Generalinio advokato G. Hogan išvada – Byla C‑851/19 P
DK / EIVT

GENERALINIO ADVOKATO

GERARD HOGAN IŠVADA,

pateikta 2020 m. lapkričio 26 d. ( 1 )

Byla C‑851/19 P

DK

prieš

Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT)

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Korupcija – Nacionaliniuose teismuose priimtas apkaltinamasis nuosprendis – Nacionaliniuose civiliniuose teismuose pareikštas reikalavimas atlyginti Sąjungos įvaizdžiui padarytą neturtinę žalą – Drausminė procedūra – Nuobauda skiriant išskaitą iš pensijos – Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 1 dalies h punktas – Drausminės nuobaudos griežtumas – Galimybė atsižvelgti į mastą, kuriuo netinkamas elgesys pakenkia institucijų vientisumui, reputacijai ar interesams – Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio b punktas“

I.

Įvadas

1.

Šį apeliacinį skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kanceliarijai 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė DK dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo DK / EIVT (T‑217/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:571) (toliau – skundžiamas sprendimas).

2.

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė apelianto ieškinį, pareikštą pagal SESV 270 straipsnį, visų pirma dėl 2017 m. gegužės 23 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (toliau – EIVT) sprendimo skirti apeliantui drausminę nuobaudą pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) IX priedo 9 straipsnio 1 dalies h punktą sumažinant jo pensiją panaikinimo.

3.

Šiame apeliaciniame procese apeliantas ginčija ne patį jo pensijos sumažinimą, o kriterijus, kuriais remiantis ji buvo sumažinta. Apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio b punktą.

4.

Apeliantas iš esmės tvirtina, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis Bendrasis Teismas suklydo, kai nusprendė, jog per pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus vykusią drausminę procedūrą dėl jo nusižengimo, vertinant, kurią drausminę nuobaudą taikyti, galėjo būti atsižvelgta į tokio nusižengimo neigiamą poveikį institucijų vientisumui, reputacijai ar interesams. Apeliantas mano, kad per drausminę procedūrą negalima atsižvelgti į žalą institucijų vientisumui, reputacijai ar interesams, jeigu tokia žala jau buvo atlyginta civiline tvarka priteisiant specialų atlyginimą nacionaliniuose teismuose.

5.

Būtent šį teisinį aspektą nagrinėsiu šioje išvadoje. Prieš nagrinėjant šį apeliacinį skundą pirmiausia reikia nurodyti svarbias teisės aktų nuostatas.

II.

Teisinis pagrindas

A.

Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai

6.

Pareigūnų tarnybos nuostatų II antraštinė dalis pavadinta „Pareigūnų teisės ir pareigos“. Jos 22 straipsnyje nustatyta:

„Pareigūno gali būti reikalaujama iš dalies arba visiškai padengti bet kokią žalą, kurią Sąjunga patyrė dėl rimtų jo nusižengimų, susijusių su jo pareigomis arba padarytų jam atliekant savo pareigas.

<…>“ ( 2 )

7.

Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsnyje, kuris yra šių nuostatų VI antraštinėje dalyje „Drausminės priemonės“, nurodyta:

„1. Pareigūnui arba buvusiam pareigūnui, tyčia ar dėl aplaidumo nesilaikiusiam pagal šiuos Tarnybos nuostatus kylančių įsipareigojimų, gali būti taikoma drausminė nuobauda.

2. Jeigu Paskyrimų tarnyba arba [Europos kovos su sukčiavimu tarnyba] OLAF sužino faktų apie 1 dalyje minėtą įsipareigojimų nesilaikymą, jie gali pradėti administracinį tyrimą, kad patikrintų, ar įsipareigojimų nebuvo laikomasi.

3. Drausminės taisyklės, tvarka ir priemonės bei administracinio tyrimo taisyklės ir tvarka nustatytos IX priede.“

8.

Kaip matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo pavadinimo, jis susijęs su drausmine procedūra. Šio priedo 3 skirsnio „Drausminės priemonės“ 9 straipsnyje įtvirtinta:

„1. Paskyrimų tarnyba gali skirti vieną iš šių nuobaudų:

a) rašytinis įspėjimas;

b) papeikimas;

c) perkėlimo į aukštesnę pakopą atidėjimas nuo vieno iki 23 mėnesių;

d) perkėlimas į žemesnę pakopą;

e) laikinas perkėlimas į žemesnį lygį laikotarpiui nuo 15 dienų iki vienerių metų;

f) perkėlimas į žemesnį tos pačios pareigų grupės lygį;

g) perkėlimas į žemesnę pareigų grupę, pažeminant lygį arba paliekant tą patį;

h) nušalinimas nuo pareigų ir, kai tikslinga, laikinas pensijos sumažinimas arba tam tikros sumos išskaičiavimas iš invalidumo pašalpos fiksuotos trukmės laikotarpiu; dėl šios priemonės neturi nukentėti pareigūno išlaikomi asmenys. Tačiau, kai taip sumažinamos minėtos išmokos, buvusio pareigūno pajamos turi būti ne mažesnės kaip minimalus gyvenimo lygis, nustatytas VIII priedo 6 straipsnyje, pridėjus visas mokėtinas šeimos išmokas.

