1

Apeliaciniu skundu Europos Parlamentas prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 29 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Parlamentas / Axa Assurances Luxembourg ir kt. (T‑384/19, EU:T:2021:630; toliau – skundžiamas sprendimas) rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktus, kuriais jis atmetė jo SESV 272 straipsniu grindžiamą ieškinį, pareikštą Axa Assurances Luxembourg SA, Bâloise Assurances Luxembourg SA ir La Luxembourgeoise SA (toliau kartu – Axa ir kt.); juo Parlamentas pagal „Statybų visų rizikų“ draudimo sutartį (toliau – CAR sutartis), sudarytą 2012 m. balandžio 3 d. tarp, viena vertus, Axa ir kt. ir Nationale-Nederlanden Schadeverzekering Maatschappij NV (toliau – NN) ir, kita vertus, Europos Sąjungos, atstovaujamos Parlamento, prašė iš Axa ir kt. jam priteisti išlaidas, susijusias su Liuksemburgo mieste (Liuksemburgas) esančiam Konrad Adenauer pastatui (toliau – KAD pastatas) padaryta žala dėl lietaus vandens, pratekėjusio iš šio pastato statybvietės.

2

Priešpriešiniu apeliaciniu skundu NN prašo panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 3 punktus, kuriais Bendrasis Teismas iš jos už akių priteisė pagal CAR sutartį sumokėti Parlamentui 79 653,89 EUR sumą ir teisės aktuose nustatytus delspinigius už pavėluotą mokėjimą.

Teisinis pagrindas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutas

3

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 41 straipsnyje nurodyta:

4

Šio Statuto 56 straipsnyje nustatyta:

Teisingumo Teismo procedūros reglamentas

5

Teisingumo Teismo procedūros reglamento 172 straipsnyje „Atsiliepimą į apeliacinį skundą galinčios pateikti šalys“ nurodyta:

6

Šio reglamento 176 straipsnyje „Priešpriešinis apeliacinis skundas“ nustatyta:

7

Minėto reglamento 178 straipsnis „Priešpriešinio apeliacinio skundo reikalavimai, pagrindai ir argumentai“ suformuluotas taip:

Bendrojo Teismo procedūros reglamentas

8

Bendrojo Teismo procedūros reglamento 1 straipsnio „Sąvokos“ 2 dalyje nurodyta:

9

Šio reglamento 123 straipsnyje „Sprendimai už akių“ nurodyta:

10

Minėto reglamento 163 straipsnyje „Bylos nagrinėjimo sustabdymas“ nustatyta:

11

To paties reglamento 166 straipsnyje „Protestas dėl už akių priimto sprendimo“ numatyta:

CAR sutartis

12

Pagal CAR sutarties I.12.3.1.1 straipsnį šioje sutartyje numatytos garantijos, be kita ko, netaikomos nuostoliams ir žalai dėl gerosios praktikos nesilaikymo, jeigu šiuos pažeidimus toleruoja arba jų negalėjo nežinoti bet kuris apdraustasis ar bet kuris kitas asmuo, turintis vadovavimo įgaliojimus apdraustų darbų atžvilgiu, taip pat ir techniniai statybų vadovai.

13

Pagal minėtos sutarties I.13.2 ir I.13.2.1 straipsnius žalos atsiradimo priežasčių, su ja susijusios atsakomybės ir masto analizę, taip pat žalos dydžio įvertinimą atlieka draudiko paskirtas ir apmokėtas ekspertas. Jei nesutariama dėl ekspertizės išvadų, draudėjas gali užsakyti atlikti priešpriešinę ekspertizę.

14

Pagal tos pačios sutarties I.15.1.1 straipsnį ja, be kita ko, neužtikrinamas žalos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su užliejimo, paviršinių arba požeminių vandentakių patvinimo, nepakankamo vandens pašalinimo per kanalizaciją ir bet kokios gaivalinės nelaimės atveju, atlyginimas, nebent būtų susitarta kitaip.

15

Pagal CAR sutarties I.18.1 straipsnį „šiai sutarčiai taikoma Europos Sąjungos teisė, kurią papildo Liuksemburgo teisė“.

16

Šios sutarties I.19 straipsnyje „Sąlyga dėl jurisdikcijos“ nustatyta:

17

Pagal minėtos sutarties II.1 straipsnį sąvoka „gaivalinės nelaimės“ apima „potvynius, užliejimus, potvynio bangas, žemės judėjimus ir, jeigu nesusitarta kitaip, žemės drebėjimus“.

Ginčo aplinkybės

18

Ginčo aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 1–23 punktuose ir šioje byloje gali būti apibendrintos taip, kaip nurodyta toliau.

19

Vykdant KAD pastato išplėtimo ir atnaujinimo darbus, 2011 m. Parlamentas, siekdamas sudaryti „Statybų visų rizikų“ draudimo liudijimą ir civilinės atsakomybės draudimo sutartį, paskelbė konkursą.

20

Pasibaigus šio konkurso procedūrai buvo pasirinktas pasiūlymas, parengtas remiantis Axa ir kt. ir Delta Lloyd Schadeverzekering NV, kurią vėliau perėmė NN (toliau kartu – atsakovės pirmojoje instancijoje), pasiūlymu.

21

2012 m. balandžio 3 d. Sąjunga, atstovaujama Parlamento, sudarė CAR sutartį su ieškovėmis pirmojoje instancijoje. Šioje sutartyje Axa Assurances Luxembourg buvo nurodyta kaip pagrindinė draudikė.

22

Po smarkių liūčių 2016 m. gegužės 27 ir 30 d. lietaus vanduo iš KAD pastato statybvietės iš dalies prasiskverbė į statomo pastato rūsį, dėl to susikaupė vandens ir drėgmės patalpose, kuriose jau buvo sumontuota techninė įranga; šiai įrangai buvo padaryta žala.

23

2016 m. gegužės 30 d. įmonė, atsakinga už pagrindinius darbus toje statybvietėje, pateikė draudimo tarpininkui pranešimą apie draudžiamąjį įvykį, susijusį su pirmesniame punkte aprašytomis faktinėmis aplinkybėmis. Axa Assurances Luxembourg, kaip pagrindinė draudikė, paskyrė ekspertą ir pavedė atlikti įprastą tyrimą.

24

2016 m. liepos 15 d. rašte Axa Assurances Luxembourg nurodė Parlamentui, jog atsižvelgdama į informaciją ir techninius duomenis, pateiktus pirminės ir papildomos ekspertizės išvadose, parengtose po dviejų ekspertų vizitų, mano, kad nagrinėjamas įvykis CAR sutartyje nenumatytas.

