[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 16.5.2007

SEK(2007) 621 galutinis

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

panaikinantis Sprendimą 2005/186/EB dėl perviršinio deficito Maltoje

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. APLINKYBėS

Sutarties 104 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turėtų vengti perviršinio deficito, ir nurodyta tokio deficito nustatymo bei ištaisymo tvarka. Perviršinio deficito procedūra (PDP) išsamiau aprašyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo[1], kuris yra Stabilumo ir augimo pakto dalis. Pagal Sutarties 104 straipsnio 2 dalį Komisija tikrina, kaip laikomasi biudžetinės drausmės pagal šiuos du kriterijus: a) ar planuojamo arba faktinio valdžios sektoriaus deficito santykis su bendruoju vidaus produktu viršija 3 % BVP pamatinę vertę (išskyrus atvejus, kai deficito santykis smarkiai ir nuolat mažėjo ir pasiekė lygį, artimą pamatinei vertei, arba antraip – pamatinės vertės perviršis yra tik išimtinis ir laikinas, ir tas santykis išlieka artimas pamatinei vertei) ir b) ar valdžios sektoriaus skolos santykis viršija 60 % BVP pamatinę vertę (išskyrus atvejus, kai skolos santykis pakankamai mažėja ir patenkinamai sparčiai artėja prie pamatinės vertės).

Pagal Sutarties priede pateiktą Protokolą dėl perviršinio deficito procedūros Komisija teikia PDP vykdyti reikalingus duomenis. Taikydamos šį protokolą, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 3605/93[2] 4 straipsnį valstybės narės du kartus per metus, t. y. iki balandžio 1 d. ir iki spalio 1 d., privalo pateikti duomenis apie valdžios sektoriaus deficitą, skolą ir kitus susijusius rodiklius[3].

Komisija, remdamasi tuo, kad 2003 m. bendrasis Maltos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 9,7 % BVP, o valdžios sektoriaus skola – 72 % BVP, patvirtinusi pranešimą pagal 104 straipsnio 3 dalį, 2004 m. gegužės 12 d. pradėjo taikyti Maltai PDP[4]. 2004 m. liepos 5 d. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, pagal 104 straipsnio 6 dalį nusprendė, kad Maltos deficitas yra perviršinis[5]. Tuo pačiu metu, taip pat remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba pagal 104 straipsnio 7 dalį pateikė Maltai rekomendacijas[6], kaip ne vėliau kaip iki 2006 m. ištaisyti valdžios sektoriaus perviršinio deficito padėtį.

Savo rekomendacijoje, pateiktoje pagal 104 straipsnio 7 dalį, Taryba rekomendavo Maltos valdžios institucijoms:

„- kuo greičiau pašalinti esamą perviršinį deficitą;

- imtis veiksmų vidutinės trukmės laikotarpiu, kad būtų pasiektas tikslas 2006 m. patikimai ir ilgam laikui sumažinti deficitą taip, kad jis nesiektų 3 % BVP pagal 2004 m. liepos 5 d. Tarybos nuomonėje dėl 2004 m. gegužės mėn. pateiktos konvergencijos programos nurodytą deficito mažinimo planą;

- neatidėliojant įgyvendinti 2004 m. gegužės mėn. konvergencijos programoje numatytas priemones, visų pirma struktūrinio pobūdžio priemones, skirtas racionalizuoti ir sumažinti išlaidas;

- iki 2004 m. lapkričio 5 d. imtis efektyvių veiksmų dėl numatytų priemonių, kad būtų pasiektas 2005 m. deficito tikslinis rodiklis;

- užtikrinti, kad 2005 m. skolos santykio didėjimas būtų sustabdytas ir sumažintas, kaip nurodyta Tarybos nuomonėje dėl 2004 m. gegužės mėn. pateiktos konvergencijos programos”.

Be to, Taryba paragino Maltos valdžios institucijas „užtikrinti, kad, ištaisius perviršinį deficitą, biudžeto konsolidavimu vidutinės trukmės laikotarpiu būtų išlaikyta beveik subalansuoto arba perteklinio biudžeto būklė.”

1 lentelė. 2004 m. liepos 5 d. Tarybos patvirtintas koregavimas

BVP % , nebent būtų nurodyta kitaip | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. |

Bendrasis valdžios sektoriaus biudžeto balansas Bendroji valdžios sektoriaus skola simbolinis įrašas: Realiojo BVP augimas (%) | -9,7 72,0 -1,7 | -5,2 72,1 1,1 | -3,7 72,4 1,7 | -2,3 70,5 2,1 | -1,4 70,4 2,1 |

Šaltinis. Tarybos rekomendacija Maltai pagal 104 straipsnio 7 dalį ir Tarybos nuomonė dėl 2004 m. gegužės mėn. Maltos konvergencijos programos, abi priimtos 2004 m. liepos 5 d.