2. Kai pareigūnas gauna ištarnauto laiko pensiją ar invalidumo pašalpą, Paskyrimų tarnyba gali nuspręsti nustatytu laikotarpiu išskaičiuoti iš pensijos arba invalidumo pašalpos tam tikrą sumą; dėl šios priemonės neturi nukentėti pareigūno išlaikomi asmenys. Tačiau pareigūno pajamos turi būti ne mažesnės kaip minimalus gyvenimo lygis, nustatytas VIII priedo 6 straipsnyje, pridėjus visas mokėtinas šeimos išmokas.

3. Dėl vieno netinkamo elgesio atvejo negali būti taikoma daugiau kaip viena drausminė nuobauda.“

9.

Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje nustatyta:

„Drausminės nuobaudos griežtumas turi būti proporcingas netinkamo elgesio sunkumui. Nustatant netinkamo elgesio sunkumą ir sprendžiant, kurią drausminę nuobaudą taikyti, visų pirma atsižvelgiama į:

a) netinkamo elgesio pobūdį ir aplinkybes,

b) mastą, kuriuo netinkamas elgesys pakenkia institucijų vientisumui, reputacijai ar interesams,

c) tai, kokią netinkamo elgesio dalį sudarė tyčiniai veiksmai ar neatsargumas,

d) pareigūno netinkamo elgesio motyvus,

e) pareigūno lygį ir darbo stažą,

f) pareigūno asmeninės atsakomybės laipsnį,

g) pareigūno užimamų pareigų ir atsakomybės lygį,

h) tai, ar netinkamą elgesį sudaro pakartotiniai veiksmai ar elgesys,

i) pareigūno elgesį per savo karjerą.“

10.

Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 7 skirsnis vadinasi „Paralelinis traukimas baudžiamojon atsakomybėn“. Jo 25 straipsnyje įtvirtinta:

„Jeigu pareigūnas už tuos pačius veiksmus yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, galutinis sprendimas priimamas tik po to, kai savo galutinį sprendimą paskelbia bylą nagrinėjantis teismas.“

III.

Ginčo aplinkybės

11.

1994 m. apeliantas pradėjo tarnybą Europos Komisijoje kaip pareigūnas. 1999 m. jis dirbo Komisijos išorės santykių generaliniame direktorate (GD) ir jam buvo patikėta valdyti Komisijos pastatus trečiosiose šalyse. 2011 m. sausio 1 d. apeliantas buvo paskirtas į EIVT. 2016 m. sausio 1 d. jis išėjo į pensiją anksčiau laiko.

A.

Baudžiamasis procesas Belgijos teismuose

12.

Nuo 2004 m. liepos mėn. iki 2016 m. vasario mėn. Belgijos teismai nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje apeliantas buvo kaltinamas 1999–2005 m. vykdęs korupcinius veiksmus valdant viešuosius pirkimus. Jis buvo kaltinamas korupcija tuo laikotarpiu, kai vykdė pareigas su Sąjunga susijusių viešųjų pirkimų srityje. Sąjunga, kuriai atstovavo Komisija, šioje byloje buvo civilinė šalis.

13.

2014 m. gegužės 16 d. Tribunal de première instance francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas, Belgija) už kelias nusikalstamas veikas, padarytas einant pareigas, apeliantui skyrė šias bausmes:

–

dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą penkeriems metams,

–

27 500 EUR baudą,

–

draudimą jam 10 metų eiti komercinės bendrovės direktoriaus, vadovo arba auditoriaus pareigas,

–

176 367,15 EUR sumos konfiskavimą.

14.

Tribunal de première instance francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas), išnagrinėjęs bylą civiline tvarka, taip pat priteisė iš apelianto Sąjungai 25 000 EUR jos reputacijai padarytos neturtinės žalos atlyginimą ( 3 ).

15.

Apeliantui pateikus apeliacinį skundą, cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) 2015 m. birželio 30 d. sprendimu patvirtino tribunal de première instance francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas) nuosprendį. Jis taip pat pailgino laisvės atėmimo bausmės terminą iki trejų metų ir atidėjo jos vykdymą penkeriems metams bei priteisė 38 814 EUR dydžio Sąjungos patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

16.

2016 m. vasario 10 d. Cour de cassation (Kasacinis teismas, Belgija) atmetė apelianto kasacinį skundą.

B.

Drausminė procedūra pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus

17.

Dėl apelianto buvo atlikti trys OLAF vidaus tyrimai, pradėti atitinkamai 2004 m. liepos 12 d., 2005 m. gegužės 19 d. ir 2005 m. spalio 18 d.

18.

2007 m. gegužės 2 d. Komisijos paskyrimų tarnyba pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsnį pradėjo drausminę procedūrą apelianto atžvilgiu. Tačiau ši procedūra buvo sustabdyta pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnį, kol bus priimtas galutinis sprendimas nacionaliniame teisme apeliantui dėl tų pačių veikų iškeltoje baudžiamojoje byloje.

19.

2016 m. liepos 12 d. sprendimu EIVT atnaujino drausminę procedūrą apelianto atžvilgiu, o vėliau drausmės komisija išklausė apeliantą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 16 straipsnį.

