a)

įstatymą, kuriuo įdiegiama progresinių mokesčių sistema visiems pajamų šaltiniams ir horizontaliai suvienodinamas su darbo santykiais ir ilgalaikiu turtu susijusių pajamų apmokestinimas;

b)

įstatymą, kuriuo panaikinamos visos mokesčių sistemos išimtys ir autonominio apmokestinimo nuostatos, įskaitant specialiųjų priemokų valstybės tarnautojams pajamas;

c)

panaikina rezervo nenumatytiems atvejams biudžeto asignavimus, siekdama sutaupyti 700 mln. EUR;

d)

panaikina didžiąją dalį biudžeto asignavimų solidarumo pašalpai (išskyrus skurdui mažinti skirtą dalį), siekdama sutaupyti 400 mln. EUR;

e)

sumažina didžiausias pensijas, siekdama per visus metus sutaupyti 500 mln. EUR (350 mln. EUR 2010 m.);

f)

sumažina valstybės tarnautojams mokamas velykines, vasaros ir kalėdines premijas bei išmokas, siekdama per visus metus sutaupyti 1 500 mln. EUR (1 100 mln. EUR 2010 m.);

g)

Panaikina pensininkams mokamas velykines, vasaros ir kalėdines premijas, apsaugodama mažas pensijas gaunančius pensininkus, siekdama per visus metus sutaupyti 1 900 mln. EUR (1 500 mln. EUR 2010 m.);

h)

padidina PVM tarifą, siekdama per visus metus gauti mažiausiai 1 800 mln. EUR (800 mln. EUR 2010 m.) pajamų;

i)

padidina kuro, tabako ir alkoholio akcizus, siekdama per visus metus gauti mažiausiai 1 050 mln. EUR (450 mln. EUR 2010 m.) pajamų;

j)

priima paslaugų direktyvos įgyvendinimo teisės aktus (3);

k)

priima vietos lygmens viešojo administravimo reformavimo ir supaprastinimo įstatymą, siekdama mažinti veiklos sąnaudas;

l)

sukuria darbo grupę, siekdama gerinti struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšų įsisavinimą;

m)

priima teisės aktą, siekdama supaprastinti naujų įmonių steigimo tvarką;

n)

500 mln. EUR sumažina anksčiau planuotas valstybės investicijas;

o)

perveda biudžeto asignavimus, skirtus bendrai finansuoti struktūrinių ir sanglaudos fondų paramą, į specialią centrinę sąskaitą, kurios negalima naudoti jokiu kitu tikslu;

p)

įsteigia nepriklausomą finansinio stabilumo fondą galimoms kapitalo nepakankamumo problemoms spręsti ir finansų sektoriaus patikimumui išlaikyti, kuris prireikus teiktų paramą bankams;

q)

sustiprina bankų priežiūrą didinant žmogiškuosius išteklius, reikalaujant dažnesnių ataskaitų ir ketvirtinių kapitalo pakankamumo tyrimų.

a)

į 2011 m. biudžeto projektą įtraukia mažiausiai 3 % BVP vertės (4,1 % BVP vertės, jei būtų atsižvelgiama į perkėlimus, susijusius su 2010 m. vykdytomis priemonėmis) fiskalinio konsolidavimo priemones. Visų pirma į biudžetą turi būti įtrauktos šios priemonės (arba išskirtinėmis aplinkybėmis priemonės, kurias taikant būtų sutaupytos panašios sumos): valdžios sektoriaus tarpinio vartojimo sumažinimas mažiausiai 300 mln. EUR, palyginti su 2010 m. lygiu (be sutaupymų, gautų vykdant šioje dalyje nurodytą viešojo administravimo ir vietos valdžios institucijų reformą); pensijų indeksavimo įšaldymas (siekiant sutaupyti 100 mln. EUR); laikinas krizės mokestis labai didelį pelną uždirbančioms įmonėms (kurį taikant papildomos metinės pajamos sudarytų mažiausiai 600 mln. EUR 2011, 2012 ir 2013 m.); prezumpcinis savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimas (dėl kurio 2011 m. būtų gauta mažiausiai 400 mln. EUR pajamų, o 2012 ir 2013 m. šios pajamos būtų dar didesnės); PVM bazės išplėtimas, įtraukiant tam tikras šiuo metu PVM neapmokestinamas paslaugas, ir 30 % prekių ir paslaugų vietoje sumažinto tarifo nustatant pagrindinį tarifą (1 mlrd. EUR pajamos); laipsniškas ekologijos mokesčio, susijusio su išmetamu anglies dvideginiu, įvedimas (mažiausiai 300 mln. EUR pajamos 2011 m.); Graikijos Vyriausybės teisės aktų, susijusių su viešojo administravimo reforma ir vietos valdžios institucijų pertvarkymu, įgyvendinimas (siekiant 2011 m. išlaidas sumažinti mažiausiai 500 mln. EUR, o 2012 ir 2013 m. – dar po 500 mln. EUR); vidaus investicijų sumažinimas (mažiausiai 1 mlrd. EUR) skiriant pirmenybę ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamiems investiciniams projektams; paskatos, susijusios su žemės naudojimo pažeidimų šalinimu (2011–2013 m. būtų gauta mažiausiai 1 500 mln. EUR, iš kurių mažiausiai 500 mln. EUR būtų gauta 2011 m.); pajamų už lošimo licencijas rinkimas (mažiausiai 500 mln. EUR už parduotas licencijas ir 200 mln. EUR mokesčių už išloštas sumas); nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimas patikslinant turto vertes (būtų gauta mažiausiai 500 mln. EUR papildomų pajamų); didesnis darbo užmokesčio natūra apmokestinimas, įskaitant su automobilių išperkamąja nuoma susijusių įmokų apmokestinimą (mažiausiai 150 mln. EUR); didesnis prabangos prekių apmokestinimas (mažiausiai 100 mln. EUR); specialus mokestis, taikomas neteisėtiems statiniams (turėtų būti gauta mažiausiai 800 mln. EUR pajamų per metus); tik 20 % į pensiją išėjusių viešojo sektoriaus darbuotojų pakeitimas (centrinės valdžios sektoriuje, savivaldybių lygiu, valstybės įmonėse, vietos valdžios institucijose, valstybinėse agentūrose ir kitose valstybės įstaigose);

