I.

Įvadas

1.

Čekijos Respublikoje gyvenantys sutuoktiniai, pasirinkę sutartimi nustatytą turto atskirumo režimą, bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto kompleksą, esantį Prancūzijoje. Po santuokos nutraukimo vienas iš jų, remdamasis Čekijos bendrosios teisės normomis, Čekijos teisme pareiškė ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės režimo panaikinimo ir turto padalijimo.

2.

Nejvyšší soud (Aukščiausiasis Teismas, Čekijos Respublika), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, turi nuspręsti dėl teismo, į kurį kreiptasi, tarptautinės jurisdikcijos. Jam kyla klausimas dėl to, kokį poveikį turi ginčo ryšys su santuoka, siekiant nustatyti, ar jis patenka į Reglamento (ES) 2016/1103 ( 2 ), kuriame apibrėžiama sąvoka „sutuoktinių turto teisinis režimas“, ar į Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 ( 3 ) taikymo sritį, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai pasirinko sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris nereguliuoja jų turtinių santykių, ir į tai, kad jiems taikomas bendrosios dalinės nuosavybės režimas nepriklauso nuo jų santuokinio ryšio išsaugojimo.

3.

Šis prašymas išaiškinti sąvoką „sutuoktinių turto teisinis režimas“ pateikiamas naujomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją civilinėse ir komercinėse bylose, suformuotą iki Reglamento 2016/1103, taikomo sutuoktinių turto teisiniams režimams, priėmimo, ir į iš to kylančius Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimus.

4.

Kadangi: klausimai, susiję su „teisių in rem pobūdžiu“, nepatenka į šio reglamento taikymo sritį ( 4 ); nekilnojamojo turto daiktinių teisių klausimais kompetentingi teismai pagal reglamento „Briuselis Ia“ 24 straipsnio 1 dalį yra tik valstybės narės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teismai; ir aptariamą bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuoja tokios teisės, iš karto matosi problemos. Akivaizdžiai susiduria dvi traukos jėgos: sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančios teisės jėga ir daiktinės teisės jėga.

5.

Taigi Teisingumo Teismas turi progą tiksliai apibrėžti, ką apima sutuoktinių tarpusavio turtiniai santykiai, susiję su santuoka arba jos nutraukimu, labai dažnomis faktinėmis aplinkybėmis, kai sutuoktiniai, pasirinkę turto atskirumo režimą, kartu įgyja nekilnojamąjį turtą. Užduotis sudėtinga, nes ši apibrėžtis turėtų būti suderinta su apibrėžtimi, grindžiama Teisingumo Teismo jurisprudencija daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą srityje, apibrėžiančia reglamento „Briuselis Ia“ ir Reglamento (ES) Nr. 650/2012 taikymo sritis ( 5 ). Be to, budrumas būtinas dėl Reglamento 2016/1103 taikymo srities apribojimo poveikio kitoms bendrosios dalinės nuosavybės formoms, kurios gali būti taikomos tarp (buvusių) sutuoktinių, prireikus atsižvelgiant į tai, kada atliekamas bendrosios dalinės nuosavybės panaikinimas ir turto padalijimas (santuokos metu ar po jos nutraukimo), taip pat trečiųjų asmenų teisėms.

6.

Kadangi sąvokos „sutuoktinių turto teisinis režimas“ apimtis turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į jos apibrėžtį, pateikiamą Reglamento 2016/1103 3 straipsnio 1 dalies a punkte, ir į jo 1 straipsnio 2 dalies g punkte nustatytą išimtį, nurodysiu priežastis, dėl kurių manau, kad:

–

ši sąvoka apima sutuoktinių turtinius santykius bendrosios dalinės nuosavybės, kuriai netaikomas jų pasirinktas sutartimi nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagrindu ir

–

byla dėl nekilnojamojo turto bendrosios dalinės nuosavybės režimo panaikinimo ir šio turto padalijimo nėra susijusi su teisių in rem į šį turtą pobūdžiu, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą.

II.

Teisinis pagrindas

A.

Sąjungos teisė

1.

Reglamentas „Briuselis Ia“

7.

Reglamento „Briuselis Ia“ I skyriuje „Taikymo sritis ir apibrėžtys“ esančiame 1 straipsnyje nurodyta:

8.

Šio reglamento II skyriuje „Jurisdikcija“ yra keli skirsniai, tarp kurių – 6 skirsnis „Išimtinė jurisdikcija“. Šiame skirsnyje esančio 24 straipsnio 1 punkto pirma pastraipa suformuluota taip:

2.

Reglamentas 2016/1103

9.

Reglamento 2016/1103 15, 18 ir 52 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

10.

Šio reglamento 1 straipsnyje „Taikymo sritis“ nustatyta:

11.

Šio reglamento 3 straipsnio „Apibrėžtys“ 1 dalyje numatyta:

12.

Šio reglamento 6 straipsnio „Jurisdikcija kitose bylose“ b punkte nustatyta:

13.

Reglamento 2016/1103 21 straipsnyje „Taikytinos teisės vieningumas“ nurodyta:

14.

Šio reglamento 27 straipsnyje „Taikytinos teisės taikymo sritis“ nustatyta:

B.

Čekijos teisė

15.

Zákon č. 89/2012 Sb., občanský zákoník (Įstatymas Nr. 89/2012 dėl Civilinio kodekso; toliau – Civilinis kodeksas) 708 straipsnyje nurodyta, kad tai, kas priklauso sutuoktiniams, turi turtinę vertę ir gali būti teisinių santykių dalykas, laikoma sutuoktinių bendru turtu. Pagal šio straipsnio 2 dalį bendrajai nuosavybei gali būti taikomas įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu nustatytas nuosavybės režimas.

16.

Civilinio kodekso 709 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal įstatyme nustatytą turto teisinį režimą bendrąja nuosavybe laikomas turtas, kurį santuokos metu įgijo vienas iš sutuoktinių arba bendrai įgijo abu sutuoktiniai, išskyrus šioje nuostatoje išvardytą turtą.

17.

Šio kodekso 716 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje numatyta, kad sutuoktiniai gali susitarti dėl kitokio nei įstatyme nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo.

18.

Pagal šio kodekso 717 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį vienas iš sutartimi nustatomų santuokos režimų yra turto atskirumo režimas.

19.

Pagal šio kodekso 729 straipsnį esant turto atskirumo režimui kiekvienas sutuoktinis gali disponuoti savo turtu be kito sutuoktinio sutikimo.