20.

2016 m. gruodžio 12 d. pagrįstoje išvadoje, priimtoje pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 18 straipsnį, drausmės komisija, be kita ko, pažymėjo, kad „veikas nustato nacionaliniai baudžiamieji teismai“, „pareigūno elgesys priskirtinas prie Pareigūnų tarnybos nuostatų 11, 11a, 12 ir 21 straipsniuose nurodytų pažeidimų“ ir „vienintelė galima nuobauda [yra] tam tikros sumos išskaičiavimas iš pensijos“.

21.

Drausmės komisija nusprendė, kad apelianto veikų sunkumas ir tai, kad jis nesigailėjo jas padaręs, yra sunkinančios aplinkybės. Vis dėlto komisija taip pat nusprendė, kad apelianto teigiami įvertinimai ir tai, kad nėra jo funkcijas reglamentuojančių metodinių gairių, yra lengvinančios aplinkybės. Be to, ji atsižvelgė į apelianto „finansinę, šeiminę padėtį ir sveikatos būklę (visų pirma į jo tikėtiną gyvenimo trukmę)“ ir į „tai, kad nacionaliniai teismai jau buvo priteisę iš [apelianto] turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą“.

22.

Atsižvelgdama į tai drausmės komisija rekomendavo paskyrimų tarnybai taikyti drausminę priemonę – trejus metus iš apelianto pensijos, atskaičius mokesčius, kas mėnesį išskaičiuoti 400 EUR sumą.

23.

Išklausiusi apeliantą paskyrimų tarnyba 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu jam skyrė drausminę nuobaudą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 2 dalį (toliau – ginčijamas sprendimas). Dėl šio sprendimo jo senatvės pensijos, atskaičius mokesčius, šiek tiek ilgesniam nei aštuonerių metų laikotarpiui sumažėjo 20 %. Visa tai reiškė, kad jo pensija buvo sumažinta maždaug 1 015 EUR per mėnesį iki 2025 m. rugsėjo 30 d. ( 4 ).

24.

2017 m. rugpjūčio 23 d. apeliantas apskundė ginčijamą sprendimą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį. 2017 m. gruodžio 20 d. paskyrimų tarnyba atmetė šį skundą.

IV.

Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

25.

2018 m. kovo 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apelianto pagal SESV 270 straipsnį pateiktą ieškinį, juo buvo prašoma panaikinti ginčijamą sprendimą skirti jam drausminę nuobaudą, o nepatenkinus šio reikalavimo, atlyginti žalą, kurią apeliantas tariamai patyrė dėl to, kad EIVT pažeidė jo teisę į gynybą baudžiamajame procese, pradėtame prieš jį Belgijos teismuose.

26.

Apelianto Bendrajame Teisme pareikštas ieškinys buvo grindžiamas dviem pagrindais, atitinkamai nuobaudos nustatymu ir atsižvelgimu į lengvinančias aplinkybes.

27.

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė apelianto ieškinį ir priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidas.

V.

Šalių reikalavimai ir procesas Teisingumo Teisme

28.

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

–

panaikinti skundžiamą sprendimą,

–

panaikinti ginčijamą sprendimą,

–

priteisti iš EIVT bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir šioje apeliacinėje instancijoje išlaidas.

EIVT Teisingumo Teismo prašo:

–

atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą,

–

priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

VI.

Apeliacinis skundas

29.

Apeliantas nurodo vienintelį apeliacinio skundo pagrindą, susijusį su skundžiamo sprendimo 28–53 punktais. Šiuose punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo apelianto nurodyto pirmojo pagrindo pirmą dalį, joje jis teigė, kad paskyrimų tarnyba padarė klaidą, kai spręsdama, kurią drausminę nuobaudą jam taikyti, atsižvelgė į Sąjungai padarytą neturtinę žalą. Šiuo klausimu apeliantas iš esmės teigia, kad ši žala jau buvo atlyginta taikant nacionalinių teismų nustatytas civilines priemones.

30.

Bendrasis Teismas atmetė apelianto nurodyto pirmojo pagrindo pirmą dalį.

31.

Šiame apeliaciniame skunde apeliantas prie nurodyto vienintelio pagrindo teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio b punktą aiškino taip, kad siekiant pateisinti paskyrimų tarnybos pareigūnui skiriamą griežtesnę drausminę nuobaudą nei ta, kurią rekomendavo drausmės komisija, leidžiama atsižvelgti į jau atlygintą neturtinę žalą ( 5 ).

32.

Apelianto vienintelį apeliacinio skundo pagrindą sudaro trys dalys.

33.

Pirma, apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 52 punkte padarė teisės klaidą, kai nurodė, kad taikydama Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnį paskyrimų tarnyba nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, nuspręsdama, kad nereikia paisyti nacionalinio teismo priteisto Sąjungai padarytos žalos atlyginimo. Apeliantas mano, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnį paskyrimų tarnyba turėjo vadovautis nacionalinių baudžiamųjų teismų nustatytais faktais ir principu, pagal kurį atlyginta žala laikytina neegzistuojančia.

34.

