(1)

Pagal BLS reglamento 22 straipsnį atlikusi apsaugos priemonių tyrimą, 2019 m. sausio 17 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/67 (2), kuriuo importuojamiems Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kilmės indiniams ryžiams (indica) (toliau – indiniai ryžiai), kurių KN kodai yra 1006 30 27, 1006 30 48, 1006 30 67 ir 1006 30 98, nustatė apsaugos priemones ir kuriuo Komisija vienų metų laikotarpiui importuojamiems indiniams ryžiams vėl nustatė Bendrojo muitų tarifo muitą, kurio norma bus laipsniškai mažinama per paskesnius dvejus metus (toliau – aptariamas reglamentas).

(2)

Kambodžos Karalystė ir „Cambodia Rice Federation“ dėl aptariamo reglamento kreipėsi į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą (toliau – Bendrasis Teismas).

(3)

2022 m. lapkričio 9 d. Sprendimu Kambodžos Karalystė ir „Cambodia Rice Federation“ / Komisija byloje T-246/19 (toliau – Sprendimas) Bendrasis Teismas panaikino Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/67, kuriuo importuojamiems Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kilmės indiniams ryžiams nustatomos apsaugos priemonės.

(4)

Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą, kai savavališkai apribojo savo tyrimo dėl Sąjungos pramonei padarytos žalos aprėptį tik iš dalies arba visiškai išlukštentų indinių ryžių, perdirbtų iš Sąjungoje užaugintų arba nuimtų žaliavinių ryžių, perdirbėjais. Dėl klaidingos Sąjungos gamintojų apibrėžties taip pat buvo padaryta klaida analizuojant, ar esama rimtų sunkumų, nes Komisija į žalos vertinimą neįtraukė dalies Sąjungos gamintojų.

(5)

Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad Komisija nepateikė reikalaujamus standartus atitinkančių įrodymų dėl priverstinio kainų mažinimo analizės koregavimo.

(6)

Galiausiai Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija pažeidė ieškovių teisę į gynybą ir pareigą atskleisti esminius faktus ir argumentus ar juos pagrindžiančius duomenis. Visų pirma Komisija neatskleidė informacijos apie duomenis, kuriais grindžiami suvartojimo ir žalos rodikliai, ir informacijos apie priverstinio kainų mažinimo analizę ir jos koregavimus, kurie buvo padaryti suinteresuotosioms šalims pateikus pastabas dėl bendrojo faktų atskleidimo dokumento.

(7)

SESV 266 straipsnyje nustatyta, kad institucijos privalo imtis būtinų priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimams įvykdyti. Jeigu panaikinamas aktas, institucijų priimtas atliekant administracinę procedūrą, pvz., bendrųjų apsaugos priemonių tyrimus pagal BLS reglamentą, Teismo sprendimas įvykdomas panaikintą aktą pakeičiant nauju aktu, kuriuo pašalinamas Teismo nustatytas pažeidimas (3).

(8)

Pagal Teismo praktiką panaikinto akto pakeitimo procedūra gali būti atnaujinta nuo to konkretaus momento, kai buvo padarytas pažeidimas (4). Tiksliau tai reiškia, kad tokiu atveju, kai panaikinamas administracinę procedūrą užbaigiantis aktas, panaikinimas nebūtinai turi įtakos parengiamiesiems veiksmams, pvz., šiuo atveju apsaugos priemonių tyrimo inicijavimui. Tuo atveju, kai, pavyzdžiui, reglamentas, kuriuo pagal BLS reglamentą nustatomos bendrosios apsaugos priemonės, kuriuo Europos Komisija vėl importuojamiems produktams trejų metų laikotarpiui nustatė Bendrojo muitų tarifo muitus, tai reiškia, kad po panaikinimo apsaugos tyrimas vis dar nebaigtas, nes iš Sąjungos teisinės sistemos išnyko aktas, kuriuo užbaigiamas apsaugos priemonių tyrimas (5), išskyrus atvejus, kai pažeidimas padaromas inicijavimo etape.

(9)

Šioje byloje Bendrasis Teismas aptariamą reglamentą panaikino remdamasis 4–6 konstatuojamosiose dalyse nurodytais pagrindais.

(10)

Atsižvelgdama į Sprendimą, Komisija 2023 m. sausio 19 d. parengė pranešimą apie tyrimo atnaujinimą (toliau – pranešimas apie tyrimo atnaujinimą) (6) ir nusprendė tyrimą tęsti nuo to momento, kai buvo padarytas pažeidimas.

(11)

Kaip paaiškinta pranešime apie tyrimo atnaujinimą, pradinis tyrimas buvo atnaujintas siekiant visapusiškai ištaisyti Bendrojo Teismo nustatytas klaidas ir įvertinti, ar, taikant Bendrojo Teismo išaiškintas taisykles, pagrįsta vėl nustatyti priemones ir atitinkamai pradiniam trejų metų laikotarpiui, t. y. nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2022 m. sausio 18 d., importuojamiems Kambodžos kilmės indiniams ryžiams, kurių KN kodai yra 1006 30 27, 1006 30 48, 1006 30 67 ir 1006 30 98, vėl nustatyti Bendrojo muitų tarifo muitus, kurių norma būtų laipsniškai mažinama.

(12)

Paskelbus pranešimą apie tyrimo atnaujinimą, Komisija kartu Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/132 (7) nacionalinėms muitinėms nurodė palaukti pakartotinio nagrinėjimo rezultatų ir tik tada priimti sprendimus dėl prašymų grąžinti sumokėtus muitus, kurių mokėjimas panaikintas Bendrojo Teismo sprendimu, taip pat netenkinti prašymų grąžinti panaikintus muitus, kol Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nebus paskelbti atnaujinto nagrinėjimo rezultatai.

(13)

Apie tyrimo atnaujinimą Komisija informavo suinteresuotąsias šalis.

(14)

Komisija gavo vienos suinteresuotosios šalies pastabas (8).

(15)

COCERAL palaikė tyrimo dėl importuojamų Kambodžos kilmės indinių ryžių atnaujinimą. Kartu ji pakartojo argumentus, pateiktus per pradinį tyrimą, po kurio buvo priimtas aptariamas reglamentas, ir kartu nurodė, kad aptariamame reglamente nepateikta visaapimanti prekybos ryžiais rinkos apžvalga.

(16)

Komisija pažymėjo, kad kai kurie COCERAL tvirtinimai susiję su ginčijamame reglamente atlikta nebeaktualia analize, todėl yra nebeaktualūs, o į kai kuriuos iš jų Komisija jau atsižvelgė aptariamame reglamente. Visos aptariamo reglamento išvados, kurios nebuvo užginčytos arba kurios buvo užginčytos, bet Bendrojo Teismo atmestos arba Bendrojo Teismo nenagrinėtos ir kurioms neturi įtakos sprendime įvardytos klaidos, lieka galioti (9).

(17)

2023 m. gruodžio 20 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie pirmiau nurodytus esminius faktus ir argumentus, kuriais remdamasi ji ketino pasiūlyti vėl nustatyti apsaugos priemones Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kilmės indiniams ryžiams laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2022 m. sausio 18 d.

(18)

Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo. Pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo pateikė „Cambodia Rice Federation“ (Kambodžos ryžių federacija, toliau – KRF).

(19)

Vėliau, 2024 m. sausio 11 d., KRF pateiktas papildomas paaiškinimas, kaip apskaičiuota viso Sąjungos pardavimo apimtis. KRF daugiau pastabų dėl to paaiškinimo nepateikė.

(20)

KRF pateiktos pastabos buvo apsvarstytos ir prireikus į jas atsižvelgta šiame reglamente.