20.

Pagal Civilinio kodekso 1115 straipsnio 1 dalį asmenys, kuriems daiktas priklauso bendrosios nuosavybės teise, yra bendraturčiai.

21.

Pagal šio kodekso 1140 straipsnį niekas negali būti verčiamas likti bendraturčiu ir kiekvienas bendraturtis gali bet kada pareikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės, jei bendrosios nuosavybės objektas gali būti padalytas, arba panaikinti bendrosios nuosavybės režimą.

22.

Pagal šio kodekso 1143 straipsnį, jei bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės režimo panaikinimo, vieno iš bendraturčių prašymu bendrosios nuosavybės režimo panaikinimo klausimą sprendžia teismas. Jei teismas panaikina bendrosios nuosavybės režimą, jis ir nusprendžia, kaip bendraturčiai atsiskaito tarpusavyje.

III.

Faktinės pagrindinės bylos aplinkybės ir prejudicinis klausimas

23.

Kasatorė, SQ, ir kita kasacinio proceso šalis, YR, susituokė 2015 m. gegužės 1 d. ir nusprendė savo turtiniams santykiams taikyti sutartimi nustatytą sutuoktinių turto atskirumo režimą ( 6 ) ir Čekijos teisę.

24.

Būdami santuokoje jie kaip bendrąją dalinę nuosavybę įgijo nekilnojamąjį turtą ( 7 ), esantį Paryžiuje (Prancūzija), ir, SQ teigimu, kiekvienai šaliai priklauso idealioji pusė šio turto ( 8 ). 2020 m. jų santuoka buvo nutraukta. Sutuoktinių paskutinė įprastinė gyvenamoji vieta buvo Čekijos Respublikoje. Ginčo tarp buvusių sutuoktinių dalykas – bendrosios dalinės nuosavybės režimo panaikinimas ir nekilnojamojo turto, įgyto bendrosios dalinės nuosavybės teise, padalijimas ( 9 ).

25.

2022 m. spalio 26 d. nutartimi Obvodní soud pro Prahu 5 (Prahos 5‑asis apylinkės teismas, Čekijos Respublika), spręsdamas pirmąja instancija, pripažino, kad byla dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisinio režimo, kaip paprastų privatinės teisės reglamentuojamų santykių, panaikinimo ir turto padalijimo patenka į reglamento „Briuselis Ia“ materialinę taikymo sritį. Pagal šio reglamento 24 straipsnio 1 dalį jurisdikciją tokioje byloje turi nekilnojamojo turto buvimo vietos valstybės narės teismai, nagrinėjamu atveju – Prancūzijos teismai.

26.

Kasatorė, SQ, pateikė apeliacinį skundą Městský soud v Praze (Prahos miesto teismas, Čekijos Respublika), kuris šį sprendimą panaikino. Jis laikėsi nuomonės, kad ši byla patenka į Reglamento 2016/1103 taikymo sritį, nes sąvoka „sutuoktinių turto teisinis režimas“ yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, apimanti bet kokią neprivalomą nuostatą, dėl kurios sutuoktiniai gali sudaryti sutartį pagal taikytiną teisę. Taigi ir sutuoktinių turto atskirumas yra sutuoktinių turto teisinis režimas pagal šį reglamentą, nes yra susijęs su iš santuokos kylančiomis turtinėmis teisėmis. Vadinasi, Čekijos teismai turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti šią bylą remdamiesi šio reglamento 6 straipsnio b punktu.

27.

Kita kasacinio proceso šalis, YR, pateikė kasacinį skundą dėl šio sprendimo Nejvyšší soud (Aukščiausiasis Teismas).

28.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad ginčą dėl buvusių sutuoktinių bendrosios dalinės nuosavybės režimo panaikinimo ir jiems priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo reglamentuoja bendrosios nacionalinės privatinės teisės normos ( 10 ), nesusijusios su santuoka ar sutuoktinių turtinius santykius reglamentuojančia teise, ir kad bendrai pripažįstama, jog tai yra civilinė ir komercinė byla, kaip tai suprantama pagal reglamento „Briuselis Ia“ 1 straipsnio 1 dalį. Pagal šio reglamento 24 straipsnio 1 dalį išimtinę tarptautinę jurisdikciją nagrinėti ieškinius, kurių dalykas – bendroji dalinė nekilnojamojo turto nuosavybė, turi nekilnojamojo turto buvimo vietos valstybės narės teismai.

29.

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl santuokos poveikio sprendžiant ginčą, taip pat dėl aplinkybės, kad bendroji dalinė nuosavybė yra tik tarp (buvusių) sutuoktinių ir kad ją lemia tai, jog jie pasirinko sutartimi nustatytą turto atskirumo režimą.

30.

Šiuo klausimu jis pažymi, kad pagal Čekijos teisę sutuoktinių, pasirinkusių turto atskirumo režimą, bendrosios dalinės nuosavybės teisė nėra atskiriama nuo kitų bendrosios dalinės nuosavybės teisių, kurias taip pat reglamentuoja bendrosios teisės normos, įskaitant priežastis, kuriomis galima pateisinti šio režimo panaikinimą, turto padalijimo būdą ir terminą, per kurį tai atliekama.

31.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad Teisingumo Teismas dar nėra sprendęs klausimo, ar, tokiu atveju kaip aptariamasis, tai yra specialusis sutuoktinių turtinis ginčas, tiesiogiai kylantis iš santuokinių santykių arba jų nutraukimo ( 11 ) (taigi byla dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, kaip tai suprantama pagal Reglamentą 2016/1103), ar įprastas sutuoktinių ginčas, nesusijęs su jų santuoka (taigi civilinė ir komercinė byla, kaip tai suprantama pagal reglamentą „Briuselis Ia“).

32.

Šiomis aplinkybėmis Nejvyšší soud (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

33.

SQ, YR, Čekijos vyriausybė ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas ir dalyvavo 2026 m. balandžio 16 d. įvykusiame posėdyje, kuriame žodžiu atsakė į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus.

IV.

Analizė

34.

Prejudiciniu klausimu siekiama nustatyti Čekijos teismo, į kurį buvo kreiptasi, remiantis Reglamento 2016/1103 6 straipsniu ( 12 ), dėl Prancūzijoje esančio nekilnojamojo turto, kurį sutuoktiniai įgijo pagal turto atskirumo režimą ( 13 ), bendrosios dalinės nuosavybės režimo panaikinimo ir šio turto padalijimo ( 14 ), tarptautinę jurisdikciją. Šis klausimas susijęs su šio reglamento taikymo sritimi ( 15 ), todėl reikia patikslinti apimtį sąvokos „sutuoktinių turto teisinis režimas“, kaip ji apibrėžta šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir kaip ją galima sukonkretinti atsižvelgiant į šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies g punkte nustatytą išimtį.

