1

SESV 270 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovas Jean-Marc Colombani prašo Bendrojo Teismo panaikinti jo 2021 m. vertinimo ataskaitą (toliau – ginčijama vertinimo ataskaita).

Ginčo aplinkybės

2

Ieškovas yra AD 14 lygio pareigūnas Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT). Jis pradėjo tarnybą Europos Komisijoje 1990 m. gegužės 1 d.

3

Ieškovas nuo 2011 m. sausio 1 d. EIVT ėjo įvairias pareigas. Nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. jis ėjo EIVT vykdomojo Generalinio sekretoriaus padėjėjo pareigas, o nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – patarėjo pareigas Generaliniame sekretoriate. Nuo 2017 m. sausio 1 d., paskyrus naują EIVT Generalinę sekretorę, jis buvo paskirtas vieno iš trijų EIVT Generalinės sekretores pavaduotojų patarėju. 2020 m. gegužės 1 d. pasikeitė ieškovo tiesioginis vadovas.

4

2021 m. vasario 18 d. ieškovas pateikė Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 24 straipsniu grindžiamą pagalbos prašymą dėl psichologinio priekabiavimo prie jo veiksmų, kuriais jis kaltino keturis asmenis, tarp jų ir savo tiesioginį vadovą. 2021 m. birželio 15 d. sprendimu šis prašymas buvo atmestas, kiek jis susijęs su dviejų nurodytų asmenų veiksmais. Vis dėlto EIVT nusprendė pradėti administracinį tyrimą dėl ieškovo tiesioginio vadovo ir kito asmens.

5

2021 m. vertinimo procedūra buvo pradėta 2022 m. vasario 2 d. Įsivertinime ieškovas paminėjo pagalbos prašymą dėl tiesioginio vadovo psichologinio priekabiavimo.

6

Savo tiesioginio vadovo biurui skirtame elektroniniame laiške ieškovas išreiškė abejonių dėl interesų konflikto, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a straipsnį, buvimo tuo atveju, jei šis vadovas vykdytų vertinimo procedūrą.

7

2022 m. gegužės 6 d. įvyko ieškovo pokalbis telefonu su tiesioginiu vadovu, susijęs su 2021 m. ieškovo vertinimo procedūra.

8

2022 m. birželio 2 d. ieškovo vadovas, kaip vertintojas, pasirašė jo vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje ieškovo darbo rezultatai buvo pripažinti patenkinamais. Vis dėlto su našumu susijusioje skiltyje buvo pateiktas toks vertinimas:

9

Tą pačią dieną ieškovas apskundė vertinimą ir paprašė sustabdyti su juo susijusią vertinimo procedūrą, kol bus baigti administraciniai tyrimai, be kita ko, jo tiesioginio vadovo atžvilgiu dėl minėto priekabiavimo. Ieškovas išreiškė abejonių savo tiesioginio vadovo, kaip vertintojo, nešališkumu, motyvuodamas tuo, kad dėl vadovo atliekamas tyrimas.

10

Po 2022 m. birželio 28 d. pokalbio su ieškovu EIVT Generalinis sekretorius, kaip apeliacinis vertintojas, patvirtino 2022 m. liepos 13 d. ieškovo tiesioginio vadovo pateiktą vertinimą.

11

2022 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas, remdamasis Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi, pateikė skundą dėl ginčijamos vertinimo ataskaitos.

12

2022 m. spalio 25 d. EIVT sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba nusprendė nutraukti administracinį tyrimą nesiimant tolesnių veiksmų dėl nurodytų psichologinio priekabiavimo veiksmų, kiek tai susiję su ieškovo tiesioginiu vadovu.

13

2022 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas sprendimas atmesti ieškovo skundą.

Šalių reikalavimai

14

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–

panaikinti ginčijamą vertinimo ataskaitą,

–

prireikus panaikinti sprendimą atmesti skundą,

–

priteisti iš EIVT bylinėjimosi išlaidas.

15

EIVT Bendrojo Teismo prašo:

–

atmesti ieškinį,

–

priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Dėl teisės

Dėl ieškinio dalyko

16

Savo antruoju reikalavimu ieškovas prašo panaikinti, kiek tai būtina, sprendimą atmesti skundą.