(21)

Bendrasis Teismas konstatavo (10), kad iš žaliavinių ryžių gaunami išlukštenti arba iš dalies išlukštenti indiniai ryžiai, neatsižvelgiant į tai, ar jie importuoti į Sąjungą, ar pagaminti Sąjungoje, turi tokias pačias fizines, technines ir chemines savybes. Jų ta pati naudojimo paskirtis, tie patys perdirbėjai, jie skirstomi per panašius kanalus ir konkuruoja tarpusavyje. Be to, vartotojai paprastai nesirenka pagal tai, ar tai Sąjungos, ar importuoti produktai, ir tai akivaizdžiai rodo Sąjungoje pagamintų ir importuotų ryžių lygiavertiškumą. Šių ryžių rūšių pakeičiamumas, patvirtintas perdirbėjų, rodo jų tapatumą, neatsižvelgiant į kilmę. Taigi, kaip teigė Bendrasis Teismas, kad ir kokia būtų žaliavos, iš kurios buvo perdirbti Sąjungoje pagaminti visiškai arba iš dalies išlukštenti indiniai ryžiai, kilmė, jie turi būti laikomi produktu, panašiu į Kambodžos kilmės visiškai arba iš dalies išlukštentus indinius ryžius arba tiesiogiai su jais konkuruojančiu.

(22)

Taigi, atsižvelgdama į šią išvadą, Komisija konstatavo, kad Sąjungoje pagaminti išlukštenti arba iš dalies išlukštenti indiniai ryžiai yra į nagrinėjamąjį produktą panašus arba tiesiogiai su juo konkuruojantis produktas, neatsižvelgiant į žaliavos, iš kurios jie gauti, kilmę.

(23)

Remdamasi Sprendimu, Komisija patvirtino, kad tiek Sąjungoje pagaminti, tiek importuoti iš dalies arba visiškai išlukštenti indiniai ryžiai iš tiesų turi tas pačias pagrindines fizines, technines ir chemines savybes. Jie turi tokią pačią naudojimo paskirtį ir yra parduodami per panašius arba identiškus pardavimo kanalus to paties tipo pirkėjams. Šie pirkėjai – tai Sąjungoje prekiaujantys mažmenininkai arba perdirbėjai. Nagrinėjamasis produktas ir panašus bei tiesiogiai konkuruojantis produktas kartu vadinami aptariamuoju produktu.

(24)

Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai savavališkai apribojo savo tyrimo dėl Sąjungos pramonei padarytos žalos aprėptį tik iš dalies arba visiškai išlukštentų indinių ryžių, perdirbtų iš Europos Sąjungoje užaugintų arba nuimtų žaliavinių ryžių, perdirbėjais (11).

(25)

Todėl, atlikusi pakartotinį vertinimą ir atsižvelgusi į Bendrojo Teismo išvadas, Komisija laikėsi nuomonės, kad Sąjungos pramonę sudaro visi Sąjungos indinių ryžių perdirbėjai, neatsižvelgiant į žaliavos, kurią jie perdirbo, kilmę.

(26)

Trumpai tariant, šiame tyrime Komisija Sąjungos pramonę apibrėžė kaip Sąjungos perdirbėjus, lukštenančius arba perdirbančius žaliavinius arba lukštentus indinius ryžius.

(27)

Atsižvelgdama į pakeistą Sąjungos pramonės apibrėžtį, kaip paaiškinta 25konstatuojamojoje dalyje, ir siekdama gauti papildomos informacijos, kuri, kaip manoma, yra būtina norint išsamiai įvertinti Sąjungos pramonės ekonominę ir (arba) finansinę padėtį, Komisija atliko naują Sąjungos gamintojų (toliau – ryžių perdirbėjai) atranką.

(28)

Dalyvauti atrankoje Komisija tiesiogiai arba netiesiogiai (per perdirbėjų asociaciją) paragino visus žinomus Sąjungos ryžių perdirbėjus, įskaitant tuos, kurie nebuvo atrenkami pagal aptariamą reglamentą, nes perdirbo tik importuotus ne ES kilmės žaliavinius arba lukštentus ryžius.

(29)

Per nustatytą laikotarpį į raginimą dalyvauti atrankoje daugiau Sąjungos gamintojų neatsiliepė. Todėl Komisija patvirtino per pradinę atranką atrinktas bendroves: „Herba Riceamills, S.L. Ebro Foods“, „Riso Scotti SPA“, „Riso Viazzo“ ir „Riso Ticino“. Nė viena šalis nepateikė pastabų dėl pranešimo apie atrinktas bendroves (12). 2017 m. keturi visapusiškai tyrime bendradarbiavę Sąjungos gamintojai pagamino apie 165 000 tonų išlukštentų ir iš dalies išlukštentų indinių ryžių, o tai sudaro 17,5 % visos apskaičiuotos indinių ryžių gamybos Sąjungoje (apie 944 000 tonų). Todėl Komisija šias atrinktas bendroves laikė tipiškomis.

(30)

Siekdama surinkti trūkstamus duomenis apie ne ES kilmės žaliavą (žaliavinius arba lukštentus ryžius), Komisija atrinktiems ryžių perdirbėjams pateikė patikslintą klausimyną. Kai kurie ryžių perdirbėjai pateikė patikslinto klausimyno atsakymus, o kiti patvirtino anksčiau per pradinį tyrimą pateiktą informaciją.

(31)

Po galutinio faktų atskleidimo KRF teigė, kad Komisija tinkamai neįvykdė Bendrojo Teismo sprendimo nuostatų dėl tipiškų Sąjungos gamintojų atrankos, visų pirma, kad ji nepakankamai stengėsi susisiekti su Sąjungos gamintojais. Dėl to, KRF teigimu, visas Komisijos atliktas Sąjungos pramonės ekonominės ir (arba) finansinės padėties vertinimas, kiek jis susijęs su mikroekonominiais duomenimis ir išvadomis dėl atrinktų Sąjungos gamintojų, tebėra klaidingas.

(32)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Pagal Bendrojo Teismo sprendimą, Sąjungos pramonę sudaro visi indinių ryžių perdirbėjai Sąjungoje, nepriklausomai nuo žaliavos, iš kurios tie ryžiai perdirbami, kilmės. Pranešime apie tyrimo atnaujinimą Komisija aiškiai nurodė, kad pradinis tyrimas atnaujintas nuo to momento, kai padarytas pažeidimas, ir paprašė visų suinteresuotųjų šalių pranešti apie save, pareikšti savo nuomonę, pateikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus dėl dalykų, su kuriais susijęs tyrimo atnaujinimas.

(33)

Atnaujinus tyrimą, Komisija 2023 m. vasario 15 d. paprašė per pradinį tyrimą atrinktų perdirbėjų peržiūrėti savo atsakymus į klausimyną ir pateikti aktualius duomenis apie savo vykdytą nagrinėjamojo produkto gamybą, nepriklausomai nuo to, ar naudojami indiniai ryžiai buvo importuoti, ar užauginti ES (t23.000906). Komisija pažymėjo, jog tyrimo atnaujinimas tiesiogiai lėmė tai, kad pirmiau pateiktą klausimyną reikėjo atnaujinti atsižvelgiant į „indinius ryžius, gaminamus naudojant ryžius nepriklausomai nuo to, ar tie ryžiai importuoti, ar užauginti ES“.

(34)

Be to, Komisija bandė pasiekti visus žinomus ir nežinomus perdirbėjus, gaminančius produkciją iš indinių ryžių. Visų pirma, Komisija tiesiogiai susisiekė su žinomais Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje įsikūrusiais perdirbėjais (daugiausia perdirbančiais importuotus žaliavinius ar lukštentus ryžius), Italijos, Ispanijos ir Portugalijos nacionalinėmis perdirbėjų asociacijomis ir Europos ryžių perdirbėjų federacija, prašydama asociacijų informuoti savo narius apie naują atanką ir paraginti juos dalyvauti. Reikia priminti, kad, kaip nurodyta pridedamame 2023 m. vasario 17 d. rašte (t23.000887), kuris nusiųstas potencialioms suinteresuotosioms šalims, Komisija siekė ištaisyti Bendrojo Teismo aptiktą klaidą (tai, kad tyrimo aprėptis apsiribojo vien iš dalies arba visiškai išlukštentų indinių ryžių, perdirbamų iš ES užaugintų arba nuimtų žaliavinių ryžių, perdirbėjais), taigi padidinti atrenkamų Sąjungos gamintojų grupę, užuot tik pakeitus atrenkamas bendroves, kurios jau buvo atrinktos per pradinį tyrimą.

