(1)

2023 m. gruodžio 20 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis, KLR arba Kinija) kilmės biodyzelino. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2023 m. lapkričio 7 d. Europos biodyzelino tarybos (toliau – skundo pateikėjas arba EBT) pateiktą skundą. Skundas pateiktas biodyzelino Sąjungos pramonės, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį, vardu. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Šiuo metu importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) kilmės (3) biodyzelinui taikomos antidempingo priemonės, o Argentinos (4), Indonezijos (5) arba JAV (6) kilmės biodyzelinui – kompensacinės priemonės.

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2024 m. liepos 19 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos pastabas dėl skaičiavimų tikslumo teikti per tris darbo dienas. Visi atrinkti eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų dėl dempingo skirtumo skaičiavimų tikslumo. Tačiau tos pastabos buvo susijusios su Komisijos naudota metodika, o ne su korektūros klaidomis. Todėl Komisija pranešė šalims, kad į jų pastabas bus atsižvelgta galutiniame tyrimo etape. Vienas eksportuojantis gamintojas nurodė klaidą, susijusią su formule išlaidoms po importo apskaičiuoti. Komisija paaiškino, kad klaida yra ne formulėje, o aiškinamojoje dalyje.

(5)

2024 m. rugpjūčio 16 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/2163 (7) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės biodyzelinui nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(6)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), skundo pateikėjas, Sąjungos gamintojas „Neste“, Europos biokuro sandėliavimo paslaugų teikėjas „Chane“, Europos panaudoto kepimo aliejaus surinkėjas „Quatra N.V.“, Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmai (toliau – CCCMC) (8) ir trys atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai per laikinojo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pateikė rašytinius pareiškimus ir pareiškė savo nuomonę dėl negalutinių išvadų.

(7)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Buvo surengti klausymai (9) su skundo pateikėju, Sąjungos gamintoju „Neste“, atrinktu Kinijos eksportuojančiu gamintoju „EcoCeres“, CCCMC, susijusiu importuotoju („Excellence New Energy B.V.“) ir Europos biokuro sandėliavimo paslaugų teikėju „Chane“.

(8)

Po pirminio faktų atskleidimo du neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pranešė Komisijai apie nedideles 1 priede išvardytų jų pavadinimų klaidas. Komisija išnagrinėjo tvirtinimus ir atitinkamai ištaisė bendrovių pavadinimus.

(9)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, patikslino savo negalutines išvadas.

(10)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos kilmės biodyzelinui (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(11)

Nė viena suinteresuotoji šalis neprašė būti išklausyta nei Komisijos tarnybų, nei bylas nagrinėjančio pareigūno.

(12)

Išnagrinėjus kai kurias pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo buvo pakeisti dempingo skaičiavimai ir dempingo skirtumai. 2024 m. gruodžio 16 d. Komisija apie pakeitimus pranešė visoms suinteresuotosioms šalims papildomai atskleisdama tik padarytus pakeitimus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo.

(13)

Kadangi pastabų dėl atrankos negauta, laikinojo reglamento 7–24 konstatuojamosios dalys buvo patvirtintos.

(14)

Laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisija galutiniame tyrimo etape nuspręs, ar atlikti individualų nagrinėjimą, kurio prašo vienas eksportuojantis gamintojas.

(15)

Atsižvelgdama į tyrimo sudėtingumą, individualaus nagrinėjimo prašančio eksportuojančio gamintojo struktūrą, taip pat teisės aktuose nustatytus tyrimui taikomus terminus, Komisija padarė išvadą, kad individualus nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį užbaigti laiku, ir nusprendė atmesti šalies prašymą atlikti individualų nagrinėjimą.

(16)

Kadangi pastabų dėl tiriamojo laikotarpio ir nagrinėjamojo laikotarpio negauta, patvirtinta laikinojo reglamento 29 konstatuojamoji dalis.

(17)

Pirminiame etape Komisija sutiko, kad TAD nebūtų įtraukti į šio tyrimo aprėptį, kaip nurodyta laikinojo reglamento 41 konstatuojamojoje dalyje.

(18)

Po pirminio faktų atskleidimo bendrovė „Quatra N.V.“ ir EBT pažymėjo, kad TAD neįtraukimas į tyrimo aprėptį prieštarautų tam tikriems ES tvarumo tikslams. EBT pridūrė, kad, neįtraukus TAD į tyrimo aprėptį, padidėtų būsimi TAD pajėgumai Kinijoje (2025 m. jie sudarytų daugiau kaip 200 % Sąjungos paklausos) ir būtų atgrasoma nuo investicijų į TAD gamybą Sąjungoje. Pasak EBT, Kinijos gamintojai galėtų lengvai savo hidrinimu valyto aliejaus (toliau – HVA) gamybos pajėgumus paversti TAD gamyba, nes gamybos procesai yra panašūs. Be to, EBT teigė, kad į tyrimo aprėptį neįtraukus TAD, veiklos vykdytojai būtų verčiami priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus siekti kelių sektoriuje naudojant Kinijos TAD, kurie skaičiuojami du kartus siekiant ES tikslų, o ne naudojant Sąjungoje pagamintus HVA / RRME (11), todėl Sąjungos pramonei būtų toliau daroma žala. Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo EBT atkakliai tvirtino savo pastabas dėl TAD pajėgumų padidėjimo Kinijoje, Kinijos perėjimo nuo HVA prie TAD ir mažesnių investicijų į TAD gamybą Sąjungoje.

(19)

„Neste“ nesutiko, kad TAD nebūtų įtraukiami į tyrimo aprėptį, nes TAD ir hidrinimu valytas aliejus yra vienas kitą pakeičiantys ir konkuruojantys produktai. Bendrovė teigė, kad tiek HVA, tiek TAD yra angliavandenilio pagrindu pagamintas biodyzelinas, kurio sudėtyje nėra deguonies, o HVA gamybos įrenginius galima lengvai nustatyti, kad jie gamintų HEFA-SPK (12). Ir HVA, ir TAD yra aukšto lygio biodyzelino rūšys, todėl jų pagrindinė paskirtis yra ta pati: juos transporto sektoriuje naudoja galutiniai atsinaujinančiųjų išteklių automobilinių degalų vartotojai kaip atskirą kurą arba sumaišytą su iškastinės kilmės dyzelinu, laikantis EN 590 ir EN 15940 standartų, pagal kuriuos leidžiama (HEFA) (13) TAD naudoti mišiniuose. „Neste“ atveju, teoriniu ir techniniu požiūriu HEFA-TAD gali būti maišomi su automobiliniais degalais ir pakeisti HVA B7 arba B30 degaluose ir kt. be jokio techninio nesuderinamumo. Bendrovė taip pat pažymėjo, kad pagal PPO teisę nebūtina, kad produktai būtų visiškai pakeičiami panašiais produktais.

(20)

„Neste“ nuomone, HVA ir HEFA-TAD konkuruotų tiek, kiek ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvose (toliau – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (14)) numatyta galimybė valstybėms narėms pasirinkti naudoti HEFA-TAD / TAD mišinius degalų maišymo įsipareigojimams kelių transporto srityje vykdyti.

(21)

Dėl to, kas išdėstyta pirmiau ir į priemonių taikymo sritį neįtraukiant TAD, taip pat galimybės Kinijos gamintojams naudoti 100 % savo gamybos pajėgumų HEFA-TAD gaminti, rinka esą būtų užtvindyta Kinijos TAD, pakeičiančiais HVA, kad būtų galima vykdyti automobilinių degalų maišymo įsipareigojimus pagal kategoriją „pasirinkti naudoti“, ir dėl to sumažėtų RRME, HVA ir HEFA/TAD / TAD mišinių gamyba Sąjungoje. „Neste“ primygtinai pabrėžė Kinijos planus dėl didžiulių investicijų šioje srityje ir tai, kad Kinijos HVA gamintojai, gaminantys HEFA-TAD, galėtų lengvai padidinti savo TAD produkciją ir net pereiti prie pastarųjų gamybos, nes abu produktai būtų gaminami tuose pačiuose įrenginiuose.

(22)

Laikinojo reglamento 40 konstatuojamojoje dalyje Komisija pripažino, kad, palyginti su HVA, (HEFA) TAD gamybos procesas ir pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės skiriasi nedaug. Tačiau, atsižvelgiant į „Neste“ ir EBT tvirtinimus, negali būti laikoma, kad TAD realistiškai pakeistų pigesnį biodyzeliną, naudojamą kelių transporto sektoriuje, ar konkuruotų su HVA / RRME. Pažymima, kad pati „Neste“ pripažino, jog „šiuo metu dėl skirtingų galutinių naudotojų komercinio platinimo kanalai yra skirtingi“, kad „...šiuo metu HEFA-TAD / TAD mišiniai gaminami naudojimui aviaciniuose degaluose, o HVA gaminamas naudojimui automobiliniuose degaluose“ ir kad šiuo metu dėl komercinių priežasčių nebuvo aktyviai siekiama naudoti HEFA-TAD automobiliniams degalams. Todėl Komisija patvirtino savo išvadą, kad TAD šiuo metu naudojami skirtingai ir negalima laikyti, kad jie pakeistų HVA / RRME ar konkuruotų su šiais produktais, todėl jų būtų galima neįtraukti į šio tyrimo aprėptį.

(23)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Neste“ nesutiko su pirmiau pateikta Komisijos išvada. „Neste“ taip pat nurodė, kad jos tvirtinimų citatose, pateiktose 22 konstatuojamojoje dalyje, sulieti informacijos elementai, kurie neatspindėjo to, ką ši šalis apsikritai norėjo pasakyti. Dėl tariamo informacijos suliejimo Komisija paraktojo savo nuomonę, kad pati šalis pripažino, jog šiuo metu nėra aktyviai siekiama HEFA-TAD naudoti automobiliniams degalams dėl komercinių priežasčių, nes „Neste“ rašė, kad „nors šiuo metu nėra aktyviai siekiama HEFA-TAD naudoti automobiliniams degalams dėl komercinių priežasčių, tai neaktualu šios analizės tikslams, nes techniniu požiūriu tai yra įmanoma“. Komisija manė, kad cituojamas „Neste“ tvirtinimas prilygsta patvirtinimui, kad šiuo metu TAD naudojimas skiriasi nuo HVA / RRME naudojimo, o tai patvirtina bendrą Komisijos išvadą 22 konstatuojamojoje dalyje. Komisija laikėsi nuomonės, kad skirtingos nuomonės dėl to, ar dėl HVA ir RRME techninių savybių jie (ne)tinkami naudoti aviacijoje (15), jos išvados pakeisti negali.

(24)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Neste“ pakartojo, kad HVA ir TAD yra panašūs produktai ir gali būti pakeičiami tarpusavyje degalų maišymo įsipareigojimo kelių transporto srityje tikslais, ir pakartojo 19–21 konstatuojamosiose dalyse apibendrintas savo pastabas, kartu atkreipdama dėmesį į poreikį apsaugoti TAD gamybą Sąjungoje. „Neste“ pridūrė, kad dėl 20 konstatuojamojoje dalyje nurodyto sutikimo dalyvauti mechanizmo HVA / RRME ir TAD galutinis vartojimas de facto buvo toks pats tiek, kiek įsipareigojimą kelių transporto srityje prisiėmusios šalys gali naudotis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo kreditais degalų maišymo įsipareigojimo tikslais naudojant TAD. „Neste“ teigė, kad naudodama TAD oro transporto bendrovė gali prašyti išduoti išmetamųjų teršalų mažinimo sertifikatą ir gauti kreditus, kuriuos vėliau parduotų įsipareigojimą kelių transporto srityje prisiėmusioms šalims. Šios šalys naudotųsi šiais kreditais, kad įrodytų, jog laikosi savo įsipareigojimo kelių transporto srityje. Komisija nesutiko, kad dėl šios praktikos HVA ir TAD gali būti pakeičiami tarpusavyje, nes šiuo metu fiziniai TAD nenaudojami kaip automobiliniai degalai, todėl jų negalima laikyti pakeičiančiais HVA / RRME ar su jais konkuruojančiais. TAD parduodami atskirai nuo HVA / RRME skirtingiems galutiniams naudotojams ir taip padidinamas jų naudojimo paskirčių skaičius.

(25)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Neste“ teigė, kad HVA ir TAD yra panašūs produktai, motyvuodama tuo, kad abu produktai gali būti deklaruojami priskiriant tą patį KN kodą, t. y. naują KN kodą 2710 19 42 , skirtą kurui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Komisija atmetė „Neste“ pastabas, nes klasifikavimas pagal KN kodus nekeičia fakto, kad TAD naudojami pagal skirtingą paskirtį.

(26)

Pirminiame etape Komisija atmetė tvirtinimus, kad HVA neturėtų būti įtrauktas į tyrimo aprėptį.

(27)

Po pirminio faktų atskleidimo „EcoCeres“ pakartojo, kad HVA neturėtų būti įtrauktas į tyrimo aprėptį, nurodydama laikinajame reglamente paneigtus tvirtinimus.

(28)

Po pirminio faktų atskleidimo CCCMC pakartojo, kad HVA neturėtų būti įtrauktas į tyrimo aprėptį. Šalis teigė, kad HVA yra aukštos kokybės dyzelino pakaitalas ir naujas pažangios technologijos produktas (palyginti su RRME), ir pakartojo laikinojo reglamento 48 konstatuojamojoje dalyje pateiktą pastabą, kad HVA fizinės ir cheminės savybės yra panašios labiau į tradicinio dyzelino, o ne į RRME, ir laikinojo reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje pateiktą pastabą, kad tik grynos formos HVA gali būti naudojamas varikliuose. CCCMC pridūrė, kad RRME naudojamas kaip dyzelino pakaitalas tik teoriškai ir kad B100 (16) retai naudojamas vietoj dyzelino dėl jo mažesnio šilumingumo (energinės vertės) ir dėl to, kad paprastai norint naudoti B100 (ir net mišiniuose su aukštesnės nei B7 (17) klasės biodyzelinu), reikia modifikuoti variklius. CCCMC atveju B100 naudojimas būtų išimtis, kuria negalima patvirtinti, kad RRME ir HVA yra pakeičiami tarpusavyje. Šį tarpusavio pakeičiamumo trūkumą dar labiau patvirtintų tai, kad žaliavos darytų įtaką RRME ribinei filtruojamumo temperatūrai (toliau – RFT), bet nedarytų įtakos HVA RFT. Be to, CCCMC nurodė, kad RRME negalima naudoti visais sezonais visose valstybėse narėse ir kad HVA neturėtų būti lyginamas (tik) su RME (18), kaip nurodyta laikinajame reglamente, bet ir su kitų rūšių biodegalais. CCCMC nurodė, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, kad rinkoje RRME ir HVA laikomi tvariais alternatyviaisiais degalais dyzeliniams varikliams transporto sektoriuje. CCCMC priminė Komisijos poziciją ginče dėl alyvpalmių aliejaus iš Malaizijos (DS600 (19)), pagal kurią maišytojai buvo susirūpinę dėl jų maišomų biodegalų ir padarė išvadą, kad galutiniai naudotojai buvo susirūpinę dėl biodegalų gamyboje naudojamų žaliavų ir dėl RTF dydžio.

(29)

Komisija atmetė pirmiau pateiktus CCCMC tvirtinimus. Tai, kad HVA pasiekė rinkas vėliau nei RRME, neturi reikšmės. Į laikinojo reglamento 48 ir 53 konstatuojamosiose dalyse pateiktas pastabas buvo atsižvelgta ir tame pačiame dokumente jos buvo atmestos. Teiginys, kad RRME paprastai naudojamas mišiniuose, nepaneigia fakto, kad B100 yra tikra alternatyva transporto sektoriuje, suderinama su dauguma EURO VI (20) variklių, kaip pripažįsta patys transporto sektoriaus specialistai. Priešingai, nei pažymėjo CCCMC, ne visada reikia modifikuoti transporto priemonių, suderinamų su bet kokiais aukštesnės bei B7 mišiniais, variklius, kaip matyti, pavyzdžiui, iš daugybės transporto priemonių Prancūzijoje, kurios gali važiuoti naudojant B10 (21). RRME galima pakeisti HVA, nes RRME gali būti naudojamas gryna forma ir mišiniuose visais sezonais, kai jo RTF pakoreguojama naudojant priedus ir (arba) kitas sudedamąsias dalis, prireikus ir tokiu kiekiu, kokiu reikia. NET jei Komisija sutinka, kad maišytojai yra susirūpinę dėl naudojamo biodyzelino savybių, tai nekeičia RRME ir HVA tarpusavio pakeičiamumo fakto. Maišytojai turi užtikrinti, kad galutinis degalų siurblio tiekiamas produktas atitiktų standartus ir kitus reikalavimus, tačiau vis tiek bet kokios kilmės RRME ir HVA laikyti bendro pobūdžio produktais (vertinant jų fizines savybes / specifikacijas) (22). Komisija pažymėjo, kad ginče DS600 kolegijos ataskaitoje teigiama, kad PME (23), RME ir SBME (t. y. RRME gaminamas atitinkamai iš alyvpalmių aliejaus, rapsų aliejaus ir sojų aliejaus), taip pat HVA, pagaminto iš alyvaplmių aliejaus, rapsų aliejaus ir sojų aliejaus, yra panašios arba tos pačios savybės, galutinis vartojimas ir atitinkami naudotojai juos laiko gerai pakeičiamais tarpusavyje (24). Dėl tvirtinimo, kad galutiniai vartotojai yra susirūpinę dėl žaliavų ir RTF dydžio, Komisija nesutiko, nes tokia informacija degalinėse paprastai nėra prieinama.

(30)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 30–57 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados buvo patvirtintos.

(31)

2024 m. rugpjūčio 14 d. Komisija informavo „Jiaao“ apie savo ketinimą taikyti turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(32)

Rašte dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo Komisija priminė, kad ji pasidalijo su „Jiaao“ patikros ataskaitomis, kuriose, be kita ko, aprašytos problemos, su kuriomis buvo susidurta tikrinamųjų vizitų metu. Grupė nepareiškė nepritarimo dėl patikros ataskaitose pateikto tikrinamųjų vizitų vertinimo.

(33)

Be to, Komisija pažymėjo, kad „Jiaao“ be pirminio klausimyno atsakymų ir atsakymo į raštą dėl informacijos neišsamumo prieš tikrinamąjį vizitą ar jo metu pateikė daug įvairių klausimyno lentelių patikslinimų.

(34)

Svarbiausia, Komisija išvardijo pastebėtus neatitikimus, susijusius su grupės apskaitos įrašuose užregistruotomis žaliavomis, nustatytus dokumentuose, susijusiuose su tų žaliavų pirkimu, ir nurodytus atsakymuose į klausimyną, visų pirma lentelėse, susijusiose su žaliavų pirkimu, gamybos sąnaudomis ir gatavo produkto pardavimu.

