Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2026 m. rugsėjo 17 d.(*)

„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vartotojų apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – 2 straipsnio 2 dalies 5 punktas – Sąvoka „teiginys apie sveikumą“ – Maisto papildai – Nuorodos apie vartojimo dažnumą ir (arba) būdą – 14 straipsnio 2 dalis – Teiginiai apie susirgimo pavojaus sumažinimą – Taikytinos sąlygos – Maisto papildo reklama “

Byloje C‑721/24

dėl cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) 2024 m. spalio 4 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2024 m. spalio 22 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Vista-Life Pharma SA,

Vista-Life Pharma Belgium SCRL

prieš

Laboratoires S.M.B. SA,

Brussels Reps Pharma SRL

TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė M. L. Arastey Sahún, teisėjai J. Passer, E. Regan (pranešėjas), D. Gratsias ir B. Smulders,

generalinis advokatas Andrea Biondi,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Vista-Life Pharma SA, atstovaujamos avocats L. De Meese ir P. Maeyaert,

–        Laboratoires S.M.B. SA ir Brussels Reps Pharma SRL, atstovaujamų avocat G. Sorreaux,

–        Belgijos vyriausybės, atstovaujamos M. Jacobs, L. Jans ir C. Pochet,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos S. Delaude ir B. Rous Demiri,

susipažinęs su 2026 m. sausio 29 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL L 404, 2006, p. 9, klaidų ištaisymas OL L 12, 2007, p. 3), iš dalies pakeisto 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 109/2008 (OL L 39, 2008, p. 14) (toliau – Reglamentas Nr. 1924/2006), 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų bei 14 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Vista-Life Pharma SA ir Vista-Life Pharma Belgium SCRL (toliau kartu – Vista-Life) ginčą su Laboratoires S.M.B. SA ir Brussels REPS Pharma SRL dėl Vista-Life komercinėje dviejų maisto papildų reklamoje esančios informacijos.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

 Direktyva 2002/46/EB

3        2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (OL L 183, 2002, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 490) 2 straipsnyje nurodyta:

„Šioje direktyvoje:

a)      „maisto papildai“ – tai maisto produktai, kurie yra skirti papildyti įprastą racioną ir kurie, vieni arba derinyje su kitomis medžiagomis, yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų šaltinis, turintys mitybinį arba fiziologinį poveikį, ir kuriais prekiaujama dozuota forma, t. y. tokiomis formomis kaip kapsulės, pastilės, piliulės, tabletės ir kitos panašios formos, miltelių maišeliai, ampulės su skysčiu, buteliukai su lašų dozatoriumi bei kitos panašios skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formos;

<...>“

 Direktyva 2006/114/EB

4        2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (OL L 376, 2006, p. 21) 2 straipsnyje nustatyta:

„Šioje direktyvoje:

a)      „reklama“ – tai su prekybos, verslo, amato ar profesijos vykdymu susijusios informacijos pateikimas siekiant skatinti prekių ar paslaugų, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas, tiekimą;

<...>“

 Reglamentas Nr. 1924/2006

5        Reglamento Nr. 1924/2006 3, 23 ir 28 konstatuojamosiose dalyse numatyta:

„(3)      Bendros ženklinimo nuostatos pateikiamos 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo [(OL L 109, 2000, p. 29)]. [Direktyva 2000/13] iš esmės draudžiamas informacijos, kuri klaidintų pirkėją arba priskirtų maisto produktams vaistines savybes, naudojimas. Šis reglamentas turėtų papildyti [Direktyvos 2000/13] bendruosius principus ir nustatyti konkrečias nuostatas dėl teiginių apie vartotojams tiekiamų produktų maistingumą ir sveikatingumą [sveikumą] vartojimo.

<...>

(23)      Bendrijoje vartoti teiginius apie sveikatingumą [sveikumą] turėtų būti leidžiama tik atlikus aukščiausio įmanomo lygio mokslinį įvertinimą. Tam, kad būtų užtikrintas suderintas mokslinis šių teiginių vertinimas, šiuos įvertinimus turėtų atlikti Europos maisto saugos tarnyba [(EFSA)]. Pateikę prašymą pareiškėjai turėtų galėti susipažinti su savo byla, kad patikrintų procedūros eigą.

<...>

(28)      Mityba yra vienas iš daugelio veiksnių, galinčių nulemti tam tikrų ligų pradžią. Kiti veiksniai, pvz., amžius, genetiškai paveldėtas polinkis, fizinio aktyvumo laipsnis, tabako ir kitų priklausomybę sukeliančių produktų vartojimas, aplinkos ir streso neigiamas poveikis taip pat gali nulemti ligų pradžią. Todėl teiginiams apie susirgimo rizikos mažinimą turėtų būti taikomi konkretūs ženklinimo reikalavimai.“

6        Šio reglamento 1 straipsnio „Dalykas ir taikymo sritis“ 1 ir 2 dalyse nurodyta:

„1.      Šis reglamentas suderina valstybių narių teisės aktų, reglamentų arba administracinės veiklos nuostatas, susijusias su teiginiais apie maistingumą ir sveikatingumą [sveikumą], siekiant užtikrinti efektyvų vidaus rinkos veikimą ir aukštą vartotojų apsaugos lygį.

2.      Šis reglamentas taikomas teiginiams apie maistingumą ir sveikatingumą [sveikumą], skelbiamiems maisto produktų, skirtų galutiniam vartotojui, komerciniuose pranešimuose – ženklinime, pateikime ar reklamoje.

<...>“

7        Šio reglamento 2 straipsnyje „Sąvokų apibrėžimai“ nustatyta:

„1.      Šiame reglamente:

<...>

b)      taikomas „maisto papildo“ apibrėžimas, pateiktas [Direktyvoje 2002/46];

<...>

d)      taikomas „ženklinimo“ apibrėžimas, pateiktas [Direktyvos 2000/13] 1 straipsnio 3 dalies a punkte.