35.

Kriterijai turi būti nustatyti atsižvelgiant į teismui taikomus apribojimus jo tarptautinės jurisdikcijos tikrinimo etape. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, susijusios su Sąjungos reglamentais civilinių ir komercinių bylų srityje, matyti, kad teismas, į kurį kreiptasi, nevertina nei ieškinio priimtinumo, nei jo pagrįstumo, o tik nustato elementus, kurie konkrečioje teisinėje situacijoje ir pagal taikomą teisę pagrindžia jo jurisdikciją ( 16 ).

36.

Norėčiau patikslinti, kad, atsižvelgdamas į pagrindinės bylos aplinkybių išdėstymą, papildytą per posėdį ( 17 ), manau, jog nebūtina įtraukti į analizę sąvokos „susitarimas dėl sutuoktinių turto“, vartojamos Reglamento 2016/1103 3 straipsnio 1 dalies b punkte, nes sutuoktiniai nesudarė jokio susitarimo dėl jų bendrosios dalinės nuosavybės režimo, siekiant pakeisti jų pasirinktą turto atskirumo režimą ( 18 ).

A.

Preliminarios metodologinės pastabos dėl sąvokos „sutuoktinių turto teisinis režimas“ išaiškinimo

37.

Pirma, reikia konstatuoti, kad, kaip pažymi ir keli autoriai ( 19 ), sąvoka „sutuoktinių turto teisinis režimas“ daugumoje kitų Sąjungos reglamentų vartojama kaip išimties arba atribojimo kriterijus, be kita ko, reglamento „Briuselis Ia“ 1 straipsnio 2 dalies a punkte ( 20 ), reglamento „Roma I“ ( 21 ) 1 straipsnio 2 dalies c punkte, reglamento „Roma II“ ( 22 ) 1 straipsnio 2 dalies b punkte ir Reglamento Nr. 650/2012 1 straipsnio 2 dalies d punkte. Tiksliausia nuostata yra reglamento „Roma III“ ( 23 ) 1 straipsnio 2 dalies e punktas. Jame nurodyta, kad šis reglamentas netaikomas santuokos turtinių pasekmių klausimams. Taigi, siekiant apibrėžti sąvoką „sutuoktinių turto teisinis režimas“, galima remtis jurisprudencija ir šių straipsnių analize.

38.

Antra, 2018 m. kovo 1 d. Sprendime Mahnkopf ( 24 ) Teisingumo Teismas apibrėžė tai, kas leidžia atskirti dviejų reglamentų, susijusių su klausimais, kuriems netaikomas reglamentas „Briuselis Ia“, t. y. paveldėjimo ir sutuoktinių turto teisiniais režimais susijusiais klausimais, taikymo sritis. Iš pat pradžių pabrėžtina, kad prašymas dėl išaiškinimo Teisingumo Teismui pateiktas kitokiomis aplinkybėmis. Iš tikrųjų reglamentas „Briuselis Ia“, kuris yra bendradarbiavimo civilinėse bylose pagrindas ( 25 ), taikomas visose valstybėse narėse. Taip nėra kalbant apie Reglamentą 2016/1103, kuris pagal tvirtesnio bendradarbiavimo sistemą saisto tik 18 valstybių narių ( 26 ). Taigi teismų jurisdikcijos ir priimtų sprendimų pripažinimo taisyklės, grindžiamos tarpusavio pasitikėjimo principu, taikomos tik tarp valstybių narių, kurios saistomos šio reglamento. Plačiai aiškinant šio reglamento taikymo sritį būtų ribojama reglamento „Briuselis I“ taikymo sritis ir nebūtų išlaikyta išimtinė valstybės narės, kurioje yra atitinkamas nekilnojamasis turtas, teismo jurisdikcija. Taigi valstybių, kurios nesaistomos Reglamento 2016/1103, teismai, nustatydami savo tarptautinę jurisdikciją ir pripažindami priimtus sprendimus, turi taikyti savo vidaus taisykles. Mano nuomone, šios pasekmės neturėtų daryti poveikio sąvokos „sutuoktinių turto teisinis režimas“ aiškinimui ( 27 ). Šiuo klausimu pridurtina, kad reikia atsižvelgti į tai, jog tam tikros jurisdikcijos taisyklės taikomos situacijose, susijusiose su valstybėmis, kurios nesaistomos Reglamento 2016/1103 ( 28 ), arba trečiosiomis valstybėmis ( 29 ), ir kad nuostatos dėl įstatymų kolizijos taikomos ir santykiuose su valstybėmis, kurios nesaistomos šio reglamento ( 30 ).

39.

Trečia, Reglamento 2016/1103 I skyrių sudaro 1–3 straipsniai, kuriuose apibrėžiama šio reglamento taikymo sritis ir jame vartojamos sąvokos, o tai svarbus skirtumas palyginti su Konvencija dėl sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės ( 31 ).

40.

Šio reglamento 1 straipsnis, kurio 1 dalies pirmoje pastraipoje apibrėžiama jo taikymo sritis ratione materiae, susijusi su „sutuoktinių turto teisiniais režimais“, doktrinoje laikomas turinčiu lemiamos reikšmės šios srities aiškinimui, nes jame aiškiai išvardytos neįtrauktos sritys ( 32 ). Tos, kurios nėra nurodytos, laikomos įtrauktomis, jeigu patenka į šio reglamento taikymo sritį ( 33 ).

41.

Reglamento 2016/1103 3 straipsnio 1 dalies a punkte „sutuoktinių turto teisinis režimas“ apibrėžiamas kaip „visuma normų, susijusių su turtiniais santykiais tarp sutuoktinių ir jų santykiais su trečiaisiais asmenimis, atsirandančiais kaip santuokos ar jos nutraukimo pasekmė“ ( 34 ).

42.