25

Pirma, Axa Assurances Luxembourg teigė, kad RAC sutarties I.15.1.1 straipsnis neapima žalos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su užliejimo ar nepakankamo vandens pašalinimo per kanalizaciją atveju. Antra, įvykį buvo galima numatyti ir jis nutiko dėl šiurkštaus gerosios praktikos pažeidimo, tad dėl to atsiradusiems nuostoliams ir žalai taip pat netaikoma draudimo apsauga pagal šios sutarties I.12.3.1.1 straipsnį.

26

Po susirašinėjimo ir susitikimo su Axa Assurances Luxembourg atstovais 2017 m. lapkričio 21 d. Parlamentas, remdamasis preliminariu žalos įvertinimu, išsiuntė ieškovėms pirmojoje instancijoje oficialų pranešimą; ši bendrovė į jį atsakė 2017 m. gruodžio 20 d. ir pakartojo, kad jo reikalavimas yra nepriimtinas.

27

Gavęs galutinę tikrinimo įstaigos Luxcontrol techninio eksperto, įgalioto atlikti su įvykiu susijusiose patalpose sumontuotos ir saugomos techninės įrangos patikrinimą, išvadą, įskaitant įrangos, kurią reikia pakeisti, sąrašą, 2018 m. lapkričio 28 d. raštu Parlamentas atnaujino šį oficialų pranešimą ir nurodė, kad patirta ir nustatytina žala įvertinta 800 624,33 EUR be pridėtinės vertės mokesčio.

Ieškinys Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

28

2019 m. birželio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Parlamento ieškinį pagal SESV 272 straipsnį; jame jis Bendrojo Teismo prašo:

–

pripažinti, kad pastato statybvietei dėl vandens padaryta žala per smarkias liūtis 2016 m. gegužės 27 ir 30 d. patenka į CAR sutarties taikymo sritį,

–

atitinkamai jam priteisti iš atsakovių pirmojoje instancijoje prašomas išlaidas, t. y. 779 902,87 EUR, konkrečiai:

–

priteisti iš AXA Assurances Luxembourg 50 % nurodytos sumos, t. y. 389 951,44 EUR,

–

priteisti iš Bâloise Assurances Luxembourg 20 % nurodytos sumos, t. y. 155 980,57 EUR,

–

priteisti iš La Luxembourgeoise 20 % nurodytos sumos, t. y. 155 980,57 EUR,

–

priteisti iš NN 10 % nurodytos sumos, t. y. 77 990,29 EUR,

–

priteisti iš atsakovių pirmojoje instancijoje jam nuo šių sumų sumokėti teisės aktuose nustatytus delspinigius už pavėluotą mokėjimą nuo 2017 m. gruodžio 22 d., taikant palūkanų normą, lygią palūkanų normos, Europos Centrinio Banko (ECB) taikomos pagrindinėms savo refinansavimo operacijoms, ir aštuonių procentinių punktų sumai,

–

jeigu du pirmieji reikalavimai nebūtų patenkinti, priteisti iš atsakovių pirmojoje instancijoje solidariai atlyginti žalą, padarytą dėl prievolių pagal CAR sutarties I.13.2 straipsnį nevykdymo, t. y. 779 902,87 EUR,

–

priteisti iš atsakovių pirmojoje instancijoje ekspertizės išlaidas, t. y. 16 636 EUR, konkrečiai:

–

priteisti iš AXA Assurances Luxembourg 50 % nurodytos sumos, t. y. 8 318 EUR,

–

priteisti iš Bâloise Assurances Luxembourg 20 % nurodytos sumos, t. y. 3 327,20 EUR,

–

priteisti iš La Luxembourgeoise 20 % nurodytos sumos, t. y. 3 327,20 EUR,

–

priteisti iš NN 10 % nurodytos sumos, t. y. 1 663,60 EUR,

–

priteisti iš atsakovių pirmojoje instancijoje jam nuo šių sumų sumokėti teisės aktuose nustatytus delspinigius už pavėluotą mokėjimą nuo 2017 m. gruodžio 22 d., taikant palūkanų normą, lygią palūkanų normos, ECB taikomos pagrindinėms savo refinansavimo operacijoms, ir aštuonių procentinių punktų sumai, ir

–

priteisti iš atsakovių pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas.

29

Gavusi informacijos, kad NN perėmė Delta Lloyd Schadeverzekering, 2020 m. sausio 13 d. raštu Bendrojo Teismo kanceliarija įteikė ieškinį NN ir nustatė jai terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. NN per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

30

2020 m. birželio 26 d. Parlamentas paprašė Bendrojo Teismo konstatuoti, kad NN buvo tinkamai informuota, ir patenkinti jo reikalavimus šiai bendrovei remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 123 straipsnio 1 dalimi. Kanceliarija įteikė šį prašymą NN ir nurodė, kad pagal šio straipsnio 2 dalį ši bendrovė nedalyvaus procese, kuriame byla nagrinėjama už akių, ir kad jai bus įteiktas tik sprendimas ar nutartis, kuriais užbaigiamas procesas.

31

Bendrasis Teismas patenkino Parlamento prašymą ir skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 3 punktuose už akių priteisė iš NN sumokėti Parlamentui 79 653,89 EUR sumą ir su šia suma susijusius teisės aktuose nustatytus delspinigius už pavėluotą mokėjimą nuo 2017 m. gruodžio 22 d., taip pat bylinėjimosi išlaidas, patirtas per su ja susijusį procesą, kuriame byla nagrinėta už akių.

32

2021 m. lapkričio 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo NN protestą dėl skundžiamo sprendimo 1 ir 3 punktų. 2022 m. sausio 10 d. sprendimu Bendrasis Teismas sustabdė šį protesto procesą, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą ar nutartį, kuriais užbaigiamas šis apeliacinis procesas.

33

Tačiau dėl Parlamento reikalavimų, pareikštų Axa ir kt., skundžiamo sprendimo 94 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į CAR sutarties I.15.1.1 straipsnį, siejamą su kitomis šios sutarties nuostatomis ir jos sudarymo aplinkybėmis, sąvoka „užliejimas“ neturi būti suprantama siaurai. Taigi skundžiamo sprendimo 111 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Axa ir kt. galėjo pagrįstai prieš Parlamentą remtis šiame I.15.1.1 straipsnyje įtvirtinta garantijų dėl žalos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su užliejimo atveju, netaikymo sąlyga.