17

Pagal suformuotą jurisprudenciją tuo atveju, kai sprendimo atmesti skundą turinys nėra savarankiškas, formaliai dėl šio sprendimo pateikti reikalavimai reiškia, kad į Bendrąjį Teismą kreipiamasi dėl akto, dėl kurio buvo pateiktas skundas (žr. 2017 m. gruodžio 14 d. Sprendimo RL / Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, T‑21/17, EU:T:2017:907, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

18

Nagrinėjamu atveju sprendimo atmesti skundą turinys nėra savarankiškas, nes juo tik patvirtinama ginčijama vertinimo ataskaita ir patikslinami EIVT motyvai, atsakant į ieškovo kritiką dėl šios ataskaitos. Tuo sprendimu patvirtinama, kad, kaip nurodė ir apeliacinis vertintojas, ieškovo vertintojas nebuvo šališkas ir nėra interesų konflikto, taip pat kad apeliacinė procedūra teisėta; be to, patvirtintas ieškovo 2021 m. darbo rezultatų vertinimas.

19

Taigi šis ieškinys turi būti laikomas pareikštu dėl ginčijamos vertinimo ataskaitos, kurios teisėtumą reikia nagrinėti atsižvelgiant į sprendime atmesti skundą pateiktus motyvus (šiuo klausimu žr. 2022 m. lapkričio 9 d. Sprendimo QM / Europolas, T‑164/21, EU:T:2022:695, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Dėl esmės

20

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais; pirmasis grindžiamas vertinimo procedūrai taikomų taisyklių, Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a, 12a ir 24 straipsnių pažeidimu, taip pat vertintojo neobjektyvumu ir šališkumu, o antrasis – akivaizdžia vertinimo klaida ir piktnaudžiavimu įgaliojimais.

21

Dėl pirmojo pagrindo pirmiausia konstatuotina, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnyje reglamentuojama administracijos pareiga padėti pareigūnams ir tarnautojams, kurie, be kita ko, patiria psichologinį priekabiavimą. Tačiau šio ieškinio dalykas yra tik prašymas panaikinti ginčijamą vertinimo ataskaitą. Vadinasi, šio ieškinio dalykas nėra prašymas panaikinti aktą, susijusį su ieškovo pateiktu pagalbos prašymu. Todėl rėmimąsi minėta nuostata reikia atmesti kaip nereikšmingą.

22

Taigi šį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys: pirma grindžiama ieškovo vertintojo objektyvumo ir nešališkumo nebuvimu, o antra – vertinimo procedūrai taikomų taisyklių pažeidimu.

23

Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovas primena, kad tuo metu, kai buvo rengiama ginčijama vertinimo ataskaita, jis ne tik pateikė pagalbos prašymą dėl savo tiesioginio vadovo priekabiavimo, bet ir administracija nusprendė pradėti administracinį tyrimą dėl šio vadovo, o šios ataskaitos patvirtinimo momentu tyrimas nebuvo baigtas. Tokiomis aplinkybėmis mažai tikėtina, kad ieškovo tiesioginis vadovas, dėl kurio atliekamas toks tyrimas, jo atžvilgiu išliks neutralus ir nešališkas.

24

Ieškovas teigia, kad per vertinimo pokalbį su tiesioginiu vadovu šis jį kaltino pradėjus prieš jį procedūrą. Taigi EIVT turėjo nuspręsti, kad jo tiesioginis vadovas nėra nei objektyviai, nei subjektyviai nešališkas jo atžvilgiu, ir paskirti kitą vertintoją atlikti 2021 m. vertinimo procedūrą; tai leidžiama pagal 2022 m. sausio 24 d. EIVT Generalinio sekretoriaus sprendimą ADMIN(2022) 3, kuriuo patvirtinamos Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio ir 44 straipsnio 1 dalies bendrosios įgyvendinimo nuostatos dėl pareigūnų ir laikinųjų tarnautojų vertinimo ataskaitų.

25

Ieškovas mano, kad EIVT neturėjo įprastai tęsti vertinimo procedūros ir galėjo paskirti kitą vertintoją arba sustabdyti vertinimo procedūrą.