(35)

Kadangi patikslinta informacija buvo pateikta vėlai ir buvo nenuosekliai teikiama informacija apie žaliavas, tai labai trukdė tyrimui. Kadangi patikslinta informacija buvo pateikta vėlyvame tyrimo etape, Komisija negalėjo tinkamai išnagrinėti pateiktų duomenų, be kita ko, atlikti pateiktos informacijos vidinio nuoseklumo įvairiuose klausimyno atsakymų dalyse analizės. Dėl to, kad grupė nepranešė apie faktines biodyzelino gamybai naudojamas žaliavas, o iš esmės nurodė tai, kas, atrodo, yra tos produkcijos pusgaminiai, Komisija negalėjo nustatyti, ar produktų rūšių kodai buvo teisingai ir nuosekliai pateikti lentelėse, naudotose normaliajai vertei apskaičiuoti, ir lentelėje dėl pardavimų. Be to, nebuvo įmanoma nustatyti, ar žaliavų suvartojimas buvo teisingai ir nuosekliai paskirstytas pagal produkto rūšį. Galiausiai dėl to taip pat buvo sunkiau naudoti neiškraipytas sąnaudas, nes „Jiaao“ nurodytas gamybos sąnaudas sudarė žaliavų sąnaudos ir dalinio perdirbimo į pusgaminį sąnaudos.

(36)

Galiausiai buvo nustatyta, kad viena iš grupės bendrovių pateikė klaidinančią informaciją, susijusią su įvairiomis bendrovės gaminamų produktų rūšimis. Iš pradžių tam tikri produktai buvo nurodyti kaip tiriamasis produktas. Tačiau per tikrinamąjį vizitą bendrovė teigė, kad kai kurių produktų negalima laikyti biodyzelinu. Tik tuo metu Komisijai buvo pateiktas išsamus bendrovės veiklos vaizdas.

(37)

Bendrovė turėjo galimybę pateikti pastabų dėl Komisijos ketinimo taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(38)

Savo pastabose dėl rašto dėl 18 straipsnio taikymo grupė patvirtino, kad patikros ataskaitoje tiksliai dokumentuotas patikros procesas. Tačiau ji teigė, kad ji tinkamai išaiškino informacijos apie žaliavas nenuoseklumo priežastis ir jas patvirtino už bylą atsakinga grupė. „Jiaao“ tvirtino, kad trūkumai nebuvo tokio pobūdžio, kad dėl jų kiltų nepagrįstų sunkumų siekiant nustatyti pagrįstai tikslius dempingo ir žalos skirtumus.

(39)

Be to, grupė priminė, kad patikslinimai, pateikti prieš pat tikrinamojo vizito pradžią, buvo pateikti laikantis nurodymų prieš tikrinamąjį vizitą. „Jiaao“ taip pat teigė, kad tolesni patikslinimai atspindėjo faktinę bendrovių padėtį, kaip ją suprato Komisija, ir tie patikslinimai buvo pateikti Komisijos prašymu.

(40)

Todėl Komisija neturėtų manyti, kad prieš pat tikrinamąjį vizitą arba jo metu patikslinta informacija labai trukdė tyrimui.

(41)

Komisija nesutiko su „Jiaao“ pastabomis, kaip aprašyta 38 konstatuojamojoje dalyje. Grupė iš tiesų paaiškino savo modus operandi. Tačiau tai nepanaikino 35 konstatuojamojoje dalyje aprašytų netikslumų.

(42)

Dėl patikslintos informacijos pateikimo Komisija priminė, kad „Jiaao“ pateikė 15 patikslintų lentelių prieš pat pradedant tikrinamąjį vizitą. Be to, net gavusi patikslintas lenteles, Komisija privalėjo prašyti atilikti papildomus patikslinimus, nes buvo nustatyta, kad pateikta informacija vis dar buvo neteisinga. Todėl tai, kad Komisija surinko patikslintą informaciją ir suprato grupės pateiktus paaiškinimus, nereiškia, kad už bylą atsakinga grupė pateiktą informaciją pripažino teisinga arba pakankama, ir neištaisė fakto, kad pataisyta informacija buvo pateikta tokiu vėlyvu tikrinimo etapu, kad jos nebebuvo galima patikrinti ir suderinti su grupės įrašais, taip pat su duomenimis, pateiktais kitose atsakymų į klausimyną dalyse.

(43)

Be to, žalos skirtumą iš tiesų buvo galima apskaičiuoti, nes nustatyta, kad tam tikrų rūšių produktai, nurodyti kaip parduoti Sąjungai, atitinka pateiktus pardavimo dokumentus. Tačiau jie iš dalies neatitiko tam tikrų rūšių produktų, kurie nurodyti kaip pagaminti. Todėl grupei taip pat nustatytas dempingo skirtumas. Remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatomis, Komisija pakoregavo neiškraipytas sąnaudas, naudotas grupės atskirų žaliavų sąnaudoms pakeisti, kad būtų atsižvelgta į tai, jog buvo pranešta apie pusgaminius, o ne pradines žaliavas, ir kad būtų išvengta normaliosios vertės nuvertinimo.

(44)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad „Jiaao“ nepateikė jokios papildomos informacijos ar paaiškinimų, kurie pakeistų pirmines Komisijos išvadas dėl turimų faktų taikymo pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Komisija patvirtino, kad taikomi turimi faktai, kiek tai susiję su „Jiaao“ nurodytomis žaliavomis ir tinkamų neiškraipytų sąnaudų nustatymu.

(45)

Komisija iš visų atrinktų eksportuojančių gamintojų ir skundo pateikėjo gavo pastabų dėl išankstinio informacijos atskleidimo ir pirminio faktų atskleidimo, kurios buvo susijusios arba su neiškraipytų sąnaudų ir pelno nustatymo šaltiniais ir metodika, arba su konkrečiai bendrovei skirtais dempingo skirtumo skaičiavimais. „EcoCeres“ ir EBT pakartojo savo pastabas per klausymus. Be to, EBT pateikė informaciją pavėluotai po to, kai jau buvo pasibaigę visi pastabų dėl pirminio faktų atskleidimo pateikimo terminai.

(46)

Į šias suinteresuotųjų šalių pastabas, įskaitant per vėlai skundo pateikėjo pateiktas pastabas, tinkamai atsižvelgta atitinkamuose tolesniuose skirsniuose. Kai tam tikri tvirtinimai buvo susiję su konkrečios bendrovės duomenimis ir dėl jų nebuvo galima pateikti nekonfidencialios santraukos, tokie tvirtinimai buvo nagrinėjami konkrečiai bendrovei skirtuose galutinių faktų atskleidimo dokumentuose.

(47)

Kadangi pastabų dėl didelių iškraipymų, kaip suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, buvimo biodyzelino sektoriuje negauta, Komisija patvirtina savo išvadas šiuo klausimu, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 3.2.1 skirsnyje.

(48)

Savo pastabose EBT priminė, kad ji pirmenybę teikia Brazilijai kaip tipiškai šaliai, nes jos rinka nebuvo paveikta rinkos iškraipymų. Ši šalis pakartojo, kad, remiantis jos žiniomis apie rinką, Malaizijos rinkos dinamika yra panaši į Indonezijos: eksporto mokesčiai nustatomi visoje biodyzelino vertės grandinėje, fiksuotos vietoje gaminamo biodyzelino kainos, o vidaus rinka paskirstoma pagal licencijų sistemą (25). Be to, EBT apkaltino „EcoCeres“, kad ši Komisijai teikia klaidinančią informaciją, nepaisant to, jog turi patikimų žinių apie Malaizijos rinką, nes eksportuojantys gamintojai Malaizijoje turi gamyklą.

(49)

Skundo pateikėjas teigė, kad jei Komisija reikalautų, kad Malaizija būtų tipiška šalis, reikėjo pakoreguoti panaudoto kepimo aliejaus, alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekų (toliau – POME) ir pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) sąnaudas bei pelno lyginamuosius dydžius.

(50)

Komisija pripažino, kad skundo pateikėjas pirmenybę teikė Brazilijai kaip tipiškai šaliai. Pirma, Komisija laikinojo reglamento 209–214 konstatuojamosiose dalyse jau nagrinėjo faktą, kad biodyzelino rinkos buvo reguliuojamos Vyriausybių taikomomis priemonėmis visame pasaulyje, taip pat konkrečius tvirtinimus dėl Malaizijos. Kalbant apie tariamą vidaus rinkos paskirstymą vidaus gamintojams pagal licencijų sistemą, šalis nepateikė jokių įrodymų. Remiantis Komisijos turima informacija, neatrodo, kad šiomis licencijomis būtų siekiama padalyti rinką ribotam bendrovių skaičiui. Tai yra veikiau Malaizijos valdžios institucijų išduotos licencijos, kuriomis bendrovėms leidžiama vykdyti veiklą biodyzelino gamybos srityje, o ši sistema yra panaši į leidimų, kuriuos Brazilijoje išduoda agentūra Agência Nacional do Petróleo, Gás Natural e Biocombustíveis (toliau – ANP) (26), sistemą.

(51)

Antra, skundo pateikėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad naudojant iš Brazilijos gautą informaciją, tiems apskaičiuotos normaliosios vertės elementams, kuriuos EBT išsamiai aptarė įvairiuose pateiktuose dokumentuose, būtų taikomi labai skirtingi lyginamieji dydžiai. Pavyzdžiui, Brazilijos gamintojų PBA išlaidos ir pelnas, remiantis byloje turima finansine informacija, yra panašūs į Malaizijos biodyzelino gamintojų PBA išlaidų ir pelno lygį. Be to, iš viešai prieinamos informacijos (27) matyti, kad panaudoto kepimo aliejaus kainos Brazilijoje tiriamuoju laikotarpiu buvo panašios į pirminiame etape Komisijos naudotą lyginamąjį dydį.

(52)

Komisija nustatė, kad nėra pagrindo Malaiziją atmesti kaip tipišką šalį. EBT teiginiai, susiję su atskirais lyginamaisiais dydžiais, nagrinėjami konkrečiuose tolesniuose skirsniuose.

(53)

Po pirminio faktų atskleidimo „EcoCeres“ ir „Zhuoyue“ pateikė bendrų pastabų dėl neiškraipytų panaudoto kepimo aliejaus ir POME sąnaudų. Visų pirma šalys teigė, kad importo, kurio kilmės šalis yra Indonezija, neįtraukimas į tyrimo aprėptį nebuvo pagrįstas.

(54)

Šiuo klausimu „Zhuoyue“ tvirtino, kad vien eksporto mokesčio buvimas automatiškai nelemia iškraipytos kainos, o Komisija nepateikė tokio iškraipymo įrodymų. Šiam argumentui pagrįsti grupė pateikė pavyzdžių, kai Indonezijos kilmės panaudoto kepimo aliejaus ir POME importo kainos yra panašios į dviejų tam tikrų kitų šalių kilmės žaliavų importo kainas. Grupė pakartojo šį tvirtinimą savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo.

(55)

„EcoCeres“ taip pat nurodė, kad vien eksporto mokesčio buvimo nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog Indonezijos panaudoto kepimo aliejaus ir POME eksporto kaina buvo iškraipyta. Be to, bendrovė nurodė ankstesnius tyrimus (28), kuriuose neapdoroto alyvpalmių aliejaus (toliau – NAA) ir neapdoroto alyvpalmių sėklų aliejaus (toliau – NASA), kuriems Indonezijoje buvo taikomas eksporto mokestis, eksporto kaina laikyta tinkamu lyginamuoju dydžiu, atspindinčiu rinkos kainą.

(56)

Komisija pastebėjo, kad paprastai eksporto mokestis visų pirma daro poveikį atitinkamų prekių vidaus kainai, t. y. panaudoto kepimo aliejaus ir POME kainai Indonezijos vidaus rinkoje. Tačiau po dviejų nurodytų tyrimų tiriamojo laikotarpio (2017 m. spalio mėn. – 2018 m. rugsėjo mėn. antisubsidijų tyrimo dėl Indonezijos kilmės biodyzelino atveju ir 2020 m. spalio mėn. – 2021 m. rugsėjo mėn. antidempingo tyrimo dėl Indonezijos kilmės riebalų rūgščių atveju) pasikeitė su alyvpalmių aliejumi ir jo išvestiniais produktais Indonezijoje susijusi teisinė aplinka. T. y. laikotarpiu, einančiu iškart prieš šios bylos tiriamąjį laikotarpį arba su juo sutampančiu, Indonezijos Vyriausybė atliko keletą teisės aktų pakeitimų (pvz., 2022 m. balandžio ir gegužės mėn. nustatytas eksporto draudimas (29) (30), eksporto mokesčio taikymas sustabdytas iki 2022 m. spalio mėn. (31) (32), 2022 m. rugpjūčio mėn. nustatytas mechanizmas, kuriuo būtų koreguojamas eksporto mokesčio lygis remiantis pasaulinių NAA kainų raida (33), sumažinta riba, nuo kurios didinamas eksporto mokestis (34)), kurie galimai padarė poveikį alyvpalmių aliejaus ir jo išvestinių produktų, įskaitant POME ir panaudotą kepimo aliejų (35), rinkai tuo konkrečiu laikotarpiu. Negalima atmesti galimybės, kad šie dažni teisės aktų pakeitimai lėmė bent laikinus svyravimus ir (arba) iškraipymus, kurie turėjo įtakos tiek Indonezijos vidaus kainoms, tiek eksporto kainoms, todėl šiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį šios kainos šiais laikotarpiais buvo netinkamos naudoti kaip lyginamasis dydis.

(57)

Be to, reikia pažymėti, kad „EcoCeres“ nurodytuose dviejuose tyrimuose ir šiame tyrime naudojamų lyginamųjų dydžių ekonominis tikslas skiriasi ir jiems taikomi skirtingi teisiniai pagrindai, kurių aplinkybės ir paskirtis skiriasi. Atliekant antisubsidijų tyrimą dėl importuojamo Indonezijos kilmės biodyzelino, buvo nustatytas lyginamasis dydis, kuriuo remiantis būtų galima kiekybiškai įvertinti gamintojų gaunamą naudą. Lyginamuoju dydžiu siekta nustatyti kainą, kuri būtų vyravusi Indonezijoje, jei to tyrimo tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 2017 m. spalio mėn. – 2018 m. rugsėjo mėn., nebūtų galiojusios subsidijų schemos. Todėl skirtingos rūšies procedūros (pirmoji susijusi su subsidijomis), skirtinga teisinė sistema ir aplinkybės, taip pat skirtingi atitinkami laikotarpiai paneigia šalies pateiktą argumentą. Kalbant apie antidempingo tyrimą dėl Indonezijos kilmės riebalų rūgščių, Komisija nagrinėjo, ar žaliavos, kurioms taikomas eksporto mokestis, atitinka kriterijus, susijusius su jų gamybos sąnaudų dalimi pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Vėlgi tuo atveju tiriamasis laikotarpis buvo kitas (2020 m. spalio mėn. – 2021 m. rugsėjo mėn.). Be to, tame konkrečiame tyrime Komisija taip pat rėmėsi keliais kitais lyginamaisiais dydžiais, kad išnagrinėtų, ar tenkinami atitinkami kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar esama žaliavų rinkos iškraipymų pagal tą kitą pagrindinio reglamento nuostatą. Atliekant dabartinį tyrimą, procedūros tikslas – pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą nustatyti neiškraipytą POME ir panaudoto kepimo aliejaus kainą, vyraujančią kitoje šalyje nei Indonezija, t. y. Malaizijoje, kuri yra tinkama tipiška šalis. Komisija pažymėjo, kad „EcoCeres“ nepateikė jokių įrodymų, kad Indonezijos kainoms įtakos neturėjo keli Indonezijos Vyriausybės padaryti teisės aktų pakeitimai, todėl visiškai užtikrintai jas buvo galima naudoti kaip tinkamą lyginamąjį dydį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(58)

Galiausiai Indonezijos kilmės POME ir panaudoto kepimo aliejaus importo kainos palyginimas su kitų trečiųjų šalių kilmės POME ir panaudoto kepimo aliejaus importo kainomis gali būti neįtikinamas, nes kainoms įtakos turi daug veiksnių, pavyzdžiui, atstumas iki kilmės šalies, atskirų siuntų ir (arba) sutarčių skaičius, prekių pristatymo laikotarpis.

(59)

Todėl Komisija atmetė 53–55 konstatuojamosiose dalyse aprašytus šalių tvirtinimus ir patvirtino, kad nustatant neiškraipytas panaudoto kepimo aliejaus ir POME sąnaudas, Indonezijos kilmės prekės neįtraukiamos.

(60)

Be to, „EcoCeres“ priminė, kad Komisijai pateikė tarptautines panaudoto kepimo aliejaus ir POME kainas, kurias surinko „Argus Biofuels“. Ši šalis pakartojo, kad pateikė šią informaciją atsižvelgdama į gana nedidelį šių dviejų svarbių žaliavų importo kiekį analizuotose galimose tipiškose šalyse (išskyrus Malaiziją), taip pat į tai, kad pagal daugumos galimų tipiškų šalių (išskyrus Malaiziją) muitų tarifų nomenklatūrą nebuvo galima nustatyti prekių, kurios būtų panašios į žaliavas, nes atitinkamiems SS kodams buvo priskirtos labai įvairios prekės. „EcoCeres“ tvirtino, kad tai, jog nebuvo įmanoma nustatyti, kokios kilmės panaudotą kepimo aliejų ir POME „Argus Biofuels“ įtraukė į tarptautines kainas, nėra pakankama priežastis atmesti lyginamuosius dydžius kaip neiškraipytų sąnaudų šaltinį. Šalis nurodė kelis ankstesnius tyrimus (36), per kuriuos Komisija naudojo tarptautinius lyginamuosius dydžius, nurodydama į Kinijos uostą pristatytos žaliavos kainą, arba kai Komisija neatliko jokios analizės, kad užtikrintų, jog tarptautinis lyginamasis dydis neapimtų Kinijos kilmės žaliavų.