34

Todėl skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktuose Bendrasis Teismas atmetė Parlamento ieškinį, kiek jis susijęs su Axa ir kt., nurodė Parlamentui padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisė du trečdalius Axa ir kt. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Pagrindinio apeliacinio proceso ir proceso dėl priešpriešinio apeliacinio skundo šalių reikalavimai

35

Apeliaciniu skundu Parlamentas Teisingumo Teismo prašo:

–

panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktus,

–

grąžinti bylą Bendrajam Teismui,

–

atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, susijusias su skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktu,

–

papildomai:

–

panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktus ir

–

patenkinti Parlamento pirmojoje instancijoje pareikštus reikalavimus Axa ir kt.

36

Kitos apeliacinio proceso šalys Teisingumo Teismo prašo:

–

pagrindiniai reikalavimai:

–

atmesti Parlamento prašymą panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktus,

–

atitinkamai atmesti jo prašymą atidėti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkte nurodytų bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą,

–

papildomai, jeigu Teisingumo Teismas patenkintų Parlamento prašymą panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktus, grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir

–

taip pat papildomai atmesti Parlamento reikalavimus Axa ir kt., remiantis šių bendrovių pateiktais argumentais pirmojoje instancijoje, ir priimti sprendimą pagal jų pirmojoje instancijoje pateiktuose atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytus reikalavimus.

37

Priešpriešiniu apeliaciniu skundu NN Teisingumo Teismo prašo:

–

pripažinti priešpriešinį apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu, taigi panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 3 punktus ir

–

priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

38

Parlamentas Teisingumo Teismo prašo:

–

pripažinti priešpriešinį apeliacinį skundą nepriimtinu,

–

papildomai pripažinti šį priešpriešinį apeliacinį skundą nepagrįstu ir

–

priteisti iš NN bylinėjimosi išlaidas, susijusias su tuo priešpriešiniu apeliaciniu skundu.

Žodinės proceso dalies atnaujinimas

39

Su pirmąja generalinio advokato išvada buvo susipažinta 2024 m. sausio 18 d. Tą pačią dieną Teisingumo Teismas paskelbė Sprendimą Eulex Kosovo / SC (C‑785/22 P, EU:C:2024:52). Kadangi padavus protestą byla iš naujo nagrinėjama Bendrajame Teisme, minėto sprendimo 31 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, jog už akių priimtas sprendimas, dėl kurio buvo paduotas protestas, negali būti laikomas sprendimu, kuriuo užbaigiamas procesas, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį. Remdamasis tuo, skundžiamo sprendimo 32 punkte jis padarė išvadą, kad apeliacinis skundas dėl už akių priimto sprendimo, dėl kurio paduotas protestas, yra nepriimtinas.

40

2024 m. kovo 20 d. Nutartimi Parlamentas / Axa Assurances Luxembourg ir kt. (C‑766/21 P, EU:C:2024:321) Teisingumo Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 83 straipsniu, nurodė atnaujinti žodinę proceso dalį ir surengti teismo posėdį, kad šalys galėtų pareikšti savo nuomonę dėl 2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Eulex Kosovo / SC (C‑785/22 P, EU:C:2024:52) galimos įtakos Parlamento pateikto apeliacinio skundo priimtinumui.

41

Įvykus 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdžiui ir 2024 m. birželio 6 d. posėdyje generaliniam advokatui pateikus išvadą, žodinė proceso dalis buvo baigta.

Dėl pagrindinio apeliacinio skundo

Dėl priimtinumo

Šalių argumentai

42

Parlamento teigimu, 2024 m. sausio 18 d. Sprendimas Eulex Kosovo / SC (C‑785/22 P, EU:C:2024:52) neturi įtakos apeliacinio skundo, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktus, priimtinumui. Iš tiesų, nors byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, Teisingumo Teismui buvo pateiktas prašymas panaikinti 2022 m. spalio 19 d. Bendrojo Teismo sprendimą SC / Eulex Kosovo (T‑242/17 RENV, EU:T:2022:637), kuriuo Bendrasis Teismas priėmė sprendimą už akių dėl vienintelės atsakovės, skundžiamas sprendimas už akių buvo priimtas tik dėl vienos iš keturių ieškovių, t. y. NN. Vadinasi, šis apeliacinis skundas, pateiktas dėl tų rezoliucinės dalies punktų, kurie buvo paskelbti po teisminių ginčų ir dėl kurių negali būti paduotas protestas, yra priimtinas.

43

Iš 2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Eulex Kosovo / SC (C‑785/22 P, EU:C:2024:52) 31, 33 ir 35 punktų matyti, kad tik sprendimo, dėl kurio paduotas protestas, rezoliucinės dalies punktai lemia apeliacinio skundo dėl jų panaikinimo nepriimtinumą, nes dėl tokio protesto šis apeliacinis skundas nėra pateiktas dėl „galutinio sprendimo [sprendimo, kuriuo užbaigiamas procesas]“, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį. Tokį aiškinimą patvirtina Bendrojo Teismo procedūros reglamento 163 straipsnis, kuriame numatyta, kad tuo atveju, kai Teisingumo Teisme nagrinėjamas apeliacinis skundas ir protestas dėl už akių priimto sprendimo susiję su tuo pačiu Bendrojo Teismo sprendimu ar nutartimi, Bendrojo Teismo pirmininkas gali sustabdyti protesto procesą, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl apeliacinio skundo.

44

Kitos apeliacinio proceso šalys savo ruožtu teigia, jog Parlamento pateiktas apeliacinis skundas yra nepriimtinas remiantis principais, kylančiais iš 2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Eulex Kosovo / SC (C‑785/22 P, EU:C:2024:52), iš kurio matyti, kad dėl Bendrojo Teismo sprendimo, dėl kurio paduotas protestas ir kuris dėl to nėra galutinis, apeliacinis skundas gali būti pateiktas tik pasibaigus protesto procesui.

45

Šie principai, pagal kuriuos leidžiama išlaikyti bylos vientisumą išvengiant lygiagrečių procesų ir prieštaringų sprendimų rizikos, taikytini šioje byloje, kurioje vyksta tik vienas bei tas pats procesas ir ginčas kilo dėl vienos ir tos pačios sutarties.

Teisingumo Teismo vertinimas

46

Pirma, iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad apeliacinis skundas Teisingumo Teismui gali būti paduodamas tik dėl Bendrojo Teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais užbaigiamas procesas, ir sprendimų, iš dalies išsprendžiančių esminius klausimus arba procesinius klausimus, susijusius su kompetencijos nebuvimu ar nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu. Apeliacinis skundas turi būti paduotas per du mėnesius nuo skundžiamų sprendimo ar nutarties įteikimo dienos.