2004 m. gruodžio 22 d. Komisija savo komunikate[7], į kurį Taryba atsižvelgė 2005 m. sausio 18 d., padarė išvadą, kad Maltos vyriausybė, atsižvelgusi į Tarybos rekomendaciją, ėmėsi efektyvių veiksmų dėl priemonių, skirtų pasiekti 2005 m. deficito tikslinį rodiklį vėliausiai iki 2004 m. lapkričio 5 d.

Pagal 104 straipsnio 12 dalį Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito turi būti panaikintas remiantis Komisijos rekomendacija, kai perviršinis deficitas tam tikroje valstybėje narėje, Tarybos manymu, buvo ištaisytas.

2. NAUJAUSI DEFICITO POKYčIAI

Remiantis naujausia informacija, bendrasis valdžios sektoriaus deficitas 2003 m. pasiekė 10 % BVP, įskaitant 2,9 % BVP vertės vienkartinį išlaidas didinantį sandorį, susijusį su dviejų laivų remonto įmonių, kurių savininkė yra valstybė, restruktūrizavimu. Nuo tada deficito ir BVP santykis mažėjo (nuo 4,9 % BVP 2004 m. iki 3,1 % BVP 2005 m.).

Remiantis Komisijos (Eurostato)[8] pagal Reglamento (EB) Nr. 3605/93 8g straipsnio 1 dalį parengtais duomenimis, pateiktais po to, kai Malta iki 2007 m. balandžio 1 d. pateikė pranešimą, bendrasis valdžios sektoriaus deficitas 2006 m. sudarė 2,6 % BVP[9].

Nors 2004 ir 2005 m. bendrojo valdžios sektoriaus deficito rezultatas buvo kiek geresnis už Tarybos pagal 104 straipsnio 7 dalį rekomenduotą deficito mažinimo planą, 2006 m. deficitas šiek tiek viršijo minėtą rodiklį. Tačiau 2006 m. deficito ir BVP santykis buvo šiek tiek geresnis už oficialų tikslinį rodiklį, nustatytą 2006 m. sausio mėn. atnaujintoje konvergencijos programoje (2,7 %).

Bendrasis valdžios sektoriaus deficitas pradėjo mažėti nepalankiomis augimo sąlygomis ir toliau mažėjo neseniai pradėjus augti ekonomikai. Bendra korekcija 2003–2006 m. laikotarpiu sudarė 7,4 BVP procentinio punkto. 2003–2006 m. laikotarpiu deficito santykis sumažėjo apytikriai keturiais procentiniais punktais dėl didesnių pajamų, kurioms įtakos turėjo reformos netiesioginių mokesčių srityje ir tai, kad per tuos metus valdžia siekė veiksmingiau rinkti mokesčius. Mažesnis išlaidų ir BVP santykis paaiškina likusius 3 ½ procentinio punkto[10], kuriuos paskatino bendrų kapitalo išlaidų sumažėjimas daugiausia dėl to, kad buvo sudaryta daugiau vienkartinių sandorių (būtent žemės pardavimo, kuris sutartinai priskiriamas prie neigiamų išlaidų). Iš tiesų 2004–2006 m. vienkartiniai deficito mažinimo sandoriai sudarė apytikriai 1 % BVP kasmet. Be vienkartinių priemonių, 2006 m. deficitas būtų išlikęs aukštesnis už pamatinę vertę, t.y. 3,3 % BVP.

Vertinant struktūriškai, t. y. pakoregavus pagal ciklą ir vienkartines bei kitas laikinąsias priemones, apskaičiuota, kad deficito būklė pagerėjo šiam sumažėjus nuo apytikriai didelio, sudariusio 6 ½ % BVP 2003 m., iki apytikriai 3 ¾ % 2005 m. 2006 m. struktūrinis deficitas toliau mažėjo ir sudarė 2¾ % BVP[11].