(61)

Pirma, Komisija priminė, kad pagrindinė priežastis nenaudoti „Argus Biofuels“ tarptautinių lyginamųjų dydžių buvo ta, kad jie buvo saugomi autorių teisių ir šalis negavo autorių teisių turėtojo leidimo naudoti duomenis atliekant tyrimą. Antra, šiuo atveju Komisija nustatė, kad visame pasaulyje KLR yra pagrindinė panaudoto kepimo aliejaus tiekėja, o Indonezija yra viena iš pagrindinių POME tiekėjų. Todėl pasirenkant tinkamiausią neiškraipytų sąnaudų šaltinį negalima neatsižvelgti į tai, kad minėtų žaliavų kainos tose kilmės šalyse buvo iškraipytos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(62)

Po pirminio faktų atskleidimo ir savo pastabose EBT, pritardama Komisijos sprendimui nustatant neiškraipytas sąnaudas remiantis Malaizijos importo duomenimis neįtraukti Indonezijos kilmės panaudoto kepimo aliejaus ir POME, pakartojo savo pasiūlymą kaip neiškraipytų panaudoto kepimo aliejaus ir POME sąnaudų šaltinį naudoti importo į JAV kainas, o ne Malaizijos importo duomenis. Savo tvirtinimui pagrįsti EBT nurodė:

(63)

Komisija paaiškino, kad nėra tikslios kiekio ribos, dėl kurios tam tikrų žaliavų importas taptų nepatikimu neiškraipytų sąnaudų šaltiniu. Eksportuojančių gamintojų suvartojimas iš tiesų gali būti laikomas rodikliu, kokį kiekį būtų galima atmesti kaip nepakankamai tipišką. Šiuo atveju bendras iš Malaizijos importuojamo panaudoto kepimo aliejaus ir POME kiekis parodė, kad Malaizijos rinkoje šios dvi žaliavos buvo plačiai naudojamos biodyzelinui gaminti. Absoliutus kiekis neįtraukus Indonezijos kilmės produktų nebuvo laikomas tokiu mažu, kad dėl to būtų iškraipytos vieneto importo kainos. Kadangi iš Indonezijos į Malaiziją importuoto POME dalis buvo didelė, siekdama užtikrinti, kad toks kiekis nedarytų įtakos importo kainoms, Komisija atliko kainų palyginimą. Palyginus kainas nustatyta, kad likusio importo kainos nesutapo su importo iš Indonezijos kainomis. Panašus palyginimas atliktas ir dėl importuoto POME, kurio importo iš Indonezijos dalis buvo gerokai mažesnė. Palyginus Indonezijos ir kito importo kainas nustatyta, kad Indonezijos importo kainos taip pat neturėjo įtakos kitos kilmės importo kainoms.

(64)

Todėl alternatyvaus lyginamojo dydžio nereikėjo. Bet kuriuo atveju importas į JAV nebūtų tinkamas tarptautinių kainų, sąnaudų ir lyginamųjų dydžių šaltinis, visų pirma panaudoto kepimo aliejaus atveju. Pirma, EBT nurodyta importo vertė ir kiekiai apėmė visą SS kodą 1518 00 . Nors šalis pateikė duomenis kaip importą pagal du 8 skaitmenų prekių kodus, Komisija nustatė, kad JAV muitų tarifų nomenklatūroje nėra kitų kodų, kurių SS kodas yra 1518 00 . Todėl EBT dar kartą nurodė, kad visas įvairių gyvūninių ir augalinių aliejų importas, įskaitant galimą biodyzelino importą, yra tinkamas neiškraipytų sąnaudų šaltinis. Komisija jau paaiškino (pirmajame ir antrajame pranešimuose dėl normaliosios vertės nustatymo, apie kuriuos priminta laikinojo reglamento 223, 224, 227, 228, 233 ir 234 konstatuojamosios dalyse), kad toks metodas nepriimtinas, visų pirma kalbant apie žaliavas, kurios sudaro didžiąją biodyzelino gamybos sąnaudų dalį, ir kai tipiškoje šalyje yra tikslesnių ir lengviau prieinamų tinkamų duomenų.

(65)

Antra, būtinybė atskirti valgomuosius ir nevalgomuosius riebalus ir aliejus taip pat aptarta pirmajame ir antrajame pranešimuose dėl normaliosios vertės nustatymo ir laikinojo reglamento 223, 224, 227, 228, 233 ir 234 konstatuojamosiose dalyse. Kaip teisingai pažymėjo EBT, panaudotas kepimo aliejus yra atliekos. Todėl būtų neteisinga daryti prielaidą, kad vidutinė visų importuojamų gyvūninių ir augalinių riebalų ir aliejų, kurių SS kodas yra 1518 00 , kaina atspindėjo neiškraipytą panaudoto kepimo aliejaus kainą. Komisija laikėsi nuomonės, kad sumažinus prekių kodų pasirinkimą iki tokių kodų, kurie apima importuojamus nevalgomuosius aliejus, būtų galima nustatyti importo kainą, kuri būtų artimesnė faktinei panaudoto aliejaus kainai. Komisija negalėjo pareikšti jokios pozicijos dėl tariamai įtartino importuojamo ir eksportuojamo panaudoto aliejaus kiekio, nes nebuvo aišku, kaip buvo atlikta ši analizė.

(66)

Galiausiai, kaip teisingai pažymėjo „EcoCeres“ savo priešinėse pastabose, importuoto panaudoto kepimo aliejaus kiekio ir kainų skirtumai atsirado dėl to, kad, nors į pirmąjį pranešimą įtraukti importo duomenys apėmė kelias galimas tipiškas šalis, antrajame pranešime ir išankstinio informacijos atskleidimo dokumente jie buvo susiję tik su Malaizija kaip pasirinkta tipiška šalimi.

(67)

Todėl Komisija atmetė 62 konstatuojamojoje dalyje aprašytus EBT tvirtinimus.

(68)

Po pirminio faktų atskleidimo „Zhuoyue“ pakartojo, kad nustatydama neiškraipytas rudųjų riebalų, maisto atliekų ir soupstoko sąnaudas (38) Komisija neturėjo įtraukti prekių kodo 3823 19 90 . Grupė teigė, kad, kadangi pirmiau minėtas prekių kodas yra susijęs su, inter alia, „kitais produktais, kurie nėra rafinuotas rūgštusis aliejus, […]“, jis neturėtų būti įtrauktas apskaičiuojant lyginamąjį dydį, nes rudieji riebalai, maisto atliekos ir soupstokas yra rūgštieji aliejai, gaunami rafinuojant atliekų laužą. Galiausiai „Zhuoyue“ nurodė, kad importo pagal nagrinėjamą prekių kodą vieneto vertė yra didesnė už nustatytas neiškraipytas panaudoto kepimo aliejaus sąnaudas. Pasak bendrovės, tai įrodo, kad prekių kodas 3823 19 90 neturėtų būti naudojamas rudųjų riebalų, maisto atliekų ir soupstoko lyginamajam dydžiui nustatyti, nes panaudotas kepimo aliejus yra aukštesnės kokybės žaliava (mažesnis laisvųjų riebalų rūgščių kiekis), todėl savaime suprantama, kad jis turėtų būti brangesnis.

(69)

Komisija pažymėjo, kad rudieji riebalai, maisto atliekos ir soupstokas nebūtinai yra rafinuoti rūgštieji aliejai. Jie veikiau yra atliekos, kurios, atsižvelgiant į juose esančių laisvųjų riebalų rūgščių kiekį, yra labiausiai panašūs į prekes, klasifikuojamas priskiriant SS kodą 3823 19 . Kad nustatytų prekių kodus, tinkamus neiškraipytoms rudųjų riebalų, maisto atliekų, soupstoko ir PBŽA sąnaudoms nustatyti, Komisija nevertino prekių kodų, kurių SS kodas yra 3823 19 ir kurie apima alyvpalmių pagrindu pagamintas prekes. Prekių kodas 3823 19 90 yra likutinis kodas, kuris apima prekes, kurioms priskirtas specialus SS kodas, bet kurios nepriskiriamos nė vienam iš atitinkamų 8 skaitmenų prekių kodų. Be to, jis neapima su alyvpalmėmis susijusių prekių.

(70)

Be to, Komisija neginčija to, kad, atsižvelgiant į jame esantį mažesnį laisvųjų riebalų rūgščių kiekį, panaudotas kepimo aliejus yra aukštesnės kokybės žaliava nei rudieji riebalai, maisto atliekos ar soupstokas. Vis dėlto grupė palygino vieno prekių kodo vieneto importo kainą su visų prekių kodų, naudojamų neiškraipytoms panaudoto kepimo aliejaus sąnaudoms nustatyti, vidutine importo kaina. Tačiau lyginamojo dydžio, taikyto panaudoto kepimo aliejaus atveju, vertė buvo didesnė nei rudųjų riebalų, maisto atliekų ir soupstoko atveju. Taigi pirminiame etape Komisijos naudoti lyginamieji dydžiai neprieštaravo prielaidai, kad panaudoto kepimo aliejaus kaina paprastai turėtų būti didesnė už kitų minėtų žaliavų kainą.

(71)

Todėl Komisija atmetė 68 konstatuojamojoje dalyje aprašytą „Zhuoyue“ tvirtinimą ir patvirtino savo išvadas, pateiktas laikinojo reglamento 240 konstatuojamojoje dalyje.

(72)

Po pirminio faktų atskleidimo „EcoCeres“ tvirtino, kad Komisijos pirminiame etape taikytas neiškraipytų vandenilio sąnaudų koregavimas buvo netinkamas. Dėl koregavimo padidėjo lyginamojo dydžio vertė. Tačiau Malaizijos vandenilio kainos šaltinis atitiko vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skirtą naudoti degaluose. Todėl bet koks koregavimas įtraukiant vandenilį (ne iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių), skirtą pramoniniam naudojimui, turėtų sumažinti lyginamojo dydžio vertę. Grupė pasiūlė pakeisti Komisijos pirminiame etape taikytą metodiką.

(73)

Komisija neginčijo būtinybės pritaikyti degalams naudojamo vandenilio kainą prie pramoninio naudojimo vandenilio kainos. Pirminiame etape Komisija tokiam koregavimui atlikti naudojo Švariojo vandenilio partnerystės surinktus statistinius duomenis. Atsižvelgdama į „EcoCeres“ pastabas, Komisija iš dalies pakoregavo savo koregavimo nustatymo metodiką. Metodika suinteresuotosioms šalims buvo atskleista patikslintame pranešime dėl neiškraipytų sąnaudų ir pelno nustatymo metodikos galutinio faktų atskleidimo metu. Grupės dempingo skirtumui galutiniame etape apskaičiuoti naudotos patikslintos neiškraipytos vandenilio sąnaudos.

(74)

Po galutinio faktų atskleidimo „EcoCeres“ palankiai įvertino tai, kad Komisija iš dalies peržiūrėjo savo metodiką, pagal kurią degalams naudojamo vandenilio kaina koreguojama iki pramoninio vandenilio kainos lygio. Tačiau ji taip pat teigė, kad sumažinimas turėtų būti didesnis. Savo teiginiui pagrįsti „EcoCeres“ nurodė JAV energetikos informacijos administracijos (toliau – EIA) tyrimą (39), iš kurio matyti, kad cheminių medžiagų gamintojų naudojamo vandenilio pirkimo kaina buvo mažiausia iš visų tirtų gamybos sektorių ir gerokai mažesnė už didžiausią elektros įrangos, prietaisų ir komponentų gamintojų mokamą kainą.

(75)

Komisija išnagrinėjo tvirtinimą ir nustatė, kad EIA išvados yra mažų mažiausiai negalutinės, kad būtų galima nustatyti neiškraipytas (pramoninio) vandenilio sąnaudas. Šiame EIA paskelbtame straipsnyje, kuris grindžiamas surinktais duomenimis, nedaromas skirtumas tarp degalų ir pramoninio vandenilio. Be to, pagrindiniai duomenys (40) yra susiję su vidutinėmis įsigytų energijos išteklių kainomis, todėl tikėtina, kad jie yra susiję su degalams naudojamu vandeniliu. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(76)

Po galutinio faktų atskleidimo EBT tvirtino, kad Komisija naudojo sumažintas neiškraipytas vandenilio sąnaudas, nes neapskaičiavo vidutinės pirkimo kainos pagal Švariojo vandenilio partnerystės statistinius duomenis remiantis svertiniu vidurkiu.

(77)

Komisija su tuo nesutiko. Švariojo vandenilio partnerystės statistiniai duomenys buvo pateikti ne kaip atskirų duomenų vienetų rinkinys, o kaip keli pastebėjimai keliuose kainų intervaluose. Komisija apskaičiavo intervalų svertinio vidurkio viršutinę ir apatinę ribą, o vėliau vidurio tašką nustatė kaip aritmetinį vidurkį. Komisija laikėsi nuomonės, kad šis metodas yra tinkamiausias atsižvelgiant į turimą duomenų rinkinį. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(78)

Po pirminio faktų atskleidimo EBT nurodė, kad Komisijos naudojamos elektros energijos ir gamtinių dujų kainos Malaizijoje nustatytos atitinkamai 2014 m. ir 2021 m. Šalis priminė, kad ankstesniame tyrime (41), kuriame Komisija naudojo tuos pačius neiškraipytų elektros energijos ir gamtinių dujų sąnaudų šaltinius Malaizijoje kaip tipiškoje šalyje, ji pakoregavo kainas atsižvelgdama į infliaciją.

(79)

Komisija išnagrinėjo tvirtinimą ir padarė išvadą, kad šiuo atveju ji iš tiesų netyčia praleido koregavimą dėl infliacijos. Patikslintoms neiškraipytoms elektros energijos ir gamtinių dujų sąnaudoms apskaičiuoti Komisija naudojo gamintojo kainų indeksą (toliau – GKI). Kadangi neiškraipytos garo sąnaudos apskaičiuotos remiantis neiškraipytomis gamtinių dujų sąnaudomis, jų lyginamasis dydis taip pat buvo patikslintas patikslinus su gamtinėmis dujomis susijusius duomenis.

(80)

Po galutinio faktų atskleidimo „EcoCeres“ tvirtino, kad Komisija neturėjo naudoti GKI koregavimo pagal infliaciją tikslais, nes jis buvo pernelyg bendro pobūdžio, atsižvelgiant į tai, kad su energija susijęs kainų indeksas buvo pateiktas Komisijos naudojamoje Pasaulio banko duomenų bazėje (42). Be to, koregavimas pagal infliaciją nebuvo apskaičiuotas konkrečiai tiriamajam laikotarpiui, kuris pasiskirstė per dvejus metus, nes Komisijos naudotas GKI apėmė visus kalendorinius metus. „EcoCeres“ nurodė, kad buvo prieinami mėnesiniai energijos kainų indekso duomenys, todėl buvo galima atlikti koregavimą konkrečiai tiriamajam laikotarpiui.

(81)

Komisija išnagrinėjo tvirtinimą ir nustatė, kad iš tiesų Pasaulio banko infliacijos duomenų bazėje buvo nurodytas Malaizijos kainų indeksas ir koregavimui pagal infliaciją atlikti būtino laikotarpio duomenys. Tačiau Malaizijos energijos kainų indeksas buvo pagrįstas apskaičiuotomis kainomis. Todėl šiuo atveju tai nebūtinai buvo patikimesnis ar tinkamesnis informacijos apie infliaciją Malaizijoje šaltinis. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(82)

Tačiau Komisija atsižvelgė į tai, kad koregavimas pagal infliaciją, atliktas atskleidžiant galutinius faktus, nebuvo specialiai pritaikytas tiriamajam laikotarpiui, visų pirma dėl to, kad taip pat buvo prieinami GKI ketvirčio duomenys. Atsižvelgiant į „EcoCeres“ pastabas po galutinio faktų atskleidimo, neiškraipytos elektros energijos, gamtinių dujų ir garo sąnaudos buvo toliau tikslinamos naudojant patikslintą koregavimą pagal infliaciją. „EcoCeres“ ir suinteresuotosioms šalims papildomo faktų atskleidimo metu buvo pranešta apie patikslintą koregavimą pagal infliaciją ir suteikta galimybė teikti pastabas.

(83)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo „EcoCeres“ pakartojo, kad Komisija turėjo naudoti energijos kainų indeksą, o ne GKI. Be to, apskaičiuodama gamtinių dujų sąnaudų koregavimą pagal infliaciją, Komisija kaip atskaitos tašką turėjo naudoti 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį, o ne visus 2021 m., nes tą ketvirtį Malaizijoje buvo taikoma gamtinių dujų kaina, naudojama kaip lyginamasis dydis.

(84)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Pirma, „EcoCeres“ nepateikė jokio papildomo pagrindimo ar motyvų, kodėl turėjo būti naudojamas energijos kainų indeksas, o ne GKI. Antra, Komisija nustatė, kad visų 2021 m. GKI naudojimas buvo tinkamesnis. Tiriamasis laikotarpis apėmė visus metus, todėl koregavimas pagal infliaciją buvo apskaičiuotas lyginant keturių ketvirčių kainų indeksą su ankstesniu tokios pačios trukmės laikotarpiu.

(85)

Savo pastabose dėl išankstinio faktų atskleidimo „EcoCeres“ pateikė tris tvirtinimus dėl neiškraipytų darbo sąnaudų. Grupė pakartojo savo tvirtinimus po pirminio faktų atskleidimo:

(86)

Pirma, remdamasi per tikrinamuosius vizitus vietoje surinkta informacija, Komisija nustatė, kad dauguma gamybos srityje dirbančių darbuotojų (pvz., kontrolės centruose, laboratorijose) turėjo koleginį išsilavinimą, kuris atitinka tretinį išsilavinimą be universitetinio laipsnio, t. y. žemesnį už bakalauro laipsnį. Pagal Malaizijos standartinį profesijų klasifikatorių (43) profesijos, kurioms reikalingas, inter alia, tretinis išsilavinimas, kurį baigus suteikiamas pirmojo laipsnio (t. y. bakalauro laipsnio) neatitinkantis laipsnis, priskiriamos „techninių darbuotojų ir jaunesniųjų specialistų“ grupei. Todėl Komisija nusprendė, kad Malaizijos techninių darbuotojų ir jaunesniųjų specialistų duomenis tikslinga naudoti kaip neiškraipytas darbo sąnaudas.

(87)

Antra, ILMIA interneto svetainėje informacija apie nacionalinį darbo užmokesčio indeksą pateikiama tik iki 2018 m. rugsėjo mėn. Tačiau darbo sąnaudos atsižvelgiant į infliaciją turėjo būti pakoreguotos 2016–2023 m. laikotarpiu. Todėl Komisija patvirtino, kad koreguojant pagal infliaciją tikslinga naudoti gamintojo kainų indeksą.

(88)

Galiausiai Komisija laikėsi nuomonės, kad valandinių darbo sąnaudų Malaizijoje nustatymas buvo pakankamai tikslus, atsižvelgiant į tai, kad darbo sąnaudų dalis sudarė mažiau nei 1,7 % bendrų gamybos sąnaudų ir kad lyginamojo dydžio perskaičiavimas remiantis grupės pasiūlymu, aprašytu 85 konstatuojamosios dalies c punkte, būtų nereikšmingas apskaičiuotajai normaliajai vertei.