(35)

Atsižvelgdama į visus pirmiau apibūdintus savo veiksmus Komisija atmetė KRF teiginį, kad Komisija nepakankamai stengėsi susisiekti su Sąjungos perdirbėjais.

(36)

KRF taip pat tvirtino, kad bendrovės nebeturi patikimų duomenų įrašų, ypač konkrečių Komisijos prašomų duomenų, kad galėtų tiksliai atsakyti į klausimyną, ir kad ši problema reiškia, jog atnaujinti esamų atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys vargu ar gali būti laikomi patikimais.

(37)

Komisija šį tvirtinimą atmetė kaip nepagrįstą. Nė vienas Sąjungos gamintojas nenurodė, kad dėl laiko, praėjusio nuo prašymo pateikimo iki klausimyne nagrinėjamojo laikotarpio, būtų sunku pateikti papildomų duomenų. Be to, kaip matyti iš nekonfidencialių bylos dokumentų, atrinkti perdirbėjai prireikus galėjo iš naujo pateikti atsakymus į patikslintą klausimyną, įskaitant duomenis apie iš importuotų lukštentų ir žaliavinių ryžių pagamintos produkcijos kiekį.

(38)

KRF teigė, kad Sąjungos pramonė nėra linkusi bendradarbiauti, nes bendradarbiauti sutiko tik 17,5 % Sąjungos pramonininkų, ir kad Komisijai derėjo padaryti atitinkamą išvadą ir nutraukti tyrimą.

(39)

Atsakydama į šį teiginį Komisija nurodė, kad, esant pramonės susiskaidymui, ji laiko atrinktą grupę, apimančią 17,5 % visos nagrinėjamojo produkto gamybos Sąjungoje, pakankamai tipiška, kad būtų galima daryti išvadas, kiek tai susiję su mikrofinansiniais Sąjungos pramonės rodikliais. Be to, BLS reglamente ar Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1083/2013 (13) nėra nuostatų dėl procedūrinių taisyklių, kuriomis būtų nustatytas konkretus atrinktos grupės tipiškumo lygis. Be to, trys iš keturių atrinktų perdirbėjų perdirba žaliavinius ir (arba) lukštentus ne ES kilmės ryžius. Ne ES kilmės ryžių gamybos apimtis ilgainiui didėjo – aukščiausias jos lygis buvo 40 % visos atrinktos grupės gamybos apimties. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(40)

KRF teigė, kad dėl to, kokia eilės tvarka Komisija, atlikdama atranką, susisiekė su suinteresuotosiomis šalimis, per atranką buvo neobjektyviai daugiau įtraukiamos tos bendrovės, kurios jau pirmiau buvo įtrauktos į pradiniam tyrimui atrinktą grupę, ir todėl naujoji atrankos procedūra yra netinkamai atlikta.

(41)

Komisija šiuos įtarimus atmetė. Pirma, pranešime apie tyrimo atnaujinimą visų suinteresuotųjų šalių paprašyta pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją Komisijai. Antra, tai, kokia eilės tvarka siųsti raštai, neturėjo jokios reikšmės sprendimui dėl Sąjungos gamintojų atrankos. Tai patvirtina faktas, kad nusiųsti raštai buvo standartiniai raštai, kuriais šalys pakviestos bendradarbiauti ir pateikti duomenis. Trečia, sprendimas dėl atrinktos Sąjungos gamintojų grupės priimtas 2023 m. kovo 8 d., praėjus nemažai laiko nuo tada, kai buvo susisiekta su potencialiais Sąjungos gamintojais bei jų asociacijomis ir jų paprašyta bendradarbiauti. Šiuo atžvilgiu sprendimas dėl atrankos priimtas po to, kai visos potencialios suinteresuotosios šalys informuotos apie tyrimo atnaujinimą ir joms suteikta galimybių pareikšti ketinimą bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(42)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija atmetė KRF teiginius dėl Sąjungos indinių ryžių perdirbėjų atrankos.

(43)

Pagal BLS reglamento 23 straipsnį tai, kad Sąjungos gamintojai patiria rimtų sunkumų, turėtų būti konstatuojama tada, kai pablogėja jų ekonominė ir (arba) finansinė padėtis. Nagrinėdama, ar tokio pablogėjimo esama, Komisija, jei turi informacijos, atsižvelgia, inter alia, į BLS reglamento 23 straipsnyje nurodytus veiksnius. Taigi siekdama nustatyti, ar ryžių perdirbėjai patyrė rimtų sunkumų, Komisija išnagrinėjo atitinkamus veiksnius.

(44)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi iš valstybių narių gautais duomenimis ir Eurostato skelbiamais importo statistiniais duomenimis. Pripažindama didelį Sąjungos pramonės susiskaidymą ir tai, kad nėra bendrų ES masto duomenų apie išlukštentų ryžių suvartojimą, Komisija pasirinko balanso metodiką (14). Šią metodiką jau kelerius metus taiko Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas vertindamas ne tik ryžių, bet ir visų grūdų bei aliejingųjų sėklų suvartojimą Sąjungoje.

(45)

Remiantis Komisijos turima informacija, aptariamo produkto Sąjungos suvartojimo, išreikšto lukštentų ryžių ekvivalentu per tiriamąjį laikotarpį Europos Sąjungoje (ES 28) (15), raida:

1 lentelė

Suvartojimas (tonomis)

(46)

Aptariamojo produkto suvartojimas Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek svyravo. 2015 prekybos metais suvartojimas pasiekė aukščiausią lygį ir buvo 8 % didesnis nei laikotarpio pradžioje. Laikotarpiu nuo 2015 iki 2016 prekybos metų suvartojimas sumažėjo 4 %. Nepaisant šio svyravimo, suvartojimas per tiriamąjį laikotarpį iš viso padidėjo 4 %.

(47)

Komisija tyrė, ar nagrinėjamasis produktas yra importuojamas tokiais kiekiais ir (arba) tokiomis kainomis, dėl kurių kyla arba gali kilti rimtų sunkumų panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų Sąjungos gamintojams. Šiuo atžvilgiu Komisija analizavo nagrinėjamojo produkto importą tiriamuoju laikotarpiu (16). Toliau pateiktoje lentelėje parodyta importo raida.

2 lentelė

Importo apimtis ir Sąjungos gamyba (tonomis)

(48)

Importo iš Kambodžos apimtis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo nuo maždaug 164 000 tonų iki maždaug 254 000 tonų. Iki 2015 prekybos metų apimtis smarkiai išaugo, vėliau ėmė šiek tiek mažėti, o tai sutapo su 2016 prekybos metais sumažėjusiu suvartojimu. Nepaisant sumažėjimo, importas iš Kambodžos išliko 55 % didesnis nei 2012 prekybos metais.

(49)

Kalbant apie importą iš Mianmaro / Birmos, jo apimtis tiriamuoju laikotarpiu taip pat smarkiai išaugo – nuo maždaug 2 000 tonų iki maždaug 63 000 tonų. Tačiau, palyginti su importo iš Kambodžos apimtimi, ji buvo mažesnė. 2013 ir 2014 prekybos metais šis importas labai išaugo, 2015 prekybos metais šiek tiek sumažėjo, o 2016 prekybos metais vėl smarkiai padidėjo – palyginti su laikotarpio pradžia, užfiksuotas įspūdingas padidėjimas 30 kartų.

(50)

Importo iš Kambodžos dalis apskaičiuotos Sąjungos gamybos atžvilgiu padidėjo nuo 15 % 2012 prekybos metais iki 27 % 2016 prekybos metais, taigi padidėjo 12 procentinių punktų. Importo iš Mianmaro / Birmos dalis apskaičiuotos Sąjungos gamybos atžvilgiu padidėjo nuo beveik nulinės 2012 prekybos metais iki 7 % 2016 prekybos metais. Importo iš abiejų šalių didėjimo tendencijos pasireiškė tuo metu, kai apskaičiuota Sąjungos gamyba reikšmingai sumažėjo 15 %. Importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos rinkos dalis padidėjo nuo 15 % 2012 prekybos metais iki 34 % 2016 prekybos metais, o apskaičiuota Sąjungos gamyba gerokai sumažėjo.