47

Iš šios nuostatos matyti, kad apeliacinis skundas priimtinas, tik jeigu jis paduotas dėl galutinio sprendimo, kurio kaip nors kitaip apskųsti nėra galimybės (2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Eulex Kosovo / SC, C‑785/22 P, EU:C:2024:52, 29 punktas).

48

Antra, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 41 straipsnį tais atvejais, kai atsakovas nepateikia rašytinių gynybos argumentų net nustatyta tvarka to pareikalavus, teismo sprendimas „tos bylos šalies nenaudai“ priimamas už akių ir ši šalis gali dėl jo paduoti protestą.

49

Iš šio straipsnio matyti, kad sprendimas už akių priimamas tik dėl šalies ar šalių, kurios nepateikė rašytinių gynybos argumentų pagal nurodytus reikalavimus arba per nurodytą terminą. Taigi teisę paduoti protestą dėl šio sprendimo turi tik ši (‑ios) argumentų nepateikusi (‑ios) šalis (‑ys), kad ji (jos) galėtų būti išklausyta (‑os) pagal rungimosi principą.

50

Taigi sprendimo, susijusio su byla, kurioje buvo tik vienas atsakovas, atveju Teisingumo Teismas nusprendė, kad dėl protesto proceso, pradėto dėl šio sprendimo, jis negali būti laikomas sprendimu, kuriuo užbaigiamas procesas, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirmą pastraipą, todėl apeliacinis skundas dėl to sprendimo yra nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Eulex Kosovo / SC, C‑785/22 P, EU:C:2024:52, 31 ir 32 punktus).

51

Priešingai, kai Bendrojo Teismo sprendimas priimamas po kai kurių šalių teisminių ginčų ir už akių dėl kito teismo procese nedalyvavusio atsakovo, protestą gali paduoti tik šis atsakovas tik dėl to sprendimo rezoliucinės dalies punktų, kurie su juo susiję. Kiti minėto sprendimo rezoliucinės dalies punktai, susiję su kitais atsakovais nei šis teismo procese nedalyvavęs atsakovas, yra „galutinis sprendimas [sprendimas, kuriuo užbaigiamas procesas]“, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos Teisingumo statuto 56 straipsnio pirmą pastraipą, ir dėl jų negalima paduoti protesto. Vis dėlto dėl jų gali būti pateiktas apeliacinis skundas Teisingumo Teismui.

52

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktai susiję tik su Axa ir kt., kurios pateikė Bendrajam Teismui rašytinius gynybos argumentus. Darytina išvada, kad dėl šių punktų negalima paduoti jokio protesto ir kad Parlamento apeliacinis skundas, kiek jis pateiktas dėl šių punktų, yra priimtinas.

Dėl NN atsiliepimo į apeliacinį skundą priimtinumo

Šalių argumentai

53

Parlamentas teigia, kad atsiliepimas į pagrindinį apeliacinį skundą yra nepriimtinas, nes jį pateikė NN, teismo procese pirmojoje instancijoje nedalyvavusi šalis. Parlamento teigimu, NN neturi „suinteresuotumo, kad apeliacinis skundas būtų patenkintas arba atmestas“, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 172 straipsnį. Jeigu pagrindinis apeliacinis skundas, kuris pateiktas tik dėl skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktų, būtų patenkintas, tai suteiktų naudos tik Axa ir kt., o ne NN, su kuria susiję tik šios rezoliucinės dalies 1 ir 3 punktai.

54

NN teigia, kad jai turėjo būti naudinga analizė, atlikta Bendrojo Teismo, kuris nusprendė, kad Axa ir kt. pagrįstai prieš Parlamentą rėmėsi CAR sutarties I.15.1.1 straipsnyje numatyta draudimo apsaugos netaikymo sąlyga. Todėl ji, kaip ir Axa ir kt., turi galėti ginčyti Parlamento apeliacinį skundą, kiek juo ginčijamas šis Bendrojo Teismo vertinimas.

Teisingumo Teismo vertinimas

55

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 172 straipsnio pirmą sakinį „[b]et kuri iš atitinkamos Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos šalių, turinti suinteresuotumą, kad apeliacinis skundas būtų patenkintas arba atmestas, gali per du mėnesius nuo apeliacinio skundo įteikimo pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą“.

56

Iš šios formuluotės matyti, kad pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo turi būti laikomasi ne tik šioje nuostatoje numatyto dviejų mėnesių termino, bet ir dviejų kumuliacinių sąlygų. Pirma, jis turi būti pateiktas vienos „iš atitinkamos Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos šalių“ ir, antra, ši šalis turi turėti „suinteresuotumą, kad apeliacinis skundas būtų patenkintas arba atmestas“.

57

Be to, nors sąvoka „atitinkamos Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos šalis“ nėra apibrėžta Teisingumo Teismo procedūros reglamente, iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punkto matyti, kad terminai „šalis“ ir „šalys“ reiškia bet kurią bylos šalį, įskaitant įstojusias į bylą šalis.

58

Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia pažymėti, jog aplinkybė, kad NN nenaudai buvo priimtas sprendimas už akių, negali turėti įtakos jos, kaip „atitinkamos Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos šalies“, statusui, nes ji buvo bylos Bendrajame Teisme „šalis“, kaip ji suprantama pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punktą. Taigi šis apeliacinis skundas NN, kaip ir kitoms atitinkamos Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos šalims, buvo įteiktas 2022 m. sausio 26 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 171 straipsnio 1 dalį.

59

Antra, kiek tai susiję su sąlyga, kad NN turi turėti „suinteresuotumą, kad apeliacinis skundas būtų patenkintas arba atmestas“, neginčijama, jog Parlamento apeliacinis skundas pateiktas tik dėl skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktų, kurie nėra susiję su NN.

60

Vis dėlto nagrinėdamas šį apeliacinį skundą Teisingumo Teismas turi įvertinti, ar Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidų prieidamas prie išvados, kad gausaus lietaus vandens sankaupa KAD pastato rūsio ‑4 ir ‑5 aukštuose patenka į sąvoką „užliejimas“, kaip ji suprantama pagal CAR sutarties I.15.1.1 straipsnį, taigi Axa ir kt. galėjo pagrįstai remtis šiame straipsnyje numatyta garantijų netaikymo sąlyga dėl Parlamento pateikto reikalavimo atlyginti žalą.

61

Kaip 2024 m. sausio 18 d. išvados 56–58 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, Teisingumo Teismui gali tekti atlikti vertinimus, galinčius turėti įtakos protesto, kurį NN padavė Bendrajame Teisme siekdama užginčyti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 bei 3 punktus ir kurio procesas šiuo metu sustabdytas, kol bus paskelbtas šis sprendimas, rezultatui.