26

Ieškovas daro išvadą, kad jo tiesioginis vadovas susidūrė su interesų konfliktu, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a straipsnį.

27

EIVT tvirtina, kad pagal jurisprudenciją tai, kad ieškovo pagalbos prašymas buvo nagrinėjamas ir su juo susijęs administracinis tyrimas vyko tuo pat metu kaip ir vertinimo procedūra, nereiškia, kad ieškovo tiesioginis vadovas buvo šališkas arba patekęs į interesų konfliktą. Taigi nušalinus ieškovo vadovą nuo vertintojo pareigų arba sustabdžius vertinimo procedūrą būtų pažeista jo nešališkumo ir nekaltumo prezumpcija ir iš anksto nulemti tyrimo, pradėto gavus ieškovo pagalbos prašymą, rezultatai. Be to, atsižvelgiant į jurisprudenciją ir taikytinas Pareigūnų tarnybos nuostatų bei Sprendimo ADMIN(2022) 3 normas, vertinimo procedūros sustabdymas nėra nei numatytas, nei tinkamas.

28

EIVT pažymi, kad bet kuriuo atveju per administracinį tyrimą dėl ieškovo tiesioginio vadovo nebuvo prieita prie išvados, kad ieškovo nurodyti kaltinimai psichologiniu priekabiavimu buvo teisingi.

29

Tuo remdamasi EIVT daro išvadą, kad tai, jog ieškovą per aptariamą vertinimo procedūrą vertino jo tiesioginis vadovas, nebuvo nešališkumo reikalavimo pažeidimas, ir dėl to tiesioginis vadovas nepatyrė interesų konflikto, kaip matyti ir iš ginčijamoje vertinimo ataskaitoje pateiktų jo vertinimų. Išskyrus tai, kad nagrinėjamas pagalbos prašymas ir vyksta administracinis tyrimas dėl ieškovo tiesioginio vadovo, ieškovas nenurodo jokios kitos aplinkybės, kuri galėtų patvirtinti nešališkumo reikalavimo ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a straipsnyje nustatytų pareigų pažeidimą. Ieškovas nurodo arba aplinkybes, kurios buvo atmestos per administracinį tyrimą, arba savo tiesioginio vadovo veiksmus, kurių nepagrindė.

30

Nagrinėjamu atveju pirmiausia primintina, kad interesų konfliktas yra tik vienas iš šališkumo variantų, nes nešališkumo reikalavimas apima visas aplinkybes, kurias sprendimą byloje priimantis pareigūnas ar tarnautojas turi pagrįstai laikyti tokiomis, kurias trečiasis asmuo gali laikyti galinčiomis daryti įtaką jo nepriklausomumui (žr. 2021 m. vasario 10 d. Sprendimo Spadafora / Komisija, T‑130/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:74, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

31

Pažymėtina, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtinta pareigūnų nešališkumo pareiga, pagal kurią pareigūnas funkcijas, kurios jam yra patikėtos, turi atlikti objektyviai ir nešališkai.

32

Taip pat svarbu pažymėti, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai turi užtikrinti pagrindines Sąjungos teisės suteikiamas teises, įskaitant teisę į gerą administravimą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje (žr. 2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Pethke / EUIPO, T‑808/17, EU:T:2019:832, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

33

Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai.

34

Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai turi laikytis nešališkumo reikalavimo, apimančio du elementus: pirma, subjektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad nė vienas atitinkamos institucijos pareigūnas neturi reikšti išankstinio nusistatymo ar asmeninio palankumo, ir, antra, objektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad institucija turi suteikti pakankamai garantijų, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl galimo neobjektyvumo (žr. 2021 m. vasario 25 d. Sprendimo Dalli / Komisija, C‑615/19 P, EU:C:2021:133, 112 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad siekiant įrodyti, jog administracinės procedūros eiga nesuteikia pakankamai garantijų, dėl kurių neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl galimo neobjektyvumo, nereikalaujama įrodyti šališkumo. Pakanka, kad šiuo aspektu kyla pagrįstų abejonių ir jos negali būti išsklaidytos (2019 m. kovo 27 d. Sprendimo August Wolff ir Remedia / Komisija, C‑680/16 P, EU:C:2019:257, 37 punktas ir 2021 m. spalio 21 d. Sprendimo Parlamentas / UZ, C‑894/19 P, EU:C:2021:863, 54 punktas).