(51)

Nagrinėjamojo produkto importo, palyginti su visu aptariamo produkto importu į Sąjungą, raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir importo dalis (tonomis)

(52)

Nagrinėjamojo produkto importo iš Kambodžos dalis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 5 % – nuo 38 % iki 40 %, o 2015 prekybos metais pasiekė aukščiausią lygį – 47 %.

(53)

Nagrinėjamojo produkto importo iš Mianmaro / Birmos dalis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 20 kartų – nuo 0,5 % iki 10 % 2016 prekybos metais.

(54)

Kambodžos ir Mianmaro / Birmos importo rinkos dalies, išreikštos viso Sąjungos suvartojimo procentine dalimi (žr. 45 konstatuojamąją dalį), raida:

4 lentelė

Rinkos dalis

(55)

Kambodža savo rinkos dalį padidino nuo 10,9 iki 16,2 %, o Mianmaro / Birmos rinkos dalis padidėjo nuo 0,1 iki 4 %. Bendra rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu beveik padvigubėjo – nuo 11 iki 20,2 %, o tiriamojo laikotarpio pabaigoje išliko nuolat didelė.

(56)

Iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos importuojamo produkto vidutinės kainos (CIF prie ES sienos) raidos tendencijos:

5 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(57)

Kambodžos kilmės nagrinėjamojo produkto importo kaina tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %, o Mianmaro / Birmos kilmės produkto importo kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo 3 %. Importo iš Mianmaro / Birmos kainos buvo nuolat mažesnės nei importo iš Kambodžos. Bendra vidutinė svertinė importo kaina tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 %.

(58)

Nagrinėjamojo produkto importo kaina tiriamuoju laikotarpiu buvo mažesnė už panašaus ir tiesiogiai konkuruojančio produkto Sąjungos pardavimo kainą. Importo iš Kambodžos kainos ir Sąjungos pramonės pardavimo kainos skirtumas padidėjo nuo 17 % 2012 prekybos metais iki 30 % 2016 prekybos metais, o Mianmaro / Birmos importo kainos ir Sąjungos pramonės pardavimo kainos skirtumas padidėjo nuo 41 % 2012 prekybos metais iki 49 % 2016 prekybos metais. Kadangi apskritai vartotojai indinių ryžių nesirenka pagal skirtingą jų kilmę, Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kainų ir Sąjungos ryžių perdirbėjų kainų skirtumas (žr. 98 konstatuojamąją dalį) yra pakankamai reikšmingas ir todėl Kambodžos bei Mianmaro / Birmos importas daro spaudimą Sąjungos kainoms.

(59)

Apibendrinant, tiriamuoju laikotarpiu importas iš Kambodžos labai padidėjo tiek absoliučiaisiais skaičiais (55 %, žr. 47 konstatuojamąją dalį), tiek pagal rinkos dalį +5,3 procentinio punkto (nuo 10,9 iki 16,2 %, žr. 54 konstatuojamąją dalį). NET jei importo apimtis (žr. 51 konstatuojamąją dalį) 2016 prekybos metais sumažėjo, palyginti su 2015 prekybos metais (nuo 298 717 t iki 253 867 t), ji išliko gerokai didesnė už importo apimtį tiriamojo laikotarpio pradžioje (163 786 t). Be to, nagrinėjamojo produkto importo kaina tiriamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo nuo 588,4 iki 552,2 EUR/t (žr. 5 lentelę 56 konstatuojamojoje dalyje). Ši importo kaina buvo mažesnė nei Sąjungos pramonės pardavimo kaina ir gamybos sąnaudos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį (žr. 78 konstatuojamąją dalį). Taigi, kalbant apie didelį kiekį ir kainas, Kambodžos kilmės indinių ryžių importas tiriamuoju laikotarpiu darė spaudimą Sąjungos ryžių perdirbėjų ekonominės veiklos rezultatams.

(60)

Tiriamuoju laikotarpiu importas iš Mianmaro / Birmos didėjo eksponentiškai tiek absoliučiaisiais skaičiais (3 027 %, žr. 47 konstatuojamąją dalį), tiek pagal rinkos dalį +3,9 procentinio punkto (nuo 0,1 iki 4,0 %, žr. 54 konstatuojamąją dalį). NET jei importo apimtis (51 konstatuojamoji dalis) 2015 prekybos metais šiek tiek sumažėjo, palyginti su 2014 prekybos metais (nuo 52 689 t iki 35 958 t), 2016 prekybos metais ji vėl padidėjo ir sudarė 62 808 t, taigi buvo 30 kartų didesnė už importo apimtį tiriamojo laikotarpio pradžioje (2 075 t). Be to, nagrinėjamojo produkto importo kaina tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 428,8 iki 413,9 EUR/t (žr. 5 lentelę 56 konstatuojamojoje dalyje). Importo iš Mianmaro / Birmos kaina taip pat buvo kur kas mažesnė nei Sąjungos pramonės pardavimo kaina ir gamybos sąnaudos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį (žr. 78 konstatuojamąją dalį), dar mažesnė nei importo iš Kambodžos kaina. Nepaisant mažesnės Mianmaro / Birmos kilmės indinių ryžių importo apimties, atsižvelgiant į staigų padidėjimą, šis importas tiriamuoju laikotarpiu taip pat darė spaudimą Sąjungos ryžių perdirbėjų ekonominės veiklos rezultatams.

(61)

Analizė yra tokia pati ir tada, kai kartu vertinamas importo iš Mianmaro / Birmos ir iš Kambodžos poveikis. Kalbant apie kiekį ir kainas, Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kilmės indinių ryžių importas tiriamuoju laikotarpiu darė spaudimą Sąjungos ryžių perdirbėjų ekonominės veiklos rezultatams.

(62)

Tam tikrų veiksnių, įskaitant rinkos dalį, gamybą, importą ir importo kainas, duomenys buvo gauti iš makroekonominių statistinių duomenų, o kitų veiksnių (pvz., atrinktų perdirbėjų gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo, pardavimo kainų, gamybos sąnaudų, pelningumo, užimtumo ir atsargų) duomenys buvo grindžiami atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(63)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida tiriamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Sąjungos suvartojimas ir rinkos dalis

(64)

Nepaisant to, kad nuo 2012 iki 2016 prekybos metų Sąjungos suvartojimas padidėjo 4 %, Sąjungos pramonės rinkos dalis gerokai sumažėjo – nuo 71,4 iki 59,6 % (– 17 %). Todėl Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti iki 2015 prekybos metų didėjusiu Sąjungos suvartojimu ir jos rinkos dalis 2016 prekybos metais dar sumažėjo.

(65)

Apskaičiuotos Sąjungos gamybos raida:

7 lentelė

Gamyba (lukštentų ryžių ekvivalentu, tonomis)

(66)

Apskaičiuota Sąjungos gamyba per tiriamąjį laikotarpį labai sumažėjo – 15 % santykine išraiška ir 167 501 t absoliučiaisiais skaičiais – nuo 1 111 772 iki 944 271 t.

(67)

Po galutinio faktų atskleidimo KRF teigė, kad gamybos duomenyse neatsižvelgta nei į žaliavinių ir lukštentų ryžių atsargas, nei į kitas žaliavinių ar lukštentų ryžių naudojimo paskirtis, ir dėl to KRF suabejojo gamybos duomenų patikimumu.