2.      Taip pat taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

1)      „teiginys“ — bet koks pranešimas arba išraiška, kurie nėra privalomi pagal Bendrijos arba nacionalinės teisės aktus, taip pat vaizdinė, grafinė arba simbolinė bet kokia forma pateikiama išraiška, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama arba užsimenama, kad maisto produktas turi tam tikrų savybių;

<...>

5)      „teiginys apie sveikatingumą [sveikumą]“ – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos;

6)      „teiginys apie susirgimo pavojaus sumažinimą“ – teiginys apie sveikatingumą [sveikumą], kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad tam tikrai maisto kategorijai priklausančių produktų, maisto produkto arba vienos iš jo sudedamųjų dalių vartojimas žymiai sumažina riziką susirgti viena iš žmonėms būdingų ligų;

<...>“

8        To paties reglamento 3 straipsnio „Visų teiginių bendrieji principai“ pirma pastraipa suformuluota taip:

„Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą [sveikumą] gali būti vartojami ženklinant, pristatant arba reklamuojant į Bendrijos rinką pateikiamus maisto produktus, tik jei šie teiginiai atitinka šio reglamento nuostatas.“

9        Reglamento Nr. 1924/2006 4 straipsnio „Teiginių apie maistingumą ir sveikatingumą [sveikumą] vartojimo sąlygos“ 2 dalyje numatyta:

„Nukrypstant nuo 1 dalies reikalavimų, leidžiama vartoti teiginius apie maistingumą:

<...>

b)      kai viena maistinė medžiaga neatitinka maistinės medžiagos apibūdinimo, jei pareiškimas apie konkrečią maistinę medžiagą pateikiamas šalia teiginio, toje pačioje pusėje ir taip pat aiškiai, kaip teiginys. Pareiškimas yra toks: „Daug <...>“.“

10      Minėto reglamento 14 straipsnis „Susirgimo rizikos mažinimo teiginiai ir teiginiai dėl vaiko vystymosi ir sveikatos“ suformuluotas taip:

„1.      Nepaisant [Direktyvos 2000/13] 2 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų, toliau nurodyti teiginiai gali būti pateikiami, jei šio reglamento 15, 16, 17 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka buvo suteiktas leidimas įtraukti juos į leistinų teiginių Bendrijos sąrašą kartu su visomis būtinomis šių teiginių vartojimo sąlygomis:

a)      teiginiai apie susirgimo rizikos mažinimą;

<...>

2.      Be šiame reglamente išdėstytų bendrųjų reikalavimų ir 1 dalies konkrečių reikalavimų, skirtų teiginiams apie susirgimo rizikos sumažinimą, ženklinime arba, jei produktas neturi ženklinimo, produkto pateikime ar reklamoje taip pat turi būti nurodoma, kad teiginyje minimą susirgimą gali sukelti daug rizikos veiksnių ir kad pakeitus vieną iš šių veiksnių naudingas poveikis sveikatai įmanomas, bet negarantuotas.“

 Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011

11      2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011, p. 8), 2 straipsnio „Terminų apibrėžtys“ 2 dalyje numatyta:

„Taip pat vartojamos šios terminų apibrėžtys:

<...>

c)      privaloma informacija apie maistą – tam tikri duomenys, kurie pagal Sąjungos nuostatas turi būti teikiami galutiniam vartotojui;

<...>

j)      ženklinimas – su maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotasis prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis, pateikti ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje, pridedamuose prie tokio maisto produkto arba jį nurodančiuose;

<...>“

12      Šio reglamento 7 straipsnio „Sąžininga informacijos teikimo praktika“ 2 dalyje numatyta:

„Informacija apie maistą turi būti tiksli, aiški ir vartotojui lengvai suprantama.“

13      Minėto reglamento 12 straipsnio „Privalomos informacijos apie maisto produktus prieinamumas ir jos išdėstymas“ 1 ir 2 dalyse nurodyta:

„1.      Remiantis šiuo reglamentu pateikiama privaloma informacija apie visus maisto produktus ir ji turi būti lengvai prieinama.

2.      Privaloma informacija apie fasuotus maisto produktus nurodoma ant pačios pakuotės arba prie jos pritvirtintoje etiketėje.“

14      To paties reglamento 53 straipsnyje „Panaikinimas“ numatyta:

„1.      Direktyvos 87/250/EEB, 90/496/EEB, 1999/10/EB, 2000/13/EB, 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Reglamentas (EB) Nr. 608/2004 panaikinami nuo 2014 m. gruodžio 13 d.

2.       Nuorodos į panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.“

 Įgyvendinimo sprendimas 2013/63/ES

15      2013 m. sausio 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/63/ES, kuriuo priimamos teiginių apie sveikumą konkrečių sąlygų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 10 straipsnyje, įgyvendinimo gairės (OL L 22, 2013, p. 25), priedo „Kartu su leidžiamais vartoti teiginiais pateikiama privaloma informacija. 10 straipsnio 2 dalis“ 2 punktas suformuluotas taip:

„2.1.            10 straipsnio 2 dalis. Išskiriami 3 taikymo atvejai

Kad būtų užtikrinta atitiktis Reglamentui, 10 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, vartojant teiginį apie sveikumą, vartotojui pateikti du arba prireikus keturis privalomos informacijos vienetus. 10 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytą informaciją būtina pateikti maisto produkto „ženklinime“ (angl. labelling), o jei ženklinimo nėra – jo „pateikime“ (angl. presentation) ir reklamoje (angl. advertising). Šią nuostatą reikėtų aiškinti atsižvelgiant į teisės aktų leidėjo tikslą užtikrinti aukštą vartotojo apsaugos lygį ir teikti tikslią bei teisingą informaciją, kad vartotojas galėtų priimti ta informacija pagrįstą sprendimą.

„Ženklinimo“ apibrėžtis pateikta [Direktyvos 2000/13] 1 straipsnio 3 dalies a punkte ir [Reglamento Nr. 1169/2011] 2 straipsnio 2 dalies j punkte. Toje apibrėžtyje teigiama, kad „ženklinimas“ – su maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotasis prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis, pateikti ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje, pridedamuose prie tokio maisto produkto arba jį nurodančiuose“. Sąjungos teisės aktuose pateikta reklamos apibrėžtis, bet nėra „pateikimo“ apibrėžties; pastarąjį reikėtų suprasti remiantis [Direktyvos 2000/13] 2 straipsnio 3 dalies a punkte ir [Reglamento Nr. 1169/2011] 7 straipsnio 4 dalies b punkte pateiktu aiškinimu.

