20180117">2018 m. sausio 17 d.</DATE> pareiškėjos pagrindinėse bylose paprašė Vestra Jotalando regiono administracinės valdybos, atsakingos už rūšių apsaugos šiame regione priežiūrą, imtis veiksmų dėl pranešimo apie miško kirtimą ir Nacionalinės miškų direkcijos nuomonės. Jos manė, kad numatytas kirtimas prieštarauja Nutarime dėl rūšių apsaugos nustatytiems draudimams, ir, be kita ko, paprašė, kad minėta valdyba vykdytų savo misiją – prižiūrėtų šio nutarimo taikymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Vestra Jotalando regiono administracinės valdyba nusprendė, kad nereikia nagrinėti būtinybės taikyti Nutarimo dėl rūšių apsaugos taikymo išimtį, o tai reiškia, kad planuojama veikla – tiek, kiek ja atsižvelgiama į Nacionalinės miškų direkcijos rekomenduojamas atsargumo priemones, pateiktas jos nuomonėje, kaip tai nurodyta šio sprendimo 22 punkte, – neprieštarauja nė vienam iš minėtų draudimų. Tuomet pareiškėjos pagrindinėse bylose pateikė skundą prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme dėl šio Vestra Jotalando regiono administracinės valdybos sprendimo nesiimti priežiūros priemonių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, viena vertus, kad pagal Nutarimo dėl rūšių apsaugos 4 straipsnį įgyvendinamas tiek Paukščių direktyvos 5 straipsnis, tiek Buveinių direktyvos 12 straipsnis, todėl šiame nutarime, kiek tai susiję su draudimų apimtimi, nedaroma skirtumo tarp rūšių, kurioms taikoma viena ar kita iš šių direktyvų, ir Buveinių direktyvoje numatytas draudimas pažeisti ar naikinti dauginimosi ar poilsio vietas pagal nacionalinę teisę taikytinas ir paukščiams. Jos teigimu, šis perkėlimas į nacionalinę teisę nekelia jokių prieštaravimų, nes Paukščių direktyva yra minimalaus suderinimo direktyva, priimta remiantis EB 175 straipsnio 1 dalimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Kita vertus, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad bylos, kuriose jis turi priimti sprendimus, yra susijusios su pagrindinėse bylose nagrinėjamos miškininkystės veiklos poveikiu tam tikroms paukščių rūšims, kurioms taikoma Paukščių direktyva ir kurių kelios nurodytos minėtos direktyvos I priede, taip pat su <HT TYPE="ITALIC">Rana arvalis</HT>, vadinamąja smailiasnuke varle, minima Buveinių<?PAGE NO="8"?> direktyvos IV priedo a punkte, kuri pagal šią direktyvą yra griežtai saugoma ir aptinkama aptariamame miško kirtimo plote. Šiuo klausimu jis teigia, kad labai tikėtina, jog šios rūšys atitinkama teritorija naudojasi kaip dauginimosi vieta. Tačiau tokios vietos bus sunaikintos arba pažeistos dėl numatomo kirtimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Taigi minėtas teismas mano, kad tam tikrų Paukščių ir Buveinių direktyvų sąvokų išaiškinimas yra būtinas tam, kad jis galėtų atsakyti į jam pateiktus klausimus ir šiomis aplinkybėmis patikrinti, ar su tomis sąvokomis suderinama nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią reikalaujama, kad tuo atveju, kai veikla siekiama kito tikslo nei minėtose direktyvose nustatytais draudimais, dėl šios veiklos turi kilti neigiamų pasekmių atitinkamų rūšių apsaugos būklei rizika tam, kad jai būtų taikomi šie draudimai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Vänersborgs tingsrätt, mark- och miljödomstolen</HT> (Venešborgo pirmosios instancijos teismo nekilnojamojo turto ir aplinkos apsaugos bylų kolegija, Švedija) nusprendė sustabdyti bylų nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus, kurie bylose C‑473/19 ir C‑474/19 suformuluoti identiškai:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>1.</NO.P><TXT>Ar [Paukščių] direktyvos 5 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis nacionalinę praktiką, pagal kurią draudimas taikomas tik toms rūšims, kurios įtrauktos į direktyvos I priedo sąrašą, kurioms kyla tam tikra rizika arba kurių populiacija ilgainiui mažėja?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar [Paukščių] direktyvos 5 straipsnio a–d punktuose ir Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose vartojamos sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>tyčinis žudymas / trikdymas / naikinimas<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> turi būti aiškinamos kaip draudžiančios nacionalinę praktiką, pagal kurią tuo atveju, jeigu tam tikra veikla (pavyzdžiui, miško eksploatavimo arba žemės plėtros) aiškiai nesiekiama žudyti arba trikdyti rūšių, tam, kad būtų taikomi draudimai, būtinai turi būti neigiamų pasekmių rūšių apsaugos būklei rizika, kurią sukelia priemonės?