62

Darytina išvada, kad NN turi „suinteresuotumą, kad apeliacinis skundas būtų patenkintas arba atmestas“, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 172 straipsnį, taigi jos atsiliepimas į pagrindinį apeliacinį skundą yra priimtinas.

Dėl esmės

63

Grįsdamas apeliacinį skundą Parlamentas nurodo tris pagrindus. Pirmasis pagrindas visų pirma grindžiamas Sąjungos teisės aiškinimo principų pažeidimu, kiek tai susiję su sąvoka „užliejimas“, ir papildomai – CAR sutarties sąlygos, pagal kurią į šios sutarties taikymo sritį, be kita ko, nepatenka žala, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su „užliejimo atveju“, iškraipymu. Antrasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, susijusia su skundžiamo sprendimo motyvavimu. Trečiasis pagrindas grindžiamas faktinių aplinkybių ir įrodymų iškraipymu.

Dėl pirmojo pagrindo

–

Šalių argumentai

64

Nurodydamas pirmąjį pagrindą Parlamentas visų pirma teigia, kad Bendrasis Teismas, remdamasis įprasta CAR sutarties I.15.1.1 straipsnyje pateiktos sąvokos „užliejimas“ reikšme ir neatsižvelgdamas nei į kontekstą, kuriam esant ši sąvoka vartojama, nei į šios sutarties tikslus, pažeidė Sąjungos teisės aiškinimo principus, konkrečiai – principą, pagal kurį nukrypti leidžiančioje nuostatoje vartojamos sąvokos turi būti aiškinamos griežtai, ir sisteminio aiškinimo principą. Papildomai Parlamentas teigia, kad Bendrasis Teismas iškraipė šiame I.15.1.1 straipsnyje numatytą garantijų netaikymo sąlygą, kai ją aiškino pernelyg plačiai.

65

Kitos apeliacinio proceso šalys teigia, kad, prisidengiant tariama teisės klaida, pirmuoju pagrindu iš tikrųjų siekiama užginčyti Bendrojo Teismo atliktą šios sąlygos faktinį vertinimą. Kadangi Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos vykdyti tokią kontrolę nagrinėdamas apeliacinį skundą, šis pagrindas yra nepriimtinas.

–

Teisingumo Teismo vertinimas

66

Pirmiausia reikia priminti, kad Bendrasis Teismas turi jurisdikciją konstatuoti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo konstatuotų aplinkybių ir tikrovės neatitiktis matyti iš jam pateiktos bylos medžiagos, ir įvertinti įrodymus, kuriais remtasi. Šių faktinių aplinkybių konstatavimas ir įrodymų vertinimas, išskyrus atvejus, kai jie buvo iškreipti, savaime nėra Teisingumo Teismo kontrolei priklausantis teisės klausimas (2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Komisija / ANKO, C‑78/14 P, EU:C:2015:732, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

67

Be to, reikia priminti, kad Bendrojo Teismo atliktas sutarties sąlygos nagrinėjimas negali būti laikomas teisės aiškinimu, todėl Teisingumo Teismas negali vykdyti jo kontrolės nagrinėdamas apeliacinį skundą, nepažeisdamas Bendrojo Teismo kompetencijos nustatyti faktines aplinkybes. Tačiau tariamam sutarčiai taikytinos Sąjungos teisės pažeidimui ši kontrolė taikoma (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 14 d. Sprendimo ERCEA / Aristoteleio Panepistimio Thessalonikis, C‑280/19 P, EU:C:2021:23, 43 ir 44 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

68

Todėl, neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėdamas ginčą ne dėl šios teisės aiškinimo, o dėl sutarties sąlygos aiškinimo Bendrasis Teismas turėjo taikyti Sąjungos teisei būdingus aiškinimo metodus, reikia konstatuoti, kad Parlamentas nurodo šių metodų pažeidimą remdamasis CAR sutarties I.18.1 straipsnyje pateikta nuoroda į Sąjungos teisę. Todėl jos pirmasis apeliacinio skundo pagrindas yra priimtinas.

69

Nagrinėjamu atveju taikydamas tuos aiškinimo metodus Bendrasis Teismas, remdamasis CAR sutarties kontekstu ir nuostatomis, teisingai kėlė klausimą dėl to, kokią reikšmę ir apimtį sutarties šalys ketino suteikti sąvokai „užliejimas“. Taigi skundžiamo sprendimo 77–111 punktuose jis išsamiai išnagrinėjo, ar šio ginčo aplinkybėmis CAR sutarties I.15.1.1 straipsnyje numatyta šios sutarties garantijų netaikymo sąlyga gali būti taikytina dėl žalos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su užliejimo atveju.

70

Skundžiamo sprendimo 78–82 punktuose Bendrasis Teismas nustatė sąvokos „užliejimas“ apibrėžtį, atsižvelgdamas į jos įprastą reikšmę, nes CAR sutartyje nėra šios sąvokos apibrėžties, rodančios, kad sutarties šalys siekė tai sąvokai suteikti siauresnę reikšmę nei jos bendroji. To sprendimo 78 punkte jis visų pirma pabrėžė, kad CAR sutartyje nėra pateikta jokios sąvokos „užliejimas“ apibrėžties, todėl, siekiant nustatyti bendrą šios sutarties šalių ketinimą, reikia remtis bendrąja sąvokos reikšme ir kartu išnagrinėti šios netaikymo sąlygos kontekstą. Be to, minėto sprendimo 81 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad jei minėtos sutarties šalys būtų ketinusios apriboti sąvokos „užliejimas“ apimtį ir reikšmę, į šią sutartį būtų buvusi įtraukta aiški šios sąvokos apibrėžtis. Galiausiai to paties sprendimo 82 punkte Bendrasis Teismas pateikė sąvokos „užliejimas" apibrėžtį remdamasis dviejuose skirtinguose žodynuose pateiktomis šios sąvokos apibrėžtimis.

71

Tai darydamas Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos. Iš tiesų, priešingai, nei teigia Parlamentas, pagal CAR sutartį draudžiamų rizikų apimties nenurodo iš anksto nustatytas principas. Ji nustatoma atsižvelgiant į šios sutarties šalių, kurios nagrinėjamu atveju susitarė apibrėžti pagal minėtą sutartį suteikiamų garantijų taikymo sritį numatant garantijų netaikymo sąlygas, suderintą valią. Šios sąlygos negali būti laikomos „nukrypti leidžiančiomis nuostatomis“, kurioms dėl to tariamai turėtų būti taikomas siauro aiškinimo principas, nes nei iš CAR sutarties, nepaisant jos pavadinimo, nei iš Sąjungos teisės nuostatos, kuria Parlamentas, beje, nesirėmė, nenustatytas joks visiško rizikų draudimo principas.