(68)

Apskaičiuodama Sąjungos gamybą Komisija iš tiesų neatsižvelgė į atsargas, kaip parodyta 7 lentelėje. Tačiau šiuo skaičiavimu siekta ne tiksliai nustatyti produkcijos kiekį, o parodyti tendenciją. 7 lentelėje matomą neigiamą tendenciją taip pat patvirtina atrinktų Sąjungos gamintojų pranešto produkcijos kiekio raida, kaip parodyta 8 lentelėje. Atlikdama skaičiavimą Komisija darė prielaidą, kad visi atitinkamų prekybos metų derliaus ryžiai buvo išlukštenti tais pačiais metais, ir šiame teoriniame skaičiavime žaliavos pradinės ir galutinės atsargos tarpusavyje užskaitytos ir todėl pašalintos iš lygties. Komisijos nuomone, metodika, taikyta visai Sąjungos gamybai apskaičiuoti, yra tinkama, o nedidelių per prekybos metus neperdirbtos žaliavos atsargų kiekių pridėjimas ar atėmimas nebūtų pakeitęs gamybos tendencijos per tą laikotarpį.

(69)

Dėl galimo kitos paskirties žaliavinių ryžių atėmimo apskaičiuojant gamybą Komisija pažymi nežinojusi apie kitokį galimą žaliavinių ar lukštentų ryžių naudojimą, išskyrus sėklą, kurią atėmė atlikdama skaičiavimą. Be to, KRF nepagrindė savo teiginio dėl kitų galimų naudojimo paskirčių ir dėl to, kaip tai paneigtų Komisijos naudojamų duomenų patikimumą. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(70)

Atrinktų Sąjungos gamintojų nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumai taip pat mažėjo. Per tiriamąjį laikotarpį jie sumažėjo 10 %.

8 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(71)

Su nagrinėjamuoju produktu susijęs pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 60,3 iki 54,3 %.

(72)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos (tonomis)

(73)

Laikotarpio pabaigos atsargos, nors ir svyravo, tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 62 % nuo 12 378 iki 20 002 t. Nepaisant didėjančios paklausos (žr. 45 konstatuojamąją dalį), Sąjungos pramonė nepajėgė sumažinti laikotarpio pabaigos atsargų kiekio, nes turėjo konkuruoti su mažomis importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kainomis. Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, tiriamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo 80 %.

(74)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pardavimo apimtis (tonomis)

(75)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis Sąjungoje sumažėjo 13 %. Visos pramonės viso Sąjungos pardavimo tendencija šiek tiek skiriasi, tačiau rezultatas yra toks pats (t. y. 13 % sumažėjimas).

(76)

Po galutinio faktų atskleidimo KRF teigė, kad Komisija nepaaiškino, kaip apskaičiavo bendrą Sąjungos gamintojų pardavimo apimtį, ir neatskleidė šaltinio duomenų.

(77)

Atsakydama į šį teiginį Komisija 2024 m. sausio 11 d. elektroniniu laišku patvirtino KRF, kad visi pagrindiniai duomenys, kuriuos Komisija naudojo makroekonominiams rodikliams nustatyti, jau buvo 2023 m. spalio 30 d. pateikti visoms suinteresuotosioms šalims nekonfidencialios informacijos byloje (t23.005068) ir po to, kai pateikta pastabų, antroje jos redakcijoje 2023 m. gruodžio 20 d. (t23.006965). Remdamasi į šias dvi bylas įtrauktais duomenimis Komisija apskaičiavo Sąjungos pardavimą atimdama importo iš trečiųjų šalių apimtį iš viso Sąjungos suvartojimo.

(78)

Atrinktų ryžių perdirbėjų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinės svertinės vieneto kainos, gamybos sąnaudų ir pelningumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pardavimo kaina, gamybos sąnaudos ir pelningumas

(79)

Atrinktų ryžių perdirbėjų gamybos sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu labai padidėjo: 2015 prekybos metais – 6 %, o 2016 prekybos metais – 13 %.

(80)

Atrinktų ryžių perdirbėjų vieneto kainos per tiriamąjį laikotarpį padidėjo 11 %. Kartu gamybos sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo 13 %. Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų pagal padidėjusias gamybos sąnaudas, todėl iki tiriamojo laikotarpio pabaigos tapo nuostolinga.

(81)

Sąjungos pramonės pelningumas tiriamuoju laikotarpiu svyravo: 2012 prekybos metais pasiekė lūžio tašką, tuomet didėjo ir 2014 prekybos metais pasiekė aukščiausią lygį, t. y. 5,6 %, o vėliau ėmė mažėti ir 2016 prekybos metais buvo – 1,2 % (žr. 78 konstatuojamąją dalį). Šią tendenciją galima paaiškinti tuo, kad Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų tiek, kad padengtų padidėjusias sąnaudas, kaip parodyta pirmiau pateiktoje lentelėje.

(82)

Užimtumo raida tiriamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Užimtumas

(83)

Tiriamuoju laikotarpiu bendras darbuotojų skaičius sumažėjo 30 %.

(84)

Komisija neturi jokių duomenų apie Sąjungos gamintojų bankrotą tiriamuoju laikotarpiu.

(85)

Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo tiek ekonominiu, tiek finansiniu požiūriu.

(86)

Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti bendru 4 % padidėjusiu suvartojimu ir prarado 17 % rinkos dalies. Tuo pat metu importo sudaroma rinkos dalis padidėjo atitinkamai 5,3 % (importo iš Kambodžos) ir 3,9 % (importo iš Mianmaro / Birmos). Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 71,4 % 2012 prekybos metais iki 59,6 % 2016 prekybos metais. Gamyba, pardavimo apimtis, pajėgumų naudojimas ir užimtumas sumažėjo. Padidėjo ir atsargos, nes importuojamų indinių ryžių iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kainos buvo net mažesnės nei Sąjungos ryžių perdirbėjų gamybos sąnaudos.

(87)

Gamyba Sąjungoje sumažėjo 15 %. Taigi ekonominiai sunkumai daugiausia pasireiškė sumažėjusia pardavimo apimtimi ir Kambodžos bei Mianmaro / Birmos importo daromu spaudimu kainoms. Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos didėjo sparčiau nei jos pardavimo kaina. 2016 prekybos metais Sąjungos ryžių perdirbėjai patyrė nuostolių dėl didelės apimties importo mažomis kainomis iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos. Kad galėtų konkuruoti rinkoje, Sąjungos ryžių perdirbėjai turėjo parduoti už mažesnę kainą nei gamybos sąnaudos.

(88)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis pablogėjo, kaip tai suprantama BLS reglamento 23 straipsnyje.

(89)

Po faktų atskleidimo KRF pateikė pastabų, kuriose išreiškė abejonių dėl tam tikrų veiksnių patikimumo, visų pirma dėl rinkos dalies, bendro Sąjungos pardavimo, pardavimo kainų ir pelningumo, nes nauji duomenys, surinkti atnaujinamam tyrimui, skyrėsi arba rodė kitokią tendenciją nei ekonominiai veiksniai, nurodyti aptariamame reglamente.

(90)

Komisija šiuos palyginimus laikė nereikšmingais, taigi šias pastabas atmetė, nes, kaip paaiškinta 8 konstatuojamojoje dalyje, Bendrasis Teismas panaikino aptariamą reglamentą. Be to, kadangi nagrinėjamojo produkto, taigi ir Sąjungos pramonės, apibrėžtis abiejuose tyrimuose yra skirtinga, duomenys, naudojami įvairiems ekonominiams veiksniams nustatyti, taip pat skiriasi, taigi tapo nepalyginami. Bet kokiu atveju, atitinkama teisinė atnaujinamo tyrimo užduotis buvo ne nustatyti indinių ryžių Sąjungos perdirbėjų ekonominę padėtį, palyginti su Sąjungos perdirbėjais pagal pradinį reglamentą, o nustatyti, ar Sąjungos gamintojai, kaip apibrėžta 26 konstatuojamojoje dalyje, patyrė ekonominių sunkumų.

(91)

Nustačiusi, kad Sąjungos ryžių perdirbėjų ekonominė ir finansinė padėtis pablogėjo, kaip tai suprantama BLS reglamento 23 straipsnyje, Komisija nagrinėjo, ar yra priežastinis ryšys tarp, viena vertus, nagrinėjamojo produkto importo ir, kita vertus, rimtų Sąjungos ryžių perdirbėjų sunkumų. Komisija taip pat nagrinėjo, ar rimti sunkumai neturi būti priskirti kitiems veiksniams nei importas iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos.