</TXT><P>Pirmasis ir antrasis klausimai keliami atsižvelgiant, be kita ko, į:</P><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>tai, kad Paukščių direktyvos 5 straipsnis yra susijęs su visų 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų paukščių rūšių apsauga,</P></ITEM><ITEM><P>būdą, kuriuo Buveinių direktyvos 1 straipsnio m punkte apibrėžiama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>egzemplioriai<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>,</P></ITEM><ITEM><P>faktą, kad rūšių apsaugos būklės klausimas iš esmės kyla tik tiek, kiek tai susiję su galimybe taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, atitinkamai numatytas Buveinių direktyvos 16 straipsnyje (neturi būti kitos priimtinos alternatyvos ir tokia nuostata netrukdo palaikyti atitinkamos rūšies populiacijų palankią apsaugos būklę jų natūralaus paplitimo areale) arba Paukščių direktyvos 9 straipsnyje (tokia nuostata negali būti nesuderinama su šia direktyva, pagal kurios 2 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi reikiamų priemonių 1 straipsnyje nurodytų rūšių populiacijoms palaikyti tokiu lygiu, kuris visų pirma atitiktų ekologinius, mokslo ir kultūrinius reikalavimus).</P></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą būtų toks, jog tam, kad būtų taikomas draudimas, žalą reikia įvertinti kitokiu nei individualiu lygiu, ar dėl šios priežasties vertinimas turi būti atliktas pagal vieną iš toliau išvardytų skalių arba vienu iš šių lygių:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>tam tikroje geografiškai apribotoje populiacijos dalyje, pavyzdžiui, regione, valstybėje narėje arba Europos Sąjungoje;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>atitinkamoje vietos populiacijoje (biologiškai izoliuotoje nuo kitų rūšių populiacijų);</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>atitinkamoje metapopuliacijoje; arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>visoje rūšies populiacijoje atitinkamame biogeografiniame rūšies paplitimo arealo regione?</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><?PAGE NO="9"?><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Ar Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punkte vartojama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>pažeisti ar naikinti<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> tiek, kiek ji susijusi su gyvūnų dauginimosi arealu, turi būti aiškinama kaip draudžianti nacionalinę praktiką, pagal kurią tuo atveju, kai, nepaisant atsargumo priemonių, prarandamas atitinkamų rūšių buveinių nuolatinis ekologinis funkcionalumas &lt;…&gt;, nepaisant to, ar žala, naikinimas arba pablogėjimas yra tiesioginis, ar netiesioginis, dėl atitinkamos veiklos, vertinamos individualiai ar kartu su kita veikla, o draudimas taikomas tik tuo atveju, jeigu tikėtina, kad atitinkamų rūšių apsaugos būklė pablogės atsižvelgiant į vieną iš trečiajame klausime nurodytų lygių?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT>Jeigu atsakymas į ketvirtąjį klausimą būtų neigiamas, t. y. tam, kad būtų taikomas draudimas, žala turi būti vertinama kitu nei atskirame areale esančios natūralios buveinės lygiu, ar tuomet vertinimas turi būti atliktas pagal vieną iš toliau išvardytų skalių arba bet vienu iš šių lygių:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>tam tikroje geografiškai apribotoje populiacijos dalyje, pavyzdžiui, regione, valstybėje narėje arba Europos Sąjungoje;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>atitinkamoje vietos populiacijoje (biologiškai izoliuotoje nuo kitų rūšių populiacijų);</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>atitinkamoje metapopuliacijoje;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>visoje rūšies populiacijoje atitinkamame biogeografiniame rūšies paplitimo arealo regione?</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></P><P>Antrasis ir ketvirtasis klausimai &lt;…&gt; apima klausimą, ar [Paukščių ir Buveinių] direktyvose numatyta griežta apsauga nustoja galioti rūšims, kurių atžvilgiu buvo pasiektas [Buveinių] direktyvoje nustatytas tikslas (palanki apsaugos būklė).<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT><DATE ISO="20190722">2019 m. liepos 22 d.</DATE> Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑473/19 ir C‑474/19 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas galutinis sprendimas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Paukščių direktyvos 5 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis nacionalinę praktiką, pagal kurią šioje nuostatoje numatyti draudimai taikomi tik šios direktyvos I priede išvardytoms rūšims, kurioms kyla tam tikra rizika arba kurių populiacija turi tendenciją ilgainiui mažėti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Vadovaujantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (<DATE ISO="20200702">2020 m. liepos 2 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Magistrat der Stadt Wien (Didysis žiurkėnas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑477/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:517">EU:C:2020:517</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal patį Paukščių direktyvos 5 straipsnį valstybės