Ginčo aplinkybės

1

2009 m. birželio 12 d. Sprendimu C(2009) 4694 Europos Bendrijų Komisija paprašė Bundesnetzagentur (BNetzA, federalinė tinklų agentūra, Vokietija) pagal 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB (OL L 176, 2003, p. 57; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 230), 22 straipsnį iš dalies pakeisti šios agentūros 2009 m. vasario 25 d. sprendimą netaikyti minėtos direktyvos 18 straipsnyje numatytų prieigos suteikimo tretiesiems asmenims taisyklių ir jos 25 straipsnio 2–4 dalyse numatytų tarifinio reguliavimo taisyklių Ostseepipeline-Anbindungsleitung (OPAL) dujotiekio, t. y. Nord Stream 1 dujotiekio žemyninės atkarpos rytinės dalies, kurios įėjimo taškas yra Vokietijoje, šalia Lubmino, netoli Greifsvaldo, o išėjimo taškas – Brandovo vietovėje Čekijoje, projekto perdavimo pajėgumams.

2

2009 m. birželio 12 d. Komisijos sprendime buvo nustatytos tokios sąlygos:

3

2009 m. liepos 7 d. BNetzA iš dalies pakeitė savo 2009 m. vasario 25 d. sprendimą, pritaikydama jį prie minėtų sąlygų, numatytų 2009 m. birželio 12 d. Komisijos sprendime. BNetzA leido netaikyti taisyklių 22 metus.

4

OPAL dujotiekis pradėtas eksploatuoti 2011 m. liepos 13 d., jo pajėgumai yra apie 36,5 mlrd. m³. Pagal 2009 m. birželio 12 d. Komisijos sprendimą ir 2009 m. vasario 25 d. BNetzA sprendimą, iš dalies pakeistą 2009 m. liepos 7 d. sprendimu, OPAL dujotiekio pajėgumams buvo leista visiškai netaikyti taisyklių, susijusių su reglamentuojamąja trečiųjų asmenų prieiga, ir tarifinio reguliavimo taisyklių remiantis Direktyva 2003/55.

5

50 % nerezervuotų šio dujotiekio pajėgumų niekada nebuvo išnaudota, nes Gazprom niekada neįgyvendino 2009 m. birželio 12 d. Komisijos sprendime nustatytos dujų perdavimo programos. Dujotiekio pajėgumai įėjimo taške prie Greifsvaldo yra aktualūs tik tretiesiems asmenims, galintiems įleisti dujų šiame dujotiekio taške. Pagal esamą techninę struktūrą dujos šiame įėjimo taške gali būti tiekiamos tik per dujotiekį Nord Stream 1, kurį Gazprom grupė naudoja dujoms iš Rusijos vamzdynų transportuoti, todėl a priori atrodo, kad išnaudojama tik 50 % OPAL dujotiekio pajėgumų.

6

2016 m. gegužės 13 d. BNetzA, remdamasi 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55 (OL L 211, 2009, p. 94), 36 straipsniu, pranešė Komisijai, kad ketina pakeisti kai kurias 2009 m. suteiktos išimties sąlygas, susijusias su Opal Gastransport GmbH & Co. KG (toliau – OGT) valdomo OPAL dujotiekio atkarpa.

7

2016 m. spalio 28 d. Komisija, remdamasi Direktyvos 2009/73 36 straipsnio 9 dalimi, priėmė Sprendimą C(2016) 6950 final dėl sąlygų, kuriomis OPAL dujotiekiui netaikomos Direktyva 2003/55 nustatytos taisyklės, susijusios su prieigos suteikimu tretiesiems asmenims ir tarifų reguliavimu, pakeitimo (toliau – ginčijamas sprendimas), skirtą BNetzA.

8

Ginčijamame sprendime Komisija nusprendė toliau netaikyti taisyklių, susijusių su prieigos suteikimu tretiesiems asmenims, OPAL dujotiekio atkarpai nuo įėjimo taško prie Greifsvaldo iki išėjimo taško Brandove ne daugiau kaip 50 % pajėgumų, o tai ji jau buvo patvirtinusi savo 2009 m. birželio 12 d. sprendime. Tačiau 50 % likusių pajėgumų šioje atkarpoje, kurie iki šiol buvo neišnaudojami dėl to, kad Gazprom neįgyvendino dujų perdavimo programos, buvo atlaisvinti, t. y. jiems pradėtos taikyti prieigos tretiesiems asmenis suteikimo taisyklės. Šis atlaisvinimas turi vykti paskirstant perdavimo pajėgumus – juos dujotiekio valdytojas turi skaidriai ir nediskriminuojamai paskirstyti aukcionuose.