Teiginys apie sveikumą gali būti pateiktas „ženklinime“, kuris gali reikšti ne tik etiketę, nes tai apima visą vartotojui apie maisto produktą pateiktą informaciją, kuri prie jo pridėta arba su juo susijusi. Skirtumas tarp „ženklinimo“ ir „reklamos“ yra šis: „ženklinimas“ susijęs su maisto produkto tiekimu galutiniam vartotojui [skirtas informuoti galutinį vartotoją], o reklama – tai maisto produkto įsigijimo skatinimas, kurį vykdo maisto ūkio subjektas.

a)      Siekiant atitikties 10 straipsnio 2 dalies nuostatoms, privalomą informaciją būtina nurodyti maisto produkto, su kuriuo susijęs teiginys apie sveikumą, „ženklinime“.

b)      Jei „ženklinimo“ nėra, privalomą informaciją reikia pateikti maisto produkto, su kuriuo susijęs teiginys apie sveikumą, reklamoje arba „pateikime“. Pavyzdžiui, jei teiginys apie sveikumą vartojamas bendro pobūdžio maisto produktų reklamoje (pvz., alyvuogių aliejaus, pieno gaminių, mėsos ir t. t.), kuri jo nesieja su konkrečiu paženklintu produktu, privalomą informaciją reikia taip pat pateikti to maisto produkto reklamoje ir „pateikime“.

[Reglamento Nr. 1169/2011] 12 straipsnyje nustatyta, kad privaloma informacija visada turėtų būti prieinama vartotojui, šiam priimant sprendimą, kurį maisto produktą įsigyti. <...>

<...>“

 Belgijos teisė

 Ekonominės teisės kodeksas

16      Ekonominės teisės kodekso (2013 m. kovo 29 d. Moniteur belge, p. 19975), iš dalies pakeisto 2013 m. gruodžio 21 d. įstatymu, kuriuo į Ekonominės teisės kodeksą įterpiamas VI antraštinis skyrius „Rinkos praktika ir vartotojų apsauga“, o į jo I ir XV knygas įterpiamos VI knygai būdingos apibrėžtys ir VI knygai būdingos įstatymo taikymo nuostatos (2013 m. gruodžio 30 d. Moniteur belge, p. 103506) (toliau – Ekonominės teisės kodeksas), VI.104 straipsnyje numatyta:

„Draudžiami bet kokie veiksmai, prieštaraujantys sąžiningai rinkos praktikai, kuriais įmonė pažeidžia arba gali pažeisti vienos ar kelių įmonių verslo interesus.“

 2021 m. gegužės 30 d. Karaliaus dekretas dėl maistinių medžiagų ir maisto produktų, į kuriuos pridėta maistinių medžiagų, pateikimo į rinką

17      2021 m. gegužės 30 d. Karaliaus dekreto dėl maisto medžiagų ir maisto produktų, į kuriuos pridėta maistinių medžiagų, pateikimo į rinką (2021 m. birželio 11 d. Moniteur belge, p. 61519) 9 straipsnyje numatyta:

„Ženklinant, pateikiant ir reklamuojant 3 straipsnyje nurodytus maisto produktus, draudžiama:

1.      priskirti produktui ligų prevencijos, gydymo ar išgydymo savybes ir nurodyti panašias charakteristikas;

<...>“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

18      Laboratoires S.M.B. ir Brussels Reps Pharma, atsakovės pagrindinėje byloje, yra pagal Belgijos teisę įsteigtos bendrovės, veikiančios farmacijos ir parafarmacijos sektoriuose. Jos gamina ir parduoda, be kita ko, maisto papildus.

19      Vista-Life taip pat prekiauja maisto papildais ir šiuose sektoriuose konkuruoja su atsakovėmis pagrindinėje byloje. Tarp šių papildų, be kita ko, yra du produktai: „Vista-D3“ ir „VistaSterol“.

20      2021 m. kovo 18 d. raštu atsakovės pagrindinėje byloje įspėjo Vista-Life nebeplatinti dviejų reklaminių skelbimų, susijusių su maisto papildu „Vista-D3“, pasirodžiusių dviejuose 2021 m. vasario mėn. sveikatos priežiūros specialistams skirtuose periodiniuose leidiniuose, motyvuodama tuo, kad kasdienis šio maisto papildo vartojimas ten apibūdinamas kaip lemiantis „stabilų kiekį plazmoje“, o tai yra pagal Reglamentą Nr. 1924/2006 neleidžiamas teiginys apie sveikumą.

21      2021 m. kovo 25 d. raštu Vista-Life neigė pažeidusi šį reglamentą ir nurodė, kad tai nėra teiginys apie sveikumą, kaip tai suprantama pagal minėtą reglamentą.

22      2021 m. balandžio mėn. Vista-Life sveikatos priežiūros specialistams skirtame periodiniame leidinyje publikavo dar vieną reklaminį „VistaSterol“ maisto papildo skelbimą, kuriame buvo nurodyta: „sprendimas cholesterolio kiekiui kontroliuoti“. Šiame skelbime taip pat buvo nurodyta, kad maisto papilde yra augalinių sterolių.

23      2021 m. birželio 9 d. atsakovės pagrindinėje byloje tribunal de l’entreprise francophone de Bruxelles (Briuselio komercinis teismas, bylas nagrinėjantis prancūzų kalba, Belgija) pareiškė ieškinį dėl veiksmų nutraukimo, kuriuo, be kita ko, prašė, pirma, pripažinti, kad teiginiais apie sveikumą „stabilus kiekis plazmoje“ ir „sprendimas cholesterolio kiekiui kontroliuoti“, kuriuos Vista-Life vartojo savo produktams „Vista-D3“ ir „VistaSterol“, pažeidžiamas Reglamento Nr. 1924/2006 10 straipsnis ir 14 straipsnio 2 dalis, taip pat Ekonominės teisės kodekso VI.104 straipsnis ir, antra, nurodyti Vista-Life nutraukti šį pažeidimą, priešingu atveju skiriant periodinę baudą.

24      2022 m. balandžio 6 d. sprendimu tribunal de l’entreprise francophone de Bruxelles (Briuselio komercinis teismas, bylas nagrinėjantis prancūzų kalba) patenkino šį ieškinį.

