<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑133/15</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62015CC0133</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:659">EU:C:2016:659</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>24</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>24</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P>GENERALINIO ADVOKATO M. SZPUNAR IŠVADA – BYLA C-133/15</P><P>CHAVEZ VILCHEZ IR KT.</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Maciej Szpunar Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20160908">2016 m. rugsėjo 8 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P>Byla C‑133/15</P><P>H. C. Chavez-Vilchez,</P><P>P. Pinas,</P><P>U. Nikolic,</P><P>X. V. Garcia Perez,</P><P>J. Uwituze,</P><P>I. O. Enowassam,</P><P>A. E. Guerrero Chavez,</P><P>Y. R. L. Wip</P><P><HT TYPE="NORMAL">(Centrale Raad van Beroep (Socialinės apsaugos ir valstybės tarnautojų bylų apeliacinis teismas, Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Sąjungos pilietybė</KEYWORD><KEYWORD>SESV 20 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Valstybės narės atsisakymas suteikti teisę gyventi šalyje trečiosios valstybės piliečiui, faktiškai prižiūrinčiam savo nepilnametį vaiką, šios valstybės narės pilietį</KEYWORD><KEYWORD>Kito iš tėvų, šios valstybės piliečio, buvimas šios valstybės teritorijoje</KEYWORD><KEYWORD>Įpareigojimas trečiosios valstybės piliečiui įrodyti kito iš tėvų negalėjimą rūpintis vaiku, dėl ko vaikas būtų priverstas išvykti iš savo pilietybės valstybės teritorijos, jeigu vienam iš tėvų, trečiosios valstybės piliečiui, būtų atsisakyta suteikti teisę gyventi šalyje</KEYWORD></INDEX><TOC><TITLE><TI><P>Turinys</P></TI></TITLE><TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>I –</NO.ITEM><ITEM.CONT>Įžanga</ITEM.CONT><ITEM.REF>3</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>II –</NO.ITEM><ITEM.CONT>Teisinis pagrindas</ITEM.CONT><ITEM.REF>3</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>A –</NO.ITEM><ITEM.CONT>Sąjungos teisė</ITEM.CONT><ITEM.REF>3</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>1.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo</ITEM.CONT><ITEM.REF>3</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.ITEM><NO.ITEM>2.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija</ITEM.CONT><ITEM.REF>3</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.ITEM><NO.ITEM>3.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Direktyva 2004/38/EB</ITEM.CONT><ITEM.REF>4</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>B –</NO.ITEM><ITEM.CONT>Nyderlandų teisė</ITEM.CONT><ITEM.REF>4</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK></TOC.BLK><?PAGE NO="2"?><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>III –</NO.ITEM><ITEM.CONT>Pagrindinių bylų faktinės aplinkybės, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme</ITEM.CONT><ITEM.REF>7</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>IV –</NO.ITEM><ITEM.CONT>Analizė</ITEM.CONT><ITEM.REF>9</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>A –</NO.ITEM><ITEM.CONT>Pirminės pastabos</ITEM.CONT><ITEM.REF>10</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>1.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Vaiko intereso principas</ITEM.CONT><ITEM.REF>10</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.ITEM><NO.ITEM>2.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Pagrindinėse bylose nagrinėjamų situacijų heterogeniškumas</ITEM.CONT><ITEM.REF>11</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.ITEM><NO.ITEM>3.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Nyderlandų administracinių institucijų praktika ir procedūros pagal užsieniečių teisę</ITEM.CONT><ITEM.REF>12</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>B –</NO.ITEM><ITEM.CONT>H. C. Chavez‑Vilchez ir Y. R. L. Wip bei jų dukterų situacijos nagrinėjimas atsižvelgiant į SESV 21 straipsnio 1 dalį ir Direktyvą 2004/38</ITEM.CONT><ITEM.REF>13</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>1.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Dėl H. C. Chavez‑Vilchez dukters naudojimosi judėjimo laisve poveikio</ITEM.CONT><ITEM.REF>14</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>a)</NO.ITEM><ITEM.CONT>Trumpa teismo praktikos dėl Direktyvos 2004/38 taikytinumo tokiu atveju, kai Sąjungos pilietis, kuris faktiškai prieš tai pasinaudojo judėjimo laisve, persikelia į savo pilietybės valstybe narę, apžvalga</ITEM.CONT><ITEM.REF>14</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.ITEM><NO.ITEM>b)</NO.ITEM><ITEM.CONT>Dėl Direktyvos 2004/38 5 straipsnio taikytinumo, jeigu nepilnametis vaikas, Sąjungos pilietis, kuris faktiškai prieš tai pasinaudojo savo judėjimo laisve, persikelia į savo pilietybės valstybe narę lydimas giminaičio trečiosios valstybės piliečio, kuris vienas jį prižiūri</ITEM.CONT><ITEM.REF>15</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>2.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Dėl Y. R. L. Wip dukters naudojimosi laisvo judėjimo teise poveikio</ITEM.CONT><ITEM.REF>17</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>C –</NO.ITEM><ITEM.CONT>Vaikų, visada gyvenusių savo valstybėje narėje kartu su motina, kuri juos faktiškai prižiūri viena, situacijos analizė, atsižvelgiant į SESV 20 straipsnį</ITEM.CONT><ITEM.REF>17</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>1.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Pirmasis ir antrasis prejudiciniai klausimai</ITEM.CONT><ITEM.REF>17</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>a)</NO.ITEM><ITEM.CONT>Sąjungos pilietybė: esminis Sąjungos piliečių statusas</ITEM.CONT><ITEM.REF>18</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.ITEM><NO.ITEM>b)</NO.ITEM><ITEM.CONT>Dėl specifinio pagrindinėse bylose nagrinėjamų situacijų pobūdžio</ITEM.CONT><ITEM.REF>19</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.ITEM><NO.ITEM>c)</NO.ITEM><ITEM.CONT>Dėl proporcingumo principo laikymosi ir tėvo, trečiosios valstybės piliečio, bei vaiko, Sąjungos piliečio, tarpusavio priklausomumo santykio</ITEM.CONT><ITEM.REF>21</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.ITEM><NO.ITEM>d)</NO.ITEM><ITEM.CONT>Tarpinė išvada</ITEM.CONT><ITEM.REF>22</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>2.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Dėl trečiojo prejudicinio klausimo</ITEM.CONT><ITEM.REF>22</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK></TOC.BLK></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>V –</NO.ITEM><ITEM.CONT>Išvada</ITEM.CONT><ITEM.REF>23</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK></TOC.BLK></TOC><?PAGE NO="3"?><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>I –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įžanga</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Centrale Raad van Beroep</HT> (Socialinės apsaugos ir valstybės tarnautojų bylų apeliacinis teismas, Nyderlandai) pateikti klausimai iš esmės susiję su tuo, ar pagal SESV 20 straipsnį valstybei narei draudžiama atsisakyti nepilnamečio vaiko, šios valstybės narės, kurioje jis visada gyveno, piliečio, vienam iš tėvų, trečiosios valstybės piliečiui, suteikti teisę gyventi šalyje, nors šis trečiosios valstybės pilietis faktiškai prižiūri šį vaiką, jeigu neįrodyta, kad kitas iš tėvų, taip pat šios valstybės narės pilietis, gali faktiškai prižiūrėti vaiką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, jog iš Nyderlandų administracinės praktikos matyti, kad teismo praktika, suformuluota Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20110308">2011 m. kovo 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑34/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:124">EU:C:2011:124</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, yra aiškinama taip siaurai: manoma, kad pagal šią teismo praktiką vienam iš tėvų, trečiosios valstybės piliečiui, išvykus iš Europos Sąjungos teritorijos vaikas, Sąjungos pilietis, gali toliau veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, kurias jam suteikia jo, kaip Sąjungos piliečio, statusas. Nyderlandų kompetentingų institucijų nuomone, ši teismo praktika taikytina, tik jeigu tėvas negali pasirūpinti vaiku, nes yra miręs, sėdi kalėjime, yra uždarytas psichiatrijos įstaigoje, yra neveiksnus ar dingęs be žinios arba jeigu jo prašymą skirti vaiko, Sąjungos piliečio, globą, atmetė teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Tame sprendime, kuriame Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad pagal Sąjungos teisę draudžiamos tokios nacionalinės priemonės, dėl kurių Sąjungos piliečiai negali veiksmingai naudotis su jų, kaip Sąjungos piliečių, statusu susijusiomis pagrindinėmis teisėmis, tikrai buvo atsižvelgta į vaiko intereso principą. Manau, kad nagrinėdamas šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas galės aiškiau jį išanalizuoti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>II –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>SESV 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Sąjungos pilietybė ir pagal šią nuostatą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>, yra Sąjungos pilietis. SESV 20 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad Sąjungos piliečiai turi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>SESV 21 straipsnio 1 dalyje priduriama, kad asmuo gali įgyvendinti šią teisę <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Direktyva 2004/38/EB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="158" PAGE.FIRST="77" DATE.PUB="2004">OL L 158, 2004, p. 77</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46 ir klaidų ištaisymas <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="274" PAGE.FIRST="47" DATE.PUB="2009">OL L 274, 2009, p. 47</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Direktyvos 2004/38/EB 5 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="005.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Nepažeidžiant nuostatų dėl kelionės dokumentų, taikomų nacionaliniam pasienio patikrinimui, valstybės narės suteikia tapatybės kortelę ar pasą turintiems Sąjungos piliečiams ir pasą turintiems šeimos nariams teisę įvažiuoti į jų teritoriją.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="005.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Jei Sąjungos pilietis ar šeimos narys, kuris nėra valstybės narės pilietis, neturi būtinų kelionės dokumentų arba, jei reikalaujama, būtinų vizų, atitinkama valstybė narė, prieš grąžindama juos, suteikia tokiems asmenims visas pagrįstas galimybes gauti būtinus dokumentus ar pristatyti juos jiems per pagrįstą laikotarpį, patvirtinti ar kitomis priemonėmis įrodyti, kad jie turi laisvo judėjimo ir gyvenimo šalyje teisę.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Nyderlandų teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>2000 m. Įstatymo dėl užsieniečių (<HT TYPE="ITALIC">Vreemdelingenwet 2000</HT>, toliau – Įstatymas dėl užsieniečių) 1 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Šiame įstatyme ir juo remiantis priimtose nuostatose:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>e)</NO.P><TXT>Bendrijos piliečiai:</TXT><P><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P>1°</NO.P><TXT>Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems pagal Europos bendrijos steigimo sutartį leidžiama įvažiuoti į kitos valstybės narės teritoriją ir joje gyventi;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2°</NO.P><TXT>1 punkte nurodytų asmenų šeimos nariai, trečiųjų valstybių piliečiai, kuriems įgyvendinant Europos bendrijos steigimo sutartį priimtu sprendimu leidžiama įvažiuoti į valstybės narės teritoriją ir joje gyventi;</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>.</P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Šio įstatymo 8 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Užsienietis gali teisėtai gyventi Nyderlanduose tik:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>e)</NO.P><TXT>kaip Bendrijos pilietis tol, kol gyvena Nyderlanduose pagal Europos bendrijos steigimo sutartyje ar Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytą tvarką;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>f)</NO.P><TXT>jeigu iki sprendimo dėl prašymo suteikti leidimą gyventi šalyje &lt;…&gt; priėmimo remiantis šiuo įstatymu priimta nuostata arba teismo sprendimu užsienietis neišsiunčiamas, kol nepriimtas sprendimas dėl jo prašymo;</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="5"?><ITEM><NP><NO.P>g)</NO.P><TXT>jeigu iki sprendimo dėl prašymo suteikti leidimą gyventi šalyje &lt;…&gt;, pratęsti leidimo gyventi šalyje galiojimą &lt;…&gt; arba pakeisti galiojimo laikotarpį remiantis šiuo įstatymu, pagal jį priimta nuostata arba teismo sprendimu užsienietis neišsiunčiamas, kol nepriimtas sprendimas dėl jo prašymo;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>h)</NO.P><TXT>jeigu iki sprendimo dėl prieštaravimo arba skundo priėmimo pagal šį įstatymą, juo remiantis priimtą nuostatą arba remiantis teismo sprendimu užsienietis neišsiunčiamas, kol nepriimtas sprendimas dėl jo protesto arba skundo.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>To paties įstatymo 10 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="010.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Užsienietis, kuris gyvena šalyje neteisėtai, negali prašyti administraciniu sprendimu suteikti išmokų, paslaugų arba pagalbos. Pirmasis sakinys <HT TYPE="ITALIC">mutatis mutandis</HT> taikomas įstatyme arba administracinėje praktikoje numatytų lengvatų ir privilegijų atžvilgiu.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="010.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Nuo 1 dalies galima nukrypti, jei užsienietis prašo suteikti galimybę mokytis, būtinąją medicininę priežiūrą, išvengti visuomenės sveikatos pažeidimų arba suteikti paramą dėl bylinėjimosi išlaidų.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="010.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Prašymo patenkinimas nesuteikia teisės teisėtai gyventi šalyje.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad už Įstatymo dėl užsieniečių įgyvendinimą yra atsakingas <HT TYPE="ITALIC">Staatsecretaris van Veiligheid en Justitie</HT> (saugumo ir teisingumo valstybės sekretorius, toliau – valstybės sekretorius). <HT TYPE="ITALIC">Immigratie-en Naturalisatiedienst</HT> (Migracijos ir natūralizacijos tarnyba, (IND)), be kitų užduočių, taip pat pavesta įgyvendinti Įstatymą dėl užsieniečių, nes ši tarnyba nagrinėja visus prašymus dėl leidimo gyventi šalyje ir priima sprendimus dėl jų valstybės sekretoriaus vardu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad su užsieniečių teise susijusiose bylose aukščiausios instancijos teismas yra <HT TYPE="ITALIC">Raad van State</HT> (Valstybės Taryba, Nyderlandai) administracinių bylų skyrius. Bylose, susijusiose su Darbo ir socialinės paramos įstatymu (<HT TYPE="ITALIC">Wet Werk en Bijstand</HT>, toliau – Socialinės paramos įstatymas), aukščiausios instancijos teismas yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Bylose, susijusiose su Bendruoju vaiko išmokų įstatymu (<HT TYPE="ITALIC">Algemene Kinderbijslagwet</HT>, toliau – Vaiko išmokų įstatymas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimus dar galima apskųsti <HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad der Nederlanden</HT> (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas), kiek tai susiję su sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>apdraustasis<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> išaiškinimu, įskaitant šios sąvokos aspektus tarptautinėje teisėje.