/* KOM/2010/0792 galutinis - NLE 2010/0389 */ Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, patvirtinimo

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.1.10

KOM(2010) 792 galutinis

2010/0389 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, patvirtinimo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Uosto valstybės priemonės laikomos pagrindine tarptautinės bendruomenės kovos su NNN žvejyba priemone. Todėl Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO, angl. FAO) 2005 m. priėmė uosto valstybių taikomų kovos su NNN žvejyba priemonių pavyzdinę sistemą. Toje pavyzdinėje sistemoje numatyti būtinieji standartai, kuriais valstybės turėtų remtis priimdamos su užsienio vėliava plaukiojančių laivų, norinčių pasinaudoti jų uostais, stebėjimo, kontrolės ir tikrinimo priemones. Ši sistema taikoma savanoriškai ir nėra privaloma.

Be to, kai kurios regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO, angl. RFMO) priėmė privalomas uosto valstybių procedūras, kurias tų organizacijų Šalys taiko, siekdamos stebėti, ar teisėtai jų uostuose iškraunamos arba perkraunamos žuvys ir atliekamos kitos operacijos. Kai kurios RŽVO priėmė dar ir specialias taisykles, kuriomis siekiama uždrausti į uostą įplaukti laivams, organizacijos įtrauktiems į laivų, vykdžiusių ar rėmusių NNN žvejybos veiklą, sąrašą.

Bendrija yra MŽŪO ir 13-os RŽVO narė. RŽVO priimtos uosto valstybių procedūros perkeltos į ES teisę, kurioje 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008, nustatančiu Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiančiu reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinančiu reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999[1], taip pat numatytos bendrosios taisyklės, taikomos Bendrijos uostuose iškraunant žuvininkystės produktus iš trečiųjų valstybių laivų.

2007 m. MŽŪO Žuvininkystės komiteto susirinkime nutarta, kad reikėtų parengti tarptautinį teisiškai privalomą dokumentą dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai (NNN žvejybai), atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

2007 m. rugsėjo mėn. Vašingtone įvyko konsultacija su ekspertais šiuo klausimu. 2008 m. birželio mėn. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo įgaliojo Komisiją Europos bendrijos vardu vesti derybas dėl šio dokumento parengimo.

Po to MŽŪO surengė keturias technines konsultacijas, kuriose galėjo dalyvauti visos MŽŪO Šalys ir kurių tikslas buvo baigti rengti tarptautinio dokumento dėl uosto valstybės priemonių projektą. 2009 m. lapkričio 18–23 d. Romoje vykusioje 36-ojoje MŽŪO konferencijoje buvo priimtas ir pateiktas pasirašyti galutinis Susitarimas. 2009 m. lapkričio 22 d. Romoje Susitarimas buvo pasirašytas Europos bendrijos vardu pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimą[2] su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau.

Kova su NNN žvejyba yra esminė bendrosios žuvininkystės politikos dalis, ir reikėtų, kad ES turėtų galimybę skatinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, aktyviai ir konstruktyviai dalyvaudama priimant tarptautinį dokumentą dėl uosto valstybės priemonių. ES šiame procese dalyvavo nuo pat pradžios ir aktyviai bei konstruktyviai prisidėjo rengiant Susitarimo projektą.

Pasiūlymu siekiama, kad Susitarimas būtų patvirtintas Europos Sąjungos vardu.

Europos Parlamentui pritarus šiam pasiūlymui, Tarybos prašoma jį priimti kuo greičiau.

2010/0389 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[3],

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą[4],

kadangi:

1. Europos Sąjunga turi teisę priimti žuvininkystės išteklių išsaugojimo, valdymo ir kontrolės priemones ir sudaryti susitarimus su trečiosiomis valstybėmis bei tarptautinių organizacijų susitarimus.

2. Europos Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, kuria, inter alia , visos tarptautinės bendruomenės narės įpareigojamos bendradarbiauti valdant ir išsaugant biologinius jūrų išteklius, Susitariančioji Šalis.

3. Europos Sąjunga yra 1995 m. Susitarimo dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo įgyvendinimo, kuris įsigaliojo 2001 m. gruodžio 11 d., Susitariančioji Šalis.

4. 2009 m. lapkričio 18–23 d. vykusioje Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO, angl. FAO) trisdešimt šeštojoje sesijoje priimtas Susitarimas dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, (toliau – Susitarimas) pagal MŽŪO įstatų XIV straipsnį.

5. 2009 m. lapkričio 22 d. Romoje Susitarimas buvo pasirašytas Europos bendrijos vardu pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimą[5] su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau.

6. Europos Sąjungai tenka labai svarbus vaidmuo tarptautinės žuvininkystės srityje ir ji yra viena iš svarbiausių pasaulyje žuvininkystės produktų rinkų; jai labai svarbu veiksmingai dalyvauti įgyvendinant šį Susitarimą ir visoms Susitariančiosioms Šalims jį patvirtinant.

7. Todėl Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

I priede pateiktas Susitarimas dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, (toliau – Susitarimas) tvirtinamas.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas paskiria asmenį, kuris įgaliojamas Europos Sąjungos vardu pagal Susitarimo 26 straipsnį Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui, atliekančiam Susitarimo depozitaro funkciją, deponuoti patvirtinimo dokumentą ir II priede pateiktą kompetencijos deklaraciją.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

SUSITARIMAS DĖL UOSTO VALSTYBĖS PRIEMONIŲ, KURIOMIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ NETEISĖTAI, NEDEKLARUOJAMAI IR NEREGLAMENTUOJAMAI ŽVEJYBAI, ATGRASYTI NUO JOS IR JĄ PANAIKINTI

PREAMBULĖ

Šio Susitarimo Šalys,

būdamos itin susirūpinusios dėl tolesnio neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos vykdymo ir žalingo jos poveikio žuvų ištekliams, jūrų ekosistemoms bei teisėtą žvejybą vykdančių žvejų pragyvenimo šaltiniams ir vis didėjančia būtinybe visame pasaulyje užtikrinti aprūpinimą maistu,

suvokdamos uosto valstybės vaidmenį priimant veiksmingas priemones, kuriomis skatinamas gyvųjų jūrų išteklių tausus naudojimas ir ilgalaikis išsaugojimas,

pripažindamos , kad kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba priemonės turėtų būti grindžiamos pagrindine vėliavos valstybių atsakomybe ir visa pagal tarptautinę teisę suteikta jurisdikcija, įskaitant uosto valstybės priemones, pakrantės valstybės priemones, su rinka susijusias priemones ir priemones, kuriomis užtikrinama, kad šalies piliečiai neremtų neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos ir jos nevykdytų,

pripažindamos , kad uosto valstybės priemonės yra veiksmingas ir ekonomiškas būdas užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti,

suprasdamos būtinybę gerinti koordinavimą regioniniu ir tarpregioniniu lygmenimis siekiant kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba taikant uosto valstybės priemones,

pripažindamos sparčią ryšių technologijų, duomenų bazių, tinklų ir pasaulinių įrašų, kurie prisideda prie uosto valstybės priemonių įgyvendinimo, plėtrą,

pripažindamos būtinybę padėti besivystančioms šalims priimti uosto valstybės priemones ir jas įgyvendinti,

atsižvelgdamos į tarptautinės bendruomenės raginimus Jungtinių Tautų sistemoje, įskaitant Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – MŽŪO) žuvininkystės komitetą, priimti teisiškai privalomą tarptautinį dokumentą dėl uosto valstybės priemonių būtinųjų standartų, grindžiamą 2001 m. MŽŪO tarptautiniu veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, planu ir 2005 m. MŽŪO uosto valstybių taikomų kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba priemonių pavyzdine sistema,

atsižvelgdamos į tai, kad valstybės, naudodamosi savo suvereniomis teisėmis į jų teritorijoje esančius uostus, pagal tarptautinę teisę gali priimti griežtesnes priemones,

primindamos atitinkamas 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas,

primindamos 1995 m. gruodžio 4 d. Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo įgyvendinimo, 1993 m. lapkričio 24 d. Susitarimą, skirtą skatinti atviroje jūroje plaukiojančius žvejybos laivus įgyvendinti tarptautines išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, ir 1995 m. MŽŪO Atsakingos žuvininkystės kodeksą,

pripažindamos , kad MŽŪO sistemoje būtina sudaryti tarptautinį susitarimą pagal MŽŪO įstatų XIV straipsnį,

susitarė:

1 DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis Vartojami terminai

Šiame Susitarime:

a) išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės – gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, kurios priimamos ir taikomos nuosekliai kartu su atitinkamomis tarptautinės teisės taisyklėmis, įskaitant numatytąsias Konvencijoje,

b) žuvys – visų rūšių apdoroti ir neapdoroti gyvieji jūrų ištekliai,

c) žvejyba – žuvų paieška, masinimas, radimas, žvejojimas, traukimas ar rinkimas arba veikla, kurios rezultatas gali būti žuvų masinimas, radimas, sužvejojimas, ištraukimas arba surinkimas,

d) su žvejyba susijusi veikla – bet kokia operacija, atliekama žvejojant arba rengiantis žvejoti, įskaitant žuvų, kurios prieš tai nebuvo iškrautos uoste, iškrovimą, pakavimą, apdorojimą, perkrovimą arba vežimą, ir darbuotojų parūpinimas, kuro, įrankių ir kitų reikmenų tiekimas jūroje,

e) neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba – veikla, nurodyta 2001 m. MŽŪO tarptautinio veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai (toliau – NNN žvejyba), atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, plano 3 pastraipoje,

f) Susitariančioji Šalis – valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, sutikusi prisiimti šiuo Susitarimu nustatytus įsipareigojimus, kuriai galioja šis Susitarimas,

g) uostas – atviroje jūroje esantys terminalai ir kiti įrenginiai, skirti žuvims iškrauti, perkrauti, pakuoti, apdoroti, laivui papildyti kuru ar kitomis atsargomis,

h) regioninė ekonominės integracijos organizacija – regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuriai jos valstybės narės perdavė kompetenciją šiame Susitarime nurodytais klausimais, įskaitant įgaliojimus tais klausimais priimti jos valstybėms narėms privalomus sprendimus,

i) regioninė žuvininkystės valdymo organizacija – tarpvyriausybinė žuvininkystės organizacija ar organas, turintis kompetenciją nustatyti išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, o

j) laivas – bet kokios rūšies laivas ar valtis, naudojamas, parengtas naudoti arba numatomas naudoti žvejybai arba su žvejyba susijusiai veiklai vykdyti.

2 straipsnisTikslas

Šio Susitarimo tikslas – užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti įgyvendinant veiksmingas uosto valstybės priemones ir taip užtikrinti gyvųjų jūrų išteklių ir jūrų ekosistemų ilgalaikį išsaugojimą ir tausų naudojimą.

3 straipsnisTaikymas

8. Kiekviena Susitariančioji Šalis, kuri yra uosto valstybė, taiko šį Susitarimą teisės plaukioti su jos vėliava neturintiems laivams, kurie siekia įplaukti į jos uostus arba yra viename iš jos uostų, išskyrus:

a) kaimyninės valstybės laivus, kurie tradiciniais žvejybos įrankiais vykdo žvejybą savo reikmėms, jei uosto valstybė ir vėliavos valstybė bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad tokie laivai nevykdytų NNN žvejybos ar su žvejyba susijusios veiklos, kuria tokia žvejyba remiama, ir

b) konteinervežius, kurie žuvų neveža arba veža tik žuvis, kurios prieš tai buvo iškrautos, jei nėra akivaizdžių priežasčių įtarti, kad tokie laivai vykdė su žvejyba susijusią veiklą, kuria remiama NNN žvejyba.

9. Susitariančioji Šalis, kuri yra uosto valstybė, gali nuspręsti šio Susitarimo netaikyti laivams, kurie jos piliečių frachtuoti tik žvejybai jos jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose ir kurie ten vykdo veiklą jai kontroliuojant. Tokiems laivams Susitariančioji Šalis taiko priemones, kurios yra tokios pat veiksmingos, kaip teisę plaukioti su jos vėliava turintiems laivams taikomos priemonės.

10. Šis Sprendimas taikomas jūrų rajonuose vykdomai žvejybai, kuri yra neteisėta, nedeklaruojama arba nereglamentuojama, kaip apibrėžta šio Susitarimo 1 straipsnio e punkte, ir su žvejyba susijusiai veiklai, kuria tokia žvejyba remiama.

11. Šis Susitarimas taikomas sąžiningai, skaidriai ir nediskriminuojant, laikantis tarptautinės teisės.

12. Kadangi šis Susitarimas taikomas visame pasaulyje ir visiems uostams, Susitariančiosios Šalys skatina visus kitus subjektus taikyti priemones, kurios atitinka jo nuostatas. Subjektai, kurie negali tapti šio Susitarimo Šalimis, gali pareikšti įsipareigojimą veikti pagal jo nuostatas.

4 straipsnisRyšys su tarptautine teise ir kitomis tarptautinėmis priemonėmis

13. Nė viena šio Susitarimo nuostata nepažeidžiamos Susitariančiųjų Šalių teisės, jurisdikcija ir prievolės pagal tarptautinę teisę. Visų pirma, nė viena šio Susitarimo nuostata nedaromas poveikis:

a) Susitariančiųjų Šalių suverenumui jų vidaus, salynų ir teritoriniuose vandenyse arba suverenioms teisėms jų kontinentiniame šelfe ir jų išskirtinėse ekonominėse zonose,

b) Susitariančiųjų Šalių teisei pagal tarptautinę teisę pasinaudoti savo suverenumu jų teritorijoje esančiuose uostuose, įskaitant jų teisę uždrausti laivams įplaukti į juos ir teisę priimti griežtesnes uosto valstybės priemones, nei numatytosios šiame Susitarime, įskaitant priemones, priimtas vadovaujantis regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos sprendimu.

14. Jei Susitariančioji Šalis taiko Susitarimą, tai nereiškia, kad regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos, kuriai ji nepriklauso, priemonės arba sprendimai tai Susitariančiajai Šaliai tampa privalomi arba kad ji tą organizaciją pripažįsta.

15. Pagal šį Susitarimą Susitariančioji Šalis jokiu būdu nėra įpareigojama įgyvendinti regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos priemones ar sprendimus, jei tos priemonės ar sprendimai priimti nesilaikant tarptautinės teisės.

16. Šis Susitarimas aiškinamas ir taikomas pagal tarptautinę teisę, atsižvelgiant į taikytinas tarptautines taisykles ir standartus, įskaitant nustatytuosius Tarptautinės jūrų organizacijos, ir kitas tarptautines priemones.

17. Susitariančiosios Šalys gera valia vykdo pagal šį Susitarimą prisiimtus įsipareigojimus ir naudojasi jame pripažintomis teisėmis taip, kad jos nebūtų pažeidžiamos.

5 straipsnisIntegravimas ir koordinavimas nacionaliniu lygmeniu

Kiekviena Susitariančioji Šalis kuo labiau:

a) integruoja su žuvininkyste susijusias uosto valstybės priemones į platesnę uosto valstybės vykdomos kontrolės sistemą arba jas koordinuoja pagal tą sistemą,

b) integruoja uosto valstybės priemones į kitas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai ir su žvejyba susijusiai veiklai, kuria tokia žvejyba remiama, atsižvelgdama į 2001 m. MŽŪO tarptautinį veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, planą, ir

c) imasi priemonių, kad atitinkamos nacionalinės agentūros keistųsi informacija ir kad būtų koordinuojama tokių agentūrų veikla įgyvendinant šį Susitarimą.

6 straipsnis Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija

18. Skatindamos veiksmingai įgyvendinti šį Susitarimą ir deramai atsižvelgdamos į atitinkamus konfidencialumo reikalavimus, Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja ir keičiasi informacija su atitinkamomis valstybėmis, MŽŪO, kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, be kita ko, informacija apie tokių regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų priimtas priemones, susijusias su šio Susitarimo tikslu.

19. Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi kuo daugiau priemonių, kuriomis prisidedama prie kitų valstybių ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimo.

20. Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja paregionių, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis veiksmingai įgyvendinant šį Susitarimą, įskaitant, jei tinka, MŽŪO arba regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose ir organuose.

2 DALIS

ĮPLAUKIMAS Į UOSTĄ

7 straipsnisUostų paskyrimas

21. Kiekviena Susitariančioji Šalis paskiria uostus, į kuriuos įplaukti laivai gali prašyti pagal šį Susitarimą, ir juos paskelbia. Kiekviena Susitariančioji Šalis pateikia paskirtųjų uostų sąrašą MŽŪO, o ši jį tinkamai paskelbia.

22. Kiekviena Susitariančioji Šalis kuo geriau užtikrina, kad kiekvienas pagal šio straipsnio 1 dalį paskirtas ir paskelbtas uostas turėtų tinkamas priemones tikrinimui pagal šį Susitarimą atlikti.