25      2022 m. spalio–gruodžio mėn. Vista-Life trijuose sveikatos priežiūros specialistams skirtuose periodiniuose leidiniuose išplatino keturis naujus reklaminius skelbimus, susijusius su „Vista-D3“ maisto papildu, kuriuose teigiama, kad šio maisto papildo vartojimas leidžia išvengti mirtingumo rizikos padidėjimo, ir (arba), be kita ko, nurodyta, kad vitamino D kasdienis vartojimas yra tinkamesnis už vienkartinį didesnės dozės vartojimą („kasdienis vartojimas geriau už smūginę dozę“), o „Vista-D3“ produkto vartojimas po liežuviu yra „geriau nei virš liežuvio: produktas pasisavinamas sparčiau, išvengiama pirmojo prasiskverbimo per kepenis efekto ir fermentinio skaidymo skrandyje“.

26      2022 m. lapkričio 23 d. raštu atsakovės pagrindinėje byloje įspėjo Vista-Life nebenaudoti šiuose reklaminiuose skelbimuose esančios informacijos, nes manė, kad tai yra pagal Reglamentą Nr. 1924/2006 draudžiami teiginiai apie sveikumą ir kad jais pažeidžiamas 2021 m. gegužės 30 d. Karaliaus dekretas dėl maistinių medžiagų ir maisto produktų, į kuriuos pridėta maistinių medžiagų, pateikimo į rinką, Reglamentas Nr. 1169/2011 ir Ekonominės teisės kodeksas.

27      2022 m. gruodžio 2 d. raštu Vista-Life ginčijo atsakovių pagrindinėje byloje suformuluotus teiginius ir atsisakė patenkinti šį oficialų įspėjimą.

28      2022 m. gruodžio 9 d. atsakovės pagrindinėje byloje tribunal de l’entreprise francophone de Bruxelles (Briuselio komercinis teismas, bylas nagrinėjantis prancūzų kalba) pareiškė ieškinį dėl veiksmų nutraukimo, kuriuo, be kita ko, prašė konstatuoti, kad šio sprendimo 25 punkte nurodytais teiginiais apie sveikumą pažeidžiamas Reglamento Nr. 1924/2006 10 straipsnis, taigi ir Ekonominės teisės kodekso VI.104 straipsnis, ir įpareigoti Vista-Life nebevartoti šių ir visų panašių teiginių, kitu atveju skiriant periodinę baudą.

29      2023 m. balandžio 5 d. sprendimu tribunal d’entreprise francophone de Bruxelles (Briuselio komercinis teismas, bylas nagrinėjantis prancūzų kalba), be kita ko, konstatavo, kad teiginys, jog produktas „Vista-D3“ leidžia išvengti mirtingumo rizikos padidėjimo, teiginys, kad produktas „Vista-D3“ padeda išvengti pirmojo prasiskverbimo per kepenis efekto ir fermentinio skaidymo skrandyje bei teiginys „kasdienis vartojimas geriau už smūginę dozę“ yra neleistini teiginiai apie sveikumą, todėl jais pažeidžiamas Reglamento Nr. 1924/2006 10 straipsnis ir Ekonominės teisės kodekso VI.104 straipsnis. Be to, jis įpareigojo Vista-Life nebevartoti šių ir panašių teiginių, antraip bus skirta periodinė bauda.

30      Vista-Life pateikė apeliacinius skundus dėl 2022 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. balandžio 5 d. tribunal d’entreprise francophone de Bruxelles (Briuselio komercinis teismas, bylas nagrinėjantis prancūzų kalba) sprendimų cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kuris sujungė abi bylas.

31      Savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą tas teismas konstatavo, pirma, kad atsakovės pagrindinėje byloje ir Vista-Life nesutaria dėl klausimo, ar teiginiai „stabilus kiekis plazmoje“, „produktas „Vista‑D3“ padeda išvengti pirmojo perėjimo per kepenis efekto ir fermentinio skaidymo skrandyje“ ir „kasdienis vartojimas geriau už smūginę dozę“ yra teiginiai apie sveikumą, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

32      Šiuo klausimu minėtas teismas pažymėjo, kad neginčijama, jog šios nuorodos nėra pagal Reglamentą Nr. 1924/2006 leidžiamų teiginių apie sveikumą sąrašuose.

33      Be to, jis nurodė, kad, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte pateiktą sąvokos „teiginys apie sveikatingumą [sveikumą]“ apibrėžtį, reikia patikrinti, ar minėti teiginiai patvirtina, nurodo arba reiškia ryšį tarp „Vista-D3“ maisto papildo ir sveikatos.

34      Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatavo, kad iš šio sprendimo 31 punkte nurodytos informacijos matyti, jog egzistuoja ryšys tarp „Vista-D3“  produkto vartojimo dažnumo, jo naudojimo būdo ir jo įsisavinimo (veiksmingumo) organizme.

35      Vis dėlto jis pažymėjo, kad Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte pateiktoje bendroje sąvokos „teiginys“ apibrėžtyje nepatikslinta, ką reiškia „tam tikros savybės“, ir kad šio reglamento 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte pateiktoje sąvokos „teiginys apie sveikatingumą [sveikumą]“ apibrėžtyje nenurodyta, ar sąvoka „maisto produkto ar viena jo sudėtinių dalių“ apima savybes, susijusias su atitinkamo maisto produkto vartojimo dažnumu ir būdu.

36      Antra, dėl nuorodos „sprendimas cholesterolio kiekiui kontroliuoti“, susijusios su maisto papildu „VistaSterol“, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad Vista-Life ir atsakovės pagrindinėje byloje sutinka, jog ši nuoroda yra „teiginys apie sveikatingumą [sveikumą]“, konkrečiai kalbant, „teiginys apie susirgimo pavojaus sumažinimą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

37      Vis dėlto jos laikosi priešingų nuomonių dėl to, ar šis teiginys apie sveikumą atitinka Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 2 dalį.

38      Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje reklamoje nėra šioje nuostatoje esančios nuorodos, kad ligą, apie kurią kalbama teiginyje (nagrinėjamu atveju – širdies ir kraujagyslių ligas), lemia keli rizikos veiksniai ir kad vieno iš šių veiksnių (šiuo atveju – augalinių sterolių vartojimo) pakeitimas gali turėti teigiamą poveikį arba jo neturėti.

39      Vis dėlto jis pažymėjo, kad ant „VistaSterol“ maisto papildo pakuotės ir informaciniame lapelyje, taip pat Vista-Life interneto svetainėje yra nuoroda, kad didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

40      Šiomis aplinkybėmis cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai turi būti aiškinami taip, kad sąvokos „tam tikros savybės“ ir „maisto produkto kategorija, maisto produktas ar viena jo sudedamųjų dalių“ apima teiginius, susijusius su maisto produkto vartojimo dažnumu ir (arba) būdu?