Savo rekomendacijoje pagal 104 straipsnio 7 dalį Taryba paragino Maltą imtis struktūrinių priemonių, skirtų racionalizuoti ir sumažinti valdžios sektoriaus išlaidas. Per 2004–2006 m. laikotarpį buvo įgyvendinta daugelis tokių priemonių. Konkrečiai priemonės buvo skirtos sumažinti nedarbą viešajame sektoriuje, pagerinti darbo praktiką ir padidinti bendrą našumą pagrindinėse valstybės įmonėse, siekiant sumažinti valstybės pervedimus. Esminį strateginį vaidmenį turinčios valstybės įmonės buvo restruktūrizuotos, o kitos, kurios nelaikytos esminėmis, buvo privatizuotos. Be to, į valstybės tarnybą buvo priimama tik griežtai pagal poreikį. Ribotas darbo užmokesčio ir atlyginimų didinimas, kuris numatytas naujoje 2005–2010 m. daugiametėje valstybės tarnautojų kolektyvinėje sutartyje, buvo kitas veiksnys, prisidėjęs prie valdžios sektoriaus išlaidų sumažėjimo BVP dalimi. Išlaidų kontrolė taip pat buvo atliekama sugriežtinant socialinių išmokų skyrimo kriterijus ir sukūrus infrastruktūrą, būtiną sukčiavimui išmokų srityje mažinti.

3. 2007 M. IR TOLESNėS DEFICITO PROGNOZėS

Pagal Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozes, bendrasis valdžios sektoriaus deficitas toliau turėtų mažėti ir 2007 m. pasiekti 2,1 % BVP, o, jeigu politika nesikeis, 2008 m. sudaryti 1,6 % BVP. Tokių rodiklių tikimasi pasiekti tvaraus ekonominio augimo sąlygomis per prognozuojamą laikotarpį. Mažesnį bendrąjį 2007 m. valdžios sektoriaus deficitą paaiškina išlaidų santykio sumažėjimas šiek tiek mažiau kaip 1 BVP procentiniu punktu. Tikimasi, kad esamo išlaidų santykio sumažėjimas, kurį paskatino valdžios sektoriaus vartojimo ir palūkanų išlaidų mažėjimas, atsvers valdžios sektoriaus bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo išlaidų padidėjimą ir jį viršys. 2008 m. dėl prognozuojamo bendro išlaidų ir BVP santykio sumažėjimo planuojamas deficito ir BVP santykio sumažėjimas, kurį daugiausia nulems didelis valstybės investicijų sumažėjimas, susijęs su didelio masto sveikatos priežiūros programos užbaigimu. Prognozuojama, kad bendros pajamos, išreikštos kaip BVP dalis, 2007 ir 2008 m. mažės pirmiausia dėl mažesnių pajamų iš tiesioginių mokesčių ir socialinių įmokų. Planuojama, kad vienkartinių sandorių skaičius 2007 ir 2008 m. bus mažesnis už praėjusių metų vidurkį[12]. Be vienkartinių priemonių, planuojamas deficitas pagal Komisijos tarnybų pavasario prognozes 2007 m. turėtų sudaryti mažiau 3 % BVP pamatinės vertės (2,7 % BVP) ir 2008 m. toliau mažėti (1,6 %)[13].

Palyginti su 2007 m. balandžio mėn. fiskaliniu pranešimu, pagal Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozes numatomas šiek tiek atsargesnis bendrojo valdžios sektoriaus deficito mažinimo planas. 2007 m. skirtumas sudaro 0,2 % BVP ir jį pirmiausia nulemia mažesnės socialinės įmokos, kurios kinta atitinkamai pagal prognozuojamus kompensacijų darbuotojams pokyčius. 2008 m. deficito ir BVP santykio skirtumas sudaro 0,7 % BVP. Taip yra daugiausia dėl to, kad nacionalinės valdžios institucijos planuoja mažiau išleisti valdžios sektoriaus darbuotojų kompensacijoms bei prekių ir paslaugų pirkimui.

Pagal Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozę planuojama, kad 2007 ir 2008 m. struktūrinio deficito (t. y. pakoreguoto pagal ciklą deficito, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių) būklė gerės. Prognozuojama, kad struktūrinis deficitas nuo 2 ¾ % BVP 2006 m. nedaug sumažės iki šiek tiek daugiau nei 2 ½ % BVP 2007 m., ir, jei politika nesikeis, dar daugiau sumažės 2008 m. iki apytikriai 1 ½ %. Bendros pastangos 2006–2008 metų laikotarpiu sumažinti deficitą daugiau kaip vienu BVP procentiniu punktu, atrodo, iš esmės atitinka Tarybos rekomendaciją pagal 104 straipsnio 7 dalį, pagal kurią buvo raginama pradėti tvarų biudžeto konsolidavimą, siekiant biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslo (VTT) (Maltos atveju subalansuoto biudžeto būklės struktūrine prasme) pakoregavus perviršinį deficitą. Nors 2007 m. pastangos dar yra ribotos, 2007–2008 m. atliktų korekcijų vidurkis, atrodo, iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo pakte euro zonos ir VKM II valstybėms narėms nustatytą metinį struktūrinį 0,5 % BVP pagerėjimą.