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Aplinkraštį <HT TYPE="ITALIC">Vreemdelingencirculaire 2000</HT> (2000 m. aplinkraštis dėl užsieniečių, toliau – Aplinkraštis dėl užsieniečių) sudaro valstybės sekretoriaus priimtų instrukcijų visuma. Šis aplinkraštis yra prieinamas visiems, ir kiekvienas asmuo gali remtis instrukcijomis. Nagrinėdama prašymus dėl leidimo gyventi šalyje, kuriuos nagrinėti ji paskirta kaip nacionalinė kompetentinga institucija, IND privalo laikytis šių instrukcijų. Ji gali nukrypti nuo šių instrukcijų tik motyvuotai ir išimtiniais atvejais, į kuriuos nebuvo atsižvelgta jas rengiant.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos aplinkybės, galiojusios redakcijos Aplinkraščio dėl užsieniečių B dalies 2.2 skirsnyje pateikiamos šios instrukcijos:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Užsienietis teisėtai gyvena šalyje, kaip tai suprantama pagal [Įstatymo dėl užsieniečių] 8 straipsnio e punktą, jeigu tenkina visas išvardytas sąlygas:</P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>užsienietis turi nepilnametį vaiką, kuris turi Nyderlandų pilietybę;</P></ITEM><ITEM><P>užsienietis šį vaiką išlaiko ir gyvena kartu su juo ir</P></ITEM><ITEM><P>šis vaikas, jeigu užsieniečiui nebus suteikta teisė gyventi šalyje, turės išvykti kartu ir palikti Europos Sąjungos teritoriją.</P></ITEM></LIST><?PAGE NO="6"?><P>Bet kuriuo atveju IND nemano, kad vaikas [kurio tėvas ar motina yra užsienietis (‑ė)] privalo išvykti kartu [su savo vienu iš tėvų, kuris yra užsienietis] ir palikti Europos Sąjungos teritoriją, jeigu jis turi kitą iš tėvų, kuris teisėtai gyvena šalyje pagal &lt;…&gt; [Įstatymą dėl užsieniečių] arba turi Nyderlandų pilietybę, ir jeigu tas kitas iš tėvų gali realiai rūpintis vaiku.</P><P>IND visais atvejais remiasi tuo, kad kitas iš tėvų gali realiai rūpintis vaiku, jeigu:</P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>kitas iš tėvų įgyvendina teisę rūpintis vaiku arba teisė rūpintis jam dar gali būti suteikta, ir</P></ITEM><ITEM><P>kitas iš tėvų gali teikti pagalbą ir paramą prižiūrint ir auginant vaiką, kurią teikia tarnybos arba socialinės organizacijos. IND tai supranta ir kaip piniginių išmokų skyrimą iš valstybės lėšų, į kurias iš esmės turi teisę visi Nyderlanduose gyvenantys piliečiai.</P></ITEM></LIST><P>Bet kuriuo atveju, IND nuomone, kitas iš tėvų negali realiai rūpintis vaiku, jeigu jis:</P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>kali arba</P></ITEM><ITEM><P>įrodo, kad jam negali būti suteikta vaiko globa.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></P></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Pagal Nyderlandų teisės aktus tėvai, trečiosios valstybės piliečiai, turi turėti teisę gyventi šalyje, kad galėtų pretenduoti į Socialinės paramos įstatyme arba Vaiko išmokų įstatyme numatytas išmokas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT><DATE ISO="19980701">1998 m. liepos 1 d.</DATE> įsigaliojo <DATE ISO="19980326">1998 m. kovo 26 d.</DATE> Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl užsieniečių ir kai kurie kiti įstatymai ir pagal kurį, norėdamas kreiptis į administracines institucijas paslaugų, išmokų, atleidimų ir leidimų, asmuo turi teisėtai gyventi Nyderlanduose. Šis įstatymas dar vadinamas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>sujungimo įstatymu<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>. Kiek tai susiję su kitais užsieniečiais, kurie nėra Sąjungos piliečiai, šiuo įstatymu į socialinės paramos teisės aktus buvo įtrauktas reikalavimas gauti kompetentingos institucijos išduotą leidimą gyventi šalyje, kad asmuo galėtų būti prilygintas Nyderlandų piliečiui, o Vaiko išmokų įstatyme tam, kad asmuo būtų laikomas apdraustuoju, buvo nustatytas lygiavertis reikalavimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Prašymą suteikti leidimą gyventi šalyje reikia pateikti IND. Ši tarnyba priima sprendimą dėl teisės gyventi šalyje valstybės sekretoriaus vardu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Prašymai skirti vaiko išmoką pagal Vaiko išmokų įstatymą pateikiami <HT TYPE="ITALIC">Sociale verzekeringsbank</HT> (Socialinio draudimo kasa (<HT TYPE="ITALIC">SvB</HT>), Nyderlandai).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Prašymą dėl socialinės paramos pagal Socialinės paramos įstatymą suinteresuotieji asmenys turi pateikti savo gyvenamosios vietos savivaldybės kolegijai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Socialinės paramos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="011.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Kiekvienas Nyderlanduose gyvenantis pilietis, šalyje esantis tokioje situacijoje, kuri jam neleidžia išsilaikyti savo lėšomis, arba tokia situacija jam gali grėsti, turi teisę į valstybės teikiamą socialinę paramą.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="011.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>1 dalyje nurodytiems piliečiams, išskyrus Direktyvos 2004/38/EB 24 straipsnio 2 dalyje išvardytus atvejus, prilyginami užsieniečiai, kurie teisėtai gyvena Nyderlanduose, kaip tai suprantama pagal [Įstatymo dėl užsieniečių] 8 straipsnio a–e punktus ir 1 punktą.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>.</ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Šio įstatymo 16 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="016.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Asmeniui, kuris neturi teisės į socialinę paramą, savivaldybės kolegija, atsižvelgusi į visas konkretaus atvejo aplinkybes ir nukrypdama nuo šios dalies, gali suteikti socialinę paramą, jeigu tai būtina remiantis privalomaisiais pagrindais.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="016.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>1 dalis netaikoma kitiems negu 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytiems užsieniečiams.<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Vaiko išmokų įstatymo 6 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="006.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Pagal šį įstatymą apdraustuoju laikomas:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>rezidentas ir</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>nerezidentas, kuris už Nyderlanduose pagal darbo sutartį atliktą darbą apmokestintas pajamų mokesčiu.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Nedraudžiami užsieniečiai, kurie pagal [Įstatymo dėl užsieniečių] a–e punktus ir 1 punktą neteisėtai gyvena Nyderlanduose.<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>III –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pagrindinių bylų faktinės aplinkybės, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Aštuonios pagrindinės bylos yra susijusios su ieškovių pateiktais prašymais skirti socialinę paramą (<HT TYPE="ITALIC">bijstandsuitkering</HT>) pagal Socialinės paramos įstatymą ir (arba) prašymais skirti vaiko išmoką (<HT TYPE="ITALIC">kinderbijslag</HT>) pagal Vaiko išmokų įstatymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Venesuelos pilietė H. C. Chavez-Vilchez 2007–2008 m., turėdama turistinę vizą, atvyko į Nyderlandus aplankyti Nyderlandų piliečio Koopman. <DATE ISO="20090330">2009 m. kovo 30 d.</DATE> porai gimė dukra Angelina, kurią Koopman pripažino ir kuri dėl šios priežasties turi Nyderlandų pilietybę. Visi trys iki 2011 m. gyveno Vokietijoje. 2011 m. birželio mėn. Koopman išvarė H. C. Chavez-Vilchez iš namų kartu su dukra. H. C. Chavez-Vilchez su dukra išvyko iš Vokietijos ir dabar gyvena Arnhemo (Nyderlandai) savivaldybės krizių centre, kuriame apsistojo tam tikram laikui. Nuo tada H. C. Chavez-Vilchez prižiūri dukrą, ji pareiškė, kad Koopman neprisideda nei prie dukros išlaikymo, nei prie jos ugdymo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Surinamo pilietė P. Pinas nuo 2004 m. turėjo leidimą gyventi šalyje, kuris 2006 m. buvo panaikintas. Ji gyvena Almerėje (Nyderlandai) ir turi keturis vaikus. Viena iš jos dukterų Shine gimė <DATE ISO="20091223">2009 m. gruodžio 23 d.</DATE> iš santykių su Nyderlandų piliečiu Mawny. Jis pripažino dukrą, todėl ji yra Nyderlandų pilietė. Dukrą prižiūri ir P Pinas, ir Mawny, tačiau jie gyvena atskirai, ir tėvas neprisideda prie dukters išlaikymo. Mawny ir Shine palaiko ryšį, tačiau nėra teisiškai susitarta dėl teisės ją lankyti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>U. Nikolic atvyko į Nyderlandus 2003 m. iš vienos iš buvusios Jugoslavijos šalių. Jos pilietybė nėra aiški, nes pamesti asmens tapatybės dokumentai. Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, gali būti, kad ji turi Kroatijos pilietybę. Jos prašymas suteikti leidimą gyventi šalyje atmestas 2009 m. <DATE ISO="20100126">2010 m. sausio 26 d.</DATE> jai ir Nyderlandų piliečiui F. van de Pluijm gimė dukra Esther. F. van de Pluijm pripažino dukrą, todėl ji yra Nyderlandų pilietė. U. Nikolic gyvena Amsterdame (Nyderlandai) ir prižiūri dukrą. Jos abi gyvena savivaldybės priėmimo centre. U. Nikolic pareiškė, kad negali gyventi kartu su dukters tėvu, nes jis pagal programą gyvena bendruomenėje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Nikaragvos pilietė X. V. García Pérez atvyko į Nyderlandus 2001–2002 m. iš Kosta Rikos, lydima Nyderlandų piliečio Schwencke. <DATE ISO="20080409">2008 m. balandžio 9 d.</DATE> gimė jų dukra Angely. Schwencke pripažino dukrą, todėl ji turi Nyderlandų pilietybę. X. V. García Pérez gyvena Harleme (Nyderlandai) ir prižiūri dukrą. Schwencke neprisideda prie Angely išlaikymo ir jo dabartinė gyvenamoji vieta nežinoma. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad Schwencke <DATE ISO="20090608">2009 m. birželio 8 d.</DATE> išvyko į Kostą Riką. X. V. García Pérez turi antrą vaiką, tačiau Schwencke nėra jo tėvas. Šeima gyvena savivaldybės priėmimo centre.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Ruandos pilietei J. Uwituze <DATE ISO="20111212">2011 m. gruodžio 12 d.</DATE> gimė dukra Habibatou. Nyderlandų pilietis A. Fofana pripažino vaiką, todėl jis turi tėvo pilietybę. Tėvas neprisideda prie dukters išlaikymo ir ugdymo. Jis pareiškė, kad negali ir nenori ja rūpintis. J. Uwituze kartu su dukra gyvena Hertogenboso (Nyderlandai) savivaldybės priėmimo centre.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Surinamo pilietė Y. R. L. Wip pagimdė du vaikus – <DATE ISO="20091125">2009 m. lapkričio 25 d.</DATE> dukrą Shalomie, o <DATE ISO="20121123">2012 m. lapkričio 23 d.</DATE> sūnų Joe. Panka ir jo vaikai turi Nyderlandų pilietybę. Nors poros santykiai nutrūko, Panka bendrauja su vaikais kelis kartus per savaitę. Panka gauna socialinę paramą ir vaiko išmoką. Jis perduoda vaiko išmoką Y. R. L. Wip, tačiau daugiau neprisideda prie vaikų išlaikymo. Y. R. L. Wip gyvena Amsterdame.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Kamerūno pilietė I. O. Enowassam atvyko į Nyderlandus 1999 m. Jai ir Nyderlandų piliečiui Arrey <DATE ISO="20080502">2008 m. gegužės 2 d.</DATE> gimė dukra Philomena. Arrey pripažino Philomena, ir ji turi Nyderlandų pilietybę. I. O. Enowassam ir Arrey abu prižiūri dukrą, tačiau gyvena atskirai. Philomena įregistruota Arrey adresu, tačiau iš tikrųjų gyvena su mama Hagoje (Nyderlandai). Jos gyvena Hagos savivaldybės krizių centre. Arrey ir Philomena bendravimo tvarka yra nustatyta. Philomena tris savaitgalius per mėnesį ir kartais per atostogas gyvena pas tėvą. Arrey moka 200 EUR per mėnesį dydžio alimentus. Be to, Arrey gauna vaiko išmoką, kurią perduoda I. O. Enowassam. Arrey dirba visą darbo laiką ir pareiškė, kad dėl šios priežasties negali rūpintis dukra.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Venesuelos pilietė A. E. Guerrero Chavez atvyko į Nyderlandus <DATE ISO="20071024">2007 m. spalio 24 d.</DATE>, vėliau <DATE ISO="20091102">2009 m. lapkričio 2 d.</DATE> grįžo į Venesuelą. 2011 m. sausio mėn. ji vėl atvyko į Nyderlandus ir dabar gyvena Schiedame (Nyderlandai). Jai ir Nyderlandų piliečiui Maas <DATE ISO="20110331">2011 m. kovo 31 d.</DATE> gimė sūnus Salamo. Maas pripažino vaiką, todėl berniukas yra Nyderlandų pilietis. Maas ir A. E. Guerrero Chavez jau išsiskyrė ir negyvena kartu, bet A. E. Guerrero Chavez su sūnumi gyvena pas Maas patėvį ir brolį. Maas beveik kasdien bendrauja su sūnumi, tačiau nėra pasirengęs perimti rūpinimosi juo ir šiek tiek prisideda prie išlaidų. A. E. Guerrero Chavez kasdien rūpinasi sūnumi ir jį prižiūri.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Atitinkamos Nyderlandų administracinės institucijos skundžiamais sprendimais atmetė visus ieškovių prašymus skirti socialinę paramą ir (arba) vaiko išmoką remdamosi tuo, kad pagal Nyderlandų teisės aktus ieškovės dėl savo statuso, susijusio su teise gyventi šalyje, neturi jokios teisės į šias išmokas. Iš tiesų pagal šiuos teisės aktus vienas iš tėvų, neturintis nustatyto teisėto gyvenimo šalyje statuso, nėra teisės turėtojas (<HT TYPE="ITALIC">rechthebbende</HT>) arba apdraustasis (<HT TYPE="ITALIC">verzekerde</HT>), todėl neturi teisės į išmoką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Tuo laikotarpiu, kai atmesti minėti prašymai skirti paramą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Kiekvienos ieškovės atveju tai buvo trijų mėnesių laikotarpiai 2010–2013 m.</P></NOTE>, buvo atmesti ieškovių prašymai suteikti leidimą gyventi šalyje, kaip tai suprantama pagal Įstatymą dėl užsieniečių. Tuo metu kelios ieškovės teisėtai gyveno šalyje, iš esmės iki sprendimo dėl prašymo suteikti leidimą gyventi priėmimo dienos. Kitos ieškovės nagrinėjamą laikotarpį (ar bent jo dalį) Nyderlanduose gyveno neteisėtai ir turėjo savo iniciatyva palikti Nyderlandus. Nebuvo imtasi įgyvendinti jokių priemonių palydėti jas iki sienos. Ieškovės neturėjo leidimo dirbti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Sprendimus, kuriais atsisakyta skirti prašomą paramą, ieškovės apskundė <HT TYPE="ITALIC">Centrale Raad van Beroep</HT> (Socialinės apsaugos ir valstybės tarnautojų bylų apeliacinis teismas).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar ieškovės, kurios visos yra trečiųjų valstybių pilietės, kaip vaiko, Sąjungos piliečio, motinos, pirma apibūdintomis aplinkybėmis gali teisę gyventi šalyje kildinti iš SESV 20 straipsnio. Jo nuomone, jeigu taip, tada ieškovės galėtų remtis Socialinės paramos įstatymo ir Vaiko išmokų įstatymo nuostatomis, pagal kurias jos yra prilyginamos Nyderlandų piliečiams, siekdamos potencialios teisės į išmoką pagal šiuos įstatymus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš sprendimų <HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P><DATE ISO="20110308">2011 m. kovo 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑34/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:124">EU:C:2011:124</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir <HT TYPE="ITALIC">Dereci ir kt</HT>.