b)

pensijų sistemos reformos įstatymas, siekiant užtikrinti sistemos tvarumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Įstatymu visų pirma turėtų būti nustatomas vienodas pensinis amžius – 65 m. (įskaitant moterims); esamų trijų pensijų fondų sujungimas ir vienoda nauja pensijų sistema visiems dabartiniams ir būsimiems dirbantiesiems (pradedama taikyti nuo 2013 m. sausio 1 d.); pensijų viršutinės ribos mažinimas; laipsniškas minimalaus įmokų laikotarpio didinimas visai pensijai gauti nuo 37 iki 40 metų (iki 2015 m.); 60 metų minimalus pensinis amžius iki 2011 m. sausio 1 d. (įskaitant sunkiomis sąlygomis dirbančius asmenis ir asmenis, turinčius 40 metų įmokų mokėjimo laikotarpį); specialių taisyklių iki 1993 m. apdraustiems asmenims panaikinimas (išsaugant įgytas teises); esminis su sunkiomis darbo sąlygomis susijusių profesijų sąrašo sutrumpinimas; pensinių išmokų mažinimas (6 % per metus) asmenims, kurie išeina į pensiją sulaukę 60–65 metų turėdami trumpesnį nei 40 metų įmokų mokėjimo laikotarpį; automatinio koregavimo mechanizmo, kurį taikant pensinis amžius būtų susietas su ilgėjančia numatoma gyvenimo trukme, sukūrimas (nuo 2020 m.); su materialine padėtimi sietinų minimalių garantuotų pajamų pensinio amžiaus sulaukusiems ir vyresniems asmenims nustatymas; griežtesnių sąlygų invalidumo pensijoms gauti ir reguliaraus atitikties invalidumo pensijų reikalavimams tikrinimo nustatymas; įmokomis grindžiamų pensijų skyrimo tvarkos pakeitimas siekiant tvirtesnės sumokėtų įmokų ir gaunamų išmokų sąsajos (apribojant kaupimo normą iki 1,2 % metinio vidurkio) ir pensinių pajamų skaičiavimo išplėtimas atsižvelgiant į viso gyvenimo darbo užmokestį (išsaugant įgytas teises). Įgyvendinus šį įstatymą, ateinančiais dešimtmečiais turėtų būti sumažintas numatomas pensinių išlaidų ir BVP santykio didėjimas – jis būtų mažesnis už euro zonos vidurkį, o viešojo sektoriaus pensinių išlaidų didėjimas 2010–2060 m. būtų apribotas iki mažiau kaip 2,5 % BVP;

c)

vyriausiosios biudžeto kontrolės tarnybos išteklių ir vaidmens stiprinimas ir apsaugos priemonių nuo galimo politinio kišimosi į duomenų projekcijų rengimo ir apskaitos procesą nustatymas;

d)

viešojo sektoriaus darbo užmokesčio teisės akto reformos projektas, įskaitant, visų pirma, už darbo užmokesčio mokėjimą atsakingos Bendrosios mokėjimo tarybos sukūrimą, vienodų principų ir terminų nustatymą siekiant užtikrinti supaprastintą ir vienodą valstybės sektoriui, vietos valdžios institucijoms ir kitoms agentūroms taikomą darbo užmokesčio sistemą;