2.      Ar Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, jog pagal ją reikalaujama, kad ženklinant arba, jei produktas neturi ženklinimo, pateikiant produktą ar jo reklamoje būtų pažodžiui pakartojama nuoroda, jog teiginyje minimą susirgimą „gali sukelti daug rizikos veiksnių ir <...> pakeitus vieną iš šių veiksnių naudingas poveikis sveikatai įmanomas, bet negarantuotas?“

3.      Ar Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad reklamoje, kurioje pakartojamas teiginys apie sveikumą, susijęs su rizikos susirgti sumažinimu, turi būti nurodoma, jog „teiginyje minimą susirgimą gali sukelti daug rizikos veiksnių ir kad pakeitus vieną iš šių veiksnių naudingas poveikis sveikatai įmanomas, bet negarantuotas“, jeigu ši nuoroda pateikiama ant produkto pakuotės, informaciniame lapelyje ir (arba) interneto svetainėje?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

41      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad teiginiai, susiję su maisto papildo vartojimo dažnumu ir (arba) vartojimo būdu, patenka į sąvoką „teiginys apie sveikatingumą [sveikumą]“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

42      Visų pirma reikia priminti, kad remiantis Reglamento Nr. 1924/2006 1 straipsnio 2 dalimi, šis reglamentas taikomas teiginiams apie maistingumą ir sveikumą, pateikiamiems komerciniuose pranešimuose apie galutiniam vartotojui skirtus maisto produktus, įskaitant, kaip matyti iš šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su Direktyvos 2002/46 2 straipsnio a punktu, maisto papildus.

43      Remiantis Reglamento Nr. 1924/2006 3 straipsnio pirma pastraipa, tokie teiginiai gali būti vartojami ženklinant, pristatant arba reklamuojant į Europos Sąjungos rinką pateikiamus maisto produktus tik jeigu jie atitinka šio reglamento nuostatas.

44      Šiose nuostatose numatyti tam tikri reikalavimai, susiję su teiginių apie maisto produktų sveikumą vartojimu Sąjungoje, visų pirma minėto reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje nurodytas reikalavimas, kad toks naudojimas turėtų būti leidžiamas tik atlikus aukščiausius reikalavimus atitinkantį mokslinį vertinimą, kurį, siekiant užtikrinti suderintą vertinimą, turi atlikti EFSA (šiuo klausimu žr. 2025 m. balandžio 30 d. Sprendimo Novel Nutriology, C‑386/23, EU:C:2025:304, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

45      Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte sąvoka „teiginys“ apibrėžiama plačiai, t. y. kaip „bet koks pranešimas arba išraiška, kurie nėra privalomi pagal Bendrijos arba nacionalinės teisės aktus, taip pat vaizdinė, grafinė arba simbolinė bet kokia forma pateikiama išraiška, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama arba užsimenama, kad maisto produktas turi tam tikrų savybių“.

46      Iš žodžių junginio „teigiama arba užsimenama“ vartojimo matyti, kad kvalifikuojant kaip „teiginį“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, nereikalaujama, kad į šią sąvoką patenkančiame pranešime ar išraiškoje būtų aiškiai nurodyta, kad maisto produktas turi tam tikrų specifinių savybių. Pakanka, kad toks pranešimas ar išraiška vidutiniam, pakankamai informuotam, protingai pastabiam ir nuovokiam vartotojui sudarytų įspūdį, kad maisto produktas turi tokių savybių (pagal analogiją žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Green – Swan Pharmaceuticals CR, C‑299/12, EU:C:2013:501, 24 punktą).

47      Be to, kaip savo išvados 26 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, nuoroda į maisto produkto „tam tikras savybes“ neturi būti suprantama kaip (priešingai, nei savo rašytinėse pastabose teigia Vista‑Life) apsiribojanti tik šiam maisto produktui būdingomis savybėmis, kaip antai jo sudėtimi ar turiniu. Ji taip pat apima šio maisto produkto vartojimo būdus, kai šie būdai nurodomi kaip turintys įtakos tam pačiam maisto produktui priskirtoms savybėms.

48      Taigi teiginiai, susiję su maisto papildo vartojimo dažnumu, kaip antai „kasdienis vartojimas geriau už smūginę dozę“, arba su jo vartojimo būdu, kaip antai „po liežuviu“, gali suteikti šiam maisto papildui tam tikrų savybių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

49      Antra, Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte „teiginys apie sveikatingumą [sveikumą]“ apibrėžiamas kaip „teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos“.

50      Kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, „teiginys apie sveikatingumą [sveikumą]“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą, apibrėžiamas remiantis ryšiu, kuris turi egzistuoti tarp maisto produkto ar vienos iš jo sudėtinių dalių ir sveikatos; kadangi tokiu apibrėžimu nepateikiama paaiškinimų nei dėl tiesioginio ar netiesioginio šio ryšio pobūdžio, nei dėl jo intensyvumo ar trukmės, sąvoka „ryšys“ turi būti suprantama plačiai (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Green – Swan Pharmaceuticals CR, C‑299/12, EU:C:2013:501, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

51      Taigi sąvoka „teiginys apie sveikatingumą [sveikumą]“ apima ne tik ryšį, reiškiantį, kad sveikata pagerėjo dėl maisto produkto vartojimo, bet ir bet kurį kitą ryšį, reiškiantį, kad neigiamo arba žalingo poveikio sveikatai, kurį sukelia arba tam tikrais atvejais lemia toks vartojimas, nėra arba jis mažas (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Deutsches Weintor, C‑544/10, EU:C:2012:526, 35 punktą).

52      Taigi į sąvoką „teiginys apie sveikatingumą [sveikumą]“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą, patenka teiginiai, susiję su maisto papildo vartojimo dažnumu ar vartojimo būdu, pavyzdžiui, nurodyti šio sprendimo 48 punkte, jeigu jie pateikiami kaip turintys įtakos teigiamam poveikiui sveikatai pasiekti arba susiję su neigiamo poveikio sveikatai, kuris galėtų atsirasti dėl kitokio vartojimo dažnumo ar vartojimo būdo, nebuvimu ar sumažinimu.