(92)

Iš toliau pateiktos lentelės ir diagramų aiškiai matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis blogėjo tuo metu, kai augo importas iš Kambodžos, ir šį ryšį įrodo didelis rinkos dalių praradimas, dėl kurio Sąjungos ryžių perdirbėjams kilo rimtų sunkumų.

13a lentelė

Rinkos dalis

1a diagrama

Rinkos dalies raida (procentais)

2a diagrama

Rinkos dalies raida (tonomis)

(93)

Importo iš Kambodžos apimtis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo daugiau nei 90 000 t. Šis importo iš Kambodžos padidėjimas reikšmingai viršijo suvartojimo Sąjungos rinkoje didėjimą (kuris sudarė tik 62 000 t, t. y. +4 % padidėjimas) ir sukliudė Sąjungos pramonei padidinti pardavimo apimtį padidėjus suvartojimui.

(94)

Be to, iš toliau pateiktos diagramos aiškiai matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis blogėjo tuo metu, kai augo importas iš Mianmaro / Birmos, ir šį ryšį vėlgi įrodo didelis rinkos dalių praradimas, dėl kurio Sąjungos perdirbėjams kilo rimtų sunkumų.

13b lentelė

Rinkos dalis

1b diagrama

Rinkos dalies raida (procentais)

2b diagrama

Rinkos dalies raida (tonomis)

(95)

Importo iš Mianmaro / Birmos apimtis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo apie 60 000 t. Toks importo iš Mianmaro / Birmos padidėjimas beveik visiškai atitiko suvartojimo Sąjungos rinkoje didėjimą (kuris sudarė iš viso tik 62 000 t, t. y. 4 % padidėjimas) ir sukliudė Sąjungos pramonei padidinti pardavimo apimtį padidėjus suvartojimui.

(96)

Kambodžai tenkanti rinkos dalis padidėjo 5,3 procentinio punkto, Mianmarui / Birmai tenkanti rinkos dalis padidėjo 3,9 procentinio punkto ir tai sutapo su Sąjungos pramonės užimamos rinkos dalies sumažėjimu 11,8 procentinių punktų – nuo 71,4 % 2012 prekybos metais iki 59,6 % 2016 prekybos metais. Taigi importo mažomis kainomis rinkos dalis padidėjo Sąjungos pramonės sąskaita.

(97)

Kaip paaiškinta 45, 92–96 konstatuojamosiose dalyse, suvartojimo augimas tiriamojo laikotarpio pabaigoje sutapo su dar didesniu ir reikšmingu nagrinėjamojo produkto importo iš kiekvienos šalies, Kambodžos ir Mianmaro / Birmos padidėjimu. Dėl šio importo mažomis kainomis, vykdyto pasinaudojant didėjančiu suvartojimu, antplūdžio buvo prisotinta Sąjungos rinka ir sumažėjo Sąjungos ryžių perdirbėjų, negalėjusių konkuruoti su mažesnėmis už jų gamybos sąnaudas importo kainomis, rinkos dalis.

(98)

Iš tiesų importas padidėjo dėl mažų kainų. Nagrinėjamojo produkto importo kaina tiriamuoju laikotarpiu buvo nuolat mažesnė už panašaus ir tiesiogiai konkuruojančio produkto vidutinę pardavimo kainą. Be to, vidutinė importo kaina taip pat buvo gerokai mažesnė už Sąjungos ryžių perdirbėjų vidutines gamybos sąnaudas tiriamuoju laikotarpiu. Toliau pateiktoje lentelėje pateikiamas išsamus importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kainos ir Sąjungos pramonės pardavimo kainų skirtumas ir gamybos sąnaudos:

14 lentelė

Kainų ir sąnaudų palyginimas

(99)

Importo iš Kambodžos kainos ir Sąjungos pramonės pardavimo kainos skirtumas padidėjo nuo 17 % 2012 prekybos metais iki 30 % 2016 prekybos metais, o Mianmaro / Birmos importo kainos ir Sąjungos pramonės pardavimo kainos skirtumas padidėjo nuo 41 % 2012 prekybos metais iki 49 % 2016 prekybos metais. Dėl šio importo mažomis kainomis iš nagrinėjamųjų šalių kainos buvo smarkiai smukdomos. Todėl Sąjungos ryžių perdirbėjai negalėjo padidinti savo pardavimo kainos tiek, kad padengtų savo gamybos sąnaudas 2016 prekybos metais, taigi blogėjo jų finansiniai rezultatai, o tiriamojo laikotarpio pabaigoje jie jau veikė nuostolingai.

(100)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad yra priežastinis ryšys tarp importo iš nagrinėjamųjų šalių ir rimtų sunkumų, su kuriais susiduria Sąjungos pramonė.

(101)

Po galutinio faktų atskleidimo KRF teigė, kad Komisijos nustatyti rimti sunkumai buvo pagrįsti bendru ryžių importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos apimties ir kainų poveikio vertinimu.

(102)

Komisija manė, kad ji galutinio faktų atskleidimo dokumente tinkamai išnagrinėjo – tiek atskirai, tiek bendrai – ryžių importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos apimties ir kainų poveikį. Vis dėlto, siekdama aiškumo, Komisija peržiūrėjo savo nutarimą aiškiai atskirti ir atskirai vertinti importo iš Kambodžos ir importo iš Mianmaro / Birmos poveikį. Šiuo tikslu Komisija 2024 m. sausio 29 d. nusiuntė KRF papildomo dalinio faktų atskleidimo dokumentą (toliau – papildomas dalinis faktų atskleidimas), kuriame apsiribota vien didelių Sąjungos pramonės sunkumų vertinimo rezultatu (aptariamo reglamento 3 skirsnis), ir suteikė galimybę pateikti pastabų.

(103)

Po papildomo dalinio galutinio faktų atskleidimo KRF manė, visų pirma, kad Komisija neatliko atskiro iš Kambodžos importuojamų indinių ryžių kiekio ir kainų poveikio Sąjungos rinkoje vertinimo ir, antra, kad Komisijai derėjo atskleisti visą antrąjį bendrąjį faktų atskleidimo dokumentą, o ne vien pakartotinio Sąjungos pramonės vertinimo rezultatą.

(104)

Svarstydama teiginį dėl bendro vertinimo, Komisija šį KRF teiginį atmetė, visų pirma, todėl, kad Komisija atliko importo iš Kambodžos apimties ir kainų poveikio Sąjungos rinkoje analizę atskirai nuo Mianmaro / Birmos analizės, ir, antra, todėl, kad KRF nepagrindė, kodėl ir kaip Komisija neatliko tinkamos atskiros analizės, turint omenyje, kad pateikti visi atskiri rodikliai.

(105)

Dėl KRF teiginio antrosios dalies dėl visiškai naujo antro bendrojo faktų atskleidimo dokumento Komisija, atsakydama į KRF pastabą dėl to, kad neatlikta atskiros importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos analizės, manė, kad, siekiant aiškumo, yra tikslinga antrą kartą atskleisti tik tą dalį, kurią paveikė KRF teiginys dėl bendro vertinimo, taip pat todėl, kad joje dar labiau akcentuota atskira Kambodžos ir Mianmaro / Birmos analizė Sąjungos gamintojų ekonominės ir (arba) finansinės padėties blogėjimo atžvilgiu.

(106)

Komisija visų pirma padarė išvadą, kad importo iš Kambodžos apimtis buvo didesnė, palyginti su importo iš Mianmaro / Birmos apimtimi, jis užėmė didesnę rinkos dalį ir šio importo kaina buvo mažesnė nei Sąjungos gamintojų išlukštentų indinių ryžių. Be to, nors importo iš Mianmaro / Birmos apimtis buvo mažesnė nei importo iš Kambodžos, jo kainos buvo dar mažesnės nei importo iš Kambodžos. Taigi akivaizdu, kad abu importo šaltiniai, vertinant tiek kartu, tiek atskirai, sukėlė rimtų sunkumų Sąjungos gamintojams.