8 straipsnisIšankstinis prašymas leisti įplaukti į uostą

23. Kiekviena Susitariančioji Šalis, prieš leisdama laivui įplaukti į jos uostą, prašo pateikti bent jau A priede nurodytą informaciją.

24. Kiekviena Susitariančioji Šalis prašo šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją pateikti iš anksto, kad uosto valstybė turėtų pakankamai laiko jai išnagrinėti.

9 straipsnisLeidimas įplaukti į uostą arba draudimas įplaukti į uostą

25. Kiekviena Susitariančioji Šalis, gavusi 8 straipsniu reikalaujamą atitinkamą informaciją ir kitą informaciją, kurios jai gali reikėti norint nustatyti, ar leidimo įplaukti į jos uostą prašantis laivas nevykdė NNN žvejybos ar su žvejyba susijusios veiklos, kuria tokia žvejyba remiama, nusprendžia, ar leisti laivui įplaukti į jos uostą ar uždrausti įplaukti į jos uostą, ir šį sprendimą praneša laivui ar jo atstovui.

26. Jei laivui įplaukti į uostą leidžiama, laivo kapitonas arba laivo atstovas, laivui įplaukus į uostą, kompetentingoms Susitariančiosios Šalies institucijoms turi pateikti leidimą įplaukti.

27. Jei laivui įplaukti į uostą neleidžiama, kiekviena Susitariančioji Šalis pagal šio straipsnio 1 dalį priimtą sprendimą praneša laivo vėliavos valstybei ir, jei reikia ir įmanoma, atitinkamoms pakrantės valstybėms, regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.

28. Nepažeisdama šio straipsnio 1 dalies, jei Susitariančioji Šalis turi pakankamų įrodymų, kad į jos uostą norintis įplaukti laivas vykdė NNN žvejybą arba su žvejyba susijusią veiklą, kuria tokia žvejyba remiama, ypač tai, kad jis yra įtrauktas į tokią žvejybą arba su žvejyba susijusią veiklą vykdžiusių laivų sąrašą, kurį pagal savo taisykles bei procedūras ir tarptautinę teisę sudarė regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, Šalis tam laivui uždraudžia įplaukti į jos uostus, deramai atsižvelgdama į 4 straipsnio 2 ir 3 dalis.

29. Nepaisydama šio straipsnio 3 ir 4 dalių, Susitariančioji Šalis tose dalyse nurodytam laivui gali leisti įplaukti į savo uostus, tik siekiant jį patikrinti ir imtis kitų tinkamų priemonių pagal tarptautinę teisę, kurios siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai ir su žvejyba susijusiai veiklai, kuria tokia žvejyba remiama, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti yra tokios pat veiksmingos kaip draudimas įplaukti į uostą.

30. Jei šio straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytas laivas dėl kokios nors priežasties yra uoste, Susitariančioji Šalis tokiam laivui uždraudžia naudotis savo uostais žuvims iškrauti, perkrauti, pakuoti ir apdoroti ar pasinaudoti kitomis uosto paslaugomis, inter alia , laivui papildyti kuru ar kitomis atsargomis, prižiūrėti ir statyti į sausąjį doką. Tokiais atvejais mutatis mutandis taikomos 11 straipsnio 2 ir 3 dalys. Taip naudotis uostais draudžiama laikantis tarptautinės teisės nuostatų.

10 straipsnisForce majeure arba nelaimės

Nė viena šio Susitarimo nuostata, vadovaujantis tarptautine teise, nedaromas poveikis laivų įplaukimui į uostą force majeure arba nelaimės atveju ir uosto valstybei nekliudoma leisti laivui įplaukti į uostą tik siekiant suteikti pagalbą asmenims, laivams ar orlaiviams, kuriems gresia pavojus ar nelaimė.

3 DALIS

UOSTŲ NAUDOJIMAS

11 straipsnis Uostų naudojimas

31. Laivui įplaukus į vieną iš Susitariančiosios Šalies uostų, Susitariančioji Šalis, vadovaudamasi savo įstatymais bei kitais teisės aktais ir tarptautine teise, įskaitant šį Susitarimą, uždraudžia tam laivui naudotis uostu žuvims, kurios prieš tai nebuvo iškrautos, iškrauti, perkrauti, pakuoti ir apdoroti, ir pasinaudoti kitomis uosto paslaugomis, inter alia , laivui papildyti kuru ar kitomis atsargomis, prižiūrėti ir statyti į sausąjį doką, jei:

a) Susitariančioji Šalis nustato, kad laivas neturi galiojančio ir taikytino leidimo žvejoti ar vykdyti su žvejyba susijusia veiklą, kurio reikalauja jo vėliavos valstybė,

b) Susitariančioji Šalis nustato, kad laivas neturi galiojančio ir taikytino leidimo žvejoti ar vykdyti su žvejyba susijusia veiklą, kurio reikalauja pakrantės valstybė jos nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose,

c) Susitariančioji Šalis gauna akivaizdžių įrodymų, kad laive esančios žuvys buvo sugautos pažeidžiant pakrantės valstybės jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose taikytinus tos valstybės reikalavimus,

d) vėliavos valstybė, gavusi uosto valstybės prašymą, per pagrįstą laikotarpį nepatvirtina, kad laive esančios žuvys buvo sugautos laikantis taikytinų atitinkamos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos reikalavimų, atsižvelgiant į 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, arba

e) Susitariančioji Šalis turi pagrįstų priežasčių manyti, kad laivas kitokiu būdu vykdė NNN žvejybą ar su žvejyba susijusią veiklą, kuria tokia žvejyba remiama, įskaitant veiklą, kuria remiamas 9 straipsnio 4 dalyje nurodytas laivas, jei laivas negali įrodyti, kad:

i) jis veikė nepažeisdamas atitinkamų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, arba

ii) jei buvo parūpinama darbuotojų, tiekiamas kuras, įrankiai ir kiti reikmenys jūroje, laivas, kuriam visi šie dalykai buvo tiekiami, tiekimo metu nebuvo laivas, nurodytas 9 straipsnio 4 dalyje.

32. Nepaisydama šio straipsnio 1 dalies, Susitariančioji Šalis toje dalyje nurodytam laivui neuždraudžia pasinaudoti uosto paslaugomis:

a) kurios būtinos įgulos saugai ar sveikatai apsaugoti arba laivo saugai, jei šie poreikiai tinkamai įrodomi, arba

b) kurios prireikus būtinos laivui atiduoti į metalo laužą.

33. Jei Susitariančioji Šalis uždraudė naudotis savo uostu pagal šį straipsnį, apie savo sprendimą ji nedelsdama praneša vėliavos valstybei ir prireikus atitinkamoms pakrantės valstybėms, regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms ir kitoms atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms.

34. Susitariančioji Šalis panaikina draudimą laivui naudotis jos uostu pagal šio straipsnio 1 dalį tik jei yra pakankamai įrodymų, kad priežastys, dėl kurių buvo uždrausta naudotis uostu, buvo netinkamos arba klaidingos arba tos priežastys pašalintos.

35. Jei Susitariančioji Šalis panaikino draudimą pagal šio straipsnio 4 dalį, apie tai ji nedelsdama praneša tiems, kam buvo pranešta pagal šio straipsnio 3 dalį.

4 DALIS

TIKRINIMAS IR TOLESNI VEIKSMAI

12 straipsnis Tikrinimo lygmenys ir prioritetai

36. Kiekviena Susitariančioji Šalis savo uostuose patikrina tiek laivų, kiek reikia norint pasiekti tokį per metus atliekamų tikrinimų skaičių, kurio pakaktų šio Susitarimo tikslui pasiekti.

37. Susitariančiosios Šalys siekia susitarti dėl mažiausio tikrinamų laivų skaičiaus regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose, MŽŪO ar kitaip.

38. Spręsdama, kuriuos laivus reikia tikrinti, Susitariančioji Šalis pirmiausia atsižvelgia į:

a) laivus, kuriems pagal šį Susitarimą uždrausta įplaukti į uostą ar juo pasinaudoti,

b) kitų atitinkamų Susitariančiųjų Šalių, valstybių ar regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų prašymus patikrinti konkrečius laivus, ypač kai tokie prašymai grindžiami NNN žvejybos ar su žvejyba susijusios veiklos, kuria remiama tokia konkretaus laivo vykdoma žvejyba, įrodymais, ir

c) kitus laivus, kai yra akivaizdžių priežasčių įtarti, kad jie vykdė NNN žvejybą arba su žvejyba susijusią veiklą, kuria tokia žvejyba remiama.