narės, nepažeisdamos jos 7 ir 9 straipsnių, imasi būtinų priemonių, kad sukurtų bendrą apsaugos sistemą visoms 1 straipsnyje nurodytoms paukščių rūšims, be kita ko, apimančią minėtame 5 straipsnyje nurodytus draudimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Paukščių direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ja <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis, europinėje teritorijoje<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Taigi pagal Paukščių direktyvos 5 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės priimtų išsamų ir veiksmingą teisinį pagrindą, įgyvendindamos, kaip numatyta Buveinių direktyvos 12 straipsnyje, konkrečias ir specialias apsaugos priemones, leidžiančias užtikrinti, kad bus veiksmingai laikomasi Paukščių direktyvos 5 straipsnyje nurodytų draudimų, kuriais iš esmės siekiama apsaugoti į šios direktyvos sritį patenkančių paukščių rūšis, jų perėjimo ir poilsio vietas (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20180417">2018 m. balandžio 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija (Belovežo giria)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑441/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:255">EU:C:2018:255</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0252">252</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Taigi iš aiškaus ir nedviprasmiško Paukščių direktyvos 5 straipsnio teksto matyti, kad šioje nuostatoje nurodyti draudimai taikomi ne tik šios direktyvos I priede išvardytoms rūšims, kurioms kyla tam tikra rizika arba kurių populiacija turi tendenciją ilgainiui mažėti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Antra, reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į Paukščių direktyvos 5 straipsnio kontekstą, šios direktyvos dalyką ir tikslą, negalima manyti, kad į jos taikymo sritį patenka tik trys paukščių rūšių kategorijos, kurias prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mini savo pirmajame klausime.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal SESV 191 straipsnio 2 dalį Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio. Be to, ji grindžiama atsargumo principu ir principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisyta ten, kur yra jos šaltinis, ir kad ją atlygina teršėjas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Kaip matyti iš Paukščių direktyvos 3–5 konstatuojamųjų dalių, daugelio rūšių laukinių paukščių, natūraliai paplitusių valstybių narių europinėje teritorijoje, skaičius mažėja, ir dėl to kyla didelė grėsmė natūralios aplinkos apsaugai. Todėl tokių paukščių rūšių, kurių daugiausia yra migruojančios rūšys ir kurios sudaro bendrą paveldą, apsauga yra būtina siekiant Sąjungos tikslų, susijusių su tvariu vystymusi ir gyvenimo sąlygų gerinimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas taip pat yra priminęs, kad Paukščių direktyvos, kurios taikymo sritis apima visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių europinėje teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis, 2 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės imasi reikiamų priemonių visų šių paukščių rūšių populiacijoms palaikyti tokiu lygiu, kuris visų pirma atitiktų ekologinius, mokslo ir kultūrinius reikalavimus, derinamus su ekonominiais ir rekreaciniais reikalavimais, arba šių rūšių populiacijas priartinti prie tokio lygio (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19960711">1996 m. liepos 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Royal Society for the Protection of Birds</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑44/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:297">EU:C:1996:297</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0003">3</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Be to, Paukščių direktyvos 3 straipsnyje valstybėms narėms nustatytos bendro pobūdžio pareigos, kaip ir šios direktyvos 5 straipsnyje, t. y. užtikrinti pakankamą buveinių įvairovę ir plotą visų rūšių paukščiams, nurodytiems minėtos direktyvos 1 straipsnyje, vadinasi, visų rūšių laukiniams paukščiams, natūraliai paplitusiems valstybių narių europinėje teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Šios taikymo srities nustatymas susijęs su visapusės ir veiksmingos laukinių paukščių apsaugos visoje Sąjungoje svarba, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą ar migravimo erdvę, ir nepriklausomai nuo nacionalinės teisės aktų, kuriuose laukinių paukščių apsauga nustatoma remiantis nacionalinio paveldo sąvoka (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19880427">1988 m. balandžio 27 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Prancūzija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>252/85</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1988:202">EU:C:1988:202</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0015">15</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Paukščių