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><DATE ISO="20111115">2011 m. lapkričio 15 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑256/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:734">EU:C:2011:734</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> daro išvadą, kad ieškovės turi teisę gyventi šalyje, kurią jos kildina tiesiogiai iš SESV 20 straipsnio ir kuri kyla iš jų vaiko teisės gyventi šalyje, jeigu jo situacija yra tokia, kaip apibūdinta minėtuose sprendimuose. Minėto teismo teigimu, reikia nustatyti, ar aplinkybės yra tokios, kad vaikas būtų <HT TYPE="ITALIC">de facto</HT> verčiamas išvykti iš Sąjungos teritorijos, jeigu jo motinai atsisakyta suteikti teisę gyventi šalyje. Iš tiesų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagrindinių bylų aplinkybėmis klausia, kokią reikšmę, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, reikia teikti tam, kad tėvas, Sąjungos pilietis, gyvena Nyderlanduose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Centrale Raad van Beroep</HT> (Socialinės apsaugos ir valstybės tarnautojų bylų apeliacinis teismas) <DATE ISO="20150316">2015 m. kovo 16 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo <DATE ISO="20150318">2015 m. kovo 18 d.</DATE>, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>1.</NO.P><TXT>Ar SESV 20 straipsnį reikia aiškinti kaip draudžiantį valstybei narei atsisakyti suteikti teisę gyventi joje trečiosios valstybės pilietybę turinčiam vienam iš tėvų, kuris kasdien realiai rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, šios valstybės narės piliečiu?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar atsakant į šį klausimą turi reikšmės tai, kad šis vienas iš tėvų teisiškai, finansiškai ir (arba) emociškai vaiku rūpinasi ne vienas, ir, be to, neatmetama galimybė, kad kitas iš tėvų, kuris yra šios valstybės narės pilietis, <HT TYPE="ITALIC">de facto</HT> gali rūpintis vaiku?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ar šiuo atveju trečiosios valstybės pilietybę turintis vienas iš tėvų turi įtikinti, kad šis kitas iš tėvų negali perimti rūpinimosi vaiku, todėl vaikas būtų priverstas išvykti iš Sąjungos teritorijos, jeigu trečiosios valstybės pilietybę turinčiam vienam iš tėvų būtų atsisakyta suteikti teisę gyventi šalyje?<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymu Teisingumo Teismo pirmininkas nusprendė, kad šiai bylai turi būti suteikta pirmenybė kitų bylų atžvilgiu pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 3 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė H. C. Chavez-Vilchez ir Y. R. L. Wip, Nyderlandų, Belgijos, Danijos, Lietuvos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės ir Europos Komisija. <DATE ISO="20160510">2016 m. gegužės 10 d.</DATE> posėdyje H. C. Chavez-Vilchez ir Y. R. L. Wip, Danijos, Prancūzijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos vyriausybės ir Komisija pateikė žodines pastabas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>IV –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Prieš analizuodamas esminius Teisingumo Teismui pateiktų klausimų aspektus pirmiausia išnagrinėsiu prielaidas, kuriomis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas grindė savo sprendimą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Pirminės pastabos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Pirmiausia norėčiau priminti, kad tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi kompetenciją nustatyti ir įvertinti pagrindinėse bylose nagrinėjamas faktines aplinkybes, aiškinti ir taikyti nacionalinę teisę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Žr. neseną šios nusistovėjusios teismo praktikos pavyzdį <DATE ISO="20160608">2016 m. birželio 8 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Hünnebeck</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑479/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:412">EU:C:2016:412</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis atliksiu trijų etapų analizę. Pirmiausia remsiuosi vaiko intereso viršenybės principu. Tada, kad būtų galima geriau suprasti pagrindinėse bylose nagrinėjamas situacijas, nagrinėsiu jų heterogeniškumą. Galiausiai išdėstysiu šių situacijų aplinkybes, pateikdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo argumentus, susijusius su Nyderlandų teisės aktais ir administracine praktika, taip pat pagrindinės bylos ieškovių prašymų suteikti teisę gyventi šalyje nagrinėjimo baigtimi per procedūras, vykusias pagal užsieniečių teisę.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Vaiko intereso principas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Vaiko intereso viršenybė yra vienas iš Sąjungos teisinę sistemą sudarančių principų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Sąjungos <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT> vaiko teisių srityje apžvalgą žr. Europos Komisija, Teisingumo GD, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>ES <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT> and policy documents on the rights of the child<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, 2015 m. gruodžio mėn., p. 1–83.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Pirma, visos valstybės narės yra ratifikavusios Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, sudarytą <DATE ISO="19891120">1989 m. lapkričio 20 d.</DATE> Niujorke (toliau – Vaiko teisių konvencija)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Ši konvencija įsigaliojo <DATE ISO="19900902">1990 m. rugsėjo 2 d.</DATE></P></NOTE>. Šios konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>imantis bet kokių vaiką liečiančių [su vaiku susijusių] veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo [teisėkūros] organai, svarbiausia – vaiko interesai<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Šios konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>Valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>.</P></NOTE>. Be to, Teisingumo Teismas jau turėjo progą priminti, kad Vaiko teisių konvencija yra privaloma kiekvienai valstybei narei ir kad ji yra vienas iš su žmogaus teisių apsauga susijusių tarptautinių dokumentų, į kuriuos jis atsižvelgia taikydamas bendruosius Sąjungos teisės principus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Žr. <DATE ISO="20060627">2006 m. birželio 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Parlamentas / Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑540/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:429">EU:C:2006:429</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta teismo praktika).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Antra, ESS 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>Sąjunga sukuria vidaus rinką<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>, o antroje pastraipoje nurodyta, kad Sąjunga <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir <HT TYPE="ITALIC">vaiko teisių apsaugą</HT><QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>. Be to, vaiko teisės yra įtvirtintos Chartijoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Žinoma, pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį jos nuostatos yra skirtos valstybėms narėms tik kai jos įgyvendina Sąjungos teisę. Tačiau jeigu šioje byloje, išnagrinėjus pagrindinėse bylose aptariamas situacijas, būtų prieita prie išvados, kad jos patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų nustatyti, ar atsisakymas ieškovėms pagrindinėse bylose suteikti išvestinę teisę gyventi šalyje ir jų prašymų skirti paramą atmetimas pažeidžia Chartijos 7 straipsnyje numatytą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20111115">2011 m. lapkričio 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dereci ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑256/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:734">EU:C:2011:734</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0072">72</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Chartijos 24 straipsnyje pripažįstama, kad vaikai yra nepriklausomi ir autonomiški teisių turėtojai. Jame taip pat nustatyta, kad valstybės ir privačios institucijos turi pirmiausia vadovautis vaiko interesais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Taip pat žr. <DATE ISO="20110215">2011 m. vasario 15 d.</DATE> Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>ES vaiko teisių darbotvarkė<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> [COM(2011) 60 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>, p. 3].</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad vaiko intereso viršenybės principas yra tarsi pagrindas, kuriuo remiantis reikia aiškinti Sąjungos teisės nuostatas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Be kita ko, dėl nepilnamečių vaikų, kurie niekada nėra pasinaudoję teise į laisvą judėjimą ir visada gyveno savo pilietybės valstybėje narėje, teisės į šeimos susijungimą žr. <DATE ISO="20121206">2012 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">O ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑356/11 ir C‑357/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:776">EU:C:2012:776</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0076">76</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0078">78</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Dėl laisvo prekių judėjimo žr. <DATE ISO="20080214">2008 m. vasario 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dynamic Medien</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑244/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:85">EU:C:2008:85</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Dėl <DATE ISO="20031127">2003 m. lapkričio 27 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="338" DATE.PUB="2003">OL L 338</REF.DOC.OJ>, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243), be kita ko, žr. <DATE ISO="20090402">2009 m. balandžio 2 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑523/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:225">EU:C:2009:225</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Konkrečiau kalbant, kiek tai susiję su apie Sąjungos pilietybe ir SESV 20 bei 21 straipsniais, Teisingumo Teismo pateiktas aiškinimas leido nuosekliai taikyti Sutarties ir antrinės teisės nuostatas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Reikia pažymėti, kad Sąjungos teisinės sistemos darną turi lemti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>ne visos Sąjungos teisės apskritai, bet jos, kaip visumos, aiškinimas<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>. Šiuo klausimu žr. D. Simon <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>Cohérence et ordre juridique communautaire<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>, <HT TYPE="ITALIC">Le droit, les institutions et les politiques de l’Union européenne face à l’impératif de cohérence</HT>, V. Michel (red.), Presses universitaires de Strasbourg, Strasbūras, 2009, p. 25–40, visų pirma p. 30. Šiuo klausimu Pierre Pescatore pažymėjo teismo svarbą užtikrinant sudėtingos teisinės sistemos, grindžiamos kelių teisinių sistemų sisteminiais tarpusavio ryšiais, darną. Žr. P. Pescatore <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>Le droit de l’intégration. Émergence d'un phénomène nouveau dans les relations internationales selon l’expérience des Communautés européennes<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, A. W. Sijthoff, Leyde, 1972, p. 82.</P></NOTE>. Be to, man atrodo svarbu pabrėžti, jog Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>[vaikas, Sąjungos pilietis] gali naudotis [Sąjungos] teisės suteikiama <HT TYPE="ITALIC">teise laisvai judėti ir teise apsigyventi</HT>. Valstybės narės piliečio galėjimas pasinaudoti Sutartyje bei antrinės teisės aktuose numatyta teise laisvai judėti ir teise apsigyventi negali priklausyti nuo to, ar šis asmuo sulaukė amžiaus, nuo kurio įgyjamas teisinis veiksnumas, leidžiantis savarankiškai pasinaudoti šiomis teisėmis<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Žr. <DATE ISO="20041019">2004 m. spalio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zhu ir Chen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑200/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:639">EU:C:2004:639</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta teismo praktika). Išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Šis principas bus mano analizės atspirties taškas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Pagrindinėse bylose nagrinėjamų situacijų heterogeniškumas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Pirmiausia reikia pažymėti, kad, analizuojant pagrindinėse bylose nagrinėjamas situacijas, yra akivaizdu, kad jos nevienodos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Žinoma, kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, aštuonios ieškovės pagrindinėse bylose yra trečiųjų valstybių pilietės, neturinčios galiojančio leidimo gyventi šalyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Taip yra U. Nikolic, X. V. García Pérez, J. Uwituze, I. O. Enowassam ir A. E. Guerrero Chavez atvejais. Dėl H. C. Chavez Vilchez, P. Pinas ir Y. R. L. Wip žr. šios išvados 52 punktą.</P></NOTE>, kurios yra bent vieno nepilnamečio (3–7 m.) vaiko, Sąjungos piliečio, gyvenančio savo valstybėje narėje, šiuo atveju – Nyderlandų Karalystėje, motinos. Kiekvienas iš šių vaikų buvo pripažintas savo tėvų, Nyderlandų piliečių, tačiau gyvena su motinomis, kurios kasdien faktiškai jais rūpinasi. Kiekvienu atveju tuo laikotarpiu, kai buvo atmesti nagrinėjami prašymai skirti paramą, tėvas negyveno arba nebegyveno šeimoje su vaiku ir motina.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Be šių analogiškų aplinkybių, pagrindinėse bylose nagrinėjamos situacijos turi tam tikrų ypatumų, į kuriuos reikia atsižvelgti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Taigi, pirmiausia, kalbant apie tėvų, Nyderlandų piliečių, padėtį, jų prisidėjimą prie savo vaiko išlaikymo ir priežiūros, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad vaikai bendravo su tėvais dažnai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad taip yra Shalomie, Joe, Philomena ir Salamo atvejais. Žr. šios išvados 28–30 punktus.</P></NOTE>, retai, arba iš viso nebendravo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, taip yra, kalbant apie Angelina, Angely ir Habibatou. Žr. šios išvados 23, 26 ir 27 punktus.</P></NOTE>. Iš tiesų vienu atveju tėvas buvo dingęs be žinios<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Dėl Angely tėvo Schwencke per posėdį buvo pabrėžta, kad X. V. García Pérez nukentėjo dėl smurto šeimoje. Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat matyti, kad, gyventojų registro duomenimis, <DATE ISO="20090708">2009 m. liepos 8 d.</DATE> Schwencke išvyko į Kostą Riką. Žr. šios išvados 26 punktą.</P></NOTE>, o kitu jis pagal programą gyveno bendruomenėje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Šiuo atžvilgiu per posėdį U. Nikolic atstovas paaiškino, kad Esther tėvas van de Pluijm yra jaunas tėvas, paskirtas į įstaigą ilgalaikiam gydymui, todėl jis tikrai negali pasirūpinti vaiku.</P></NOTE>. Trimis atvejais tėvai prisidėjo prie vaiko<?PAGE NO="12"?> išlaikymo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Taigi, kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, atitinkamai Shalomie, Joe, Philomena ir Salamo tėvai prisideda prie vaiko išlaikymo išlaidų. Žr. šios išvados 27–30 punktus.