13 straipsnisTikrinimo atlikimas

39. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad jos inspektoriai atliktų bent jau B priede nurodytas būtinąsias užduotis.

40. Kiekviena Susitariančioji Šalis savo uostuose atlikdama patikrinimą:

a) užtikrina, kad tikrinimą atliktų tinkamai kvalifikuoti ir įgalioti inspektoriai, visų pirma atsižvelgiant į 17 straipsnį,

b) užtikrina, kad prieš tikrinimą inspektoriai laivo kapitonui pateiktų tinkamą dokumentą, įrodantį jų pareigas,

c) užtikrina, kad inspektoriai apžiūrėtų visas atitinkamas laivo vietas, laive esančias žuvis, tinklus bei kitus įrankius, įrangą ir laive esančius dokumentus ar įrašus, kurie reikalingi atitikčiai atitinkamoms išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėms patikrinti,

d) reikalauja, kad laivo kapitonas inspektoriams suteiktų visą reikiamą pagalbą ir informaciją ir, jei prašoma, pateiktų atitinkamą medžiagą bei dokumentus arba patvirtintas jų kopijas,

e) jei su laivo vėliavos valstybe sudaryti atitinkami susitarimai, pakviečia vėliavos valstybės atstovus dalyvauti patikrinime,

f) deda visas pastangas, kad laivas nebūtų gaišinamas, kad būtų kuo mažiau jam trukdoma ir kad būtų sudaroma kuo mažiau nepatogumų, be kita ko, kad inspektoriai nebūtų laive, kai to nereikia, ir kad būtų vengiama veiksmų, kurie galėtų pakenkti laive esančių žuvų kokybei,

g) deda visas pastangas, kad palengvintų bendravimą su laivo kapitonu arba viršesniais įgulos nariais, be kita ko, kad, jei įmanoma ir reikia, inspektorių lydėtų vertėjas žodžiu,

h) užtikrina, kad tikrinimas būtų atliekamas sąžiningai, skaidriai ir nediskriminuojant ir kad laivas nebūtų persekiojamas, ir

i) netrukdo kapitonui pagal tarptautinę teisę bendrauti su vėliavos valstybės valdžios institucijomis.

14 straipsnisTikrinimo rezultatai

Kiekviena Susitariančioji Šalis rašytinėje kiekvieno tikrinimo rezultatų ataskaitoje pateikia bent jau C priede nurodytą būtinąją informaciją.

15 straipsnisTikrinimo rezultatų perdavimas

Kiekviena Susitariančioji Šalis kiekvieno tikrinimo rezultatus perduoda tikrinto laivo vėliavos valstybei ir prireikus:

a) atitinkamoms Susitariančiosioms Šalims ir valstybėms, įskaitant:

i) valstybes, kurių nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, kaip paaiškėjo atlikus patikrinimą, laivas vykdė NNN žvejybą arba su žvejyba susijusia veiklą, kuria tokia žvejyba remiama, ir

ii) valstybei, kurios pilietis yra laivo kapitonas,

b) atitinkamoms regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms ir

c) MŽŪO ir kitoms susijusioms tarptautinėms organizacijoms.

16 straipsnis Keitimasis informacija elektroninėmis priemonėmis

41. Kad būtų lengviau įgyvendinti šį Susitarimą, kiekviena Susitariančioji Šalis, jei įmanoma, sukuria ryšių palaikymo sistemą, kuria naudojantis galima tiesiogiai keistis informacija elektroninėmis priemonėmis, deramai atsižvelgiant į atitinkamus konfidencialumo reikalavimus.

42. Jei įmanoma ir deramai atsižvelgdamos į atitinkamus konfidencialumo reikalavimus, Susitariančiosios Šalys turėtų bendradarbiauti, kad, imdamosi ir kitų susijusių daugiašalių ir tarpvyriausybinių iniciatyvų, sukurtų keitimosi informacija sistemą, kurią galėtų koordinuoti MŽŪO, ir palengvintų keitimąsi informacija su esamomis duomenų bazėmis, susijusiomis su šiuo Susitarimu.

43. Kiekviena Susitariančioji Šalis paskiria instituciją, kuri yra ryšių palaikymo punktas informacijai keistis pagal šį Susitarimą. Kiekviena Susitariančioji Šalis apie atitinkamą paskirtą instituciją praneša MŽŪO.

44. Kiekviena Susitariančioji Šalis perduotiną informaciją tvarko naudodamasi pagal šio straipsnio 1 dalį sukurta sistema ir laikydamasi D priedo.

45. MŽŪO atitinkamų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų prašo pateikti informaciją apie jų priimamas ir įgyvendinamas su šiuo Susitarimu susijusias priemones arba sprendimus, kad, jei įmanoma ir atsižvelgdama į atitinkamus konfidencialumo reikalavimus, įtrauktų šiuos duomenis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą keitimosi informacija sistemą.

17 straipsnisInspektorių mokymas

Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad jos inspektoriai būtų tinkamai parengti, atsižvelgiant į E priede pateiktas inspektorių mokymo gaires. Susitariančiosios Šalys siekia bendradarbiauti šiuo klausimu.

18 straipsnisUosto valstybės veiksmai po patikrinimo

46. Jei atlikus patikrinimą yra akivaizdžių priežasčių manyti, kad laivas vykdė NNN žvejybą arba su žvejyba susijusią veiklą, kuria tokia žvejyba remiama, patikrinimą atlikusi Susitariančioji Šalis:

a) nedelsdama savo išvadas praneša vėliavos valstybei ir prireikus atitinkamoms pakrantės valstybėms, regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms bei kitoms atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms ir valstybei, kurios pilietis yra laivo kapitonas, ir

b) pagal šį Susitarimą, įskaitant 4 straipsnį, uždraudžia laivui pasinaudoti jos uostu žuvims, kurios prieš tai nebuvo iškrautos, iškrauti, perkrauti, pakuoti ir apdoroti, ir pasinaudoti kitomis uosto paslaugomis, inter alia , laivui papildyti kuru ar kitomis atsargomis, prižiūrėti ir statyti į sausąjį doką, jei tokios priemonės laivui dar netaikytos.

47. Nepaisydama šio straipsnio 1 dalies, Susitariančioji Šalis toje dalyje nurodytam laivui neuždraudžia pasinaudoti uosto paslaugomis, kurios būtinos įgulos saugai ir sveikatai apsaugoti arba laivo saugai.

48. Nė viena šio Susitarimo nuostata Susitariančiajai Šaliai nekliudoma taikyti tarptautinę teisę atitinkančias priemones, be nurodytųjų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, įskaitant priemones, kurias vėliavos valstybė aiškiai paprašo taikyti arba su kuriomis ji sutinka.

19 straipsnisInformacija apie uosto valstybėje taikytas priemones

49. Susitariančioji Šalis saugo atitinkamą informaciją, kad ji būtų prieinama visuomenei, ir, gavusi rašytinį prašymą, laivo savininkui, operatoriui, kapitonui ar atstovui pateikia informaciją apie taikytas priemones, nustatytas pagal jos nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus dėl uosto valstybės priemonių, kurias tas Susitariančioji Šalis taikė vadovaudamasi 9, 11, 13 arba 18 straipsniais, įskaitant informaciją apie teisę prašyti kompensacijos pagal jos nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, jei dėl tariamai neteisėtų Susitariančiosios Šalies veiksmų buvo patirta nuostolių ar žalos.

50. Susitariančioji Šalis vėliavos valstybę, laivo savininką, operatorių, kapitoną arba atstovą informuoja apie tokių taikytų priemonių rezultatus. Jei kitos Susitariančiosios Šalys, valstybės arba tarptautinės organizacijos buvo informuotos apie ankstesnį sprendimą pagal 9, 11, 13 arba 18 straipsnius, Susitariančioji Šalis jas informuoja apie bet kokį savo sprendimo pakeitimą.

5 DALIS

VĖLIAVOS VALSTYBIŲ VAIDMUO

20 straipsnis Vėliavos valstybių vaidmuo

51. Kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad teisę plaukioti su jos vėliava turintys laivai bendradarbiautų su uosto valstybe atliekant patikrinimus pagal šį Susitarimą.