(107)

KRF tvirtino, kad Komisija galutinio faktų atskleidimo dokumente turėjo pateikti priverstinio kainų mažinimo analizę. Todėl KRF paprašė, kad Komisija pateiktų papildomą galutinį faktų atskleidimą, kuriame būtų pateikta trūkstama priverstinio kainų mažinimo analizė.

(108)

Komisija priminė, kad BLS reglamento 22 straipsnio 1 dalyje nereikalaujama atlikti priverstinio kainų mažinimo analizės ir joje nurodytas tik importas „tokiu kiekiu ir (arba) tokiomis kainomis“, dėl kurio kyla rimtų sunkumų Sąjungos panašių ir tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojams.

(109)

Be to, Bendrojo Teismo sprendimo 113 punkte aiškiai pripažinta, kad BLS reglamente nenustatyta aiškios pareigos atlikti priverstinio kainų mažinimo analizę, taip pat nenustatyta skaičiavimo metodo, pagal kurį būtų nustatomas importo poveikis. Sprendimo 115 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad egzistuoja keli analizės metodai, kuriuos taikant galima išnagrinėti, ar įvykdytos BLS reglamento 22 ir 23 straipsniuose nustatytos sąlygos, ir kad Komisija, rinkdamasi iš įvairių metodų, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti metodą, pagal kurį turi būti patikrinta, ar šios sąlygos yra įvykdytos.

(110)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija per šį atnaujintą tyrimą nusprendė neatlikti priverstinio kainų mažinimo analizės, tačiau palyginti nagrinėjamojo produkto ir panašių bei tiesiogiai konkuruojančių produktų kainų raidą ir Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudas. Komisija manė, kad 14 lentelėje pateikta kainų ir sąnaudų palyginimo analizė yra tinkamas metodas įvertinti rimtus Sąjungos gamintojams kilusius sunkumus. Todėl teiginys, kad reikėtų atlikti priverstinio kainų mažinimo analizę, atmetamas.

(111)

Komisija taip pat įvertino, ar esama kitų veiksnių, galėjusių prisidėti prie rimtų sunkumų, su kuriais susiduria Sąjungos ryžių perdirbėjai. Konkrečiau, Komisija nagrinėjo, kokį poveikį importas iš trečiųjų šalių darė Sąjungos ryžių perdirbėjų ekonominės ir finansinės padėties blogėjimui.

(112)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

15 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(113)

Importas iš visų trečiųjų šalių (kurios sudaro 50 % viso nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą), išskyrus nagrinėjamąsias šalis, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 19 %, vertinant absoliučiaisiais skaičiais, o užimama rinkos dalis padidėjo 2,6 % (procentiniai dydžiai pagrįsti duomenimis, išreikštais lukštentų ryžių ekvivalentu).

(114)

NET jei Sąjungos rinkos dalies sumažėjimą galima iš dalies paaiškinti importu iš kitų trečiųjų šalių, importo iš šių kitų trečiųjų šalių užimamos rinkos dalies padidėjimas 2,6 procentinio punkto (nuo 17,6 % iki 20,2 %), net ir vertinant bendrai, yra mažesnis nei Kambodžai tenkančios rinkos dalies padidėjimas 5,3 procentinio punkto (nuo 10,9 % iki 16,2 %) ir Mianmarui / Birmai tenkančios rinkos dalies padidėjimas 3,9 procentinio punkto (nuo 0,1 % iki 4,0 %) (žr. 4 lentelę).

3 diagrama

Kainos ir sąnaudų palyginimas

(115)

Atlikusi išsamią importo iš trečiųjų šalių analizę, Komisija pastebėjo, kad pagrindinių eksportuojančių šalių, kaip antai Tailando, Indijos ir Pakistano (kurių importas per paskutinius tyrimo metus sudarė 41 % viso indinių ryžių importo į Sąjungą), vidutinės nagrinėjamojo produkto kainos buvo gerokai didesnės, palyginti su importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kainomis bei Sąjungos pardavimo kainomis. Todėl dėl importo iš šių pagrindinių eksportuojančių šalių Sąjungos gamintojams rimtų sunkumų nekyla.

(116)

Importo iš visų trečiųjų šalių bei importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kainų skirtumas taip pat patvirtina išvadą, kad dideli importo kiekiai mažesnėmis kainomis leido Mianmarui / Birmai ir Kambodžai greitai padidinti eksportą į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu, todėl Sąjungos ryžių perdirbėjams kilo didelių ekonominių ir finansinių sunkumų. Komisija pažymi, kad Kambodžos, Mianmaro / Birmos, Tailando, Indijos ir Pakistano importas tiriamuoju laikotarpiu sudarė 89–92 % viso importo. Tačiau, kaip pažymėta 51 konstatuojamojoje dalyje, visas importas iš Kambodžos sudarė 42 % viso importo per tiriamąjį laikotarpį. Mianmarui / Birmai tenkanti importo dalis yra 6,5 %.

(117)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad net jei importas iš visų trečiųjų šalių galėjo tam tikru mastu prisidėti prie Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimo, jis nesusilpnino nustatyto priežastinio ryšio su importu iš Kambodžos arba Mianmaro / Birmos.

(118)

Po galutinio faktų atskleidimo KRF tvirtino, jog visa priežastinio ryšio analizė yra klaidinga dėl to, kad visiškai neatlikta japoninių (japonica) ryžių poveikio Sąjungos indinių ryžių perdirbėjams analizės. Be to, KRF tvirtino, kad ryžių perdirbėjai naudoja tuos pačius įrenginius indiniams ir japoniniams ryžiams perdirbti ir žinomas faktas yra tai, kad perdirbėjai gali lengvai pakeisti vieną iš šių ryžių rūšių kita, ir kad Komisija turėtų pateikti papildomą japoninių ryžių rinkos analizę, kurioje būtų įvertinta gamybos apimtis, pajėgumų naudojimas, pelnas ir užimtumas.

(119)

Komisija pažymėjo, jog KRF nepagrindė savo teiginio, kad Komisijai derėjo savo priežastinio ryšio analizę papildyti japoninių ryžių rinkos vertinimu. KRF pateikė tik šį teiginį, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl lukštentų japoninių ryžių rinkos raidos reikšmingumo Sąjungos išlukštentų indinių ryžių gamintojų ekonominei padėčiai. Be to, net jei daroma prielaida, kad perdirbėjai gali lengvai keisti indinius ryžius japoniniais ryžiais ir atvirkščiai, Komisijos išnagrinėti duomenys parodė, kad nuo tada, kai Sąjungos pramonė patyrė rimtų sunkumų dėl indinių ryžių importo, nebuvo jokio prisitaikymo. Kitaip tariant, net jei japoninių ryžių gamyba, 2012–2014 prekybos metų laikotarpiu mažėjusi, 2015 ir 2016 prekybos metais padidėjo, dėl šios raidos nesusilpnėjo priežastinis ryšys, nustatytas tarp indinių ryžių importo ir nustatytų rimtų sunkumų. Todėl šis teiginys atmestas kaip nepagrįstas.

(120)

KRF tvirtino, kad importo raida ir Sąjungos pramonės pelningumo padėties pablogėjimas nuo 2015–2016 prekybos metų iki 2016–2017 prekybos metų nesutapo laiko atžvilgiu.

(121)

Komisija pažymėjo, kad KRF iš tiriamojo laikotarpio išskyrė vienus metus ir jų duomenis pateikė atskirai, be konteksto. Tačiau vertinant rimtus sunkumus atsižvelgiama į keleto iš eilės metų tendencijas, kaip privaloma pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1083/2013 10 straipsnio 1 dalies c punktą. Tik stebint tendencijas ir tendencijų koreliaciją per tokį ilgesnį laikotarpį galima susidaryti patikimą rimtų sunkumų ir jų priežasčių vaizdą. Apžvelgdama tendencijas visu tiriamuoju laikotarpiu, tyrimą atliekanti institucija gali išvengti klaidinančių išskirčių, tokių kaip ta, kuria savo argumentą pagrindė KRF.