53      Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 50 punkte primintos apibrėžties, kai šiais teiginiais tik pateikiama grynai praktinė informacija apie atitinkamo produkto vartojimo būdus, aiškiai ar numanomai nenurodant poveikio sveikatai, jie negali būti priskirti šiai sąvokai.

54      Šį aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 1924/2006 tikslas, kuris, pirma, kaip nurodyta jo 1 straipsnio 1 dalyje, yra garantuoti veiksmingą vidaus rinkos veikimą, kartu užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą, be kita ko, nuo klaidinančių teiginių, palengvinant jų pasirinkimą pateikiant rinkai saugius ir tinkamai paženklintus produktus. Antra, sveikatos apsauga taip pat yra vienas iš pagrindinių šio reglamento tikslų (šiuo klausimu žr. 2025 m. balandžio 30 d. Sprendimo Novel Nutriology, C‑386/23, EU:C:2025:304, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

55      Siekiant užtikrinti aukštą vartotojų ir žmonių sveikatos apsaugos lygį, vartotojams, be kita ko, turėtų būti suteikta informacijos, būtinos tam, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus (šiuo klausimu žr. 2025 m. balandžio 30 d. Sprendimo Novel Nutriology, C‑386/23, EU:C:2025:304, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56      Aiškinimas, kad į sąvoką „teiginys apie sveikatingumą [sveikumą]“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nepatenka teiginiai, susiję su maisto papildo vartojimo dažnumu ar būdu ir neapsiribojantys vien tik praktinio pobūdžio informacija, prieštarautų šiems tikslams. Iš tiesų toks aiškinimas leistų ūkio subjektams remtis tokiomis nuorodomis, nors jos gali vartotojams sukelti įspūdį, kad maisto papildas turi teigiamą poveikį sveikatai arba kad neigiamas poveikis sveikatai neegzistuoja ar yra sumažintas, ir tai daryti nesilaikant šio reglamento reikalavimų, visų pirma reikalavimo, nurodyto šio sprendimo 44 punkte, pagal kurį vartoti teiginius apie sveikumą turėtų būti leidžiama tik atlikus aukščiausius reikalavimus atitinkantį mokslinį vertinimą.

57      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad teiginiai, susiję su maisto papildo vartojimo dažnumu ir (arba) vartojimo būdu, patenka į sąvoką „teiginys apie sveikatingumą [sveikumą]“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, jeigu šie praktiniai aspektai pateikiami kaip susiję su teigiamu poveikiu sveikatai arba neigiamo poveikio sveikatai nebuvimu ar sumažinimu.

 Dėl antrojo klausimo

58      Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją reikalaujama, jog ženklinant atitinkamą maisto papildą arba, nesant ženklinimo, pateikiant ar reklamuojant atitinkamą maisto papildą, būtų pažodžiui pakartota šioje nuostatoje esanti nuoroda: „teiginyje minimą susirgimą gali sukelti daug rizikos veiksnių ir pakeitus vieną iš šių veiksnių naudingas poveikis sveikatai įmanomas, bet negarantuotas“.

59      Kaip matyti iš šio reglamento 14 straipsnio pavadinimo, jame, be kita ko, reglamentuojami teiginiai apie susirgimo pavojaus sumažinimą.

60      „Teiginys apie susirgimo pavojaus sumažinimą“ apibrėžtas minėto reglamento 2 straipsnio 2 dalies 6 punkte kaip „teiginys apie sveikatingumą, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad tam tikrai maisto kategorijai priklausančių produktų, maisto produkto arba vienos iš jo sudėtinių dalių vartojimas žymiai sumažina pavojų susirgti viena iš žmonėms būdingų ligų“.

61      Pagal Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 2 dalį, be šiame reglamente numatytų bendrųjų reikalavimų ir šio straipsnio 1 dalyje numatytų konkrečių reikalavimų, teiginio apie susirgimo pavojaus sumažinimą atveju maisto produkto etiketėje arba, nesant ženklinimo, pateikiant ar reklamuojant maisto produktą taip pat nurodoma, kad teiginyje minimą susirgimą gali sukelti daug rizikos veiksnių ir kad pakeitus vieną iš šių veiksnių naudingas poveikis sveikatai įmanomas, bet negarantuotas.

62      Pirma, reikia pažymėti, kad minėto 14 straipsnio 2 dalies formuluotėje nenurodytas reikalavimas pažodžiui pateikti frazę, einančią po žodžių junginio „teiginyje minimą“, nes, kaip matyti iš šios formuluotės, tokia nuoroda, be kita ko, turi būti susijusi su liga, apie kurią kalbama atitinkamame teiginyje.

63      Be to, kaip savo išvados 32 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, Sąjungos teisės aktų leidėjas kitose Reglamento Nr. 1924/2006 nuostatose aiškiai numatė privalomą konkrečios formuluotės vartojimą. Taip, be kita ko, yra šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte ir tam tikruose šio reglamento priedo skirsniuose, kuriuose numatyta, kad tam tikri teiginiai apie maistingumą turi būti pateikiami kartu su nuoroda, kurios formuluotė yra tiksliai nustatyta.

64      Antra, kaip priminta šio sprendimo 54 ir 55 punktuose, kadangi sveikatos apsauga yra vienas iš pagrindinių Reglamento Nr. 1924/2006 tikslų, reikia, be kita ko, pateikti vartotojui informaciją, būtiną tam, kad jis galėtų priimti ja pagrįstus sprendimus.

65      Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, taip pat svarbu, kaip matyti iš šio reglamento 3 konstatuojamosios dalies, apsaugoti vartotoją nuo informacijos, kuri gali jį suklaidinti, priskiriant maisto produktams medicinines savybes, kurių jie neturi.

66      Minėto reglamento 14 straipsnio 2 dalis susijusi būtent su minėtu tikslu.

67      Iš tiesų, kaip savo išvados 33 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, šioje nuostatoje numatyta nuoroda siekiama sumažinti teiginio apie susirgimo pavojaus sumažinimą apimtį ir išvengti, kad šis teiginys būtų suvokiamas kaip terapinis pažadas.  Taigi ji padeda išvengti rizikos, kad vartotojas bus suklaidintas, nes pagal Reglamento Nr. 1924/2006 28 konstatuojamąją dalį primena, kad maistas yra tik vienas iš daugelio veiksnių, darančių poveikį tam tikrų žmonių ligų atsiradimui, ir kad kiti veiksniai taip pat gali turėti įtakos.