9

Toks nediskriminacinis ir skaidrus šitaip atlaisvintų perdavimo pajėgumų paskirstymas de facto taip pat gali lemti tai, kad juos naudos Gazprom eksport, todėl Komisija, siekdama užtikrinti, kad tretieji asmenys turėtų faktinę prieigą prie „atlaisvintų“ pajėgumų, padidino BNetzA pasiūlytą ribą, susijusią su FZK tipo sujungimo pajėgumais (feste frei zuordenbare Kapazitäten, nuolatiniai laisvai paskirstomi pajėgumai) dujotiekio išėjimo taške. Taigi OPAL dujotiekio valdytojas privalės kitiems naudotojams nei dominuojančią padėtį Čekijos gamtinių dujų rinkoje užimanti bendrovė aukciono būdu suteikti FZK sujungimo pajėgumų, kurių pradinis dydis yra 3,2 mln. kWh. Vis dėlto, jei rengiant metinius aukcionus paaiškėtų, kad FZK pajėgumų paklausa Brandovo išėjimo taške viršija 90 % siūlomų pajėgumų, BNetzA privalėtų per kitą metinį aukcioną padidinti turimus FZK pajėgumus 1,6 mln. kWh. Turimi FZK pajėgumai galiausiai galėtų pasiekti 6,4 mln. kWh, t. y. 20 % visų OPAL dujotiekio pajėgumų.

10

Be to, atsižvelgdama į tai, kad aukcionų daugėja, ir siekdama neleisti Čekijos rinkoje dominuojančiai įmonei didinti jų skaičiaus Komisija nustatė papildomą sąlygą, pagal kurią toks subjektas suteikiant FZK pajėgumų aukcionuose gali pateikti pasiūlymą tik nurodydamas bazinę pajėgumų kaina, o tai reiškia, kad siūloma kaina negali viršyti vidutinės bazinės reglamentuojamojo tarifo kainos Gaspool komercinės zonos perdavimo tinkle iš Vokietijos į Čekiją, taikomos tais pačiais metais panašiems produktams.

11

2016 m. lapkričio 28 d. BNetzA iš dalies pakeitė 2009 m. vasario 25 d. sprendimu OPAL dujotiekio valdytojui suteiktą išimtį pagal ginčijamą sprendimą.

Procesas ir šalių reikalavimai

12

2016 m. gruodžio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės PGNiG Supply & Trading GmbH (toliau – PGNiG Supply) ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

13

Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną) PGNiG Supply pateikė šį laikinųjų apsaugos priemonių prašymą, kuriame iš esmės Bendrojo Teismo pirmininko prašo:

–

sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, kol nepaskelbtas teismo sprendimas, kuriuo užbaigiama pagrindinė byla,

–

įpareigoti Komisiją pareikalauti, kad BNetzA sustabdytų ginčijamame sprendime išdėstytos Komisijos pozicijos vykdymą, kol nepaskelbtas teismo sprendimas, kuriuo užbaigiama pagrindinė byla,

–

įpareigoti Komisiją pareikalauti, kad BNetzA imtųsi visų įmanomų teisinių priemonių siekdama sustabdyti sprendimo, sandorio, viešosios teisės reglamentuojamo susitarimo ar bet kurios kitos įgyvendinimo priemonės, kuria iš dalies pakeičiamas, papildomas, panaikinamas ar kitaip paveikiamas 2009 m. vasario 25 d. BNetzA sprendimas (2009 m. liepos 7 d. redakcija), vykdymą, kol nepaskelbtas teismo sprendimas, kuriuo užbaigiama pagrindinė byla,

–

įpareigoti Komisiją pareikalauti, kad BNetzA pasinaudotų teise nutraukti 2016 m. lapkričio 28 d. su OGT, PJSC Gazprom ir Gazprom eksport sudarytą sutartį ir nustatytų naują nacionalinės teisės taikymo priemonę, laikydamasi procedūros, kuria būtų užtikrinamas trečiųjų asmenų, įskaitant nevyriausybines organizacijas, dalyvavimas,

–

įpareigoti Komisiją pareikalauti, kad OGT iki teismo sprendimo, kuriuo užbaigiama pagrindinė byla, paskelbimo nesuteiktų prieigos prie OPAL dujotiekio perdavimo pajėgumų kitomis sąlygomis nei tos, kurios nustatytos 2009 m. vasario 25 d. BNetzA sprendimu (2009 m. liepos 7 d. redakcija),

–

priimti visas kitas nutartis, kurios, Bendrojo Teismo pirmininko manymu, yra reikalingos Komisijos ar OGT atžvilgiu, kad būtų pasiektas panašus poveikis,

–

išnagrinėti šį prašymą iki 2016 m. gruodžio 23 d. pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 157 straipsnio 2 dalį.

14

Savo pastabose dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymo (jas Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2016 m. gruodžio 14 d.) Komisija Bendrojo Teismo pirmininko iš esmės prašo:

–

atmesti šį prašymą,

–

priteisti iš PGNiG Supply bylinėjimosi išlaidas.

15

2016 m. gruodžio 23 d. Nutartimi PGNiG Supply & Trading / Komisija (T‑849/16 R) Bendrojo Teismo pirmininkas pagal Procedūros reglamento 157 straipsnio 2 dalį leido sustabdyti vykdymą, kol nepriimta nutartis, kuria užbaigiama ši procedūra dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Jis taip pat pateikė šalims klausimus; į juos šalys atsakė 2017 m. sausio 16 d.

16

Dokumentais (juos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. sausio 10 d.) OGT ir Gazprom eksport paprašė leisti įstoti į šią bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palaikyti Komisijos reikalavimų. 2017 m. sausio 18 d. pagrindinės šalys pateikė savo pastabas dėl šių prašymų.