52. Kai Susitariančioji Šalis turi akivaizdžių priežasčių manyti, kad teisę plaukioti su jos vėliava turintis laivas vykdo NNN žvejybą arba su žvejyba susijusią veiklą, kuria tokia žvejyba remiama, ir nori įplaukti į kitos valstybės uostą arba jame yra, ji prireikus prašo tos valstybės patikrinti laivą arba imtis kitų šį Susitarimą atitinkančių priemonių.

53. Kiekviena Susitariančioji Šalis teisę plaukioti su jos vėliava turinčius laivus ragina iškrauti, perkrauti, pakuoti ir apdoroti žuvis ir naudotis kitomis uosto paslaugomis valstybių, kurios veikia vadovaudamosi šiuo Susitarimu arba tokiu būdu, kuris atitinka šį Susitarimą, uostuose. Susitariančiosios Šalys raginamos parengti, be kita ko, regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose ir MŽŪO, sąžiningą, skaidrią ir nediskriminuojamą valstybės, kuri galbūt veikia nesivadovaudama šiuo Susitarimu arba tokiu būdu, kuris neatitinka šio Susitarimo, nustatymo tvarką.

54. Jei, uosto valstybei atlikus patikrinimą, vėliavos valstybė, kuri yra Susitariančioji Šalis, gauna patikrinimo ataskaitą, kurioje teigiama, kad yra akivaizdžių priežasčių manyti, kad teisę plaukioti su jos vėliava turintis laivas vykdo NNN žvejybą arba su žvejyba susijusią veiklą, kuria tokia žvejyba remiama, ji nedelsdama visapusiškai išnagrinėja šį klausimą ir, jei įrodymų pakanka, nedelsdama imasi vykdymo užtikrinimo veiksmų pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus.

55. Kiekviena Susitariančioji Šalis, kuri yra vėliavos valstybė, praneša kitoms Susitariančiosioms Šalims, atitinkamoms uosto valstybėms ir prireikus kitoms atitinkamoms valstybėms, regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms ir MŽŪO apie veiksmus, kuriuos ji taikė teisę plaukioti su jos vėliava turintiems laivams, kurie, kaip nustatyta pagal šį Susitarimą pritaikius uosto valstybės priemones, vykdė NNN žvejybą arba su žvejyba susijusią veiklą, kuria tokia žvejyba remiama.

56. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad teisę plaukioti su jos vėliava turintiems laivams taikomos priemonės būtų ne mažiau veiksmingos užkertant kelią NNN žvejybai ir su žvejyba susijusiai veiklai, kuria remiama tokia žvejyba, atgrasant nuo jos ir ją panaikinant, nei 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems laivams taikomos priemonės.

6 DALIS

BESIVYSTANČIŲ VALSTYBIŲ POREIKIAI

21 straipsnis Besivystančių valstybių poreikiai

57. Susitariančiosios Šalys visapusiškai pripažįsta specialiuosius besivystančių valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, poreikius, susijusius su šį Susitarimą atitinkančių uosto valstybės priemonių įgyvendinimu. Šiuo tikslu Susitariančiosios Šalys tiesiogiai arba per MŽŪO, kitas specializuotąsias Jungtinių Tautų agentūras arba kitas atitinkamas tarptautines organizacijas ir įstaigas, įskaitant regionines žuvininkystės valdymo organizacijas, teikia pagalbą besivystančioms valstybėms, kurios yra Susitariančiosios Šalys, kad, inter alia :

a) sudarytų joms sąlygas, ypač mažiausiai išsivysčiusioms ir salose esančioms mažoms besivystančioms valstybėms, kurti teisinį pagrindą ir įgyti gebėjimų įgyvendinti veiksmingas uosto valstybės priemones,

b) joms būtų lengviau dalyvauti bet kurios tarptautinės organizacijos, skatinančios veiksmingai rengti ir įgyvendinti uosto valstybės priemones, veikloje, ir

c) koordinuojant pagal atitinkamus tarptautinius mechanizmus, sudaryti palankesnes sąlygas techninei pagalbai teikti, kad jos geriau rengtų ir įgyvendintų uosto valstybės priemones.

58. Susitariančiosios Šalys deramai atsižvelgia į besivystančių uosto valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, ypač į mažiausiai išsivysčiusių ir salose esančių mažų besivystančių valstybių, specialiuosius poreikius, kad užtikrintų, jog joms nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebūtų perkeliama įgyvendinant šį Susitarimą susidaranti neproporcinga našta. Tais atvejais, kai neproporcinga našta perkeliama, Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja, siekdamos atitinkamoms besivystančioms valstybėms, kurios yra Susitariančiosios Šalys, padėti įgyvendinti konkrečius įsipareigojimus pagal šį Susitarimą.

59. Susitariančiosios Šalys pačios arba per MŽŪO įvertina besivystančių valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, specialiuosius poreikius, susijusius su šio Susitarimo įgyvendinimu.

60. Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja, siekdamos sukurti tinkamus finansavimo mechanizmus, kad padėtų besivystančioms valstybėms įgyvendinti šį Susitarimą. Šie mechanizmai, inter alia, konkrečiai skirti:

a) nacionalinėms ir tarptautinėms uosto valstybės priemonėms kurti,

b) gebėjimams ugdyti ir stiprinti, įskaitant stebėsenos, kontrolės ir priežiūros, taip pat uostų valdytojų, inspektorių, teisėsaugos pareigūnų ir teisininkų mokymo nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu gebėjimus,

c) stebėsenos, kontrolės, priežiūros ir atitikties užtikrinimo veiklai, susijusiai su uosto valstybės priemonėmis, įskaitant galimybes naudotis technologijomis ir įranga, vykdyti, ir

d) besivystančioms valstybėms, kurios yra Susitariančiosios Šalys ir kurios patyrė išlaidų dėl taikytų ginčų, kilusių dėl veiksmų, kurių jos ėmėsi pagal šį Susitarimą, sprendimo procedūrų, įrašyti į sąrašą.

61. Bendradarbiavimas su besivystančiomis valstybėmis, kurios yra Susitarimo Šalys, ir jų tarpusavio bendradarbiavimas šiame straipsnyje nustatytais tikslais gali apimti techninės ir finansinės pagalbos teikimą dvišaliais, daugiašaliais ir regioniniais kanalais, įskaitant bendradarbiavimą „Pietūs–Pietūs“.

62. Susitariančiosios Šalys sudaro ad hoc darbo grupę, kuri Susitariančiosioms Šalims reguliariai teikia ataskaitas ir rekomendacijas dėl finansavimo mechanizmų sukūrimo, įskaitant įnašų schemą, lėšų nustatymą ir sutelkimą, įgyvendinimo kriterijų ir procedūrų parengimo, taip pat pažangos, padarytos taikant finansavimo mechanizmus. Be šiame straipsnyje numatytų nuostatų, ad hoc darbo grupė, inter alia, atsižvelgia į:

a) besivystančių valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, ypač į mažiausiai išsivysčiusių ir salose esančių mažų besivystančių valstybių, poreikių vertinimą,

b) galimybę gauti ir laiku išmokėti lėšas,

c) sprendimų priėmimo ir valdymo procesų, susijusių su lėšų gavimu ir jų paskirstymu, skaidrumą, ir

d) paramą gaunančių besivystančių valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, atskaitomybę už sutartą lėšų panaudojimą.

Susitariančiosios Šalys atsižvelgia į ad hoc darbo grupės ataskaitas ir rekomendacijas ir imasi atitinkamų veiksmų.

7 DALIS

GINČŲ SPRENDIMAS

22 straipsnis Taikus ginčų sprendimas

63. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali konsultuotis su bet kuria kita Susitariančiąja Šalimi ar Susitariančiosiomis Šalimis kilus ginčui dėl šio Susitarimo nuostatų aiškinimo ar taikymo, kad kuo greičiau būtų surastas abi Susitariančiąsias Šalis tenkinantis sprendimas.

64. Jei per pagrįstą laikotarpį šiomis konsultacijomis ginčo išspręsti nepavyksta, atitinkamos Susitariančiosios Šalys kuo greičiau pasitaria tarpusavyje, kad ginčas būtų išspręstas derybomis, atliekant tyrimą, tarpininkaujant, susitaikant, arbitražo tvarka, teismo sprendimu arba kitokiomis jų pasirinktomis taikiomis priemonėmis.