72

Skundžiamo sprendimo 83–93 punktuose Bendrasis Teismas, nagrinėdamas visas reikšmingas sąlygas ir šios sutarties kontekstą, teisingai aiškinosi, kokią reikšmę CAR sutarties šalys ketino suteikti joje vartojamai sąvokai „užliejimas“. Bendrasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, viena vertus, kad pats Parlamentas vykdydamas konkursą pasiūlė į sutartį, kuri turi būti sudaryta, įtraukti draudimo apsaugos netaikymo sąlygą dėl žalos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su užliejimo atveju, prieš tai patvirtinęs, kad pastato statybvietė yra „neužliejamoje“ teritorijoje. Kita vertus, skundžiamo sprendimo 90 punkte jis konstatavo, jog tai, kad sąvoka „užliejimas“ taip pat pateikta CAR sutarties II.1 straipsnyje, kuriame apibrėžti gaivalinių nelaimių atvejai, vis dėlto nereiškia, kad abi sąvokos yra sinonimai ir kad pati užliejimo sąvoka apima tik tokius atvejus.

73

Taigi Bendrasis Teismas paisė Sąjungos teisės aiškinimo metodų, kuriais rėmėsi Parlamentas, nurodydamas pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą, kai to sprendimo 92 punkte nusprendė, kad gausių liūčių reiškinys, dėl kurio susidarė tokia lietaus vandens sankaupa, kokia užtvindė KAD pastato ‑4 ir ‑5 aukštus, patenka į CAR sutarties I.15.1.1 straipsnyje vartojamą sąvoką „užliejimas“.

74

Taigi nurodant pirmąjį pagrindą kaip pagrindinis pateiktas Parlamento argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

75

Be to, dėl Parlamento papildomai pateikto argumento, grindžiamo CAR sutarties I.15.1.1 straipsnio iškraipymu, reikia priminti, kad toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos ir nereikia iš naujo įvertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų (2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 86 punktas).

76

Pakanka konstatuoti, kad Parlamentas nepateikia jokių įrodymų, galinčių patvirtinti tokį iškraipymą, o tik ginčija Bendrojo Teismo pateiktą aiškinimą, kurį jis laiko „pernelyg plačiu“. Todėl pagal šio sprendimo 66 ir 67 punktuose nurodytą jurisprudenciją šis argumentas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

77

Iš išdėstytų motyvų matyti, kad pirmasis pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nepagrįstas ir iš dalies nepriimtinas.

Dėl antrojo pagrindo

–

Šalių argumentai

78

Nurodydamas antrąjį pagrindą Parlamentas tvirtina, kad skundžiamo sprendimo motyvai yra prieštaringi, nes to sprendimo 78–89 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad užliejimo kilmė nėra tinkamas kriterijus sąvokai „užliejimas“ apibrėžti CAR sutarties kontekste. Minėto sprendimo 91–96 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai pritarė Axa ir kt. pozicijai, kad užliejimas atsiranda dėl gamtos reiškinio, nesusijusio su apdraustu turtu, priešingai nei vandens padaryta žala, kurią paprastai apima draudimo liudijimai.

79

Kitos apeliacinio proceso šalys ginčija šių argumentų pagrįstumą.

–

Teisingumo Teismo vertinimas

80

Pagal suformuotą jurisprudenciją Bendrojo Teismo sprendimo motyvuose turi būti pateikiami aiškūs ir nedviprasmiški Bendrojo Teismo argumentai, kad suinteresuotieji asmenys galėtų susipažinti su priimto sprendimo pagrindimu, o Teisingumo Teismas – vykdyti teisminę kontrolę (2016 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Klement / EUIPO, C‑642/15 P, EU:C:2016:918, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Klausimas, ar Bendrojo Teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi arba nepakankami, yra teisės klausimas, kuris gali būti keliamas paduodant apeliacinį skundą (2020 m. kovo 4 d. Sprendimo EUIPO / Equivalenza Manufactory, C‑328/18 P, EU:C:2020:156, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

81

Kaip nurodyta šio sprendimo 70 punkte, skundžiamo sprendimo 78–82 punktuose Bendrasis Teismas nustatė sąvokos „užliejimas“ apibrėžtį, atsižvelgdamas į jos įprastą reikšmę, nes CAR sutartyje nėra šios sąvokos apibrėžties, rodančios, kad šios sutarties šalys siekė tai sąvokai suteikti siauresnę reikšmę nei jos bendroji.

82

Skundžiamo sprendimo 83–89 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo sąvokos „užliejimas“ įtraukimo į CAR sutarties I.15.1.1 straipsnį aplinkybes. Šiuo klausimu to sprendimo 85 punkte jis nurodė, kad „užliejimo priežastys gali būti įvairios“, o jo 86 punkte – kad „užliejimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kaip antai dėl vandens išsiliejimo iš vandentakio, smarkių liūčių, susikaupusio paviršinio ar požeminio vandens išsiliejimo pakilus gruntinio vandens lygiui arba dėl inžinerinio statinio, pavyzdžiui, pylimo ar dambos, trūkimo“. Tuo remdamasis minėto sprendimo 87 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad nėra „jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad CAR sutarties I.15.1.1 [straipsnis] apima tik kai kurias iš įvairių priežasčių, dėl kurių gali atsirasti užliejimas, tačiau nenurodė, kurias“. Bendrojo Teismo teigimu, kadangi šioje sutartyje nėra jokios sąvokos „užliejimas“ apibrėžties, reikia manyti, kad ši sąvoka nebuvo niekaip apribota.

83

To paties sprendimo 91–96 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad jo pateiktas sąvokos „užliejimas“ aiškinimas leidžia atskirti „užliejimą“ ir „vandens padarytą žalą“, nes „užliejimas“ atsiranda dėl gamtos reiškinio, nesusijusio su apdraustu turtu, neatsižvelgiant į tai, ar šis įvykis kvalifikuojamas kaip gaivalinė nelaimė, o kalbant apie „vandens padarytą žalą“, pavyzdžiui, vamzdžių trūkimą, šio išorės elemento nėra.