17

2017 m. vasario 1 d. Bendrojo Teismo pirmininkas patenkino 2017 m. sausio 19 d. Vokietijos Federacinės Respublikos pateiktą prašymą leisti įstoti į bylą; dėl jo nei Komisija, nei PGNiG Supply savo atitinkamai 2017 m. sausio 30 ir 31 d. pateiktose pastabose nepareiškė jokių prieštaravimų. Vokietijos Federacinės Respublikos įstojimo į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų paaiškinimą Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. vasario 9 d. Komisija ir PGNiG Supply pateikė savo pastabas dėl šio paaiškinimo atitinkamai 2017 m. kovo 3 ir 10 d.

18

2017 m. vasario 3 d. Operator Gazociągów Przesyłowych Gaz-System S.A. (toliau – Gaz-System) paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti PGNiG Supply reikalavimų. 2017 m. vasario 14 d. pagrindinės šalys pateikė pastabas dėl šio prašymo.

19

2017 m. vasario 28 d. PGNiG Supply pateikė papildomą procesinį dokumentą ir priedą, kuriame [konfidencialu] ( 1 ). 2017 m. birželio 28 d. PGNiG Supply paprašė šiuos dokumentus laikyti konfidencialiais Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu, ir ji šio prašymo neginčijo.

20

Ginčijamas sprendimas 2017 m. sausio 3 d. paskelbtas Komisijos interneto svetainėje, o PGNiG Supply 2017 m. kovo 13 d. pateikė papildomą procesinį dokumentą, be pateikto laikinųjų apsaugos priemonių prašymo; dėl jo Komisija ir Vokietijos Federacinė Respublika 2017 m. balandžio 3 d. pateikė pastabas.

21

2017 m. birželio 22 d. raštu šalys buvo pakviestos į 2017 m. liepos 5 d. posėdį, kad pateiktų argumentus dėl sąlygų, susijusių su skuba ir interesų suderinimu. Šia proga Komisijai ir Vokietijos Federacinei Respublikai buvo pranešta, kad, gavus prašymą taikyti konfidencialumą papildomam procesiniam dokumentui ir jo priedui, kuriuos PGNiG Supply pateikė 2017 m. vasario 28 d., šie dokumentai nebus nagrinėjami per posėdį, tačiau paliekama galimybė vėliau paprašyti jų pateikti pastabas dėl šių dokumentų.

22

OGT, Gazprom ir Gaz-System (toliau kartu – trys prašymus leisti įstoti į bylą pateikusios šalys) taip pat buvo pakviestos į posėdį, kad pateiktų argumentus dėl interesų suderinimo, nedarant poveikio galutiniam sprendimui dėl jų atitinkamų įstojimo į bylą prašymų patenkinimo.

23

2017 m. liepos 5 d. PGNiG Supply, Komisija ir Vokietijos Federacinė Respublika, taip pat trys prašymus leisti įstoti į bylą pateikusios šalys per posėdį pateikė savo argumentus ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus. Nors visoms trims prašymus leisti įstoti į bylą pateikusioms šalims buvo leista pateikti argumentus dėl pateikiant šį laikinųjų apsaugos priemonių prašymą iškylančių interesų suderinimo, Bendrojo Teismo pirmininkas atidėjo sprendimo dėl galutinio leidimo joms įstoti į bylą priėmimą.

Dėl teisės

Bendrosios pastabos

24

Iš SESV 278 ir 279 straipsnių, siejamų su SESV 256 straipsnio 1 dalimi, matyti, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali, jei mano tai esant reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių, sustabdyti Bendrajame Teisme ginčijamo teisės akto taikymą ar nustatyti reikiamas laikinąsias apsaugos priemones, taikydamas Procedūros reglamento 156 straipsnį. Tačiau SESV 278 straipsnyje įtvirtintas principas, pagal kurį ieškinio pareiškimas nesustabdo ginčijamo akto galiojimo, nes Europos Sąjungos institucijų priimtiems aktams taikoma teisėtumo prezumpcija. Taigi laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas tik išimtiniu atveju gali nurodyti sustabdyti Bendrajame Teisme ginčijamo akto vykdymą arba nustatyti kitas laikinąsias apsaugos priemones (2016 m. liepos 19 d. Nutarties Belgija / Komisija, T‑131/16 R, EU:T:2016:427, 12 punktas).

25

Be to, Procedūros reglamento 156 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje nurodyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių prašymuose nurodomas „ginčo dalykas, aplinkybės, patvirtinančios skubą, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie pagrindžiantys prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumą“.

26

Taigi laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali sustabdyti vykdymą arba taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, tik jei įrodyta, kad jų taikymą prima facie pateisina faktiniai ir teisiniai pagrindai (fumus boni juris) ir kad jas būtina taikyti skubiai, nes siekiant išvengti didelės ir nepataisomos žalos prašymą pateikusio asmens interesams jos turi būti priimtos ir sukelti pasekmių iki pagrindinio sprendimo priėmimo. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymai turi būti atmesti, jeigu netenkinama viena iš šių sąlygų. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas prireikus taip pat palygina esamus interesus (žr. 2016 m. kovo 2 d. Nutarties Evonik Degussa / Komisija, C‑162/15 P‑R, EU:C:2016:142, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

27

Atlikdamas šį bendrą nagrinėjimą, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi plačią diskreciją ir, atsižvelgdamas į konkretaus atvejo ypatybes, turi laisvę nustatyti būdą, kuriuo šios skirtingos sąlygos turi būti patikrintos, ir šio nagrinėjimo eiliškumą, nes teisės normomis jam nenustatyta analizės tvarka vertinant būtinybę priimti tarpinį sprendimą (žr. 2012 m. liepos 19 d. Nutarties Akhras / Taryba, C‑110/12 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2012:507, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28

Šios bylos aplinkybėmis, nesant reikalo priimti sprendimo dėl Komisijos iškeltų nepriimtinumo pagrindų, pirmiausia reikia išnagrinėti, ar yra įvykdyta su skuba susijusi sąlyga.

