<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑486/14</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62014CJ0486</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:483">EU:C:2016:483</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>9</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>9</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><DATE ISO="20160629">2016 M. BIRŽELIO 29 D.</DATE> SPRENDIMAS – BYLA C-486/14</P><P>KOSSOWSKI</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (didžioji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20160629">2016 m. birželio 29 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo</KEYWORD><KEYWORD>54 straipsnis ir 55 straipsnio 1 dalies a punktas</KEYWORD><KEYWORD>Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija</KEYWORD><KEYWORD>50 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Principas ne bis in idem</KEYWORD><KEYWORD>Leidimas vykdyti kaltinamojo baudžiamąjį persekiojimą valstybėje narėje po to, kai kitoje valstybėje narėje jam iškeltą baudžiamąją bylą prokuratūra nutraukė neatlikusi išsamaus tyrimo</KEYWORD><KEYWORD>Bylos neišnagrinėjimas iš esmės</KEYWORD></INDEX><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑486/14</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Hanseatisches Oberlandesgericht Hamburg</HT> (Hamburgo apeliacinis apygardos teismas, Vokietija) <DATE ISO="20141023">2014 m. spalio 23 d.</DATE> nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20141110">2014 m. lapkričio 10 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Piotr Kossowski,</HT></P></PLAINTIFS><PRESENCE><PRESENCE.INIT>dalyvaujant:</PRESENCE.INIT><P><HT TYPE="BOLD">Generalstaatsanwaltschaft Hamburg,</HT></P></PRESENCE></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),</P><P>kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, kolegijų pirmininkai R. Silva de Lapuerta, M. Ilešič, L. Bay Larsen, J. L. da Cruz Vilaça ir F. Biltgen, teisėjai E. Juhász, A. Borg Barthet, J. Malenovský, E. Levits, J.‑C. Bonichot, A. Prechal (pranešėja), C. Vajda, S. Rodin ir K. Jürimäe,</P><P>generalinis advokatas Y. Bot,</P><P>posėdžio sekretorius M. Aleksejev, administratorius,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus <DATE ISO="20150929">2015 m. rugsėjo 29 d.</DATE> posėdžiui,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>P. Kossowski, atstovaujamo advokatės I. Vogel,</P></ITEM><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">Generalstaatsanwaltschaft Hamburg</HT>, atstovaujamos L. von Selle ir C. Rinio,</P></ITEM><ITEM><P>Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Kemper,</P></ITEM><ITEM><P>Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos F.-X. Bréchot, D. Colas ir C. David,</P></ITEM><ITEM><P>Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. Bulterman ir M. de Ree,</P></ITEM><?PAGE NO="2"?><ITEM><P>Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna, J. Sawicka ir M. Szwarc,</P></ITEM><ITEM><P>Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos L. Christie, padedamo baristerio J. Holmes,</P></ITEM><ITEM><P>Šveicarijos vyriausybės, atstovaujamos R. Balzaretti,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos W. Bogensberger ir R. Troosters,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20151215">2015 m. gruodžio 15 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="19900619">1990 m. birželio 19 d.</DATE> Šengene pasirašytos ir <DATE ISO="19950326">1995 m. kovo 26 d.</DATE> įsigaliojusios Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, <DATE ISO="19850614">1985 m. birželio 14 d.</DATE> sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="239" DATE.PUB="1985">OL L 239</REF.DOC.OJ>, 2000, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 2 t., p. 9, toliau – KŠSĮ) 54 ir 55 straipsnių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 50 straipsnio ir 52 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Prašymas pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą, Vokietijoje iškeltą Piotr Kossowski (toliau – kaltinamasis), kaltinamam <DATE ISO="20051002">2005 m. spalio 2 d.</DATE> šios valstybės narės teritorijoje padarius nusikalstamas veikas, kvalifikuojamas kaip sunkus turto prievartavimas ir plėšimas.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Chartija</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Chartijos 50 straipsnis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>Teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>Niekas negali būti antrą kartą teisiamas ar baudžiamas už nusikalstamą veiką, dėl kurios Sąjungoje jis jau buvo galutinai išteisintas ar pripažintas kaltu pagal įstatymą.