e)

teisės aktas mokesčių administravimo ir kontrolės veiksmingumui gerinti;

f)

viešojo administravimo ir esamų socialinių programų nepriklausoma peržiūra;

g)

mėnesinis statistinių duomenų (remiantis pinigų principu) apie valdžios sektoriaus ir pavaldžių subjektų pajamas, išlaidas, finansines ir mokėtinų išlaidų nepriemokas skelbimas;

h)

veiksmų planas valdžios sektoriaus duomenų rinkimui ir tvarkymui gerinti, visų pirma sustiprinant statistikos tarnybų ir Vyriausiosios biudžeto kontrolės tarnybos kontrolės mechanizmus ir užtikrinant veiksmingą asmeninę atsakomybę už neteisingų duomenų pateikimą, siekiant užtikrinti, kad būtų neatidėliojant pateikiami kokybiški valdžios sektoriaus duomenys, kurių reikalaujama reglamentais (EB) Nr. 2223/96 (4), (EB) Nr. 264/2000 (5), (EB) Nr. 1221/2002 (6), (EB) Nr. 501/2004 (7), (EB) Nr. 1222/2004 (8), (EB) Nr. 1161/2005 (9), (EB) Nr. 223/2009 (10) ir (EB) Nr. 479/2009 (11);

i)

reguliarus informacijos apie valstybės įmonių ir kitų viešojo sektoriaus subjektų, kurie nepriskiriami valdžios sektoriui, finansinę padėtį (įskaitant išsamias pelno (nuostolių) ataskaitas, balanso ataskaitas, užimtumo ir darbo užmokesčio duomenis) skelbimas.

a)

galutinis 2 dalies a ir d punktuose nurodytų priemonių priėmimas;

b)

teisės akto, kuriuo stiprinama fiskalinė sistema, projektas. Jame visų pirma turėtų būti numatytas vidutinės trukmės fiskalinės sistemos sukūrimas, privalomojo biudžeto rezervo nenumatytiems atvejams, kuris atitiktų 10 % visų asignavimų, sukūrimas, griežtesnių išlaidų kontrolės mechanizmų sukūrimas ir nepriklausomos fiskalinės tarnybos, kuri teiktų patarimus fiskaliniais klausimais ir vykdytų su tuo susijusią profesionalią priežiūrą;

c)

įstatymas, skirtas derybų dėl darbo užmokesčio privačiajame sektoriuje sistemai reformuoti, kuriuo turėtų būti nustatyti mažesni už viršvalandžius mokėtino darbo užmokesčio tarifai, suteikta daugiau lankstumo darbo laiko valdymo srityje ir leista vietos lygmens teritoriniais paktais nustatyti mažesnį nei sektorių susitarimais nustatytą darbo užmokesčio augimą;

d)

minimalaus darbo užmokesčio įstatymas, siekiant nustatyti mažesnius už minimalųjį darbo užmokesčio lygius rizikos grupėms, kaip antai jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams, ir taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad dabartinis minimalus darbo užmokestis, vertinant nominalia išraiška, trejus metus nesikeistų;

e)

užimtumo apsaugos teisės aktų reforma, siekiant bandomąjį laikotarpį priėmus į naujas pareigybes pratęsti iki vienerių metų, sumažinti bendrą išeitinių išmokų lygį ir užtikrinti, kad tarnautojams ir darbininkams būtų taikomos vienodos išeitinės išmokos sąlygos, padidinti minimalią ribą, nuo kurios taikomos su kolektyviniu atleidimu susijusios taisyklės, ypač didesnėse įmonėse, ir sudaryti daugiau galimybių labiau taikyti laikinas sutartis;

f)

reikšmingas struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšų įsisavinimo didinimas;

g)

naujos vaistų administravimo sistemos, pagal kurią būtų skatinama vartoti generinius vaistus, įdiegimas;

h)

bendros viešųjų pirkimų sistemos sukūrimas įsteigiant centrinę viešųjų pirkimų tarnybą, užtikrinant, visų pirma, labai patikimas konkursų organizavimo procedūras, ex ante ir ex post kontrolę;

i)

teisės aktas, kuriuo supaprastinamas ir spartinamas įmonių, pramonės veiklos ir savarankiškai dirbančiųjų licencijavimo procesas;

j)

Graikijos konkurencijos tarnybos (HCC) institucinės sistemos keitimas siekiant jos didesnio nepriklausomumo, nustatant priimtinus tyrimų atlikimo ir sprendimų priėmimo terminus ir suteikiant jai teisę atmesti skundus;

k)

geresnis valstybės turto valdymas siekiant 2011–2013 m. laikotarpiu sutaupyti mažiausiai 1 mlrd. EUR;

l)

priemonės, skirtos esamiems laisvės teikti paslaugas apribojimams pašalinti.