Dėl skubos

29

Siekiant patikrinti, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra skubios, reikia priminti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas – garantuoti būsimo galutinio sprendimo veiksmingumą, kad būtų išvengta Sąjungos teismo užtikrinamos teisinės apsaugos spragų. Siekiant šio tikslo, skubą reikia vertinti atsižvelgiant į būtinybę priimti laikiną sprendimą, kad šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepatirtų rimtos ir nepataisomos žalos (žr. 2016 m. sausio 14 d. Nutartį AGC Glass Europe ir kt. / Komisija, C‑517/15 P‑R, EU:C:2016:21, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30

Nagrinėjamu atveju PGNiG Supply baiminasi, kad, jei laikinųjų apsaugos priemonių prašymas bus atmestas, ji patirs žalą, kuri iš esmės pasireikš dideliu ir nepataisomu jos padėties rinkoje pasikeitimu.

31

Iš tiesų, jos nuomone, dėl ginčijamo sprendimo ir 2016 m. lapkričio 28d. BNetzA sprendimo, kuriuo įgyvendindamas ginčijamas sprendimas, ribojama jos prieiga ir prie OPAL dujotiekio, ir prie Yamal-Europe dujotiekio siekiant tiekti dujas į Lenkijos rinką.

32

Pirma, PGNiG Supply dėl argumento, susijusio su jos prieigos prie OPAL dujotiekio ribojimu, viena vertus, pažymi, kad aukcionuose paskirstomų perdavimo pajėgumų rezervacijos pagal naująsias OPAL dujotiekio naudojimo sąlygas galės galioti penkiolika metų. Jos teigimu, tikėtina, kad Gazprom šiam laikotarpiui rezervuos didžiąją dalį perdavimo pajėgumų, taip įtvirtindama situaciją ateinantiems penkiolikai metų.

33

Iš tiesų PGNiG Supply teigia, kad įvykdžius ginčijamą sprendimą Gazprom būtų leista rezervuoti bent 90 % OPAL dujotiekio perdavimo pajėgumų. Ginčijamame sprendime numatyta, kad aukcionuose paskirstoma 50 % visų OPAL dujotiekio perdavimo pajėgumų. Tačiau, kaip teigia PGNiG Supply, dėl ginčijamame sprendime nustatytų nukrypimo nuo teisės aktų sąlygų Gazprom bus leidžiama aukcione gauti bent 80 % iš dalies reglamentuotų OPAL dujotiekio perdavimo pajėgumų. Kadangi likusiems 50 % OPAL dujotiekio pajėgumų Sąjungos teisės normos ir taisyklės, susijusios su prieigos suteikimu tretiesiems asmenims, netaikomos ir visi jie suteikiami Gazprom, pastaroji bendrovė iš tikrųjų galėtų gauti garantuojamą prieigą prie bent 90 % visų OPAL dujotiekio perdavimo pajėgumų. Tad dėl ginčijamo sprendimo sustiprėtų Gazprom dominuojanti padėtis ir kartu tiesiogiai susilpnėtų PGNiG Supply padėtis rinkoje.

34

Kita vertus, PGNiG Supply patikslina, kad šis ilgalaikis Gazprom papildomų, naujai „atlaisvintų“ OPAL dujotiekio pajėgumų rezervavimas sukels negrįžtamų pasekmių sutartims, kurias galutinės grandies rinkoje sudaro Gazprom tiekiamų dujų perdavimo, paskirstymo ir tiekimo procese dalyvaujantys operatoriai. Iš tiesų, kaip nurodo PGNiG Supply, iš rezervacijų, kaip iš privatinės teisės sutarčių, kils fizinių ar juridinių asmenų teisių ir pareigų, kurios bus ginamos, neatsižvelgiant į pagrindinės bylos baigtį. Todėl net panaikinus ginčijamą sprendimą dujų perdavimo ar tiekimo per OPAL dujotiekį sutartys negalės būti panaikintos. Ji taip pat pabrėžia, kad dėl šių perdavimo sutarčių bus lygiagrečiai sudaromos komercinės dujų prekybos sutartys, todėl atsiras papildoma kliūtis nutraukti perdavimo sutartis.

35

Taigi, atsižvelgdama į, pirma, administracinių institucijų ir pavienių subjektų tarpusavio santykių sudėtingumą ir, antra, šiuos subjektus, kurie veikia remdamiesi aktais, kuriems taikoma ginčijamo sprendimo teisėtumo prezumpcija, siejančius teisinius santykius, PGNiG Supply mano, kad nebebus galima atkurti teisinės padėties, kuri buvo susiklosčiusi, siekiant atkurti anksčiau jos turėtą padėtį, ir gauti piniginės kompensacijos.