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>KŠSĮ</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>KŠSĮ buvo sudaryta siekiant užtikrinti <DATE ISO="19850614">1985 m. birželio 14 d.</DATE> Šengene pasirašyto susitarimo tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="239" DATE.PUB="1985">OL L 239</REF.DOC.OJ>, 2000, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 2 t., p. 9) įgyvendinimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>KŠSĮ 54 ir 55 straipsniai įtraukti į jos III antraštinės dalies 3 skyrių <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/><HT TYPE="ITALIC">Ne bis in idem</HT> principo taikymas<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>. KŠSĮ 54 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>Asmuo, kurio teismo procesas vienoje Susitariančiojoje Šalyje yra galutinai baigtas, už tas pačias veikas negali būti persekiojamas kitoje Susitariančiojoje Šalyje, jei jau paskirta bausmė, ji jau įvykdyta, faktiškai vykdoma arba pagal nuosprendį priėmusios Susitariančiosios Šalies įstatymus nebegali būti vykdoma.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>KŠSĮ 55 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="055.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Susitariančioji Šalis, ratifikuodama, priimdama arba patvirtindama šią Konvenciją, gali pareikšti, jog 54 straipsnis jos nesaisto vienu ar daugiau iš šių atvejų:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>jei veikos, dėl kurių kitose valstybėse buvo priimtas nuosprendis, visos arba iš dalies buvo padarytos jos teritorijoje; tačiau pastaruoju atveju ši išimtis netaikoma, jei veikos iš dalies buvo padarytos Susitariančiosios Šalies, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, teritorijoje;</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><P>&lt;...&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="055.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Išimtys, dėl kurių buvo pateikta deklaracija pagal šio straipsnio 1 dalį, netaikomos tais atvejais, kai atitinkama Susitariančioji Šalis dėl tų pačių veikų prašo kitą Susitariančiąją Šalį pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba sutinka išduoti atitinkamą asmenį.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Ratifikuodama KŠSĮ, Vokietijos Federacinė Respublika, vadovaudamasi jos 55 straipsnio 1 dalimi, padarė tokią išlygą dėl KŠSĮ 54 straipsnio (<HT TYPE="ITALIC">BGBl</HT>. 1994 II, p. 631):</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>[KŠSĮ] 54 straipsnis nesaisto Vokietijos Federacinės Respublikos</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>jei veika, dėl kurios kitoje valstybėje buvo priimtas nuosprendis, visa arba iš dalies buvo padaryta jos teritorijoje &lt;...&gt;<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Protokolas dėl Šengeno <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT> integravimo į Europos Sąjungos sistemą</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Į Sąjungos teisę KŠSĮ buvo įtraukta prie ES sutarties (redakcija iki Lisabonos sutarties) ir EB sutarties Amsterdamo sutartimi pridėtu Protokolu (Nr. 2) dėl Šengeno <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT> integravimo į Europos Sąjungos sistemą (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="340" PAGE.FIRST="93" DATE.PUB="1997">OL C 340, 1997, p. 93</REF.DOC.OJ>) ir priskirta prie šio protokolo priede apibrėžto Šengeno <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT>. Pagal šį protokolą trylikai valstybių narių leista glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje Šengeno <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT> taikymo srityje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Protokolas (Nr. 19) dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos [integruoto] Šengeno <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Pagal prie Lisabonos sutarties pridėtą Protokolą (Nr. 19) dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos [integruoto] Šengeno <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT> (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="083" PAGE.FIRST="290" DATE.PUB="2010">OL C 83, 2010, p. 290</REF.DOC.OJ>) 25 valstybėms narėms leista Sąjungos teisinės ir institucinės sistemos pagrindu glaudžiau tarpusavyje bendradarbiauti tose srityse, kurias apima Šengeno <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT>. Šio protokolo 2 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>Šengeno <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT> taikoma [taikomas] 1 straipsnyje nurodytoms valstybėms narėms, nepažeidžiant <DATE ISO="20030416">2003 m. balandžio 16 d.