–

G Gmbh, atstovaujamos Rechtsanwalt W. Gappmayer,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos S. Fiorentino, padedamo avvocato dello Stato F. Meloncelli,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Demeneix ir B. Eggers,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1; toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 33, 34, 44 ir 45 straipsnių išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant G GmbH ir Zollamt Österreich (Austrijos muitinė; toliau – muitinė) ginčą dėl vienkartinių turniketų tarifinio klasifikavimo sprendime, susijusiame su privalomąja tarifine informacija (toliau – PTI).

3

Sąjungos muitinės kodekso 26 ir 27 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

4

Sąjungos muitinės kodekso I antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnyje „Sprendimai, susiję su muitų teisės aktų taikymu“ yra 22–37 straipsniai.

5

Sąjungos muitinės kodekso 33 straipsnio „Su [PTI] susiję sprendimai“ 1 dalyje nurodyta:

„Gavusi prašymą, muitinė priima su [PTI] susijusius sprendimus <…>.

<…>“

6

Sąjungos muitinės kodekso 34 straipsnio „Su [PTI] susijusių sprendimų valdymas“ 1 ir 3–6 dalys suformuluotos taip:

„1.   PTI sprendimas nustoja galioti nepasibaigus 33 straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui, kai jis nebeatitinka teisės aktų, bet kuriuo iš šių atvejų:

ir nebegalioja nuo tokių pakeitimų ar priemonių taikymo pradžios datos.

<…>

3.   PTI <…> sprendimai nenustoja galioti atgaline data.

4.   Nukrypstant nuo 23 straipsnio 3 dalies ir 27 straipsnio, PTI <…> sprendimai pripažįstami negaliojančiais, jeigu jie buvo priimti remiantis pareiškėjų pateikta netikslia arba neišsamia informacija.

5.   PTI <…> sprendimai atšaukiami pagal 23 straipsnio 3 dalį ir 28 straipsnį. Tačiau tokie sprendimai neatšaukiami sprendimo adresato prašymu.

6.   PTI <…> sprendimai negali būti iš dalies keičiami.“

7

Sąjungos muitinės kodekso I antraštinės dalies 2 skyriaus 6 skirsnyje „Skundai“ yra 43–45 straipsniai.

8

Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnyje „Teisė pateikti skundą“ įtvirtinta:

„1.   Bet kuris asmuo turi teisę pateikti skundą dėl bet kurio jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomo muitinės sprendimo, susijusio su muitų teisės aktų taikymu.

<…>

2.   Teise pateikti skundą galima pasinaudoti bent dvejais etapais:

<…>

4.   Valstybės narės užtikrina, kad skundų nagrinėjimo procedūra sudarytų sąlygas greitai patvirtinti muitinės priimtų sprendimų teisingumą arba juos pataisyti.“

9

Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnyje „Vykdymo sustabdymas“ numatyta:

„1.   Skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo.

2.   Vis dėlto muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala.

<…>“

10

Bundesabgabenordnung (Federalinis mokesčių kodeksas) 279 straipsnyje numatyta:

„1.   Išskyrus 278 straipsnyje nurodytus atvejus, administracinis teismas visada turi pats priimti sprendimą dėl bylos esmės. Jis turi teisę tiek rezoliucinėje dalyje, tiek motyvuojamojoje dalyje pakeisti mokesčių administratoriaus nuomonę savąja ir atitinkamai iš dalies pakeisti ginčijamą sprendimą, jį panaikinti arba atmesti skundą kaip nepagrįstą.

2.   Panaikinus ginčijamą sprendimą, procedūra grąžinama į padėtį iki jo priėmimo.

<…>“

11

2022 m. spalio 27 d. muitinė G prašymu priėmė su PTI susijusį sprendimą klasifikuoti produktą, vadinamą „vienkartinis turniketas“, priskiriant jam Europos Sąjungos integruotojo muitų tarifo kodą 4008 219000, kurio galiojimo laikas – nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2025 m. spalio 26 d.

12

2022 m. lapkričio 22 d. G pateikė skundą dėl muitinės sprendimo ir nurodė, kad tarifinis klasifikavimas yra iš esmės neteisingas. Muitinė šį skundą atmetė.

13

2023 m. gegužės 5 d. G dėl muitinės sprendimo pateikė skundą Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas, Austrija). 2024 m. kovo 12 d. sprendimu jis skundą patenkino ir pakeitė šį sprendimą, priskirdamas aptariamam produktui Europos Sąjungos integruotojo muitų tarifo kodą 4014 900000 nuo tos dienos, kai muitinė šį sprendimą pateikė.