(89)

Atsižvelgdama į 86–88 konstatuojamosios dalyse išdėstytas priežastis, Komisija atmetė 85 konstatuojamojoje dalyje aprašytus „EcoCeres“ tvirtinimus ir patvirtino laikinojo reglamento 270 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas.

(90)

Po galutinio faktų atskleidimo „EcoCeres“ pakartojo, kad neiškraipytos darbo sąnaudos, naudotos dempingui apskaičiuoti, turėtų būti taikomos proporcingai, remiantis darbuotojų išsilavinimo ir (arba) įgūdžių lygiu, atsižvelgiant į 85 konstatuojamosios dalies a punkte pateiktą tvirtinimą.

(91)

Be to, „EcoCeres“ nurodė, kad neiškraipytos darbo sąnaudos Malaizijoje, kurias Komisija naudojo galutiniame faktų atskleidime, buvo nepatikimo, nes jos buvo grindžiamos a) pasenusia informacija, kurią reikėjo koreguoti pagal infliaciją, b) šaltiniu, kuriame pernelyg bendrai pateikiama informacija apie darbo sąnaudas, neatsižvelgiant į pramonės sektorių ir ekonominę veiklą. Be to, koregavimas pagal infliaciją nebuvo nustatytas laikotarpiui, kuris tiksliai atitiktų tiriamąjį laikotarpį. Galiausiai bendrovė teigė, kad naudojant duomenis iš dviejų skirtingų darbo sąnaudų šaltinių (Malaizijos darbo rinkos informacijos ir analizės instituto (toliau – ILMIA)) ir dirbtų valandų šaltinių (Tarptautinę darbo organizacijos (toliau – TDO)) dar labiau sumažėjo lyginamojo dydžio patikimumas.

(92)

Šiuo klausimu „EcoCeres“ pažymėjo, kad atlikdama ankstesnį tyrimą (44) Komisija rėmėsi Malaizijos statistikos departamento (toliau – DOSM) duomenimis apie darbo užmokestį ir darbo valandas. Bendrovė taip pat apskaičiavo neiškraipytas darbo sąnaudas, remdamasi a) DOSM duomenimis apie valandinį darbo užmokestį ir b) įvairių viešų šaltinių informacija apie papildomas darbo sąnaudas, visų pirma įvairių rūšių socialines įmokas.

(93)

Komisija išnagrinėjo šį tvirtinimą. Atsižvelgiant į tai, kad DOSM prieinami duomenys buvo susiję su tiriamuoju laikotarpiu ir konkrečiai su pramonės sektoriumi, kuriam priklauso biodyzelino gamyba, ir į tai, kad taip pat buvo prieinama informacija apie papildomas darbo sąnaudas, neiškraipytoms darbo sąnaudoms nustatyti iš tiesų buvo tikslingiau naudoti „EcoCeres“ pasiūlytus šaltinius. Šioje bendrovės pateiktoje papildomoje informacijoje buvo visi elementai, būtini neiškraipytoms valandinėms darbo sąnaudoms, pavyzdžiui, darbo užmokesčiui, dirbtų valandų skaičiui, socialinėms įmokoms ir kitoms darbdavio patirtoms darbo sąnaudoms, apskaičiuoti. Todėl Komisija patikslino neiškraipytas darbo sąnaudas.

(94)

Atsižvelgiant į 91 ir 92 konstatuojamosiose dalyse aprašytas Komisijos išvadas dėl „EcoCeres“ tvirtinimo, 90 konstatuojamojoje dalyje aprašytas bendrovės tvirtinimas tapo nebeaktualus. Patikslintu lyginamuoju dydžiu atsižvelgiama į pramonės sektorių, bet ne į darbuotojų išsilavinimo ir įgūdžių lygį. „EcoCeres“ ir suinteresuotosioms šalims papildomo faktų atskleidimo metu buvo pranešta apie patikslintą lyginamąjį dydį ir suteikta galimybė teikti pastabas.

(95)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo „EcoCeres“ pateikė pastabų dėl patikslinto darbo sąnaudų apskaičiavimo. Vienas iš elementų, į kuriuos buvo atsižvelgta, buvo išeitinė išmoka, į kurią darbuotojas turi teisę, jei dirbo 12 mėnesių ar ilgiau, o jo mėnesinis darbo užmokestis siekė iki 4 000 MYR. Atsižvelgiant į darbo trukmę, darbuotojas turėjo teisę į 10, 15 ar 20 dienų išeitinę išmoką. Kadangi apskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis šiek tiek viršijo 4 000 MYR, šalis teigė, kad Komisija turėtų taikyti konservatyvų metodą ir į lyginamojo dydžio apskaičiavimą įtraukti 10 dienų išeitinių išmokų sąnaudas.

(96)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisija patvirtino naudotą metodiką. Komisija laikėsi subalansuoto požiūrio ir apskaičiuodama lyginamąjį dydį įtraukė 15 dienų išeitinę išmoką. Įvairių darbo vietų (gamybos, administracijos, valdymo) chemijos pramonėje vidutinis darbo užmokestis nesiskyrė. Komisija laikėsi nuomonės, kad labai tikėtina, jog dauguma darbuotojų gavo mažesnį nei 4 000 MYR darbo užmokestį ir todėl pagal įstatymą turėtų teisę į išeitinę išmoką.

(97)

Atsižvelgdama į pastabas dėl pirminio faktų atskleidimo, aprašytas ir aptartas 48–94 konstatuojamosiose dalyse, Komisija patikslino neiškraipytas tam tikrų gamybos veiksnių sąnaudas:

1 lentelė

Patikslintos neiškraipytos tam tikrų gamybos veiksnių sąnaudos

(98)

Po pirminio faktų atskleidimo „EcoCeres“ ir „Zhuoyue“ pateikė pastabų dėl neiškraipytų PBA išlaidų ir pelno nustatymo, visų pirma dėl trijų papildomų Malaizijos bendrovių, vykdančių veiklą organinių cheminių medžiagų sektoriuje, įtraukimo į bendrovių grupę, naudojamą neiškraipytoms PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti.

(99)

Abi šalys nurodė, kad trys organinių cheminių medžiagų gamintojai gamino produktus, kurie buvo per daug skirtingi, kad atspindėtų biodyzelino gamintojo finansinius duomenis. Be to, nebuvo aišku, kaip jų finansiniuose duomenyse atsispindėjo trūkstamas gamybos procesas, t. y. biodyzelino gamyba hidrinant, nes nė viena iš įtrauktų bendrovių biodyzelino negamino.

(100)

Be to, „EcoCeres“ tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kodėl gamybos procesas turėjo didelį poveikį PBA išlaidoms ir pelnui.

(101)

„EcoCeres“ taip pat teigė, kad naudodama Malaizijos organinių cheminių medžiagų gamintojų finansinius duomenis iš duomenų bazės „Orbis“, Komisija prieštaravo savo ankstesniems šio tyrimo argumentams, kai atmetė finansinę informaciją, kuri nebuvo pakankamai išsami, kad būtų galima nustatyti, pavyzdžiui, tiesiogiai su biodyzelino gamyba susijusio segmento bendrovės finansinius rezultatus. Grupė pažymėjo, kad duomenų bazėje „Orbis“ pateikti finansiniai duomenys taip pat neapėmė išsamios informacijos pagal segmentus.

(102)

Be to, „EcoCeres“ nurodė ankstesnius tyrimus (45), kuriuose Komisija naudojo finansinę informaciją, susijusią su kitais nei tiriamasis produktas produktais, tik tais atvejais, kai nebuvo tiriamojo produkto gamintojų finansinių duomenų.

(103)

„EcoCeres“ taip pat teigė, kad jei Komisija primygtinai reikalautų išplėsti bendrovių grupę, naudojamą neiškraipytoms PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti, ji turėtų laikytis vienos iš toliau nurodytų galimybių (pateiktos pirmenybės tvarka):

(104)

Galiausiai po išankstinio informacijos atskleidimo „EcoCeres“ pateikė atnaujintas keturių Malaizijos biodyzelino gamintojų 2023 finansinių metų finansines ataskaitas (anksčiau pateikta informacija apėmė 2022 finansinius metus). Finansines ataskaitas grupė gavo iš Malaizijos vietos registro.

(105)

Komisija patvirtino, kad iš tiesų būtina išplėsti bendrovių, kurių finansiniai duomenys buvo naudojami neiškraipytoms PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti, grupę, kad būtų atspindėti įvairių gamybos procesų skirtumai, visų pirma susiję su jų pelningumu. Iš tiesų Sąjungos biodyzelino gamintojo „Neste“, gaminančio biodyzeliną hidrovalant augalinius aliejus, pardavimo pelningumas tiriamuoju laikotarpiu siekė 730–880 EUR už toną (49), o peresterinimo būdu pagaminto biodyzelino tikslinis pelnas (geriausiu atveju gautas tokiomis sąlygomis, kai Sąjungos gamintojams nedaroma žala), atskleistas pirminiu etapu, buvo gerokai mažesnis (apie 200 EUR už toną). Todėl Komisija pakartojo savo išvadas, pateiktas laikinojo reglamento 282 konstatuojamojoje dalyje, kad ji turi nustatyti neiškraipytas ir pagrįstas PBA išlaidų ir pelno Malaizijoje sumas, atspindinčias skirtingas gamybos procesų rūšis. Atsižvelgiant į sąnaudų ir pelningumo skirtumus, susijusius su dviem gamybos metodais, kad PBA išlaidų ir pelno sumos, naudojamos normaliajai vertei nustatyti būtų pagrįstos, kaip suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, jos turėjo būti: i) PBA išlaidos ir pelnas, susiję su biodyzelinu, pagamintu peresterinimo būdu, ir ii) PBA išlaidos ir pelnas, susiję su biodyzelinu, pagamintu hidrovalant augalinius aliejus. Dėl pirmojo punkto, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 279 konstatuojamojoje dalyje, Komisija galėjo rasti lengvai prieinamų duomenų, susijusių su biodyzelino gamintojais, naudojančiais peresterinimo metodą. Dėl gamybos hidrovalant augalinius aliejus, tokių duomenų, susijusių su Malaizijos biodyzelino gamintojais, nebuvo galima lengvai gauti. Dėl šios priežasties Komisija atsižvelgė į Malaizijos gamintojų, veikiančių panašiame sektoriuje kaip biodyzelino gamintojai, naudojantys augalinių aliejų hidrovalymo metodą, PBA išlaidas ir pelną.

(106)

Komisija nesutiko su „EcoCeres“ dėl NACE kodo, kuris yra tinkamas panašaus sektoriaus, t. y. sektoriaus, kuriam priklauso biodyzelino gamyba, bendrovėms identifikuoti. NACE kodas 10.41 priskiriamas 10 skyriui „Maisto produktų gamyba“. Todėl jis negalėjo būti laikomas tinkamu sektoriaus, panašaus į biodyzelino gamybos sektorių, PBA išlaidoms ir pelnui atspindėti.

(107)

Todėl Komisija patvirtino savo požiūrį, aprašytą laikinojo reglamento 279–284 konstatuojamosiose dalyse, t. y. Malaizijos biodyzelino gamintojų finansiniai duomenys papildomi Malaizijos organinių chemikalų gamintojų finansiniais duomenimis.

(108)

Tačiau Komisija atsižvelgė į papildomas Malaizijos biodyzelino gamintojų ir Malaizijos organinių chemikalų gamintojų finansines ataskaitas, kurias pateikė „EcoCeres“.

(109)

Šiuo atžvilgiu duomenų bazėje „Orbis“ pateikti daugiau kaip 80 Malaizijos bendrovių, priskiriamų NACE kodui 20.14, finansiniai duomenys. „EcoCeres“ pateikė tik šešių tokių bendrovių finansines ataskaitas. Pirma, Komisija pažymėjo, kad finansinėse ataskaitose pateikta finansinė informacija atitinka duomenų bazėje „Orbis“ pateiktus duomenis. Antra, kadangi bendrovės, priskiriamos NACE kodui 20.14, nebūtinai gamina biodyzeliną, o veikiau veikia kaip PBA išlaidų ir pelno platesniame sektoriuje tarpinis šaltinis, tolesnės išsamios analizės, pavyzdžiui, nustatyti tiesiogiai su tiriamuoju produktu susijusį segmentą, nereikia. Trečia, atsižvelgiant į didelį organinių chemikalų gamintojų skaičių Malaizijoje, negalima atmesti galimybės, kad šalis pateikė tik tas finansines ataskaitas, dėl kurių šaliai būtų palankios neiškraipytos PBA išlaidos ir pelnas. Todėl Komisija nusprendė naudoti visą pirmiau nurodytą turimą finansinę informaciją: biodyzelino gamintojų finansines ataskaitas, organinių chemikalų gamintojų finansines ataskaitas ir duomenų bazėje „Orbis“ pateiktą Malaizijos organinių chemikalų gamintojų finansinę informaciją.

(110)

Be to, Komisija nori patikslinti, kad duomenų bazėje „Orbis“ esanti finansinė informacija nėra netinkama. Atrenkant tipišką šalį, galimybė gauti išsamesnes finansines ataskaitas gali būti priežastis pasirenkant vieną šalį, o ne kitą. Tačiau tai nereiškia, kad duomenų bazėje „Orbis“ esanti finansinė informacija yra netinkama neiškraipytoms PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti.

(111)

Komisija peržiūrėjo savo tyrimą dėl Malaizijos organinių chemikalų gamintojų duomenų bazėje „Orbis“. Komisija nustatė, kad ji atsitiktinai naudojo ne tik NACE kodą 20.14, bet ir panašius kodus pagal kitus duomenų bazėje „Orbis“ pateiktus ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius.

(112)

Siekdama supaprastinti neiškraipytų PBA išlaidų ir pelno, visų pirma Malaizijos organinių chemikalų gamintojų grupės, nustatymą, Komisija patikslino savo užklausą duomenų bazėje „Orbis“. Galutiniame etape Komisija svarstė tik tas bendroves, kurios kaip vieną iš savo pagrindinių šio pramonės klasifikatoriaus kodų naudojo NACE kodą 20.14, ir vėliau atrinko tik tas bendroves, kurių 2022 m. arba 2023 m. nekonsoliduotose finansinėse ataskaitose buvo ši finansinė informacija: apyvarta, parduotų prekių sąnaudos ir pelnas. Kai pateikus šią užklausą buvo gauta informacija apie bendrovę, kurios finansines ataskaitas „EcoCeres“ pateikė iš Malaizijos vietos registro, buvo naudojamos finansinės ataskaitos vietoje duomenų iš duomenų bazės „Orbis“. Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad vienas iš tariamų organinių chemikalų gamintojų, kurio finansines atskaitas pateikė „EcoCeres“ („Pacific Oleochemicals Sdn Bhd“), duomenų bazėje „Orbis“ nebuvo priskirtas NACE kodui 20.14. Nustatant neiškraipytas PBA išlaidas ir pelną į šią bendrovę neatsižvelgta.

(113)

Komisija atmetė „EcoCeres“ tvirtinimą, kad apskaičiuojant vidutines svertines PBA išlaidas ir pelną, reikia pakoreguoti organinių chemikalų gamintojų svorinį daugiklį. Bendra organinių chemikalų gamintojų parduotų prekių sąnaudų vertė iš tiesų buvo didesnė už bendrą biodyzelino gamintojų parduotų prekių sąnaudų vertę. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad apskaičiuojant svertinį vidurkį biodyzelino gamintojams buvo pakankamai atstovaujama, nes jie individualiai buvo daug didesnės bendrovės nei organinių chemikalų gamintojai.

(114)

Tačiau Komisija pakoregavo individualių bendrovių svorinį daugiklį skaičiuojant PBA išlaidų ir pelno svertinį vidurkį. Dėl bendrovių, kurių abiejų finansinių metų (2022 ir 2023 m.) finansinė informacija buvo prieinama, Komisija naudojo dvejų metų vidurkį, o ne tiesiog susumavo dvejų metų duomenis, kad išvengtų situacijos, kai bendrovės finansiniai duomenys į svertinį vidurkį įskaičiuojami du kartus.

(115)

Po pirminio faktų atskleidimo ir savo pastabose EBT palankiai vertino tai, kad nustatant neiškraipytas PBA išlaidas ir pelną buvo įtraukti organinių chemikalų gamintojai, ir teigė, kad Komisija turėtų remtis tik jų finansiniais duomenimis. Šiuo klausimu skundo pateikėjas pakartojo, kad Malaizijos biodyzelino sektoriaus PBA išlaidos ir pelnas buvo iškraipyti naudojant automatinį kainodaros mechanizmą (toliau – AKM), taikomą mažmeniniu lygmeniu parduodamiems dyzeliniams degalams, ir taikant Vyriausybės nustatytą biodyzelino kainą.

(116)

Dėl AKM EBT nurodė Tarptautinio darnaus vystymosi instituto (toliau – IISD) ataskaitą (50), kurioje tariamai nurodyta, kad AKM turėjo įtakos ne tik mažmeninei kainai, bet ir visai gamybos grandinei. Skundo pateikėjas savo pastabose apkaltino „EcoCeres“ pateikus klaidingą informaciją apie AKM veikimą, visų pirma dėl to, kad bendrovė teigė, jog AKM nustatoma tik mažmeninė degalų kaina ir kad fiksuotos degalų kainos taikomos tik vartotojams ir tam tikriems ekonomikos sektoriams.

(117)

Kalbant apie fiksuotą biodyzelino kainą, EBT nurodė šią informaciją:

(118)

Dėl AKM Komisija laikėsi nuomonės, kad EBT nepateikė jokių įrodymų, kad subsidija buvo paskirstyta visoje vertės grandinėje. Pirma, IISD ataskaitoje tik nurodoma, kad AKM mechanizmu ne tik nustatoma degalų kaina klientui, bet juo taip pat reguliuojamas pelnas ir komunalinės paslaugos gamybos srityje (t. y. mažmenininkui naudojant AKM formulę, taikomą mažmeninei kainai apskaičiuoti). Antra, MTU tyrime apskaičiuota, kad biodyzelino kaina, kuri buvo didesnė už iškastinio kuro kainą, prisidėjo prie subsidijos padidėjimo, būtino fiksuotos mažmeninės degalų kainos ir faktinių mažmenininko sąnaudų skirtumui padengti. NET jei Komisija pripažintų, kad mažmenininkui mokama subsidija biodyzelino gamintojui suteikia tam tikrą garantiją dėl palankio pardavimo kainos, reikia atsižvelgti į tai, kad B10 mišinio finansavimas, kuris, kaip apskaičiuota, 2023 m. sudarė 9,7 mln. USD, prilygtų subsidijai, lygiai 0,005 MYR už litrą tokio mišinio (56). Todėl poveikis biodyzelino gamintojui yra nereikšmingas.