</DATE> Stojimo akto 3 straipsnio ir <DATE ISO="20050425">2005 m. balandžio 25 d.</DATE> Stojimo akto 4 straipsnio. Taryba pakeis Šengeno susitarimais įsteigtą Vykdomąjį komitetą.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Lenkijos teisė</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Kodeks postępowania karnego</HT> (Baudžiamojo proceso kodekso) 327 straipsnio 2 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>Galutinai nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, gali būti atnaujintas prokuroro &lt;...&gt; nutarimu, paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms ar įrodymams, kurie nebuvo žinomi vykstant ankstesnei procedūrai. &lt;...&gt;<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Šio kodekso 328 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="328.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Generalinis prokuroras gali panaikinti nutarimą galutinai nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, jei nustato, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai &lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="328.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Praėjus šešiems mėnesiams nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įsigaliojimo generalinis prokuroras gali panaikinti ar pakeisti šį nutarimą ar jo motyvus tik įtariamojo naudai.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad <HT TYPE="ITALIC">Staatsanwaltschaft Hamburg</HT> (Hamburgo prokuratūra, Vokietija) kaltina P. Kossowski tuo, kad <DATE ISO="20051002">2005 m. spalio 2 d.</DATE> Hamburge (Vokietija) jis padarė nusikalstamas veikas, kurios pagal Vokietijos baudžiamąją teisę kvalifikuojamos kaip sunkus turto prievartavimas ir plėšimas. Padaręs šias veikas kaltinamasis paspruko su nukentėjusiajam pagrindinėje byloje priklausiusiu automobiliu. Hamburge dėl kaltinamojo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT><DATE ISO="20051020">2005 m. spalio 20 d.</DATE> Lenkijos pareigūnai, atlikdami kelių eismo kontrolę Kolobžege (Lenkija), sustabdė kaltinamojo vairuojamą transporto priemonę ir sulaikė kaltinamąjį, kad šiam galėtų būti įvykdyta Lenkijoje kitoje byloje paskirta laisvės atėmimo bausmė. Išsiaiškinusi informaciją apie kaltinamojo vairuotą transporto priemonę, <HT TYPE="ITALIC">Prokuratura Rejonowa w Kołobrzegu</HT> (Kolobžego apylinkės prokuratūra), remdamasi Lenkijos baudžiamojo kodekso 282 straipsniu, pradėjo dėl jo ikiteisminį tyrimą dėl kaltinimo sunkiu turto prievartavimu ir plėšimu, remiantis <DATE ISO="20051002">2005 m. spalio 2 d.</DATE> Hamburge padarytomis veikomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Pokuratura Okręgowa w Koszalinie</HT> (Košalino apygardos prokuratūra, Lenkija) pateikė teisinės pagalbos prašymą Hamburgo prokuratūrai ir paprašė pateikti tyrimo bylos medžiagos kopiją. Ši kopija buvo perduota 2006 m. rugpjūčio mėn.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>2006 m. gruodžio mėn. Kolobžego apylinkės prokuratūra persiuntė savo <DATE ISO="20061222">2006 m. gruodžio 22 d.</DATE> nutarimą nutraukti kaltinamojo baudžiamąją bylą nesant pakankamai duomenų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Toks nutarimas motyvuotas tuo, kad kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, o nukentėjusysis ir vienas netiesioginis liudytojas gyvena Vokietijoje, todėl jų nebuvo galima apklausti per ikiteisminį tyrimą ir taip patikrinti iš dalies netikslių ir prieštaringų nukentėjusiojo teiginių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priduria, kad iš informacijos apie apskundimo galimybes, pridėtos prie nutarimo nutraukti baudžiamąją bylą, matyti, kad suinteresuotieji asmenys turėjo teisę paduoti skundą per septynias dienas nuo šio nutarimo įteikimo. Nenustatyta, kad nukentėjusysis pagrindinėje byloje būtų pateikęs skundą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT><DATE ISO="20090724">2009 m. liepos 24 d.</DATE> Hamburgo prokuratūra išdavė dėl kaltinamojo Europos arešto orderį po to, kai jau <DATE ISO="20060109">2006 m. sausio 9 d.</DATE> jos teikimu <HT TYPE="ITALIC">Amtsgericht Hamburg</HT> (Hamburgo apylinkės teismas) buvo išdavęs dėl jo nacionalinį arešto orderį. <DATE ISO="20090904">2009 m. rugsėjo 4 d.</DATE> raštu Lenkijos Respublikos buvo paprašyta išduoti kaltinamąjį Vokietijos Federacinei Respublikai. <DATE ISO="20090917">2009 m. rugsėjo 17 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Sąd Okręgowy w Koszalinie</HT> (Košalino apygardos teismas, Lenkija) sprendimu Europos arešto orderį buvo atsisakyta vykdyti, nes Kolobžego apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą šis teismas pripažino galutiniu, kaip tai suprantama pagal Baudžiamojo proceso kodeksą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT><DATE ISO="20140207">2014 m. vasario 7 d.