68      Siekiant tikslo užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą, kai teiginys apie susirgimo pavojaus sumažinimą, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 2 dalies 6 punktą, vartojamas komerciniame pranešime, pakanka, kad prie šio teiginio būtų pridėta nuoroda, kuri, nebūtinai pažodžiui pakartojant minėto reglamento 14 straipsnio 2 dalyje vartojamas sąvokas, aiškiai ir lengvai suprantamai informuoja vartotoją, pirma, apie tai, kad teiginyje nurodytas susirgimas susijęs su keliais rizikos veiksniais, ir, antra, kad vieno iš šių veiksnių pakeitimas gali turėti teigiamą poveikį arba jo neturėti.

69      Reikia pažymėti, kad šį tikslios, aiškios ir lengvai suprantamos informacijos reikalavimą patvirtina Reglamento Nr. 1169/2011 7 straipsnio 2 dalis, kuri susijusi su sisteminiu Reglamento Nr. 1924/2006 nuostatų aiškinimu.

70      Iš tiesų reikia priminti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1924/2006 3 konstatuojamosios dalies, juo siekiama papildyti Direktyvoje 2000/13 įtvirtintus bendruosius principus. Kadangi ši direktyva buvo panaikinta ir pakeista Reglamentu Nr. 1169/2011, kuriuo nustatyta nauja tvarka, pakeičianti numatytąją šioje direktyvoje, Reglamentas Nr. 1924/2006 turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Reglamentą Nr. 1169/2011.

71      Reglamento Nr. 1169/2011 7 straipsnio „Sąžininga informacijos teikimo praktika“ 2 dalyje numatyta, kad informacija apie maistą turi būti tiksli, aiški ir vartotojams lengvai suprantama.

72      Nagrinėjamoje byloje atrodo (su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), kad teiginio „sprendimas cholesterolio kiekiui kontroliuoti“ atveju nuoroda „didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys“ negali vidutiniam, pakankamai informuotam, protingai pastabiam ir nuovokiam vartotojui tiksliai, aiškiai ir lengvai suprantamai perduoti pagal Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 2 dalį reikalaujamą informaciją.

73      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, jog pagal ją nereikalaujama, kad ženklinant atitinkamą maisto papildą arba, nesant ženklinimo, pateikiant ar reklamuojant atitinkamą maisto papildą būtų pažodžiui pakartota šioje nuostatoje esanti nuoroda, kad „teiginyje minimą susirgimą gali sukelti daug rizikos veiksnių ir kad pakeitus vieną iš šių veiksnių naudingas poveikis sveikatai įmanomas, bet negarantuotas“, jeigu ženklinant, pateikiant produktą ar jį reklamuojant pateikiama nuoroda, kuria vartotojas apie šiuos du aspektus informuojamas tiksliai, aiškiai ir lengvai suprantamai.

 Dėl trečiojo klausimo

74      Iš pradžių reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, vykstant SESV 267 straipsnyje įtvirtintai nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrai, pastarasis nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išnagrinėti jam pateiktą bylą. Atsižvelgiant į tai, Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus (2026 m. kovo 26 d. Sprendimo AVEPA, C‑294/25, EU:C:2026:254, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

75      Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog pagrindinėje byloje ginčas kilęs dėl reklaminių skelbimų, kuriais siekiama reklamuoti maisto papildus ir kurie paskelbti sveikatos priežiūros specialistams skirtuose periodiniuose leidiniuose. Taigi analizę reikia apriboti tik rašytinės reklamos atveju.

76      Siekiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti naudingą atsakymą, reikia konstatuoti, kad trečiuoju klausimu tas teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją reikalaujama, kad rašytinėje reklamoje, kuria siekiama reklamuoti maisto papildą ir kurioje yra teiginys apie susirgimo pavojaus sumažinimą, taip pat būtų nurodyta, – jei tokia nuoroda pateikiama ant šio priedo pakuotės, informacinio lapelio ir jo internetiniame tinklalapyje, – kad tas minimas susirgimas susijęs su keliais rizikos veiksniais ir kad vieno iš šių veiksnių pakeitimas gali turėti teigiamą poveikį, bet jis negarantuotas.

77      Šiuo klausimu, kaip priminta šio sprendimo 61 punkte, pagal šio 14 straipsnio 2 dalį, be šiame reglamente numatytų bendrųjų reikalavimų ir šio straipsnio 1 dalyje numatytų specialių reikalavimų, teiginio apie susirgimo pavojaus sumažinimą atveju ženklinant maisto produktą arba, nesant ženklinimo, pateikiant ar reklamuojant maisto produktą taip pat turi būti nurodyta, kad teiginyje minimą susirgimą gali sukelti daug rizikos veiksnių ir kad pakeitus vieną iš šių veiksnių naudingas poveikis sveikatai įmanomas, bet negarantuotas.

78      Vadovaujantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (žr. 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo ratiopharm, C‑786/18, EU:C:2020:459, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

79      Pirma, kalbant apie Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 2 dalies formuluotę, reikia pažymėti, kad jungtuko „arba“ prieš žodžių junginį „jei produktas neturi etiketės“ vartojimas turi būti suprantamas taip: nuoroda, kad teiginyje minimą susirgimą gali sukelti daug rizikos veiksnių ir kad pakeitus vieną iš jų naudingas poveikis sveikatai įmanomas, bet negarantuotas, pirmiausia turi būti pateikta ženklinant atitinkamą produktą, o tik jei nėra ženklinimo – ant kitų laikmenų, kaip antai pateikiant produktą ar jo reklamoje.

80      Šiuo klausimu sąvoka „ženklinimas“ apibrėžta Reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 1 dalies d punkte, darant nuorodą į Direktyvos 2000/13 1 straipsnio 3 dalies a punktą, kuris dabar pakeistas Reglamento Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies j punktu, kaip su maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotasis prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis, pateikti ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje, pridedamuose prie tokio maisto produkto arba jį nurodančiuose.

81      Kaip matyti iš šio 2 straipsnio 2 dalies j punkto, sąvoka „ženklinimas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima bet kokią nuorodą ar duomenis, susijusius su maisto produktu ir esančius ant jo pakuotės.