(119)

Dėl tariamos fiksuotos biodyzelino kainos Komisija pažymėjo, kad EBT nepateikė pakankamai įrodymų. Šalies nurodyti šaltiniai yra 2015 ir 2017 m., t. y. gerokai prieš šio tyrimo tiriamąjį laikotarpį. Be to, Komisija negalėjo nustatyti jokių šiuometinių oficialių šaltinių, kurie patvirtintų Malaizijos Vyriausybės reguliuojamo biodyzelino kainų nustatymo mechanizmo egzistavimą.

(120)

Todėl Komisija atmetė 115–117 konstatuojamosiose dalyse aprašytus EBT tvirtinimus.

(121)

Po galutinio faktų atskleidimo „EcoCeres“ pakartojo, kad organinių cheminių medžiagų kategorija yra pernelyg plati. Nors biodyzelino gamyba hidrovalymo būdu buvo pelningesnė nei gamyba peresterinimo būdu, „EcoCeres“ tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kaip plati organinių cheminių medžiagų gamintojų kategorija yra tipiškesnė gamybai hidrovalymo būdu nei panašaus produkto gamyba (biodyzelino gamyba peresterinimo būdu). Šiuo atžvilgiu „EcoCeres“ teigė, kad jei Komisija reikalautų išplėsti taikymo sritį, kad ji apimtų ne vien biodyzelino gamintojus, ji turėtų naudoti NACE kodą 10.14, kuris tiesiogiai apima augalinių aliejų hidrovalymą.

(122)

Komisija priminė, kad, kaip paaiškinta 105 konstatuojamojoje dalyje, visi biodyzelino gamintojai, apie kuriuos gauta finansinės informacijos, biodyzeliną gamino peresterinimo būdu. Be to, iš tyrimo byloje pateiktos informacijos aiškiai matyti, kad hidrovalymo gamybos procesą naudojančių gamintojų pelningumo lygis skiriasi nuo peresterinimo gamybos procesą naudojančių gamintojų pelningumo lygio. Todėl reikėjo įtraukti papildomas bendroves, kad būtų galima tiksliai nustatyti atitinkamą, neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, kuri yra tipiška visai biodyzelino pramonei, neatsižvelgiant į naudojamą gamybos procesą. Komisija nesutinka su „EcoCeres“ dėl jos pasiūlyto NACE kodo naudojimo. Kaip paaiškinta 106 konstatuojamojoje dalyje, NACE kodas 10.14 taikomas augalinių aliejų hidrinimui maisto pramonėje. Todėl maisto bendrovių pelningumas negali būti naudojamas kaip kurą gaminančių įmonių pelningumo pakaitinis rodiklis. Tokiomis aplinkybėmis bendrovių, veikiančių tame pačiame pramonės sektoriuje (organinių cheminių medžiagų gamyba), kaip ir biodyzelino gamintojų, finansiniai rezultatai akivaizdžiai yra tinkamiausias gamintojų, naudojančių hidrovalymo metodą, PBA sąnaudų ir pelno pakaitinis rodiklis.

(123)

Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(124)

Po galutinio faktų atskleidimo „EcoCeres“ pakartojo savo tvirtinimą dėl organinių cheminių medžiagų gamintojų svorinio daugiklio nustatant neiškraipytas PBA išlaidas ir pelną (žr. 103 konstatuojamosios dalies d punktą). Visų pirma bendrovė nurodė duomenų rinkinyje pateiktą organinių cheminių medžiagų gamintojų skaičių (93 bendrovės), palyginti su biodyzelino gamintojų skaičiumi (7).

(125)

Komisija šį tvirtinimą atmetė ir patvirtino 113 konstatuojamojoje dalyje padarytas išvadas. Visų pirma ji laikėsi nuomonės, kad bendrovių skaičius yra nesvarbus. Tipiškumui nustatyti veikiau buvo svarbios biodyzelino gamintojų į apyvartą parduotų prekių sąnaudos.

(126)

Galiausiai pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „EcoCeres“ pateikė šias pastabas, susijusias su bendrovėmis, įtrauktomis nustatant neiškraipytas PBA išlaidas ir pelną:

(127)

Komisija išnagrinėjo pastabas ir prireikus patikslino neiškraipytas PBA išlaidas ir pelną:

(128)

„EcoCeres“ ir suinteresuotosioms šalims apie pirmiau nurodytus pakeitimus pranešta papildomo faktų atskleidimo metu ir suteikta galimybė teikti pastabas.

(129)

Komisija atmetė prašymą į neiškraipytų PBA išlaidų ir pelno apskaičiavimą įtraukti „Pacific Oleochemicals Sdn Bhd“. Iš tiesų, bendrovė buvo klasifikuojama pagal kitą pramoninio klasifikavimo kodą, o Komisija byloje neturėjo jokių įrodymų, kad pagrindinė bendrovės veikla turėtų būti klasifikuojama priskiriant NACE kodą 20.14, t. y. kitų organinių pagrindinių cheminių medžiagų gamybai.

(130)

Po pirminio faktų atskleidimo „EcoCeres“ pakartojo tvirtinimą dėl su transportu susijusių išlaidų, įtrauktų į Komisijos naudojamas neiškraipytas PBA išlaidas. Šiuo klausimu ji rėmėsi tuo, kad normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos gamintojo kainų EXW sąlygomis, ir Bendrojo Teismo sprendimu byloje Sinopec Chongquing SVW Chemical (57), kuriame Teismas patvirtino, kad Komisija turi užtikrinti, jog transporto išlaidos būtų atskaitytos iš visų bendrovių PBA išlaidų, naudotų apskaičiuojant lyginamąjį dydį.

(131)

Komisija naudojo vietos registro finansinių ataskaitų ir duomenų bazės „Orbis“ finansinių duomenų derinį. Tai, kad „pardavimo išlaidos“ finansinėse ataskaitose arba „kitos veiklos sąnaudos“ duomenų bazėje „Orbis“ gali apimti su transportu susijusias išlaidas, nebūtinai reiškia, kad atitinkamos bendrovės patyrė tokias išlaidas. Iš tiesų iš 19 finansinių ataskaitų rinkinių, kurie buvo lengvai prieinami atliekant šį tyrimą, tik viena bendrovė savo finansinių sąskaitų pastabose nurodė, kad patyrė transporto išlaidų. Kaip jau paaiškinta laikinojo reglamento 280 konstatuojamojoje dalyje, šios bendrovės atveju Komisija iš bendrovės PBA išlaidų, naudotų apskaičiuojant neiškraipytas PBA išlaidas, išskaičiavo su transportu susijusias išlaidas.

(132)

Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 295 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nusprendė palyginti eksporto kainą ir normaliąją vertę gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 291–296 konstatuojamosiose dalyse, normalioji vertė buvo nustatyta pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokioms gamintojo kainoms. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(133)

Sprendime byloje CCCME, kuris buvo priimtas po sprendimo byloje Sinopec, Bendrasis Teismas pirmiausia priminė, kad pagal teismų praktiką, jei šalis prašo atlikti koregavimus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, kad būtų galima palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą dempingo skirtumui nustatyti, ta šalis turi įrodyti, kad jos tvirtinimas yra pagrįstas. Pareiga įrodyti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a–k punktuose išvardyti konkretūs koregavimai turi būti atlikti, tenka tiems, kurie nori jais remtis (58). Darytina išvada, kad tokiu atveju, kaip ir šiame tyrime, suinteresuotosios šalys, remdamosi šia teismų praktika, turėjo įrodyti prašomo koregavimo būtinumą, kad pagrįstų įrodymus, kuriuos jos pateikė per tyrimą (59).

(134)

Bendrasis Teismas nusprendė, kad reikėtų pažymėti, jog, nors pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį gali paaiškėti, kad reikia atlikti koregavimą siekiant atsižvelgti į eksporto kainos ir normaliosios vertės skirtumus, kurie turi įtakos jų palyginamumui, tokie atskaitymai negali būti atliekami neatsižvelgiant į apskaičiuotą vertę, kuri dėl to nėra tikroji vertė. Šiai vertei paprastai įtakos neturi veiksniai, galintys pakenkti jos palyginamumui, nes ji nustatyta dirbtinai (60). Be to, kaip ir CCCME atveju, šiuo atveju apskaičiuojant kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis buvo naudojama pagrįsta PBA išlaidų suma ir nebuvo informacijos, iš kurios būtų matyti, kad į nagrinėjamų Malaizijos bendrovių PBA išlaidas buvo įtrauktos pristatymo pirkėjams transporto išlaidos. Kaip paaiškinta 131 konstatuojamojoje dalyje, kai buvo pateikti tokie įrodymai, duomenys buvo atitinkamai pakoreguoti. Todėl, atsižvelgiant į tai, ar Komisija gali savo nuožiūra taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį (61), Komisijos požiūris atitiko naujausią teismų praktiką dėl nepagrįstų tvirtinimų, kad PBA išlaidų sumos, naudotos normaliajai vertei apskaičiuoti pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kurios, Komisijos nuomone, yra pagrįstos atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, apima transporto išlaidas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(135)

Atsižvelgiant į 98–134 konstatuojamosiose dalyse pateiktas pastabas dėl pirminio faktų atskleidimo, patikslintos neiškraipytos PBA išlaidos ir pelnas sudarė atitinkamai 5,88 % ir 11,78 %. Komisija laikėsi nuomonės, kad šiomis normomis pagrįstos PBA išlaidų ir pelno sumos yra pagrįstos vertinant pagal EXW prekybos lygį.

(136)

Pirminiame etape Komisija priėmė tam tikrus atrinktų eksportuojančių gamintojų prašymus normaliajai vertei apskaičiuoti naudoti savo pačių sąnaudas, jei bendrovės galėjo įrodyti, kad tam tikros žaliavos buvo įsigytos rinkos sąlygomis, pavyzdžiui, kad tos žaliavos buvo importuotos tiesiogiai iš trečiosios šalies nedalyvaujant Kinijos tarpininkui, tiekėjai nebuvo susiję su eksportuojančiais gamintojais, dėl kainų buvo deramasi ir jos buvo sumokėtos užsienio valiuta.

(137)

Tačiau Komisija nesutiko dėl Indonezijos kilmės panaudoto kepimo aliejaus ir POME sąnaudų, atsižvelgdama į laikinojo reglamento 232, 238 ir 263 konstatuojamosiose dalyse aptartas išvadas dėl neiškraipytų panaudoto kepimo aliejaus ir POME sąnaudų.

(138)

Po pirminio faktų atskleidimo atrinkti eksportuojantys gamintojai pakartojo, kad toks metodas nepagrįstas. Kadangi išsamūs argumentai buvo susiję su konkrečios bendrovės informacija, Komisija į pastabas atsižvelgė atitinkamuose su konkrečia bendrove susijusiuose galutinio faktų atskleidimo dokumentuose.

(139)

Atsižvelgdama į 56–59 konstatuojamosiose dalyse aprašytus argumentus dėl neiškraipytų panaudoto kepimo aliejaus ir POME sąnaudų nustatymo, Komisija atmetė 138 konstatuojamojoje dalyje nurodytus tvirtinimus.

(140)

Po pirminio faktų atskleidimo „Jiaao“ pateikė pastabų dėl metodikos, kurią Komisija taikė pakeisdama grupės naudojamų įvairių rūšių žaliavų sąnaudas neiškraipytomis sąnaudomis. Grupė pateikė pasiūlymų, koks lyginamasis dydis turėtų būti taikomas, kad būtų atspindėtos neiškraipytos tų žaliavų sąnaudos. Be to, grupė šias žaliavas apibūdino kaip įvairias panaudoto kepimo aliejaus rūšis.

(141)

Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes tiriamuoju laikotarpiu grupė pardavė Sąjungai iš įvairių žaliavų pagamintą biodyzeliną. Tai patvirtinta atitinkamais pardavimo dokumentais ir „Jiaao“ gautu tvarumo sertifikatu (62). Todėl nebuvo tikslinga visų rūšių žaliavoms taikyti vieną lyginamąjį dydį. Kaip paaiškinta 3.1 skirsnyje, Komisija atitinkamuose pirkimo dokumentuose ir per šį tyrimą pateiktoje informacijoje pastebėjo žaliavų, įrašytų į grupės sąskaitas, neatitikimų. Komisija naudojosi turimais faktais ir taikė neiškraipytas tipiškos šalies sąnaudas taip, kad būtų pašalinta rizika, jog normalioji vertė bus sumažinta.

(142)

140 konstatuojamojoje dalyje aprašyto „Jiaao“ tvirtinimo elementai buvo pateikti tik konfidencialioje grupės pastabų dėl pirminio faktų atskleidimo versijoje. Todėl Komisija išsamiai į pastabas atsižvelgė su bendrove susijusiame galutinio faktų atskleidimo dokumente.

(143)

Po pirminio faktų atskleidimo „EcoCeres“ tvirtino, kad dėl metodo, kurį Komisija taikė konkrečiu grupės atveju, PBA išlaidos ir pelnas buvo skaičiuojami du kartus. Tvirtinimo elementai buvo pateikti tik konfidencialioje grupės pateiktos informacijos versijoje. Todėl į pastabas išsamiai atsižvelgta su bendrove susijusiame galutinio faktų atskleidimo dokumente.

(144)

Šiuo klausimu Komisija padarė išvadą, kad ji visapusiškai atsižvelgė į visus sąnaudų elementus, susijusius su prekybos lygiu EXW sąlygomis, kuriuo buvo apskaičiuota normalioji vertė, ir pelną apskaičiuojant normaliąją vertę ir šių elementų ir pelno neįskaičiavo du kartus. Todėl Komisija atmetė 143 konstatuojamojoje dalyje aprašytą šalies tvirtinimą.

(145)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurie eksportuojantys gamintojai taip pat pateikė pastabų dėl metodikos, kurią Komisija taikė neiškraipytų sąnaudų vertei prie gamyklos vartų tipiškoje šalyje nustatyti, kiek tai susiję su tam tikrų žaliavų vežimo nuo sienos iki gamyklos vartų išlaidomis.

(146)

Pagrįstais atvejais Komisija atsižvelgė į šias pastabas ir patikslino transporto išlaidų skaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, kad ši informacija yra neskelbtina ir būdinga konkrečiai bendrovei, informacija susijusiems eksportuojantiems gamintojams buvo atskleista su konkrečia bendrove susijusiuose galutinio faktų atskleidimo dokumentuose.

(147)

Nustatydama normaliąją vertę pirminiame etape, Komisija atitinkamai pakoregavo normaliąją vertę pagal neiškraipytą šalutinių produktų vertę. Šiuo atveju šalutiniai produktai dėl savo pobūdžio nebuvo pakartotinai naudojami gaminant biodyzeliną, bet parduodami tretiesiems asmenims. Todėl neiškraipyta šalutinių produktų vertė buvo atskaityta iš normaliosios vertės, o ne iš neiškraipytos biodyzelino gamybai naudojamų medžiagų vertės.

(148)

Savo pastabose dėl išankstinio faktų atskleidimo ir pirminio faktų atskleidimo „Jiaao“ tvirtino, kad:

(149)

Pirma, Komisija nori atkreipti dėmesį į „Jiaao“ argumentų nenuoseklumą, kai viena vertus, grupė teigė, kad žaliavų suvartojimas yra nesusijęs su šalutinio produkto pardavimu, nes žaliavos tuo pačiu metu naudojamos biodyzelinui gaminti. Kita vertus, grupė teigė, kad Komisija turėjo iš viso nurodyto suvartoto kiekio atskaityti šalutiniams produktams gaminti suvartotų žaliavų kiekį.

(150)

Bet kuriuo atveju Komisija, atlikdama su šalutiniais produktais susijusį koregavimą, laikėsi savo nusistovėjusios praktikos. Kai šalutinis produktas parduodamas susijusiems arba nesusijusiems tretiesiems asmenims, jo neiškraipyta vertė tipiškoje šalyje yra šalutinio produkto pardavimo vertė, o ne jo sąnaudos. Tokią neiškraipytą pardavimo vertę sudaro tokio šalutinio produkto gamintojo gamybos sąnaudos, PBA išlaidos ir pelnas. Todėl neiškraipyta tokio šalutinio produkto vertė turi būti atskaityta iš apskaičiuotos normaliosios vertės bendros vertės.

(151)

Todėl Komisija atmetė „Jiaao“ tvirtinimą dėl šalutinio produkto koregavimo.

(152)

Kaip aprašyta 48–151 konstatuojamosiose dalyse, atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių tvirtinimus Komisija patikslino dempingo skirtumus.

(153)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(154)

Po pirminio faktų atskleidimo „EcoCeres“ atkreipė dėmesį į EBT makroekonominių duomenų pokyčius (t. y. pardavimo apimties sumažėjimą) ir teigė, kad, ekstrapoliuojant makroekonomius duomenis, pagrįstus tik EBT narių ir (arba) EBT teisinių atstovų klientų duomenimis, Sąjungos pramonės makroekonominiai duomenys apskritai buvo netipiški ir šališki.

(155)

Komisija pažymėjo, kad EBT atnaujino makroekonominius duomenis dėl per tikrinamąjį vizitą nustatytų klaidų. Komisija padarė išvadą, kad šie makroekonominiai duomenys yra tipiški Sąjungos pramonės atžvilgiu. Pirma, „EcoCeres“ nekvestionavo laikinojo reglamento 2 konstatuojamosios dalies dėl EBT tipiškumo Sąjungos biodyzelino pramonės atžvilgiu. Antra, EBT ekstrapoliacija buvo pagrįsta atrinktomis bendrovėmis, kurioms tenka daugiau nei 40 % Sąjungos gamybos, ir buvo susijusi tik su dviem rodikliais. Šie rodikliai buvo tie rodikliai, dėl kurių EBT nerado jokių alternatyvių duomenų, t. y. užimtumas ir pardavimo apimtis Sąjungoje (63).

(156)

Po pirminio faktų atskleidimo CCCMC nesutiko, kad EBT atsakymai į makroekonominių duomenų klausimyną yra PPO reikalavimus atitinkantys tiesioginiai įrodymai. Šalis teigė, kad ši byla yra analogiška bylai „ES – Biodiesel (Argentina)“ (DS473 (64)) ir kad nėra įrodymų, jog Komisija ėmėsi „ypatingų atsargumo priemonių“ siekdama užtikrinti, kad EBT duomenys būtų tikslūs. CCCMC kritikavo laikinojo reglamento 308 konstatuojamojoje dalyje pateiktą Komisijos teiginį, kad nė viena šalis nepateikė pastabų dėl EBT duomenų apie Sąjungos gamybą, nes paskutinė jų versija buvo pateikta praėjus daug laiko po pirminiam etapui svarbios informacijos pateikimo termino (todėl CCCMC nebuvo patikinta, kad Komisija atsižvelgė į pastabas laikinojo reglamento tikslais). CCCMC kritikavo tai, kad trūksta išsamios informacijos apie Komisijos TAD įverčius ir apie tai, kaip rinkos tyrimų paslaugų teikėjas „Stratas“ rinko duomenis, visų pirma atsižvelgiant į skirtumą tarp bendro Sąjungos suvartojimo, kurį nustatė „Stratas“ (paskelbta t24.004736) ir Komisija (žr. laikinojo reglamento 2 lentelę).