a)

galutinis 3 dalies b punkte nurodytų priemonių priėmimas.

a)

supaprastinta ir vienoda valstybės sektoriui, vietos valdžios institucijoms ir kitoms agentūroms taikoma darbo užmokesčio dydžių sistema, pagal kurią darbo užmokesčio dydis priklausytų nuo darbo našumo ir atliekamų užduočių;

b)

priemonės, kuriomis įgyvendinami sprendimai atlikus viešojo administravimo institucijų nepriklausomą funkcinį vertinimą;

c)

darbo inspekcijos stiprinimas, užtikrinant pakankamą kvalifikuotų darbuotojų skaičių ir nustatant kiekybinius tikslus, susijusius su atliktinų patikrinimų skaičiumi.

a)

į 2012 m. biudžeto projektą įtraukia mažiausiai 2,2 % BVP vertės fiskalinio konsolidavimo priemones. Visų pirma į biudžetą įtraukiamos šios priemonės (arba išskirtinėmis aplinkybėmis priemonės, kurias vykdant būtų sutaupytos panašios sumos): tolesnis PVM bazės išplėtimas sumažinto PVM tarifo prekėms ir paslaugoms pradedant taikyti pagrindinį tarifą (siekiant papildomai surinkti mažiausiai 300 mln. EUR); tolesnis viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažinimas be to, kuris vykdomas vadovaujantis taisykle, kad vietoje 5 į pensiją išėjusių valstybės tarnautojų būtų priimtas 1 naujas valstybės tarnautojas (siekiant sutaupyti mažiausiai 600 mln. EUR); akcizų nustatymas nealkoholiniams gėrimams (kurių bendra suma sudarytų mažiausiai 300 mln. EUR); nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimas patikslinant turto vertes (siekiant gauti mažiausiai 200 mln. EUR papildomų pajamų); vietos valdymo lygmens pertvarkymas (siekiant sutaupyti mažiausiai 500 mln. EUR); valdžios sektoriaus tarpinio vartojimo sumažinimas (mažiausiai 300 mln. EUR, palyginti su 2011 m. lygiu); nominalus pensijų įšaldymas; prezumpcinio savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo veiksmingumo didinimas (siekiant surinkti mažiausiai 100 mln. EUR); pervedimų valstybės įmonėms sumažinimas atlikus jų restruktūrizavimą (mažiausiai 800 mln. EUR); nedarbo pašalpų susiejimas su materialine padėtimi (siekiant sutaupyti 500 mln. EUR); tolesnis pajamų už lošimo licencijas rinkimas (mažiausiai 225 mln. EUR už parduotas licencijas ir 400 mln. EUR mokesčių nuo išloštų sumų);

b)

teisinių kliūčių susijungimams ir įsigijimams mažinimas;

c)

importo ir eksporto muitinio įforminimo proceso paprastinimas;

d)

tolesnis struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšų įsisavinimo didinimas;

e)

visapusiškas geresnio reglamentavimo sistemos įgyvendinimas, siekiant 20 % sumažinti administracinę naštą (palyginti su 2008 m.).

a)

galutinis 6 dalies a punkte nurodytų priemonių priėmimas;

b)

veiklos programų, vykdomų pagal 2007–2013 m. nacionalinį strateginių krypčių planą, visų vadovaujančiųjų ir tarpinių institucijų valdymo gebėjimų didinimas ir jų sertifikavimas pagal ISO 9001:2008 (kokybės vadybos) standartą.

a)

iki ataskaitos dienos įgyvendintas konkrečias priemones, reikalingas siekiant laikytis šio sprendimo, įskaitant jų kiekybinį poveikį biudžetui;

b)

po ataskaitos dienos numatomas įgyvendinti konkrečias priemones, reikalingas siekiant laikytis šio sprendimo, jų įgyvendinimo tvarkaraštį ir numatomą jų poveikį biudžetui;

c)

mėnesinį valstybės biudžeto vykdymą;

d)

tų pačių metų duomenis apie socialinės apsaugos, vietos valdžios ir nebiudžetinių fondų biudžetų vykdymą;

e)

Vyriausybės skolos vertybinių popierių išleidimą ir apmokėjimą;

f)

nuolatinio ir laikino užimtumo viešajame sektoriuje pokyčius;

g)

mokėtinas valdžios sektoriaus išlaidas (sukauptas nepriemokas);

h)

valstybės įstaigų ir kitų viešojo sektoriaus subjektų finansinę padėtį.