Ketvirta, šio reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad:

–

sąvoka „sutuoktinių turto teisinis režimas“ turėtų būti aiškinama kaip savarankiška sąvoka,

–

ji „turėtų apimti ne tik tas taisykles, nuo kurių sutuoktiniai negali nukrypti, bet ir bet kurias neprivalomas taisykles, dėl kurių sutuoktiniai gali susitarti pagal taikytiną teisę, taip pat bet kurias dispozityvias taikytinos teisės numatytas taisykles“ ir

–

ji „apima ne tik turtinius susitarimus, santuokos atveju aiškiai ir išimtinai numatytus tam tikrose nacionalinės teisės sistemose, bet ir bet kuriuos turtinius santykius tarp sutuoktinių bei jų turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis, atsirandančius tiesiogiai iš santuokos ar jos nutraukimo[.]“

43.

Penkta, Reglamento 2016/1103 3 straipsnio 1 dalies a punktas ir 18 konstatuojamoji dalis atitinka Teisingumo Teismo jurisprudencijos kryptį, susijusią su sutuoktinių turto teisinių režimų neįtraukimu į Sąjungos priemonių civilinėse ir komercinėse bylose taikymo sritį. Be to, jie apima sutuoktinių santykius su trečiaisiais asmenimis, kylančius tiesiogiai iš santuokinių santykių ar jų nutraukimo.

44.

Taigi reikia priminti šią jurisprudenciją, siekiant nustatyti, kaip konkrečiomis pagrindinės bylos aplinkybėmis ji gali būti taikoma aiškinant Reglamento 2016/1103 3 straipsnio 1 dalies a punktą (B skirsnis), prieš patikslinant, kas matyti iš šiame reglamente nustatytos sistemos, kalbant tiek apie jo taikymo sritį (C skirsnis), tiek apie apribojimus, kurie jame nustatyti daiktinių teisių srityje, atsižvelgiant į nagrinėtino klausimo dalyką ir taikytinos teisės nustatymą (D skirsnis).

B.

Jurisprudencija, suformuota iki Reglamento 2016/1103 3 straipsnio 1 dalies a punkto įsigaliojimo

45.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagrįstai remiasi dviem Teisingumo Teismo sprendimais, kuriuose apibrėžiama sąvoka „sutuoktinių turto teisinis režimas“, atsižvelgiant į tai, kad klausimai, susiję su tokiu teisiniu režimu, pagal Briuselio konvencijos 1 straipsnio antros pastraipos 1 punktą ( 35 ) ir reglamento „Briuselis Ia“ 1 straipsnio 2 dalies a punktą nepatenka į šių teisės aktų taikymo sritį.

46.

Sprendime de Cavel Teisingumo Teismas pripažino, kad „sąvoka „sutuoktinių turto teisinis režimas“ apima ne tik turto teisinius režimus, santuokos atveju aiškiai ir išimtinai numatytus tam tikrose nacionalinės teisės sistemose, bet ir visus turtinius santykius, atsirandančius tiesiogiai dėl santuokos ar jos nutraukimo; kad ginčai dėl sutuoktinių turto santuokos nutraukimo proceso metu[ ( 36 )] gali būti atitinkamais atvejais glaudžiai susiję su: 1) klausimais dėl asmenų statuso; 2) sutuoktinių tarpusavio turtiniais teisiniais santykiais, tiesiogiai atsirandančiais dėl santuokos ar jos nutraukimo; 3) sutuoktinių tarpusavio turtiniais teisiniais santykiais, nesusijusiais su santuoka[, ir kad] ginčai, priskiriami pastarajai kategorijai, patenka į [Briuselio] konvencijos taikymo sritį, o ginčams, susijusiems su pirmomis dviem kategorijomis, ši konvencija netaikoma“ ( 37 ).

47.

Nutartyje Iliev Teisingumo Teismas, remdamasis antruoju iš šių kriterijų, pripažino, kad sutuoktinių ginčas dėl jų santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo yra susijęs su turtiniais santykiais, kuriuos tiesiogiai lėmė santuokos nutraukimas, taigi toks ginčas nepatenka į reglamento „Briuselis Ia“ taikymo sritį ( 38 ).

48.

Kalbant apie bylas, kuriose buvo priimti šie sprendimai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų nagrinėjami turto klausimai pirmoje iš šių bylų buvo susiję su skyrybų procesu. Antroje byloje ginčas, kilęs po skyrybų, buvo susijęs su klausimu, ar žmonos vardu įgyta ir įregistruota transporto priemonė priklauso abiem šalims, o tai, siekiant turto padalijimo, turėjo būti nustatyta remiantis konkrečiomis Šeimos kodekso taisyklėmis, susijusiomis su bendrai įgytu turtu ( 39 ).

49.

Kadangi kriterijus, grindžiamas sutuoktinių tarpusavio turtiniais teisiniais santykiais, kylančiais iš santuokos ar jos nutraukimo, yra nurodytas Reglamento 2016/1103 3 straipsnio 1 dalies a punkte, kyla abejonių, ar šioje byloje pagal analogiją turėtų būti taikomi Sprendimas de Cavel ir Nutartis Iliev.

50.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagrįstai nurodė priežastis, dėl kurių pateisinamos abejonės.

51.

Iš tikrųjų nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija yra kitokia dėl dviejų priežasčių. Pirma, ginčas susijęs su nekilnojamuoju turtu, kurio bendra nuosavybė neturi tiesioginio ryšio su pasirinktu sutuoktinių turto teisiniu režimu, nes sutuoktiniai pasirinko turto atskirumo režimą, kuris iš esmės nelemia jokio bendro turto. Antra, su šiuo turtu susijęs teisinis režimas – tai bendrasis bendrosios dalinės nuosavybės režimas, taikomas visiems asmenims, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra susituokę, ar ne ( 40 ).

52.

Pridurtina, kad, nors buvusių sutuoktinių turtiniai teisiniai santykiai, t. y. bendroji dalinė nuosavybė, atsirado santuokos metu, visgi problemiška manyti, kad šie santykiai kyla tiesiogiai iš santuokos, atsižvelgiant į sutuoktinių pasirinkimą nuo pat santuokos pradžios atskirti savo turtą ( 41 ). Gal tokiomis aplinkybėmis jų tarpusavio turtiniai teisiniai santykiai vis dėlto laikytini susijusiais su santuoka? Padarius tokią išvadą reikėtų remtis trečiuoju Sprendime de Cavel nustatytu kriterijumi ( 42 ), pagal kurį ginčas patektų į civilinių ir komercinių bylų sritį.

53.