(157)

Komisija pažymėjo, kad laikinojo reglamento 308 konstatuojamojoje dalyje atsižvelgiama į faktą, kad iš tiesų nė viena šalis nė viename tyrimo etape nepateikė pastabų dėl EBT duomenų apie Sąjungos gamybą. CCCMC niekada nesiūlė (alternatyvių) duomenų apie Sąjungos biodyzelino gamybą. Priešingai, CCCMC rėmėsi Komisijos pateiktais duomenimis, kaip matyti iš CCCMC pastabų dėl pirminio faktų atskleidimo (65). Komisija sutikrino visus galutiniame etape turimus duomenis apie Sąjungos gamybą ir patvirtino, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis sudarė 14 775 455 tonas.

(158)

Išsami informacija apie Komisijos TAD įverčius pateikta 4.5.2.1 skirsnyje.

(159)

Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 305–309 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtintos.

(160)

Po pirminio faktų atskleidimo „EcoCeres“ pateikė bendrą pareiškimą, kad ji nesutinka su tuo, jog Komisija atsisakė atlikti analizę pagal segmentus, kuria būtų atskirtas RRME ir HVA, ir priminė 2024 m. sausio 2 d. pateiktas savo pastabas šiuo klausimu (66).

(161)

Po pirminio faktų atskleidimo CCCMC pakartojo savo prašymą, kad HVA neturėtų būti išbrauktas iš šio tyrimo aprėpties, HVA ir RRME turėtų būti nagrinėjami atskirai. CCCMC teigimu, Komisija pažeidė PPO teisę, nes laikinajame reglamente nepateikta pakankamai motyvų ar nepaaiškinta, kodėl atsisakyta atlikti analizę pagal segmentus. Be to, CCCMC tvirtino, kad dėl to, jog nebuvo atlikta analizė pagal segmentus, išvados dėl žalos yra nesuderinamos su Komisijos pareiga pagal PPO teisę atlikti objektyvų tyrimą remiantis tiesioginiais įrodymais.

(162)

Komisija priminė, kad laikinajame reglamente nagrinėtos visos sąlygos dėl to, ar šiuo atveju būtų pagrįsta atlikti žalos analizę pagal segmentus. „EcoCeres“ ir CCCMC tvirtinimai yra bendro pobūdžio ir negali paneigti išsamių argumentų pagal kiekvieną laikinajame reglamente analizuotą sąlygą. Jungtinės Karalystės valdžios institucijų tyrimo TD0004 (67) aplinkybės, kuriomis rėmėsi „EcoCeres“, šiuo atveju negali būti ekstrapoliuotos, nes Jungtinėje Karalystėje nebuvo HVA gamybos. Todėl Komisija atmetė prašymą atlikti RRME ir HVA žalos analizę pagal segmentus ir patvirtino laikinajame reglamente pateiktas išvadas, kad šiuo atveju nėra pagrindo atlikti žalos analizę pagal segmentus.

(163)

Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 310–317 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtintos.

(164)

4.5.2.2 skirsnyje nurodyta 6 lentelės pataisa turėjo nedidelį poveikį laikinojo reglamento 2 lentelei. Galutinė 2 lentelė yra tokia:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(165)

Po pirminio faktų atskleidimo CCCMC nurodė, kad suvartojimas turėtų būti apskaičiuotas susumuojant bendrą Sąjungos pramonės pardavimą, pridedant biodyzelino importą į Sąjungą ir atimant bendrą Sąjungos eksportą. Komisija atmetė šį pasiūlymą, nes abejonių dėl laikinojo reglamento 318 konstatuojamojoje dalyje aprašytos metodikos patikimumo nėra.

(166)

4.5.2.2 skirsnyje nurodyta 6 lentelės pataisa turėjo nedidelį poveikį laikinojo reglamento 3 lentelėje nurodytai rinkos daliai tiriamuoju laikotarpiu. Galutinė 3 lentelė yra tokia:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(167)

2024 m. sausio 26 d. pateiktame dokumente (68) CCCMC paprašė Komisijos šaliai ir nekonfidencialioje bylos versijoje pateikti viso tiriamojo laikotarpio importo stebėsenos duomenis. Šalies nuomone, metinių importo duomenų pateikimas laikinajame reglamente negali būti laikomas i) galimybe greitai ir (arba) laiku susipažinti su informacija, kurios prašoma ankstyvame tyrimo etape, arba ii) tinkama galimybe suinteresuotosioms šalims pasinaudoti informacija pateikiant savo argumentus. Po pirminio faktų atskleidimo CCCMC pakartojo savo prašymą, kad Komisija pateiktų mėnesinius importo duomenis nekonfidencialioje bylos versijoje. 2024 m. spalio 1 d. Komisija CCCMC pateikė mėnesines biodyzelino iš Kinijos importo apimtis.

(168)

Kadangi kitų pastabų negauta ir atsižvelgiant į galutinę 2 lentelę, laikinojo reglamento 321–325 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtintos.

(169)

CCCMC teigimu, Komisija pažeidė PPO teisę, nes laikinajame reglamente netinkamai pagrindė ar paaiškino, kodėl atmestas CCCMC prašymas neorientuoti kainų poveikio analizės ir (arba) priverstinio kainų mažinimo į vienus nagrinėjamojo laikotarpio metus. CCCMC pridūrė, kad Komisija turi pozityvią pareigą atlikti dinamišką importo dempingo kaina ir panašių vidaus produktų kainų santykių tendencijų vertinimą (todėl CCCMC neprivalo pagrįsti prašymo dėl priverstinio kainų mažinimo tendencijų visu nagrinėjamuoju laikotarpiu) ir nurodė PPO jurisprudenciją, t. y. kad Maroko tyrimą atliekanti institucija buvo apkaltinta, kad žalos vertinimo tikslais rinko ketverių metų duomenis, bet vertindama priverstinį kainų mažinimą, apsiribojo paskutiniais dvylika mėnesių (DS578 (69)). CCCMC tvirtino, kad iš suinteresuotųjų šalių nesitikima, jog jos atliks grįžtamąjį skaičiavimą, teigė negalinti pateikti reikšmingų pastabų dėl priverstinio kainų mažinimo analizės ir paprašė išsamios nekonfidencialios versijos, iš kurios būtų matyti, kad buvo nustatytas 100 % atrinktų bendrovių importuoto kiekio priverstinis kainų mažinimas. Šiuo atžvilgiu CCCMC teigė, kad nagrinėjamųjų importuojamų produktų ir panašių Sąjungos produktų, nurodytų laikinojo reglamento 329 konstatuojamojoje dalyje, grupės neatitiko tarpusavyje ir kad 4 lentelėje nurodytos importo iš Kinijos kainos buvo didesnės už Sąjungos gamintojų pardavimo kainas, nurodytas laikinojo reglamento 8 lentelėje.

(170)

Komisija CCCMC tvirtinimus atmetė. Komisija pažymėjo, kad remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis buvo galima atlikti tik tiriamojo laikotarpio išsamius priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus. Šis faktas netrukdė Komisijai įvertinti importo dempingo kaina ir panašių vidaus produktų kainų santykio tendencijų visu nagrinėjamuoju laikotarpiu tokiu mastu, kokiu Komisija surinko viso nagrinėjamojo laikotarpio duomenų iš atrinktų bendrovių, juos pateikė ir paaiškino laikinojo reglamento 4 ir 8 lentelėse. Atrinktų Sąjungos gamintojų produktų asortimentas ir santykinė pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pastovūs ir byloje nėra duomenų, kad iš Kinijos importuojamų produktų asortimentas per tą laikotarpį labai pasikeitė. Nors atitinkamas Sąjungos gamintojų ir Kinijos eksportuojančių gamintojų produktų asortimentas tiriamuoju laikotarpiu skyrėsi ir todėl jo negalima tiesiogiai palyginti, palyginus 4 ir 8 lentelėse nurodytas pardavimo kainas matyti, kad vidutinis Kinijos ir Europos pardavimo kainų skirtumas svyruoja nuo 170 EUR už toną iki 200 EUR už toną, išskyrus 2022 m., kuriais tas skirtumas buvo gerokai mažesnis. Svarbu pažymėti, kad 8 lentelėje nurodyta vidutinė Sąjungos pramonės vieneto kaina apėmė visų rūšių produktus, kuriuos tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė pardavė Sąjungos rinkoje. Ne visų šių rūšių produktai buvo tiesiogiai palyginami su Kinijos eksportuojančių gamintojų parduodamais produktais ir skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą buvo atsižvelgta tik į tiesiogiai palyginamas produktų rūšis. Lyginant tiesiogiai palyginamų produktų rūšis, buvo nustatytas 10,1 % vidutinis priverstinio kainų mažinimo lygis.

(171)

Atsižvelgiant į tai, kad tiek Sąjungos pramonės, tiek eksportuojančių gamintojų produktų asortimentas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko palyginti stabilus, dėl panašaus arba mažesnio kainų skirtumo Sąjungos pramonės naudai (kai vidutinė vieneto kaina grindžiama visų rūšių Sąjungos rinkoje parduodamu produktu) palyginti su skirtumu, nustatytu tiriamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant tik į tiesiogiai palyginamas produktų rūšis, Kinijos eksportuojantys gamintojai vis tiek veikiausiai priverstinai mažino kainas. Tuo remiantis tikėtina, kad priverstinis kainų mažinimas taip pat vyko trejus metus iki tiriamojo laikotarpio; 2020 ir 2021 m. jis buvo panašaus lygio, o 2022 m. – veikiausiai buvo daug didesnis. Iš to matyti, kad, priešingai nei tvirtinama, Komisija atliko dinamišką poveikio kainoms visu nagrinėjamuoju laikotarpiu vertinimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiriamojo laikotarpio duomenys yra daug detalesni nei ankstesnių metų duomenys, tas metų, einančių prieš tiriamąjį laikotarpį, vertinimas buvo atliktas remiantis pagrįstomis ekstrapoliacijomis, grindžiamomis tyrimo metu Komisijos turėtais duomenimis ir informacija.

(172)

Kalbant apie išsamių priverstinio kainų mažinimo skaičiavimų atskleidimą, Komisija juos atskleidė toms šalims, kurios galėjo pateikti prasmingų pastabų dėl rezultatų (nes priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra tik konfidencialiai Komisijai pateiktų duomenų konsolidavimo rezultatas). Komisija patvirtino, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 332 konstatuojamojoje dalyje, nustatytas 100 % atrinktų bendrovių importuoto kiekio priverstinis kainų mažinimas, o tai nereiškia, kad buvo palyginta 100 % Sąjungos pramonės pagamintų panašių produktų. Iš išsamių priverstinio kainų mažinimo skaičiavimų matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu vidutinė Sąjungoje pagaminto biodyzelino pardavimo kaina, kuri buvo lyginama su iš Kinijos importuojamu produktu, buvo gerokai didesnė už laikinojo reglamento 8 lentelėje nurodytą pardavimo kainą, t. y. 1 590–2 400 EUR už toną.

(173)

„Jiaao“ grupė tvirtino, kad Komisijos naudotos išlaidos po importo buvo pasenusios ir taip pat mažesnės nei per tris ankstesnius antidempingo tyrimus (70). Jei Komisija primygtinai reikalautų remtis ankstesniuose biodyzelino antidempingo tyrimuose nustatytomis išlaidomis po importo, šalis pasiūlė, kad sąnaudų po importo ir CIF kainos santykis, t. y. 14,08 EUR už toną (71), būtų tinkamesnis lyginamasis dydis.

(174)

Komisija laikėsi nuomonės, kad išlaidų po importo lygis priklauso nuo konkretaus atvejo ir konkretaus produkto. Kadangi atliekant šį tyrimą nebuvo patikimų patikrintų duomenų, Komisija patvirtino, kad tikslinga remtis ankstesnio biodyzelino antidempingo tyrimo išlaidomis po importo (72). „Jiaao“ grupės tvirtinimai buvo atmesti.

(175)

Po pirminio faktų atskleidimo „EcoCeres“ grupė paprašė pakoreguoti išlaidas po importo nuo 8,5 EUR už toną iki bent 10 EUR už toną, kad būtų atsižvelgta į infliaciją euro zonoje nuo 2018 m. Kadangi nėra įrodymų, jog kainų pokyčiai namų ūkiams turėjo poveikį išlaidoms ne namų ūkiams, pvz., išlaidoms po importo, ir kokio masto poveikis tai buvo, Komisija atmetė „EcoCeres“ tvirtinimą.

(176)

Be to, Komisija ne tik nustatė priverstinį kainų mažinimą, bet ir laikinojo reglamento 365 konstatuojamojoje dalyje nustatė, kad dėl importo iš Kinijos smukdomos Sąjungos pramonės kainos ir dėl to Sąjungos pramonė priversta parduoti tik šiek tiek didesne kaina nei sąnaudos ir todėl negali gauti tinkamo pelno. Nustatytas kainų smukdymas makrolygmeniu taip pat buvo patvirtintas nustačius, kad tiriamuoju laikotarpiu kiekvienas atrinktas eksportuojantis gamintojas vykdė didelį priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis. Kaip nustatyta 232 konstatuojamojoje dalyje, priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas buvo 16,4 %–44,3 %. Todėl dėl kainų smukdymo Sąjungos pramonė pardavinėjo tokiomis kainomis, dėl kurių ne tik nepasiekė normalaus pelno dydžio, bet ir nepadengė savo gamybos sąnaudų. Todėl galutiniame etape buvo patvirtintos išvados dėl kainų smukdymo dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių.

(177)

Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 326–332 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtintos.

(178)

Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 333–337 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtintos.

(179)

Po Pirminio faktų atskleidimo CCCMC teigė, kad Komisija pažeidė savo įsipareigojimus PPO (73), nes laikinajame reglamente nepakankamai pagrįstas ar paaiškintas laikinojo reglamento 167 išnašoje nurodytas Sąjungos TAD gamybos kiekio ir gamybos pajėgumų nustatymo pagrindas. Siekdama aiškumo Komisija priminė tos išnašos kontekstą: „Kaip pažymėta 57 konstatuojamojoje dalyje, TAD nebuvo įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, o TAD kiekiai nebuvo vertinami. Taigi iš EBT makroklausimyno atsakyme pateikto skaičiaus Komisija atėmė apskaičiuotą TAD gamybos apimtį (t. y. 75 000 tonų 2022 m. ir 150 000 tonų tiriamuoju laikotarpiu) ir apskaičiuotus TAD pajėgumus“. Komisija nustatė, kad CCCMC tvirtinimas yra nepagrįstas. Pagal Komisijos metodiką iš EBT makroekonominių duomenų klausimyno atsakymo – 14 925 455 tonų gamybos apimties tiriamuoju laikotarpiu – atimta pagrįsta suma (t. y. 150 000 tonų) ir gautas rezultatas – 14 775 455 tonų, t. y. laikinojo reglamento 5 lentelėje nurodytas atitinkamas skaičius. Atskaitytos sumos buvo pagrįstos patikimiausia Komisijos turima informacija apie TAD gamybą Sąjungoje, įskaitant rinkos tyrimus, Sąjungos gamintojų duomenis, „EcoCeres“ įverčius (74) ir bendras žinias, kad TAD gamyba artėjant 2025 m. įsipareigojimų galiojimo pradžiai dar labiau išaugo. Pažymima, kad nei CCCMC, nei kitos šalys nepasiūlė alternatyvios TAD kiekių, kurie turi būti išbraukti iš EBT makroekonominių duomenų, nustatymo metodikos.

(180)

CCCMC teigimu, laikinajame reglamente pateiktas teiginys, kad tiriamuoju laikotarpiu gamybos apimtis labai sumažėjo, nebuvo pagrįstas įrodymais. CCCMC taip pat teigė, kad bet kuriuo atveju importo iš Kinijos negalima kaltinti dėl šio sumažėjimo. Komisija pažymėjo, kad gamybos sumažėjimas nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio buvo akivaizdus (–3 %) ir tikrai neatitiko didėjančio suvartojimo. Sumažėjimo priežastis buvo nagrinėjama laikinojo reglamento 5 skirsnyje.

(181)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 338–339 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(182)

Paskelbus laikinąjį reglamentą, Komisija pastebėjo korektūros klaidą 6 lentelėje. 6 lentelė ištaisoma taip:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(183)

Savo pastabose po pirminio faktų atskleidimo CCCMC pažymėjo, kad 2022 m. importas iš Kinijos buvo 2020 m. lygio, ir pridūrė, kad Sąjungos gamintojų pardavimo lygis pradėjo mažėti, kai importas iš Kinijos buvo toks pat mažas kaip 2020 m. Sutelkdama dėmesį tik į 2022 ir 2020 m., CCCMC iškreipė importo iš nagrinėjamosios šalies raidos ir Sąjungos pramonės pardavimo lygio koreliaciją. Atsižvelgiant į šių dviejų žalos rodiklių raidą nagrinėjamuoju laikotarpiu, akivaizdu, kad Sąjungos gamintojų pardavimo lygis sumažėjo padidėjus importui iš Kinijos (pavyzdžiui, nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio – +52 %). Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(184)

Pastabose po pirminio faktų atskleidimo CCCMC teigė, kad Sąjungos gamintojai prarado didžiąją rinkos dalį, kai importo iš Kinijos rinkos dalis buvo tik 2,8 %. Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes Sąjungos gamintojų rinkos dalis labiausiai sumažėjo 2021–2022 m., t. y. kai labai pradėjo didėti importas iš Kinijos (+ 96 % 2021–2022 m.).

(185)

Kadangi kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta ir atsižvelgiant į ištaisytą 6 lentelę, laikinojo reglamento 340–341 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtintos.