Antra, apeliantas iš esmės teigia, kad skundžiamo sprendimo 34 punkte Bendrasis Teismas pažeidė drausminių nuobaudų proporcingumo reikalavimą ir bendrąjį valstybių narių teisės sistemoms teisės principą, pagal kurį laikoma, kad, jeigu žala yra visiškai atlyginta, jos niekada nebuvo, kai nusprendė, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio b punktą paskyrimų tarnyba gali remtis tokia žala.

35.

Trečia, apeliantas iš esmės teigia, kad skundžiamo sprendimo 39–41 punktuose Bendrasis Teismas pažeidė bendrąjį lygybės principą, kai nusprendė, kad nustatant, kurias nuobaudas skirti per drausminę procedūrą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnį, aplinkybė, kad visa Sąjungai padaryta žala arba jos dalis yra atlyginta, iš esmės neturi reikšmės. Dėl šio klausimo apeliantas mano, kad pareigūno nusižengimas turi būti vertinamas skirtingai atsižvelgiant į institucijai padarytos žalos dydį. Apelianto teigimu, jo situacija nėra tokia pati kaip pareigūno, kuris dar nėra atlyginęs Sąjungai padarytos žalos.

36.

Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje bus nagrinėjamos tik apelianto apeliaciniame skunde nurodyto vienintelio pagrindo antra ir trečia dalys. Manau, kad abi nagrinėjamo vienintelio pagrindo dalis reikia nagrinėti kartu. Abu teiginiai, kad tariamai buvo pažeisti proporcingumo ir lygybės principai, grindžiami prielaida, kad per drausminę procedūrą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio b punktą negalima atsižvelgti į Sąjungos reputacijai ir įvaizdžiui padarytą žalą, kuri yra atlyginta pagal nacionalinių teismų sprendimus. Kaip nurodysiu šioje išvadoje, manau, kad ši prielaida yra klaidinga, nes daroma neatsižvelgiant į civilinių bylų dėl žalos atlyginimo ir pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus vykdomų drausminių procedūrų skirtingą pobūdį bei tikslus. Kadangi, mano nuomone, vienintelio apeliacinio skundo pagrindo antra ir trečia dalys grindžiamos klaidinga prielaida, juos reikia atmesti kaip nepagrįstus.

VII.

Analizė

A.

Nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas

37.

Nors EIVT formaliai nepareiškė tokio prieštaravimo, procesiniuose dokumentuose ji teigia, kad šis apeliacinis skundas iš dalies nepriimtinas.

38.

Šiuo klausimu EIVT mano, kad apeliantas argumentu, jog paskyrimų tarnyba padidino nuobaudą, atsižvelgdama į jau atlygintą žalą, siekia ne įrodyti Bendrojo Teismo padarytą klaidą, o veikiau užginčyti paskyrimų tarnybos vertinimą ir jos nurodytą nukrypimo nuo drausmės komisijos pagrįstos išvados pateisinimą. EIVT teigimu, apeliantas siekia patikslinti arba performuluoti savo pirmojoje instancijoje nurodytą pirmąjį pagrindą dėl paskyrimų tarnybos tariamai padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos. Taip performuluoti pirmojoje instancijoje nurodytą pagrindą apeliacinėje instancijoje yra nepriimtina.

39.

Manau, kad šį EIVT nurodytą nepriimtinumu grindžiamą pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

40.

Akivaizdu, kad apeliacinis skundas yra susijęs su skundžiamame sprendime tariamai padaryta teisės klaida, ir apeliantas nenurodė jokių naujų pagrindų arba prieštaravimų, kurie dar nebuvo nurodyti Bendrajame Teisme.

41.

Nors apeliaciniame skunde apeliantas tikrai daro daug nuorodų į ginčijamą sprendimą ir lygina drausmės komisijos ir paskyrimų tarnybos išdėstytą požiūrį dėl kriterijų, taikytų skiriant jam drausminę nuobaudą, akivaizdu, kad vienintelis apeliacinio skundo pagrindas susijęs ne su ginčijamu sprendimu, o su skundžiamo sprendimo 52 punkte Bendrojo Teismo padaryta išvada ( 6 ) ir su skundžiamo sprendimo 28–51 punktuose Bendrojo Teismo atliktu teisiniu vertinimu, į kurį atsižvelgiant buvo padaryta ši išvada.

42.

Mano nuomone, apeliaciniame skunde daromos nuorodos į ginčijamą sprendimą tik papildo apeliacinio skundo reikalavimų kontekstą ir juos detalizuoja. Iš tiesų pažymėtina, kad pati EIVT darė daug nuorodų į konkrečius ginčijamo sprendimo punktus, siekdama paneigti apelianto argumentus.

43.

Dėl EIVT teiginio, kad apeliantas performulavo Bendrajame Teisme nurodytus pagrindus, reikia nurodyti, jog atsižvelgiant į apelianto Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio 43–52 punktus akivaizdu, kad jis teigė, jog nors drausmės komisija atsižvelgė į tai, kad nacionaliniai teismai jau buvo iš jo priteisę žalos atlyginimą, paskyrimų tarnyba padidino skirtą drausminę nuobaudą dėl to, jog manė, kad jo elgesys turėjo įtakos institucijos įvaizdžiui ir sukėlė abejonių dėl jos personalo nepriklausomumo. Be to, apeliantas Bendrajame Teisme tvirtino, kad Sąjungos institucijos nebegali teigti patyrusios žalos, jeigu ji jau buvo visiškai atlyginta Sąjungai baudžiamojoje byloje, kurioje ši buvo civilinė šalis. Taigi, apelianto teigimu, paskyrimų tarnyba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai atsižvelgė į aptariamą žalą.