14

Muitinė dėl Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas) sprendimo pateikė kasacinį skundą Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas, Austrija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikiam teismui, motyvuodama tuo, kad Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas), remdamasis Federalinio mokesčių kodekso 279 straipsniu, siekė atgaline data iš dalies pakeisti šio sprendimo 11 punkte nurodytą su PTI susijusį sprendimą, o tai draudžiama pagal Sąjungos muitinės kodeksą (konkrečiai – pagal jo 34 straipsnio 3 ir 6 dalis).

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, pagal Federalinio mokesčių kodekso 279 straipsnio 1 dalį Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas) turėjo teisę muitinės nuomonę pakeisti savąja, taigi iš dalies pakeisti atitinkamą sprendimą atgaline data nuo tos dienos, kai muitinė jį pateikė.

16

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Sąjungos muitinės kodekso 34 straipsnio 4 dalyje aiškiai numatyta, jog su PTI susiję sprendimai atgaline data pripažįstami negaliojančiais tik tuomet, jeigu jie buvo priimti remiantis pareiškėjo pateikta netikslia arba neišsamia informacija. Be to, nacionalinis teismas konstatuoja, kad pagal šio kodekso 34 straipsnio 3 dalį su PTI susiję sprendimai nenustoja galioti atgaline data. Galiausiai jis pažymi, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 34 straipsnio 6 dalį su PTI susiję sprendimai negali būti iš dalies keičiami.

17

Vis dėlto nacionalinis teismas abejoja, ar Sąjungos muitinės kodekso 34 straipsnis turi įtakos pagal to paties kodekso 44 straipsnį pateiktiems skundams.

18

Tokiomis aplinkybėmis Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

19

Dviem prejudiciniais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kurioje numatyta, kad teisminės institucijos, kuriai pagal šio kodekso 44 straipsnio 2 dalį pateiktas skundas dėl su PTI susijusio sprendimo, sprendimas galioja atgaline data nuo tos dienos, kai muitinė pateikė tą sprendimą.

20

Pagal Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 1 dalį muitinės priimto sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas turi teisę tą sprendimą apskųsti.

21

Be to, pagal Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalį valstybės narės užtikrina, kad skundų nagrinėjimo procedūra sudarytų sąlygas greitai patvirtinti muitinės priimtų sprendimų teisingumą arba juos pataisyti.

22

Iš to matyti, kad teisminių institucijų priimti sprendimai sukelia tokias pasekmes joms apskųstiems su PTI susijusiems sprendimams: skundą atmetus, toks sprendimas patvirtinamas, o jį patenkinus – toks sprendimas pataisomas.

23

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalyje neapibrėžiama, kaip turi būti taisomi su PTI susiję sprendimai, nes nepateikiama nei žodžio „pataisyti“ apibrėžties, nei nuorodos į nacionalinę teisę šiuo klausimu.

24

Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad sąvokų, kurių apibrėžties Sąjungos teisėje nepateikiama ir nedaroma nuorodos į valstybių narių teisę, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma remiantis jų įprasta reikšme bendrinėje kalboje, kartu atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant jos vartojamos, ir teisės aktų, kuriuose jos įtvirtintos, tikslus (žr. 2025 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Servoprax (Mediciniai turniketai), C‑631/23, EU:C:2025:906, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25

Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad veiksmažodį „pataisyti“ suprantant jo reikšme bendrinėje kalboje, jis reiškia veiksmą, kuriuo siekiama kažką pataisyti ar pakeisti taip, kad tai taptų teisinga ar tinkama.

26

Nors iš Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalies formuluotės negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar joje numatytas pataisymas galioja atgaline data, reikia pažymėti, kad greitas neteisėto su PTI susijusio sprendimo pataisymas gali reikšti, kad šis sprendimas iš dalies pakeičiamas atgaline data. Iš tiesų šitaip neteisingo su PTI susijusio sprendimo adresatas galės pasinaudoti išsamiu pataisymu, kuriuo, be kita ko, siekiama prekėms priskirti tinkamus kodus, nes būtų laikoma, kad neteisingas PTI sprendimas niekuomet negaliojo.

27

Taigi, kadangi Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalies formuluotėje nenurodyta kitaip, sąvoką „pataisymas“ galima suprasti taip: ja nedraudžiama atgaline data pataisyti su PTI susijusio sprendimo taip, kad jo turinys taptų toks, koks ir turėjo būti jo priėmimo dieną.