(186)

Pastabose po pirminio faktų atskleidimo CCCMC nesutiko su Komisijos išvada, kad nebuvo augimo, remdamasi tuo, kad laikinojo reglamento 11 lentelėje matyti, jog investicijos iš viso padidėjo 14 % ir kad iš viešai prieinamos informacijos matyti apskritai geri visų Sąjungos atrinktų gamintojų ir konkrečiai Sąjungos gamintojo „Astra Bioplant“ rezultatai. Komisija pažymėjo, kad viešai prieinama informacija, kurią pateikė šalis, apėmė po tiriamojo laikotarpio paskelbtą pranešimą spaudai ir visos „Eni“ grupės ir „Chevron Corporation“ (75) 2023 m. metines ataskaitas, todėl ji negalėjo būti tipiška atsižvelgiant į Sąjungos biodyzelino gamybos tiriamuoju laikotarpiu padėtį. Komisija CCCMC tvirtinimus atmetė.

(187)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 342 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

(188)

Pastabose po pirminio faktų atskleidimo CCCMC teigė, kad Komisija pažeidė savo įsipareigojimus PPO (76), nes ji nepagrindė, kad laikinojo reglamento 7 lentelėje nurodytas apskaičiuotas darbuotojų skaičius, nepaisant trūkumų, buvo pakankamai tikslus ir tinkamas šiam tyrimui. Komisija nesutiko su CCCMC. Laikinojo reglamento 7 lentelėje pateikti 31 biodyzelino gamintojo skundo pateikėjui pateikti užimtumo duomenys ir neatsakiusiems respondentams taikoma ekstrapoliacija, pagrįsta atsakiusių respondentų pateiktais užimtumo duomenimis. Laikinajame reglamente pažymėta, kad ne visi Sąjungos gamintojai EBT pateikė užimtumo duomenis, surinktus taikant tą patį metodą, ir kad duomenų nepateikusioms bendrovėms reikėjo tam tikrų įverčių. Komisija nemanė, kad tokia padėtis yra pagrindas laikyti EBT pateiktus užimtumo duomenis negaliojančiais, visų pirma todėl, kad per tikrinamuosius vizitus į atrinktas Sąjungos gamintojų bendroves ir skundo pateikėjo bendrovę pati Komisija sutikrino didelę dalį duomenų. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė kitų duomenų, dėl kurių būtų galima suabejoti ar pakeisti EBT pateiktus užimtumo duomenis ir pakeisti Komisijos išvadas.

(189)

Po pirminio faktų atskleidimo CCCMC pakartojo tvirtinimą, kad užimtumo padidėjimas yra aiškus gerai veikiančios pramonės ženklas, ir nesutiko su laikinojo reglamento 345 konstatuojamojoje dalyje pateiktais Komisijos svarstymais dėl CCCMC argumentų dėl mažėjančio našumo. CCCMC teigė, kad mažėjančio našumo priežastimi negalima laikyti importo iš Kinijos, nes 2021 m., t. y. tais metais, kai importas iš Kinijos buvo mažiausias nagrinėjamuoju laikotarpiu, našumas sumažėjo labiausiai (5 %). Komisija atkreipė dėmesį į aiškią sąsają tarp mažesnio našumo antroje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje ir importo iš Kinijos padidėjimo nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio (+ 55 %), ir atmetė CCCMC tvirtinimus.

(190)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 343–345 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(191)

Kadangi pastabų dėl šio skirsnio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 346–348 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(192)

Po pirminio faktų atskleidimo CCCMC teigė, kad Komisijos išvados negalioja neatlikus žalos analizės pagal segmentus, ir nurodė, kad, nepaisant didėjančio importo iš Kinijos, Sąjungos gamintojų pardavimo kainos apskritai labai padidėjo (+ 69 %). Be to, CCCMC teigė, kad importo iš Kinijos negalima kaltinti dėl laikinojo reglamento 8 lentelėje nurodyto kintančio pardavimo kainų ir vieneto gamybos sąnaudų skirtumo. CCCMC taip pat tvirtino, kad buvo nepakankamai įvertinti kainoms poveikį darantys veiksniai, pavyzdžiui, galimybė perkelti sąnaudas vartotojams ir didelės pastoviosios išlaidos dėl perteklinių pajėgumų ir didelio užimtumo.

(193)

Komisija pažymėjo, kad net jei Sąjungos kainos padidėjo, o vidutinių Sąjungos pardavimo kainų ir vidutinių vieneto gamybos sąnaudų skirtumas svyravo, tiriamuoju laikotarpiu, kai importo iš Kinijos ir Sąjungos suvartojimo lygis buvo didžiausi, vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo tik 2 EUR (arba 0,1 %) didesnės už sąnaudas, o tai nėra tvaru. Atsižvelgdama į didelę paklausą ir ypatingą rinką, kuriai taikomi tvarumo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai, Komisija nesutiko, kad vartotojai nesutiktų su gamintojų sąnaudų perkėlimu jiems. Komisija sutiko, kad pastoviosios išlaidos padidėtų sumažėjus gamybos apimčiai, tačiau ši mažesnė gamybos apimtis buvo ne pasirinkimas, o būtinas Sąjungos gamintojų atsakas į importo mažomis kainomis iš Kinijos srautą, kuris, siekiant tam tikrų ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų, įskaičiuotas du kartus, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 329 konstatuojamojoje dalyje.

(194)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 349–351 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(195)

Kadangi pastabų dėl šio skirsnio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 352–353 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(196)

Kadangi naujų pastabų dėl šio skirsnio negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 354–355 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(197)

Po pirminio faktų atskleidimo CCCMC pažymėjo, kad nebuvo įvertintas Sąjungos pramonės pajėgumas padidinti kapitalą. CCCMC taip pat tvirtino, kad nėra ryšio tarp importo iš Kinijos ir Sąjungos gamintojų patirtos žalos, nes, 2021 m. sumažėjus importui iš Kinijos, Sąjungos gamintojų pelningumas ir kiti rodikliai taip pat sumažėjo, o 2022 m. importui iš Kinijos padidėjus, pagerėjo ir Sąjungos gamintojų padėtis. Be to, šalis teigė, kad Komisija neatsižvelgė į žalos veiksnius pagal aplinkybes ir jų tarpusavio ryšius, pavyzdžiui, tai, kad tos papildomos investicijos būtų turėjusios neigiamą poveikį Sąjungos pramonės pelningumui, ir kad Komisija neatsižvelgė į įrodymus, kurie, atrodo, prieštarauja Komisijos hipotezėms.

(198)

Dėl Sąjungos pramonės pajėgumo padidinti kapitalą Komisija pažymėjo, kad nuo 2021 m. jį slopino labai neigiamas pinigų srautas.

(199)

Įtarimas, kad nėra ryšio tarp importo iš Kinijos ir Sąjungos gamintojų patirtos žalos, yra nepagrįstas. Komisija priminė, kad pelningumas labiausiai sumažėjo nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio, t. y. kai importas iš Kinijos pasiekė aukščiausią lygį. Tuo metu Sąjungos pramonės pelningumas siekė vos 0,1 %, o tai yra gerokai mažiau už bet kokį pagrįstą tikslinį pelną.

(200)

Komisija ginčijo tai, kad ji neatsižvelgė į savo analizei prieštaraujančius įrodymus. Komisija negalėjo sutikti, kad CCCMC pateikti duomenys buvo svarbūs tyrimui, t. y. tai, kad CCCMC ekstrapoliavo Amerikos tarptautinės energetikos korporacijos „Chevron Corporation“, kurios specializacija – nafta ir dujos daugiau kaip 180 šalių, 2023 m. rezultatus atrinkto Sąjungos gamintojo „Chevron“ biodyzelino gamybos veiklai; arba tai, kad CCCMC ekstrapoliavo Italijos tarptautinės energetikos korporacijos „Eni“, kurios specializacija – nafta ir dujos daugiau kaip 60 šalių, 2023 m. rezultatus atrinkto Sąjungos gamintojo „(Bio)raffineria di Gela“ biodyzelino gamybos veiklai. Komisija žalos veiksnius nagrinėjo atsižvelgdama į aplinkybes ir jų tarpusavio ryšius ir šiuo atžvilgiu negalėjo padaryti išvados, kad papildomos investicijos turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonės pelningumui, nes naujos ilgalaikės investicijos turėjo įtakos balansui, o tų investicijų nuvertėjimo išlaidos iš pradžių buvo nedidelės.

(201)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 356–360 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(202)

Savo išvadoje dėl pastabų dėl pirminio faktų atskleidimo CCCMC neneigė, kad tam tikri su Sąjungos pramone susiję žalos rodikliai nagrinėjamuoju laikotarpiu galėjo pablogėti.

(203)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 361–362 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas ir padarė galutinę išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(204)

Susijęs importuotojas „Excellence New Energy B.V.“ teigė, kad nustačius laikinąsias priemones RRME kainos mažėjo ne dėl Kinijos biodyzelino, bet dėl kitų įvairių priežasčių, pavyzdžiui, didelių ciklo svyravimų naftos produktų rinkoje, geopolitinių pokyčių, darančių įtaką pasiūlai ir (arba) paklausai, augalinio aliejaus rinkos mažėjimo ir HVA rinkos augimo. Komisija pažymėjo, kad įvykiai po tiriamojo laikotarpio negalėjo paneigti išvados, kad importas dempingo kaina iš Kinijos Sąjungos pramonei tiriamuoju laikotarpiu padarė materialinės žalos, todėl antidempingo priemonių nustatymas buvo pagrįstas.

(205)

Pastabose po pirminio faktų atskleidimo CCCMC nurodė, kad Komisija, prieš nustatydama importo iš Kinijos ir Sąjungos gamintojų patirtos materialinės žalos priežastinį ryšį, turėjo užtikrinti, kad iš Kinijos importuojami produktai ir panašūs vidaus produktai (daugiausia RRME iš maistinių ir pašarinių kultūrinių augalų) būtų pakankamai vienas kitą pakeičiantys. Komisija nurodė laikinojo reglamento 2.3 ir 2.4 skirsnius, kuriuose patvirtinama, kad iš Kinijos importuojami produktai ir vidaus produktai yra panašūs produktai ir yra tarpusavyje pakeičiami.

(206)

Nepaisydama laikinojo reglamento 4.5.4 skirsnyje nurodytos Komisijos išvados, CCCMC tvirtino, kad iš Kinijos importuojamas biodyzelinas nebuvo neigiamų tendencijų, kurias rodo tam tikri žalos rodikliai, priežastis. CCCMC teigė, kad priskyrimo patikrinimas nedavė teigiamo rezultato, nes Komisija nepaaiškino, kodėl Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimą galima paaiškinti importu iš Kinijos, kurio rinkos dalis buvo maža ir kainos buvo didesnės už importą iš kitų šalių. CCCMC tvirtino, kad Komisija pažeidė PPO teisę (77), nes laikinajame reglamente nepateiktas nepriklausomas vertinimas ir nebuvo (pakankamai) argumentuota, kad dėl importo iš Kinijos tariamai „mažos“ kainos „kainos Sąjungos rinkoje buvo smukdomos, todėl Sąjungos pramonė negalėjo gauti tinkamo pelno“. CCCMC tvirtino, kad negalima daryti prielaidos dėl kainų smukdymo ir kad laikinajame reglamente nurodytos pardavimo kainos, importo kainos, apimtis ir įvairios tendencijos parodė, kad dėl importo iš Kinijos kainos niekada negalėjo būti priverstinai mažinamos ar smukdomos, nes iš Kinijos importuojamo biodyzelino kainos išliko didesnės už Sąjungos kainas ir nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 53 %. CCCMC teigimu, atsižvelgiant į tai, kad vidutinės importo iš Kinijos kainos buvo gerokai didesnės už atrinktų Sąjungos gamintojų vidutines pardavimo kainas, nebuvo aišku, kaip dėl nagrinėjamo importo buvo „priverstinai mažinamos“, „smukdomos“ vidutinės vidaus vieneto kainos ar jų nebuvo galima padidinti.

(207)

Komisija atmetė pirmiau pateiktus CCCMC tvirtinimus. Laikinojo reglamento 4 ir 8 lentelėse nurodytos pardavimo kainos yra susijusios su skirtingu produktų asortimentu (78), kaip pabrėžta laikinojo reglamento 370 konstatuojamojoje dalyje, ir nėra tiesiogiai palyginamos. Iš tiesų tiriamuoju laikotarpiu vidutinė Sąjungoje pagaminto biodyzelino pardavimo kaina, kuri galiausiai buvo lyginama su iš Kinijos importuojamu produktu, buvo gerokai didesnė už laikinojo reglamento 8 lentelėje nurodytą pardavimo kainą – 1 590–2 400 EUR už toną, t. y. tikrai didesnė už iš Kinijos importuojamo produkto kainą. Nepaisant šio fakto, Komisija, įtraukdama atrinktų eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos gamintojų parduodamų produktų asortimentą, nustatė, kad kainos ir priverstinai mažinamos, ir smukdomos. Be to, kaip paaiškinta 171 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad kainos buvo priverstinai mažinamos nagrinėjamuoju laikotarpiu, nes byloje nebuvo įrodymų, kad tuo laikotarpiu pasikeitė importuojamų produktų ir Sąjungos pramonės parduodamų produktų asortimentas. Tiriamuoju laikotarpiu, kalbant apie panašių rūšių produktus, importo iš Kinijos kainomis Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos 5,3–13,8 %, o Sąjungos pramonės pardavimo kainos negalėjo padidėti iki tokio lygio, kad būtų galima gauti tinkamą pelną. Siekdama nustatyti kainų smukdymą, Komisija pradėjo nuo stebimos faktinės padėties (skaičiavimai pagal kiekvieną rūšį parodė, kad Sąjungos pramonės kainas priverstinai mažino Kinijos biodyzelino kainos), pažymėjo, kad apskritai vidutinės Sąjungos pramonės kainos buvo tik šiek tiek didesnės už gamybos sąnaudas, ir padarė išvadą, kad, jei dėl importo iš Kinijos kainos nebūtų priverstinai mažinamos, Sąjungos gamintojų kainos būtų natūraliai padidėjusios daugiau nei iš tikrųjų padidėjo. Atsižvelgdama į natūralią ir didėjančią paklausą, Komisija tikėjosi, kad vidutinės Sąjungos pardavimo kainos ir gamybos sąnaudų skirtumas padidėjo, tačiau šis skirtumas sumažėjo nuo 26 EUR už toną 2022 m. iki 2 EUR už toną tiriamuoju laikotarpiu. Komisija pažymėjo, kad priverstinio kainų mažinimo lygis bus patvirtintas galutiniame tyrimo etape, t. y. lygis, kuris prekės atveju laikomas esminiu. Be to, kaip paaiškinta 176 konstatuojamojoje dalyje, išvadas dėl kainų smukdymo patvirtino nustatyti kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai.

(208)

Be to, Komisija pažymėjo, kad iš 3 lentelėje pateikto vaizdo nematyti, kad dėl Kinijos biodyzelino dvigubai nei nurodyta 3 lentelėje sumažėjo fizinė kitų rūšių biodyzelino, t. y. Sąjungoje pagaminto biodyzelino iš žemės ūkio kultūrų, paklausa dėl to, kad Kinijos biodyzelinas įskaičiuotas du kartus, kaip paaiškinta kitame skirsnyje.

(209)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 364–367 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(210)

4.5.2.2 skirsnyje nurodyta 6 lentelės pataisa turėjo nedidelį poveikį laikinojo reglamento 12 lentelėje nurodytoms kai kurioms rinkos dalims. Galutinė 12 lentelė yra tokia:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(211)

Pastabose po pirminio faktų atskleidimo CCCMC primygtinai teigė, kad Sąjungos gamintojai prarado didžiąją rinkos dalį, kai padidėjo importas iš trečiųjų šalių. CCCMC tvirtino, kad nors Sąjungos pramonės dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo beveik 10 procentinių punktų, Kinijos rinkos dalis padidėjo 2,6 procentinio punkto, t. y. daug mažiau nei importas iš trečiųjų šalių. CCCMC skundėsi, kad neturėdama informacijos apie importo iš trečiųjų šalių žaliavas, Komisija nepadarė reikšmingos išvados dėl šio importo poveikio ir kad Komisija padarė nepaaiškintas prielaidas, pagal kurias importas iš trečiųjų šalių nepritraukia didesnių kainų rinkoje.

(212)

Komisija patvirtino, kad, atsižvelgiant į turimą informaciją, didžioji importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, dalis buvo produktai iš žemės ūkio kultūrų, kaip patvirtinta, inter alia, EBT 2023 m. statistinėje ataskaitoje (81), GAIN ataskaitose dėl Kinijos (82) ir Europos Sąjungos (83), rinkos tyrimuose (84) ir keliuose Komisijos atliktuose prekybos apsaugos tyrimuose (85). Dėl importo iš Singapūro Komisija surinko įrodymų, kad tokio importo kainos neatspindėjo faktinių rinkos sąlygų. Kalbant apie Jungtinės Karalystės (86) kilmės importą į Sąjungą, pažymėtina, kad tai buvo daugiausia parduodamos prekės (87), galimai įskaitant tarpvalstybinių Jungtinės Karalystės (88) ir ES gamintojų pozicijų balansavimą sandorių kainomis, kurių Komisija negalėjo papildomai atsekti. Be to, yra požymių, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu šiame sektoriuje Jungtinėje Karalystėje buvo vykdoma neįprasta prekybos praktika (89). Trečia, atitinkamos Jungtinės Karalystės valdžios institucijos naftos bendrovėms išdavė laikinojo įvežimo perdirbti procedūros leidimus dėl biodyzelino importo, o tai palengvino prekybą ne Jungtinės Karalystės kilmės biodyzelinu į Sąjungą per Jungtinę Karalystę, todėl statistiniai duomenys tapo netikslūs. Ši praktika buvo nutraukta tik visai neseniai (90) (91).

(213)

Komisija patvirtino, kad tiriamuoju laikotarpiu Kinijos biodyzelinas iš panaudoto kepimo aliejaus / atliekų padėjo greičiau įvykdyti tam tikrus nacionalinius įgaliojimus, nes sumažėjo fizinis biodyzelino kiekis, o Sąjungos rinkoje dėl jo buvo mokama priemoka. Pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvas valstybės narės turi pasiekti, kad tam tikrą dalį jų suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinantieji energijos ištekliai. Kad pasiektų savo bendrą tikslinę dalį, valstybės narės turi skirtingus tikslus ir (arba) papildomus įsipareigojimus. Transporto sektoriuje pažangieji biodegalai, t. y. iš panaudoto kepimo aliejaus ir tam tikrų riebalų atliekų pagamintas biodyzelinas, gali būti du kartus įskaičiuoti siekiant nacionalinių tikslų. Šis dvigubas skaičiavimas riboja įgaliojimų didinimo poveikį fiziniam mišinių kiekiui, nes įsipareigojimui įvykdyti reikia mažiau (t. y. pusės) biodegalų.