</DATE> kaltinamasis, vis dar ieškomas Vokietijoje, buvo sulaikytas Berlyne (Vokietija). <DATE ISO="20140317">2014 m. kovo 17 d.</DATE> Hamburgo prokuratūra dėl jo priėmė kaltinamąjį aktą. <HT TYPE="ITALIC">Landgericht Hamburg</HT> (Hamburgo apygardos teismas, Vokietija) atsisakė nagrinėti kaltinamojo bylą teisiamajame posėdyje, laikydamasis nuomonės, kad baudžiamoji byla nutraukta, kaip tai suprantama pagal KŠSĮ 54 straipsnį,<?PAGE NO="5"?> Kolobžego apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti baudžiamąjį persekiojimą. <DATE ISO="20140404">2014 m. balandžio 4 d.</DATE> šis teismas panaikino dėl kaltinamojo išduotą arešto orderį ir šis buvo paleistas iš laikino sulaikymo vietos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Hamburgo prokuratūra apskundė šį sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui; šis teismas mano, kad, remiantis taikytina Vokietijos teise, surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, todėl galima perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje <HT TYPE="ITALIC">Landgericht Hamburg</HT> (Hamburgo apygardos teismas) ir jame išnagrinėti kaltinamąjį aktą, nebent tai prieštarautų KŠSĮ 54 straipsnyje ir Chartijos 50 straipsnyje įtvirtintam principui <HT TYPE="ITALIC">ne bis in idem</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar tebegalioja Vokietijos Federacinės Respublikos pagal KŠSĮ 55 straipsnio 1 dalies a punktą padaryta išlyga. Jeigu ši išlyga būtų pripažinta galiojančia, nagrinėjamoje byloje negalėtų būti taikomas principas <HT TYPE="ITALIC">ne bis in idem</HT>, nes kaltinamajam inkriminuojama veika buvo padaryta Vokietijos teritorijoje, o Vokietijos teisėsaugos institucijos taip pat neprašė Lenkijos institucijų pradėti baudžiamojo persekiojimo, kaip numatyta KŠSĮ 55 straipsnio 4 dalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Jeigu ši išlyga būtų pripažinta negaliojančia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vokietijoje ir Lenkijoje persekiojama už tą pačią veiką, kelia klausimą, ar galima pripažinti, kad Kolobžego apylinkės prokuratūros nutarimu kaltinamojo procesas buvo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>galutinai baigtas<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>, kaip tai suprantama pagal KŠSĮ 54 straipsnį, arba kaltinamasis buvo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>galutinai išteisintas<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>, kaip numatyta Chartijos 50 straipsnyje. Jo nuomone, pagrindinė byla skiriasi nuo bylos, kurioje buvo priimtas <DATE ISO="20140605">2014 m. birželio 5 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑398/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:1057">EU:C:2014:1057</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), nes prieš priimant <DATE ISO="20061222">2006 m. gruodžio 22 d.</DATE> nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą nebuvo atliktas išsamus tyrimas. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar norint pripažinti šį nutarimą galutiniu, turi būti įvykdytos tam tikros pareigos dėl nubaudimo už neteisėtas veikas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Hanseatisches Oberlandesgericht Hamburg</HT> (Hamburgo apeliacinis apygardos teismas, Vokietija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>1.</NO.P><TXT>Ar susitariančiųjų šalių ratifikuojant KŠSĮ padarytos išlygos pagal KŠSĮ 55 straipsnio 1 dalies a punktą – konkrečiai kalbant, [išlyga dėl KŠSĮ 54 straipsnio] – tebegalioja po to, kai Šengeno <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT> buvo integruotas į Sąjungos teisės sistemą [Protokolu (Nr. 2) dėl Šengeno <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT> integravimo į Europos Sąjungos sistemą], perimtu [Protokolu (Nr. 19) dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos [integruoto] Šengeno <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT>]; ar šios išlygos yra Chartijos 50 straipsnio proporcingi apribojimai, kaip jie suprantami pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jeigu atsakymas būtų neigiamas, ar KŠSĮ 54 straipsnyje ir Chartijos50 straipsnyje įtvirtintas principas <HT TYPE="ITALIC">ne bis in idem</HT> aiškintinas taip, kad juo draudžiamas kaltinamojo baudžiamasis persekiojimas valstybėje narėje, šiuo atveju Vokietijoje, jei kitoje valstybėje narėje, šiuo atveju Lenkijoje, prokuratūra, nenustačiusi baudinio pobūdžio įpareigojimų ir neatlikusi išsamaus tyrimo, remdamasi faktiniais pagrindais nutraukė baudžiamąją bylą dėl jo, nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir byla gali būti atnaujinta tik paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, tačiau tokių naujų aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra?<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šis prašymas pagrįstas SESV 267 straipsniu, o pateikti klausimai susiję su KŠSĮ, t. y. konvencija, patenkančia į ES sutarties (iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo taikyta redakcija) VI antraštinės dalies taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Šiuo klausimu neginčytina, kad SESV 267 straipsnyje numatyta sistema taikytina Teisingumo Teismo jurisdikcijai priimti prejudicinius sprendimus pagal iki <DATE ISO="20141201">2014 m. gruodžio 1 d.</DATE> galiojusį ES 35 straipsnį, atsižvelgiant į šioje nuostatoje numatytas sąlygas (<DATE ISO="20140527">2014 m. gegužės 27 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Spasic</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑129/14 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:586">EU:C:2014:586</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Iš <DATE ISO="19990501">1999 m. gegužės 1 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje</HT> (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="114" DATE.PUB="1999">OL L 114</REF.DOC.OJ>, 1999, p. 56) paskelbto pranešimo dėl Amsterdamo sutarties įsigaliojimo datos matyti, kad Vokietijos Federacinė Respublika padarė pareiškimą pagal ES 35 straipsnio 2 dalį, kuriuo ji pripažino Teisingumo Teismo jurisdikciją nagrinėti bylas remiantis ES 35 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta tvarka.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis vien tai, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neminimas ES 35 straipsnis, o nurodomas tik SESV 267 straipsnis, negali lemti Teisingumo Teismo jurisdikcijos atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Hanseatisches Oberlandesgericht Hamburg</HT> (Hamburgo apeliacinis apygardos teismas) klausimus nebuvimo (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20140527">2014 m. gegužės 27 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Spasic</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑129/14 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:586">EU:C:2014:586</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Iš pirmiau pateiktų argumentų aišku, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į pateiktus klausimus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Pateiktais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, pirma, ar Vokietijos Federacinės Respublikos pagal KŠSĮ 55 straipsnio 1 dalies a punktą padarytas pareiškimas tebegalioja ir, antra, jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas, ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, teismo procesas dėl kaltinamojo buvo galutinai baigtas, kaip tai suprantama pagal KŠSĮ 54 straipsnį ir Chartijos 50 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Kadangi klausimas dėl galimo KŠSĮ 55 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos principo <HT TYPE="ITALIC">ne bis in idem</HT> išimties taikymo kyla tik jei tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, asmens teismo procesas buvo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>galutinai baigtas<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, kaip tai suprantama pagal KŠSĮ 54 straipsnį, todėl taikomas šis principas, pirmiausia reikia atsakyti į antrąjį klausimą.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo klausimo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Pirmiausia primintina, kad <DATE ISO="20140605">2014 m. birželio 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑398/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:1057">EU:C:2014:1057</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR> Teisingumo Teismas jau pažymėjo, kad kadangi teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtinta ir KŠSĮ 54 straipsnyje, ir Chartijos 50 straipsnyje, KŠSĮ 54 straipsnis aiškintinas remiantis pastaruoju straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Todėl darytina išvada, kad antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar KŠSĮ 54 straipsnyje įtvirtintas principas <HT TYPE="ITALIC">ne bis in idem</HT>, atsižvelgiant į Chartijos 50 straipsnį, aiškintinas taip, kad prokuratūros nutarimas nutraukti baudžiamąjį persekiojimą ir galutinai baigti ikiteisminio tyrimo procedūrą (esant galimybei atnaujinti tyrimą arba panaikinti nutarimą) dėl asmens, netaikant sankcijų, gali būti laikomas galutiniu sprendimu, kaip tai suprantama pagal šiuos straipsnius, kai ši procedūra baigta neatlikus išsamaus tyrimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Iš KŠSĮ 54 straipsnio formuluotės matyti, kad nė vienas asmuo negali būti persekiojamas susitariančiojoje valstybėje už tas pačias veikas, dėl kurių teismo procesas kitoje susitariančiojoje valstybėje yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>galutinai baigtas<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Kad asmens teismo procesą dėl jam inkriminuojamų veikų būtų galima laikyti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>galutinai baigtu<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, pirmiausia būtina, kad būtų užkirstas kelias baudžiamajai bylai tęsti (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20140605">2014 m. birželio 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑398/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:1057">EU:C:2014:1057</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Šią pirmąją sąlygą reikia vertinti remiantis susitariančiosios valstybės, kurioje priimtas atitinkamas sprendimas baudžiamojoje byloje, teise. Iš tiesų sprendimas, kuriuo pagal asmens baudžiamąjį persekiojimą pradėjusios susitariančiosios valstybės teisę nėra užkertamas kelias baudžiamajai bylai tęsti nacionaliniu lygiu, iš esmės negali būti procesinė kliūtis pradėti ar tęsti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą dėl tų pačių veikų kitoje susitariančiojoje valstybėje (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20081222">2008 m. gruodžio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Turanský</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑491/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:768">EU:C:2008:768</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20140605">2014 m. birželio 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑398/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:1057">EU:C:2014:1057</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal Lenkijos teisę Kolobžego apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti baudžiamąjį persekiojimą galutinai užkertamas kelias Lenkijoje baudžiamajai bylai tęsti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Be to, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nei Baudžiamojo proceso kodekso 327 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė atnaujinti ikiteisminį tyrimą paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms ar įrodymams, kurie nebuvo žinomi vykstant ankstesnei procedūrai, nei generalinio prokuroro teisė remiantis šio kodekso 328 straipsniu panaikinti galutinį nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad jis nutrauktas nepagrįstai, pagal Lenkijos teisę neleidžia abejoti tuo, kad galutinai užkertamas kelias baudžiamajai bylai tęsti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Aplinkybės, kad, pirma, pagrindinėje byloje nagrinėjamą nutarimą priėmė Kolobžego apylinkės prokuratūra, o ne teismas ir, antra, bausmė nebuvo įvykdyta, nėra lemiamos vertinant, ar šiuo nutarimu galutinai užkertamas kelias baudžiamajai bylai tęsti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Iš tikrųjų KŠSĮ 54 straipsnį taip pat galima taikyti sprendimams, kuriuos priima valdžios institucija, turinti dalyvauti vykdant baudžiamąjį teisingumą atitinkamoje nacionalinės teisės sistemoje, kaip antai Kolobžego apylinkės prokuratūra, ir kuriais valstybėje narėje galutinai nutraukiamas baudžiamasis persekiojimas, net jei šie sprendimai priimami nedalyvaujant teismui ir ne teismo sprendimo forma (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20030211">2003 m. vasario 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gözütok ir Brügge</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑187/01 ir C‑385/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:87">EU:C:2003:87</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Dėl bausmės neskyrimo pažymėtina, kad KŠSĮ 54 straipsnyje sąlyga, kad bausmė jau būtų įvykdyta, faktiškai vykdoma arba pagal nuosprendį priėmusios susitariančiosios valstybės įstatymus nebegalėtų būti vykdoma, numatyta tik nuteisimo atveju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Taigi nuorodos į bausmę negalima aiškinti kaip reiškiančios, kad, išskyrus nuteisimo atvejį, keliama papildoma KŠSĮ 54 straipsnio taikymo sąlyga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Antra, siekiant nustatyti, ar nutarimas, kaip antai nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, yra tas sprendimas, kuriuo galutinai baigiamas asmens baudžiamasis procesas, kaip tai suprantama pagal KŠSĮ 54 straipsnį, reikia įsitikinti, kad šis nutarimas buvo priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20050310">2005 