84

Priešingai, nei teigia Parlamentas, šie motyvai negali būti laikomi prieštaringais. Iš tiesų, nors skundžiamo sprendimo 78–89 punktuose Bendrasis Teismas tik priminė, kad užliejimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, neapsiribojant tomis, kurias to sprendimo 91–96 punktuose nurodė Parlamentas, jis atskyrė sąvoką „užliejimas“ nuo sąvokos „vandens padaryta žala“, remdamasis kriterijumi, pagal kurį nustatoma, ar žalą sukėlęs įvykis yra nesusijęs su apdraustu turtu, o ne tai, ar šis įvykis yra „gamtinės“ kilmės.

85

Darytina išvada, kad Parlamento argumentai, susiję su skundžiamo sprendimo motyvų prieštaringumu, turi būti atmesti kaip grindžiami klaidingu šio sprendimo aiškinimu.

86

Iš išdėstytų motyvų matyti, kad antrasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl trečiojo pagrindo

–

Šalių argumentai

87

Nurodydamas trečiąjį pagrindą Parlamentas priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis, dėstydamas motyvus, kuriais grindžiama jo išvada, jog KAD pastatui padaryta žala atsirado dėl užliejimo, o ne dėl statybvietei būdingos rizikos, iškraipė svarbias faktines aplinkybes ir įrodymus, pateiktus ekspertų išvadoje.

88

Pirma, skundžiamo sprendimo 86, 89 ir 94 punktuose Bendrasis Teismas iškraipė Parlamento poziciją dėl sąvokos „užliejimas“ aiškinimo. Ši institucija teigia, jog, priešingai Bendrojo Teismo išvadoms, ji jokiu būdu netvirtino, kad ši sąvoka apima užliejimo atvejus, atsiradusius dėl vandens išsiliejimo iš vandentakio, taigi neapima smarkių liūčių sukeltų užliejimo atvejų.

89

Antra, Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, kai skundžiamo sprendimo 95 punkte teigė, kad, remiantis ekspertų padarytomis išvadomis, lietaus vandens sankaupa statomo pastato rūsyje buvo „susijusi su tuo, kad šis didelis vandens kiekis negalėjo nutekėti į požeminę vamzdžių sistemą“. Šiuo klausimu Parlamentas teigia, jog ekspertų išvadoje nustatyta, kad vanduo užsilaikė statybvietės patalpoje ir net negalėjo būti nukreiptas į požeminę vamzdžių sistemą dėl statybvietei būdingų techninių problemų, be kita ko, dėl pakėlimo siurblių programavimo klaidos.

90

Trečia, skundžiamo sprendimo 109 punkte Bendrasis Teismas iškraipė ekspertų išvadoje išdėstytą konstatavimą, kad žala atsirado, kai „pagrindinių darbų būklė buvo tokia, kad juos buvo galima laikyti beveik baigtais (atraminė konstrukcija ir stogas)“, ir tai jis padarė siekdamas atmesti Parlamento argumentą, kad žala KAD pastatui buvo padaryta dėl statybvietei būdingos rizikos, nes tai buvo statomas pastatas, kuris nebuvo visiškai uždengtas ir apsaugotas nuo lietaus. Parlamento teigimu, ekspertų išvadoje, kuria rėmėsi Bendrasis Teismas, jokiu būdu neteigiama, jog pastato statyba buvo tiek pažengusi, kad jam nebekilo statybvietės rizika, kaip antai vandens padaryta žala po smarkių liūčių.

91

Kitos apeliacinio proceso šalys ginčija šių argumentų pagrįstumą.

–

Teisingumo Teismo vertinimas

92

Kaip nurodyta šio sprendimo 75 punkte, iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos ir nereikia iš naujo įvertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų.

93

Pirma, dėl tariamo Parlamento pozicijos dėl sąvokos „užliejimas“ apimties iškraipymo pakanka pažymėti, jog net darant prielaidą, kad šis iškraipymas įrodytas, dėl jo negalėtų būti paneigtas šios sąvokos aiškinimas, kurį Bendrasis Teismas pateikė skundžiamo sprendimo 86, 89 ir 94 punktuose. Vadinasi, šį argumentą reikia atmesti kaip nereikšmingą.

94

Antra, kiek tai susiję su tariamu iškraipymu skundžiamo sprendimo 95 punkte, pakanka pažymėti, kad aplinkybės (darant prielaidą, kad ji įrodyta), jog ekspertų išvadoje nenurodyta, kad lietaus vanduo negalėjo nutekėti į požeminę vamzdžių sistemą, nepakanka, kad būtų galima paneigti skundžiamo sprendimo 96 punkte Bendrojo Teismo padarytą išvadą, jog reiškinys, kaip antai gausių kritulių sankaupa, yra „užliejimo“ atvejis, kaip tai suprantama pagal CAR sutarties I.15.1.1 straipsnį.

95

Iš tiesų, iš minėto sprendimo 85–87 punktų, be kita ko, matyti, kad priežastys, dėl kurių susikaupusio vandens nebuvo galima pašalinti, neturi įtakos Bendrojo Teismo pateiktam sąvokos „užliejimas“ aiškinimui.

96

Todėl argumentas, grindžiamas ekspertų išvadoje išdėstytų konstatavimų iškraipymu, taip pat turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

97

Trečia, kiek Parlamentas teigia, kad skundžiamo sprendimo 109 punkte Bendrasis Teismas iškraipė šioje išvadoje išdėstytus konstatavimus, pagal kuriuos žala atsirado, kai „pagrindinių darbų būklė buvo tokia, kad juos buvo galima laikyti beveik baigtais (atraminė konstrukcija ir stogas)“, pakanka pažymėti, kad institucija tik ginčija Bendrojo Teismo remiantis šiais konstatavimais padarytas išvadas ir atliktą faktinių aplinkybių vertinimą. Todėl ši trečiojo pagrindo dalis turi būti atmesta kaip nepriimtina.

98

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nereikšmingas ir iš dalies nepriimtinas.

99

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, turi būti atmestas visas pagrindinis apeliacinis skundas.

Dėl priešpriešinio apeliacinio skundo

Dėl priimtinumo

Šalių argumentai

100

Parlamentas teigia, kad priešpriešinis apeliacinis skundas yra nepriimtinas, nes NN neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antroje pastraipoje numatytos sąlygos, pagal kurią apeliacinį skundą gali pateikti „bet kuri pagal visus savo reikalavimus arba jų dalį bylą pralaimėjusi šalis“.

101

Be to, Parlamentas tvirtina, kad, atsižvelgiant į Sutartyse įtvirtintą teisių gynimo priemonių sistemą, apeliacinio skundo pateikimas Teisingumo Teismui nesuderinamas su lygiagrečiu protesto padavimu Bendrajame Teisme.