Taigi Teisingumo Teismas turi nustatyti, ar aplinkybės, kad ši bendroji dalinė nuosavybė sieja tik sutuoktinius ir kad ji būtinai yra susijusi su jų pasirinktu bendruoju sutuoktinių turto teisiniu režimu, pagal kurį turto bendrumo režimas nenumatytas, pakanka, kad ši situacija būtų laikoma patenkančia į Reglamento 2016/1103 taikymo sritį.

54.

Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia nustatyti, kiek Sąjungos teisės aktų leidėjas, šiame reglamente apibrėždamas sąvoką „sutuoktinių turto teisinis režimas“, rėmėsi Teisingumo Teismo jurisprudencija ir laikėsi plačios šios nuostatos sampratos.

C.

Sąvoka „sutuoktinių turto teisinis režimas“ pagal Reglamentą 2016/1103

55.

Platus šios sąvokos aiškinimas pateisinamas dėl įvairių priežasčių, kylančių iš Teisingumo Teismo aiškinimo metodų.

1.

Dėl Reglamento 2016/1103 3 straipsnio 1 dalies a punkto formuluotės

56.

Pirma, šiame straipsnyje pateikiamą sąvokos „sutuoktinių turto teisinis režimas“ apibrėžtį reikia palyginti su Sprendime de Cavel vartojama formuluote, pagal kurią jis „apima visus turtinius santykius, tiesiogiai kylančius iš santuokos arba jos nutraukimo“ ( 43 ). Teiginys suformuluotas atsižvelgiant į P. Schlosser ataskaitoje vartojamą žodžių junginį „iš santuokos kylančios turtinės teisės“ ( 44 ). Ataskaitoje pažymima, kad „sutuoktinių abipusės teisės, kylančios iš sutuoktinių turto teisinių režimų, didele dalimi atitinka tai, ką gerai perteikia formuluotė anglų kalba – „rights in property arising out of a matrimonial relationship“ („iš santuokos kylančios turtinės teisės“)“ ( 45 ).

57.

Šiuo klausiu nurodomi sunkumai, kylantys dėl sąvokos „sutuoktinių turto teisinis režimas“, nes Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje panašaus teisinio instituto nėra. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius iš esmės reglamentuoja bendroji teisė ( 46 ).

58.

Taip pat pažymima, kad sąvoka „sutuoktinių turto teisinis režimas“ neapima tokių pačių teisinių santykių visose „pirminėse valstybėse narėse“ ( 47 ). Taigi P. Schlosser pabrėžė įvairių tipų neišimtinių sistemų buvimą, nes šios valstybės sugebėjo sukurti sutuoktinių santykiams būdingus teisinius institutus, kurių pagrindinis ypatumas – visapusiškas, bet ne vienintelis, turto režimas, kuris gali būti nustatytas sutartimi arba įstatymu ir prireikus papildomas su turtiniais santykiais susijusiomis taisyklėmis, taikomomis visiems sutuoktiniams, neatsižvelgiant į konkretų pasirinktą sutuoktinių turto teisinį režimą ( 48 ).

59.

Šie P. Schlosser ataskaitoje nurodyti, su teisinių sistemų įvairove susiję aspektai, kurie tebėra aktualūs ( 49 ), mano manymu, turi esminės reikšmės. Į tai atsižvelgdamas manau, kad sąvokos „sutuoktinių turto teisinis režimas“ apibrėžtis apima sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, kuriuos reglamentuoja bendroji teisė, o ne vien atskira teisinė sistema.

60.

Teisingumo Teismas dar neturėjo progos priimti sprendimo šiuo klausimu, nes yra sprendęs atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms taikomos specialios sutuoktinių turtinius santykius reglamentuojančios nuostatos, t. y. arba kai buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės vykstant skyrybų procesui (Sprendimas de Cavel), arba kai buvo ginčijamas santuokoje įgyto turto bendras pobūdis (Nutartis Iliev) ( 50 ).

61.

Antra, pažymėtina, kad, nors Reglamento 2016/1103 18 konstatuojamojoje dalyje kalbama apie bet kuriuos turtinius santykius tarp sutuoktinių, „atsirandančius tiesiogiai iš santuokos ar jos nutraukimo“ ( 51 ), šis prieveiksmis nevartojamas sąvokos „sutuoktinių turto teisinis režimas“ apibrėžtyje, pateikiamoje šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte.

62.

Kaip ir Dirk Looschelders ( 52 ), esu tos nuomonės, kad iš šios nuostatos formuluotės, kuri analogiška įvairiose kabinėse versijose ( 53 ), darytina išvada, jog vien santuokos ar jos nutraukimo priežastinis ryšys yra pakankamas kriterijus. Taigi galima daryti išvadą, kad Sprendime de Cavel ir Nutartyje Iliev nurodyto tiesioginio ryšio pobūdžio ( 54 ) ieškoti nebereikia.

63.

Šiomis aplinkybėmis reikia įsitikinti, kad platus sąvokos „sutuoktinių turto teisinis režimas“ aiškinimas, remiantis Reglamento 2016/1103 3 straipsnio 1 dalies a punkto formuluote, yra pagrįstas ir atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamus tikslus, šio reglamento sistemą ir jo kontekstą.

2.

Dėl Reglamentu 2016/1103 siekiamų tikslų, jo sistemos ir konteksto

64.

Pirma, Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai išreiškė ketinimą priimti priemonę, leidžiančią pašalinti sunkumus, su kuriais susiduria poros, valdydamos arba dalydamosi savo turtą ( 55 ), Reglamente 2016/1103 sutelkiant visas sutuoktinių turto teisiniams režimams taikomas taisykles, kurias sudaro nuostatos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir teisminių susitarimų pripažinimo arba, atitinkamais atvejais, priėmimo, vykdytinumo ir vykdymo ( 56 ).

65.

Reglamentas 2016/1103 grindžiamas pagrindiniu vienos jurisdikcijos ir vienos taikytinos teisės principu: viena institucija iš esmės yra kompetentinga spręsti visus su sutuoktinių turtiniais santykiais susijusius klausimus; ji taiko vieną teisę ( 57 ), kurią pasirenka sutuoktiniai ( 58 ) arba kuri nustatoma pagal šiame reglamente apibrėžtus objektyvius siejamuosius kriterijus ( 59 ) ir kuria su tam tikromis sąlygomis galima remtis trečiųjų asmenų atžvilgiu ( 60 ). Ši teisė taikoma visam jų turtui, neatsižvelgiant į jo buvimo vietą ( 61 ), taip pat jų skoloms.

66.