82      Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti: nuoroda, kad didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, yra  „VistaSterol“ maisto papildo pakuotėje ir informaciniame lapelyje, taigi ženklinant, kaip tai suprantama pagal minėto 2 straipsnio 2 dalies j punktą.

83      Antra, dėl Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 2 dalies konteksto reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su Reglamentu Nr. 1169/2011, jo 2 straipsnio 1 dalies g punkte daroma nuoroda į sąvokos „reklama“ apibrėžtį, pateiktą Direktyvos 2006/114 2 straipsnio a punkte, pagal kurį su „prekybos, verslo, amato ar profesijos vykdymu susijusios informacijos pateikimas siekiant skatinti prekių ar paslaugų <...> teikimą“ turi būti laikomas reklama.

84      Taigi iš Reglamento Nr. 1169/2011 matyti, kad sąvokos „ženklinimas“ ir „reklama“ šiame reglamente vartojamos atskirai.

85      Be to, Reglamento Nr. 1169/2011 12 straipsnio „Privalomos informacijos apie maisto produktus prieinamumas ir jos išdėstymas“ 1 dalyje nustatyta, kad privaloma informacija apie visus maisto produktus, kuri, kaip matyti iš šio reglamento 2 straipsnio 2 dalies c punkto, apima Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, pateikiama ir yra lengvai prieinama pagal Reglamentą Nr. 1169/2011. Be to, šio 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privaloma informacija apie fasuotus maisto produktus nurodoma ant pačios pakuotės arba prie jos pritvirtintoje etiketėje.

86      Šiuo klausimu Įgyvendinimo sprendimo 2013/63, kurį Europos Komisija priėmė įgyvendindama įgaliojimus, Sąjungos teisės aktų leidėjo jai suteiktus pagal Reglamento Nr. 1924/2006 10 straipsnio 4 dalį ir 25 straipsnį, priedo 2.1 punkto trečios pastraipos b punkto antroje pastraipoje numatyta, kad „[Reglamento Nr. 1169/2011] 12 straipsnyje nustatyta, kad privaloma informacija visada turėtų būti prieinama vartotojui, šiam priimant sprendimą, kurį maisto produktą įsigyti“.

87      Šio įgyvendinimo sprendimo priedo 2.1 punkto trečioje pastraipoje taip pat nurodyta, kad „ženklinimas“ susijęs su maisto produkto tiekimu galutiniam vartotojui [skirtas informuoti galutinį vartotoją], o reklama – tai maisto produkto įsigijimo skatinimas, kurį vykdo maisto ūkio subjektas“.

88      Vis dėlto, kai maisto produktas yra paženklintas etikete, kurioje yra Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta privaloma informacija, būtent dėl šio ženklinimo vartotojas, prieš pasirinkdamas produktą, gauna šią informaciją; tokiu ženklinimu, kaip nurodyta pirmesniame šio sprendimo punkte, būtent ir siekiama informuoti galutinį vartotoją. Šiomis aplinkybėmis tam, kad būtų pasiektas Reglamento Nr. 1169/2011 12 straipsniu siekiamas tikslas, nereikalaujama, kad minėta privaloma informacija taip pat būtų pateikta šio produkto rašytinėje reklamoje.

89      Trečia, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1924/2006 tikslu, kaip nurodyta šio sprendimo 54 ir 64 punktuose, sveikatos apsauga yra vienas iš pagrindinių šio reglamento tikslų. Šiuo tikslu, be kita ko, vartotojui turi būti suteikta būtina informacija, kad jis galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus.

90      Kadangi, kaip pažymėta šio sprendimo 82 punkte, pagal Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 2 dalį reikalaujama nuoroda turi būti ant atitinkamo produkto etiketės, nebūtina, kad ši nuoroda taip pat būtų pateikta šio produkto rašytinėje reklamoje, nes suinteresuotasis vartotojas turi visą naudingą informaciją, kad galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą pirkdamas produktą.

91      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, jog pagal ją nereikalaujama, kad rašytinėje reklamoje, kuria siekiama reklamuoti maisto papildą ir kurioje yra teiginys apie susirgimo pavojaus sumažinimą, taip pat būtų nurodyta, – jei tokia nuoroda pateikiama ant šio priedo pakuotės, – kad tas minimas susirgimas susijęs su keliais rizikos veiksniais ir kad vieno iš šių veiksnių pakeitimas gali turėti teigiamą poveikį, bet jis negarantuotas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

92      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

1.      2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, iš dalies pakeisto 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 109/2008, 2 straipsnio 2 dalies 5 punktas

turi būti aiškinamas taip:

teiginiai, susiję su maisto papildo vartojimo dažnumu ir (arba) vartojimo būdu, patenka į sąvoką „teiginys apie sveikatingumą [sveikumą]“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, jeigu šie praktiniai aspektai pateikiami kaip susiję su teigiamu poveikiu sveikatai arba neigiamo poveikio sveikatai nebuvimu ar sumažinimu.

2.      Reglamento Nr. 1924/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 109/2008, 14 straipsnio 2 dalis

turi būti aiškinama taip:

pagal ją nereikalaujama, jog ženklinant atitinkamą maisto papildą arba, nesant ženklinimo, pateikiant ar reklamuojant atitinkamą maisto papildą, būtų pažodžiui pakartota šioje nuostatoje esanti nuoroda, kad „teiginyje minimą susirgimą gali sukelti daug rizikos veiksnių ir kad pakeitus vieną iš šių veiksnių naudingas poveikis sveikatai įmanomas, bet negarantuotas“, jeigu ženklinant, pateikiant produktą ar jį reklamuojant pateikiama nuoroda, kuria apie šiuos du aspektus vartotojas informuojamas tiksliai, aiškiai ir lengvai suprantamai.

3.      Reglamento Nr. 1924/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 109/2008, 14 straipsnio 2 dalis

turi būti aiškinama taip:

pagal ją nereikalaujama, kad rašytinėje reklamoje, kuria siekiama reklamuoti maisto papildą ir kurioje yra teiginys apie susirgimo pavojaus sumažinimą, taip pat būtų nurodyta, – jei tokia nuoroda pateikiama ant šio priedo pakuotės, – kad tas minimas susirgimas susijęs su keliais rizikos veiksniais ir kad vieno iš šių veiksnių pakeitimas gali turėti teigiamą poveikį, bet jis negarantuotas.

Parašai.


*      Proceso kalba: prancūzų.