28

Antra, atliekant kontekstinę analizę, viena vertus, reikia pažymėti, kad nei Sąjungos muitinės kodekso 33, nei 34 straipsnis negali turėti reikšmės vertinant, ar Sąjungos teisę atitinka nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyta, kad teisminės institucijos, kuriai pagal šio kodekso 44 straipsnio 2 dalį pateiktas skundas dėl su PTI susijusio sprendimo, sprendimas galioja atgaline data nuo tos dienos, kai muitinė pateikė tą sprendimą.

29

Iš tiesų Sąjungos muitinės kodekso 33 ir 34 straipsniai ir jo 44 straipsnis yra skirtinguose Sąjungos muitinės kodekso skirsniuose: pirmieji du yra šio kodekso I antraštinės dalies 2 skyriaus 3 skirsnyje „Sprendimai, susiję su muitų teisės aktų taikymu“, o 44 straipsnis – tame pačiame skyriuje, tačiau 6 skirsnyje „Skundai“.

30

Be to, pagal Sąjungos muitinės kodekso 33 straipsnį priimti PTI [sprendimus] suteikiama valstybių narių muitinėms, atsakingoms už muitų teisės aktų taikymą. Be to, Sąjungos muitinės kodekso 34 straipsnyje reglamentuojamas PTI valdymas, konkrečiai – muitinės priimtų su PTI susijusių sprendimų galiojimo pabaiga, atšaukimas, keitimas iš dalies ar panaikinimas. Teisminės institucijos, kurios pagal Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnį turi priimti sprendimus dėl skundų, pateiktų dėl muitinės įstaigų sprendimų, turi būti atskirtos nuo pastarųjų (šiuo klausimu žr. 2023 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo OGL-Food Trade Lebensmittelvertrieb, C‑770/21, EU:C:2023:690, 69 punktą).

31

Taigi, kaip pažymėta generalinio advokato išvados 50 punkte, muitinės sprendimų poveikis laiko atžvilgiu negali lemti teisminių institucijų sprendimų poveikio ar daryti jam kokią nors įtaką, kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekė teisminių institucijų ir muitinės įstaigų sprendimų vertinti vienodai.

32

Taigi Sąjungos muitinės kodekso 33 ir 34 straipsniuose nenustatyta, ar sprendimai, priimti išnagrinėjus pagal Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 2 dalį pateiktą skundą, galioja atgaline data.

33

Kita vertus, iš Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio (o šis yra tame pačiame skirsnyje kaip ir minėtas 44 straipsnis) matyti, kad muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo su PTI susijusio apskųsto sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad tas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala.

34

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos teisės reguliuojamą ginčą nagrinėjantis nacionalinis teismas turi turėti teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas visiškas būsimo teismo sprendimo dėl pagal Sąjungos teisę reikalaujamų teisių buvimo veiksmingumas. Taigi Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsniu neribojami teisminių institucijų, gavusių skundą pagal šio kodekso 44 straipsnio 2 dalį, įgaliojimai sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, kad būtų įvykdyta pareiga užtikrinti visišką Sąjungos teisės veiksmingumą (šiuo klausimu žr. 2001 m. sausio 11 d. Sprendimo Kofisa Italia, C‑1/99, EU:C:2001:10, 48 ir 49 punktus).

35

Kaip nurodyta generalinio advokato išvados 66 punkte, vykdymo sustabdymas visais atvejais neatsiejamas nuo galimybės atgaline data atkurti ekonominės veiklos vykdytojų teisinę padėtį, kad būtų išvengta nepagrįstos finansinės žalos, jei paaiškėtų, kad pirminis sprendimas klaidingas.

36

Taigi Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnis netrukdo teisminėms institucijoms, kurioms pateiktas skundas pagal minėto kodekso 44 straipsnio 2 dalį, nurodyti, kad sprendimas dėl skundo, pateikto dėl su PTI susijusio sprendimo, galioja atgaline data, siekiant įvykdyti toms institucijoms tenkančią pareigą užtikrinti visiškai veiksmingą galimybę pateikti tą skundą.

37

Trečia, reikia pažymėti, kad tokį aiškinimą taip pat patvirtina Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnis, kurio tikslas – užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojų teisę apskųsti muitinės sprendimą.