direktyvos 4 straipsnyje įtvirtinta konkreti tikslinė ir sustiprinta apsaugos sistema, apimanti specialius įpareigojimus, be kita ko, susijusius su šios direktyvos I priede išvardytomis paukščių rūšimis (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19960711">1996 m. liepos 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Royal Society for the Protection of Birds</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑44/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:297">EU:C:1996:297</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>); tai reiškia, kad reikia imtis specialių apsaugos priemonių dėl jų buveinių, siekiant užtikrinti, kad šios rūšys savo paplitimo areale išliktų ir daugintųsi. Atsižvelgdamos į šių rūšių apsaugos reikalavimus geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, jos I priede nurodytų rūšių apsaugai valstybės narės įsteigia pagal kiekį ir dydį tinkamiausias specialias apsaugos teritorijas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Vis dėlto, kaip savo išvados 44 punkte pažymėjo generalinė advokatė, pagal Paukščių apsaugos direktyvos 5 straipsnį nesvarbu, ar atitinkamos paukščių rūšys nurodytos šios direktyvos I priede, ar joms kyla tam tikra rizika arba jų populiacija turi tendenciją ilgainiui mažėti.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Paukščių direktyvos 5 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis nacionalinę praktiką, pagal kurią šioje nuostatoje numatyti draudimai taikomi tik šios direktyvos I priede išvardytoms rūšims – toms, kurioms kyla tam tikra rizika arba kurių populiacija turi tendenciją ilgainiui mažėti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Pirmiausia reikia pažymėti, kad iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog Nutarime dėl rūšių apsaugos, kiek tai susiję su jo 4 straipsnyje numatytų draudimų tyčia gaudyti, žudyti, trikdyti gyvūnų rūšis ar naikinti ir rinkti kiaušinius apimtimi, nedaroma skirtumo tarp rūšių, kurioms taikoma Buveinių direktyva, ir tų, kurios priskirtinos prie Paukščių direktyvos. Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma pabrėžia, kad šio nutarimo 4 straipsnio pirmos pastraipos 1–3 punktais į nacionalinę teisę perkeliami Paukščių direktyvos 5 straipsnio a–d punktuose ir Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose draudžiami tyčiniai veiksmai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Paukščių direktyvos 14 straipsnį valstybės narės gali imtis griežtesnių apsaugos priemonių, nei numatytosios šioje direktyvoje (<DATE ISO="20110721">2011 m. liepos 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Azienda Agro-Zootecnica Franchini ir Eolica di Altamur</HT>a</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑2/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:502">EU:C:2011:502</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Taigi, atsižvelgiant į tai, kad prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatavo, jog iš Nutarimo dėl rūšių apsaugos matyti, kad Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose numatyti draudimai taikomi ir paukščiams, antrojo klausimą nagrinėjimą reikia apriboti šios nuostatos aiškinimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad antruoju klausimu prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktai turi būti aiškinami taip, kad, pirma, jais draudžiama nacionalinė praktika, pagal kurią, jeigu žmonių veikla, kaip antai miško eksploatavimu ar žemės plėtra, aiškiai nesiekiama žudyti arba trikdyti gyvūnų rūšių, šioje nuostatoje įtvirtinti draudimai taikomi tik kilus neigiamų pasekmių atitinkamų rūšių apsaugos būklei rizikai, ir, antra, pagal minėtą nuostatą užtikrinama apsauga nebetaikoma, kai rūšių apsaugos būklė tampa palanki.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Pirmiausia primintina, kad Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose valstybės narės įpareigojamos imtis reikiamų priemonių sukurti į tos pačios direktyvos IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių griežtos apsaugos jų natūralaus paplitimo areale sistemą, uždraudžiant tyčia gaudyti ar žudyti šių rūšių individus, šias rūšis tyčia trikdyti ir tyčia naikinti ar rinkti jų kiaušinius.