Sutuoktinių teisinės padėties supaprastinimo tikslas labai aiškiai pasireiškia per šio vienos jurisdikcijos ir vienos taikytinos teisės principo pasekmes jurisdikcijos ir taikytinos teisės srityje.

67.

Taigi, kalbant apie jurisdikciją, pirmiausia, kai ginčo dalykas yra nekilnojamasis turtas, siekis išsaugoti vieną jurisdikciją ( 62 ) ir vieną visam turtui taikytiną teisę ( 63 ) nusvėrė argumentus, pagrindžiančius valstybės narės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teismų jurisdikciją. Ši jurisdikcija Reglamente 2016/1103 buvo numatyta kaip subsidiari ( 64 ), nors 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendime Komu ir kt. ( 65 ), susijusiame su Reglamento Nr. 44/2001 22 straipsnio 1 punkto pirmos pastraipos išaiškinimu ( 66 ), Teisingumo Teismas pripažino, kad ieškinys dėl kelių asmenų bendrosios nekilnojamojo turto nuosavybės teisinių santykių nutraukimo parduodant Ispanijoje esantį nekilnojamąjį turtą, kurį Suomijos teisme pareiškė Suomijoje gyvenantys bendraturčiai ( 67 ), priklauso ginčų dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą kategorijai, priskiriamai valstybės narės, kurioje yra turtas, išimtinei jurisdikcijai ( 68 ), remdamasis iš esmės gero teisingumo administravimo sumetimais ( 69 ).

68.

Kalbant apie sutuoktinių turtiniams santykiams taikytiną teisę, šios teisės nekintamumas ( 70 ) patvirtina vienos jurisdikcijos ir vienos taikytinos teisės principą. Be to, kalbant apie nekilnojamąjį turtą, pažymėtina, kad nėra nustatyta konkreti sąsaja su nekilnojamojo turto buvimo vietos teise, kuri reglamentuotų šeimos būsto apsaugą ( 71 ). Kaip nurodyta Reglamento 2016/1103 53 konstatuojamosios dalies antrame sakinyje, su šiuo būstu susijusios taisyklės patenka į šio reglamento taikymo sritį ( 72 ). Be to, negalima numatyti skirtingos teisės taikymo tam tikram arba tam tikro pobūdžio turtui ( 73 ). Galiausiai, žvelgiant plačiau, reikia konstatuoti, kad šis reglamentas apima ne tik privalomas, bet ir neprivalomas bei dispozityvias taisykles ( 74 ).

69.

Taigi matyti, kad sąvoka „sutuoktinių turto teisinis režimas“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą 2016/1103, turėtų apimti visas santuokos turtines pasekmes, jeigu jų neapima konkretus režimas, kaip antai, be kita ko, išlaikymo prievolių režimas, kompensacinių išmokų režimas ( 75 ) ar mirusio sutuoktinio turto paveldėjimo režimas ( 76 ).

70.

Antra, kiti argumentai, grindžiami Reglamento 2016/1103 sistema, taip pat patvirtina aiškinimą, pagal kurį sąvokos „sutuoktinių turto teisinis režimas“ apibrėžtis, pateikiama šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte, sąmoningai yra plati. Jie gali būti nustatyti iš sąsajos tarp šios apibrėžties ir šio reglamento 27 straipsnio, reglamentuojančio taikytinos teisės taikymo sritį ( 77 ) santuokos metu ir po jos nutraukimo.

71.

Peter Mankowski nuomone ( 78 ), Reglamento 2016/1103 27 straipsnyje pateikiamame pozityviame ir nebaigtiniame sąraše išvardyta, kas bet kuriuo atveju turi patekti į sutuoktinių turto teisinį režimą. Jis priduria, kad šiame 27 straipsnyje aiškiai įtvirtinta bendra sistema ir vieno režimo principas. Sąvoka „sutuoktinių turto teisinis režimas“ iš esmės yra labai plati ir labai įvairialypė ( 79 ).

72.

Konkrečiai kalbant, šio reglamento 27 straipsnio d punkte nurodyta, kad sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė nustato „vieno ar abiejų sutuoktinių galias, teises ir pareigas turto atžvilgiu“. Sara Godechot‑Patris ir Patrick Wautelet ( 80 ) nuomone, ši nuostata taikoma turto, įgyto bendrosios dalinės nuosavybės teise, atveju, pirmiausia tada, kai laikomasi sutartimi nustatyto turto atskirumo režimo. Nepritariu šioms abejonėms remdamasis požiūriu, kurio reikia laikytis atsižvelgiant į Reglamentą 2016/1103. Bendrosios dalinės nuosavybės atveju sutuoktinių, pasirinkusių turto atskirumo režimą, turtiniams santykiams (jiems netaikomos privalomos sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančios teisės nuostatos) gali būti taikoma tik bendroji teisė. Neatsižvelgiant į tai, kad ši pasekmė būdinga šiam režimui, būtų apribota šio reglamento taikymo sritis.

73.

Be to, minėto reglamento 27 straipsnio e punkte numatyta, kad sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė nustato „sutuoktinių turto teisinio režimo panaikinimą ir turto padalijimą, paskirstymą arba likvidavimą“.

74.

Tuo remdamiesi kai kurie autoriai teigia, kad Reglamentas 2016/1103 taikomas sutuoktinių turto padalijimui neatsižvelgiant į tai, ar jis grindžiamas konkretų sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiomis nuostatomis, ar bendraisiais sutarčių teisės arba daiktinės teisės principais, jeigu yra neatsiejamas ryšys su santuoka ( 81 ), ir kad turtinių santykių organizavimo pakanka, nereikalaujant konkretaus teisinio režimo, kuris būtinai reikštų sutuoktinių turto bendrumo režimo taikymą ( 82 ).

75.

Vadinasi, kalbant apie situaciją, kai sutuoktiniai susituokė pasirinkdami turto atskirumo režimą ir kartu įgijo turtą tik bendrosios dalinės nuosavybės teise, iš Reglamento 2016/1103 3 straipsnio 1 dalies a punkto, aiškinamo kartu su šio reglamento 27 straipsniu, galima daryti išvadą, kad šio bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimas patenka į šio reglamento taikymo sritį ir jam turėtų būti taikoma šiame reglamente nurodyta teisė, neatsižvelgiant į tai, ar turtas dalijamas iki santuokos nutraukimo, ar po to.

76.