</P></NOTE>, o kitais atvejais jie nemokėjo nieko<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, taip yra Angelina, Shine, Esther, Angely ir Habibatou atvejais. Žr. šios išvados 23–27 punktus.</P></NOTE>. Dviem atvejais iš aštuonių priežiūrą dalijosi abu tėvai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad vaiko priežiūra dalijamasi Shine ir Philomena atvejais. Tačiau reikia pažymėti, kad Philomena kartu su mama gyvena krizių centre. Žr. šios išvados 24 ir 29 punktus.</P></NOTE>, o likusiais atvejais vaiką faktiškai kasdien prižiūrėjo tik motina<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Vaiką prižiūri tik motinos Angelina, Esther, Angely, Habibatou, Shalomie, Joe ir Salamo atvejais. Žr. šios išvados 23, 25–28 ir 30 punktus.</P></NOTE>. Vienu atveju motina faktiškai prižiūrėjo vaiką ir jie abu gyveno pas vaiko tėvo patėvį ir brolį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Taip yra A. E. Guerrero Chavez ir jos sūnaus Salamo atveju. Žr. šios išvados 30 punktą.</P></NOTE>. Dauguma atvejų vaikai gyveno su savo motinomis krizių centruose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Tokia situacija yra susiklosčiusi Angelina, Esther, Angely, Habibatou ir Philomena atvejais.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Be to, kalbant apie ieškovių pagrindinėse bylose <HT TYPE="ITALIC">padėtį Sąjungos teritorijoje</HT>, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat matyti, kad <DATE ISO="20110517">2011 m. gegužės 17 d.</DATE> P. Pinas gavo leidimą laikinai gyventi Nyderlanduose. Be to, Y. R. L. Wip ir H. C. Chavez‑Vilchez, taip pat Nyderlandų vyriausybės atstovai per posėdį nurodė, kad dabar jos šalyje gyvena teisėtai. Iš tiesų Y. R. L. Wip neseniai gavo leidimą gyventi Belgijoje, kurioje dirba ir gyvena kartu su dukra<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Iš raštu pateiktų pastabų matyti, kad Y. R. L. Wip prašymas suteikti leidimą gyventi Nyderlanduose pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) (pasirašyta <DATE ISO="19501104">1950 m. lapkričio 4 d.</DATE> Romoje) 8 straipsnį taip pat buvo atmestas. Administracinė institucija laikėsi nuomonės, kad tėvo ir Y. R. L. Wip dukters Shalomie ryšiai <HT TYPE="ITALIC">buvo nepakankami, kad būtų galima pripažinti šeimos gyvenimo buvimą</HT>.</P></NOTE>. H. C. Chavez‑Vilchez leidimas gyventi Nyderlanduose suteiktas pagal EŽTK 8 straipsnį ir ji turi darbą Belgijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Galiausiai dėl <HT TYPE="ITALIC">konkrečios atitinkamai H. C. Chavez‑Vilchez ir Y. R. L. Wip dukterų padėties</HT> reikia pažymėti, kad jos abi pasinaudojo teise į laisvą judėjimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Prie šių aspektų poveikio pagrindinėms byloms grįšiu vėliau.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Nyderlandų administracinių institucijų praktika ir procedūros pagal užsieniečių teisę</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Pirma, dėl <HT TYPE="ITALIC">administracinių institucijų praktikos</HT> prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Nyderlanduose įvairios administracinės institucijos sprendimus <HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P><DATE ISO="20110308">2011 m. kovo 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑34/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:124">EU:C:2011:124</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir <HT TYPE="ITALIC">Dereci ir kt</HT>.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P><DATE ISO="20111115">2011 m. lapkričio 15 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑256/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:734">EU:C:2011:734</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> aiškina siaurai ir laikosi nuomonės, kad ši teismo praktika taikytina tik tuo atveju, jei tėvas, Nyderlandų pilietis, pagal objektyvius kriterijus negalėtų pasirūpinti vaiku, Nyderlandų piliečiu, nes, pavyzdžiui, jis kali, yra įkurdintas įstaigoje arba guli ligoninėje, arba yra miręs. Be šių situacijų, vienas iš tėvų, kuris yra trečiosios valstybės pilietis, turi įtikinamai įrodyti, kad kitas iš tėvų, kuris yra Nyderlandų pilietis, negali pasirūpinti vaiku, Nyderlandų piliečiu, net ir galimai padedamas trečiųjų asmenų. Iš tiesų, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Aplinkraštyje dėl užsieniečių numatyta, kad pareiga įrodyti, jog vienas iš tėvų, kuris yra Nyderlandų pilietis, negali faktiškai pasirūpinti vaiku nyderlandiečiu, tenka kitam iš tėvų, trečiosios valstybės piliečiui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priduria, kad pagrindinėse bylose institucijos, atsakingos už paramos išmokėjimą, t. y. atitinkamos savivaldybės kolegijos ir <HT TYPE="ITALIC">SvB</HT>, remdamosi suinteresuotųjų asmenų pateikta informacija, turėjo kartu su IND atlikti pakankamą tyrimą, ar teisę gyventi Nyderlanduose galima kildinti iš SESV 20 straipsnio. IND paprašyta tam tikrais atvejais pateikdavo nuomonę šioms institucijoms. Kartais per ieškovės pradėtą užsieniečių teise grindžiamą procedūrą jau būdavo pateiktas vertinimas. Vertindama teisę gyventi šalyje IND taiko Aplinkraštyje dėl užsieniečių pateiktas instrukcijas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Antra, dėl <HT TYPE="ITALIC">prašymų suteikti leidimą gyventi šalyje</HT> pagal užsieniečių teise grindžiamas procedūras prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad šioje byloje atitinkamos savivaldybės kolegijos, <HT TYPE="ITALIC">SvB</HT> ir IND nelaikė reikšminga aplinkybės, kad vaiku, Sąjungos piliečiu, kasdien faktiškai rūpinasi ne tėvas, kuris yra Sąjungos pilietis, o mama, trečiosios valstybės pilietė. Iš tiesų joms neatrodė svarbu nagrinėti, koks yra vaiko ir tėvo tarpusavio bendravimas, kiek tėvas prisidėjo prie išlaikymo ir auginimo ir ar jis pasirengęs perimti rūpinimąsi vaiku. Be to, tai, kad tėvas neįgyvendino vaiko priežiūros, nebuvo laikoma reikšminga aplinkybe, nes nebuvo įtikinamai įrodyta, kad priežiūra negali būti paskirta jam. Būtent vienas iš tėvų, trečiosios valstybės pilietis, išlaikantis vaiką, turi įrodyti, kad kitas iš tėvų, kuris yra Nyderlandų pilietis, negali faktiškai pasirūpinti vaiku. Tik tuomet, kai motina, trečiosios valstybės pilietė, įtikinamai įrodo, kad tėvui pasirūpinti vaiku trukdo objektyvios kliūtys, pripažįstama, kad vaikas yra tiek priklausomas nuo trečiosios valstybės pilietybę turinčio vieno iš tėvų, kad <HT TYPE="ITALIC">de facto</HT> turi išvykti iš Sąjungos, jeigu šiam vienam tėvų atsisakoma suteikti teisę gyventi šalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į pagrindinėse bylose nagrinėjamų situacijų heterogeniškumą ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendime išdėstytą Nyderlandų administracinę praktiką, reikia patikrinti, ar nepilnamečiai vaikai, Sąjungos piliečiai, ir jų motinos, trečiųjų valstybių pilietės, kurios vienos įgyvendina vaiko priežiūrą, patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį. Šiuo tikslu nagrinėsiu, pirma, konkrečius atitinkamai H. C. Chavez‑Vilchez ir Y. R. L. Wip dukterų atvejus, atsižvelgdamas į SESV 21 straipsnį ir į Direktyvą 2004/38 ir, antra, atsižvelgdamas į SESV 20 straipsnį, atvejus tų vaikų, kurie visada gyveno savo pilietybės valstybėje narėje kartu su motina.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">H. C. Chavez‑Vilchez ir Y. R. L. Wip bei jų dukterų situacijos nagrinėjimas atsižvelgiant į SESV 21 straipsnio 1 dalį ir Direktyvą 2004/38</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Kaip yra ne kartą nusprendęs Teisingumo Teismas, net jei formaliai vertinant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas apribojo savo trečiąjį klausimą SESV 20 straipsnio išaiškinimu, ši aplinkybė nekliudo Teisingumo Teismui pateikti jam išsamaus Sąjungos teisės išaiškinimo, kuris gali būti naudingas sprendimui šio teismo nagrinėjamoje byloje priimti, neatsižvelgiant į tai, ar jis apie tai užsimena savo pateiktuose klausimuose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20130919">2013 m. rugsėjo 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Betriu Montull</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑5/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:571">EU:C:2013:571</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20131001">2013 m. spalio 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alokpa ir Moudoulou</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑86/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:645">EU:C:2013:645</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Pirmiausia primenu, kad, remiantis Direktyvos 2004/38 3 konstatuojamąja dalimi, šios direktyvos tikslas yra supaprastinti ir sustiprinti visų Sąjungos piliečių laisvo judėjimo ir apsigyvenimo teisę. Kaip jau pažymėjau šios išvados 46 punkte, ši teisė susijusi su Sąjungos pilietybę turinčiu nepilnamečiu vaiku<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Žr. <DATE ISO="20041019">2004 m. spalio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zhu ir Chen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑200/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:639">EU:C:2004:639</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta teismo praktika).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Dėl H. C. Chavez‑Vilchez dukters naudojimosi judėjimo laisve poveikio</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Kalbant apie H. C. Chavez-Vilchez dukrą, pasakytina: kadangi ji pasinaudojo laisvo judėjimo teise, nes iki 2011 m. gyveno Vokietijoje, valstybėje narėje, kurioje dirba jos tėvas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Pažymiu, kad nei sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, nei Teisingumo Teismo turimoje bylos medžiagoje nenurodyta, ar H. C. Chavez‑Vilchez dukters gimimo vietos valstybė narė yra Vokietijos Federacinė Respublika, ar Nyderlandų Karalystė. Bet kuriuo atveju iš šio sprendimo matyti, kad H. C. Chavez‑Vilchez dukra yra Nyderlandų pilietė, nes ją pripažino jos tėvas, Nyderlandų pilietis.</P></NOTE>, ir kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatavo, kad dabar ji gyvena su savo motina Belgijoje, kurioje motina dirba, laikausi nuomonės, kad iš principo Direktyva 2004/38 H. C. Chavez‑Vilchez taikytina kaip Sąjungos pilietės šeimos narei, lydinčiai šią pilietę, kaip yra apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnio 2 punkte<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Šiuo klausimu primenu, kad galimos teisės, suteikiamos trečiosios valstybės piliečiams pagal Sąjungos nuostatas dėl Sąjungos pilietybės, yra ne savarankiškos, o išvestinės, įgyjamos Sąjungos piliečiui įgyvendinant judėjimo laisvę. Žr., be kita ko, <DATE ISO="20130508">2013 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ymeraga ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑87/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:291">EU:C:2013:291</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20131001">2013 m. spalio 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alokpa ir Moudoulou</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑86/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:645">EU:C:2013:645</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20140312">2014 m. kovo 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">O. ir B.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑456/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:135">EU:C:2014:135</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tačiau manau, kad Direktyvos 2004/38 taikymo H. C. Chavez‑Vilchez ir jos dukrai padariniai skiriasi atsižvelgiant į nagrinėjamo persikėlimo momentą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Kadangi H. C. Chavez‑Vilchez dabar dirba Belgijoje ir dėl to negalima atmesti, kad ji gyvena šioje valstybėje narėje kartu su savo dukra, reikia pažymėti, jog, atsižvelgiant į tai, kad H. C. Chavez‑Vilchez neseniai gavo leidimą gyventi Nyderlanduose pagal EŽTK 8 straipsnį, galimo gyvenimo Belgijoje poveikis yra reikšmingas tik dviem atvejais, t. y. kiek tai susiję su galimu prašymu suteikti leidimą gyventi šioje valstybėje narėje arba, atsižvelgiant į jos teisėtą gyvenimą Nyderlanduose, vertinant SESV 20 straipsnio aiškinimo kriterijus, kurie yra nustatyti Teisingumo Teismo praktikoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Šiuo klausimu, nors H. C. Chavez‑Vilchez dabar turi leidimą gyventi Nyderlanduose, sunku įsivaizduoti, kad jos dukra faktiškai privalėtų apskritai išvykti iš Sąjungos teritorijos ir taip netekti galimybės veiksmingai pasinaudoti su jos, kaip Sąjungos pilietės, statusu susijusiomis pagrindinėmis teisėmis.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Kalbant apie H. C. Chavez‑Vilchez dukters naudojimąsi judėjimo laisve, pažymėtina, kad iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir rašytinių bei žodinių pastabų matyti, kad iki 2011 m. ji gyveno su savo tėvais Vokietijoje, valstybėje narėje, kurioje gyvena ir dirba jos tėvas, o vėliau tėvas išvarė ją ir motiną iš šeimos namų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Iš H. C. Chavez‑Vilchez raštu pateiktų pastabų matyti, jog dėl to, kad ji su dukra atsidūrė gatvėje, Vokietijos pagalbos ir policijos tarnybos laikėsi nuomonės, kad Angelinai ir jos motinai geriau būti Nyderlanduose, nes ten Angelina, kaip Nyderlandų pilietė, galėtų naudotis visomis teisėmis.</P></NOTE>. Vėliau ji kartu su motina grįžo į Nyderlandus, savo pilietybės valstybę narę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Man atrodo naudinga išanalizuoti šį H. C. Chavez‑Vilchez ir jos dukters persikėlimą į Vokietiją atsižvelgiant į Direktyvą 2004/38. Iš tiesų ši analizė gali būti naudinga prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, atsižvelgiant į jos poveikį atitinkamiems laikotarpiams, su kuriais yra susiję pagrindinėse bylose nagrinėjami prašymai skirti paramą.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Trumpa teismo praktikos dėl Direktyvos 2004/38 taikytinumo tokiu atveju, kai Sąjungos pilietis, kuris faktiškai prieš tai pasinaudojo judėjimo laisve, persikelia į savo pilietybės valstybe narę, apžvalga</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Primenu, kad dėl Sąjungos piliečio šeimos narių, kurie neturi valstybės narės pilietybės, teisių Direktyvos 2004/38 5 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad visų Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje turėtų būti suteikiama ir jų šeimos nariams, neatsižvelgiant į pilietybę, jei ta teise naudojamasi pagal objektyvius orumo reikalavimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Žr. <DATE ISO="20080725">2008 m. liepos 25 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Metock ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑127/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:449">EU:C:2008:449</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0083">83</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">McCarthy ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑202/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2450">EU:C:2014:2450</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo praktiką teisė būti lydimam šeimos nario, trečiosios valstybės piliečio, taip pat suteikiama Sąjungos piliečiui, nesvarbu, ar jis yra ekonomiškai aktyvus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Žr. <DATE ISO="19920707">1992 m. liepos 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Singh</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑370/90</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:296">EU:C:1992:296</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Jame Teisingumo Teismas iš esmės laikėsi nuomonės, kad pilietis, kuris grįžta į valstybę narę, kurios pilietybę turi, kad joje vykdytų savarankiškai dirbančiojo veiklą, prieš tai kurį laiką dirbęs pagal darbo sutartį kitoje valstybėje narėje, pagal Sutartis ir antrinę teisę turi teisę būti lydimas savo sutuoktinio, trečiosios valstybės piliečio, tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip numatytos antrinėje teisėje.