102

Papildomai Parlamentas teigia, kad NN neturi atsiliepimą į apeliacinį skundą galinčios pateikti šalies, kaip ji suprantama pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 172 straipsnį, statuso, todėl ji taip pat neturi teisės pateikti priešpriešinį apeliacinį skundą, kuri pagal šio reglamento 176 straipsnį suteikiama tik „[minėto] reglamento 172 straipsnyje nurodyto[ms] šal[ims]“.

103

NN savo ruožtu ginčija Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antros pastraipos taikymą priešpriešiniam apeliaciniam skundui, nes ši teisių gynimo priemonė numatyta tik Teisingumo Teismo procedūros reglamente. Šio reglamento 176 straipsnyje teisė pateikti priešpriešinį apeliacinį skundą suteikiama „[minėto] reglamento 172 straipsnyje nurodyto[ms] šal[ims]“, t. y. „[b]et kuri[ai] iš atitinkamos Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos šalių, turin[čiai] suinteresuotumą, kad apeliacinis skundas būtų patenkintas arba atmestas“.

104

Nagrinėjamu atveju NN yra suinteresuota tuo, kad jos nesaistytų Bendrojo Teismo jos nenaudai priimtas sprendimas už akių. Tai, kad jos priešpriešinis apeliacinis skundas pateiktas dėl skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 3 punktų, o Parlamento pagrindinis apeliacinis skundas pateiktas dėl šios rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktų, neturi įtakos priešpriešinio apeliacinio skundo priimtinumui, nes jis gali būti susijęs su Bendrojo Teismo sprendimu, kuris skiriasi nuo sprendimo, skundžiamo pagrindiniu apeliaciniu skundu.

105

Be to, NN pažymi, kad jos protesto dėl skundžiamo sprendimo pagrindai ir jos priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindai yra skirtingi: pirmieji sutampa su per procesą pirmojoje instancijoje Axa ir kt. nurodytais pagrindais, o antrieji grindžiami Bendrojo Teismo procedūros reglamento 45 straipsnio 1 dalies a punkto ir 123 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

Teisingumo Teismo vertinimas

106

Pagal siejamas Teisingumo Teismo procedūros reglamento 172 straipsnio ir 176 straipsnio 1 dalies nuostatas priešpriešinio apeliacinio skundo pateikimui taikomos dvi sąlygos: jį teikiantis asmuo turi būti „atitinkamos Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos šali[s]“ ir jis turi turėti „suinteresuotumą, kad apeliacinis skundas būtų patenkintas arba atmestas“.

107

Pagal šio reglamento 176 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 ir 3 dalis priešpriešinis apeliacinis skundas turi būti pateiktas atskiru dokumentu, skirtingu nei atsiliepimas į apeliacinį skundą, ir jame turi būti reikalaujama visiškai arba iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą remiantis pagrindais ir teisiniais argumentais, kurie skiriasi nuo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų pagrindų ir argumentų (šiuo klausimu žr. 2023 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Land Rheinland‑Pfalz / Deutsche Lufthansa, C‑466/21 P, EU:C:2023:666, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

108

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad šio sprendimo 106 ir 107 punktuose nurodytos sąlygos yra įvykdytos. Viena vertus, kaip matyti iš šio sprendimo 58 ir 59 punktų, NN yra atsiliepimą į apeliacinį skundą galinti pateikti šalis, kaip ji suprantama pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 172 straipsnį. Kita vertus, NN pateikė priešpriešinį apeliacinį skundą atskiru dokumentu ir laikydamasi šio reglamento 176 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Šis priešpriešinis apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 3 punktus, laikantis minėto reglamento 178 straipsnio 3 dalies grindžiamas pagrindais ir argumentais, kurie skiriasi nuo pagrindų ir argumentų, naudotų NN atsiliepime į Parlamento pagrindinį apeliacinį skundą, pateiktą dėl šios rezoliucinės dalies 2 ir 4 punktų.

109

Vis dėlto neginčijama, kad NN lygiagrečiai pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 166 straipsnį padavė protestą Bendrajame Teisme, kuriuo taip pat prašė panaikinti jos nenaudai už akių priimto skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 3 punktus.

110

Kadangi Bendrojo Teismo procese nedalyvavusiai šaliai padavus protestą byla iš naujo nagrinėjama Bendrajame Teisme, Teisingumo Teismas, kaip nurodyta šio sprendimo 39 punkte, jau yra nusprendęs, jog už akių priimtas sprendimas, dėl kurio buvo paduotas protestas, negali būti laikomas sprendimu, kuriuo užbaigiamas procesas, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį, todėl apeliacinis skundas dėl to sprendimo yra nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Eulex Kosovo / SC, C‑785/22 P, EU:C:2024:52, 31 ir 32 punktus).

111

Remiantis tais pačiais motyvais ši jurisprudencija turi būti taikoma tuo atveju, kai Bendrajame Teisme yra keli atsakovai, įskaitant tą, kuris nepateikė rašytinių gynybos argumentų ir padavė protestą dėl priimto teismo sprendimo. Tokiu atveju, pradėjus protesto procedūrą, byla iš naujo nagrinėjama dėl Bendrojo Teismo sprendimo rezoliucinės dalies punktų, su kuriais susijusi ta procedūra, taigi, kaip 2024 m. sausio 18 d. išvados 116 punkte pažymėjo generalinis advokatas, šis sprendimas šių punktų atžvilgiu negali būti laikomas sprendimu, kuriuo užbaigiamas procesas, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirmą pastraipą.

112

Todėl NN priešpriešinis apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

113

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

114

Kadangi NN priešpriešinis apeliacinis skundas buvo atmestas, o Parlamentas reikalavo priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, iš NN priteisiamos su priešpriešiniu apeliaciniu skundu susijusios bylinėjimosi išlaidos. Tačiau, kadangi Axa ir kt. ir NN nereikalavo priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidų ir jo pagrindinis apeliacinis skundas buvo atmestas, reikia nuspręsti, kad kiekviena padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Atmesti apeliacinį skundą ir priešpriešinį apeliacinį skundą.

2.

Europos Parlamentas, Axa Assurances Luxembourg SA, Bâloise Assurances Luxembourg SA, La Luxembourgeoise SA ir Nationale-Nederlanden Schadeverzekering Maatschappij NV padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pagrindiniu apeliaciniu skundu.

3.

Priteisti iš Nationale-Nederlanden Schadeverzekering Maatschappij NV bylinėjimosi išlaidas, susijusias su priešpriešiniu apeliaciniu skundu.