(122)

Be to, Komisija įrodė, kad, žvelgiant į viso tiriamojo laikotarpio tendencijas, akivaizdu, jog nuo 2014 prekybos metų importas iš Kambodžos padidėjo daugiau kaip 50 % (žr. reglamente pateiktą 2 lentelę), o jam tenkanti rinkos dalis padidėjo beveik 5 procentiniais punktais. Tuo pat metu visi pagrindiniai Sąjungos pramonės būklės rodikliai labai pablogėjo (žr. 66 konstatuojamąją dalį dėl gamybos, 71 konstatuojamąją dalį dėl pajėgumų naudojimo, 82 konstatuojamąją dalį dėl užimtumo ir 75 konstatuojamąją dalį dėl pardavimo). Todėl Komisija aiškiai nustatė, kad importo iš Kambodžos ir rinkos dalių padidėjimo laikas ir Sąjungos pramonės padėties pablogėjimo laikas sutampa. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(123)

Komisija nustatė priežastinį ryšį tarp Sąjungos pramonės patirtų rimtų sunkumų ir importo iš kiekvienos šalies atskirai (atskirai iš Kambodžos ir iš Mianmaro / Birmos). Komisija taip pat įvertino kitus veiksnius, visų pirma importą iš kitų trečiųjų šalių, kurie galėjo prisidėti prie šių sunkumų. Atitinkamai Komisija nustatė, kad importas iš trečiųjų šalių nesusilpnino priežastinio ryšio, todėl tarp importo iš Kambodžos ir taip pat iš Mianmaro / Birmos ir Sąjungos ryžių perdirbėjų patiriamų rimtų sunkumų tebėra tikras priežastinis ryšys. Taigi Komisija padarė išvadą, kad bet koks minėto veiksnio poveikis Sąjungos ryžių perdirbėjų padėčiai nemažina priežastinio ryšio tarp importo apimties, ypač iš Kambodžos, ir importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kainų bei rimtų sunkumų, su kuriais susiduria Sąjungos ryžių perdirbėjai.

(124)

Po galutinio faktų atskleidimo KRF tvirtino, kad Komisija neatskleidė visų esminių faktų ir argumentų, kuriuos Bendrasis Teismas nurodė Komisijai atskleisti, ir taip pažeidė jos teisę į gynybą.

(125)

Komisija šį tvirtinimą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija iš tiesų atskleidė visus esminius faktus ir argumentus, kuriais remdamasi ji padarė išvadą, kad indiniai ryžiai buvo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos importuojami tokiais kiekiais ir tokiomis kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonė patyrė rimtų sunkumų, todėl apsaugos priemonės yra pagrįstos. Visų pirma Komisija 2023 m. spalio 30 d. pranešime, pridedamame prie bylos dokumentų, atskleidė visus duomenis ir metodiką, savo naudotus apskaičiuojant suvartojimą ir žalos rodiklius. Be to, gavusi KRF pradines pastabas dėl to pranešimo, Komisija jį peržiūrėjo ir tuo metu, kai atliktas galutinis faktų atskleidimas, vėl jį pateikė peržiūrėtą. Taip pat Komisija, kaip prašė KRF, pratęsė terminą, iki kurio galima teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo, nuo 2024 m. sausio 3 d. iki 2024 m. sausio 8 d., taigi prie teisiškai privalomo keturiolikos kalendorinių dienų laikotarpio pridėjo dar penkias dienas, per kurias KRF galėjo pateikti pastabų. Dėl priverstinio kainų mažinimo skaičiavimų, kaip paaiškinta 107–109 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nusprendė priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo neatlikti, taigi su tuo susijusios informacijos atskleisti nereikėjo. Todėl Komisija mano, kad šalių teisės į gynybą buvo paisoma, o priešingas KRF tvirtinimas yra atmetamas.

(126)

KRF taip pat teigė, kad Bendrajame Teisme ji nurodė kelis kitus ieškinio pagrindus, kurie nebuvo Bendrojo Teismo išnagrinėti, taigi nebuvo atmesti, ir kurie rodo, kad pradinėje Komisijos analizėje buvo daugiau pažeidimų. KRF teigimu, šie Bendrojo Teismo nenagrinėti ieškinio pagrindai ir toliau rodo dabartinės Komisijos analizės klaidingumą.

(127)

Komisija atmetė šį teiginį kaip nepagrįstą, visų pirma dėl to, kad KRF nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl pareiškimai, jos padaryti Bendrajame Teisme, yra aktualūs atliekamam tyrimui.

(128)

Be to, kadangi dėl kai kurių KRF pastabų, gautų po galutinio faktų atskleidimo, peržiūrėtas Komisijos atliktas bendras vertinimas, Komisija 2024 m. sausio 28 d. nusiuntė KRF papildomą dalinį faktų atskleidimą ir padarė jį prieinamą visoms suinteresuotosioms šalims. Dėl papildomo dalinio faktų atskleidimo pastabų pateikė tik KRF ir jos aptartos 102–105 konstatuojamosiose dalyse.

(129)

Daroma išvada, kad indiniai ryžiai iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos importuoti tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonė patyrė rimtų sunkumų, todėl apsaugos priemonės yra pagrįstos.

(130)

Todėl pagal BLS reglamento 22 straipsnį turėtų būti patvirtinti ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2020 m. sausio 18 d. vėl taikomi 175 EUR/t Bendrojo muitų tarifo muitai, kurie vėliau turėtų būti laipsniškai mažinami iki 150 EUR/t antraisiais metais ir iki 125 EUR/t trečiaisiais metais.

(131)

Komisija mano, kad per šį tyrimą atlikta analize ir padarytomis išvadomis visapusiškai atsižvelgta į Bendrojo Teismo nustatytas klaidas ir kad taikant Bendrojo Teismo išaiškintas taisykles pagrįsta vėl nustatyti priemones.

(132)

Komisija patvirtina, kad, kaip nurodyta aptariamame reglamente, šiuo laikotarpiu apsaugos priemonės turėtų būti laipsniškai liberalizuojamos. Iš tiesų BLS reglamentu visų pirma siekiama paremti besivystančių šalių pastangas mažinti skurdą ir skatinti gerą valdymą bei darnų vystymąsi, pirmiausia joms padedant didinti užimtumą, vykdyti industrializacijos procesą ir gauti papildomų pajamų iš tarptautinės prekybos. BLS reglamente nustatyta specialioji programa „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG) padeda neturtingiausioms ir silpniausioms pasaulio šalims pasinaudoti prekybos galimybėmis. Šių šalių ekonominis profilis labai panašus. Jos yra pažeidžiamos dėl mažos ir nediversifikuotos eksporto bazės, todėl pagal BLS reglamentą joms taikomos tam tikros apsaugos priemonės, pavyzdžiui, jos atleidžiamos nuo produktų gradacijos ir automatinių apsaugos priemonių taikymo.

(133)

Todėl Komisija patvirtina, kad trejų metų laikotarpiu VIG lengvatomis besinaudojančioms šalims yra pagrįsta taikyti laipsnišką muito normos mažinimą, kaip nurodyta toliau.

(134)

Be to, laipsniškas mažinimas yra pakankama priemonė Sąjungos ryžių perdirbėjų ekonominės ir finansinės padėties pablogėjimui kompensuoti.

(135)

Todėl Komisija mano, kad tikslinga vėl nustatyti toliau nurodytą tarifinį muitą, taikytiną trejus metus.

(136)

Kadangi Komisija patvirtino, kad muitai iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos importuojamiems produktams turėtų būti toliau taikomi laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2022 m. sausio 18 d., muitinė turėtų atmesti visus prašymus grąžinti muitus.

(137)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 978/2012 39 straipsnio 3 dalyje nurodyto Bendrųjų muitų tarifų lengvatų komiteto nuomonę,