65. Bet kuris tokio pobūdžio šiais būdais neišspręstas ginčas, gavus visų ginčo šalių sutikimą, perduodamas spręsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui, Tarptautiniam jūrų teisės tribunolui arba arbitražo teismui, kad šis jį išspręstų. Jei nepavyksta susitarti perdavus ginčą Tarptautiniam Teisingumo Teismui, Tarptautiniam jūrų teisės tribunolui arba arbitražo teismui, Susitariančiosios Šalys toliau konsultuojasi ir bendradarbiauja siekdamos išspręsti ginčą vadovaudamosi su gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimu susijusiomis tarptautinės teisės taisyklėmis.

8 DALIS

PRIE SUSITARIMO NEPRISIJUNGUSIOS ŠALYS

23 straipsnis Prie šio Susitarimo neprisijungusios Šalys

66. Susitariančiosios Šalys skatina prie šio Susitarimo neprisijungusias Šalis tapti jo Susitariančiosiomis Šalimis ir (arba) priimti įstatymus ir kitus teisės aktus ir įgyvendinti jo nuostatas atitinkančias priemones.

67. Susitariančiosios Šalys imasi sąžiningų, nediskriminuojamų ir skaidrių šį Susitarimą ir kitus taikytinus tarptautinius teisės aktus atitinkančių priemonių, kad užkirstų kelią prie šio Susitarimo neprisijungusių Šalių veiklai, kliudančiai veiksmingai įgyvendinti šį Susitarimą.

9 DALIS

STEBĖSENA, PERŽIŪRA IR VERTINIMAS

24 straipsnis Stebėsena, peržiūra ir vertinimas

68. Susitariančiosios Šalys MŽŪO ir atitinkamose jos įstaigose užtikrina reguliarią ir sistemingą šio Susitarimo įgyvendinimo stebėseną ir peržiūrą, taip pat pažangos, padarytos siekiant jo tikslo, vertinimą.

69. Praėjus ketveriems metams po šio Susitarimo įsigaliojimo MŽŪO sušaukia Susitariančiųjų Šalių susirinkimą, kad peržiūrėtų ir įvertintų šio Susitarimo veiksmingumą siekiant jo tikslo. Prireikus Susitariančiosios Šalys nusprendžia dėl tolesnių tokių susirinkimų.

10 DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis Pasirašymas

Šis Susitarimas teikiamas pasirašyti visoms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms Maisto ir žemės ūkio organizacijoje nuo 2009 m. lapkričio dvidešimt antros dienos iki 2010 m. lapkričio dvidešimt pirmos dienos.

26 straipsnisRatifikavimas, priėmimas arba patvirtinimas

70. Šis Susitarimas turi būti ratifikuotas, priimtas arba patvirtintas visų jį pasirašiusių šalių.

71. Ratifikavimo, priėmimo ar tvirtinimo dokumentai deponuojami depozitarui.

27 straipsnisPrisijungimas

72. Pasibaigus laikotarpiui, per kurį galima pasirašyti šį Susitarimą, bet kuri valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija gali prie jo prisijungti.

73. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

28 straipsnisRegioninės ekonominės integracijos organizacijų dalyvavimas

74. Tais atvejais, kai regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri yra Konvencijos IX priedo 1 straipsnyje nurodyta tarptautinė organizacija, neturi kompetencijos visais šiuo Susitarimu reglamentuojamais klausimais, tokiai regioninei ekonominės integracijos organizacijai įgyvendinant šį Susitarimą mutatis mutandis taikomas Konvencijos IX priedas, tačiau netaikomos to priedo nuostatos, nustatytos:

a) 2 straipsnio pirmame sakinyje ir

b) 3 straipsnio 1 dalyje.

75. Tais atvejais, kai regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri yra Konvencijos IX priedo 1 straipsnyje nurodyta tarptautinė organizacija, turi kompetenciją visais šio Susitarimo reglamentuojamais klausimais, regioninei ekonominės integracijos organizacijai įgyvendinant šį Susitarimą taikomos šios nuostatos:

a) jo pasirašymo arba prisijungimo prie jo metu tokia organizacija pateikia deklaraciją, kurioje nurodoma, kad:

i) ji turi kompetenciją visais šiuo Susitarimu reglamentuojamais klausimais;

ii) dėl šios priežasties jos valstybės narės netampa valstybėmis, kurios yra Susitariančiosios Šalys, išskyrus jų teritorijas, už kurias ji nėra atsakinga, ir

iii) ji prisiima valstybių teises ir pareigas pagal šį Susitarimą,

b) tokios organizacijos dalyvavimas organizacijos valstybėms narėms jokiu būdu nesuteikia jokių teisių pagal šį Susitarimą,

c) kai tokios organizacijos įsipareigojimai pagal šį Susitarimą yra nesuderinami su jos įsipareigojimais pagal tos organizacijos steigimo susitarimą ar kitus su juo susijusius aktus, įsipareigojimai pagal šį Susitarimą yra viršesni.

29 straipsnisĮsigaliojimas

76. Šis Susitarimas įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų po dvidešimt penktojo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumento deponavimo depozitarui pagal 26 arba 27 straipsnius.

77. Kiekvienai pasirašančiajai šaliai, kuri šį Susitarimą ratifikuoja, priima arba patvirtina po jo įsigaliojimo, šis Susitarimas įsigalioja po trisdešimties dienų po ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimo.

78. Kiekvienai valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri prie šio Susitarimo prisijungia po jo įsigaliojimo, šis Susitarimas įsigalioja po trisdešimties dienų po prisijungimo dokumento deponavimo.

79. Taikant šį straipsnį, joks dokumentas, kurį deponuoja regioninė ekonominės integracijos organizacija, nelaikomas dokumentų, kuriuos deponuoja jos valstybės narės, papildomu dokumentu.

30 straipsnisIšlygos ir išimtys

Šiam Susitarimui netaikomos jokios išlygos arba išimtys.

31 straipsnisDeklaracijos ir pareiškimai

30 straipsniu neužkertamas kelias valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai pasirašant, ratifikuojant, priimant, patvirtinant arba prisijungiant prie šio Susitarimo teikti deklaracijas arba daryti pareiškimus, kad ir kaip jie būtų išdėstyti ar pavadinti, siekiant, inter alia, suderinti savo įstatymus ir kitus teisės aktus su šio Susitarimo nuostatomis, su sąlyga, kad tokiomis deklaracijomis arba pareiškimais nebūtų siekiama panaikinti arba pakeisti tai valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai taikomų šio Susitarimo nuostatų teisinį poveikį.

32 straipsnisLaikinas taikymas

80. Šį Susitarimą gali laikinai taikyti valstybės arba regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurios sutinka su laikinu jo taikymu, apie tai raštu pranešusios depozitarui. Toks laikinas Susitarimo taikymas įsigalioja nuo pranešimo gavimo dienos.

81. Laikinas Susitarimo taikymas valstybėje arba regioninėje ekonominės integracijos organizacijoje nutraukiamas, šiam Susitarimui įsigaliojus toje valstybėje arba regioninėje ekonominės integracijos organizacijoje arba tai valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai raštu pranešus depozitarui apie savo ketinimą nutraukti laikiną Susitarimo taikymą.

33 straipsnisPakeitimai

82. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali siūlyti šio Susitarimo pakeitimus praėjus dvejiems metams po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos.

83. Bet koks siūlomas šio Susitarimo pakeitimas teikiamas rašytiniu pranešimu depozitarui kartu su prašymu sušaukti Susitariančiųjų Šalių susirinkimą jam apsvarstyti. Depozitaras visoms Susitariančiosioms Šalims išsiunčia tokį pranešimą ir visus gautus Susitariančiųjų Šalių atsakymus į kvietimą. Išskyrus atvejį, kai per šešis mėnesius po pranešimo išsiuntimo pusė Susitariančiųjų Šalių pareiškia prieštaravimą šiam prašymui, depozitaras sušaukia Susitariančiųjų Šalių susirinkimą, kad būtų apsvarstytas pasiūlytas pakeitimas.

84. Atsižvelgiant į 34 straipsnį, bet koks šio Susitarimo pakeitimas priimamas bendru Susitariančiųjų Šalių, dalyvaujančių susirinkime, per kurį pasiūlyta jį priimti, sutarimu.

85. Atsižvelgiant į 34 straipsnį, bet koks Susitariančiųjų Šalių susirinkime priimtas pakeitimas įsigalioja jį ratifikavusioms, priėmusioms arba patvirtinusioms Susitariančiosioms Šalims devyniasdešimtąją dieną po to, kai du trečdaliai šio Susitarimo Šalių, apskaičiuoti remiantis Susitariančiųjų Šalių skaičiumi pakeitimo priėmimo dieną, deponuoja ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentus. Vėliau bet kokiai kitai Susitariančiajai Šaliai pakeitimas įsigalioja devyniasdešimtąją dieną po to, kai ta Susitariančioji Šalis deponuoja pakeitimo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą.