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nusprendė, jog tam, kad būtų įvykdyta Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta sąlyga dėl tyčinio pobūdžio, turi būti įrodyta, kad veiką įvykdęs asmuo norėjo sugauti saugomos gyvūnų rūšies individą arba jį nužudyti ar bent jau sutiko, kad yra tokio sugavimo arba nužudymo galimybė (<DATE ISO="20060518">2006 m. gegužės 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Ispanija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑221/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:329">EU:C:2006:329</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0071">71</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Tas pats pasakytina ir apie draudimus, nurodytus šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Konkrečiai Teisingumo Teismas kaip tyčinį trikdymą, kaip tai suprantama pagal Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies b punktą, kvalifikavo veiksmus, kaip antai motorinių dviračių judėjimą pliaže, nepaisant įspėjimų apie saugomų jūros vėžlių lizdų buvimą, ir vandens dviračių bei mažų laivelių plaukiojimą atitinkamų pliažų jūrinėje dalyje, ir nusprendė, kad valstybė narė neįvykdo įsipareigojimų pagal šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies b punktą, jei nesiima visų konkrečių priemonių, būtinų išvengti tyčiniam atitinkamos gyvūnų rūšies trikdymui jų dauginimosi metu (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20060518">2006 m. gegužės 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Ispanija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑221/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:329">EU:C:2006:329</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0070">70</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Taigi Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodyti draudimai gali būti taikomi miško eksploatavimo ar žemės plėtros naudojimo veiklai, kuria aiškiai nesiekiama žudyti arba trikdyti gyvūnų rūšių ar tyčia naikinti arba rinkti jų kiaušinių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Dėl gyvūnų rūšies apsaugos būklės reikšmės, kiek tai susiję su Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a ir c punktais, reikia pažymėti, kad būtinybė išnagrinėti atitinkamos rūšies individų situaciją išplaukia iš pačios šios nuostatos formuluotės, pagal kurią valstybės narės įpareigojamos uždrausti tam tikrus veiksmus, turinčius poveikį gyvūnų rūšių <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>individams<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>kiaušiniams<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Reikia konstatuoti, kad šios direktyvos 1 straipsnio i punkte pateiktoje sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>rūšies apsaugos būklė<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> apibrėžtyje aiškiai daroma nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>[rūšių] populiacijos &lt;…&gt; gausum[ą]<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, o ne į konkrečią minėtos rūšies individo ar egzemplioriaus situaciją, todėl ši apsaugos būklė nustatoma arba vertinama atsižvelgiant, be kita ko, į atitinkamų rūšių populiacijas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Be to, kalbant apie Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies b punktą, kuriame numatytas draudimas tyčia trikdyti rūšis, ypač jų perėjimo, jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos metu, reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į tai, jog juo siekiama pabrėžti didesnę šio draudimo svarbą laikotarpiais, kai individai ypač pažeidžiami, visų pirma kiek tai susiję su jų galimybe daugintis ar sėkmingu to rezultatu, ir kurio nesilaikymas gali ypač neigiamai paveikti atitinkamos rūšies apsaugą, pagal šią nuostatą, kaip matyti iš paties jos teksto, neatmetama galimybė, kad veikla, kuri laikoma nekeliančia tokios grėsmės, tikru atveju gali ją kelti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57</NO.P><TXT>Vadinasi, pagal Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktus numatyta apsaugos sistema nėra įgyvendinama tik tada, kai kyla rizika, kad atitinkama veikla turės neigiamų pasekmių atitinkamų gyvūnų rūšies apsaugos būklei.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58</NO.P><TXT>Vis dėlto, kalbant apie šios nuostatos kontekstą, reikia konstatuoti, kad veiklos pasekmių atitinkamos gyvūnų rūšies apsaugos būklei nagrinėjimas yra svarbus taikant pagal Buveinių direktyvos 16 straipsnį priimtas leidžiančias nukrypti nuostatas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59</NO.P><TXT>Iš tiesų būtent nagrinėjant šias leidžiančias nukrypti nuostatas reikia įvertinti nagrinėjamos veiklos pasekmes atitinkamų rūšių populiacijų apsaugos būklei ir šios veiklos būtinumą bei alternatyvius sprendimus, leidžiančius įgyvendinti tikslą, kuriuo remiamasi grindžiant prašomą leidžiančią nukrypti nuostatą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60</NO.P><TXT>Jeigu Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytų draudimų taikymas priklausytų nuo nagrinėjamos veiklos neigiamų pasekmių atitinkamos rūšies apsaugos būklei rizikos, tai galėtų lemti šios direktyvos 16 straipsnyje numatytos peržiūros apėjimą, todėl šis straipsnis, taip pat leidžiančios nukrypti nuostatos ir iš jų kylančios ribojamosios sąlygos taptų neveiksmingi. Toks aiškinimas negali būti laikomas suderinamu su atsargumo ir prevencinių