36

Nesant reikalo vertinti, pirma, galimai hipotetinio Gazprom elgesio pobūdžio organizuojant ginčijamu sprendimu atlaisvintų pajėgumų aukcionus ir, antra, PGNiG Supply argumentų dėl prieigos prie OPAL dujotiekio apribojimo dėl ginčijamame sprendime nustatytų sąlygų, palyginti su anksčiau galiojusiomis sąlygomis, pakanka pažymėti, jog a priori atrodo, kad nurodoma žala priklauso nuo situacijų, kurios susiklostė dėl ginčijamu sprendimu nustatyto teisinio režimo, ilgalaikio negrįžtamumo.

37

Iš tiesų atrodo, jog PGNiG Supply mano, kad Gazprom galimybė per kitus metinius aukcionus, susijusius su 50 % perdavimo pajėgumų, kurie buvo atlaisvinti ginčijamu sprendimu, atlikti ilgalaikes rezervacijas įtvirtins tokią situaciją, kuriai esant ginčijamo sprendimo teisinės pasekmės tęstųsi gerokai ilgiau nei jo teisinės galios laikotarpį.

38

Vis dėlto reikia pažymėti, kad ši analizė grindžiama klaidingu Sutartyse nustatytos teisinės sistemos veikimo supratimu (šiuo klausimu žr. 1964 m. liepos 15 d. Sprendimą Costa, 6/64, EU:C:1964:66, p. 1158). Jei ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, OPAL dujotiekio naudojimo sąlygos, kurias buvo leista taikyti ginčijamame sprendime, nebebūtų taikomos. Todėl negalėtų būti įgyvendinamas joks privatinės teisės aktas, grindžiamas šiomis sąlygomis. Komisija ir Vokietijos Federacinė Respublika pagrįstai nurodė šį aspektą savo procesiniuose dokumentuose ir per 2017 m. liepos 5 d. posėdį.

39

Šiuo klausimu, be teisinių kliūčių, kurių buvimo negalima pripažinti, kaip priminta šios nutarties 38 punkte, PGNiG Supply nurodo, kad kiltų praktinių sunkumų įgyvendinant tokio panaikinimo pasekmes. Tačiau ir šį prieštaravimą reikia atmesti. Iš tiesų, viena vertus, kaip Vokietijos Federacinė Respublika kategoriškai nurodo savo įstojimo į bylą paaiškinime ir Komisija savo pastabose dėl šio paaiškinimo, jei Bendrasis Teismas panaikintų ginčijamą sprendimą, pajėgumų rezervavimo sutartys laikotarpiams po Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo negalėtų būti vykdomos. Kita vertus, per 2017 m. liepos 5 d. posėdį Komisija pabrėžė, kad, pirma, iš dujų perdavimui OPAL dujotiekiu taikomos sutarties bendrųjų sąlygų matyti, kad tinklo naudotojų ir OGT sudaryta perdavimo sutartis, kiek ji susijusi su pajėgumų produktų įsigijimu per aukcioną, gali būti iš karto nutraukta dėl svarbių priežasčių, o jei Bendrasis Teismas panaikintų ginčijamą sprendimą, tai neabejotinai būtų svarbi priežastis; antra, šis panaikinimas būtų nenumatyta aplinkybė, sukelianti teisinių pasekmių sutarčiai, t. y. ji suteiktų pagrindą pritaikyti šios sutarties sąlygas, ir, trečia, pagal šias bendrąsias sąlygas OGT leidžiama pakeisti sutarties sąlygas, jeigu reikia atsižvelgti į teisinės padėties pasikeitimą, pavyzdžiui, dėl tarptautinio teismo priimto sprendimo. Taip pat atrodo, jog a priori negalima atmesti galimybės, kad, atsižvelgiant į Bendrajame Teisme nagrinėjamą bylą, į visas pasirašomas sutartis dėl būsimų aukcionų (pavyzdžiui, galutinės vartotojų grandies sutartis, kurias sudaro Gazprom tiekiamų dujų perdavimo, paskirstymo ir tiekimo procese dalyvaujantys operatoriai, taip pat į komercines dujų prekybos sutartis) būtų įtraukta apsaugos sąlyga, siekiant numatyti ginčijamo sprendimo galimo naujo vykdymo sustabdymo ar panaikinimo pasekmes. Bet kuriuo atveju, kadangi Bendrajame Teisme yra iškeltos bylos dėl ginčijamo sprendimo, neabejotinai kyla komercinė rizika, kurios rinkos dalyviai negali nežinoti.