44.

Į tai atsižvelgdamas, nemanau, kad šiame apeliaciniame procese apeliantas performulavo Bendrajame Teisme nurodytą ieškinio pagrindą ( 7 ) ir kad toks performulavimas galėtų būti laikomas nauju pagrindu, nepriimtinu apeliaciniame procese.

B.

Dėl esmės

1.

Išankstinės pastabos – Apeliacinio skundo apimtis

45.

EIVT ginčija apelianto reikalavimų, išdėstytų apeliacinio skundo 12 ir 19 punktuose, pagrįstumą. Šiuose punktuose apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai aiškino, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio b punktą paskyrimų tarnyba gali atsižvelgti į atlygintą žalą, kad pateisintų griežtesnės nei drausmės komisijos pagrįstoje išvadoje rekomenduotos drausminės nuobaudos skyrimą.

46.

EIVT mano, kad paskyrimų tarnyba nagrinėjamos žalos nelaikė sunkinančia aplinkybe ( 8 ).

47.

Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje reikalaujama, kad bet kokia pareigūnui skirta drausminė nuobauda būtų proporcinga jo netinkamo elgesio sunkumui, ir jame pateiktas neišsamus kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant, kurią nuobaudą skirti, sąrašas ( 9 ).

48.

Šiame sąraše pateikti keli orientaciniai kriterijai, kurie, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti laikomi sunkinančiomis, lengvinančiomis arba net neutraliomis aplinkybėmis, ir nė vienam konkrečiam kriterijui nesuteikta ypatingos reikšmės arba svarbos. Be to, atsižvelgiant į platų išvardytų kriterijų pobūdį, akivaizdu, kad jie nebūtinai yra svarbūs kiekvienu konkrečiu atveju. Šie kriterijai suformuluoti kaip orientaciniai ir jų sąrašas nėra išsamus.

49.

Remiantis su tuo aspektu susijusia suformuota jurisprudencija, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnį skirtina nuobauda nustatoma remiantis paskyrimų tarnybos atliktu bendru visų konkretaus atvejo aplinkybių įvertinimu. Šiuo klausimu galima pažymėti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatuose nenumatyta konkretaus ryšio tarp juose išvardytų drausminių nuobaudų ir įvairių pareigūnų padarytų nusižengimų ir nenurodoma, kokią reikšmę nuobaudos pasirinkimui turi sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės ( 10 ).

50.

Be to, pažymėtina, kad, įrodžius pareigūnui pareikštų kaltinimų tikrumą, tinkamą drausminę nuobaudą turi parinkti paskyrimų tarnyba. Bendrasis Teismas ir Teisingumo Teismas apeliacinėje instancijoje negali pakeisti paskyrimų tarnybos vertinimo savaisiais, išskyrus atvejus, kai padaryta akivaizdi vertinimo klaida arba piktnaudžiauta įgaliojimais ( 11 ).

51.

Atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo 28–52 punktus akivaizdu, kad Bendrasis Teismas konkrečiai neįvertino, ar paskyrimų tarnyba nusprendė, kad neturtinės žalos atlyginimas per civilinį procesą yra sunkinanti aplinkybė ( 12 ). Skundžiamo sprendimo 52 punkte Bendrasis Teismas tik padarė išvadą, kad paskyrimų tarnyba nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje numatytus kriterijus nebūtina atsižvelgti į tokį žalos atlyginimą ( 13 ).

52.

Apeliantas netvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai neįvertino, kokią reikšmę paskyrimų tarnyba faktiškai teikė aplinkybei, kad buvo priteistas aptariamos žalos atlyginimas. Manau, kad turi būti laikoma, jog šis apeliacinis skundas susijęs tik su klausimu, ar šiomis aplinkybėmis į Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio b punkte numatytą kriterijų, taigi – į žalą Sąjungos vientisumui, reputacijai ar interesams, galima atsižvelgti atliekant bet kurį bendrą bylos aplinkybių vertinimą siekiant nustatyti nusižengimo sunkumą ir nuspręsti, kurią drausminę nuobaudą skirti tais atvejais, kai aptariama neturtinė žala jau buvo atlyginta per procesą nacionaliniuose teismuose.

53.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas neginčija to, kad jam gali būti taikomos drausminės priemonės pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnį, nors jam jau buvo taikytos baudžiamosios ir civilinės priemonės. Apeliantas taip pat neginčija skirtos konkrečios piniginės drausminės nuobaudos, dėl kurios pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 1 dalies h punktą sumažėjo jo pensija ( 14 ). Be to, ginčijama ne pati suma, kuria buvo faktiškai sumažinta apelianto pensija, o kriterijai, į kuriuos galima atsižvelgti taip sumažinant pensiją.