veiksmų principais, primintais šio sprendimo 38 punkte, taip pat atitinkančiu sustiprintą gyvūnų rūšių individų ir kiaušinių apsaugos lygį, nurodytą minėtos direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61</NO.P><TXT>Taigi tiek šios nuostatos tekstas, tiek kontekstas neleidžia joje nurodytų draudimų taikyti tik veiklai, kaip antai miško eksploatavimo ar žemės plėtros, kuri kelia neigiamų pasekmių atitinkamos gyvūnų rūšies apsaugos būklei riziką; tokį aiškinimą patvirtina ir Buveinių direktyvos tikslai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62</NO.P><TXT>Iš šios direktyvos trečios konstatuojamosios dalies matyti, kad jos pagrindinis tikslas – skatinti biologinės įvairovės palaikymą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus, todėl ši direktyva prisideda prie bendro tvarios plėtros siekio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63</NO.P><TXT>Buveinių direktyvos šeštoje konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad siekiant atkurti ar palaikyti palankią Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklę būtina pagal nustatytą grafiką steigti specialias saugomas teritorijas, siekiant sukurti vientisą Europos ekologinį tinklą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64</NO.P><TXT>Beje, primintina, kad pagal Buveinių direktyvos 2 straipsnio 1 dalį jos tikslas – padėti užtikrinti biologinę įvairovę, apsaugant natūralias buveines ir laukinę fauną bei florą europinėje valstybių narių teritorijoje. Šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priemonės, kurių imamasi pagal šią direktyvą, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>turi palaikyti ar atkurti palankią Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65</NO.P><TXT>Taigi iš minėtų tikslų irgi matyti, jog atsižvelgiant į tai, kad Buveinių direktyvoje taip pat numatytas palankios apsaugos būklės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>palaikymas<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>, reikia manyti, kad rūšys, kurios pasiekė tokią apsaugos būklę, turi būti apsaugotos nuo bet kokio šios būklės blogėjimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66</NO.P><TXT>Vadinasi, reikia konstatuoti, kad Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje numatyta apsauga nustoja būti taikoma palankią apsaugos būklę pasiekusioms rūšims.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67</NO.P><TXT>Taigi, kad būtų taikomi šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktai, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma turi išnagrinėti, ar į šios direktyvos taikymo sritį patenkančios gyvūnų rūšys, kaip antai nurodytos prašymuose priimti prejudicinį sprendimą, aptinkamos pagrindinėse bylose nagrinėjamame miško kirtimo plote.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip pabrėžia prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, <HT TYPE="ITALIC">Rana arvalis</HT>, vadinamosios smailiasnukės varlės, natūrali buveinė tikėtinai yra pagrindinėse bylose aptariamame pranešime apie miško kirtimą nurodytoje teritorijoje. Ši rūšis priskiriama prie gyvūnų rūšių, kurios saugomos pagal Buveinių direktyvą ir kurioms taikoma griežta apsauga pagal šios direktyvos 12 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69</NO.P><TXT>Be to, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad pagrindinėse bylose nagrinėjamoje teritorijoje bent jau rūšys, kaip antai <HT TYPE="ITALIC">Tetrao urogallus</HT> (kurtinys), <HT TYPE="ITALIC">Pernis apivorus</HT> (vakarinis vapsvaėdis) ir <HT TYPE="ITALIC">Accipiter gentilis</HT> (vištvanagis), kurios visos įtrauktos į Paukščių direktyvos I priedą ir yra labiausiai nykstančių paukščių rūšys, ten turi savo natūralias buveines.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70</NO.P><TXT>Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat turės išnagrinėti, ar sąlygos, kuriomis turės būti vykdomas pagrindinėse byloje nagrinėjamas miško kirtimas, yra prevenciniai ir tvarūs miško tvarkymo veiksmai, suderinami su Buveinių direktyvoje nustatytais apsaugos reikalavimais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71</NO.P><TXT>Šis teismas, be kita ko, pažymi, kad jam reikės nustatyti, kiek Nacionalinės miškų direkcijos rekomenduojamos atsargumo priemonės gali padėti sumažinti žalos atsiradimo riziką iki tokio lygio, kad pagrindinėse bylose aptariama veikla nebepatektų į Nutarimo dėl rūšių apsaugos 4 straipsnyje numatytų draudimų taikymo sritį, ir ar reikia imtis papildomų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta šių draudimų taikymo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72</NO.P><TXT>Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinė miškų direkcija, nagrinėdama pagrindinėse bylose aptariamą pranešimą dėl miško kirtimo, neįvertino jokio savanoriško miško plano. Be to, nacionalinė administracija