(214)

Komisija pažymėjo, kad veiklos vykdytojai negalėjo pasiekti savo tikslo taip pat greitai (kaip Kinijos biodyzelino atveju) importuodami didžiąją dalį produktų iš kitų trečiųjų šalių, nes jie gaminami iš žemės ūkio kultūrų. Todėl Komisija padarė išvadą, kad prasmingas skirtingos kilmės biodyzelino kainų, apimties ir rinkos dalių palyginimas gali būti atliktas tik patvirtinus susijusį produktų asortimentą. Biodyzelino iš žemės ūkio kultūrų importas iš kitų trečiųjų šalių nepakeitė Sąjungos biodyzelino tiek, kad jis atitiktų (dvigubą) Kinijos biodyzelino kiekį, ir negalėjo padaryti tokios žalos, kad susilpnintų importo iš Kinijos dempingo kaina ir žalingos Sąjungos gamintojų padėties priežastinį ryšį.

(215)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 368–372 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados atsižvelgiant į pirmiau pateiktą galutinę 12 lentelę.

(216)

Kadangi pastabų dėl šio skirsnio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 373–376 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(217)

Po pirminio faktų atskleidimo CCCMC teigė, kad gamybos sąnaudų ir darbo sąnaudų padidėjimas bei našumo sumažėjimas buvo galima žalos Sąjungos pramonei priežastis. Komisija atmetė CCCMC tvirtinimus, nes būtent dėl Kinijos biodyzelino daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo kainomis padengti padidėjusių sąnaudų. Todėl sąnaudų padidėjimas nesusilpnino nustatyto priežastinio ryšio.

(218)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 377 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados.

(219)

CCCMC tvirtino, kad Sąjungos gamintojai padarė žalą patys sau, nes jie nepajėgūs gaminti biodyzelino, kuriam taikoma dvigubo skaičiavimo priemoka.

(220)

Komisija nesutiko, kad Sąjungos gamintojai nepajėgūs gaminti biodyzelino, kuriam būtų taikoma dvigubo skaičiavimo priemoka. Komisija priminė laikinojo reglamento 57 konstatuojamąją dalį ir tai, kad laikinojo reglamento 4.4.2 skirsnyje paaiškintas priverstinis kainų mažinimas buvo nustatytas pagal kiekvieną rūšį ir kad Kinijos biodyzelinas buvo lyginamas su Sąjungoje pagamintu biodyzelinu, gaminamu iš tų pačių žaliavų, už kurias mokama ta pati (dvigubo skaičiavimo) priemoka.

(221)

CCCMC tvirtino, kad Sąjungos gamintojai sau padarė žalą dėl didelių investicijų, dėl kurių susidarė neigiamas pinigų srautas ir sumažėjo investicijų grąža.

(222)

Klausimas dėl sumažėjusio pelningumo ir Sąjungos gamintojų investicijų ryšio paaiškintas 197–201 konstatuojamosiose dalyse. Komisija priminė, kad Sąjungos gamintojų pelningumas sumažėjo dėl importo iš Kinijos. Kaip matyti iš Sąjungos gamintojams skirtų neužpildytų klausimynų, pelningumas yra pagrindinis formulės, naudojamos pinigų srauto ir investicijų grąžos duomenimis nustatyti, veiksnys. Laikinojo reglamento 359 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad didelės investicijos paskutinėje nagrinėjamojo laikotarpio dalyje buvo daug anksčiau numatyti projektai, susiję tik su dviem bendrovėmis.

(223)

„Excellence New Energy B.V.“ teigė, kad 1 900–2 200 EUR už toną tikslinė kaina yra daug didesnė už importo kainas, todėl Sąjungos pramonė negalėjo konkuruoti su jokiu importu. Komisija paaiškino, kad 1 900–2 200 EUR už toną tikslinė kainą atspindi tik labai specifinį produktų asortimentą, su kuriuo buvo lyginami Kinijos modeliai, todėl dėl jos negalima kvestionuoti Sąjungos pramonės konkurencingumo. Laikinojo reglamento 12 lentelėje nurodytas importas yra susijęs su skirtingu produktų asortimentu, kaip pabrėžta laikinojo reglamento 370 konstatuojamojoje dalyje.

(224)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 378–380 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(225)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje ir atsižvelgiant į tai, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu Komisija neregistravo importo, ji analizavo importo apimties raidą, kad nustatytų, ar išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, kaip aprašyta 4 konstatuojamojoje dalyje, importas, dėl kurio atliekamas tyrimas, toliau smarkiai augo, ir todėl, nustatydama žalos skirtumą, atsižvelgė į papildomą žalą, atsiradusią dėl tokio padidėjimo.

(226)

Remiantis duomenų bazės „Surveillance 2“ duomenimis, per keturias išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpio savaites importo iš Kinijos apimtis buvo 58 % mažesnė už vidutinę keturių savaičių importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu tiriamasis importas labai nepadidėjo.

(227)

Todėl šiuo atžvilgiu Komisija žalos pašalinimo lygio nekoregavo.

(228)

Kelios Kinijos šalys nesutiko su 11 % tiksliniu pelnu, naudotu žalos skirtumui apskaičiuoti, remdamosi tuo, kad toks pelno dydis buvo nerealistiškas ir (arba) beprasmis atsižvelgiant į rinkos pokyčius ir kitus elementus (pvz., reglamentavimo pokyčius, sąnaudų klausimus) nuo 2013 m., t. y. metų, kai galiausiai nustatytas 11 % dydis. Šalys paprašė Komisijos nustatyti naujesnį ir (arba) prasmingesnį tikslinį pelną, o CCCMC teigė, kad pelnas Sąjungos pramonei turi būti įgyjamas. „Jiaao“ grupė tikėjosi, kad tikslinis pelnas bus mažesnis nei 11 %, nes, jos nuomone, dėl konkurencijos rinkoje ir technologijų pažangos daugelyje pramonės sektorių pelno dydis ilgainiui mažės. Kadangi 2018 m. buvo nutraukti antidempingo tyrimai prieš Argentiną ir Indoneziją, reikėtų nustatyti naują „Zhuoyue“ grupės tikslinį pelną, nes tyrimų nutraukimas reiškia, kad Sąjungos pramonei nebedaroma žala. Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Zhuoyue“ grupė pakartojo šias pastabas remdamasi tuo, kad ji tikėjosi, jog pastarųjų metų pelningumo lygis atitinka normalias konkurencijos sąlygas.

(229)

Kaip pažymėta laikinojo reglamento 384 konstatuojamojoje dalyje, Komisija negalėjo nustatyti pelno dydžio remdamasi metų iki importo iš Kinijos padidėjimo duomenimis, nes Sąjungos pramonė kelerius metus kentėjo dėl importo dempingo kaina / subsidijuojamo importo srauto, todėl nė vienas laikotarpis negalėjo būti laikomas laikotarpiu, kuriuo konkurencinė padėtis Sąjungos rinkoje būtų buvusi normali. Todėl Komisija rėmėsi pelnu, kuris šios rūšies pramonės sektoriuje buvo nustatytas ankstesnių tyrimu metu, įskaitant 2019 m. atliktą tyrimą. Buvo nustatytas 11 % bazinis pelnas (92). „Jiaao“ grupės tvirtinimas, kad dėl konkurencijos rinkoje ir technologijų pažangos pelno dydis ilgainiui mažės, buvo nepagrįstas, būtent kiek tai susiję su biodyzelino sektoriumi. Išskyrus pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje nustatytą 6 % dydį, kurį pasiūlė „Jiaao“ grupė, nė viena šalis nepasiūlė, jų nuomone, (labiau) pagrįsto bazinio pelno. Tvirtinimai, kad 11 % yra netinkamas tikslinis pelnas, buvo atmesti.

(230)

Viena Kinijos šalis teigė, kad laikinojo reglamento 387 konstatuojamojoje dalyje apskaičiuota nežalinga kaina neturėtų būti grindžiama laikinojo reglamento 8 lentelėje nurodytomis gamybos sąnaudomis, kurios buvo laikomos neįprastomis, ir paprašė atlikti koregavimą, kad būtų apskaičiuota nežalinga kaina (tačiau nepaaiškino, kaip koreguoti ar kiek) siekiant tariamai ištaisyti anomalijas, pvz., dideles energijos kainas dėl karo. Komisija šiuos tvirtinimus atmetė ir priminė, kad laikinojo reglamento 8 lentelėje nurodytos platesnio asortimento nei produktų, kurių importas galiausiai buvo lyginamas, gamybos sąnaudos.

(231)

Susijęs importuotojas „Excellence New Energy B.V.“ suabejojo Komisijos apskaičiuota tiksline kaina, motyvuodamas tuo, kad prie laikinojo reglamento 8 lentelėje nurodytų gamybos sąnaudų priėjus 11 % tikslinį pelną ir reikalavimų laikymosi išlaidas, gauta tik 1 508 EUR už toną kaina. Komisija paaiškino, kad laikinojo reglamento 8 lentelėje pateiktos gamybos sąnaudos atspindi platesnį asortimentą nei gamybos sąnaudos, su kuriomis buvo lyginami Kinijos modeliai.

(232)

Kadangi pastabų negauta, laikinojo reglamento 389 konstatuojamoji dalis patvirtinama. Galutinis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir visų kitų bendrovių žalos pašalinimo lygis yra toks:

(233)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus galutinius antidempingo muitus:

(234)

EBT (savo narių vardu) ir „Neste“ manė, kad priemonės atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(235)

CCCMC tvirtino, kad šiame laikinojo reglamento skirsnyje pateikti Komisijos argumentai yra neįtikinami, nes konkurencija su importu iš trečiųjų šalių išliks, o žaliavos biodyzelinui gaminti taip pat bus importuojamos. Komisija pažymėjo, kad sveika konkurencija rinkoje yra vertinama palankiai ir atmetė CCCMC tvirtinimus.

(236)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, patvirtinami laikinojo reglamento 392–394 konstatuojamosiose dalyse pateikti argumentai.

(237)

Kadangi pastabų dėl šio skirsnio negauta, patvirtinami laikinojo reglamento 395–398 konstatuojamosiose dalyse pateikti argumentai.

(238)

Panaudoto kepimo aliejaus surinkėja bendrovė „Quatra“ teigė, kad, jei TAD ir panaudotas kepimo aliejus būtų neįtraukti į priemonių taikymo sritį, tai paskatintų tokių prekių importą į Sąjungą ir darytų neigiamą poveikį Sąjungos pastangoms užtikrinti tvarumą, nes būtų atgrasoma nuo panaudoto kepimo aliejaus / žaliavų vietos gavybos. Komisija šiuos tvirtinimus, kad panaudotas kepimo aliejus nepatenka į šio tyrimo aprėptį, atmetė.

(239)

Stambi biodegalų saugojimo paslaugų teikėja Europoje „Chane“, kuri taip pat perdirba TAD, tvirtino, kad priemonės keltų grėsmę jos tvarumo užmojams ir sukeltų iššūkių tiekimo grandinės dinamikai, o tai galėtų turėti įtakos atsinaujinančiųjų energijos išteklių prieinamumui ir pasiekiamumui. „Chane“ baiminasi, kad kils sutrikimų, saugyklos taps neveiksmingos, gali būti nepakankamas panaudojimas ir neigiamų finansinių pasekmių. Komisija pažymėjo, kad nors priemonės gali padaryti poveikį tam tikriems srautams tiekimo grandinėje, biodyzelino prieinamumas yra užtikrintas atsižvelgiant į Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumus ir didelį importo kiekį. Priemonėmis nesiekiama užkirsti kelią importui, bet atkurti sąžiningas konkurencijos sąlygas Sąjungos biodyzelino rinkoje.

(240)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, patvirtinami laikinojo reglamento 399–400 konstatuojamosiose dalyse pateikti argumentai.

(241)

CCCMC nesutiko su laikinajame reglamente šiame skirsnyje Komisijos pateiktu teiginiu, kad Sąjungos pramonė turi pakankamai pajėgumų paklausai patenkinti, remdamasi tuo, kad Sąjungos pramonei tiriamuoju laikotarpiu sekėsi nelabai gerai, ir blogomis rapsų auginimo perspektyvomis. Komisija su tuo nesutiko atsižvelgdama į savo išvadas dėl atrinktų Sąjungos gamintojų nepanaudotų pajėgumų, bendras savo išvadas dėl Sąjungos pramonės ir įvairių žaliavų, iš kurių gali būti gaminamas biodyzelinas.

(242)

CCCMC nesutiko su laikinojo reglamento 402 konstatuojamojoje dalyje pateiktu Komisijos teiginiu, kad nustačius priemones būtų daromas teigiamas poveikis tvarumui ir išmetamam ŠESD (93) kiekiui. Komisija atkreipė dėmesį į kai kurių Sąjungos gamintojų nurodytos gerosios ūkininkavimo praktikos vaidmenį sekvestruojant anglį dirvožemyje (94) ir atmetė CCCMC tvirtinimus.

(243)

Po pirminio faktų atskleidimo susijęs importuotojas „Excellence New Energy B.V.“ užginčijo pernelyg didelius muitus, kurie duotų priešingų platesniems priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslams rezultatų, ir, kaip ir CCCMC, suabejojo, ar antidempingo priemonės yra tinkamos atsižvelgiant į platesnį tarptautinių kovos su klimato kaita veiksmų kontekstą. CCCMC pridūrė, kad netikrumas dėl aplinkos politikos varžo įmonių žaliąsias investicijas ir žaliąsias inovacijas ir kad priemonės paveiktų tokios rūšies biodyzeliną, kuriam ES teisės aktų leidėjas teikia didžiausią pirmenybę.

(244)

Komisija pažymėjo, kad muitų dydis nebuvo pernelyg didelis ir kad priemonėmis nesiekiama užkirsti kelią importui, bet atkurti sąžiningas konkurencijos sąlygas Sąjungos biodyzelino rinkoje. Komisijos įsipareigojimas kovoti su klimato kaita negali būti kvestionuojamas nustačius antidempingo priemones, kai jos yra teisiškai pagrįstos. Išvados apie pagrįstą poreikį atkurti vienodas sąlygas Sąjungoje buvo aiškios. Pažymėta, kad uždarius Sąjungos biodyzelino gamintojų gamyklas padidėtų priklausomybė nuo trečiųjų šalių kilmės biodyzelino iš atokių vietovių, o tai būtų nenaudinga atsižvelgiant į Sąjungos pastangas sumažinti anglies pėdsaką. Komisija atmetė „Excellence New Energy B.V.“ ir CCCMC tvirtinimus.

(245)

„Excellence New Energy B.V.“ įtarė, kad, nustačius priemones, bus sutrikdyta terminalų ir uostų veikla. Šis nepagrįstas tvirtinimas buvo atmestas.

(246)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos interesų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 404–405 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(247)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(248)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(249)

EBT nurodė, kad kai kuriems veiklos vykdytojams naudojant masės balanso sistemą pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą buvo vengiama Kinijos biodyzelinui taikomų antidempingo muitų. EBT pažymėjo, kad prekiautojai galėtų sukeisti tvarumo patvirtinimo sertifikatus tarp ES ir ne ES produktų gabendami T1 (t. y. prieš muitinį įforminimą) ne ES biodyzeliną, kurio tvarumo patvirtinimas būtų parduodamas Sąjungoje (t. y. dėl medžiagų, kurios skaičiuojamos du kartus siekiant ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų), o fizinis biodyzelinas būtų siunčiamas už Sąjungos ribų. Komisija nesutiko, kad ši veikla galėtų būti laikoma vengimo praktika, su kuria reikia kovoti atliekant šį tyrimą.

(250)

„Neste“ ir EBT pareiškė, kad HEFA-SPK / maišytiems TAD netaikant priemonių padidėtų Kinijos biodyzelinui taikomų antidempingo priemonių vengimo rizika ir sumažėtų taisomasis priemonių poveikis. Šiuo atžvilgiu „Neste“ atkreipė dėmesį į tai, kad daugumai degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių nepriskirti atskiri KN kodai, ir į tai, kad HEFA-SPK ir HVA gali būti priskiriami tam pačiam prekės kodui, kai jie atitinka tas pačias distiliavimo specifikacijas. EBT teigė, kad pasienyje atskirti TAD ir HVA yra sunku.

(251)

Savo pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Neste“ ir EBT pakartojo pagrindines pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje pateiktas apibendrintas pastabas. EBT teigė, kad Kinijos pramonė greitai pereitų nuo HVA prie TAD ir taip išvengtų HVA taikomų antidempingo muitų mokėjimo. „EcoCeres“ grupė nesutiko, kad perėjimas prie TAD būtų greitas. EBT paragino Komisiją laikytis iniciatyvaus požiūrio į naują Kinijos panaudotam kepimo aliejui taikomą eksporto mokesčio mechanizmą, kuris tariama yra tam tikra parama antidempingo muitams absorbuoti, taip pat kompensuotina subsidija, dėl kurios artimiausioje ateityje sumažėtų Kinijos RRME, HVA ir TAD eksporto į Sąjungą kainos. EBT konkrečiai paragino stebėsenos tikslais sukurti naujus TAD skirtus TARIC kodus, atidžiai stebėti biodyzelino importo į Sąjungą kainą ir atlikti ex officio tyrimą, kad būtų peržiūrėti šiame tyrime nustatyti dempingo skirtumai. „EcoCeres“ grupė priminė apie jau taikomas biodegalų judėjimo stebėsenos priemones, t. y. nuo 2024 m. veikiančią Komisijos Sąjungos biodegalų duomenų bazę.

(252)

Komisija atsižvelgė į šalių nurodytus klausimus ir įsipareigojo stebėti biodyzelino ir TAD srautus po to, kai Kinijos biodyzelinui bus nustatytos antidempingo priemonės, kaip apibrėžta šio reglamento 1 straipsnyje. Todėl stebėsenos tikslais Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tvariems aviaciniams degalams, apibrėžtiems šio reglamento 1 straipsnyje, buvo nustatyti atskiri TARIC kodai.

(253)

CCCMC suabejojo priemonių forma. Komisija atmetė CCCMC tvirtinimą, kuris buvo nepagrįstas.

(254)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant šį tyrimą. Taigi šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos, todėl tokiam produktui turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatyta muito norma.

(255)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (95). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad šis pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(256)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(257)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek turėtų atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(258)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jeigu tenkinamos inicijavimo sąlygos. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(259)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visam kitam Kinijos kilmės importui nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(260)

Eksportuojantys gamintojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos, kad jiems būtų taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta antidempingo muito norma. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei vykdomos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) tiriamuoju laikotarpiu jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą; ii) jis nėra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, kuris tai darė, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(261)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos dydį, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, laikinuoju reglamentu nustatytų lygių sumos turėtų būti galutinai surenkamos, neviršijant šiuo reglamentu nustatyto lygio.

(262)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (96) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną,

(263)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,