2007 m. vasario 27 d. nuomonėje dėl 2006 m. gruodžio mėn. atnaujintos konvergencijos programos[14] Taryba pažymėjo, kad programa neturėta tikslo programos laikotarpiu (kuris pasibaigia 2009 m. ) pasiekti VTT. Be to, nors korekcijos tempas siekiant VTT pagal programą laikotarpiu nuo perviršinio deficito pakoregavimo buvo laikomas iš esmės atitinkančiu Stabilumo ir augimo paktą, Taryba taip pat teigė, kad programoje numatytoms biudžeto projekcijoms yra kilęs tam tikras pavojus, visų pirma susijusioms su tariamomis palankiomis 2008 ir 2009 m. makroekonominėmis prielaidomis.

4. SKOLOS POKYčIAI IR PROGNOZėS

Bendroji valdžios sektoriaus skola nuo 2001 m. viršijo 60 % BVP pamatinę vertę. 2004 m. ji išaugo beveik iki 74 % BVP. Remiantis Tarybos rekomendacija pagal 104 straipsnio 7 dalį, bendrosios valdžios sektoriaus skolos augimas 2005 m. buvo sustabdytas ir nukreiptas mažėjimo linkme ir sudarė 72,4 % BVP, atsižvelgiant į pirminį perteklių ir pajamas iš privatizavimo. 2006 m. buvo užfiksuotas tolesnis mažėjimas, kai skolos santykis sudarė 66,5 % BVP, daugiausia dėl esminių pajamų iš privatizavimo, kurios sudarė apytikriai 3,5 % BVP.

Pagal Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozę tikimasi, kad skolos ir BVP santykis 2007 ir 2008 m. ir toliau mažės. Prognozuojama, kad 2007 m. bendroji valdžios sektoriaus skola sudarys mažiau kaip 66 % BVP ir 2008 m. toliau mažės, jei politika nesikeis, iki 64 ¼ %.

5. IšVADOS

Bendrasis valdžios sektoriaus deficitas nuo 10 % BVP 2003 m. sumažėjo iki 2,6 % 2006 m., t. y. nesiekia 3 % BVP pamatinės vertės. Nepaisant daugelio vienkartinių sandorių (be kurių 2006 m. deficitas vis dar viršytų pamatinę vertę), pagrindinės deficito mažinimo priemonės daugiausia yra nuolatinio pobūdžio. 2006 m. struktūrinis balansas, t. y. pagal ciklą pakoreguotas balansas, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių, pagerėjo šiek tiek daugiau kaip 1 % BVP. Pagal Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozę tikimasi, kad valdžios sektoriaus deficitas 2007 m. sumažės iki 2,1 % BVP ir, laikantis nesikeičiančios politikos prielaidos, iki 1,6 % 2008 m., ir prognozuojama, kad vienkartinių deficito mažinimo priemonių bus laipsniškai atsisakyta. Tai rodo, kad deficitas yra patikimai ir ilgam laikui sumažintas ir nesiekia 3 % BVP pamatinės vertės.

2006 m. bendroji valdžios sektoriaus skola sumažėjo iki 66,5 %, palyginti su jos didžiausiu išaugimu iki 73,9 % BVP 2004 m. Pagal Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozę planuojama, kad skolos santykis ir toliau mažės ir iki 2008 m. sudarys beveik 64 % BVP (jei politika nesikeis).

Apskritai darytina išvada, kad perviršinio deficito būklė Maltoje yra ištaisyta. Todėl Komisija rekomenduoja Tarybai panaikinti savo sprendimą dėl perviršinio deficito Maltoje.

2 lentelė. Biudžeto pokyčiai, 2003–2008 m.