35

Pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus.

36

(Ištaisyta 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi) Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo savo tiesioginio vadovo, kaip vertintojo, subjektyvų ir objektyvų nešališkumą.

37

Konkrečiai kalbant, kiek tai susiję su ieškovo tiesioginio vadovo objektyviu nešališkumu, ieškovas remiasi tuo, kad vykstant vertinimo procedūrai dar nebuvo baigtas administracinis tyrimas dėl šio vadovo.

38

Kaip pažymi EIVT, pagal suformuotą jurisprudenciją, kai institucijos paskyrimų tarnybai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį pateikiamas pagalbos prašymas, kaip jis suprantamas pagal šių nuostatų 24 straipsnį, jeigu pareigūnas, kuris prašo savo institucijos pagalbos, pateikia pirminių įrodymų apie priešišką elgesį jo atžvilgiu, paskyrimų tarnyba privalo pradėti administracinį tyrimą, kad būtų įrodytos skundą pagrindžiančios aplinkybės, ir bendradarbiauti su šį skundą pateikusiu asmeniu (2017 m. balandžio 24 d. Sprendimo HF / Parlamentas, T‑570/16, EU:T:2017:283, 46 punktas ir 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo Curto / Parlamentas, T‑275/17, EU:T:2018:479, 97 punktas).

39

Taigi 2021 m. birželio 15 d. nusprendusi pradėti administracinį tyrimą dėl ieškovo tiesioginio vadovo EIVT darė prielaidą, kad ieškovas pateikė pirminių įrodymų prieš savo vadovą.

40

Tokia situacija tretiesiems asmenims gali kelti pagrįstų abejonių dėl ieškovo tiesioginio vadovo galimo išankstinio nusistatymo vykdant ieškovo vertintojo funkcijas.

41

(Ištaisyta 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi) Tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos šioje byloje, EIVT negali remtis nešališkumo prezumpcija ieškovo tiesioginio vadovo naudai. Ji taip pat negali remtis jurisprudencija, pagal kurią aplinkybė, kad pareigūnas padavė skundą dėl pareigūno, turinčio vertinti jo profesinius pasiekimus, vykdomo priekabiavimo, nesant kitų aplinkybių, savaime neleidžia abejoti skunde nurodyto asmens nešališkumu (žr. 2018 m. lapkričio 8 d. Sprendimo QB / EIB, T‑827/16, EU:T:2018:756, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. spalio 20 d. Sprendimo ZU / Komisija, T‑671/18 ir T‑140/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:715, 207 punktą). Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 34 punkte nurodytos jurisprudencijos, kiek tai susiję su objektyvaus nešališkumo pareigos pažeidimu, nereikalaujama įrodyti šališkumo. Pakanka, kad šiuo aspektu kyla pagrįstų abejonių ir jos negali būti išsklaidytos. Taigi negalima pritarti argumentams, kuriais siekiama įrodyti, kad ieškovo tiesioginis vadovas buvo subjektyviai šališkas. Be to, nagrinėjamu atveju ne tik ieškovas pateikė skundą, bet ir EIVT pradėjo administracinį tyrimą.

42

(Ištaisyta 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi) Kaip matyti iš šio sprendimo 4 punkto, 2021 m. vasario 18 d. ieškovas pateikė Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsniu grindžiamą pagalbos prašymą. Kaip nurodyta šio sprendimo 5 punkte, ieškovo 2021 m. darbo rezultatų vertinimo procedūra buvo pradėta 2022 m. vasario 2 d., t. y. praėjus beveik metams nuo šio prašymo pateikimo. Be to, 2021 m. birželio 15 d. pradėtas administracinis tyrimas dėl ieškovo tiesioginio vadovo galimai vykdytų psichologinio priekabiavimo veiksmų. Taigi EIVT turėjo pakankamai laiko imtis tinkamų priemonių, kad išvengtų bet kokio objektyvaus šališkumo pavojaus, kiek tai susiję su ieškovo tiesioginiu vadovu, kaip jo vertintoju.