</P></NOTE>, ar ne<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Žr. <DATE ISO="20071211">2007 m. gruodžio 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Eind</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑291/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:771">EU:C:2007:771</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Jame Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad valstybės narės pilietis, atsivežęs savo dukterį iš trečiosios valstybės tuo metu, kai dirbo kitoje valstybėje narėje, turi teisę būti jos lydimas, kai grįžta, nors ir nebūdamas aktyvus, į valstybę narę, kurios pilietybę jis turi.</P></NOTE>, grįžtančiam į savo pilietybės valstybę narę po to, kai pasinaudojo judėjimo laisve kitoje valstybėje narėje, kurioje gyveno su šiuo šeimos nariu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Žr. šios teismo praktikos analizę mano išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">McCarthy ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑202/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:345">EU:C:2014:345</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) 61–88 punktuose.</P></NOTE>. Taigi ši teismo praktika susijusi su teise į šeimos susijungimą, suteikiamą piliečiui po to, kai jis anksčiau pasinaudojo judėjimo laisve, ir paremta kliūčių draudimu. Šioje praktikoje Teisingumo Teismas Direktyvą 2004/38 taikė pagal analogiją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P><DATE ISO="19920707">1992 m. liepos 7 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Singh</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑370/90</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:296">EU:C:1992:296</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas išvestines teises gyventi šalyje pripažino remdamasis EEB 52 straipsniu (dabar – SESV 49 straipsnis) ir <DATE ISO="19730521">1973 m. gegužės 21 d.</DATE> Tarybos direktyva 73/148/EEB dėl valstybių narių piliečių judėjimo ir gyvenimo Bendrijoje apribojimų, susijusių su įsisteigimu ir paslaugų teikimu, panaikinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="172" DATE.PUB="1973">OL L 172</REF.DOC.OJ>, 1973, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 135), kuri buvo panaikinta ir pakeista Direktyva 2004/38. <DATE ISO="20071211">2007 m. gruodžio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Eind</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑291/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:771">EU:C:2007:771</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) motyvai grindžiami ir Sutarties (EB 39 straipsniu, dabar – SESV 45 straipsnis), ir <DATE ISO="19681015">1968 m. spalio 15 d.</DATE> Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="257" DATE.PUB="1968">OL L 257</REF.DOC.OJ>, 1968, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 15) su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/38, nuostatomis. <DATE ISO="20140312">2014 m. kovo 12 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">O. ir B.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑456/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:135">EU:C:2014:135</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, jog SESV 21 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad Direktyva 2004/38 taikoma pagal analogiją tais atvejais, kai Sąjungos pilietis faktiškai gyveno kitoje nei jo pilietybės valstybėje narėje pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse arba 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas sąlygas ir jų laikydamasis, gyveno ar pradėjo gyventi šeimos gyvenimą su trečiosios šalies piliečiu ir grįžta su šiuo šeimos nariu į savo pilietybės valstybę narę. Šiuo klausimu žr. mano išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">McCarthy ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑202/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:345">EU:C:2014:345</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) 77 ir paskesnius punktus.</P></NOTE>. Dabar reikia išanalizuoti teismo praktiką, kurioje Teisingumo Teismas aiškino šią direktyvą plačiau, taikydamas ją ne pagal analogiją, o tiesiogiai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Dėl Direktyvos 2004/38 5 straipsnio taikytinumo, jeigu nepilnametis vaikas, Sąjungos pilietis, kuris faktiškai prieš tai pasinaudojo savo judėjimo laisve, persikelia į savo pilietybės valstybe narę lydimas giminaičio trečiosios valstybės piliečio, kuris vienas jį prižiūri</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Kalbant apie Direktyvos 2004/38 6 straipsnyje numatytą teisę atvykti ir laikinai gyventi šalyje, pasakytina, kad Teisingumo Teismas Sprendime <HT TYPE="ITALIC">McCarthy ir kt</HT>.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P><DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑202/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2450">EU:C:2014:2450</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> Direktyvą 2004/38 taikė trečiosios valstybės piliečiui, Sąjungos piliečio šeimos nariui. Tame sprendime Teisingumo Teismas aiškino Direktyvą 2004/38 nuosekliai, atsižvelgdamas į Sąjungos teisės šaltinių sistemą, taip pat Sąjungos pilietybės atliekamą vaidmenį. Taigi pirmiausia Teisingumo Teismas priminė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>Direktyva 2004/38 siekiama supaprastinti naudojimąsi pagrindine ir asmenine teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, kuri pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį tiesiogiai suteikiama Sąjungos piliečiams, ir kad ji visų pirma skirta sustiprinti šią teisę<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Žr. <DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">McCarthy ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑202/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2450">EU:C:2014:2450</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20140312">2014 m. kovo 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">O. ir B.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑456/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:135">EU:C:2014:135</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta teismo praktika).</P></NOTE>. Paskui jis priminė, kad, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>atsižvelgus į [šios direktyvos] kontekstą ir ja siekiamus tikslus, jos nuostatų negalima aiškinti griežtai ir bet kuriuo atveju negalima panaikinti jų veiksmingumo<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Žr. <DATE ISO="20080725">2008 m. liepos 25 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Metock ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑127/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:449">EU:C:2008:449</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0084">84</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šiomis aplinkybėms Teisingumo Teismas galiausiai laikėsi nuomonės, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>iš [Direktyvos 2004/38 5 straipsnio] tikrai negalima daryti išvados, kad Sąjungos piliečio šeimos narių, kurie neturi valstybės narės pilietybės, teisė atvykti apima tik kitas valstybes nares nei ta, kurios pilietybę turi Sąjungos pilietis<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu laikausi nuomonės, kad Direktyva 2004/38 turi būti taikoma trečiųjų šalių piliečiams, Sąjungos piliečio šeimos nariams, kaip tai suprantama pagal jos 2 straipsnio 2 punktą, jeigu Sąjungos pilietis, prieš tai pasinaudojęs teise į laisvą judėjimą ir iš tikrųjų apsigyvenęs kitoje valstybėje narėje, ir jo šeimos nariai persikelia į valstybę narę, kurios pilietybę jis turi.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Šioje byloje kyla klausimas, ar tai, kad H. C. Chavez‑Vilchez dukra, gyvendama su savo tėvais Vokietijoje, valstybėje narėje, kurioje gyvena ir savarankiškai dirba jos tėvas, pasinaudojo laisvo judėjimo teise, leidžia jai pačiai ir jos motinai naudotis Direktyvos 2004/38 suteikiama apsauga grįžus į Nyderlandus, savo pilietybės valstybę narę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Manau, kad atsakymas yra teigiamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Žinoma, skirtingai nuo P. R. McCarthy<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P><DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">McCarthy ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑202/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2450">EU:C:2014:2450</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, kuri taip pat buvo trečiosios valstybės pilietė ir Sąjungos pilietės šeimos narė ir turėjo valstybės narės valdžios institucijų išduotą galiojančią leidimo gyventi šalyje kortelę pagal Direktyvos 2004/38 10 straipsnį, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą negalima daryti išvados, kad H. C. Chavez‑Vilchez tuo metu, kai atvyko į Nyderlandų teritoriją, turėjo kelionės dokumentą, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 5 straipsnį. Vis dėlto man atrodo, kad, aiškinant Direktyvos 2004/38 5 straipsnio 1 ir 4 dalis kartu, H. C. Chavez‑Vilchez galėjo pasinaudoti teise atvykti į Nyderlandų Karalystės teritoriją ir laikinai joje gyventi. Iš tiesų šios direktyvos 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>jei Sąjungos pilietis ar šeimos narys, kuris nėra valstybės narės pilietis, neturi būtinų kelionės dokumentų arba, jei reikalaujama, būtinų vizų, atitinkama valstybė narė, prieš grąžindama juos, suteikia tokiems asmenims visas pagrįstas galimybes gauti būtinus dokumentus ar pristatyti juos jiems per pagrįstą laikotarpį, patvirtinti ar kitomis priemonėmis įrodyti, kad jie turi laisvo judėjimo ir gyvenimo šalyje teisę<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Taigi kaip nepilnametei Sąjungos pilietei, kuri judėjo Sąjungoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Primenu, kad šis persikėlimas įvyko jos tėvui Nyderlandų piliečiui naudojantis laisvo judėjimo teise, siekiant įsisteigti ir dirbti kitoje valstybėje narėje. Todėl, mano nuomone, pirma nurodyta teismo praktika tikrai gali būti taikoma pagal analogiją.</P></NOTE> ir kuri dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Žr. šios išvados 37 išnašą.</P></NOTE> grįžta į savo pilietybės valstybę narę, H. C. Chavez‑Vilchez dukrai turėjo būti taikoma SESV 21 straipsnio 1 dalis ir Direktyvos 2004/38 5 straipsnio 1 ir 4 dalys, taigi ją faktiškai prižiūrinčiai jos motinai turėjo būti suteikta teisė atvykti ir laikinai gyventi šalyje ir susirasti darbą, leidžiantį jai turėti pakankamų išteklių, kad netaptų našta Nyderlandų Karalystės socialinės paramos sistemai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Šiuo klausimu pažymiu, kad, neturint leidimo gyventi šalyje, pagal nagrinėjamus nacionalinės teisės aktus Sąjungos piliečio šeimos nariui, trečiosios šalies piliečiui, neleidžiama dirbti.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Jeigu giminaitis trečiosios valstybės pilietis per Direktyvos 2004/38 6 straipsnyje numatytą trijų mėnesių laikotarpį nesugeba gauti pakankamai išteklių, kad pasinaudotų šios direktyvos suteikiama apsauga, manau, jog pagal SESV 21 straipsnį nedraudžiama atsisakyti šiam giminaičiui suteikti teisę gyventi šalyje, nors jis faktiškai prižiūri kartu su juo gyvenantį nepilnametį vaiką, Sąjungos pilietį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Tokiu atveju vis dėlto vaiko, Sąjungos piliečio, ir jo giminaičio, trečiosios valstybės piliečio, padėtį reikėtų analizuoti atsižvelgiant į SESV 20 straipsnį. Tačiau, kaip jau buvo minėta, H. C. Chavez‑Vilchez neseniai gavo leidimą gyventi Nyderlanduose pagal EŽTK 8 straipsnį. Todėl man neatrodo būtina tikrinti, ar, atsižvelgiant į SESV 20 straipsnį, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>ši teisė gyventi šalyje neturėtų jai būti suteikta išimties tvarka, nes priešingu atveju, jei dėl tokio atsisakymo [vaikas] faktiškai privalėtų išvykti apskritai iš Sąjungos teritorijos ir iš [jo] būtų atimtos galimybės naudotis svarbiausiomis dėl tokio piliečio statuso suteikiamomis teisėmis, būtų paneigtas suinteresuotojo asmens [vaiko] turimos Sąjungos pilietybės veiksmingumas<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Žr. <DATE ISO="20131001">2013 m. spalio 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alokpa ir Moudoulou</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑86/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:645">EU:C:2013:645</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="17"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Dėl Y. R. L. Wip dukters naudojimosi laisvo judėjimo teise poveikio</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Per posėdį Y. R. L. Wip atstovas ir Nyderlandų vyriausybė patvirtino, kad ji su dukra dabar gyvena Belgijoje, kurioje Y. R. L. Wip gavo leidimą gyventi šalyje ir dirba. Taigi aišku, kad jos dukra pasinaudojo judėjimo laisve kaip Sąjungos pilietė kitoje valstybėje narėje nei ta, kurios pilietė ji yra, todėl Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 1 dalis taikoma Y. R. L. Wip, kaip ją lydinčiai šeimos narei. Iš tiesų kaip Nyderlandų, taigi ir Sąjungos, pilietė Y. R. L. Wip dukra turi teisę remtis SESV 21 straipsnio 1 dalimi. Pagal šį Sutarties straipsnį ir Direktyvą 2004/38 jai iš esmės suteikiama teisė gyventi priimančiojoje valstybėje narėje, šiuo atveju – Belgijos Karalystėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>sprendimas vienam iš vaiko tėvų, valstybės narės ar trečiosios valstybės piliečiui, realiai globojančiam Sąjungos nepilnametį pilietį, neleisti apsigyventi kartu su šiuo vaiku priimančioje valstybėje narėje reikštų, kad vaiko teisė apsigyventi šalyje prarastų prasmę, nes tam, kad mažametis vaikas galėtų pasinaudoti teise apsigyventi, jis privalėtų turėti teisę būti lydimas savo globėjo, kuris dėl šios priežasties turi turėti teisę gyventi kartu su vaiku visą laiką<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20041019">2004 m. spalio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zhu ir Chen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑200/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:639">EU:C:2004:639</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20121108">2012 m. lapkričio 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Iida</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑40/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:691">EU:C:2012:691</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20131001">2013 m. spalio 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alokpa