40

Galiausiai 2017 m. kovo 10 d. pastabose dėl Vokietijos Federacinės Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimo ir papildomame 2017 m. kovo 13 d. procesiniame dokumente PGNiG Supply pabrėžia, kad, nepaisant 2016 m. gruodžio 23 d. Nutarties PGNiG Supply & Trading / Komisija (T‑849/16 R), OPAL dujotiekis buvo eksploatuojamas tokiu lygmeniu, kuris rodė, kad pajėgumai iki ginčijamo sprendimo vykdymo sustabdymo buvo naudojami laikantis šiuo sprendimu nustatytų sąlygų. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, pirma, kad nors gali kilti pagrįstų klausimų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su perdavimo OPAL dujotiekiu pajėgumų naudojimu po minėtos tos pačios dienos nutarties priėmimo, iš bylos medžiagos, visų pirma, iš Vokietijos Federacinės Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimo, matyti, kad nuo šiol šio dujotiekio naudojimui taikomos sąlygos, galiojusios iki ginčijamo sprendimo priėmimo, ir, antra, nors per 2017 m. liepos 5 d. posėdį Vokietijos Federacinė Respublika patvirtino, kad kai kurios sutartys, susijusios su aukcionais, surengtais prieš priimant 2016 m. gruodžio 23 d. Nutartį PGNiG Supply & Trading / Komisija (T‑849/16 R), buvo vykdomos pažeidžiant laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo nutartyje paskelbto sustabdymo pasekmes, ji pabrėžė šioje situacijoje susidariusią painiavą. Iš tiesų priėmus minėtą nutartį buvo iškelta byla Oberlandesgericht (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) ir 2016 m. gruodžio 30 d. priimtas sprendimas, kuriuo sustabdytas 2016 m. lapkričio 28 d. OGT ir BNetzA sudarytos sutarties vykdymas. Taigi Vokietijos Federacinė Respublika, kaip ji pati tai pripažino per posėdį, klaidingai manė, kad buvo kalbama tik apie būsimų aukcionų organizavimą, nekeliant jokių pasekmių sutarčių, susijusių su buvusių aukcionų organizavimu, vykdymui. Atsižvelgdama į paskesnę prekybą, vykusią nagrinėjant šią bylą, Vokietijos Federacinė Respublika mano, kad toks klaidingas aiškinimas negali pasikartoti tiek tuo atveju, jeigu laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas ir vėl sustabdytų ginčijamo sprendimo vykdymą, tiek ir tuo atveju, jeigu Bendrasis Teismas ginčijamą sprendimą panaikintų. Šiuo klausimu ji patikslino, kad pagal Vokietijos teisės aktus jai suteikiami įgaliojimai taikyti įpareigojimus BNetzA, kurių pakaktų siekiant užtikrinti visišką Bendrojo Teismo ir laikinąsias apsaugos priemones taikančių jo teisėjų sprendimų veiksmingumą. Todėl nė viena aplinkybė neleidžia teigti, kad vykdymas nebūtų sustabdytas iš naujo, jeigu pagal Procedūros reglamento 160 straipsnį būtų kreiptasi į laikinąsias apsaugos priemones taikantį teisėją, ir ginčijamas sprendimas nebūtų panaikintas kaip tokių teismo sprendimų sukeliama pasekmė.

41

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad net jeigu pagal reikalaujamą tikimybės lygį būtų įrodytas pasekmių, susijusių su šios nutarties 32–34 punktuose apibūdintais įvykiais, tikrumas, visos šios pasekmės tikrai neapimtų penkiolikos metų laikotarpio ir faktiškai apsiribotų laikotarpiu iki Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo užbaigiama pagrindinė byla, paskelbimo.

42

Todėl vien šios nutarties 32 ir 33 punktuose apibūdinta situacija, kurią numatė PGNiG Supply, galėtų susiklostyti per laikotarpį iki Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo užbaigiama pagrindinė byla, priėmimo. Ši situacija, kai Gazprom panaudotų bent 90 % OPAL dujotiekio pajėgumų, savaime nelemtų PGNiG Supply nurodomos žalos atsiradimo, nes ji priklauso nuo šios situacijos ilgalaikės trukmės. Todėl, nors šios situacijos pasekmės būtų negrįžtamos, reikalavimas įrodyti didelę ir nepataisomą žalą PGNiG Supply, pateisinančią prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nėra įvykdytas.

43

Antra, kalbant apie argumentą, susijusį su PGNiG Supply prieigos prie Yamal-Europe dujotiekio apribojimu, pažymėtina, kad ji pagrindinę savo veiklos sritį apibūdina kaip gamtinių dujų ir elektros energijos pardavimą Vokietijos rinkoje ir tarptautinėse rinkose, įskaitant, be kita ko, dujų eksportą į Lenkiją per Mallnow ir Lasów sujungimo taškus. Jos nuomone, kadangi dėl ginčijamo sprendimo padidės OPAL dujotiekio perdavimo pajėgumai, sumažės kitų dujotiekių, leidžiančių eksportuoti Gazprom dujas į Rytų Europą, visų pirma Yamal-Europe ir Fraternité dujotiekių, eksploatavimas. Dėl šio sumažėjusio naudojimo galėtų pakilti perdavimo tarifai ir PGNiG Supply prarastų dideles pajamas Lasów taške, be to, ji negalėtų vykdyti virtualaus perdavimo atvirkštine tvarka per Mallnow tašką.

44

Be to, nesant reikalo vertinti, pirma, galimai hipotetinio šios nutarties 43 punkte apibūdintų įvykių, dėl kurių PGNiG Supply pateikia tam tikrą informaciją ir dokumentus, kuriais siekia įrodyti pakankamą tikrumo lygį, kurį vis dėlto ginčija Komisija ir Vokietijos Federacinė Respublika, pobūdžio, antra, šių dviejų įvykių sekų ir ginčijamo sprendimo priežastinio ryšio realumo ir, trečia, galimo žalos tik turtinio pobūdžio, pakanka pažymėti, kad šiuo atveju nurodoma žala nebus patirta greitu laiku.