38

Iš tiesų, kaip matyti iš Sąjungos muitinės kodekso 26 ir 27 konstatuojamųjų dalių, valstybės narės turi nustatyti teisių gynimo priemonių sistemą, pagal kurią būtų galima užtikrinti, jog bus paisoma Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pirmoje pastraipoje garantuojamos pagrindinės teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

39

Teisių gynimo priemonė negali būti laikoma veiksminga, jeigu ja nepanaikinama dėl neteisėto PTI [sprendimo] susidariusi situacija, o ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam skirtas su PTI susijęs sprendimas, neatsiduria tokioje padėtyje, kurioje būtų, jei tas sprendimas nebūtų neteisėtas.

40

Be to, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 62 punkte, jei neteisėtu pripažintas su PTI susijęs sprendimas ir toliau sukeltų pasekmes, tai galėtų prieštarauti teisei į veiksmingą teisminę gynybą, nes tas pasekmes patirtų ekonominės veiklos vykdytojas, kuris per nustatytą terminą vis dėlto būtų pateikęs skundą dėl šio sprendimo.

41

Kaip matyti iš šio sprendimo 26 ir 27 punktų, Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalis taip pat nekliudo teisminėms institucijoms, kurioms pateiktas skundas pagal minėto kodekso 44 straipsnio 2 dalį, nurodyti, kad sprendimas dėl skundo, pateikto dėl su PTI susijusio sprendimo, galioja atgaline data nuo tos dienos, kai muitinė pateikė tą sprendimą, siekiant įvykdyti toms institucijoms tenkančią pareigą užtikrinti visišką Sąjungos teisės veiksmingumą.

42

Be to, reikia priminti, kad teisinio saugumo principas yra vienas iš Sąjungos teisėje pripažintų bendrųjų principų. Tai, kad administracinis sprendimas tampa galutinis, kai pasibaigia protingi apskundimo terminai arba išnaudojamos visos teisių gynimo priemonės, sustiprina šį saugumą, todėl Sąjungos teisėje nenumatyta reikalavimo, pagal kurį administracinė institucija iš esmės privalėtų peržiūrėti tokį galutiniu tapusį sprendimą (2004 m. sausio 13 d. Sprendimo Kühne & Heitz, C‑453/00, EU:C:2004:17, 24 punktas).

43

Vis dėlto, kaip generalinis advokatas priminė savo išvados 60 ir 61 punktuose, pagal teisinio saugumo principą reikalaujama tik to, kad apskųsto su PTI susijusio sprendimo pasekmės taptų galutinės tik po to, kai skundas būtų galutinai atmestas, arba, jei skundas nebuvo pateiktas, tik pasibaigus numatytam apskundimo terminui. Taigi tuo principu negalima remtis siekiant pateisinti tai, kad su PTI susijęs sprendimas sukelia pasekmes nuo sprendimo įsigaliojimo iki dėl jo pateikto skundo patenkinimo.

44

Be to, priešingai, nei teigia Italijos vyriausybė, t. y. kad būtų sunku užtikrinti, kad visos kitos valstybės narės iš tikrųjų sužinotų apie nacionalinio teismo sprendimą dėl panaikinimo ar pataisymo, kuris galioja atgaline data, reikia pažymėti, kad pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Sąjungos muitų kodekso nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015, p. 558), 21 straipsnio 1 dalį informacijos apie prašymus ir sprendimus, susijusius su PTI, ar apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali padaryti poveikį pirminiam prašymui ar sprendimui, mainams ir saugojimui naudojama šiais tikslais pagal Sąjungos muitinės kodekso 16 straipsnio 1 dalį sukurta elektroninė sistema. Vadinasi, kaip per teismo posėdį tvirtino Europos Komisija, kai su PTI susijęs sprendimas panaikinamas arba iš dalies pakeičiamas teisminei institucijai priėmus sprendimą, atitinkama muitinė įveda informaciją į šią informacinę sistemą, nurodydama su PTI susijusio sprendimo negaliojimo kodą ir atitinkamą datą, taigi ji tampa matoma kitoms muitinėms.

45

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į prejudicinius klausimus reikia atsakyti: Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kurioje numatyta, kad teisminės institucijos, kuriai pagal šio kodekso 44 straipsnio 2 dalį pateiktas skundas dėl su PTI susijusio sprendimo, sprendimas galioja atgaline data nuo tos dienos, kai muitinė pateikė tą sprendimą.

46

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Bendrajam Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėties)

nusprendžia:

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 44 straipsnio 4 dalis

turi būti aiškinama taip:

pagal ją nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kurioje numatyta, kad teisminės institucijos, kuriai pagal šio reglamento 44 straipsnio 2 dalį pateiktas skundas dėl su privalomąja tarifine informacija susijusio sprendimo, sprendimas galioja atgaline data nuo tos dienos, kai muitinė pateikė tą sprendimą.