2.

Vertinimas

54.

Atsižvelgiant į skundžiamą sprendimą akivaizdu, kad apeliantui už jo veiksmus buvo taikomos baudžiamosios, civilinės ir drausminės priemonės arba nuobaudos. Vis dėlto apeliantas nekelia klausimo dėl principo ne bis in idem pažeidimo ( 15 ), skiriant baudžiamąsias, civilines ( 16 ) ir drausmines priemones arba nuobaudas.

55.

Šiame apeliaciniame skunde veikiau keliamas klausimas, ar į žalą Sąjungos vientisumui, reputacijai ar interesams (kuri Sąjungai buvo atlyginta per civilinį procesą nacionaliniuose teismuose) galima atsižvelgti ir kai siekiama nustatyti pareigūno padaryto nusižengimo sunkumą bei nuspręsti, kurią drausminę nuobaudą taikyti pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnį.

56.

Mano nuomone, akivaizdu, kad aptariamos civilinės ir drausminės procedūros bei atitinkamos teisių gynimo priemonės arba sankcijos skiriasi ( 17 ) vienos nuo kitų ir dar svarbiau yra tai, kad jomis siekiama labai skirtingų tikslų ( 18 ).

57.

Civiliniais ieškiniais, kuriuos Sąjunga pareiškė nacionaliniuose teismuose, buvo siekiama, kad jai būtų atlyginta neturtinė žala, apelianto veiksmais padaryta jos viešajai (išorės) reputacijai. Šiuo požiūriu civiliniu žalos atlyginimu siekiama atlyginti nukentėjusios šalies patirtą žalą ir taip atkurti jos padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo. Taigi kompensacija arba žalos atlyginimas priteisiamas siekiant nukentėjusiajam atlyginti žalą, susijusią su tokia deliktine arba kitos formos nesutartine atsakomybe. Taip suprantama šios formos nesutartinė atsakomybė paprastai nėra baudžiamojo pobūdžio. Ja nesiekiama nubausti, skirti nuobaudą arba smerkti ( 19 ) už veiksmus, kurie laikomi nepageidaujamais ( 20 ).

58.

Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus vykdomos drausminės procedūros tikslas yra užtikrinti, kad pareigūnai laikytųsi taisyklių ir įsipareigojimų, skirtų tinkamam institucijos darbui užtikrinti ( 21 ). Toks laikymasis ( 22 ) galiausiai garantuojamas taikant drausmines nuobaudas ( 23 ) arba sankcijas, išvardytas Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnyje pateiktame išsamiame sąraše.

59.

Atsižvelgiant į aptariamo civilinio ieškinio ir pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus vykdomos drausminės procedūros, taip pat atitinkamų teisių gynimo priemonių bei nuobaudų iš esmės skirtingą pobūdį ir tikslus, vien tai, kad apeliantas buvo įpareigotas atlyginti Sąjungos reputacijai padarytą neturtinę žalą, netrukdo jam taikyti drausminių nuobaudų. Iš tiesų, kaip nurodyta šios išvados 53 punkte, apeliantas šio aspekto neginčija.

60.

Be to, tai, kad apeliantas Sąjungai atlygino neturtinę žalą per šios iniciatyva pradėtą procesą, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnį neturi įtakos jo nusižengimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, kuris buvo nustatytas dar prieš pradedant civilinį procesą, sunkumui (todėl nėra svarbus jį nustatant).

61.

Visų pirma manau, kad, nustatant pareigūno padaryto nusižengimo sunkumą, į tai, kad jis pakenkė Sąjungos reputacijai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio b punktą, galima bet kada atsižvelgti bendrai vertinant šį nusižengimą, nepaisant su tuo susijusio vėliau Sąjungai pareiškus ieškinį sumokėto žalos atlyginimo.

62.

Taigi, manau, kad šio nusižengimo sunkumas gali būti vertinamas neatsižvelgiant į tokį žalos atlyginimą ( 24 ). Tokio pobūdžio institucijoms padarytos žalos negalima kompensuoti paprasčiausiai sumokėjus tam tikrą pinigų sumą kaip žalos atlyginimą, net jeigu jį priteisė teismas.

63.

Kalbant apie vertinimą, kurią drausminę nuobaudą taikyti, šioje byloje Sąjungos (viešajai arba išorės) reputacijai padarytą žalą (kurios atlyginimas buvo priteistas per procesą nacionaliniuose teismuose) ir Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio b punkte nustatytą kriterijų, kuris taip pat susijęs su žala Sąjungos (viešajam arba išorės) įvaizdžiui, sieja faktinis ryšys. Ši žala institucijoms buvo vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant vertinta, kokio pobūdžio ir dydžio drausminę nuobaudą skirti apeliantui ( 25 ).

64.

Be to, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio b punkte nustatytas tik vienas iš daugelio kriterijų, į kuriuos galima atsižvelgti bendrai vertinant, kurią drausminę nuobaudą skirti, pažymėtina, kad civilinė ir drausminė procedūros ir jose taikomos teisių gynimo priemonės arba skiriamos nuobaudos yra atskiros ir vienos nuo kitų skiriasi tikslais, be to, per jas skiriamos nuobaudos ar priteisiamas žalos atlyginimas nesutampa ( 26 ).