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

panaikinantis Sprendimą 2005/186/EB dėl perviršinio deficito Maltoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 104 straipsnio 12 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1) Tarybos sprendimu 2005/186/EB[15], priimtu Komisijai pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį pateikus rekomendaciją, nuspręsta, kad Maltoje susidarė perviršinis deficitas. Taryba pažymėjo, kad 2003 m. bendrasis valdžios sektoriaus deficitas sudarė 9,7 % BVP (iš kurio 2,9 % BVP susidarė dėl vienkartinio sandorio), taigi viršijo Sutartyje nustatytą 3 % pamatinę vertę, o bendroji valdžios sektoriaus skola sudarė 72 % BVP, ir buvo tikėtina, kad 2004 m. ji ir toliau neatitiks Sutartyje nustatytos 60 % BVP pamatinės vertės.

(2) 2004 m. liepos 5 d. Taryba, vadovaudamasi Sutarties 104 straipsnio 7 dalimi ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo[16] 3 straipsnio 4 dalimi, remdamasi Komisijos rekomendacija, pateikė Maltai skirtą rekomendaciją, kuria siekiama, kad vėliausiai iki 2006 m. būtų panaikintas deficito perviršis. Rekomendacija buvo paskelbta viešai.

(3) Pagal Sutarties 104 straipsnio 12 dalį Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito turi būti panaikintas, jeigu, Tarybos manymu, perviršinis deficitas tam tikroje valstybėje narėje buvo ištaisytas.

(4) Pagal prie Sutarties pridėtą Protokolą dėl perviršinio deficito procedūros Komisija teikia procedūrai vykdyti reikalingus duomenis. Taikydamos šį protokolą, pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo[17] 4 straipsnį valstybės narės du kartus per metus, t. y. iki balandžio 1 d. ir spalio 1 d., privalo perduoti duomenis apie valdžios sektoriaus deficitą ir skolą ir kitus susijusius rodiklius.

(5) Remiantis Komisijos (Eurostato) pagal Reglamento (EB) Nr. 3605/93 8g straipsnio 1 dalį parengtais duomenimis, pateiktais po Maltos ataskaitos pateikimo iki 2007 m. balandžio 1 d., ir Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognoze, daromos šios pagrįstos išvados:

- Bendrasis valdžios sektoriaus deficitas buvo sumažintas nuo 10 % BVP 2003 m. iki 2,6 % BVP 2006 m., o tai yra mažiau už 3 % BVP deficito pamatinę vertę. Tai yra šiek tiek geriau už 2006 m. sausio mėn. atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytą 2006 m. tikslinį rodiklį, nors šiek tiek viršija Tarybos rekomendacijoje, pateiktoje pagal 104 straipsnio 7 dalį, patvirtintus tikslinius rodiklius,

- Daugiau kaip pusę (apie keturis procentinius punktus) 7,4 BVP procentiniais punktais sumažėjusio deficito santykio per 2003–2006 m. nulėmė padidėjusios pajamos, kurioms įtakos turėjo reformos netiesioginių mokesčių srityje ir veiksmingesnis mokesčių rinkimas. Mažesnis išlaidų ir BVP santykis paaiškina likusius 3,5 procentinio punkto[18], o tai iš dalies atspindi padidėjusį vienkartinių sandorių skaičių (būtent žemės pardavimo sandoriai, kurie pagal susitarimą įtraukiami kaip neigiamos išlaidos). Be to, išlaidos buvo apribotos sumažinant ir restruktūrizuojant valstybės įmones, nustatant priėmimo į valstybės tarnybą apribojimus ir kontroliuojant socialines išmokas. Vienkartiniai deficito mažinimo sandoriai 2004– 2006 m. sudarė vidutiniškai 1 % BVP. Be vienkartinių priemonių (0,7 % BVP), 2006 m. deficitas būtų viršijęs pamatinę vertę ir sudarytų 3,3 % BVP. 2006 m. numatomas struktūrinio balanso (t. y. pagal ciklą pakoreguoto balanso, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių) pagerėjimas šiek tiek daugiau kaip 1 % BVP.

- Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozėje skelbiama, kad dėl papildomo išlaidų taupymo deficitas toliau mažės iki 2,1 % BVP. Planuojama, kad vienkartinės priemonės sudarys 0,6 % BVP, o tai yra labai panašu į praėjusių metų dydį, todėl prognozuojama, kad netgi be vienkartinių priemonių deficitas nesieks pamatinės vertės. Tai iš esmės atitinka oficialų apytikrį deficito apskaičiavimą 2007 m. balandžio mėn. pranešime, kuris lygus 1,9 % BVP. Dėl 2008 m. pavasario prognozėje teigiama (darant prielaidą, kad politika nesikeis), kad deficitas toliau mažės iki 1,6 % BVP (nesiimant vienkartinių priemonių). Tai rodo, kad deficitas yra patikimai ir ilgam laikui sumažintas ir nesiekia 3 % BVP. Planuojama, kad 2007 m. šiek tiek pagerės struktūrinis balansas, ir, darant prielaidą, kad politika nesikeis, papildomu 1 procentiniu punktu 2008 m. Tai turi būti vertinama atsižvelgiant į poreikį daryti pažangą, siekiant biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslo (VTT), kuris Maltos atveju yra subalansuotas struktūrinis biudžetas,