86. Taikant šį straipsnį, dokumentas, kurį deponuoja regioninė ekonominės integracijos organizacija, nelaikomas dokumentų, kuriuos deponuoja jos valstybės narės, papildomu dokumentu.

34 straipsnisPriedai

87. Priedai yra neatskiriama šio Susitarimo dalis, todėl nuoroda į šį Susitarimą reiškia ir nuorodą į priedus.

88. Šio Susitarimo priedo pakeitimą gali priimti du trečdaliai šio Susitarimo Susitariančiųjų Šalių, dalyvaujančių susirinkime, kuriame svarstomas pasiūlytas priedo pakeitimas. Tačiau dedamos visos pastangos, kad susitarimas dėl bet kokio priedo pakeitimo būtų pasiektas bendru sutarimu. Priedo pakeitimas įtraukiamas į šį Susitarimą ir įsigalioja toms Susitariančiosioms Šalims, kurios jį priėmė, nuo tos dienos, kurią depozitaras gauna trečdalio šio Susitarimo Šalių, apskaičiuoto remiantis Susitariančiųjų Šalių skaičiumi pakeitimo priėmimo dieną, pranešimą apie priėmimą. Todėl kiekvienai likusiai Susitariančiajai Šaliai pakeitimas įsigalioja, kai depozitaras gauna jos priėmimo dokumentą.

35 straipsnisPasitraukimas

Kiekviena Susitariančioji Šalis bet kuriuo metu praėjus vieniems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo tos Susitariančiosios Šalies atžvilgiu dienos gali pasitraukti iš šio Susitarimo, apie tai raštu pranešdama depozitarui. Pasitraukimas įsigalioja praėjus vieniems metams nuo tos dienos, kai depozitaras gavo pranešimą apie pasitraukimą.

36 straipsnisDepozitaras

Šio Susitarimo depozitaras yra MŽŪO generalinis direktorius. Depozitaras:

a) kiekvienai šį Susitarimą pasirašiusiai ir Susitariančiajai Šaliai persiunčia patvirtintas jo kopijas,

b) įsigaliojus šiam Susitarimui, įregistruoja jį Jungtinių Tautų Sekretoriate pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį,

c) nedelsdamas informuoja kiekvieną šį Susitarimą pasirašiusią ir Susitariančiąją Šalį apie kiekvieną:

i) pasirašymą ir ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus, deponuotus pagal 25, 26 ir 27 straipsnius,

ii) šio Susitarimo įsigaliojimo datą 29 straipsnyje nustatyta tvarka,

iii) pasiūlymą iš dalies pakeisti šį Susitarimą ir apie pakeitimų priėmimą ir įsigaliojimą pagal 33 straipsnį,

iv) pasiūlymą iš dalies pakeisti priedus ir apie pakeitimų priėmimą ir įsigaliojimą pagal 34 straipsnį ir

v) pasitraukimą iš šio Susitarimo pagal 35 straipsnį.

37 straipsnisAutentiški tekstai

Šio Susitarimo tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra vienodai autentiški.

TAI PALIUDYDAMI šį Susitarimą pasirašė toliau nurodyti tinkamai įgalioti atstovai.

Sudaryta Romoje 2009 m. lapkričio dvidešimt antrą dieną.

A PRIEDAS

INFORMACIJA, KURIą Iš ANKSTO TURI PATEIKTI LEIDIMO įPLAUKTI į UOSTą PRAšANTYS LAIVAI

1. Uostas, į kurį ketinama įplaukti |

2. Uosto valstybė |

3. Numatoma įplaukimo data ir laikas |

4. Tikslas (-ai) |

5. Paskutinis uostas ir įplaukimo į jį data |

6. Laivo pavadinimas |

7. Vėliavos valstybė |

8. Laivo tipas |

9. Tarptautinis radijo šaukinys |

10. Laivo kontaktinė informacija |

11. Laivo savininkas (-ai) |

12. Registracijos pažymėjimo Nr. |

13. TJO laivo Nr. (jei yra) |

14. Išorinė atpažintis (jei yra) |

15. RŽVO Nr. (jei taikytina) |

17. Laivo matmenys | Ilgis | Plotis | Grimzlė |

18. Laivo kapitono vardas, pavardė ir pilietybė |

19. Atitinkamas (-i) žvejybos leidimas (-ai) |

20. Atitinkamas (-i) perkrovimo leidimas (-ai) |

Atpažinties numeris | Išduotas | Galiojimas |

21. Perkrovimo informacija, susijusi su laivais, iš kurių perkrautos žuvys |

B PRIEDAS

UOSTO VALSTYBĖS TIKRINIMO TVARKA

Inspektoriai:

a) kiek įmanoma, tikrina, ar laive esantys laivo atpažinties dokumentai ir informacija, susijusi su laivo savininku, yra tikra, užpildyta ir teisinga, prireikus tinkamai susisiekdami su vėliavos valstybe arba pasinaudodami tarptautiniais laivų registrais,

b) tikrina, ar laivo vėliava ir žymenys (pvz., pavadinimas, išorės registracijos numeris, Tarptautinės jūrų organizacijos suteiktas laivo atpažinties numeris, tarptautinis radijo šaukinys ir kiti žymenys bei pagrindiniai matmenys) atitinka dokumentuose nurodytą informaciją,

c) kiek įmanoma, tikrina, ar žvejybos ir su žvejyba susijusios veiklos leidimai yra tikri, užpildyti ir teisingi ir atitinka A priede pateiktą informaciją,

d) peržiūri visus kitus susijusius laive esančius svarbius dokumentus ir įrašus, įskaitant, kiek įmanoma, elektroninius dokumentus ir įrašus ir iš vėliavos valstybės arba iš atitinkamos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos gautus laivų stebėjimo sistemos duomenis. Susijusiais dokumentais laikomi laivo žurnalai, sužvejotų žuvų kiekio, perkrovimo ir prekybos dokumentai, įgulos narių sąrašai, sandėliavimo planai ir brėžiniai, žuvų laikymo triumų aprašai ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją,

e) kiek įmanoma, patikrina visus laive esančius atitinkamus žvejybos įrankius, įskaitant paslėptus žvejybos įrankius ir susijusius prietaisus, ir patikrina, kiek įmanoma, ar jie atitinka leidimuose nustatytas sąlygas. Žvejybos įrankius taip pat reikia patikrinti, kiek įmanoma, siekiant užtikrinti, kad požymiai, tokie kaip tinklinio audeklo akių dydis ir gijų storis, įtaisai ir priedai, tinklų, dugninių gaudyklių, dragų dydis ir konfigūracija ir kabliukų dydis bei skaičius atitiktų taikomus reikalavimus ir kad žymenys atitiktų tuos, kuriuos laivui leidžiama naudoti,

f) kiek įmanoma, nustato, ar laive esančios žuvys sužvejotos nepažeidžiant turimų leidimų sąlygų,

g) patikrina žuvis (taikydami ir imčių metodą), kad nustatytų jų kiekį ir sudėtį. Atlikdami tokį patikrinimą inspektoriai gali atidaryti talpyklas, į kurias sufasuotos žuvys, ir perkelti sužvejotas žuvis arba talpyklas iš vienos vietos į kitą, kad įsitikintų, jog visuose žuvų laikymo triumuose vienodai laikomasi reikalavimų. Atliekant tokį patikrinimą galima tikrinti produkto rūšį ir nustatyti nominalųjį svorį,

h) įvertina, ar yra akivaizdžių priežasčių manyti, kad laivas vykdė NNN žvejybą arba su žvejyba susijusią veiklą, kuria tokia žvejyba remiama,

i) laivo kapitonui pateikia ataskaitą, kurioje nurodyta patikrinimo išvada ir priemonės, kurių būtų galima imtis; ataskaitą turi pasirašyti inspektorius ir kapitonas. Tai, kad kapitonas pasirašė ataskaitą, vertinama tik kaip kapitono pripažinimas, kad jis gavo ataskaitos kopiją. Laivo kapitonui suteikiama galimybė pateikti pastabas apie ataskaitą arba jai prieštarauti ir prireikus susisiekti su atitinkamomis vėliavos valstybės institucijomis, visų pirma jei kapitonas nesupranta ataskaitos turinio. Kapitonui pateikiama ataskaitos kopija ir

j) pasirūpina, kai reikia ir kai įmanoma, svarbių dokumentų vertimu.