65.

Manau, kad apeliantas neįrodė, jog, kaip teigiama jo nurodyto vienintelio pagrindo antroje ir trečioje dalyse, Bendrasis Teismas pažeidė proporcingumo ir lygybės principus.

VIII.

Išvada

66.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui:

–

atmesti apelianto nurodyto vienintelio pagrindo antrą ir trečią dalis kaip nepagrįstas.

( 1 ) Originalo kalba: anglų.

( 2 ) Taip pat žr. SESV 340 straipsnio ketvirtą pastraipą.

( 3 ) Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, jog apeliantas atsakomybėn buvo patrauktas solidariai su kitais asmenimis.

( 4 ) Pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 17, 78, 119 ir 142 punktuose Bendrasis Teismas nurodo 1105 EUR sumą.

( 5 ) Žr. apeliacinio skundo 2 punktą.

( 6 ) Žr. apeliacinio skundo 25 punktą. Skundžiamo sprendimo 52 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad paskyrimų tarnyba nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnį nebūtina atsižvelgti į Sąjungai padarytos žalos atlyginimą, kurį jau priteisė nacionaliniai teismai. Be to, skundžiamo sprendimo 39 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad per drausminę procedūrą nesvarbu, ar žala buvo atlyginta visiškai, ar iš dalies, nes Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio b punktu siekiama ne atlyginti žalą, o skirti nuobaudą.

( 7 ) Be to, kad apeliacinis skundas aiškiai pateiktas dėl skundžiamo, o ne dėl ginčijamo sprendimo.

( 8 ) EIVT teigimu, ginčijamo sprendimo 35–38 punktai rodo, kad, priešingai, nei teigia apeliantas, paskyrimų tarnyba savo sprendimo nukrypti nuo drausmės komisijos pagrįstos išvados negrindė „būtent“ Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio b punktu. EIVT tvirtina, kad paskyrimų tarnyba ginčijamame sprendime nurodė, jog nacionalinėje teisėje nustatytas reikalavimas atlyginti Sąjungai padarytą žalą neturi jokios įtakos padaryto nusižengimo sunkumo vertinimui. Paskyrimų tarnyba skyrė griežtesnę nuobaudą nei ta, kurią siūlė drausmės komisija, atsižvelgdama į visus kriterijus (bendras vertinimas). EIVT teigia, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnyje nepatikslinta, kokią reikšmę reikia suteikti įvairiems kriterijams.

( 9 ) 2012 m. liepos 17 d. Sprendimo BG / Ombudsmenas (F‑54/11, EU:F:2012:114) 115 punkte Tarnautojų teismas nurodė, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnį skirta drausminė nuobauda turi būti proporcinga padaryto nusižengimo sunkumui. Tame pačiame straipsnyje taip pat nurodyti kriterijai, į kuriuos pirmiausia turi atsižvelgti paskyrimų tarnyba, kai sprendžia, kurią nuobaudą skirti.

( 10 ) Žr. 1987 m. vasario 5 d. Sprendimą F. / Komisija (403/85, EU:C:1987:70, 26 punktas). Taip pat žr. 2012 m. liepos 17 d. Tarnautojų teismo sprendimą BG / Ombudsmenas (F‑54/11, EU:F:2012:114, 116 punktas).

( 11 ) Žr. 1987 m. vasario 5 d. Sprendimą F. / Komisija (403/85, EU:C:1987:70, 18 punktas) ir 2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimą EH / Komisija (F‑42/14, EU:F:2014:250, 92 punktas).

( 12 ) Šiuo klausimu žr. šalių argumentus, išdėstytus šios išvados 31 ir 45 punktuose.

( 13 ) Pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 136 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog ginčijamame sprendime paskyrimų tarnyba nusprendė, kad apelianto veiksmai buvo itin sunkūs, atsižvelgiant, be kita ko, į žalą institucijų vientisumui, reputacijai ar interesams. Skundžiamo sprendimo 140 ir 141 punktuose Bendrasis Teismas nustatė, kad paskyrimų tarnyba nusprendė, jog nacionaliniu lygmeniu jau priteistas žalos atlyginimas „neturėtų jai trukdyti skirti drausminę nuobaudą, atitinkančią padarytą nusižengimą“ (ginčijamo sprendimo 37 punktas), ir kad „net jeigu ieškovas atlygino institucijos įvaizdžiui padarytą žalą po to, kai Belgijos teismai dėl [jo] priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, [jis] vis tiek pakenkė institucijos įvaizdžiui ir sukėlė abejonių dėl jos personalo sąžiningumo“. Šios Bendrojo Teismo nustatytos aplinkybės yra susijusios su apelianto pirmojoje instancijoje nurodytu antruoju pagrindu ir apeliaciniame procese neginčijamos.

( 14 ) Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas buvo išėjęs į pensiją, tai buvo vienintelė drausminė nuobauda, kurią paskyrimų tarnyba galėjo taikyti.