ir Moudoulou</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑86/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:645">EU:C:2013:645</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Vis dėlto ši Sąjungos piliečių teisė gyventi kitos valstybės narės teritorijoje yra pripažįstama taikant Sutartyje ir jai įgyvendinti priimtose nuostatose numatytas išlygas ir apribojimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20020917">2002 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Baumbast ir R</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑413/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:493">EU:C:2002:493</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0084">84</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0085">85</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20041019">2004 m. spalio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zhu ir Chen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑200/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:639">EU:C:2004:639</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šiuo klausimu primenu, kad šie apribojimai ir sąlygos turi būti taikomi laikantis Sąjungos teisėje nustatytų ribų ir pagal bendruosius šios teisės principus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Žr. <DATE ISO="20020917">2002 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Baumbast ir R</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑413/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:493">EU:C:2002:493</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0091">91</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20041019">2004 m. spalio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zhu ir Chen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑200/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:639">EU:C:2004:639</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, be kita ko, mano nuomone, vaiko intereso principą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Tačiau, kadangi Y. R. L. Wip gavo leidimą gyventi ir dirba Belgijoje (tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), jos dukra, Sąjungos pilietė, iš esmės negali būti įpareigota apskritai išvykti iš Sąjungos teritorijos, taip atimant galimybę veiksmingai pasinaudoti pagrindinėmis jos pilietybės suteikiamomis teisėmis. Todėl, kaip ir H. C. Chavez‑Vilchez (kuri gavo leidimą gyventi Nyderlanduose), ir jos dukters atveju, man neatrodo būtina šios situacijos analizuoti atsižvelgiant į SESV 20 straipsnį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>C –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Vaikų, visada gyvenusių savo valstybėje narėje kartu su motina, kuri juos faktiškai prižiūri viena, situacijos analizė, atsižvelgiant į SESV 20 straipsnį</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Pirmasis ir antrasis prejudiciniai klausimai</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Pirmuoju ir antruoju prejudiciniais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar pagal SESV 20 straipsnį valstybei narei draudžiama atsisakyti vienam iš tėvų, trečiosios valstybės piliečiui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Iš doktrinos matyti, kad, atsižvelgiant į SESV 20 straipsnį, nebesvarbu vartoti sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>trečiosios valstybės piliečiai<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>. Pagal Direktyvą 2004/38, pagal kurią teisės judėti ir gyventi šalyje įgyvendinimas siejamas su dviem valstybėmis narėmis (Sąjungos piliečio pilietybės valstybe nare ir priimančiąja valstybe nare), Sąjungos piliečio šeimos narys iš tiesų yra trečiosios valstybės pilietis. Tačiau pagal SESV 20 straipsnį, kaip jis išaiškintas teismo praktikoje, kalbama tik apie vieną valstybę narę, t. y. Sąjungos piliečio pilietybės valstybę narę. Todėl, kadangi šio piliečio šeimos narys nėra trečiosios valstybės pilietis, siūloma vartoti kitą terminą, t. y. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>asmuo, kuris nėra ES pilietis<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>ne ES pilietis<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>. Šiuo klausimu žr. G. Davies <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>The Family Rights of European Children: Expulsion of non-Europeans Parents<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/>, <HT TYPE="ITALIC">EUI Working Papers</HT>, RSCAS 2012/04, p. 1–22, p. 3. Tačiau šioje išvadoje turiu omenyje, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>trečiosios valstybės pilietis<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/> reiškia valstybės, kuri nėra Sąjungos valstybė narė, pilietį.</P></NOTE>, faktiškai prižiūrinčiam savo nepilnametį vaiką, Sąjungos pilietį, gyventi šio vaiko gyvenamosios vietos, kurios pilietis jis yra, valstybėje narėje, jeigu neįrodyta, kad kitas iš tėvų, kuris yra tos pačios valstybės narės pilietis, vienas gali faktiškai prižiūrėti vaiką.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="18"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, reikia nustatyti, ar, atsižvelgiant į SESV 20 straipsnį ir Teisingumo Teismo praktiką, tokia situacija patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Sąjungos pilietybė: esminis Sąjungos piliečių statusas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT><DATE ISO="20161101">2016 m. lapkričio 1 d.</DATE> nuo Sąjungos pilietybės atsiradimo bus praėję 23 metai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P>Dėl Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su Sąjungos pilietybe, apžvalgos žr. A. Trifonidou <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>The Impact of Union Citizenship on the ES’s Market Freedoms<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/>, Hartpublishing, Londonas, 2016, p. 23–58. Autorius nagrinėja teismo praktiką keturiais etapais, t. y. vaikystės (1993–1997 m.), augimo ir raidos (1998–2005 m.), paauglystės (2006–2009 m.) ir suaugusiųjų gyvenimo (nuo 2010 m.).</P></NOTE>. Ji atsirado 1992 m. pasirašius Mastrichto sutartį, ja siekiama prisidėti prie to, kad Sąjungos piliečiai susitapatintų su Sąjunga<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P>Šiuo klausimu žr. C. Barnard <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>The Substantive Law of the ES. The Four Freedoms<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>, Oxford University Press, Oksfordas 2013, p. 431 ir 432. Šis autorius pilietybę laiko <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>pagrindu, leidžiančiu susieti visus visų valstybių narių piliečius<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/>.</P></NOTE>. Pagrindinis Sąjungos piliečio statusas – Sąjungos pilietybė – reiškia galimybę (ypač naujoms kartoms) kurti Europą, kurioje visi piliečiai galėtų žmoniškai judėti, gyventi, dirbti, studijuoti, teikti paslaugas ar įsisteigti kitoje valstybėje narėje, kurti savo gerovę, tuoktis arba pasirinkti kitą analogišką bendro gyvenimo formą, panorėjus kurti šeimą, gyventi taikiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P>Žr. ESS 3 straipsnį.</P></NOTE> ir saugiai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Taigi Sąjungos pilietybe įteisinamas Europos integracijos procesas, sustiprinant piliečių dalyvavimą. Šį įteisinimą nuo Sąjungos pilietybės atsiradimo yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, jo generaliniai advokatai. Be kita ko, generalinis advokatas C. O. Lenz 1994 m. pažymėjo, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>Sąjungos pilietybės sukūrimas žadina viltį, kad Sąjungos piliečiai bus lygūs, bent prieš Bendrijos teisę<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0058"><P>Žr. generalinio advokato F. Lenz išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Faccini Dori</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑91/92</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1994:45">EU:C:1994:45</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Po dvejų metų, 1996 m., generalinis advokatas P. Léger, kalbėdamas apie šios pilietybės pripažinimą, kreipėsi į Teisingumo Teismą tokiais žodžiais: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>[ši pilietybė] turi didelę simbolinę reikšmę ir kuriant Europą turbūt yra vienas pažangiausių aspektų, pritraukusių didelį visuomenės dėmesį. Žinoma, ši sąvoka apima aspektus, kurie jau buvo iš esmės įtvirtinti evoliucionuojant Bendrijos teisei, todėl ji tarsi sutvirtina Bendrijos <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT>. <HT TYPE="ITALIC">Tačiau būtent Teisingumo Teismas turi suteikti jai visą deramą reikšmę</HT>. Atsižvelgus į visas iš šios sąvokos kylančias pasekmes, visiems Sąjungos piliečiams, nesvarbu, kurios valstybės narės piliečiai jie yra, turi būti suteikiamos tos pačios teisės ir taikomos tos pačios pareigos<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0059"><P>Žr. generalinio advokato P. Léger išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Boukhalfa</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑214/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:381">EU:C:1995:381</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>. Šiuo klausimu taip pat žr. generalinio advokato A. M. La Pergola išvados sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stöber ir Piosa Pereira</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑4/95 ir C‑5/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:225">EU:C:1996:225</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>. Išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu generalinis advokatas D. Ruiz-Jarabo Colomer dar po metų pažymėjo, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>Sąjungos pilietybės sukūrimas &lt;…&gt;, suteikiant iš jos kylančią teisę šią pilietybę turintiems asmenims laisvai judėti visų valstybių narių teritorijoje, rodo didelę <HT TYPE="ITALIC">kokybinę pažangą</HT>, nes, kaip teisingai pažymėjo Komisija, dėl jos ši laisvė judėti išlaisvinama nuo funkcinių ar papildomų elementų (<HT TYPE="ITALIC">nes ji jau nebesiejama su ekonominės veiklos vykdymu ar vidaus rinkos sukūrimu</HT>) ir tampa tikrai savarankiška teise, neatsiejama nuo Sąjungos piliečių politinio statuso<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0060"><P>Generalinio advokato D. Ruiz-Jarabo Colomer išvados sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Shingara ir Radiom</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑65/95 ir C‑111/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:451">EU:C:1996:451</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>. Išskirta mano. Labai neseniai generalinis advokatas M. Wathelet savo išvadoje byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">NA</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑115/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:259">EU:C:2016:259</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0111">111</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) pažymėjo, kad jeigu piliečio statusas yra pagrindinis Sąjungos piliečių statusas, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>tai negali būti tik tuščia sąvoka<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/>.</P></NOTE> .</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Nuo to laiko Sąjungos pilietybė buvo laipsniškai įtvirtinama gausioje Teisingumo Teismo praktikoje, glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaliniais teismais per prejudicinio sprendimo procedūrą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0061"><P>Dėl šio aspekto žr. mano išvados sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rendón Marín ir CS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑165/14 ir C‑304/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:75">EU:C:2016:75</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0107">107</REF.NP.ECR></REF.DOC.ECR> ir paskesnius punktus.</P></NOTE>. Prie šios teismo praktikos krypties priskiriami pirmasis ir antrasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai. Iš esmės jie susiję su SESV 20 straipsnio<?PAGE NO="19"?> išaiškinimu atsižvelgiant į sprendimus <HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0062"><P><DATE ISO="20110308">2011 m. kovo 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑34/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:124">EU:C:2011:124</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Manau, daugiau nei akivaizdu, kad Teisingumo Teismas šį sprendimą priėmė neatsitiktinai. Šiuo klausimu, kaip jau pažymėjau savo išvados sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rendón Marín ir CS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑165/14 ir C‑304/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:75">EU:C:2016:75</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0111">111</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0115">115</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0117">117</REF.NP.ECR></REF.DOC.ECR> punktuose, šis sprendimas rodo didelį teismo praktikos, kuria remiantis buvo priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT>, pokytį.</P></NOTE> ir <HT TYPE="ITALIC">Dereci ir kt</HT>.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0063"><P><DATE ISO="20111115">2011 m. lapkričio 15 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑256/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:734">EU:C:2011:734</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> tokiais atvejais, kaip nagrinėjamieji pagrindinėse bylose, kai nebuvo įrodyta, kad vienas iš tėvų, kuris yra pilietis tos pačios valstybės narės kaip ir vaikas, kuris visada gyveno joje, gali pasirūpinti vaiku, jeigu kitas iš tėvų, trečiosios valstybės pilietis, būtų išsiųstas iš šalies.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Dėl specifinio pagrindinėse bylose nagrinėjamų situacijų pobūdžio</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Šiose bylose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0064"><P>Kadangi H. C. Chavez-Vilchez ir Y. R. L. Wip dukterų, kurių motinos neseniai gavo leidimą gyventi atitinkamai Nyderlanduose (pagal EŽTK 8 straipsnį) ir Belgijoje, situacijos buvo analizuojamos šios išvados 61–77 punktuose, dėmesį sutelksiu į klausimą, ar į Sąjungos teisės taikymo sritį patenka kitų šešių ieškovių pagrindinėse bylose ir atitinkamų jų vaikų situacijos.</P></NOTE>, kiek tai susiję su P. Pinas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0065"><P>Dėl P. Pinas primenu, jog iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ji gavo leidimą laikinai gyventi šalyje, ir tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Tad iš esmės išsiuntimo rizikos nėra, todėl jos dukra faktiškai neprivalo išvykti iš Nyderlandų. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išanalizuoti P. Pinas situaciją atsižvelgdamas į SESV 20 straipsnį, jeigu konstatuotų, kad ji nebeturi galiojančio leidimo gyventi Nyderlanduose.</P></NOTE>, U. Nikolic, X. V. García Pérez, J. Uwituze, I. O. Enowassam ir A. E. Gerrero Chavez nepilnamečiais vaikais, kadangi jie niekada nepasinaudojo laisvo judėjimo teise ir visada gyveno savo pilietybės valstybėje narėje, konstatuoju, kad jiems netaikoma sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>naudos gavėjas<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 1 dalį, todėl ši direktyva netaikoma nei šiems vaikams, nei jų motinoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Tačiau ar galima teigti, kad pagrindinėse bylose nagrinėjamos situacijos patenka į SESV 20 straipsnio taikymo sritį?