45

Kaip priminta šios nutarties 29 punkte, pagal suformuotą jurisprudenciją laikinųjų apsaugos priemonių prašymo skuba turi būti vertinama atsižvelgiant į būtinybę priimti laikiną sprendimą siekiant neleisti, kad laikinąsias apsaugos priemones prašanti taikyti šalis patirtų didelę ir nepataisomą žalą, kol dar nepriimtas pagrindinis sprendimas dėl panaikinimo; be to, ši šalis turi pateikti įtikinamų įrodymų, kad ji negali sulaukti procedūros, susijusios su pagrindiniu ieškiniu, baigties, pati nepatyrusi tokio pobūdžio žalos.

46

Nagrinėjamu atveju iš laikinųjų apsaugos priemonių prašymo matyti, kad šiuo metu taikomos tranzito sutartis, sudaryta su Gazprom dėl gamtinių dujų perdavimo iki 2020 m. per Yamal-Europe dujotiekio atkarpą Lenkijoje į Rytų Europos rinkas, įskaitant Lenkiją, ir PGNiG S.A. ir Gazprom sudaryta sutartis dėl gamtinių dujų tiekimo, kuri baigs galioti 2022 m. pabaigoje. Atsakymuose į 2016 m. gruodžio 23 d. Bendrojo Teismo klausimus, pateiktuose 2017 m. sausio 16 d., PGNiG Supply patikslina, kad galimas Gazprom sprendimas nukreipti visą esamą srautą, kuris dabar eina per Yamal-Europe dujotiekį, į kitą perdavimo infrastruktūrą galės būti priimtas tik baigus galioti iki 2020 m. gegužės mėn. galiojančioms dujų perdavimo sutartims. Be to, abu galimi scenarijai, kuriuos ji laiko žalingais savo padėčiai, yra susiję, pirma, su 2020–2022 m. laikotarpiu ir, antra, laikotarpiu, prasidedančiu po 2023 m.

47

Iš šių sutarčių matyti, kad Yamal-Europe dujotiekio Lenkijos atkarpos perdavimo pajėgumų eksploatavimas iš pirmo žvilgsnio yra užtikrintas bent iki 2019 m. pabaigos, o Gazprom tiekimas į Lenkijos rinką – iki 2022 m. Kaip Vokietijos Federacinė Respublika teisingai pabrėžė savo 2017 m. vasario 9 d. įstojimo į bylą paaiškinime, tiek, kiek dėl Yamal-Europe dujotiekio naudojimo yra nuspręsta bent iki 2020 m., nelaukiama jokio per Yamal-Europe dujotiekį perduodamų dujų srauto pakeitimo kalbant apie tranzitą per Rytų Europą pagal ilgalaikę sutartį. Šiuo klausimu reikia priminti, kad, jei būtų nesilaikoma šių sutartinių įsipareigojimų, PGNiG Supply įgytų specialiąsias teisių gynimo priemones, kurias ji prireikus turėtų įgyvendinti. Be to, šiomis aplinkybėmis PGNiG Supply galėtų remtis Procedūros reglamento 160 straipsniu, pagal kurį kilus ginčui Bendrajame Teisme jai užtikrinama veiksminga teisminė apsauga, jei šios pareigos būtų pažeistos.

48

Taigi, net jei būtų pakankamai įrodytas PGNiG Supply nurodomos žalos tikrumas, ši žala galėtų atsirasti tik tada, kai šios sutartys baigtų galioti, jei jos nebūtų pratęstos. Atsižvelgiant į vidutinę bylų nagrinėjimo Bendrajame Teisme trukmę, sprendimas dėl šios bylos esmės tikriausiai bus priimtas per dvejus metus, t. y. 2019 m. Be to, jei minėtos sutartys nustotų galioti tada, kai Bendrasis Teismas dar nebūtų priėmęs savo sprendimo, negalima atmesti, kad Bendrasis Teismas galėtų nuspręsti, kad yra išimtinių aplinkybių, todėl jis savo iniciatyva priimtų sprendimą išnagrinėti šią bylą pagreitinta tvarka pagal Procedūros reglamento 151 straipsnio 2 dalį. Tačiau vis vien gali būti, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti nuspręsta šią bylą išnagrinėti pirmenybės tvarka pagal to paties reglamento 67 straipsnio 2 dalį.

49

Todėl reikia pažymėti, kad PGNiG Supply nepateikė įtikinamų įrodymų, kad ji negali palaukti, kol baigsis su pagrindiniu ieškiniu susijęs procesas, pati nepatyrusi didelės ir nepataisomos žalos.