( 15 ) Žr. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnį, pagal kurį draudžiama tą patį asmenį persekioti arba bausti daugiau kaip vieną kartą už tą pačią nusikalstamą veiką. Taip pat žr. Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad „dėl vieno netinkamo elgesio atvejo negali būti taikoma daugiau kaip viena drausminė nuobauda“. Baudžiamojo proceso (bausmių) ir drausminių procedūrų (nuobaudų) santykio atsižvelgiant į Pareigūnų tarnybos nuostatus apžvalga pateikta 2008 m. liepos 8 d. Sprendime Franchet ir Byk / Komisija (T‑48/05, EU:T:2008:257, 341–343 punktai).

( 16 ) 2018 m. kovo 20 d. Sprendimo Garlsson Real Estate ir kt. (C‑537/16, EU:C:2018:193) 33 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad priemonė, kuria siekiama tik atlyginti dėl atitinkamo pažeidimo padarytą žalą, nėra baudžiamojo pobūdžio. Iš tiesų tokia atlyginimo arba kompensavimo priemonė nėra represinio pobūdžio.

( 17 ) Kiek tai susiję, pavyzdžiui, su taikytinomis normomis, įrodinėjimo reikalavimais, procedūromis ir teritorine jurisdikcija.

( 18 ) Galimybė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22 straipsnį iš pareigūno reikalauti visiškai arba iš dalies padengti bet kokią žalą, kurią Sąjunga patyrė dėl rimtų jo nusižengimų, susijusių su jo pareigomis arba padarytų jam atliekant savo pareigas, skiriasi nuo šių nuostatų 86 straipsnyje ir IX priede nustatytos drausminės tvarkos. Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatuose, būtent jų IX priedo 10 straipsnyje, konkrečiai nereikalaujama per drausminę procedūrą atsižvelgti į žalos atlyginimą, priteistą iš pareigūno už jam atliekant tarnybines pareigas padarytą nusižengimą.

( 19 ) Daugelyje teisės sistemų teismas iš tiesų gali ypatingais ir išimtiniais atvejais priteisti baudinių nuostolių (angl. punitive (exemplary) damages) ar didelių nuostolių (angl. aggravated damages) atlyginimą. Tokiais atvejais nuostolių atlyginimo tikslas yra nubausti pažeidėją ir parodyti teismų nepasitenkinimą dėl atsakovo savavališko arba engėjiško elgesio. Vis dėlto šiuo atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad Belgijos teismų priteistas žalos atlyginimas priklauso kuriai nors iš šių kategorijų.

( 20 ) Pagal analogiją žr. generalinio advokato N. Wahl išvadą byloje Lazar (C‑350/14, EU:C:2015:586, 30 punktas).

( 21 ) 2004 m. balandžio 1 d. Sprendimas N / Komisija (T‑198/02, EU:T:2004:101, 98 punktas).

( 22 ) Net švelnesnėmis nuobaudomis, kaip antai rašytiniu įspėjimu arba papeikimu, akivaizdžiai siekiama užtikrinti, kad pareigūnas nepažeistų Pareigūnų tarnybos nuostatų.

( 23 ) Iš tiesų akivaizdu, kad net pati Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnyje vartojama nuobaudų sąvoka – „penalties“ (anglų k.), „sanctions“ (prancūzų k.), „sanzioni“ (italų k.), „sanções“ (portgalų k.), „sanciones“ (ispanų k.), „Strafen“ (vokiečių k.) – rodo jų represinį arba baudžiamąjį pobūdį.

( 24 ) Pagal analogiją žr. 2014 m. lapkričio 19 d. Sprendimo EH / Komisija (F‑42/14, EU:F:2014:250) 115 punktą.

( 25 ) Be to, nacionaliniai teismai Sąjungai civiline tvarka priteisė 38 814 EUR dydžio neturtinės žalos, padarytos jos įvaizdžiui, atlyginimą, o drausminės piniginio pobūdžio nuobaudos užtikrino, kad Sąjungai nereikėtų išmokėti tam tikrų lėšų kaip apelianto pensijos.

( 26 ) Šiuo klausimu 2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano ir kt. / Komisija (T‑401/11 P RENV‑RX, EU:T:2017:874) 195 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad iš valstybių narių teisės matyti, jog egzistuoja bendrasis principas, pagal kurį patirta neturtinė žala negali būti atlyginta du kartus. Atsižvelgiant į 1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimą Lucaccioni / Komisija (C‑257/98 P, EU:C:1999:402, 19 ir 20 punktai), akivaizdu, kad šis principas taikomas ir pareigūno bei Sąjungos institucijos santykiams. Taigi, nors pastaruoju atveju užtikrinama, kad pareigūnas negalėtų gauti dvigubo žalos atlyginimo, manau, kad šis bendrasis principas taikomas ir pačiai Sąjungai bei užtikrina, kad Sąjunga negalėtų gauti dvigubo žalos atlyginimo iš pareigūno. Vis dėlto pažymėtina, kad, šioje byloje dvigubo žalos atlyginimo klausimo nekyla, atsižvelgiant į skirtingą aptariamų civilinių ir drausminių procedūrų ir atitinkamų su jomis susijusių teisių gynimo priemonių arba nuobaudų pobūdį. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnį skirtomis nuobaudomis nesiekiama Sąjungai atlyginti jai padarytos žalos.