- Valdžios sektoriaus skola iš didžiausio 2004 m. 73,9% BVP rodiklio 2006 m. sumažėjo iki 66,5 %. Pagal Komisijos tarnybų 2007 m. pavasario prognozę numatoma, kad skolos santykis iki 2008 m. pabaigos sumažės apytikriai iki 64,3%,taigi priartės prie 60 % BVP pamatinės vertės.

(6) Tarybos manymu, perviršinis deficitas Maltoje yra ištaisytas ir todėl Sprendimas 2005/186/EB turėtų būti panaikintas.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą vertinimą, darytina išvada, kad perviršinis deficitas Maltoje yra ištaisytas.

2 straipsnis

Sprendimas 2005/186/EB panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Maltos Respublikai.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] OL L 209, 1997 8 2, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1056/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 5).

[2] OL L 332, 1993 12 31, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2103/2005 (OL L 337, 2005 12 22, p. 1).

[3] Paskutinis Maltos pranešimas pateiktas tinklavietėje:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=2373,58110711&_dad=portal&_schema=portal.

[4] SEK(2004) 580.

[5] OL L 62, 2005 3 9, p. 21.

[6] Visi su PDP susiję Maltai skirti dokumentai pateikti šioje tinklavietėje:http://ec.europa.eu/economy_finance/about/activities/sgp/edp_list_en.htm.

[7] SEK(2004) 1630.

[8] 2007 m. balandžio 23 d. Eurostato naujienų leidinys N° 55.

[9] Deficito santykiai dažniausiai yra koreguojami (didinami arba mažinami) paskelbus pirmuosius rezultatus pavasario pranešime. Daugelio valstybių narių atveju tokios korekcijos dažniausiai yra palyginti nedidelės ir paprastai nelabai skiriasi nuo nulio. Maltos atveju, atsižvelgiant į atotrūkį tarp 2006 m. deficito, apie kurį buvo neseniai pranešta, ir deficito pamatinės vertės, mažai tikėtina, kad bet kokia galima būsima valdžios sektoriaus sąskaitų korekcija galėtų padidinti 2006 m. deficito santykį, kuris viršytų 3 % BVP dydį.

[10] Esminio vienkartinio 2003 m. 2,9 % BVP vertės išlaidų didinimo sandorio, susijusio su laivų remonto įmonių įsiskolinimų restruktūrizavimu, užskaitymas reikštų tolesnį 0,4 procentinio punkto išlaidų santykio kritimą per 2003–2006 metus.

[11] Reikėtų pabrėžti, kad daugiausia dėl to, jog nėra visų būtinų duomenų, kyla didelių sunkumų apskaičiuojant daugelio valstybių narių, ypač tokių mažų valstybių kaip Malta, gamybos apimties atotrūkį ir struktūrinį balansą.

[12] Buvo patikslinti atnaujintoje 2006 m. konvergencijos programoje nurodyti 2006 ir 2007 m. vienkartiniai sandoriai, siekiant atsižvelgti į sandorį (žemės pardavimas), kuris buvo užbaigtas 2007 m. ir atitinkamai įtrauktas į apskaitą kaip mažinantis deficitą tais metais.

[13] Pažymėtina, kad 2008 m. Maltos valdžios institucijos planuoja 0,2 % BVP vertės deficitą mažinančius vienkartinius sandorius (žemės pardavimą).

[14] OL C 72, 2007 3 29, p. 9.

[15] OL L 62, 2005 3 9, p. 21.

[16] OL L 209, 1997 8 2, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1056/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 5).

[17] OL L 332, 1993 12 31, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2103/2005 (OL L 337, 2005 12 22, p. 1).

[18] Išlaidų santykis sumažėtų ne tiek daug, jeigu nebūtų atsižvelgta į 2003 m. 3 % BVP vertės esminį vienkartinį išlaidas didinantį sandorį, susijusį su laivų remonto įmonių restruktūrizavimu.