43

Be to, tuo metu, kai įvyko ieškovo ir jo tiesioginio vadovo, kaip vertintojo, pokalbis, t. y. 2022 m. gegužės 6 d., prieš parengiant vertinimo ataskaitą, ir tuo metu, kai ieškovas šią ataskaitą pasirašė, t. y. 2022 m. birželio 2 d., šio sprendimo 42 punkte nurodyto administracinio tyrimo rezultatas dar nebuvo žinomas, nes šis tyrimas buvo baigtas tik 2022 m. spalio 25 d. (žr. šio sprendimo 12 punktą). Tiesa, administracinis tyrimas buvo baigtas nesiimant tolesnių veiksmų, tačiau vykstant vertinimo procedūrai ši tyrimo baigtis nebuvo žinoma.

44

Tokiomis aplinkybėmis ieškovas pagrįstai teigia, kad EIVT nesuorganizavo 2021 m. vertinimo procedūros taip, kad jam būtų suteikta pakankamai garantijų dėl vertintojo objektyvaus nešališkumo.

45

Vis dėlto iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad procedūrinis pažeidimas gali lemti akto panaikinimą tik tuo atveju, jeigu, nesant šio pažeidimo, procedūros rezultatas būtų buvęs kitoks (žr. 2021 m. spalio 20 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, T‑220/20, EU:T:2021:716, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

46

Tai nagrinėjant turi būti atsižvelgiama į visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, ypač į kaltinimų pobūdį ir procedūrinių pažeidimų, padarytų dėl garantijų, kuriomis pareigūnas galėjo naudotis, dydį (žr. 2021 m. spalio 20 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, T‑220/20, EU:T:2021:716, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

47

Nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimas, t. y. ieškovo tiesioginio vadovo, kaip jo vertintojo, objektyvus šališkumas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 45 punkte nurodytą jurisprudenciją, reiškia, kad ieškovo tiesioginis vadovas neatitinka nešališkumo kriterijaus, kad atliktų vertintojo vaidmenį jo atžvilgiu. Kaip matyti iš šio sprendimo 40 punkto, ieškovo tiesioginio vadovo atliktas ieškovo darbo rezultatų vertinimas dar nepasibaigus dėl šio vadovo pradėtai procedūrai, susijusiai su galimu psichologiniu priekabiavimu, tretiesiems asmenims galėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl galimo neobjektyvumo.

48

Šiuo aspektu primintina, kad pagal jurisprudenciją vertintojai, priimdami sprendimus dėl asmenų, kuriuos jie turi įvertinti, darbo, turi labai plačią diskreciją ir kad teismas neturi tikrinti šio vertinimo, apimančio įvairių aspektų kompleksinį kokybinį vertinimą, kurio dėl jo pobūdžio negalima objektyviai patikrinti, išskyrus akivaizdžios klaidos atvejus, pagrįstumo (žr. 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo VE / ESMA, T‑77/18 ir T‑567/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:420, 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2022 m. liepos 13 d. Sprendimo TL / Komisija, T‑677/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:456, 38 punktą).

49

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į didžiausią vertintojų turimą diskreciją, negalima atmesti galimybės, kad, nesant konstatuoto pažeidimo, t. y. ieškovo tiesioginio vadovo, kaip jo vertintojo, objektyvaus šališkumo, nagrinėjamos vertinimo procedūros rezultatas būtų buvęs kitoks, ypač jeigu ieškovo vertintojo funkciją būtų vykdęs kitas asmuo.

50

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia pritarti ieškinio pirmojo pagrindo pirmai daliai.

51

Vadinasi, reikia panaikinti ginčijamą vertinimo ataskaitą ir nebėra reikalo nagrinėti ieškovo nurodytų pirmojo pagrindo antros dalies ir antrojo pagrindo, taip pat įrodymų, kuriuos EIVT pateikė atsakydama į Bendrojo Teismo taikytas proceso organizavimo priemones, priimtinumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

53

Kadangi EIVT pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovo pateiktus reikalavimus.

1.

Panaikinti Jean-Marc Colombani 2021 m. vertinimo ataskaitą.

2.

Priteisti iš Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bylinėjimosi išlaidas.