Trečia, kontekstas, su kuriuo susijęs Sąjungos teisės aktų leidėjo tikslas – visapusiškai įgyvendinti porų turtinius santykius reglamentuojančių taisyklių vienovės principą ( 83 ), – taip pat patvirtina plačią sąvokos „sutuoktinių turto teisinis režimas“ sampratą. Iš tikrųjų reikia tam tikra apimtimi atsižvelgti į tai, kad Reglamentas 2016/1103 yra Reglamento Nr. 650/2012 tęsinys. Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad dauguma atvejų „teismų jurisdikcijos ir teisėkūros kompetencijos vienovės princip[u] <…> grindžiamas šis reglamentas“ ( 84 ) ir kad šiuo principu taip pat grindžiama minėto reglamento 4 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, nes šiame straipsnyje irgi nurodyta, kad ši taisyklė nustato valstybių narių teismų jurisdikciją priimti sprendimą „dėl viso palikimo paveldėjimo“ ( 85 ). Vis dėlto, kaip pažymi kai kurie autoriai ( 86 ), Reglamento Nr. 650/2012 ir Reglamento 2016/1103 suderinamumas praktiškai yra ribotas, nes dėl skirtingų šiuose reglamentuose numatytų siejamųjų veiksnių poros turtiniams santykiams ir paveldėjimui gali būti taikomos dvi skirtingos teisės. Be to, vienas iš Reglamento Nr. 650/2012 tikslų – užtikrinti, kad teismas, į kurį kreiptasi, taikytų teismo buvimo vietos valstybės teisę, ne visada pasiekiamas pagal Reglamentą 2016/1103 dėl taikytinos teisės nekintamumo principo ( 87 ).

77.

Galiausiai reikia pabrėžti konkrečius vienos jurisdikcijos ir vienos taikytinos teisės principo rezultatus jurisdikcijos ir taikytinos teisės srityje, patvirtinančius plataus sąvokos „sutuoktinių turto teisinis režimas“ aiškinimo pagrįstumą situacijose, panašiose į susiklosčiusias pagrindinėje byloje. Taigi kai sutuoktiniai, pasirinkę turto atskirumo režimą, yra kelių nekilnojamojo turto objektų, esančių skirtingose valstybėse narėse, bendraturčiai ir ginčas kyla dėl kiekvieno iš šių nekilnojamojo turto objektų bendrosios dalinės nuosavybės panaikinimo ir jų padalijimo, tai, kad nustatant jurisdikciją turintį teismą ir taikytiną teisę taikomas Reglamentas 2016/1103, yra labai svarbu ( 88 ). Be to, panaikinant sutuoktinių, pasirinkusių turto atskirumo režimą, turto bendrosios dalinės nuosavybės režimą ir padalijant šį turtą, gali kilti ir su šeimos bei turtiniais santykiais susijusių klausimų, o tuo pateisinamas ginčų sprendimo sutelkimas. Tai gali būti sąskaitos tarp sutuoktinių, pavyzdžiui, jei vienas sutuoktinis finansavo turtą kitokia proporcija nei jo dalis, nustatyta įgyjant nekilnojamąjį turtą, atsižvelgiant į sąlygas, būdingas jų bendram gyvenimui ar šeimos būsto priskyrimui ( 89 ).

78.

Išaiškinęs Reglamento 2016/1103 3 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžtą sąvoką „sutuoktinių turto teisinis režimas“, esu tos nuomonės, kad ši sąvoka turi apimti turto atskirumo režimą pasirinkusių sutuoktinių turtinius santykius, atsiradusius pagal jų tarpusavio susitarimu nustatytą bendrosios teisės reglamentuojamą bendrosios dalinės nuosavybės režimą.

79.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad pagal Sąjungos teisę nekilnojamajam turtui taikomos specialios nuostatos ( 90 ), reikia pabrėžti tam tikrus apribojimus, kurių reikia paisyti aiškinant sąvoką „sutuoktinių turto teisinis režimas“.

D.

Su daiktinėmis teisėmis susiję apribojimai

80.

Metodologiniu požiūriu ( 91 ), atsižvelgiant į Reglamento 2016/1103 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis, mano nuomone, nepakanka konstatuoti, kad turto atskirumo režimą pasirinkusių sutuoktinių bendrąją dalinę nuosavybę apskritai apima sąvoka „sutuoktinių turto teisinis režimas“ pagal šį reglamentą. Reikia įsitikinti, ar, atsižvelgiant į teismo, į kurį kreiptasi, nagrinėjamą klausimą, nėra su ginčo dalyku ir taikytina teise susijusių apribojimų.

1.

Ginčo dalykas ir ryšys su „teisių „in rem“ pobūdžiu“

81.

Mano nuomone, tai, kad ginčo dalykas yra (buvusių) sutuoktinių bendroji dalinė nuosavybė, nebūtinai reiškia, jog jam, neatsižvelgiant į pateiktus reikalavimus ( 92 ), taikomas Reglamentas 2016/1103. Iš tikrųjų dėl glaudaus ryšio tarp sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius reglamentuojančios teisės ir daiktinių teisių ( 93 ) ir ypač kilus tokiam ginčui reikia atsižvelgti į netaikymo atvejį, nurodytą šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies g punkte, apimantį klausimus, susijusius su „teisių in rem pobūdž[iu]“.

82.

Pirmiausia galima konstatuoti, kad nors kituose reglamentuose daiktinės teisės nurodomos kaip išimties arba netaikymo pagrindas ( 94 ), jų apibrėžtis nepateikiama ( 95 ).

83.

Be to, Teisingumo Teismas yra apibrėžęs ieškinius, kurių dalykas yra „daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą“, kaip tai suprantama pagal reglamento „Briuselis Ia“ 24 straipsnio 1 punktą. Jis yra nusprendęs, kad susitariančiosios valstybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teismų išimtinė jurisdikcija galioja ne visiems ieškiniams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, o tik tiems, kuriems taikomas šis reglamentas ir kuriais siekiama nustatyti nekilnojamojo turto dydį, sudėtį, nuosavybės, valdymo ar kitas daiktines teises į šį turtą ir užtikrinti šių teisių turėtojams su jų statusu susijusių pirmumo teisių apsaugą ( 96 ). Svarbiausias kriterijus – tai galimybė remtis teisės suteiktomis prerogatyvomis trečiųjų asmenų atžvilgiu ( 97 ).

84.