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primenu, jog Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT> Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal SESV 20 straipsnį draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, kurios jam, kaip Sąjungos piliečio statusą turinčiam asmeniui, priklauso<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0066"><P><DATE ISO="20110308">2011 m. kovo 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑34/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:124">EU:C:2011:124</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Kaip jau nurodžiau savo išvados sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rendón Marín ir CS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑165/14 ir C‑304/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:75">EU:C:2016:75</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0116">116</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR>, Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT> susijęs su teisių, kuriomis remiasi valstybių narių piliečiai, kurie, kaip Sąjungos piliečiai, išreiškia savo teisinės apsaugos poreikį ir savo prašymą integruotis ne tik priimančiojoje valstybėje narėje, bet ir jų pačių valstybėje narėje, pripažinimu. Iš tikrųjų tai, kad valstybių narių piliečiams suteikiamas esminis statusas, kaip antai Sąjungos pilietybės statusas, Teisingumo Teismo teigimu, reiškia, kad pagal Sąjungos teisę draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš šių piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis tuo, kas sudaro pagal šį statusą jų turimų teisių esmę. Taip būtų tuo atveju, jei trečiosios valstybės piliečiui, vienam išlaikančiam savo mažamečius vaikus, Sąjungos piliečius, būtų atsisakyta suteikti teisę gyventi valstybėje narėje, kurioje šie vaikai gyvena ir kurios pilietybę turi, nes pagal šią priemonę šie vaikai taip pat privalėtų išvykti iš Sąjungos teritorijos.</P></NOTE>. Remiantis šiame sprendime įtvirtintais principais, ši Sąjungos teisės apsauga taikoma nagrinėjamose pagrindinėse bylose, nes P. Pinas, U. Nikolic, X. V. García Pérez, J. Uwituze, I. O. Enowassam ir A. E. Gerrero Chavez vaikams tektų vykti kartu su motinomis, taigi apskritai išvykti iš Sąjungos teritorijos, nes motinos, kurios vienos įgyvendina šių vaikų priežiūrą, neturi išvestinės teisės gyventi šalyje, atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Iš tiesų, jeigu motinos būtų išsiųstos iš šalies, šie vaikai negalėtų veiksmingai naudotis teisėmis, kurios jiems priklauso dėl jų, kaip Sąjungos piliečių, statuso. Taigi atėmus šias teises galėtų būti pakenkta jų turimos Sąjungos pilietybės veiksmingumui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Tačiau Teisingumo Teismas vėliau patikslino Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0067"><P><DATE ISO="20110308">2011 m. kovo 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑34/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:124">EU:C:2011:124</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> taikymo sritį, nusprendęs, kad jis taikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>labai specifin[ėms] situacij[oms], kai, nepaisant to, kad netaikoma su trečiųjų valstybių piliečių teise gyventi susijusi antrinė teisė ir kad suinteresuotasis Sąjungos pilietis nesinaudojo teise laisvai judėti, vis dėlto išimties tvarka negalima atsisakyti pripažinti trečiosios<?PAGE NO="20"?> valstybės piliečio, kuris yra nurodyto Sąjungos piliečio šeimos narys, teisės gyventi šalyje, nes priešingu atveju būtų paneigtas jo turimos Sąjungos pilietybės veiksmingumas, jei dėl tokio nepripažinimo Sąjungos pilietis faktiškai privalėtų išvykti apskritai iš Sąjungos teritorijos ir iš jo būtų atimtos galimybės naudotis tuo, kas sudaro Sąjungos piliečio statusu suteikiamų teisių esmę<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0068"><P><DATE ISO="20110308">2011 m. kovo 8 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑34/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:124">EU:C:2011:124</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20111115">2011 m. lapkričio 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dereci ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑256/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:734">EU:C:2011:734</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0067">67</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20121108">2012 m. lapkričio 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Iida</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑40/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:691">EU:C:2012:691</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0071">71</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20121206">2012 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">O ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑356/11 ir C‑357/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:776">EU:C:2012:776</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><DATE ISO="20130508">2013 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ymeraga ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑87/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:291">EU:C:2013:291</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20131001">2013 m. spalio 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alokpa ir Moudoulou</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑86/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:645">EU:C:2013:645</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Be kita ko, M. Dereci buvo Turkijos pilietis, kurio <HT TYPE="ITALIC">sutuoktinė ir trys vaikai buvo austrai</HT> ir visada gyveno Austrijoje, kurioje jis norėjo gyventi kartu su jais. Šioje situacijoje nei trims vaikams, nei motinai nebuvo atimta galimybė naudotis pagrindinėmis jų teisėmis, nes, priešingai nei byloje, kurioje priimtas <DATE ISO="20110308">2011 m. kovo 8 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑34/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:124">EU:C:2011:124</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), šie vaikai nebuvo priklausomi nuo savo tėvo (t. y. jo išlaikomi), todėl galėjo pasilikti Austrijoje.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į SESV 20 straipsnį, reikia įvertinti, ar tokios situacijos, kaip nagrinėjamos pagrindinėse bylose, yra specifinės situacijos, kaip tai suprantama pagal minėtą teismo praktiką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Mano nuomone, nekyla abejonių, kad tai, jog visi šie vaikai turi valstybės narės, t. y. Nyderlandų, pilietybę, kurios suteikimo sąlygos, akivaizdu, priklauso Nyderlandų Karalystės kompetencijai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0069"><P><DATE ISO="19920707">1992 m. liepos 7 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Micheletti ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑369/90</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:295">EU:C:1992:295</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20100302">2010 m. kovo 2 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rottmann</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑135/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:104">EU:C:2010:104</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, reiškia, kad jie turi Sąjungos piliečio statusą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0070"><P><DATE ISO="20031002">2003 m. spalio 2 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Garcia Avello</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑148/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:539">EU:C:2003:539</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20041019">2004 m. spalio 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zhu ir Chen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑200/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:639">EU:C:2004:639</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. generalinio advokato A. Tizzano išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zhu ir Chen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑200/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:307">EU:C:2004:307</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Taigi kaip Sąjungos piliečiai, šie vaikai turi teisę laisvai judėti ir gyventi Sąjungos teritorijoje, o bet kuris šios teisės apribojimas patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0071"><P>Žr. mano išvadą sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rendón Marín ir CS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑165/14 ir C‑304/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:75">EU:C:2016:75</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0120">120</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Šios teisės jie neturi ne todėl, kad kaip Sąjungos piliečiai nepasinaudojo teise laisvai judėti ir apsigyventi Sąjungos teritorijoje. Priešingai, primenu, kad Sutarties nuostatomis dėl pilietybės trečiosios valstybės piliečiams nesuteikiamos jokios savarankiškos teisės. Žr. <DATE ISO="20121108">2012 m. lapkričio 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Iida</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑40/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:691">EU:C:2012:691</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20130508">2013 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ymeraga ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑87/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:291">EU:C:2013:291</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Todėl iš esmės man atrodo, kad iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, jog pagrindinėse bylose nagrinėjamos situacijos yra specifinės situacijos, kaip tai suprantama pagal Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT> suformuluotą teismo praktiką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0072"><P><DATE ISO="20110308">2011 m. kovo 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑34/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:124">EU:C:2011:124</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Primenu, jog šioms specifinėms situacijoms, kai Sąjungos pilietis nepasinaudojo teise laisvai judėti, būdinga tai, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>net jeigu jos reglamentuojamos teisės aktais, kurie <HT TYPE="ITALIC">a priori</HT> patenka į valstybių narių kompetenciją, t. y. teisės aktais, susijusiais su trečiųjų valstybių piliečių teise įvažiuoti į šalį ir joje apsigyventi, ir joms netaikoma antrinė teisė, pagal kurią esant tam tikroms sąlygoms tokia teisė suteikiama, vis dėlto pagal savo pobūdį jos susijusios su Sąjungos piliečio judėjimo laisve, kai, kad ši laisvė nebūtų pažeista, draudžiama atsisakyti pripažinti minėtiems trečiųjų valstybių piliečiams teisę įvažiuoti ir apsigyventi valstybėje narėje, kurioje šis Sąjungos pilietis gyvena<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/>. Žr. <DATE ISO="20121108">2012 m. lapkričio 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Iida</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑40/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:691">EU:C:2012:691</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0072">72</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20130508">2013 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ymeraga ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑87/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:291">EU:C:2013:291</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Iš tiesų dėl šių situacijų atitinkami vaikai negalėtų veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, kurias jiems suteikia jų, kaip Sąjungos piliečių, statusas. Todėl manau, kad šios situacijos patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti, ar pagrindinėse bylose nagrinėjami sprendimai reiškia atitinkamų vaikų teisės gyventi šalyje ribojimą ir ar jį galima pateisinti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Man aišku, kad aptariamų vaikų, Sąjungos piliečių, teisės būtų potencialiai ribojamos, jeigu, atsisakius jų motinoms suteikti leidimą gyventi šalyje, šie vaikai faktiškai būtų priversti apskritai išvykti iš Sąjungos teritorijos. Tačiau ar specifinėmis nagrinėjamų situacijų aplinkybėmis šis ribojimas yra leidžiamas?</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="21"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>Dėl proporcingumo principo laikymosi ir tėvo, trečiosios valstybės piliečio, bei vaiko, Sąjungos piliečio, tarpusavio priklausomumo santykio</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Pirmiausia kyla klausimas, ar vien tėvo, Nyderlandų piliečio, buvimas Nyderlanduose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0073"><P>Primenu, kad Angely tėvas Schwencke yra dingęs be žinios, o remiantis gyventojų registro duomenimis, nuo 2009 m. nebegyvena Nyderlanduose.</P></NOTE> <HT TYPE="ITALIC">sistemingai</HT> neleidžia vaikui, Sąjungos piliečiui, naudotis SESV 20 straipsnio apsauga, kaip šį straipsnį yra išaiškinęs Teisingumo Teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Mano nuomone, vien tėvo, Nyderlandų piliečio, buvimas Nyderlanduose savaime negali pateisinti pagrindinėse bylose nagrinėjamų nacionalinių sprendimų ar leisti kvestionuoti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>negalėjimo veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, kurias jam suteikia jų, kaip Sąjungos piliečių, statusas<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/>, kriterijaus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui nepatikrinus, ar nagrinėjamais nacionaliniais sprendimais laikytasi proporcingumo principo, be kita ko, kiek tai susiję su jų padariniais ieškovių pagrindinėse bylose vaikų, Sąjungos piliečių, situacijoms pagal Sąjungos teisę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0074"><P>Pagal analogiją žr. <DATE ISO="20100302">2010 m. kovo 2 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rottmann</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑135/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:104">EU:C:2010:104</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į proporcingumo principo paisymą, kyla keli interesai, t. y. nacionaliniai imigracijos srities interesai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0075"><P>Dėl įgaliojimų suteikimo imigracijos srityje žr. mano išvados sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rendón Marín ir CS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑165/14 ir C‑304/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:75">EU:C:2016:75</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0074">74</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0075">75</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>valstybės narės iš esmės išlaiko savo kompetenciją jų imigracijos teisės srityje. Tačiau jei kalbama apie atvejį, kai aptariamos teisės laisvai judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje pagal Sąjungos teisę, diskrecija, kurią turi valstybės narės imigracijos srityje, <HT TYPE="ITALIC">negali kliudyti taikyti nuostatų dėl Sąjungos pilietybės ar laisvo judėjimo</HT>, net jei šios nuostatos susijusios ne tik su Sąjungos piliečio situacija, bet ir su jo šeimos nario, kuris yra trečiosios šalies pilietis, situacija<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>.