50

Vis dėlto šiuo klausimu reikia pažymėti, jog savo pastabose dėl Vokietijos Federacinės Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimo PGNiG Supply nurodo, jog gali būti, kad ji patirs žalą iki 2020 m. Nors iš jos pateiktų dokumentų nėra aiški informacija, kuria grindžiamas toks argumentas, atrodo, kad ji remiasi argumentais, kuriuos pateikė 2017 m. vasario 28 d. papildomame paaiškinime. Todėl, nors vis dėlto ji remiasi argumentais, susijusiais su fumus boni juris buvimo įrodymu, prie minėto paaiškinimo pridėtą PGNiG Supply dokumentą galima būtų aiškinti ir kaip įrodymą, kuriuo siekiama įrodyti, kad nurodoma žala bus patirta greitu laiku, nepaisant to, kad egzistuoja šios nutarties 46 punkte nurodytos dujų perdavimo ir tiekimo sutartys, kurių galiojimas turi atitinkamai baigtis 2020 ir 2022 m.

51

[konfidencialu]

52

[konfidencialu] Taigi, kaip nurodo PGNiG Supply, šios nutarties 43 punkte nurodytos rizikos pasireiškimas susijęs ne tik su sutarties dėl dujų perdavimo Yamal-Europe dujotiekiu į Rytų Europą galiojimo pabaiga 2020 m. ir tada sutarties dėl dujų tiekimo į Lenkiją tuo pačiu dujotiekiu galiojimo pabaiga 2022 m., bet konkrečiau su Gazprom ir Rusijos Federacijos požiūriu į klausimus, susijusius su sudarytų sutarčių laikymusi ir rizika bet kada nutraukti dujų tiekimą, nes yra alternatyva, leidžianti tiekti dujas kitu keliu (pavyzdžiui, per Nord Stream 1 ir OPAL).

53

Pirmiausia reikia pažymėti, kad, nors atrodo, jog PGNiG Supply teikia didelę reikšmę šiam papildomam įrodymui, jis nebuvo pateiktas jos 2016 m. gruodžio 4 d. laikinųjų apsaugos priemonių prašyme. Be to, nesant reikalo šiuo etapu priimti sprendimo dėl to, ar šio dokumento turinys ir ginčijamas sprendimas yra susiję, pakanka pažymėti, kad iš pirmo žvilgsnio nurodomas grėsmes lemia 2015 m. gegužės 19 d. Lenkijos energetikos reguliavimo tarnybos sprendimo įgyvendinimas; jis turėjo būti įgyvendintas iki 2017 m. gegužės mėn., tačiau to dar neįvyko. Todėl, jei šių represinių veiksmų būtų praktiškai imtasi po šio įgyvendinimo, tikriausiai tai būtų naujos aplinkybės, leidžiančios PGNiG Supply pagal Procedūros reglamento 160 straipsnį kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones taikantį teisėją, kuris galėtų pritaikyti naują vykdymo sustabdymo priemonę inaudita altera parte pagal Procedūros reglamento 157 straipsnio 2 dalį, siekdamas, kad būtų laikinai vėl taikomi teisės aktai, kurie buvo taikomi prieš įgyvendinant ginčijamame sprendime numatytą sistemą, kol bus priimtas sprendimas dėl naujo prašymo pagrįstumo, atsižvelgiant į naujas faktines aplinkybes.

54

Todėl reikia konstatuoti, jog, neįrodžiusi, kad greitu laiku patirs nurodomą žalą, PGNiG Supply neįvykdė sąlygos, pagal kurią ji negali laukti, kol baigsis procesas, susijęs su pagrindine byla, pati nepatirdama didelės ir nepataisomos žalos dėl ginčijamo sprendimo įvykdymo.

55

Remiantis tuo darytina išvada, kad skubos sąlyga neįvykdyta, todėl šis laikinųjų apsaugos priemonių prašymas turi būti atmestas, nesant būtinybės nagrinėti sąlygos, susijusios su fumus boni juris egzistavimu, ir palyginti esamų interesų.

56

Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į jurisprudenciją, pagal kurią į interesą, kuriuo remiasi įstojusi į bylą šalis, prireikus atsižvelgiama suderinant interesus (2004 m. liepos 26 d. Nutarties Microsoft / Komisija, T‑201/04 R, EU:T:2004:246, 34 punktas), nebūtina priimti sprendimo dėl trijų prašymus leisti įstoti į bylą pateikusių šalių prašymų leisti įstoti į bylą.

57

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2017 m. sausio 18 d. PGNiG Supply paprašė užtikrinti tam tikros informacijos konfidencialumą OGT ir Gazprom atžvilgiu. Atsižvelgiant į šios nutarties 56 punktą, šį prašymą reikia perkvalifikuoti į prašymą taikyti konfidencialumą pagal Procedūros reglamento 66 straipsnį. Šiomis aplinkybėmis pakanka pažymėti, kad šioje nutartyje pateikta informacija, išskyrus informaciją, kuri specialiai nepaskelbta šios nutarties viešai skelbiamos versijos 19, 51 ir 52 punktuose, buvo pristatyta ir aptarta per viešą posėdį, surengtą 2017 m. liepos 5 d., arba nebuvo pateikta pakankamų pateisinimų dėl jos neskelbimo, todėl nėra pagrįstos priežasties patenkinti šį prašymą.

58

Pagal Procedūros reglamento 158 straipsnio 5 dalį reikia atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

1.

Atmesti laikinųjų apsaugos priemonių prašymą.

2.

Panaikinti 2016 m. gruodžio 23 d. Nutartį PGNiG Supply & Trading / Komisija (T‑849/16 R).

3.

Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.