C PRIEDAS

PATIKRINIMO REZULTATŲ ATASKAITA

1. Patikrinimo ataskaitos Nr. | 2. Uosto valstybė |

3. Patikrinimą atliekanti institucija |

4. Pagrindinio inspektoriaus vardas ir pavardė | ID Nr. |

5. Patikrinimo uostas |

8. Gautas išankstinis pranešimas | Taip | Ne |

9. Tikslas (-ai) | LAN | TRX | PRO | OTH (nurodyti) |

10. Uostas, valstybė ir paskutinio įplaukimo į uostą data | Metai (MMMM) | Mėnuo (MM) | Diena (DD) |

11. Laivo pavadinimas |

12. Vėliavos valstybė |

13. Laivo tipas |

14. Tarptautinis radijo šaukinys |

15. Registracijos pažymėjimo Nr. |

16. TJO laivo atpažinties Nr. (jei yra) |

17. Išorinė atpažintis (jei yra) |

18. Registracijos uostas |

19. Laivo savininkas (-ai) |

20. Tikrasis laivo savininkas (-ai), jei žinomas ir jei skiriasi nuo laivo savininko |

21. Laivo operatorius (-iai), jei skiriasi nuo laivo savininko |

22. Laivo kapitono vardas, pavardė ir pilietybė |

23. Žvejybos operacijų tvarkytojo vardas, pavardė ir pilietybė |

24. Laivo atstovas |

26. Statusas RŽVO reguliuojamuose rajonuose, kuriuose buvo žvejojama arba vykdoma su žvejyba susijusi veikla, įskaitant bet kurio laivo, įtraukto į NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą, dalyvavimą |

27. Atitinkamas (-i) žvejybos leidimas (-ai) |

28. Atitinkamas (-i) perkrovimo leidimas (-ai) |

Atpažinties numeris | Išduotas | Galiojimas |

29. Perkrovimo informacija, susijusi su laivais, iš kurių perkrautos žuvys |

30. Iškrautų sužvejotų žuvų vertinimas (kiekis) |

31. Laive paliktos sužvejotos žuvys (kiekis) |

32. Laivo žurnalo (-ų) ir kitų dokumentų tikrinimas | Taip | Ne | Pastabos |

33. Atitiktis taikomai (-oms) sužvejotų žuvų kiekio dokumentavimo sistemai (-oms) | Taip | Ne | Pastabos |

34. Atitiktis taikomai (-oms) prekybos informacijos sistemai (-oms) | Taip | Ne | Pastabos |

35. Naudoto žvejybos įrankio tipas |

36. Žvejybos įrankis, patikrintas pagal B priedo e punktą | Taip | Ne | Pastabos |

37. Inspektoriaus (-ių) nustatyti faktai |

38. Nustatytas (-i) akivaizdus (-ūs) pažeidimas (-ai), įskaitant nuorodą į atitinkamą (-us) teisinį (-ius) dokumentą (-us) |

39. Laivo kapitono pastabos |

40. Veiksmai, kurių imtasi |

41. Laivo kapitono parašas |

42. Inspektoriaus parašas |

D PRIEDAS

INFORMACIJOS APIE UOSTO VALSTYBėS PRIEMONES SISTEMOS

Įgyvendindama šį Susitarimą kiekviena Susitariančioji Šalis:

a) siekia įdiegti kompiuterines ryšių priemones pagal 16 straipsnį,

b) Sukurti, jei įmanoma, interneto svetaines, kuriose skelbtų pagal 7 straipsnį paskirtų uostų sąrašą ir veiksmus, kurių imtasi pagal atitinkamas šio Susitarimo nuostatas,

c) kai įmanoma, kiekvienai patikrinimo ataskaitai suteikia unikalų atpažinties numerį, kuris prasideda triraidžiu uosto valstybės kodu ir ataskaitą parengusios agentūros atpažinties numerį,

d) A ir C prieduose kuo dažniau naudoja toliau pateikiamą tarptautinę kodų sistemą, o bet kurią kitą kodų sistemą pakeičia tarptautine sistema.

Valstybės/teritorijos: ISO-3166 triraidis šalies kodas

Žuvų rūšys: ASFIS triraidis kodas (žinomas kaip MŽŪO triraidis kodas)

Laivo tipas: ISSCFV kodas (žinomas kaip MŽŪO raidinis kodas)

Žvejybos įrankių tipas: ISSCFG kodas (žinomas kaip MŽŪO raidinis kodas)

E PRIEDAS

INSPEKTORIŲ MOKYMO GAIRĖS

Uosto valstybės inspektorių mokymo programa turi apimti bent tokias sritis:

89. Etika,

90. Sveikatos, saugos ir saugumo klausimai,

91. Taikomi nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai, atitinkamų RŽVO kompetencijos sritys ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonės ir taikoma tarptautinė teisė,

92. Įrodymų rinkimas, vertinimas ir išsaugojimas,

93. Bendrosios tikrinimo procedūros, kaip antai ataskaitų rašymo ir apklausos metodai,

94. Informacijos, pavyzdžiui, laivo žurnalų, elektroninių dokumentų ir duomenų apie laivą (pavadinimas, kam priklauso ir vėliavos valstybė), analizė, reikalinga tam, kad būtų patvirtinta laivo kapitono pateikta informacija,

95. Įlipimas į laivą ir tikrinimas, įskaitant triumų tikrinimą ir laivo triumų talpos apskaičiavimą,

96. Informacijos, susijusios su iškraunamomis, perkraunamomis, apdorojamomis ir laive paliekamomis žuvimis, įskaitant skirtingoms žuvų rūšims ir produktams taikomus perskaičiavimo koeficientus, patikrinimas ir patvirtinimas,

97. Žuvų rūšių identifikavimas ir ilgio bei kitų biologinių parametrų matavimas,

98. Laivų ir žvejybos įrankių atpažintis ir žvejybos įrankių tikrinimo ir matavimo metodai,

99. LSS ir kitų elektroninių sekimo sistemų įranga ir naudojimas ir

100. Veiksmai, kurių reikia imtis po patikrinimo.

II PRIEDAS

DEKLARACIJA DĖL EUROPOS SĄJUNGOS KOMPETENCIJOS SUSITARIMO DĖL UOSTO VALSTYBĖS PRIEMONIŲ, KURIOMIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ NETEISĖTAI, NEDEKLARUOJAMAI IR NEREGLAMENTUOJAMAI ŽVEJYBAI, ATGRASYTI NUO JOS IR JĄ PANAIKINTI, REGLAMENTUOJAMAIS KLAUSIMAIS

(Deklaracija pagal Susitarimo 28 straipsnio 2 dalies a punktą)

101. Susitarimo 28 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai regioninė ekonominės integracijos organizacija turi kompetenciją visais šio Susitarimo reglamentuojamais klausimais, jo pasirašymo arba prisijungimo prie jo metu tokia organizacija pateikia kompetencijos deklaraciją, kurioje tai nurodoma.

102. Pagal Susitarimo 1 straipsnio h punktą „regioninė ekonominės integracijos organizacija“ yra regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuriai jos valstybės narės perdavė kompetenciją Susitarime nurodytais klausimais, įskaitant įgaliojimus tais klausimais priimti jos valstybėms narėms privalomus sprendimus.

103. Europos Sąjunga laikoma regionine ekonominės integracijos organizacija pagal pirmiau minėtus straipsnius.

104. Todėl Europos Sąjunga pareiškia, kad:

i) ji turi kompetenciją visais Susitarimo reglamentuojamais klausimais;

ii) todėl jos valstybės narės netampa valstybėmis Šalimis, išskyrus jų teritorijų, už kurias ji nėra atsakinga, atžvilgiu.

Europos Sąjungos dabartinės valstybės narės yra: Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Malta, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.

iii) Europos Sąjunga prisiima valstybių teises ir pareigas pagal Susitarimą.

105. Europos Sąjunga pareiškia, kad susidarius konfliktui, kaip nurodyta Susitarimo 28 straipsnio 2 dalies c punkte, ji taikys įsipareigojimus, kylančius iš tos nuostatos pagal Europos bendrijos steigimo sutartį taip, kaip ją išaiškino Europos Teisingumo Teismas.

[1] OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

[2] 2009 m. lapkričio 20 d. Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriato pranešimas (16430/09).

[3] OL C , , p. .

[4] OL C , , p. .

[5] 2009 m. lapkričio 20 d. Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriato pranešimas (16430/09).

52010PC0792