m. kovo 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Miraglia</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑469/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:156">EU:C:2005:156</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20140605">2014 m. birželio 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑398/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:1057">EU:C:2014:1057</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Šiuo tikslu reikia atsižvelgti į teisės akto, kuriame įtvirtintas KŠSĮ 54 straipsnis, tikslus ir kontekstą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20141016">2014 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Welmory</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑605/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2298">EU:C:2014:2298</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir nurodytą teismo praktiką).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad šiame straipsnyje įtvirtinto principo <HT TYPE="ITALIC">ne bis in idem</HT> tikslas – išvengti, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje asmuo, kurio teismo procesas yra galutinai baigtas, įgyvendindamas savo teisę į laisvą judėjimą, būtų persekiojamas už tas pačias veikas<?PAGE NO="8"?> kelių susitariančiųjų valstybių teritorijoje, siekiant kad būtų užtikrintas teisinis saugumas gerbiant galutiniais tapusius viešosios valdžios institucijų sprendimus, nesant valstybių narių baudžiamųjų įstatymų visiško ar dalinio suderinimo (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20060928">2006 m. rugsėjo 28 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gasparini ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑467/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:610">EU:C:2006:610</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20081222">2008 m. gruodžio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Turanský</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑491/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:768">EU:C:2008:768</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20140527">2014 m. gegužės 27 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Spasic</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑129/14 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:586">EU:C:2014:586</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0077">77</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Vis dėlto, nors KŠSĮ 54 straipsnio tikslas yra užtikrinti, jog asmuo, kuris vienoje susitariančiojoje valstybėje buvo nuteistas ir atliko paskirtą bausmę arba tam tikrais atvejais buvo galutinai išteisintas, galėtų laisvai judėti Šengeno erdvėje, nebijodamas persekiojimo dėl tų pačių veikų kitoje susitariančiojoje valstybėje, tuo nesiekiama apsaugoti įtariamojo nuo galimos pareigos dalyvauti vykdant tolesnius tyrimus dėl tų pačių veikų keliose susitariančiosiose valstybėse (<DATE ISO="20081222">2008 m. gruodžio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Turanský</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑491/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:768">EU:C:2008:768</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Iš tiesų šiuo klausimu KŠSĮ 54 straipsnį reikia aiškinti atsižvelgiant į ESS 3 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu priemones.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Taigi valstybėje narėje priimto baudžiamojo nuosprendžio galutinį pobūdį, kaip tai suprantama pagal KŠSĮ 54 straipsnį, reikia aiškinti atsižvelgiant ne vien į būtinumą užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, bet taip pat į poreikį skatinti nusikalstamumo prevenciją ir kovoti su šiuo reiškiniu laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutarimas nutraukti baudžiamąjį persekiojimą, kaip antai nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, priimtas prokuratūrai nusprendus netęsti baudžiamosios bylos vien remiantis tuo, kad kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, o nukentėjusysis ir netiesioginis liudytojas gyveno Vokietijoje, todėl jų nebuvo galima apklausti per ikiteisminį tyrimą ir taip patikrinti nukentėjusiojo teiginių, tačiau neatlikus išsamaus tyrimo siekiant surinkti ir ištirti įrodymus, nėra sprendimas, priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Iš tiesų KŠSĮ 54 straipsnį pritaikius tokiam nutarimui taptų dar sunkiau arba būtų sudaryta kliūčių bet kokiai konkrečiai galimybei atitinkamose valstybėse narėse nubausti kaltinamąjį už jam inkriminuojamą neteisėtą veiką. Pirma, valstybės narės teisėsaugos institucijos tokį nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą priėmė išsamiai neįvertinusios kaltinamajam inkriminuojamos neteisėtos veikos. Antra, būtų sutrukdyta iškelti baudžiamąją bylą kitoje valstybėje narėje už tą pačią nusikalstamą veiką. Tokia pasekmė akivaizdžiai prieštarautų pačiam ESS 3 straipsnio 2 dalies tikslui (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20050310">2005 m. kovo 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Miraglia</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑469/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:156">EU:C:2005:156</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Galiausiai, kaip Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, KŠSĮ 54 straipsnis neabejotinai reiškia, kad susitariančiosios valstybės pasitiki viena kitos baudžiamosios teisės sistemomis ir kad kiekviena šių valstybių priima kitose susitariančiosiose valstybėse galiojančią baudžiamąją teisę tokią, kokia ji taikoma, net jei jos pačios teisės taikymas lemtų kitokį sprendimą (<DATE ISO="20081211">2008 m. gruodžio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bourquain</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑297/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:708">EU:C:2008:708</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta teismo praktika).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Šiam tarpusavio pasitikėjimui būtina, kad antrosios susitariančiosios valstybės kompetentingos valdžios institucijos pritartų tokiam pirmosios susitariančiosios valstybės teritorijoje priimtam galutiniam sprendimui, koks joms buvo perduotas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Tačiau šį tarpusavio pasitikėjimą galima užtikrinti tik jeigu antroji susitariančioji valstybė turi galimybę, remdamasi pirmosios susitariančiosios valstybės perduotais dokumentais, įsitikinti, kad pirmosios susitariančiosios valstybės kompetentingų valdžios institucijų priimtas atitinkamas sprendimas iš tiesų yra galutinis sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Taigi, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 74–78 ir 84 punktuose, prokuratūros nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą ir užbaigti ikiteisminį tyrimą, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, negali būti laikomas priimtu išnagrinėjus bylą iš esmės ir todėl negali būti pripažintas galutiniu sprendimu, kaip tai suprantama pagal KŠSĮ 54 straipsnį, jeigu iš paties šio nutarimo motyvų matyti, kad nebuvo atliktas išsamus tyrimas, kitaip galėtų būti pakenkta valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui. Šiuo klausimu pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir galimo liudytojo apklausos neatlikimas netiesiogiai rodo, kad pagrindinėje byloje nebuvo atliktas išsamus tyrimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: KŠSĮ 54 straipsnyje įtvirtintas principas <HT TYPE="ITALIC">ne bis in idem</HT>, atsižvelgiant į Chartijos 50 straipsnį, aiškintinas taip, kad prokuratūros nutarimas nutraukti baudžiamąjį persekiojimą ir galutinai baigti ikiteisminio tyrimo procedūrą (esant galimybei atnaujinti tyrimą arba panaikinti nutarimą) dėl asmens, nepaskyrus bausmės, negali būti laikomas galutiniu sprendimu, kaip tai suprantama pagal šiuos straipsnius, kai iš šio nutarimo motyvų matyti, kad ši procedūra baigta neatlikus išsamaus tyrimo, nes nukentėjusiojo ir galimo liudytojo apklausos neatlikimas netiesiogiai rodo, kad tokio tyrimo nebuvo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo klausimo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į atsakymą į antrąjį klausimą, į pirmąjį klausimą atsakyti nereikia.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nutaria:</INTRO><P><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="19900619">1990 m. birželio 19 d.</DATE> Šengene (Liuksemburgas) pasirašytos Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, <DATE ISO="19850614">1985 m. birželio 14 d.</DATE> sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo 54 straipsnyje įtvirtintas principas <HT TYPE="ITALIC">ne bis in idem</HT>, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnį, aiškintinas taip, kad prokuratūros nutarimas nutraukti baudžiamąjį persekiojimą ir galutinai baigti ikiteisminio tyrimo procedūrą (esant galimybei atnaujinti tyrimą arba panaikinti nutarimą) dėl asmens, nepaskyrus bausmės, negali būti laikomas galutiniu sprendimu, kaip tai suprantama pagal šiuos straipsnius, kai iš šio nutarimo motyvų matyti, kad ši procedūra baigta neatlikus išsamaus tyrimo, nes nukentėjusiojo ir galimo liudytojo apklausos neatlikimas netiesiogiai rodo, kad tokio tyrimo nebuvo.</HT></P></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>