</P></NOTE>, Sąjungos piliečių teisės, vaiko interesas ir teisės, patenkančios į nacionalinės šeimos teisės taikymo sritį, kaip, be kita ko, yra globos teisės atveju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97.</NO.P><TXT>Taigi siekiant patikrinti, ar nagrinėjamais nacionaliniais sprendimais buvo laikomasi proporcingumo principo, reikia atsižvelgti į kelias aplinkybes, iš kurių svarbiausia, manau, yra vieno iš tėvų, trečiosios valstybės piliečio, ir vaiko, Sąjungos piliečio, tarpusavio priklausomumo santykis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu labai svarbu žinoti, kas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>teisiškai, finansiškai ir (arba) emociškai atsakingas už vaiką<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0076"><P>Teikiu pirmenybę šiai sąvokai, kurią Teisingumo Teismas vartojo kalbėdamas apie šeimos susijungimą <DATE ISO="20121206">2012 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">O ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑356/11 ir C‑357/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:776">EU:C:2012:776</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Išskirta mano. Mano nuomone, ši sąvoka yra lygiavertė sąvokai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>faktinė globa<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/>.</P></NOTE>. Iš tiesų, kaip jau yra nusprendęs Teisingumo Teismas, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>priklausomumo santykis tarp mažamečio Sąjungos piliečio ir trečiosios šalies piliečio, kuriam atsisakyta suteikti teisę gyventi šalyje, gali paneigti Sąjungos pilietybės veiksmingumą, nes dėl šio priklausomumo dėl tokio neigiamo sprendimo Sąjungos pilietis iš tikrųjų bus priverstas išvykti ne tik iš savo pilietybės valstybės narės teritorijos, bet ir iš visos Sąjungos teritorijos<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0077"><P>Žr. <DATE ISO="20110308">2011 m. kovo 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑34/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:124">EU:C:2011:124</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20111115">2011 m. lapkričio 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dereci ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑256/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:734">EU:C:2011:734</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0065">65</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0067">67</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20121206">2012 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">O ir kt.</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑356/11 ir C‑357/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:776">EU:C:2012:776</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99.</NO.P><TXT>Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad šis priklausomumo santykis sieja visus vaikus, Sąjungos piliečius, su jų atitinkama motina, trečiosios valstybės piliete<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0078"><P>Šis vertinimas taikomas net ir abiem atvejais, kai teisiškai vaikas prižiūrimas bendrai, t. y. P. Pinas dukros Shine ir I. O. Enowassam dukros Philomena atvejais. Iš tiesų reikia pažymėti, kad ši su savo dukra gyvena krizių centre.</P></NOTE>, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100.</NO.P><TXT>Be to, tiek, kiek pagrindinėse bylose nagrinėjamos situacijos patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, derindamas kylančius interesus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat turi atsižvelgti į pagrindines teises, kurių laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas, be kita ko, teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, įtvirtintą Chartijos 7 straipsnyje, kurį reikia aiškinti kartu su įpareigojimu atsižvelgti į Chartijos 24 straipsnio 2 dalyje pripažįstamą vaiko interesą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0079"><P>Šiuo klausimu žr. generalinio advokato M. Wathelet išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">NA</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑115/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:259">EU:C:2016:259</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0125">125</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>nemanau, kad atsižvelgimas į Chartijos 7 straipsnį nacionaliniam teismui atliekant su SESV 20 straipsniu susijusį vertinimą galėtų išplėsti Sąjungos teisės taikymo sritį, pažeidžiant Chartijos 51 straipsnio 2 dalį<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="22"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0101"><NO.P>101.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis laikausi nuomonės, kad svarbu kelti klausimą, ar vaiko, Sąjungos piliečio, teisės laisvai gyventi Sąjungos teritorijoje ribojimas remiantis vien tokiais argumentais, kaip <HT TYPE="ITALIC">tai, kad nebuvo įrodyta, jog tėvas negali vienas visiškai pasirūpinti vaiku</HT>, atitinka Sąjungos teisę, nors toks teiginys taip pat prilygtų teiginiui, <HT TYPE="ITALIC">jog nebuvo įrodyta ir tai, kad jis galėtų globoti vaiką</HT>! Šiuo klausimu man atrodo svarbu pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškino, jog šioje byloje nebuvo konstatuota, kad dar galima pakeisti globos teisės paskyrimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0080"><P>Reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, pagal Nyderlandų administracinę praktiką, jeigu tėvas yra dingęs be žinios, turi didelių fizinių sunkumų, naudojo smurtą šeimoje prieš motiną (kaip buvo kalbant apie X. V. García Pérez), gyvena specializuotame ilgalaikio gydymo centre (kaip yra kalbant apie Esther tėvą van de Pluijm) arba jau ilgą laiką visai nebendrauja su vaiku (kaip yra kalbant apie X.V. García Pérez ir J. Uwituze vaikus), jis nelaikomas faktiškai negalinčiu pasirūpinti savo vaikais!</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0102"><NO.P>102.</NO.P><TXT>Todėl esu linkęs daryti išvadą, kad, esant tokioms situacijoms, kaip nagrinėjamosios pagrindinėse bylose, būtų neproporcinga automatiškai ir remiantis vien tuo, kad tėvas, Sąjungos pilietis, yra atitinkamoje valstybėje narėje, atsisakyti nepilnamečių vaikų, Sąjungos piliečių, motinoms, trečiosios valstybės pilietėms, suteikti išvestinę teisę gyventi šalyje. Primenu, kad kiekvieno nukrypimo nuo Sąjungos piliečių teisės gyventi šalyje pateisinimas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>[turi būti aiškinamas] siaurai [kaip] pagrindinio laisvo asmenų judėjimo principo, kurio apimties valstybės narės negali nustatyti vienašališkai, išimtis<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0081"><P><DATE ISO="20070607">2007 m. birželio 7 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Nyderlandai</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑50/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:325">EU:C:2007:325</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta teismo praktika).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>Tarpinė išvada</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0103"><NO.P>103.</NO.P><TXT>SESV 20 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį valstybei narei draudžiama atsisakyti vienam iš tėvų, trečiosios valstybės piliečiui, kuris faktiškai globoja savo nepilnametį vaiką, Sąjungos pilietį, suteikti teisę gyventi šio vaiko gyvenamosios vietos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra, jeigu dėl tokių sprendimų šis vaikas negalėtų veiksmingai naudotis pagrindinėmis su jo, kaip Sąjungos piliečio, statusu susijusiomis teisėmis, neįrodžius, kad kitas iš tėvų, kuris yra šios valstybės narės pilietis, gali vienas faktiškai globoti vaiką. Šiuo klausimu nepakanka įrodyti, jog negalima atmesti, kad tas kitas iš tėvų galėtų faktiškai pasirūpinti vaiku.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Dėl trečiojo prejudicinio klausimo</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0104"><NO.P>104.</NO.P><TXT>Trečiasis prejudicinis klausimas susijęs su įrodinėjimo pareiga, susijusia su faktiniu vaiko, Sąjungos piliečio, priklausymu nuo vieno iš tėvų, trečiosios valstybės piliečio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0105"><NO.P>105.</NO.P><TXT>Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog Aplinkraštyje dėl užsieniečių, į kurį atsižvelgia Nyderlandų institucijos, atsakingos už paramos išmokėjimą, numatyta, jog pareiga įrodyti, kad vienas iš tėvų, kuris yra Nyderlandų pilietis, negali faktiškai pasirūpinti vaiku, tenka kitam iš tėvų, trečiosios valstybės piliečiui. Šis turi įrodyti, kad objektyvios kliūtys neleidžia vienam iš tėvų, Sąjungos piliečiui, pasirūpinti vaiku, pripažįstant, kad vaikas priklauso nuo kito iš tėvų, trečiosios valstybės piliečio, taip, kad būtų priverstas faktiškai išvykti iš Sąjungos teritorijos, jeigu tam kitam iš tėvų būtų atsisakyta suteikti teisę gyventi šalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0106"><NO.P>106.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar ši Aplinkraščio dėl užsieniečių nuostata neprilygsta pernelyg siauram Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0082"><P><DATE ISO="20110308">2011 m. kovo 8 d.</DATE> sprendimas byloje <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑34/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:124">EU:C:2011:124</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> aiškinimui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0107"><NO.P>107.</NO.P><TXT>Nyderlandų vyriausybė savo rašytinėse pastabose pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę, jog kiekvienas asmuo, kuris remiasi tam tikromis teisėmis ar tam tikrais jų padariniais, privalo įrodyti, kad šios teisės yra taikomos jo situacijai, įrodinėjimo pareiga tenka prašymų suteikti leidimą gyventi šalyje pateikėjoms.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="23"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0108"><NO.P>108.</NO.P><TXT>Laikausi nuomonės, kad tuo atveju, jeigu bylos šalis teigia, kad jos situacijai taikomas SESV 20 straipsnis, valstybės narės nacionalinės institucijos turi savo iniciatyva patikrinti, ar yra tenkinamos šios nuostatos taikymo sąlygos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0109"><NO.P>109.</NO.P><TXT>Kompetentingos nacionalinės institucijos, vertindamos sąlygas, būtinas, kad trečiosios valstybės pilietis, vienas iš vaiko, kuris yra Sąjungos pilietis, tėvų, galėtų gauti leidimą gyventi šalyje, aišku, nagrinėja, pirma, klausimus, tiesiogiai susijusius su vaiko, kaip Sąjungos piliečio, statusu, ir, antra, klausimus, griežtai priskiriamus prie nacionalinės šeimos teisės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0110"><NO.P>110.</NO.P><TXT>Kalbant apie klausimus, susijusius su atitinkamo vaiko, kaip Sąjungos piliečio, statusu, pagal Sąjungos teisę suteikiamos teisės neturi prarasti savo veiksmingumo dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Taigi man atrodo, kad, siaurai taikant nagrinėjamus nacionalinės teisės aktus, susijusius su įrodinėjimo pareiga, gali būti pakenkta SESV 20 straipsnio veiksmingumui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0111"><NO.P>111.</NO.P><TXT>Dėl nacionalinės šeimos teisės aspektų vertinimo pažymėtina, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, atsižvelgdamos į proporcingumo ir vaiko intereso principus, turi savo iniciatyva kelti pirminį klausimą, susijusį su tuo, ar vaiko globą gali perimti kitas iš tėvų, valstybės narės, kurios pilietybę turi vaikas, pilietis, taigi ir Sąjungos pilietis, nes pagrindinėse bylose nagrinėjamos situacijos patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0112"><NO.P>112.</NO.P><TXT>Be to, man atrodo, kad jeigu vienas iš tėvų, trečiosios valstybės pilietis, kuris faktiškai globoja vaiką (šiuo atveju – motina), būtų įpareigotas pareikšti savo paties interesams ir galbūt vaiko interesams prieštaraujantį ieškinį, tai pakenktų SESV 20 straipsnio ir bendrųjų teisės principų, be kita ko, proporcingumo principo veiksmingumui! Iš tiesų reikia pabrėžti, kad tokio ieškinio tikslas yra reikalauti, kad globa būtų perduota kitam iš tėvų siekiant įrodyti, kad tėvas nyderlandietis negali faktiškai pasirūpinti vaiku, todėl pripažįstama, kad vaikas yra taip priklausomas nuo savo motinos, kad, jeigu jai būtų atsisakyta suteikti teisę gyventi šalyje, jis iš tikrųjų būtų priverstas išvykti iš Sąjungos teritorijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0083"><P>Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos ir per posėdį pateiktų pastabų matyti, kad siekiant įrodyti, jog tėvas, Nyderlandų pilietis, negali rūpintis vaiku, motina, trečiosios valstybės pilietė, kuri faktiškai globoja vaiką, net ir prieš savo valią turi pradėti procesą pagal šeimos teisę, siekdama įrodyti tėvo negalėjimą rūpintis vaiku.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0113"><NO.P>113.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į trečiąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip: valstybės narės kompetentingos institucijos turi savo iniciatyva iškelti ir nustatyti aplinkybę, ar vaiko globą gali faktiškai perimti kitas iš tėvų. Šios institucijos turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, laikydamosi proporcingumo principo ir vaiko intereso.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>V –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0114"><NO.P>114.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į pateiktus argumentus siūlau Teisingumo Teismui į <HT TYPE="ITALIC">Centrale Raad van Beroep</HT> (Socialinės apsaugos ir valstybės tarnautojų bylų apeliacinis teismas, Nyderlandai) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>SESV 20 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį valstybei narei draudžiama atsisakyti vienam iš tėvų, trečiosios valstybės piliečiui, kuris faktiškai globoja savo nepilnametį vaiką, Sąjungos pilietį, suteikti teisę gyventi šio vaiko gyvenamosios vietos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra, jeigu dėl tokių sprendimų šis vaikas negalėtų veiksmingai naudotis pagrindinėmis su jo, kaip Sąjungos piliečio, statusu susijusiomis teisėmis, neįrodžius, kad kitas iš tėvų, kuris yra šios valstybės narės pilietis, gali vienas faktiškai globoti vaiką. Šiuo klausimu nepakanka įrodyti, kad negalima atmesti, jog tas kitas iš tėvų galėtų faktiškai pasirūpinti vaiku.</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="24"?><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Valstybės narės kompetentingos institucijos turi savo iniciatyva iškelti ir nustatyti aplinkybę, ar vaiko globą gali faktiškai perimti kitas iš tėvų. Šios institucijos turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, laikydamosi proporcingumo ir vaiko intereso principų.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>