nepatikrino, ar šis kirtimas gali būti vykdomas visiškai laikantis Nutarime dėl rūšių apsaugos nustatytų draudimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73</NO.P><TXT>Be to, Nacionalinės miškų direkcijos nuomonė nėra privaloma žemės savininkui ir nenumatyta jokios baudžiamosios sankcijos, jei nesilaikoma šioje nuomonėje nurodytų rekomendacijų. Pareiškėjų pagrindinėse bylose teigimu, šiame pranešime bet kuriuo atveju nėra informacijos apie tai, ar saugomos rūšys gyvena teritorijoje, kurioje numatytas kirtimas, nors jos atkreipė šios direkcijos dėmesį į jų buvimą minėtoje teritorijoje. Kalbant apie pagrindinėse bylose nagrinėjamą pranešimą apie miško kirtimą, pažymėtina, kad jame nenurodyta, kuriuo metų laikotarpiu turi būti vykdomas tas kirtimas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74</NO.P><TXT>Be to, Asociacija <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>Apsaugokime mišką<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> pabrėžia, kad jei pagrindinėse bylose aptariamas miško plotas bus iškirstas pagal Nacionalinės miškų direkcijos pateiktą nuomonę, miškas išnyks, o dėl to išnyks ir dalis jame esančių saugomų rūšių natūralių buveinių, ir tai atitinkamai kels grėsmę jų ilgalaikiam išlikimui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis reikia priminti, jog pagal Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktus būtina, kad valstybės narės ne tik priimtų visus teisės aktus, bet taip pat imtųsi konkrečių ir specialių apsaugos priemonių. Pagal griežtos apsaugos sistemą taip pat reikalaujama priimti nuoseklias ir suderintas prevencinio pobūdžio priemones. Ši apsaugos sistema turi leisti veiksmingai išvengti šioje nuostatoje nurodyto pavojaus saugomoms gyvūnų rūšims (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20200611">2020 m. birželio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alianța pentru combaterea abuzurilor</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑88/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:458">EU:C:2020:458</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76</NO.P><TXT>Iš tiesų, norint pasiekti Buveinių direktyvos tikslus, svarbu, kad kompetentingos institucijos galėtų iš anksto numatyti veiklą, kuri būtų žalinga šios direktyvos saugomoms rūšims, ir šiuo atžvilgiu nesvarbu, ar nagrinėjamos veiklos tikslas yra šių rūšių žudymas, ar trikdymas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77</NO.P><TXT>Taigi prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar miško eksploatavimo veikla, kaip antai nagrinėjama pagrindinėse bylose, yra pagrįsta prevenciniu požiūriu, kuriuo atsižvelgiama į atitinkamų rūšių apsaugos poreikius, ir ar ji yra planuojama ir vykdoma taip, kad nebūtų pažeisti Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nustatyti draudimai, kartu paisant, kaip matyti iš minėtos direktyvos 2 straipsnio 3 dalies, ekonominių, socialinių, kultūrinių, regioninių ir vietos reikalavimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktai turi būti aiškinami taip, kad, pirma, jie draudžia nacionalinę praktiką, pagal kurią, jeigu žmonių veikla, kaip antai miško eksploatavimu ar žemės plėtra, aiškiai nesiekiama žudyti arba trikdyti gyvūnų rūšių, šioje nuostatoje įtvirtinti draudimai taikomi tik kilus neigiamų pasekmių atitinkamų rūšių apsaugos būklei rizikai, ir, antra, pagal minėtą nuostatą užtikrinama apsauga taikoma ir tada, kai rūšių apsaugos būklė tampa palanki.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl ketvirtojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79</NO.P><TXT>Ketvirtuoju klausimu prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punktą reikia aiškinti kaip draudžiantį nacionalinę praktiką, pagal kurią tuo atveju, kai, nepaisant atsargumo priemonių, dėl žalos, naikinimo arba pažeidimo prarandamas atitinkamos rūšies buveinės nuolatinis ekologinis funkcionalumas konkrečioje teritorijoje, nesvarbu, tiesiogiai ar netiesiogiai, dėl atitinkamos veiklos, vertinamos individualiai ar kartu su kita veikla, šioje nuostatoje numatytas draudimas taikomas tik tada, jeigu tikėtina, kad atitinkamų rūšių apsaugos būklė pablogės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80</NO.P><TXT>Šis klausimas kyla iš minėto teismo daromos dvejopos prielaidos, kurią jis turės patvirtinti, kad, pirma, saugomos paukščių rūšys ir smailiasnukė varlė pranešime nurodyta teritorija naudojasi kaip dauginimosi vieta, kuri bus sunaikinta ar pažeista dėl aptariamo miško kirtimo, ir, antra, dėl šio kirtimo bus prarastas atitinkamų rūšių buveinės nuolatinis ekologinis funkcionalumas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81</NO.P><TXT>Siekiant atsakyti į šį klausimą, pirmiausia reikia priminti, kad pagal Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punktą šioje nuostatoje numatyta griežta apsauga susijusi su draudimu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>pažeisti ar naikinti perėjimo ar poilsio vietas<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82</NO.P><TXT>Būtent atsižvelgdamas į šią griežtos apsaugos sistemą Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad ši nuostata apima ne tik tyčinius, bet ir netyčinius veiksmus. Sąjungos teisės aktų leidėjas Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punkte draudimo neapribojo tik tyčiniais veiksmais, kitaip nei šios<?PAGE NO="15"?> direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktuose išvardytų veiksmų atveju, taip išreikšdamas savo valią suteikti dauginimosi ir poilsio vietoms didesnę apsaugą nuo veiksmų, kurie gali jas pažeisti arba naikinti (<DATE ISO="20200702">2020 m. liepos 2 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Magistrat der Stadt Wien (Didysis žiurkėnas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑477/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:517">EU:C:2020:517</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83</NO.P><TXT>Be to, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punkte numatyta griežta apsauga taikoma neatsižvelgiant į atitinkamoje teritorijoje esančių atitinkamos rūšies individų skaičių (<DATE ISO="20180417">2018 m. balandžio 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija (Belovežo giria)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑441/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:255">EU:C:2018:255</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0237">237</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84</NO.P><TXT>Taigi reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į tai, jog šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punkte numatytos apsaugos sistemos įgyvendinimas nepriklauso nuo atitinkamos rūšies individų skaičiaus, jis negali, kaip savo išvados 53 ir 55 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, priklausyti nuo neigiamų pasekmių šios rūšies apsaugos būklei rizikos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85</NO.P><TXT>Reikia pridurti, kad šio sprendimo 58–77 punktuose išdėstyti argumentai pagal analogiją taikomi Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punkte numatytiems draudimams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti taip: Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punktas aiškintinas kaip draudžiantis nacionalinę praktiką, pagal kurią tuo atveju, kai, nepaisant atsargumo priemonių, dėl žalos, naikinimo arba pažeidimo prarandamas atitinkamos rūšies buveinės nuolatinis ekologinis funkcionalumas konkrečioje teritorijoje, nesvarbu, tiesiogiai ar netiesiogiai, dėl atitinkamos veiklos, vertinamos individualiai ar kartu su kita veikla, šioje nuostatoje numatytas draudimas taikomas tik tada, jeigu tikėtina, kad atitinkamų rūšių apsaugos būklė pablogės.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl trečiojo ir penktojo klausimų</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į atsakymus, pateiktus į antrąjį ir ketvirtąjį klausimus atsakymus, į trečiąjį ir penktąjį klausimus atsakyti nereikia.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamose byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="20091130">2009 m. lapkričio 30 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos 5 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis nacionalinę praktiką, pagal kurią šioje nuostatoje numatyti draudimai taikomi tik šios direktyvos I priede išvardytoms rūšims – toms, kurioms kyla tam tikra rizika arba kurių populiacija turi tendenciją ilgainiui mažėti.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="19920521">1992 m. gegužės 21 d.</DATE> Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 12 straipsnio 1 dalies a–c punktai turi būti aiškinami taip, kad, pirma, jais draudžiama nacionalinė praktika, pagal kurią, jeigu žmonių veikla, kaip antai miško eksploatavimu ar žemės plėtra, aiškiai nesiekiama žudyti arba trikdyti gyvūnų rūšių, šioje<?PAGE NO="16"?> nuostatoje įtvirtinti draudimai taikomi tik kilus neigiamų pasekmių atitinkamų rūšių apsaugos būklei rizikai, ir, antra, pagal minėtą nuostatą užtikrinama apsauga taikoma ir tada, kai rūšių apsaugos būklė tampa palanki.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Direktyvos 92/43 12 straipsnio 1 dalies d punktą reikia aiškinti kaip draudžiantį nacionalinę praktiką, pagal kurią tuo atveju, kai, nepaisant atsargumo priemonių, dėl žalos, naikinimo arba pažeidimo prarandamas atitinkamos rūšies buveinės nuolatinis ekologinis funkcionalumas konkrečioje teritorijoje, nesvarbu, tiesiogiai ar netiesiogiai, dėl atitinkamos veiklos, vertinamos individualiai ar kartu su kita veikla, šioje nuostatoje numatytas draudimas taikomas tik tada, jeigu tikėtina, kad atitinkamų rūšių apsaugos būklė pablogės.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>