Galiausiai dėl „teisių in rem pobūdž[io]“, kuris taip pat nurodytas prie išimčių Reglamento Nr. 650/2012 1 straipsnio 2 dalies k punkte, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad ši nuostata susijusi su turto bei teisių kvalifikavimu ir tokių teisių turėtojo prerogatyvų nustatymu ( 98 ) ir kad į šios nuostatos taikymo sritį patenka teisių in rem buvimo ir jų skaičiaus (numerus clausus) valstybių narių teisės sistemose aspektai ( 99 ).

85.

Be to, Reglamento 2016/1103 1 straipsnio 2 dalies g punkte nustatytos išimties sąsaja su šio reglamento 29 straipsniu ( 100 ) „Teisių in rem pritaikymas“ patvirtina, kad šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti valstybių narių autonomiją daiktinių teisių srityje, tam, kad nebūtų reikalaujama pripažinti teises, kuriomis remiamasi pagal užsienio teisę ir kurios būtų nežinomos.

86.

Vadinasi, atsižvelgiant į Reglamento 2016/1103 24 konstatuojamąją dalį, šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies g punkte nustatyta išimtis netaikoma, pavyzdžiui, kai klausimas susijęs su tuo, ar sutuoktinių, pasirinkusių turto atskirumo režimą, kartu įgytas turtas yra jų bendroji dalinė nuosavybė ( 101 ). Tas pats pasakytina ir apie ieškinį, kaip antai pareikštą pagrindinėje byloje siekiant bendrosios dalinės nuosavybės režimo panaikinimo ir turto padalijimo, nes jis lemia kiekvieno buvusio sutuoktinio teisių nustatymą pagal jų turtiniams santykiams taikytiną teisę ( 102 ). Be to, iš šio reglamento 29 straipsnio, kurio dalykas – daiktinės teisės, kylančios iš sutuoktinių turtinių santykių, galima daryti išvadą, kad konstatavimas, jog šias teises reglamentuoja kitos nuostatos nei sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančios nuostatos siaurąja prasme, neturi reikšmės ( 103 ). Galiausiai juo nustatyta pritaikymo sistema pateisina daiktinės teisės, kuria remiamasi, funkcijos sutuoktinių turto teisiniame režime paiešką.

87.

Taigi manau, kad tokia daiktinių teisių analizė padeda apibrėžti sąvoką „sutuoktinių turto teisinis režimas“, kaip ją supranta Sąjungos teisės aktų leidėjas. Matyti, kad netaikymas „teisių in rem pobūdžiui“ turi būti aiškinamas siaurai, remiantis kriterijais, pagal kuriuos nereikalaujama, kad teismas, į kurį kreiptasi, nagrinėtų ieškinį daugiau nei būtina jo jurisdikcijai patikrinti ab initio.

88.

Be to, nors nagrinėjamu atveju kiti apribojimai, susiję su taikytina teise, netaikomi atsižvelgiant į ginčo dalyką, mano manymu, juos reikia nurodyti, nes jie atskleidžia, kad tam tikri klausimai, nesusiję su „teisių in rem pobūdžiu“, vis dėlto patenka į daiktinės teisės sritį, todėl nepatenka į Reglamento 2016/1103 taikymo sritį.

2.

Ginčo dalykas ir daiktinės teisės sritis

89.

Galima nurodyti kelis apribojimus. Pavyzdžiui, Patrick Wautelet pažymi, kad vieno iš sutuoktinių daiktinės teisės į turtą įgijimo tvarką reglamentuoja ir daiktinė teisė, ir teisė, reguliuojanti turto įgijimo būdą ( 104 ). Jis, kaip ir kiti autoriai, taip pat laikosi nuomonės, kad daiktinės teisės taikymas galėtų būti apribotas tik tais veiksmais, kuriais konkrečiai įgyvendinamas turto padalijimas ( 105 ).

90.

Taip pat turi būti padaryta išlyga dėl tokio padalijimo vykdymo, dėl kurio reikėtų atlikti įrašą registre. Pagal į Reglamento 2016/1103 1 straipsnio 2 dalies h punktą įregistravimo formalumai nepatenka į šio reglamento taikymo sritį ( 106 ).

91.

Išnagrinėjus įvairius veiksnius, susijusius su Reglamento 2016/1103 taikymo srities vertinimu, aiškinant sąvoką „sutuoktinių turto teisinis režimas“ iš esmės darytina išvada, kad:

–

šiame reglamente apibrėžiamas ir sukonkretinamas vienos jurisdikcijos ir vienos taikytinos teisės principas, siekiant supaprastinti (buvusių) sutuoktinių turtinių santykių reglamentavimą, atsižvelgiant į jų bendram gyvenimui būdingus ypatumus;

–

bylos išskaidymas dėl sutuoktinių turto buvimo vietos negalimas;

–

turto įgijimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai jį įgyja vien sutuoktiniai, sudarę santuoką pagal turto atskirumo režimą, kyla iš santuokinio ryšio, taigi ir iš šio režimo;

–

tai, kad taikoma bendroji daiktinė teisė, neturi reikšmės, nes tai yra vienintelis teisinis pagrindas, kuriuo sutuoktiniai gali remtis turto atskirumo režimo atveju, ir jos paskirtis – reglamentuoti turtinius santykius, kylančius iš santuokos ar jos nutraukimo, arba, kitaip tariant, reguliuoti sutuoktinių bendrąją dalinę nuosavybę. Nagrinėjamu atveju, siekiant išspręsti ginčą, ji taikoma turto padalijimui tarp sutuoktinių;

–

sutuoktinių bendrosios dalinės nuosavybės režimo panaikinimo ir turto padalijimo klausimas nepatenka į išimtį, susijusią su „teisių in rem pobūdžiu“, kurios taikymo sritis ribota, ir

–

Reglamento 2016/1103 27 straipsnio e punkte nurodyta, kad sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė reglamentuoja „sutuoktinių turto teisinio režimo panaikinimą ir turto padalijimą, paskirstymą arba likvidavimą“.

92.

Galiausiai, mano nuomone, šis platus požiūris atitinka reikalavimą neapsunkinti teismo nustatant daugybę kriterijų, kai jis, kreipimosi į jį etape, pasitikrina, ar turi tarptautinę jurisdikciją.

93.

Taigi siūlau Teisingumo Teismui teigiamai atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą: tarptautinę jurisdikciją turintis teismas yra teismas, į kurį kreiptasi Čekijos Respublikoje.

V.

Išvada

94.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Nejvyšší soud (Aukščiausiasis Teismas, Čekijos Respublika) pateiktą prejudicinį klausimą: